LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 14 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas), sekretoriaujant Daliai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, išteisintajam S. K., jo gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui, neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. išteisinamojo nuosprendžio S. K. baudžiamojoje byloje.
Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 152 straipsnio 1 dalį (už 2018 m. gruodžio 5 d. seksualinį priekabiavimą) 2000 Eur (40 MGL) dydžio bauda; pagal 152 straipsnio 1 dalį (už 2019 m. rugpjūčio 29 d. seksualinį priekabiavimą) 2000 Eur (40 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė S. K. paskirta 3000 Eur (60 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 682 straipsnio 1, 2 dalimis, S. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti gydytoju (šeimos ir vidaus ligų) valstybinėse ir privačiose medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose atėmimas dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis – nuosprendis, kuriuo S. K. išteisintas dėl abiejų kaltinimų pagal BK 152 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. K. pagal BK 152 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) gydytojas, (duomenys neskelbtini) pastate, bendrosios praktikos gydytojo kabinete, 2018 m. gruodžio 5 d. apie 10.00–11.00 val. medicininės apžiūros metu (duomenys neskelbtini) nustatyti, turėdamas tyčią seksualiai pasitenkinti, pasinaudodamas tikrinamojo M. E. priklausomumu (nes nuo S. K. sprendimo priklausė, ar šis bus pripažintas (duomenys neskelbtini) ir baigs sveikatos patikrinimą tikrinimo dieną, ar turės atlikti papildomus tyrimus, ar bus (duomenys neskelbtini)), nurodė M. E. nusivilkti visus vilkimus drabužius, pats tuo metu rankose laikydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą filmavimo įrenginį, filmavimo kamerą atgręžęs į tikrinamąjį, šį vulgariai filmavo, liepė nuogam atsisukti į jį veidu ir daryti pritūpimus, po to nusisukti nuo jo ir daryti pritūpimus, pasilenkti į priekį ir rankomis pasiekti kojų pirštus, patikrinimo metu uždavė nukentėjusįjį trikdančius, su patikra nesusijusius asmeninio pobūdžio klausimus apie porų seksualinį bendravimą, seksualinių partnerių keitimą ir pan. Taip S. K., siekdamas seksualinio pasitenkinimo, seksualiai priekabiavo prie kitaip priklausomo nukentėjusiojo, taip pažeidė nukentėjusiojo M. E. seksualinio apsisprendimo laisvę ir pažemino jo garbę ir orumą.
2. S. K. pagal BK 152 straipsnio 1 dalį taip pat buvo kaltinamas tuo, kad toje pačioje įstaigoje, eidamas tas pačias pareigas, 2019 m. rugpjūčio 29 d. apie 14.00 val. tame pačiame pastate, kabinete Nr. 102, turėdamas tyčią seksualiai pasitenkinti, pasinaudodamas tikrinamosios G. Z. priklausomumu (nes nuo S. K. priklausė, ar ši bus pripažinta (duomenys neskelbtini) ir baigs sveikatos patikrinimą tikrinimo dieną, ar turės atlikti papildomus tyrimus, ar bus (duomenys neskelbtini)), nurodė G. Z. nusivilkti visus vilkimus drabužius, pats tuo metu rankose laikydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą filmavimo įrenginį, filmavimo kamerą atgręžęs į tikrinamąją, vulgariai ją filmavo, liepė nuogai atsisukti veidu į jį ir daryti pritūpimus, po to nusisukus nuo jo daryti pritūpimus, pasilenkti į priekį ir rankomis pasiekti kojų pirštus, patikrinimo metu uždavinėjo G. Z. dviprasmiškus, ją trikdančius, su patikra nesusijusius seksualinio ir itin asmeninio pobūdžio klausimus, ar ši turi vaikiną, kodėl būdama tokia graži neturi vaikino.
Taip S. K. tyčia kūrė jai priešišką, žeminančią ir įžeidžiančią aplinką, keldamas jai stiprią emocinę psichinę įtampą. Šiais nukentėjusiajai nepriimtinais ir nepageidaujamais vienašališkais seksualinio pobūdžio pasisakymais ir užuominomis bei vulgariai nurodydamas nuogai nukentėjusiajai atlikti įvairius fizinius pratimus S. K., siekdamas seksualinio pasitenkinimo, seksualiai priekabiavo prie tuo metu nuo jo priklausomos G. Z., taip pažeisdamas jos seksualinio apsisprendimo laisvę ir pažemindamas jos garbę bei orumą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir pripažindamas, kad S. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 152 straipsnio 1 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Remdamasis bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad S. K. nepadarė veikų, turinčių BK 152 straipsnio 1 dalyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo požymių.
