LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 16 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, nuteistajam P. P., jo gynėjui advokatui Raimundui Jurkai, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Į laisvės atėmimo bausmę įskaičiuotas sulaikymo nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 8 d. laikas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą atėmimas dvejiems metams. Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria P. P. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, ir jis išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
P. P. veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. P. P., nuteistam pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, paskirta 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda. Panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio dalis dėl P. P. skirtų bausmių bendrinimo, bausmės atidėjimo ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. birželio 8 d. (dvi paros) ir paskirta galutinė bausmė – 696 MGL (26 211 Eur) dydžio bauda, ją įpareigota sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dvejus metus nuo nuosprendžio paskelbimo.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. P. P. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės, taip pat kitokios asmeninės naudos, dėl to fiziniai ir juridiniai asmenys patyrė didelę neturtinę žalą, pagamino netikrus dokumentus ir juos kėsinosi panaudoti:
1.1. P. P., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – bankrutuojančios UAB „L“ bankroto administratorės UAB ,,V“ įgaliotas asmuo, privalėdamas vadovautis aktualios, inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpio, redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, 11 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktais, tyčia pažeisdamas šias teisės aktų nuostatas, taip pat to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatą, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6 punkto 4 papunktį, 7 punkto 1, 2 papunkčius, siekdamas turtinės naudos – gauti lėšų iš administruojamo bankrutuojančio juridinio asmens akcininko – fizinio asmens ne bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių reikalavimams patenkinti, o administravimo išlaidoms pirmumo tvarka padengti, taip pat kitokios asmeninės naudos, t. y. įvykdyti susitarimą su T. T. ir, pasinaudodamas turimais bankroto administratoriaus atstovo įgaliojimais bei žiniomis priešingais šių įgaliojimų paskirčiai tikslais, pasiekti, kad BUAB „L“ akcininkas M. K. padengtų skolas T. T. ir pastarojo kontroliuojamai UAB „K“, veikė priešingais bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesais bei padarė didelę neturtinę žalą bankrutuojančiam juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, t. y. piktnaudžiavo tarnyba, būtent:
1.2. P. P., žinodamas, kad T. T., būdamas BUAB „L“ kreditorius bei BUAB „L“ kreditorės – UAB „K“ – faktinis vadovas ir vienintelis akcininkas, siekia atgauti iš BUAB „L“ akcininko M. K. paskolintas bendrovei savo asmenines – 13 011,41 Eur ir UAB „K“ 38 494,54 Eur lėšas, suprasdamas, jog būdamas 3-ios eilės kreditorius atgauti šias lėšas ĮBĮ nustatyta tvarka T. T. neturi galimybių, kadangi bankroto byloje 1-os eilės kreditorių reikalavimai sudaro 24 562,26 Eur, 2-os eilės kreditorių reikalavimai sudaro 17 388,82 Eur, 3-ios eilės kreditorių reikalavimai sudaro 244 421,15 Eur, o bankrutuojanti įmonė lėšų ar realizuotino turto neturi, taip pat žinodamas, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje veikos rengimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-360/2017 (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2015-1) BUAB „L“ pareikštas M. K. 60 733,86 Eur civilinis ieškinys bus patenkintas visiškai arba iš dalies, o kaltinamuoju ir atsakovu baudžiamojoje byloje esantis M. K. taps BUAB „L“ skolininku, parengė nusikalstamą veiką lėšoms iš M. K. gauti, iki BUAB „L“ teismo sprendimu įgis turtinę reikalavimo teisę į M. K., o šis taps BUAB „L“ skolininku, ketindamas šias lėšas skirti T. T. ir jo kontroliuojamos UAB „K“ turtiniams reikalavimams patenkinti bei savo asmeniniams turtiniams interesams patenkinti.
1.3. Vykdydamas parengtą veiką, P. P., veikdamas per T. T., siekė įtikinti M. K., kad laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. spalio 7 d., BUAB „L“ direktoriumi būnant M. K., su jo žinia bendrovės lėšomis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių M. K. motinai J. K., remontas buvo atliktas neteisėtai, dėl to patalpų savininkė nepagrįstai praturtėjo, o BUAB „L“ buvo padaryta turtinė žala, kurią atlyginti bankroto administratorius sieks teikdamas civilinį ieškinį.
1.4. T. T., veikdamas pagal P. P. patarimus, tačiau nesuprasdamas pastarojo parengtos veikos nusikalstamo pobūdžio, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio pradžios iki 2017 m. birželio 4 d. vykusių pokalbių metu įtikinėjo M. K., kad sumokėjus sutartą sumą pinigų P. P., kaip įgaliotas BUAB „L“ atstovas, ne tik nereikš jokių naujų reikalavimų, susijusių su BUAB „L“, kartu ir dėl žalos, padarytos BUAB „L“, bendrovės lėšomis remontuojant nuomotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), priklausančias M. K. motinai J. K., atlyginimo, bet ir užtikrins, kad M. K. išvengtų BUAB „L“ priteisto baudžiamojoje byloje Nr. 1-04-06-00020-15-1 civilinio ieškinio išieškojimo nukreipimo į jį, kaip į fizinį asmenį.
1.5. Tęsdamas nusikalstamą veiką, susitikimo su M. K., veikiančiu imituojant nusikalstamą veiką, vykusio 2017 m. balandžio 5 d. P. P. biure, esančiame (duomenys neskelbtini), dalyvaujant T. T., metu P. P. pareikalavo, kad M. K. sumokėtų 45 000 Eur. Reikalaujant sumokėti šią sumą buvo sutarta, kad 30 000 Eur iš šios sumos atiteks T. T. ir UAB „K“, o 15 000 Eur bus perduota P. P., kuris abiejų pinigų sumų gavimui įteisinti parengs tikrąjį sandorių tikslą pridengiančias sutartis.