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jurgita Patalavičienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, jie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Šis teismas nevertino bylos įrodymų kaip visumos, prioritetą teikė išteisintojo parodymams ir jais vadovavosi, ignoravo svarbius bylos duomenis, padarė klaidų dėl įrodymų turinio, tai lėmė klaidingą, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad S. K. nepadarė nusikalstamų veikų, nustatytų BK 152 straipsnio 1 dalyje. Be to, teismas savo teiginius atskirais atvejais grindė tik prielaidomis ir padarė neteisingą išvadą, kad S. K. veiksmuose nenustatytas BK 152 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymis – siekis seksualiai bendrauti ar pasitenkinti. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
4.2. Pagal BK 152 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens. „Pasitenkinti“ reiškia jausti malonumą, įvykus norams, troškimams, siekimams, dėl to seksualinis pasitenkinimas savo ruožtu yra malonumo pojūtis nuo seksualinio pobūdžio veiksmų (arba seksualinio bendravimo). Veiksniai, keliantys asmeniui seksualinį pasitenkinimą, ir jam sukelto seksualinio pasitenkinimo lygis yra labai individualūs. Šio požymio specifika yra ta, kad jis susijęs su vidiniais asmens išgyvenimais, jausmais, potyriais, kuriuos išoriškai įrodyti, kaip ir asmens minčių, yra dažniausiai neįmanoma, tačiau šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į kaltininko elgesį prieš nukentėjusį asmenį (seksualinio priekabiavimo būdą, atliktų fizinių veiksmų apimtį ir (arba) išsakytų pasiūlymų ar užuominų turinį), vertinamas kaltininko elgesio sistemiškumas ir intensyvumas (pakartotinumas, tęstinumas), aplinka, kurioje reiškiasi seksualinio pobūdžio kaltininko elgesys (vieta, laikas), ir kitos aplinkybės, galinčios patvirtinti arba paneigti kaltininko tikslą.
Taigi aiškinant seksualinį bendravimą negalima jo tapatinti su seksualiniu pasitenkinimu. BK 152 straipsnio 1 dalyje seksualinio bendravimo ir seksualinio pasitenkinimo tikslai nurodyti kaip alternatyvūs, dėl to, esant kitiems šio baudžiamojo nusižengimo požymiams asmens veikoje ir nustačius bent vieną iš šių tikslų, laikytina, kad egzistuoja pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Be to, pažymėtina, kad BK 152 straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų įrodytas siekis seksualiai bendrauti ar seksualiai pasitenkinti, o kaip išaiškinta teismų praktikoje, baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo, faktai, ar kaltininkas pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, privalomai nenustatomi, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus (formalioji sudėtis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2014, 2K-14-1073/2020).
4.3. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bylos duomenimis nėra nustatyta, jog vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuota nukentėjusiojo M. E. medicininė apžiūra, buvo padarytas sąmoningai dėl S. K. siekio seksualiai pasitenkinti (šio teismo vertinimu, vaizdo įrašas neturi jokios sąsajos su seksualinio priekabiavimo nusikalstamos veikos sudėties požymių įrodinėjimu, o tik patvirtina, kad S. K. atliko M. E. medicininę apžiūrą). Tokia išvada padaryta formaliai įvertinus vaizdo įrašą, jo atsiradimo aplinkybes, neatsižvelgus į įrodymų visumą ir į teismų praktikoje pateikiamą seksualinio pasitenkinimo išaiškinimą. Seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis galima siekti įvairiais būdais prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens. Seksualinis pasitenkinimas yra sietinas su malonumo pojūčiu, kurį sukelia seksualinio pobūdžio veiksmai, ir jis gali pasireikšti tiek aiškiai matoma, tiek ir nematoma fiziologine organizmo reakcija arba apskritai gali būti ne fiziologinis, o psichologinis (pasitenkinimas nuo paties verbalinio seksualinio bendravimo).
4.4. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė išteisinti S. K. dėl veikos prieš nukentėjusiąją G. Z. padarymo, atsižvelgdamas ir į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų ne tik apie filmavimo įrenginį, kuriuo neva buvo filmuota, bet ir paties vaizdo įrašo. Tokia išvada padaryta bylos įrodymus vertinus atskirai vienus nuo kitų. Reikšminga tai, kad abu nukentėjusieji parodė medicininės apžiūros metu matę, jog yra filmuojami, be to, nukentėjusioji G. Z. parodė ir tai, kad medicininės apžiūros metu gydytojas rankose laikė telefoną taip, jog susidarė įspūdis, kad yra filmuojama, o vaizdo įraše, atkurtame apžiūrėjus S. K. stacionarų kompiuterį, užfiksuota nukentėjusiojo M. E. medicininė apžiūra. Būtent dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad S. K. iš esmės atliko tai, kas šiuo metu (duomenys neskelbtini) tarnybos iniciatyva dėl paaiškėjusių byloje tiriamų įvykių yra nustatyta tam tikruose reglamentuose, t. y. tikrinamųjų apžiūros metu iš esmės laikėsi (duomenys neskelbtini) parengtose taisyklėse ir reglamentuose nustatytos tvarkos.
Iš tikrųjų priešingai – nėra pagrindo konstatuoti, kad S. K. atlikta nukentėjusiųjų apžiūra atitiko medicininei apžiūrai keliamus reikalavimus. Bylos įrodymų visuma atskleidžia, kad aptariamos S. K. atliktos medicininės apžiūros iš esmės skyrėsi nuo apžiūrų, atliekamų kitų toje pačioje (duomenys neskelbtini) dirbusių gydytojų. Kaip liudytojai apklausti D. U., D. R., R. M., J. M., V. M. parodė, kad, atlikdami medicininę apžiūrą, neprašydavo asmenų nusirengti nuogai, nes tai nėra būtina, tačiau tokia apžiūra galima. Be to, liudytojai parodė, kad žino, jog dalis gydytojų tokią apžiūrų praktiką taiko, taip pat tokia praktika buvo taikoma ir anksčiau. Minėti liudytojai patvirtino ir tai, kad, atlikdami chirurginį-ortopedinį vertinimą, paprašo asmenį iš dalies arba visiškai nusirengti ir vizualiai apžiūri asmens kūną, paprašydami jį stovėti arba atlikti kelis judesius (pritūpimus, rankų pirštais paliesti kojų pirštus).
Tačiau nė vienas gydytojas, išskyrus S. K., medicininės apžiūros metu asmenų nefilmavo. Be to, filmavimas (duomenys neskelbtini) teritorijoje, įskaitant ir gydytojų patalpas, negavus (duomenys neskelbtini) leidimo, yra uždraustas. Taigi tik nuosekliai sujungus atskirus įrodymus į vieną grandinę galima padaryti pagrįstą išvadą, kad S. K., atlikdamas kaltinime įvardytus veiksmus, siekė seksualiai pasitenkinti ir iš esmės tinkamos pacientų apžiūros atlikti negalėjo ir neatliko. S. K. nesidomėjo jokiais pacientų susirgimais, nusiskundimais, neatliko tokios apžiūros, kuri turi būti atlikta, siekiant nustatyti ligas, priskirtas tiek jam pačiam, tiek kitiems gydytojams diagnozuoti, nes daugelio ligų, apžiūrint vizualiai, juo labiau per telefono įrenginį, neįmanoma nustatyti. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokių apžiūrų metu užduodamas klausimus apie pacientų seksualinį gyvenimą S. K. siekė nustatyti lytiniu keliu plintančias ligas.
Iš pirmiau nurodytų liudytojų ir išteisintojo S. K. parodymų matyti, kad šios ligos nustatomos ištyrus kraują ir atitinkamos specializacijos gydytojui atlikus paciento apžiūrą, vėliau užfiksuoti apžiūros rezultatai pridedami prie visų kitų paciento medicininių dokumentų.
4.5. Apeliacinės instancijos teismas padarė bylos faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog jo nepasitenkinimas kilo ne dėl medicininės apžiūros, o dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų jam parodyto vaizdo įrašo. Iš nukentėjusiojo parodymų aiškiai matyti (skundžiamo nuosprendžio 11 punktas), kad jis įtarė, jog yra filmuojamas, bet vijo tokias mintis šalin, jautėsi gydytojo filmuojamas nuo nusirenginėjimo momento, nes planšetę pamatė rengimosi metu, tokia gydytojo apžiūra pažemino. Taigi, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, nukentėjusysis pažeminimą jautė ne tik susipažinęs su vaizdo įrašu, kuriame jis užfiksuotas nuogas, bet ir visos medicininės apžiūros metu, kai gydytojas S. K., nepaaiškinęs jam apžiūros eigos, kalbėdamas apie porų seksualinį gyvenimą, liepė nusirengti nuogai ir nuo nusirengimo pradžios, jam matant, filmavo.
4.6. Skundžiamame nuosprendyje, pasisakant dėl prieš G. Z. padarytos nusikalstamos veikos, akcentuojami liudytojos M. K. parodymai, kad nukentėjusioji yra jautri ir lengvai įsiskaudinanti asmenybė. Tačiau asmens charakterio savybėmis negali būti pateisinami nepriimtini ir nusikalstami kito asmens veiksmai, juolab kad pati M. K., sužinojusi, kad nukentėjusioji turėjo išsirengti nuogai, į patikrą vyko pas gydytoją moterį. Svarbu ir tai, kad ne tik nukentėjusioji, bet ir jos motina liudytoja L. B. parodė, kad duktė po įvykio jautėsi blogai, jautėsi pažeminta, pasakodama apie įvykį verkė. Nukentėjusiosios jautrumas, kurį akcentavo apeliacinės instancijos teismas, neturėjo įtakos jos parodymams, priešingai – nukentėjusiosios parodymai yra patikimi ir nuoseklūs, nenustatytas jos suinteresuotumas apkalbėti S. K., todėl nėra pagrindo jais abejoti.