1.6. M. K., veikiančiam imituojant nusikalstamą veiką, sutikus reikalaujamą sumą sumokėti grynaisiais pinigais, P. P., siekdamas nuslėpti šiuos sandorius nuo kreditorių, kaip sudarytus ne tarp vienų iš BUAB „L“ kreditorių – UAB „K“ ir T. T. bei žinomai būsimo BUAB „L“ skolininko M. K., o kaip sudarytus tarp fizinių asmenų – T. T. ir su BUAB „L“ skoliniais įsipareigojimais nesusijusio M. K., pasinaudodamas turimais savo, kaip BUAB „L“ bankroto administratoriaus atstovo, įgaliojimais ir kompetencija priešingais einamoms pareigoms interesais, parengė ir atspausdindamas pagamino: 1) 2017 m. birželio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią UAB „K“, kurios direktoriumi yra registruotas T. T. senelis J. T., gimęs 1930 metais, o faktiškai vadovauja pats T. T., perleidžia pastarajam 16 988,59 Eur kreditoriaus reikalavimą į BUAB „L“; 2) 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, pagal kurią M. K. motina J. K. iš T. T. įsigyja 30 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „L“, kurią sudaro 16 988,59 Eur dydžio reikalavimas, T. T. įsigytas iš UAB „K“ pagal 2017 m. birželio 5 d. sutartį, ir 13 011,41 Eur dydžio asmeninis T. T. reikalavimas į BUAB „L“; 3) 2017 m. birželio 6 d. susitarimą prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo J. K. už sutartyje nurodyto piniginio dydžio reikalavimo teisės į BUAB „L“ įgijimą sumoka 30 000 Eur; 4) 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, pagal kurią P. P. pažįstamo M. D. tariamai atstovaujama, tačiau tikrovėje P. P. kontroliuojama UAB „E“ įsipareigoja už 10 000 Eur įsigyti iš BUAB „L“ reikalavimo teises, kylančias iš 2016 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „L“ pareikšto 60 773,86 Eur civilinio ieškinio prieš M. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-360/2017 (teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2015-1), bei perleisti šį reikalavimą J. K.
1.7. Vykdant susitarimą, 2017 m. birželio 6 d. apie 19 val. UAB „T“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašius 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas sutartis, T. T. per P. P. iš M. K., veikiančio imituojant nusikalstamą veiką, gavo 30 000 Eur grynaisiais pinigais.
1.8. P. P., neturėdamas įgaliojimo, kaip UAB „E“ vadovas pasirašė sutartį, nurodytą 4 punkte, tokiu būdu šią sutartį suklastodamas, ir gavo iš M. K. 15 000 Eur.
1.9. Tęsdamas parengtą nusikalstamą veiką, P. P. užpildė ir pasirašė kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinusį, kad iš M. K. gauti 10 000 Eur buvo įnešti į UAB „E“ sąskaitą, ir kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinusį, kad 5000 Eur buvo įnešti į BUAB „L“ kasą.
1.10. Atlikdamas šiuos veiksmus P. P. pažeidė pirmiau nurodytų teisės normų reikalavimus, tarp jų – imperatyvius, kadangi:
1.10.1. parengdamas ir atspausdindamas 2017 m. birželio 5 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo, 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės perleidimo bei 2017 m. birželio 6 d. susitarimą prie 2017 m. birželio 6 d. sutarties dėl reikalavimo teisės perleidimo, tariamai sudaromus tarp T. T. ir J. K., o tikrovėje – tarp T. T. ir M. K., taip pat tarpininkaudamas šias sutartis pasirašant, iki teismo sprendimu bus patenkintas BUAB „L“ civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje, nepranešęs apie tai BUAB „L“ kreditoriams, P. P. nuslėpė šiuos sandorius nuo kreditorių kaip sudarytus ne tarp 3-ios eilės BUAB „L“ kreditorių – UAB „K“ ir T. T. bei žinomai būsimo BUAB „L“ skolininko M. K., o kaip sudarytus tarp fizinių asmenų – T. T. ir su BUAB „L“ skoliniais įsipareigojimais nesusijusio M. K. Tokiais veiksmais P. P. pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, kadangi atlikti veiksmai žinomai prieštaravo BUAB „L“ teisei ir interesui gauti M. K. veiksmais padarytos žalos atlyginimą bei kitų nei T. T. ir UAB „K“ kreditorių interesams, kad jų turimi turtiniai reikalavimai būtų patenkinti ĮBĮ nustatyta tvarka. Šiais veiksmais taip pat buvo pažeista to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostata, taip pat Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6 punkto 4 papunktis, 7 punkto 1, 2 papunkčiai;
1.10.2. parengdamas ir atspausdindamas, taip pat neturėdamas įgaliojimo pasirašydamas kaip UAB „E“ vadovas 2017 m. birželio 6 d. sutartį dėl reikalavimo teisės įgijimo ir perleidimo, P. P. vykdė neteisėtą susitarimą su M. K. užtikrinti, kad šis išvengs BUAB „L“ priteisto baudžiamojoje byloje Nr. 1-04-06-00020-15-1 civilinio ieškinio išieškojimo į jį, kaip fizinį asmenį, nukreipimo, ir tokiais veiksmais ne tik šią sutartį suklastojo, bet ir atstovavo jo kontroliuojamam tarpiniam įgijėjui – UAB „E“ sudarant sandorį dėl BUAB „L“ ateityje numatyto įgyti turto – 60 773,86 Eur reikalavimo teisės – perleidimo, nepranešęs apie tai BUAB „L“ kreditoriams. Šiais veiksmais P. P. siekė išvengti BUAB „L“ kreditorių komiteto 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu nustatytos bendrovės reikalavimo teisių pardavimo tvarkos reikalavimų vykdymo bei pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalies nuostatą.
1.11. Šiais veiksmais P. P. siekė ir asmeninės turtinės naudos, kadangi žinodamas, jog BUAB „L“ kreditorių 2016 m. kovo 7 d. susirinkimo nustatytas jo, kaip bankroto administratoriaus, atlyginimas – 10 000 Eur yra tenkinamas pirma eile, suprato, kad iš M. K. gauti 5000 Eur, priimti BUAB „L“ vardu, bus teisėtai panaudoti jo atlyginimui išmokėti.
1.12. Atlikęs nurodytus veiksmus P. P. sumenkino ir diskreditavo atstovaujamo bankroto administratoriaus vardą ir prestižą, pakirto kreditorių pasitikėjimą juo, tokiu būdu padarydamas atstovaujamai BUAB „L“ didelę neturtinę žalą.
2. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl P. P. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį kasacine tvarka neapskųsta.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo P. P. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas vertino byloje surinktus įrodymus, nuteisdamas P. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, taip pat neįvertino, kad didelės žalos konstatavimas piktnaudžiavimo atveju savaime nelemia didelės žalos požymio konstatavimo ir dokumentų suklastojimo atveju.
4. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad teismas sutiko su Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje konstatuota aplinkybe, jog P. P. pagamino kaltinime nurodytus netikrus dokumentus, tačiau, kolegijos nuomone, šiais P. P. veiksmais nebuvo padaryta didelė neturtinė žala. Vien tik tai, kad P. P., būdamas bankroto administratorius, nurodytus veiksmus padarė savanaudiškais motyvais, neįrodo didelės žalos padarymo požymio. Neturtinė žala, padaryta valstybei, fiziniams ir juridiniams asmenims, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, nelemia konstatavimo, kad ir suklastojant dokumentą buvo padaryta didelė neturtinė žala. Dėl to nuteistojo padarytos veikos, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, perkvalifikuotos iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį.
5. Atsižvelgiant į nuosprendžiu atliekamus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimus, nuteistajam bausmė paskirta iš naujo. Baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta draudimo skirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą, jeigu galima paskirti sankcijoje nustatytą kitą švelnesnę bausmę, bet visais atvejais, ypač skiriant bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija nustato ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymo. Dėl to teismo sprendimu P. P. tikslinga skirti ne laisvės atėmimą taikant BK 75 straipsnio nuostatas, o sankcijoje nustatytą bausmę – baudą, baudos dydį parenkant artimą vidurkiui. Teisėjų kolegija vertino, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus P. P. laisvės atėmimo bausmės.
III. Kasacinio skundo argumentai
6. Kasaciniu skundu nuteistojo P. P. gynėjas advokatas R. Jurka prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir P. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą atidedant jos vykdymą dvejiems metams. Kasatorius skunde nurodo:
6.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuteistajam netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 228 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nenustatė visų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, turinčios įtakos situacijos vertinimui, dėl to buvo padarytos neteisingos išvados dėl nuteistojo veiksmų pavojingumo. P. P. veiksmai, atlikti pagal ĮBĮ nuostatas, buvo be pagrindo kriminalizuoti kaip pavojingi ir nusikalstami. Teismai neteisėtai kriminalizavo nuteistojo dalykinius, profesinius santykius, nevertino, kaip nuteistojo veiksmus reglamentuoja ĮBĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) atitinkamos nuostatos, kaip šias nuostatas aiškina teismai panašiose bylose.
6.2. Sprendžiant ginčą tarp bankrutuojančios įmonės ir jos skolininko, tokio pobūdžio ginčui spręsti įstatyme nenustatyta privalomo derinimo su kreditorių susirinkimu poreikio. Bankroto administratorius, veikdamas kreditorių interesais, turėtų būti suinteresuotas taikos sutarties sąlygas derinti su kreditoriais, tačiau, to jam neatlikus, tokie bankroto administratoriaus veiksmai nelaikytini neteisėtais. Kasatorius atkreipia dėmesį į kasacinę nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013 ir kitą teismų praktiką bei daro išvadą, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui neriboja jo kreditorių teisės disponuoti reikalavimo teisėmis savo nuožiūra. Taigi kreditoriai turi teisę bankroto proceso metu perleisti savo reikalavimus, patvirtintus teismo, kitiems kreditoriams ar asmenims (ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis, CK 6.101 straipsnio 1 dalis).
Reikalavimo teisės perleidimas tvirtinamas teismo, atliekant kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimo procesinį veiksmą (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismas tik patikrina, ar reikalavimo teisė perleista laikantis įstatymų nustatytų formos ir kitų reikalavimų. Civilinių bylų praktika rodo, kad įmonių bankroto administravimo procese nėra draudžiama atlikti veiksmų, susijusių su skolininkų ir kreditorių pasikeitimu, jeigu toks pasikeitimas neprieštarauja kreditorių finansinių reikalavimų prigimčiai. Bankroto bylos iškėlimas neriboja administratoriaus teisės disponuoti reikalavimo teisėmis į bendrovės debitorius savo nuožiūra. Taigi teismai, nenustatę, kad P. P. nebūtų inicijavęs perleistų reikalavimų patvirtinimo teisme, neturėjo pagrindo šių ĮBĮ ir CK nuostatų pagrindu nuteistojo veiksmus vertinti per baudžiamojo įstatymo prizmę.
6.3. Nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad P. P., žinodamas tam tikras aplinkybes apie M. K. veiklą ir galėdamas arba jas nuslėpti, arba inicijuoti tam tikrus procesus, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir įtikinėjo bei spaudė M. K. sumokėti jam 15 000 Eur, o T. T. sumokėti 30 000 Eur. Baudžiamojo įstatymo taikymo kontekste šis teiginys nedera su vyraujančia teismų praktika, kad įmonės bankroto dalyviams (šalims) nėra uždrausta inicijuoti ir realizuoti įvairias CK įtvirtintas taikias, kompromisines prievolių įvykdymo formas, tokias kaip taikūs susitarimai, reikalavimo teisių perleidimas ir pan.