4.7. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai S. K. veiksmus įvertino tik kaip perteklinius ir neetiškus ir nelaikė jų tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 152 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje du jauno amžiaus asmenys – M. E. ir G. Z. – parodė, kad apžiūros metu jautė pažeminimą, jautėsi seksualiai išnaudojami, tačiau dėl savo jauno amžiaus, gyvenimiškos patirties stokos ir noro (duomenys neskelbtini) nedrįso prieštarauti, išsakyti savo nepasitenkinimo S. K. elgesiu. Toks gydytojo elgesys ne tik sukėlė neigiamas emocijas, išgyvenimus abiem nukentėjusiesiems – pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisiamajame posėdyje apklausų metu nukentėjusieji labai jaudinosi ir be jokių abejonių aiškiai parodė, kad suvokė, jog buvo vulgariai filmuojami tuo momentu, kai vykdė S. K. nurodymus apžiūros metu, po šios apžiūros pasijuto seksualiai išnaudoti, be to, po įvykio G. Z. kilo neigiamų sveikatos padarinių: prasidėjo nemiga, kiti sveikatos sutrikimai; nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji buvo apklausta dalyvaujant teismo psichologui atskiroje patalpoje, siekiant išvengti antrinės viktimizacijos.
4.8. Taigi, priešingai negu konstatavo apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai įvertino viso bylos proceso metu gautus įrodymus ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį S. K., pripažindamas, kad jis, aiškiai suvokdamas savo tarnybinę viršenybę ir iš to kylantį apžiūrimų asmenų priklausomumą, ją panaudojo savo asmeniniams tikslams, t. y. siekdamas seksualinio pasitenkinimo. Sąmoningai (veikdamas tiesiogine tyčia) pasirinkęs savo aukomis itin jauno amžiaus asmenis, pažeidžiamus dėl savo neilgos gyvenimiškos patirties, psichologiškai dar ne tokius atsparius neigiamam socialinės aplinkos poveikiui, kurie nesugebėjo priešintis morališkai visiškai nepriimtinoms apžiūroms, S. K. akivaizdžiai tuo mėgavosi. Tai rodo, kad tokiais veiksmais jis siekė visų pirma asmeninio seksualinio pasitenkinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ne tik nukentėjusiųjų, bet ir liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa, vienas kitą papildo, o kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais jungiasi į loginę įrodymų grandinę, kurių visuma patvirtina nusikalstamų veikų padarymo faktą.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinis skundas atmestinas. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir BPK 20 straipsnio nuostatų laikymosi
6. Nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, prokurorė kasaciniame skunde teigia, kad, darydamas išvadas dėl S. K. kaltės padarius BK 152 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, apeliacinės instancijos teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, teikė prioritetą išteisintojo parodymams ir jais vadovavosi, ignoruodamas kitus svarbius bylos duomenis, padarė klaidų dėl įrodymų turinio (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų; rašytinių įrodymų).
7. Pažymėtina, kad, nagrinėdamas kasacinį skundą, kasacinės instancijos teismas tikrina tai, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Atlikti įrodymų tyrimą ir remiantis jais padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).
8. Motyvuodama kasacinį skundą, prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiųjų M. E. ir G. Z., liudytojų D. U., D. R., R. M., J. M., V. M., M. K., L. B. parodymus, kitus bylos duomenis ir padarė netinkamas išvadas dėl jais nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių. Taigi, kasatorė savaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus ir prašo daryti kitokias išvadas, nei padarytos skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, tačiau, kaip minėta, tokie argumentai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų kasatorė, ir padarė jos lūkesčių neatitinkančias išvadas, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, dėl šių ir kitų panašaus pobūdžio kasacinio skundo argumentų šioje nutartyje pasisakoma tik tiek, kiek tai susiję su galimais esminiais BPK pažeidimais.
9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, išvada dėl nusikalstamos veikos padarymo turi būti pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251- 507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-154-1073/2020 ir kt.).
10. Išnagrinėjus baudžiamosios bylos duomenis Baudžiamojo proceso kodekso teisės normų taikymo aspektu, konstatuotina, kad analizuodamas byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė ir, vertindamas juos tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą, priėjo pagrįstą išvadą, kad S. K. veiksmuose nėra BK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo požymių (dvi veikos). Savo išvadas teismas grindė teisėtais būdais gautais duomenimis, kurie buvo patikrinti teisiamajame posėdyje; jie buvo įvertinti teisėjų pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, t. y. nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Dėl BK 152 straipsnio 1 dalies taikymo
11. Pagal BK 152 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens. Šio baudžiamojo įstatymo saugoma pagrindinė vertybė – seksualinio apsisprendimo laisvė. Seksualinio apsisprendimo laisvė suprantama kaip asmens saugumas nuo bet kokios prievartos seksualiniame bendravime, t. y. kiekvieno asmens laisva valia pasirinkti seksualinį partnerį, seksualinio bendravimo su juo būdus, laiką, vietą ir pan. BK 152 straipsnio papildomas objektas yra žmogaus garbė ir orumas, tačiau vien tik šių vertybių pažeidimas asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 152 straipsnį neužtraukia. Aptarta sudėtis rodo, kad tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, privalomai turi būti nustatytas veiksmų pobūdis, tikslas, priklausomumo forma ir veikos pavojingumas.