6.4. Teismai nevertino, kaip nuteistojo veiksmai yra suderinami su ĮBĮ 35 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, taip pat ĮBĮ 36 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis administravimo išlaidų apmokėjimo aspektus, ignoravo ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies nuostatą. Remiantis šiomis nuostatomis, teismai nevertino to, kad, nuteistajam nematant galimybės ginti kreditorių interesus reiškiant ieškinį, visi kreditoriai, tarp jų ir T. T., turėjo galimybę realizuoti savo teisę reikšti ieškinius asmeniškai reikalaudami priteisti žalą iš M. K. ar J. K. ir pan.
6.5. Kasatoriaus supratimu, šalys pasirinko teisinį konflikto sureguliavimo būdą, t. y. novaciją, kai vienas kreditorius (T. T.) keičiamas kitu kreditoriumi (J. K.), atitinkamai M. K. išvengiant galimos civilinės bylos. Teismai nenustatė duomenų, kad nuteistasis nebūtų ateityje informavęs visų kreditorių apie su susijusiais asmenimis nustatytus sandorius, apie kuriuos turėdami informaciją, net ir administratoriui nematant galimybės visų kreditorių vardu reikšti ieškinio, kreditoriai atitinkamai galėtų pasinaudoti tokiomis pačiomis teisėmis ir ta pačia apimtimi, kaip T. T. Bet kokia administratoriaus sudaryta taikos sutartis gali būti kreditorių skundžiama realizuojant ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teises ar reikalaujant iš administratoriaus neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
6.6. Teismai, darydami išvadą, kad nuteistasis siekė asmeninės turtinės naudos ir kitokios asmeninės naudos, neišgrynino dviejų svarbių elementų – UAB „V“ mokamo atlyginimo P. P. kaip įgaliotam administruoti bankroto procedūras asmeniui ir P. P. iš M. K. gautos pinigų dalies – 5000 Eur įnešimo į BUAB „L“ kasą. Šie du elementai neturi jokio tarpusavio ar vienas kitą lemiančio ryšio. Nors šis svarbus aspektas buvo aprašytas nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, vis dėlto apeliacinės instancijos teismas nesigilino, jog M. K. sumokėtos pinigų sumos dydis neturėjo jokios įtakos P. P. kaip bankroto administratoriaus įgalioto asmens darbo užmokesčiui už BUAB „L“ administravimą.
6.7. Kasatorius nesutinka ir su skundžiamų nuosprendžių išvadomis, kad nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala. Lietuvos apeliacinio teismo motyvai dėl didelės neturtinės žalos požymio turinio yra deklaratyvūs, jais nukrypstama nuo kasacinio teismo praktikos panašiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2012, 2K- 263/2014, 2K-447-222/2015, 2K-161-693/2019). Teismų teiginiai, kad nuteistasis kaip bankroto administratorius veikė kaip išskirtinumu pasižymintis valstybės tarnautojas, bei akcentuotas nuteistojo veiksmų sistemiškumas, mechanizmo sudėtingumas, įtraukimas kitų asmenų (skolininko, kreditorių, kurie, kaip pažymėjo teismas, nesuvokė nuteistojo veiksmų neteisėtumo) nėra savaime pakankami didelės neturtinės žalos požymiui atskleisti, nes minėti teiginiai gali atskleisti tik piktnaudžiavimo kaip įgaliojimų viršijimo ar pasinaudojimo tarnybine padėtimi veikos turinį.
6.8. Pažymi, kad teismai skirtingai akcentavo tai, kam nuteistojo veiksmais padaryta didelė neturtinė žala. Kaip pažymėjo Vilniaus apygardos teismas, ši žala buvo padaryta bendrovei „L“ ir jos kreditoriams, o pagal Lietuvos apeliacinį teismą – ši žala buvo nukreipta į bankroto administratoriaus vardo, autoriteto ir įvaizdžio visuomenėje diskreditavimą. Nuosprendžiuose neatskleista, kuo konkrečiai pasireiškė didelė neturtinė žala bankrutuojančiai bendrovei „L“ ir jos kreditoriams, kokie šių subjektų veiksmai ar reakcija liudija apie neturtinės žalos pobūdį ir tokios žalos mastą, kaip konkrečiai reiškėsi neteisėtų veiksmų įtaka ar poveikis pasekmių požiūriu valstybinei įmonių bankroto procedūrų politikai, neatskleista, ar nuteistojo veiksmai sukėlė rezonansą visuomenėje, koks yra prestižo sumenkinimo, pažeminimo turinys ir pan.
6.9. Apeliacinės instancijos teismas nekonkretizavo takoskyros tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės. Teismai, pasisakydami dėl didelės žalos požymio turinio, šio požymio savybių negali savaime sutapatinti su kaltininko neteisėtos ir pavojingos veikos turinio atskleidimu. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas išplėtė neturtinės žalos adresatų (saugomų teisinių gėrių) sąrašą, kuris nebuvo taip įvardytas pirmosios instancijos teismo, ir taip pažeidė non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principą.
6.10. Netinkamai pritaikytos ir baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatos, susijusios su baudžiamosios atsakomybės individualizavimu, – apeliacinės instancijos teismui pakeitus nuosprendį ir tokiu būdu palengvinus nuteistojo teisinę padėtį, vis dėlto P. P. buvo skirta pagal savo turinį ir pobūdį griežtesnė bausmė, nes vietoj paskirtos subendrintos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, paskyrė nuteistajam (atitinkamai ir jo šeimai) nepakeliamą krūvį turinčią sankciją – piniginę baudą. Ši piniginė bauda yra didesnė nei piniginė bauda, t. y. 600 MGL (22 596 Eur), kurią buvo siūlęs prokuroras pirmosios instancijos teismo metu esant sunkesniems kaltinimams. Toks baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies taikymas neatitinka ir BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.
6.11. Dėl esminių BPK pažeidimų kasatorius pažymi, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius duomenų, gautų panaudojant slaptuosius tyrimo veiksmus, vertinimo pažeidimus. Nuteistojo atžvilgiu atliekant neviešo pobūdžio procesinius veiksmus, nurodytus BPK 154, 158 ir 160 straipsniuose, iki 2017 m. gegužės 31 d. nebuvo surinka pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad P. P. veiksmuose esama nusikalstamų veikų požymių. Šią aplinkybę patvirtina būtent Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Klaipėdos valdybos specialisto 2017 m. gegužės 31 d. tarnybinis pranešimas, kuriame argumentuojama, kodėl tikslinga ir toliau nuteistojo atžvilgiu taikyti neviešo pobūdžio veiksmus. Būtent tik Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, kuria leista nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 23 d. M. K., taip pat ir P. P. atžvilgiu atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau – ir NVIV), pagrindu buvo nustatyti P. P. veiksmų požymiai, leidę 2017 m. birželio 6 d. nuteistąjį laikinai sulaikyti. Tačiau teismai nepatikrino, ar Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Antra vertus, šioje byloje padaryti NVIV sankcionavimo ir įgyvendinimo pažeidimai lėmė M. K., veikiančio kontroliuojant teisėsaugos pareigūnams, veiksmų supanašėjimą su provokacija.
6.12. Bylos duomenys, t. y. STT Klaipėdos valdybos specialisto 2017 m. gegužės 19 d. tarnybinis pranešimas, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis, NVIV 2017 m. spalio 26 d. protokolai, parodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnai, tiek teismai nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos – nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų, sankcionuotų 2017 m. birželio 1 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, metu darė vaizdo ir garso įrašus, nors minėtoje nutartyje nebuvo suformuluotas leidimas tai daryti. Teismai nesiaiškino, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu NVIV dalyvis M. K., taip pat ir atitinkamai STT Klaipėdos valdybos pareigūnai ignoravo Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. birželio 1 d. nutarties rezoliucinę dalį, kurioje nėra formuluojamas leidimas šio veiksmo metu naudoti garsą ir vaizdą fiksuojančias ir įrašančias technines priemones (nors prokuroro 2017 m. birželio 1 d. prašyme Nr. 19-118102 to buvo prašoma). Pastebėta, kad ankstesnėse nutartyse tai buvo leidžiama daryti. Taigi tokie duomenys negali būti laikomi atitinkančiais leistinumo reikalavimus. Konstatuojama, kad abiejų instancijų teismai pažeidė įrodymams vertinti keliamus reikalavimus, nustatytus BPK 20 straipsnio 3–5 dalyse.
6.13. Kitas esminis BPK pažeidimas – tai NVIV ribų ignoravimas ir pažeidimas. Atkreipiamas dėmesys į kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-507/2017 ir teigiama, kad apylinkės teismo nutartyje turi būti įvardyti konkretūs veiksmai, kurie yra uždrausti baudžiamuoju įstatymu, tačiau kuriuos teismui leidus galima imituoti siekiant atskleisti tiriamą nusikaltimą. Teismo leidimas atlikti NVIV turi būti aiškus ir konkretus, jame negali būti nurodomi veiksmai, kurie nėra uždrausti baudžiamuoju įstatymu ir kurių nebūtina imituoti siekiant atskleisti nusikaltimą.
6.14. Kasaciniame skunde pažymima, kad teismai padarė išvadą, jog P. P., pagamindamas netikrus dokumentus, tuo kaip priemone pasinaudojo vykdydamas piktnaudžiavimo veiksmus. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad jeigu M. K., veikdamas ir kontroliuojamas teisėsaugos institucijų pareigūnų, nebūtų veikęs neteisėtai, t. y. nebūtų viršijęs ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. birželio 1 d. nutartyje apibrėžtų imituojamų veiksmų ribų (nebūtų pasirašinėjęs dokumentų, dėl kurių kaip netikrų dokumentų pagaminimo P. P. pripažintas kaltu), tai ir nuteistojo veikimas nebūtų sudaręs prielaidų kalbėti apie piktnaudžiavimo tarnyba požymius.
6.15. Teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi M. K. davė leidimą atlikti baudžiamojo įstatymo neuždraustus veiksmus – pasirašyti teikiamus dokumentus. NVIV įteisinančioje nutartyje ydingai ir klaidingai suformuluotas imituojančių veiksmų turinys neturi nieko bendro su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Tai glaudžiai susiję su NVIV taikymo ribomis, susaistančiomis NVIV subjektus (konkrečiu atveju – M. K.) laikytis teismo nutartyje suformuluoto leidimo imituoti nusikalstamos veikos požymius. Pažymima, kad, viena vertus, NVIV subjektas negali pažeisti teismo apibrėžtų imitacinių veiksmų ribų, antra vertus – pats teismas negali nutartimi formuluoti ribų, kurios ne tik kad nėra konkrečios, bet kuriomis ir neturi būti kuriamas leidimas atlikti tam tikrus veiksmus, kurie savaime nėra įstatymo uždrausti.
6.16. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K., veikdamas 2017 m. birželio 1 d. nutarties pagrindu ir pagal jos ribas, pasirašė 2017 m. birželio 6 d. sutartis bei susitarimą dėl reikalavimo teisės perleidimo ir įgijimo. M. K. šių netikrų dokumentų, kaip nurodoma teismų nuosprendžiuose, pasirašymas vertintinas kaip atliktas nesilaikant NVIV ribų, kurias pats teismas 2017 m. birželio 1 d. suformulavo klaidingai ir ydingai. Kad tai yra teisėsaugos institucijų teisės aiškinimo ir taikymo klaida, patvirtina ir tas faktas, kad dar iki 2017 m. birželio 6 d., kai buvo pasirašomos minėtos sutartys, M. K., kaip ir jį kontroliuojantys ikiteisminio tyrimo pareigūnai, žinojo iš anksto (t. y. turėjo duomenų) apie sumanymą tokias sutartis parengti ir jas pasirašyti. Tai matyti iš paties M. K. 2017 m. birželio 5 d. apklausos. Todėl Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio argumentas, kad nutarties priėmimo metu ir negalėjo būti žinoma, kokius dokumentus M. K. bus siūloma pasirašyti, yra klaidingas.
6.17. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi sankcionuotas NVIV teisėtumas nukrypstant nuo BPK reikalavimų bei kasacinio teismo praktikos lemia tai, kad 2017 m. birželio 4 d. ir 2017 m. birželio 6 d. fiksuotų susitikimų metu gauti duomenys laikytini neatitinkančiais įrodymų leistinumo reikalavimo teisės taikymo aspektu.
6.18. Dėl nuteistojo provokavimo kasatorius pažymi, kad teismai deklaratyviai atmetė kasatoriaus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas netikrino, ar pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis dėl nurodytos provokacijos, laikėsi įrodymams vertinti keliamų reikalavimų. Teismai nesigilino į byloje nustatytas faktines aplinkybes, M. K. siekį bet kokiomis priemonėmis (įskaitant ir darytą garso įrašą prieš kreipiantis į teisėsaugos institucijas) išvengti skolos grąžinimo, ieškinio baudžiamojoje byloje, o savo ruožtu T. T. kaip kreditorius turėjo neginčytiną interesą atgauti skolintus pinigus. Teismai nevertino, ar M. K. padarytas garso įrašas ir operatyvus kreipimasis į teisėsaugos institucijas dėl kyšio reikalavimo buvo nulemti motyvo bet kokia kaina išvengti esamų ir būsimų turtinių prievolių vykdymo vykstant bankroto procedūroms. Teismai tesulygino padarytus garso įrašus ir padarė bylos duomenimis neparemtą išvadą, kad esą M. K. veiksmuose nėra provokacijos požymių. Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė aktyvaus vaidmens vertinti, ar M. K. veiksmai buvo grindžiami nesąžininga paskata teisėsaugos institucijų pagalba apsunkinti santykius su bankroto administratoriumi P. P. ir kreditoriumi T. T. ir bandyti sukelti norimą T. T. arba P. P. elgesį, kuris taptų palankiu pagrindu kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą siekiant pradėti ikiteisminį tyrimą.
6.19. Be kita ko, provokacijos situacijos atitinkamus požymius, susijusius ir su teisėsaugos pareigūnų veiksmais, rodo ir kiti nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentai. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta apie NVIV atlikimo 2017 m. birželio 5 d. protokole matomą M. K. pokalbio su neįvardytu pareigūnu turinį, kuris turėjo sukelti abejonių dėl tiriamos tariamai nusikalstamos veikos, o kartu parodo ir tai, kad M. K. praneša pareigūnams apie dar vieną galimai nusikalstamai veikiantį asmenį – šiuo atveju BUAB „L“. Taip pat kad byloje yra duomenų apie pačių STT pareigūnų provokacijas – 2017 m. birželio 5 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole surašytas T. T. ir M. K. 2017 m. balandžio 22 d. pokalbis, kurio metu STT pareigūnai paties šios bylos pareiškėjo buvo informuoti, jog prašoma pinigus sumokėti į bankrutuojančios įmonės sąskaitą, tai leidžia daryti išvadą, kad nebus daroma nusikalstama veika, t. y. kyšininkavimas. Nepaisydami to, STT pareigūnai ir toliau provokavo modeliuodami savo veiksmus, t. y. 2017 m. gegužės 31 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į prokurorą prašydami tęsti nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Šie apeliacinio skundo argumentai apskritai nebuvo tiriami. Lietuvos apeliacinis teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, šių apeliacinių skundų argumentų nenagrinėjo.
6.20. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys, kuris neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, rodo, kad aukštesnysis teismas nebuvo aktyvus tiek, kiek tai buvo būtina sprendžiant iš apeliacinių skundų turinio. Teismui buvo privalu apklausti susijusius STT Klaipėdos valdybos pareigūnus, dalyvavusius organizuojant ir vykdant NVIV. Apie būtinus papildomus tyrimo veiksmus spręstina, jog šioje baudžiamojoje byloje nebuvo tikrinama, ar iki M. K. kreipiantis į STT Klaipėdos valdybą pastarasis nesikonsultavo su šios ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnais, nors šioje įstaigoje P. P. nebuvo atliekamas joks kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminis tyrimas; nevertinta, kodėl 2017 m. vasario 20 d. surašant protokolą-pareiškimą iš M. K. nebuvo paimtas ir apžiūrėtas jo mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“, kuriuo prieš dvi su puse valandos buvo padarytas garso įrašas su T. T.; nevertinta tai, kad pagal M. K. pranešimą protokolas-pareiškimas buvo surašytas 2017 m. vasario 20 d. nuo 15.35 val. iki 15.50 val., o garso įrašas, kurį M. K. darė savo mobiliojo ryšio telefonu, pareigūnui Ž. Ž. buvo atsiųstas el. paštu 2017 m. vasario 20 d. 15.52 val., tuo tarpu iš 2017 m. vasario 20 d. M. K. apklausos protokolo matyti, kad jis jau pas kitą pareigūną buvo apklausiamas nuo 15.51 iki 17.32 val. Šie klausimai turėjo būti atsakyti teismams atliekant įrodymų tyrimą. Teismai nevertino, ar įgyvendinant neviešo pobūdžio veiksmus buvo laikomasi sąžiningo proceso principų.
6.21. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nepašalino atsiradusių prieštaravimų ir abejonių, susijusių su nuteistojo atžvilgiu atliktų slaptųjų procesinių veiksmų faktiniais ir juridiniais pagrindais, taip pat susijusių su visumos duomenų analize bylos įrodymus vertinant fragmentiškai, jų nesiejant į vieną loginę sistemą ir dėl to padarant neteisingas išvadas šioje baudžiamojoje byloje.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo P. P. gynėjo advokato R. Jurkos kasacinis skundas tenkintinas. Dėl esminių BPK pažeidimų
8. Kasaciniame skunde yra pateikiami alternatyvūs prašymai, kurie siejami su atitinkamais skundo argumentais, t. y. prašoma bylą nutraukti nustačius skundo pagrįstumą dėl civilinių santykių, būtent įprastinių bankroto administravimo procedūrų, nepagrįsto kriminalizavimo, kitu atveju pripažinus netinkamai taikytus bausmių individualizavimo principus – prašoma peržiūrėti bausmę, o atitinkamai nustačius esminius BPK reikalavimų pažeidimus prašoma bylą grąžinti svarstyti apeliacine tvarka.
9. Grįsdamas esminius BPK pažeidimus kasatorius pažymi, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius duomenų, gautų panaudojant slaptuosius tyrimo veiksmus, vertinimo pažeidimus, ir juos aptaria iš esmės dviem aspektais. Teismai nepatikrino, ar Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų, sankcionuotų 2017 m. birželio 1 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, metu buvo daromi vaizdo ir garso įrašai, nors minėtoje nutartyje nebuvo suformuluotas leidimas tai daryti. Antra, tai NVIV ribų ignoravimas ir pažeidimas, nes teismo leidimas atlikti NVIV turi būti aiškus ir konkretus, jame negali būti nurodomi veiksmai, kurie nėra uždrausti baudžiamuoju įstatymu ir kurių nebūtina imituoti siekiant atskleisti nusikaltimą, tačiau nutartyje nebuvo suformuluota, kokius konkrečiai dokumentus leidžiama pasirašyti.
10. Susipažinus su bylos medžiaga ir teismų sprendimais, konstatuotina, kad prašymas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų yra pagrįstas vienu iš aspektų – t. y. dėl sankcijos nebuvimo taikyti vaizdo ir garso fiksavimo priemones Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. birželio 1 d. nutartyje.
11. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Taigi, įrodymais pripažintini tik leistini ir su sprendžiama byla susiję duomenys. Šie reikalavimai yra taikomi ir duomenims, gautiems atliekant slaptus tyrimo veiksmus.
12. Siekiant užtikrinti teisėtą ir pagrįstą asmens teisės į privatumą ribojimą tiriant nusikalstamas veikas, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, nurodytos BPK, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu, paisant proporcingumo reikalavimų. Pabrėžtina, kad valstybės institucijos (pareigūnai) bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tais būdais, kurie tiesiogiai nustatyti įstatymuose, – kitu atveju jie pripažįstami neteisėtais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-338-511/2017, 2K-285-976/2018).
13. Pagrindinė prielaida tinkamai įvertinti slaptų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų leistinumą, taip pat ir patikimumą yra bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat ir kitiems proceso dalyviams, aiškus faktinis ir teisinis tokių veiksmų atlikimo pagrindas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje byla po bylos formuojami reikalavimai, susiję su faktiniu ir teisiniu slaptų tyrimo veiksmų pagrindais: sankcionavimo forma ir turiniu, taip pat jų realizavimo proporcingumu, trukme, ikiteisminio tyrimo pradėjimo laiku ir kt. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad nutarties dėl neviešo pobūdžio veiksmų sankcionavimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodytas sankcionuojamų veiksmų pavadinimas, turinys, apimtis, laikas ir asmuo ar asmenys, prieš kuriuos leidžiama atlikti operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, 2K-57-696/2017, 2K-285-976/2018). Leidimas atlikti operatyvinius (kriminalinės žvalgybos) veiksmus turi būti kiek įmanoma tikslesnis, kad proceso dalyviai ir bylą nagrinėjantys teismai galėtų įvertinti tų veiksmų teisėtumą (teisinį pagrindą) ir pagrįstumą (faktinį pagrindą), būtent kad būtų aišku, kokie veiksmai, kur, prieš kokius asmenis, kiek laiko galėjo būti vykdomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180-976/2017, 2K-285-976/2018). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad toks reikalavimas negali būti suprantamas kaip perteklinių duomenų nurodymas teismo nutartyse.
Teismo sprendimuose turi būti nurodyti duomenys, kurie būtini teisiniam ir faktiniam operatyvinių (kriminalinės žvalgybos) veiksmų ar neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių (slaptų tyrimo veiksmų) pagrindui įvertinti; taip pat būtini teismo sprendimu leidžiamoms atlikti veiksmų apimtims (riboms) nustatyti, t. y. susiję su slaptai kontroliuojamo susižinojimo objektu (asmeniu, asmenimis), vieta, laiku (terminu) ir būdu (garso, vaizdo, kitokiu kontroliavimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-285-976/2018). Iš esmės tokie patys reikalavimai taikomi ir neviešo pobūdžio priemonių, nustatytų BPK, skyrimui.
14. BPK 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai pripažįstami teisėtais ir jų atlikimo metu gauti duomenys gali būti panaudojami kaip įrodymai baudžiamajame procese tik tuo atveju, jeigu buvo įvykdytos visos įstatyme nustatytos sąlygos ir tiksliai laikytasi kitų reikalavimų juos atliekant. Viena iš tokių sąlygų – tai ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas (motyvuota nutartis). Taigi, kad šitokie veiksmai turėtų teisėtą pagrindą, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį, kurioje turi būti nurodytas asmuo, kuriam leidžiama atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, duomenys apie asmens, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, nusikalstamą veiką, konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti, siekiamas rezultatas, veiksmų atlikimo trukmė (BPK 159 straipsnio 2 dalis).
Taigi, procesinis dokumentas, kuris sudaro pagrindą taikyti šias priemones, nustato jų taikymo apimtis, terminus ir t. t., yra būtent teismo nutartis. Joje, be kita ko, kaip minėta, turi būti nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti, remiantis BPK 158 straipsnio 3 dalies 4 punktu, BPK 159 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir pan. Nagrinėjamu atveju aktualus ginčijamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties leidimo turinys, nustatantis leistinų atlikti veiksmų apimtis.
15. Teismai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje prokuroras su prašymu taikyti BPK 159 straipsnyje nustatytus veiksmus kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Iš šio prašymo turinio matyti, kad atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo prašoma leisti susitikti su P. P. ir T. T. bei tartis su jais dėl kyšio, jo dalyko ir dydžio, pažadėti ir (ar) duoti kyšį jiems ir (arba) kitiems jų nurodytiems asmenims, pasirašyti teikiamus dokumentus. Taip pat prašyme yra nurodyta, kad yra numatomas garso ir vaizdą fiksuojančios bei įrašančios techninės priemonės naudojimas (2 t., b. l. 112). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi leista nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 23 d. M. K. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus P. P. ir T. T. atžvilgiu, t. y. susitikti su P. P. ir T. T. bei tartis su jais dėl kyšio, jo dalyko ir dydžio, pažadėti ir (ar) duoti kyšį jiems ir (arba) kitiems jų nurodytiems asmenims, pasirašyti teikiamus dokumentus (2 t., b. l. 113). Minėtos nutarties pagrindu užfiksuotas 2017 m. birželio 4 d. bei 2017 m. birželio 6 d. M. K., T. T. ir P. P. susitikimas, jo metu vykęs pokalbis. Abiejų instancijų teismai šiuos duomenis – nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2017 m. spalio 26 d. protokolus pripažino įrodymais, patvirtinančiais P. P. kaltę padarius teismų nustatytus nusikaltimus.
16. Įvertinusi teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad rezoliucijoje nėra suformuluotas leidimas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu naudotis techninėmis priemonėmis, fiksuojančiomis garsą ir vaizdą. Be kita ko, 2017 m. birželio 1 d. nutartyje dėl techninių priemonių naudojimo nėra užsimenama ir nutarties aprašomojoje dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pats savaime nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų sankcionavimas leidžiant tartis dėl kyšio, pažadėti ar tartis dėl kyšio davimo nėra savaiminis informacijos rinkimo būdas. Šiuo atveju imituojant nusikalstamą veiką, t. y. tariantis dėl kyšio ar jo davimo, tik sudaroma galimybė rinkti reikiamą informaciją. Todėl teismo nutartyje, kuria sankcionuotas leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, turi būti nurodytas ir informacijos rinkimo būdas, kuris bus naudojamas.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2017 m. birželio 1 d. nutartimi buvo apsiribota tik leidimu atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus P. P. ir T. T. atžvilgiu, o dėl leidimo panaudoti garsą ir vaizdą fiksuojančias technines priemones nepasisakyta. Tai reiškia, kad aptariama nutartimi duotas leidimas tik atlikti rezoliucijoje išvardytus NVIV, bet ne kitus veiksmus. Abiejų instancijų teismai ignoravo šį procesinį pažeidimą bei nesiaiškino, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu NVIV dalyvis M. K. nepaisė 2017 m. birželio 1 d. nutarties rezoliucinės dalies, – taigi buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 3–5 dalių reikalavimai. Nesant duomenų, jog nagrinėjamoje byloje buvo duotas leidimas M. K. naudoti garso ir vaizdo įrašymo įrangą, visi duomenys, gauti byloje panaudojus vaizdo ir garso įrašymo įrangą, negali būti laikomi duomenimis, gautais teisėtu būdu. Dėl to duomenys, užfiksuoti atitinkamuose 2017 m. spalio 26 d. NVIV atlikimo protokoluose, negali būti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.
18. Kasaciniame skunde dėl aptariamos 2017 m. birželio 1 d. nutarties papildomai pasisakoma, jog jos rezoliucijoje nurodytas leidimas pasirašyti teikiamus dokumentus pažeidžia NVIV ribas, kurias teismas pats suformulavo klaidingai nekonkretizuodamas pasirašytinų dokumentų, kadangi M. K. ir jį kontroliuojantys ikiteisminio tyrimo pareigūnai žinojo iš anksto apie sumanymą pasirašyti sutartis.
19. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad tai, jog nenurodyti konkretūs leidžiami M. K. pasirašyti dokumentai, nedaro šios nutarties neteisėtos. 2017 m. birželio 5 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose, kuriuose užfiksuoti 2017 m. balandžio 5 ir 22 d. pokalbiai, yra lakoniškai ir abstrakčiai užsimenama apie taikos sutarties pasirašymą. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad pokalbiuose buvo tariamasi dėl pasirašomų dokumentų pobūdžio, konkretaus jų skaičiaus, rūšies teismai tikrai negalėjo iki galo žinoti. Šiuo aspektu pažymima, kad nutartis dėl leidimo pasirašyti dokumentus atitinka tokių nutarčių turiniui keliamus reikalavimus.
20. Išdėsčius 2017 m. birželio 1 d. ikiteisminio tyrimo nutarties vertinimą pasakytina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015). Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių faktinių bylos aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
21. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).
22. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu gautus duomenis (2017 m. spalio 26 d. protokoluose garso įranga užfiksuotus 2017 m. birželio 4 ir 6 d. pokalbius) vertino kaip įrodymus, nors prieš tai teismas turėjo patikrinti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų įgyvendinimo teisėtumą ir jo metu gautų duomenų leistinumą (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK VI dalis) neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan., patikrina apeliacinės instancijos teismas. Šios instancijos teismas taip pat patikrina apskųstų teismo sprendimų teisėtumą: ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus dėl įrodymų vertinimo. Tai pripažintina esminiais BPK nuostatų pažeidimais, kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu ir byla visa apimtimi perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
24. Kiti kasaciniuose skunduose nurodomi argumentai nenagrinėtini, nes sprendimų dėl jų priėmimas galimas tik tinkamai atlikus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimą, išsamiai atlikus įrodymų vertinimą. Jų nagrinėjimas, bylą perduodant iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl nurodytų BPK pažeidimų, taip pat pažeistų BPK 386 straipsnio 2 dalies imperatyvą, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nes, analizuodamas kasatorių skundų argumentus, kasacinės instancijos teismas neišvengiamai padarytų išvadas, kurios saistytų apeliacinės instancijos teismo, iš naujo nagrinėsiančio šią bylą, savarankiškumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu, n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.