12. Objektyviai seksualinis priekabiavimas BK 152 straipsnio prasme pasireiškia vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis. Vulgarūs ar panašūs veiksmai – tai nepageidautinas, seksualinio pobūdžio fizinis kontaktas su asmeniu (prisilietimai, glostymai, apkabinimai ir pan.). Vulgarūs ar panašūs pasiūlymai ar užuominos – tai aiškiai nukentėjusiam asmeniui nepriimtinas, jį žeminantis ir įžeidžiantis, įžūlus, akivaizdžiai nukrypęs nuo elgesio normų verbalinis arba neverbalinis seksualinio pobūdžio asmens elgesys (pavyzdžiui, žeminantys asmenį seksualinio pobūdžio pokalbiai, komentarai apie asmens išvaizdą, siejami su asmens lytimi, įvairaus pobūdžio pažadai ir siūlymai, susiję su seksualiniu bendravimu, seksualinio pobūdžio spaudinių, vaizdo ar garso įrašų demonstravimas, seksualinio pobūdžio gestai, SMS žinučių, raštelių, laiškų rašymas bei telefono pokalbiai seksualinėmis temomis, intymių dovanų pirkimas ir pan.). Ši veika turi pasireikšti aktyviais veiksmais ir jie asmeniui, kurio atžvilgiu šie veiksmai atliekami, turi būti nepageidautini, nepriimtini ir atgrasūs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-1073/2020).
13. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismų nustatyta, kad nukentėjusiųjų G. Z. ir M. E. medicininės apžiūros metu išteisintasis uždavinėjo jiems asmeninio pobūdžio klausimus (apie seksualinį porų gyvenimą, partnerių keitimą ir kt.), nepaaiškinęs medicininės apžiūros atlikimo tvarkos, liepė abiem nusirengti nuogai, atlikti jo nurodytus veiksmus (pritūpti, pasilenkti į priekį ir rankų pirštais pasiekti kojų pirštus), taip pat slapta filmavo šiuos veiksmus atliekantį nuogai nusirengusį nukentėjusįjį M. E. Abu nukentėjusieji parodė, kad šie S. K. veiksmai (reikalavimas nusirengti nuogai, provokuojamų klausimų uždavinėjimas) jiems buvo nemalonūs, trikdantys ir nepriimtini. Kaip teigė nukentėjusioji G. Z., ji jautėsi seksualiai išnaudota ir pažeminta tokiu išteisintojo elgesiu. Nukentėjusysis M. E. nurodė, kad jautėsi gydytojo filmuojamas, tokia medicininės apžiūros atlikimo tvarka jį pažemino (4 t., b. l. 99–101, 106–109). Pasisakydami dėl byloje nustatytų S. K. veiksmų, abiejų instancijų teismai pažymėjo, kad šie byloje nustatyti S. K. veiksmai yra netinkami ir neetiški, tačiau skirtingai vertino jų pavojingumą.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tokie S. K. veiksmai atitinka BK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo objektyviosios pusės požymį, o apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad veikos, turinčios nurodyto baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvo padarytos. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai nepagrindžia S. K. inkriminuojamos aplinkybės dėl G. Z. filmavimo jos medicininės apžiūros metu.
14. Nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl byloje nustatytų aplinkybių, kasatorė teigia, kad surinkti įrodymai – vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota nukentėjusiojo M. E. medicininė apžiūra; liudytojų D. U., D. R., R. M., J. M., V. M., nukentėjusiųjų parodymai, vertinant kaip visumą, taip pat patvirtina, kad medicininės apžiūros metu buvo filmuojamas ne tik nukentėjusysis M. E., bet ir nukentėjusioji G. Z. Šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymima, kad, be nukentėjusiosios G. Z. parodymų, kur ji nurodė, kad jos medicininės apžiūros metu S. K. laikė mobiliojo ryšio telefoną taip, kad atrodė, jog jis ją filmuoja ar fotografuoja, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aptariamą išteisintajam inkriminuotą aplinkybę. Kasatorė neteisi teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas abejojo nukentėjusiosios parodymų patikimumu dėl jos asmenybės bruožų (didesnio jautrumo). Teismas tik akcentavo, kad nukentėjusioji, kaip pati teigė, negali vienareikšmiškai patvirtinti jos filmavimo fakto. Kitos nukentėjusiosios G. Z. nurodytos aplinkybės (dėl jai užduotų asmeninio pobūdžio klausimų, jos patirtų išgyvenimų medicininės apžiūros metu ir kt.) nagrinėjamoje byloje teismų buvo pripažintos įrodytomis.
15. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nei išteisintojo mobiliojo ryšio telefono, nei jo stacionaraus kompiuterio apžiūrų metu nebuvo rastas vaizdo įrašas, kuriame būtų užfiksuota nukentėjusiosios G. Z. medicininė apžiūra (3 t., b. l. 61– 65, 67–75). Aptariamos aplinkybės nepatvirtina ir kasaciniame skunde minimi liudytojų D. U., D. R., R. M., J. M., V. M. parodymai. Įvertinęs juos, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad liudytojai nurodė, jog apžiūrinėdami pacientus paprastai neliepia jiems nusirengti nuogai, tačiau tokia apžiūros tvarka yra galima ir anksčiau buvo dažnai taikoma. Minėti liudytojai taip pat patvirtino, kad filmuoti pacientų negalima ir jie to nedaro, tačiau tokie jų parodymai nei patvirtina, nei paneigia S. K. inkriminuotą aplinkybę dėl galimo nukentėjusiosios G. Z. medicininės apžiūros filmavimo. Atsižvelgiant į tai, pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai dėl šioje dalyje taikytino in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo. Skirtingai nei teigia kasatorė, minėtą išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė tinkamai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Priešingu atveju S. K. kaltė būtų grindžiama tik prielaida, kad, nufilmavęs M. E., išteisintasis analogiškai pasielgė ir atlikdamas nukentėjusiosios G. Z. medicininę apžiūrą, o tai ne tik neatitiktų šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, bet ir pažeistų įstatymo reikalavimus.
16. Nagrinėjamoje byloje teismų taip pat nustatyta, kad jų medicininės apžiūros metu nukentėjusieji G. Z. ir M. E. buvo priklausomi nuo S. K. – žinojo, kad nuo išteisintojo sprendimo priklauso jų tolesnis likimas (duomenys neskelbtini), todėl, nepaisydami juntamų neigiamų emocijų, vykdė visus pastarojo reikalavimus. Tą aplinkybę, kad priklausomai nuo jo sprendimo galėjo būti (duomenys neskelbtini), patvirtino ir pats S. K. (6 t., b. l. 6–9). Taigi išteisintojo veiksmai atitiko fakultatyvų BK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo objektyviosios pusės požymį – nukentėjusiojo priklausomumą.
17. Tačiau jau buvo minėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn dėl seksualinio priekabiavimo būtina nustatyti ir tai, jog savo veiksmais kaltininkas siekė seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo (nagrinėjamu atveju – seksualinio pasitenkinimo), bei tai, kad tokie veiksmai yra pavojingi baudžiamosios teisės prasme. S. K. baudžiamąją bylą nagrinėję teismai skirtingai pasisakė dėl šių BK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo požymių išteisintojo veiksmuose buvimo.
18. Nustatant kaltininko tikslo – siekio seksualiai bendrauti ar seksualiai pasitenkinti – (ne)buvimą, analizuojamas kaltininko elgesys prieš nukentėjusį asmenį (seksualinio priekabiavimo būdas, atliktų fizinių veiksmų apimtis ir (arba) išsakytų pasiūlymų ar užuominų turinys), vertinamas kaltininko elgesio sistemiškumas ir intensyvumas (pakartotinumas, tęstinumas), aplinka, kurioje reiškiasi seksualinio pobūdžio kaltininko elgesys (vieta, laikas), ir kitos aplinkybės, galinčios patvirtinti arba paneigti kaltininko tikslą. Pažymėtina, kad BK 152 straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų įrodytas siekis seksualiai bendrauti ar seksualiai pasitenkinti, o kaip išaiškinta teismų praktikoje, baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo faktai, ar kaltininkas pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, privalomai nenustatomi, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus (formalioji sudėtis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2014, 2K-14-1073/2020).
19. Taigi, remiantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, nustatant kaltininko siekį seksualiai bendrauti ar seksualiai pasitenkinti, ypatingą reikšmę įgyja byloje nustatytos faktinės aplinkybės, leidžiančios patvirtinti arba paneigti tokio siekio buvimą. Pripažindamas S. K. kaltu dėl seksualinio priekabiavimo ir pasisakydamas dėl jo turėto tikslo seksualiai pasitenkinti atliekant byloje nustatytus veiksmus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sąmoningai pasirinkęs būtent tokį netinkamą, žeidžiantį asmens orumą ir seksualinio apsisprendimo laisvę medicininės apžiūros metodą, kurio metu tyčia sukūrė apžiūrimam asmeniui priešišką, žeminančią ir įžeidžiančią aplinką, keldamas stiprią emocinę psichinę įtampą, S. K. sąmoningai (tyčia), akivaizdžiai tuo mėgavosi, o tai patvirtina, kad šiais veiksmais buvo siekiama visų pirma asmeninio seksualinio pasitenkinimo.
20. Įvertinęs iš esmės analogiškas byloje nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės S. K. baudžiamosios atsakomybės klausimui spręsti, apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą ir konstatavęs, kad S. K. veiksmuose nėra jam inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių, priėmė jam išteisinamąjį nuosprendį. Ištyręs byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiųjų, liudytojų D. U., D. R., R. M., J. M., V. M. parodymus, rašytinius įrodymus, kitus duomenis, teismas konstatavo, kad S. K. taikyta kūno apžiūros metodika (liepus asmeniui nusirengti nuogai) nėra privaloma, tačiau neuždrausta. Skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymima, kad baudžiamosios bylos duomenimis nėra nustatyta, jog vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuota nukentėjusiojo M. E. medicininė apžiūra, buvo padarytas sąmoningai dėl S. K. siekio seksualiai pasitenkinti, o išteisintojo veiksmai, nors ir laikytini neetiškais, tačiau nėra pavojingi baudžiamosios teisės prasme.
21. Teisės taikymo aspektu patikrinusi teismų sprendimų turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, turinčius reikšmės kaltinime nurodytų aplinkybių teisiniam vertinimui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus išsamiai ir nešališkai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įvertino ir tinkamai baudžiamąjį įstatymą pritaikė apeliacinės instancijos teismas, išteisinamajame nuosprendyje, kaip to reikalaujama pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį, pateikdamas aiškius ir detalius motyvus, kodėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir kodėl juos vertina kitaip.
22. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nustatyti S. K. veiksmai − dėl nukentėjusiųjų M. E. ir G. Z. medicininės apžiūros atlikimo tvarkos ir jos metu jiems užduotų asmeninio pobūdžio klausimų; dėl nuogai nusirengusio fizinius pratimus atliekančio nukentėjusiojo M. E. filmavimo jo medicininės apžiūros metu – nesant kitų, neginčijamai šių veiksmų atlikimo tikslą patvirtinančių, duomenų, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad atlikdamas juos išteisintasis siekė seksualiai pasitenkinti. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, vien išteisintojo pasirinkta galbūt netinkama medicininės apžiūros atlikimo tvarka neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad S. K. sąmoningai (tyčia) siekė jais asmeninio seksualinio pasitenkinimo.
23. Baudžiamosios teisės doktrinoje pažymima, kad, nustatinėjant seksualinio priekabiavimo tikslą, yra vertinama visuma aplinkybių, kuriomis buvo galbūt atlikti seksualinio priekabiavimo veiksmai, ir žiūrima, ar tokiomis aplinkybėmis atlikti vulgarūs veiksmai, pasakytos konkrečios frazės ar užuominos galėjo reikšti siekį seksualiai pasitenkinti.
24. Teismų praktikoje nurodoma, kad, nustatant kaltininko tikslą, analizuojamas ne tik jo elgesys prieš nukentėjusį asmenį (seksualinio priekabiavimo būdas, atliktų fizinių veiksmų apimtis ir (arba) išsakytų pasiūlymų ar užuominų turinys), bet ir vertinama vieta, laikas bei kitos panašios aplinkybės, kuriomis reiškiasi seksualinio pobūdžio kaltininko elgesys. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad S. K. pirmiau nurodytus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko dieną, medicininės apžiūros metu, savo kabinete. Abu nukentėjusieji parodė, kad, būdami nuogi, atliko kelis pratimus – pritūpimus, taip pat vieną kartą, pasilenkę į priekį, rankų pirštais pasiekė kojų pirštus. Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad, būdamas nuogas, M. E. padarė tris pritūpimus atsisukęs veidu į S. K., tris pritūpimus – būdamas nusisukęs nuo jo, taip pat, būdamas nusisukęs, lenkdamasis į priekį, rankų pirštais pasiekė kojų pirštus (3 t., b. l. 77−79). Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad vaizdo įraše užfiksuota nukentėjusiojo M. E. medicininė apžiūra bei tai, kad kiti gydytojai nefilmuodavo savo pacientų, nepatvirtina, kad atlikdamas šiuos veiksmus S. K. siekė seksualiai pasitenkinti.
Byloje nėra nustatyta kitų duomenų, kurie pagrįstų tokį išteisintojo siekį (pvz., kad šio filmavimo ar likusios medicininės apžiūros metu išteisintasis būtų lietęs nukentėjusiuosius, provokavęs juos, liepęs jiems daryti kažkokius vulgarius, jų fizinei formai ir sveikatos būklei įvertinti visiškai nebūtinus judesius ar kitaip vulgariai elgęsis ir pan.).
25. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. Z. nurodė, jog S. K. veiksmai nebuvo vulgarūs, jis jos nelietė, nepriekabiavo (1 t., b. l. 30–32; 6 t., b. l. 4). Šių aplinkybių nukentėjusioji nepaneigė ir per jos apklausą pirmosios instancijos teisme, paaiškindama, kad jos apžiūros metu gydytojas tiesiog jai sakė, ką ji turi daryti, o kai nukentėjusioji apsirengė, uždavė jai kelis klausimus (ar ji turi vaikiną; kodėl neturi, būdama tokia graži) (4 t., b. l. 107–109). Nukentėjusysis M. E. taip pat nebuvo nurodęs, kad medicininės apžiūros metu išteisintasis būtų jį lietęs ir (ar) atlikęs kitus veiksmus, kurie būtų turėję seksualinę potekstę. Skundžiamame nuosprendyje įvertinti liudytojų M. B., R. R., M. M., A. S., I. L., K. D. parodymai patvirtina, kad tokia medicininės apžiūros tvarka pas S. K. buvo įprasta. Iš esmės visi minėti liudytojai patvirtino, kad šių apžiūrų metu jiems teko nusirengti, atlikti analogiškus pratimus, kaip ir nukentėjusiesiems G. Z. ir M. E.
26. Pažymėtina, kad nustatant kaltininko tikslo – siekio seksualiai pasitenkinti – (ne) buvimą, be kitų aplinkybių, būtina įvertinti ir kaltininko veiksmų intensyvumą, pakartotinumą, tęstinumą ir pan. Seksualinio pobūdžio veiksmai, pasiūlymai ir užuominos paprastai tampa seksualiniu priekabiavimu BK 152 straipsnio prasme, kai toks kaltininko elgesys yra ne vienkartinis, o trunka tam tikrą laiką (yra pasikartojantis arba sistemingas) ir kai į tokį kaltininko poelgį buvo reaguota nedviprasmiškai neigiamai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14- 1073/2020). Pirmiau nurodytais bylos duomenimis byloje nustatyta, kad S. K. veiksmai nukentėjusiųjų G. Z. ir M. E. atžvilgiu buvo vienkartiniai, trumpalaikiai ir nepasižymėjo intensyvumu. Pasak liudytojų, išteisintojo atliekama medicininė apžiūra trukdavo apie 10–15 minučių. Tokią medicininės apžiūros trukmę nurodė ir nukentėjusieji G. Z. bei M. E.
27. Nukentėjusieji iki šio baudžiamojo proceso su išteisintuoju niekada nebuvo susitikę, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad S. K. būtų bandęs vėliau dar kartą su jais susisiekti ar atlikęs kitus vulgarius ar seksualinio pobūdžio veiksmus jų atžvilgiu. Šių ir kitų pirmiau aptartų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma pagrindžia apeliacinės instancijos teismo išvadas, kad S. K. veiksmai, vertinant BK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo prasme, nėra pavojingi, o byloje surinktų įrodymų nepakanka neginčijamai išvadai, kad atlikdamas juos S. K. siekė seksualiai pasitenkinti.
28. Tokių skundžiamo nuosprendžio išvadų nepaneigia kasaciniame skunde akcentuojama byloje nustatyta nukentėjusiojo M. E. medicininės apžiūros slapto filmavimo aplinkybė. Sutiktina, kad šis išteisintojo elgesys, kaip ir jo atlikti veiksmai nukentėjusiosios G. Z. atžvilgiu (asmeninio pobūdžio klausimų uždavinėjimas jos medicininės apžiūros metu), yra netinkamas ir neetiškas, tačiau, nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių visų S. K. inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo sudėties (dvi veikos) požymių buvimą, negali užtraukti jam baudžiamosios atsakomybės pagal BK 152 straipsnio 1 dalį. Vertindama minėtą vaizdo įrašą, kasatorė nurodo, kad šis įrodymas apeliacinės instancijos teismo buvo įvertintas formaliai, neatsižvelgus į kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir į tai, kad seksualinis pasitenkinimas yra sietinas su malonumo pojūčiu, kurį sukelia seksualinio pobūdžio veiksmai.
Šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Nuogo žmogaus filmavimas a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų) negali būti prilygintas tokio pobūdžio veiksmams ir pats savaime nereiškia, kad tokie veiksmai buvo atliekami siekiant seksualinio pasitenkinimo. Pastarąją išvadą patvirtina ir teismų praktika, iš kurios matyti, kad analogiško ar panašaus pobūdžio asmenų veiksmai teismų ne visuomet yra kvalifikuojami kaip nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-689/2020, 2K-141-697/2022). Pagal paminėtą praktiką nukentėjusiojo M. E. slapto filmavimo (ne)teisėtumas galėtų būti vertinamas BK 167 straipsnyje nustatyto nusikaltimo kontekste, tačiau šioje procesinėje situacijoje šis klausimas nebegali būti sprendžiamas.
29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas S. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl BK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo (dvi veikos), visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, vertino juos tiek atskirai, tiek kaip visumą ir, tinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą, padarė pagrįstą išvadą, kad S. K. nepadarė veikos, turinčios šio jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :
Atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą.