CitatoriusBylų rodyklė

Byla 2K-7-76-719/2021

Baudžiamoji byla · 2022 m. I pusmetis · Biuletenis Nr. 57, p. 790-867 · Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00111-2013-8

Įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teisės į gynybą užtikrinimas (BPK 10 straipsnis) Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu (BPK 44 straipsnis) Aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai (BPK 80 straipsnis)

Teisėjų kolegijos santrauka

Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia apklausti advokatą kaip liudytoją apie aplinkybes, kurias jis sužinojo vykdydamas savo, kaip advokato, funkcijas, taip pat kitaip kontroliuoti advokato ir jo kliento susižinojimą. Nacionalinėje teisėje nustatytas reguliavimas nenurodo jokių tokio draudimo išimčių. Advokato ir jo kliento susitikimo ar bendravimo duomenys negali būti panaudoti kaip įrodymai. Tokios apklausos ir jos metu gautų duomenų panaudojimo draudimas baudžiamajame procese yra susiję su viena esminių teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų – teisės į gynybą užtikrinimu baudžiamajame procese. Procesas, kurio metu negarantuojama teisė į gynybą, teisinėje valstybėje nėra galimas.

Asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą negali būti paneigtos ar suvaržytos jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad advokatė buvo apklausta kaip liudytoja apie aplinkybes, kurias sužinojo atlikdama gynėjo pareigas. Apklausos metu advokatė nurodė, kas yra jos ginamasis, buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 247 straipsnį už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be leidimo. Vėliau ji kelis kartus papildomai buvo kviečiama kaip liudytoja ir davė parodymus apie aplinkybes, kurias sužinojo atlikdama gynėjo pareigas. Advokatės apklausos vyko tuo metu, kai advokatė atliko gynėjo pareigas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad apklausų metu atskleista informacija sudaro kliento ir advokato profesinę paslaptį, todėl buvo pažeistas ne tik draudimas apklausti gynėją apie aplinkybes, kurias ji sužinojo vykdydama savo pareigas, bet ir asmens teisė į gynybą. Gynybos baudžiamajame procese efektyvumas siejamas su advokato ir kliento tarpusavio pasitikėjimu, todėl byloje ypač atkreiptas dėmesys į tai, kad minėtos apklausos vyko tuo metu, kai advokatė atliko gynėjo pareigas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nei bylą nagrinėjančiam teismui, nei jos ginamajam apie apklausas nieko nežinant. Visuma šių aplinkybių teismui leido konstatuoti, kad buvo pažeista ne tik kliento ir jo gynėjos teisė į konfidencialų bendravimą, bet ir teisė į teisingą procesą, kuri apima ir kaltinamojo teisę neprisidėti prie savo paties kaltinimo.

Konstitucijoje ir įstatymuose yra nustatyta visuma teisėjo ir teismo nepriklausomumą įtvirtinančių garantijų, užtikrinančių, kad teisėjo priimami procesiniai sprendimai nebūtų paveikti neteisėto trečiųjų asmenų spaudimo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu bylą nagrinėjusius teisėjus apie šios bylos nagrinėjimo aplinkybes apklausė STT pareigūnai, iš esmės užduodami vieną klausimą – ar teisėjams nebuvo daromas poveikis. Ikiteisminio tyrimo įstaigos ir tyrimą atliekantys pareigūnai, spręsdami dėl teisėjo kaip liudytojo statuso ir galimos jo apklausos, turi ne tik įvertinti aplinkybę, ar tas asmuo gali pateikti duomenų, reikšmingų bylos tyrimui ir nagrinėjimui (BPK 78 straipsnis, 20 straipsnio 3 dalis), bet ir atsižvelgti į apklausiamo asmens einamas pareigas ir iš jų kylančias papildomas garantijas, tokias kaip teisėjų (teismo) nepriklausomumas ir nešališkumas.

Kartu turi įvertinti ir su teisėjo nepriklausomumo garantijomis siejamą draudimą apklausti teisėją apie pasitarimų kambario paslaptį (BPK 80 straipsnio 2 punktas), taip pat Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

Nutarties tekstas

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 16 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės, Rimos Ažubalytės, Eligijaus Gladučio, Tomo Šeškausko, Sigitos Jokimaitės ir Artūro Ridiko (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, nuteistajam V. V., jo gynėjui advokatui Simonui Slapšinskui, išteisintajam R. G., jo gynėjui advokatui Mindaugui Šeškauskiui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rimvydo Valentukevičiaus kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu: V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK): 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams; 183 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda; 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda; 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda; 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda; 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) už 2013 m. birželio 10 d. 6800 Lt (1969,42 Eur) kyšio priėmimą iš L. B. 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda; 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) už 2013 m. rugpjūčio 19 d. 4800 Lt (1390,18 Eur) kyšio priėmimą iš D. A. 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda; 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) už 2013 m. rugpjūčio 19 d. 2800 Lt (810,94 Eur) kyšio priėmimą iš A. V. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda; 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) už 2013 m. rugsėjo 3 d. 3300 Lt (955,75 Eur) vertės valties priėmimą 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio bauda; 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) už padėjimą apgaulingai vesti UAB „Gairana“ apskaitą – 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda; 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) už kyšių priėmimą iš H. S. – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda; 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) už 2013 m. gruodžio 30 d. 2600 Lt (753,01 Eur) kyšio priėmimą iš A. K. – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda; 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) už 2013 m. gruodžio 30 d. 1600 Lt (463,39 Eur) kyšio priėmimą iš L. B. – 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio bauda; 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) už 2014 m. vasario 10 d. 2502 Lt (724,63 Eur) kyšio ėmimą iš L. B. – 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams bei 1000 MGL (37 660 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, V. V. į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2014 m. vasario 28 d. laikas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, V. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse atėmimas trejiems metams.

E. D. nuteistas pagal BK: 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda; 183 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda; 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda; 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmė, paskirta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, E. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybių ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse atėmimas dvejiems metams.

T. G. nuteistas pagal BK: 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda; 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmė, paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

A. G. nuteistas pagal BK: 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda; 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda; 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda; 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 5 d. įstatymo redakcija) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda; 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 5 d. įstatymo redakcija) 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmė, paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.

R. G. nuteistas pagal BK: 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda; 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda; 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmė, paskirta pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. V. konfiskuota priimtų kyšių vertė – 20 900 Lt (6053,05 Eur). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, iš V. V. konfiskuota valtis „Taifun AL- 430“, laikoma UAB „Kauno vandenys“, bei 2502 Lt (724,63 Eur), laikomi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje.

Iš V. V., E. D., T. G., A. G. solidariai priteista 8194,60 Eur turtinės žalos UAB „Kauno vandenys“ naudai. Iš nuteistųjų V. V., E. D., V. R., S. J., R. G., A. K., A. G., T. G. priteista po 4,50 Eur specialistams išmokėtų kelionės išlaidų valstybei. Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendis pakeistas: Iš nuosprendžio aprašomosios dalies V. V. ir V. R., nuteistiems pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 2013 m. birželio 10 d. priimto 6800 Lt kyšio iš L. B., pašalinti inkriminuoti objektyvieji požymiai – susitarimas ir pažadėjimas priimti didesnį nei 1 MGL vertės kyšį iš UAB „Straita“ direktoriaus L. B. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies V. V., nuteistam pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 2014 m. vasario 10 d. priimto 2502 Lt (724,63 Eur) kyšio iš L. B., pašalinti inkriminuoti objektyvieji požymiai – susitarimas ir pažadėjimas priimti didesnį nei 1 MGL vertės kyšį iš UAB „Straita“ direktoriaus L. B. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies V. V. ir S. J., nuteistiems pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 2013 m. gruodžio 30 d. priimto 1600 Lt (463,39 Eur) kyšio iš L. B., pašalinti inkriminuoti objektyvieji požymiai – susitarimas ir pažadėjimas priimti didesnį nei 1 MGL vertės kyšį iš UAB „Straita“ direktoriaus L. B. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies V. V. ir S. J., nuteistiems pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 2013 m. gruodžio 30 d. priimto 2600 Lt (753,01 Eur) kyšio iš A. K., pašalinti inkriminuoti objektyvieji požymiai – susitarimas ir pažadėjimas priimti didesnį nei 1 MGL vertės kyšį iš UAB KRS projektų direktoriaus A. K. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies V. V. ir S. J., nuteistiems pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 2013 m. rugpjūčio 19 d. priimto 2800 Lt (810,94 Eur) kyšio iš A. V., pašalinti inkriminuoti objektyvieji požymiai – susitarimas ir pažadėjimas priimti didesnį nei 1 MGL vertės kyšį iš UAB „Magistralė“ direktoriaus A. V. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies V. V. ir S. J., nuteistiems pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 2013 m. rugpjūčio 19 d. priimto 4800 Lt (1390,18 Eur) kyšio iš D. A., pašalinti inkriminuoti objektyvieji požymiai – susitarimas ir pažadėjimas priimti didesnį nei 1 MGL vertės kyšį iš UAB „Geovizija“ direktoriaus D. A. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies V. V., nuteistam pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl priimto 5500 Lt (1592,91 Eur) kyšio iš H. S., pašalinti inkriminuoti objektyvieji požymiai – susitarimas ir pažadėjimas priimti didesnį nei 1 MGL vertės kyšį iš UAB „Žemkasys“ direktoriaus H. S. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. G. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), ir jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), ir jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. G. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), ir jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. G. panaikintas bausmių subendrinimas pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą. Valtis „Taifun AL-430“ grąžinta UAB „Gairana“. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. G. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), ir jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), ir jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), subendrintos apėmimo būdu ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria T. G. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), ir jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria T. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), ir jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), subendrintos apėmimo būdu ir T. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria E. D. pripažintas nuteistu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), ir jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 183 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), subendrintos apėmimo būdu ir E. D. paskirta subendrinta bausmė – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2014 m. vasario 10 d. 14.17 val. iki 2014 m. vasario 12 d. 13.35 val., ir E. D. paskirta galutinė bausmė – 396 MGL (14 913,36 Eur) dydžio bauda. Panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į E. D. priklausantį turtą – lėšas, t. y. 1923,25 Lt (557,01 Eur); į E. D. ir jo sutuoktinės J. D. turtą – lėšas, t. y. 11 500 Lt (3330,63 Eur), 275 Eur, 220 JAV dolerių, kuris buvo pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nukreipiant civiliniam ieškiniui ir konfiskuotinoms pinigų sumoms padengti.

Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinta nuoroda dėl BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo V. R., E. D. ir S. J. Pakeista nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 682 straipsniu, nuteistiesiems E. D., S. J. ir V. R. buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, nuteistajam E. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse atėmimas dvejiems metams. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. V. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl veikos, susijusios su UAB „Gairana“, ir jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), ir jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. V. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), ir jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), ir jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 183 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 2013 m. birželio 10 d. 6800 Lt (1969,42 Eur) kyšio priėmimo iš L. B., pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 2013 m. rugpjūčio 19 d. 4800 Lt (1390,18 Eur) kyšio priėmimo iš D. A., pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 2013 m. rugpjūčio 19 d. 2800 Lt (810,94 Eur) kyšio priėmimo iš A. V., pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl kyšių priėmimo iš H. S., pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 2013 m. gruodžio 30 d. 2600 Lt (753,01 Eur) kyšio priėmimo iš A. K., pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 2013 m. gruodžio 30 d. 1600 Lt (463,39 Eur) kyšio priėmimo iš L. B., BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) dėl 2014 m. vasario 10 d. 2502 Lt (724,63 Eur) kyšio priėmimo iš L. B., subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir V. V. subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir 800 MGL (30 128 Eur) dydžio bauda.

Pakeista nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 682 straipsniu, BK 75 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam V. V. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, ir, vadovaujantis BK 682 straipsniu, BK 75 straipsnio 2 dalimi, V. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse atėmimas trejiems metams. Iš nuteistojo V. V. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma sumažinta iki 5097,31 Eur (17 600 Lt). Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistųjų V. V., E. D., A. G. ir T. G. solidariai priteista UAB „Kauno vandenys“ 8194,60 Eur (28 294,32 Lt) turtinei žalai atlyginti. Šiais nuosprendžiais taip pat nuteisti A. K., S. J., V. R. ir L. B., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo V. V. ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, o prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus kasacinį skundą atmesti, išteisintojo R. G. ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus kasacinį skundą atmesti, ir prokuroro Gintaro Jasaičio, prašiusio nuteistojo V. V. kasacinį skundą atmesti, o prokuroro Rimvydo Valentukevičiaus kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų, n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. V. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas asmuo, prilygintas valstybės tarnautojui, dirbdamas Kauno miesto savivaldybės įsteigtoje ir vienintelio akcininko teisėmis valdomoje savarankišką savivaldybės viešųjų paslaugų teikimo funkciją – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą vartotojams vykdančioje UAB „Kauno vandenys“ (toliau – ir Bendrovė) technikos direktoriumi, 2004 m. gruodžio 20 d. Bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2-90 patvirtinto administracijos darbo reglamento 1.2, 2.7 punktų pagrindu būdamas Bendrovės administracijos sudėtyje ir tvarkant bendrovės turtą įgaliotas sudarinėti sandorius savo kuruojamos veiklos srityje, jeigu jų suma be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ne didesnė nei 1 mln. Lt (289 620,01 Eur), Bendrovės valdybos posėdžio 2011 m. lapkričio 29 d. protokolu Nr. V-08 patvirtintų Technikos direktoriaus pareiginių nuostatų (toliau – Nuostatai) 10.6 punkto pagrindu turėdamas teisę „veikti bendrovės vardu pareiginių nuostatų, administracijos darbo reglamento ribose, savo kompetencijos ribose, suteiktų įgaliojimų ribose sudaryti, pasirašyti sutartis su tiekėjais ir rangovais, kitomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, taip pat finansinius dokumentus, juos tvirtinti vardiniu spaudu „Vyr. finansininkui apmokėti“, Nuostatų 2 punkto pagrindu kuruodamas Siurblinių, Techninį projektų ir kitus skyrius, Nuostatų 10.4 punkto pagrindu turėdamas teisę tvirtinti padalinių planus, apmokėjimo sąskaitas, balansinius aktus, pasirašyti mokestinius pavedimus, siunčiamus raštus bei kitus dokumentus pagal savo kompetenciją, Nuostatų 9.33 punkto pagrindu privalėdamas kontroliuoti rekonstrukciją, technologinių, elektros įrenginių remontą, Nuostatų 11.2, 11.9 punktų pagrindu būdamas atsakingas už kuruojamų padalinių eksploatacinių išlaidų biudžeto vykdymą, už sudarytų, pasirašytų sandorių, sutarčių teisingumą bei vykdymą, pasirašytų ir vizuotų dokumentų teisingumą, tokiu būdu dėl einamų pareigų turėdamas faktinius įgaliojimus pagal savo kompetenciją duoti nurodymus dėl UAB „Kauno vandenys“ finansinių lėšų panaudojimo, pagal Bendrovės generalinio direktoriaus 2012 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 2-108 „Dėl pirkimo vykdytojų skyrimo“ 4 punkto nuostatas turėdamas įgaliojimus derinti Bendrovės mažos vertės supaprastintų viešųjų pirkimų vykdytojų parengtas tiekėjų apklausos pažymas, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė be PVM viršija 10 000 Lt (2896 Eur), pagal Bendrovės generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 2-19 „Dėl įgaliojimų suteikimo pasirašyti viešųjų pirkimų sutartis“ ir 2012 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. 2-64 „Dėl 2012 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 2-19 „Dėl įgaliojimų suteikimo pasirašymo viešųjų pirkimų sutartis pakeitimo“ turėdamas įgaliojimus pasirašyti viešojo pirkimo–pardavimo sutartis su prekių tiekėjais, paslaugų teikėjais ir rangovais, teisės aktų nustatyta tvarka atlikus viešųjų pirkimų procedūras, kai darbų pirkimo sutarties vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra ne didesnė kaip 500 000 Lt (144 810,01 Eur), turėdamas tikslą pasisavinti jam einamų pareigų ir turimų apibrėžtų įgaliojimų pagrindu patikėtas UAB „Kauno vandenys“ lėšas ir jas naudoti ne Bendrovės, bet savo ir bendrininkų asmeninėms reikmėms, veikdamas priešingai tarnybos interesams, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2013 m. lapkričio 29 d. tęstiniais tyčiniais veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau ir bendrininkams, nesant kyšininkavimo požymių, suklastojo tikrus dokumentus, juos gabeno ir panaudojo, pasisavino jam patikėtą ir savo žinioje esantį svetimą UAB „Kauno vandenys“ priklausantį turtą.

2. E. D. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas asmuo, prilygintas valstybės tarnautojui, dirbdamas Kauno miesto savivaldybės įsteigtoje ir vienintelio akcininko teisėmis valdomoje savarankišką savivaldybės viešųjų paslaugų teikimo funkciją – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vartotojams vykdančioje UAB „Kauno vandenys“ Siurblinių skyriaus viršininku, 2011 m. gruodžio 6 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2-99 patvirtintų Siurblinių skyriaus viršininko pareiginių nuostatų 1 punkto pagrindu vadovaudamas skyriui, 10.1 punkto pagrindu privalėdamas koordinuoti ir kontroliuoti skyriaus darbą, tikslų ir uždavinių, nurodytų skyriaus nuostatuose, įgyvendinimą, 10.3 punkto pagrindu privalėdamas organizuoti siurblinių pastatų, įrenginių, remonto darbus, kontroliuoti jų vykdymą, 10.11 punkto pagrindu turėdamas pareigą kontroliuoti metinį skyriaus biudžeto vykdymą, 10.12 punkto pagrindu turėdamas pareigą užtikrinti, kad skyriaus statiniai, įrenginiai atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus, 10.23 punkto pagrindu turėdamas pareigą tausoti, tinkamai naudoti Bendrovės turtą, 11.1 punkto pagrindu turėdamas teisę duoti nurodymus pavaldžiam personalui, reikalauti jų įvykdymo, kontroliuoti jų veiklą, 11.6 punkto pagrindu turėdamas pagal įgaliojimus atstovauti bendrovei su įvairiomis organizacijomis, priimti sprendimus, 12.9, 12.12 punktų pagrindu būdamas atsakingas už materialinių vertybių apskaitą, saugojimą bei panaudojimą pagal paskirtį, už tinkamą dokumentacijos vedimą, veikdamas priešingai tarnybos interesams, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2013 m. lapkričio 29 d. tęstiniais tyčiniais veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau ir bendrininkams, nesant kyšininkavimo požymių, suklastojo tikrus dokumentus, juos gabeno ir panaudojo, pasisavino jam patikėtą ir V. V. žinioje buvusį svetimą UAB „Kauno vandenys“ priklausantį turtą.

3. T. G. ir A. G. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad teikiamomis priemonėmis padėjo valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekdami turtinės naudos sau ir bendrininkams, nesant kyšininkavimo požymių, suklastojo tikrus dokumentus, juos gabeno ir panaudojo, padėjo V. V. ir E. D. pasisavinti jiems patikėtą ir V. V. žinioje buvusį svetimą UAB „Kauno vandenys“ priklausantį turtą, būtent:

3.1. V. V., siekdamas įgyvendinti savo parengtą nusikalstamos veikos planą, 2013 m. kovo–gegužės mėnesiais, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, per keletą kartų T. G. – UAB „Tiekimo sprendimai“ atstovui, einančiam šios įmonės komercijos direktoriaus pareigas, pasiūlė dalyvauti UAB „Kauno vandenys“ 2013 m. viešųjų pirkimų plane nustatytame rengti mažos, apie 24 000 Lt be PVM, vertės pirkime „Nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 nešmenų krepšio pakeitimas“, nurodydamas, kad pasiūlymus ir kitą pirkimo dokumentaciją reikėtų parengti ne tik UAB „Tiekimo sprendimai“ vardu, bet ir už kitas dvi savarankiškai surastas įmones, kurių darbų rangos kaina teikiamuose pasiūlymuose būtų nurodyta didesnė nei UAB „Tiekimo sprendimai“ pateiktame pasiūlyme, taip leisdamas suprasti, kad konkursas bus fiktyvus ir, UAB „Tiekimo sprendimai“ paskelbus laimėtoja bei pasirašius atitinkamas darbų rangos sutartis su UAB „Kauno vandenys“, jokių sutartyje nurodytų darbų atlikti nereikėtų, o fiktyvių dokumentų, patvirtinančių tariamai atliktus darbus, pagrindu iš UAB „Kauno vandenys“ į UAB „Tiekimo sprendimai“ sąskaitą pervestas lėšas reikėtų pasidalyti į tris dalis.

3.2. T. G. perdavė V. V. pasiūlymą savo tiesioginiam vadovui – UAB „Tiekimo sprendimai“ direktoriui A. G., turinčiam teisę veikti šios bendrovės vardu ir priimti sprendimus santykiuose su trečiaisiais asmenimis, pastarasis patvirtino sutikimą dalyvauti V. V. rengiamoje nusikalstamoje veikoje ir siekiant bendrų nusikalstamų tikslų naudoti juridinį asmenį UAB „Tiekimo sprendimai“.

3.3. A. G., vykdydamas iš anksto aptartą nusikalstamos veikos planą dar iki pirkimo apklausos būdu vykdymo pradžios, t. y. iki 2013 m. gegužės 15 d., surado UAB „Tomidus“ ir UAB „Mosta“ direktorius, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, ir juos įkalbėjo veikti taip, kad jų atstovaujamos bendrovės, gavusios iš UAB „Kauno vandenys“ atitinkamą kvietimą dalyvauti mažos vertės pirkime „Nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 nešmenų krepšio pakeitimas“, pasirašytų ir perkančiajai organizacijai formaliai dalyvaudamos konkurse pateiktų A. G. už šias bendroves parengtus pasiūlymų projektus su galutinėmis A. G. nuožiūra parinktomis kainomis ir sąmatomis.

3.4. T. G., gavęs iš A. G. informaciją apie sutikusių viešajame pirkime formaliai dalyvauti juridinių asmenų UAB „Tomidus“ ir UAB „Mosta“ registracijos duomenis, juos susitikimo metu, 2013 m. gegužės mėnesį, ne vėliau kaip 15 d., atspausdintus popieriuje perdavė V. V.

3.5. V. V. 2013 m. gegužės mėnesį, ne vėliau kaip 15 d., tiksliau nenustatytu metu, žinodamas, kad jo inicijuotoje nusikalstamoje veikoje kaip padėjėjai dalyvauja T. G. ir A. G., atstovaujantys UAB „Tiekimo sprendimai“, taip pat disponuodamas informacija, kad šie bendrininkai yra susitarę, jog mažos vertės pirkime „Nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 nešmenų krepšio pakeitimas“ formaliai dalyvaus UAB „Tomidus“ ir UAB „Mosta“, nors realiai už šias bendroves pasiūlymus rengs ir pateiks bendrininkai, tiksliai nenustatytu būdu ir aplinkybėmis UAB „Kauno vandenys“ Viešųjų pirkimų skyriaus specialistei R. K., vykdančiai mažos vertės pirkimą „Nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 nešmenų krepšio pakeitimas“, kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, patarė kvietimus dėl dalyvavimo apklausoje parengti tiekėjams UAB „Tiekimo sprendimai“, UAB „Tomidus“, UAB „Mosta“.

R. K. Bendrovės vardu parengus UAB „Tiekimo sprendimai“, UAB „Tomidus“, UAB „Mosta“ kvietimus dalyvauti apklausoje, 2013 m. gegužės 15 d. asmeniškai juos pasirašė bei, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, į nusikalstamos veikos vykdymą tiksliau nenustatytomis tyrimo metu aplinkybėmis ne vėliau kaip 2013 m. gegužės 20 d. kaip bendravykdį įtraukė jam tiesiogiai pavaldų Bendrovės Siurblinių skyriaus viršininką E. D., pastarajam pavedė bendrauti su T. G. ir teikti reikalingą informaciją bei pagalbą UAB „Tiekimo sprendimai“ vardu rengiant dokumentaciją fiktyviame mažos vertės pirkime „Nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 nešmenų krepšio pakeitimas“ bei, šiai įmonei laimėjus konkursą, įforminant tariamai atliktą siurblinių remontą patvirtinančius dokumentus.

3.6. E. D., turėdamas tyčią pasisavinti UAB „Kauno vandenys“ lėšas, būdamas informuotas apie V. V. susitarimo su T. G. ir A. G. esmę, t. y. apie ketinimus apklausos būdu rengiamame pirkime „Nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 nešmenų krepšio pakeitimas“ UAB „Tiekimo sprendimai“ sudaryti išskirtines sąlygas, leidžiant savarankiškai susitarti ir pasirinkti kitas dvi tariamai apklausoje dalyvausiančias įmones organizuojant už jas pasiūlymų pateikimą didesnėmis kainomis, bei vėlesnius ketinimus pagal suklastotus dokumentus įforminti UAB „Tiekimo sprendimai“ įsipareigotus, tačiau realiai neatliktus darbus ir gautas tuo pagrindu iš UAB „Kauno vandenys“ lėšas pasidalyti, jis 2013 m. gegužės mėnesį, ne vėliau kaip 20 d., su V. V. susitarė dalyvauti pastarojo parengtoje nusikalstamoje veikoje ir UAB „Kauno vandenys“ Siurblinių skyriaus patalpose, Kaune, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, viršydamas savo įgaliojimus, nes nebuvo paskirtas mažos vertės darbų pirkimo vykdytoju ar įgaliotas tiekėjams teikti viešai neskelbtiną informaciją, susijusią su vykdomais pirkimais, T. G. kaip pavyzdį pasiūlymui jam žinomai fiktyviame viešajame pirkime „Nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 nešmenų krepšio pakeitimas“ ir jį pagrindžiančioms sąmatoms rengti pateikė išskirtinai vidiniam UAB „Kauno vandenys“ naudojimui planuojamų įsigyti darbų rinkos kainą pagrindžiančias nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 remonto darbų lokalines sąmatas, sudarytas 2013 metų kovo mėnesio kainomis.

3.7. Šių sąmatų pagrindu T. G., būdamas savo darbo vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), pakoreguodamas jose nurodytas skaičių vertes, UAB „Tiekimo sprendimai“, UAB „Tomidus“, UAB „Mosta“ vardu kompiuteriu parengė UAB „Kauno vandenys“ pasiūlymus viešajame pirkime „Nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 nešmenų krepšio pakeitimas“ ir lokalines sąmatas, galutinę pasiūlymo kainą UAB „Tiekimo sprendimai“ vardu teikiamame pasiūlyme nurodydamas mažiausią, t. y. 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) su PVM, atitinkamai kitų įmonių vardu rengtuose pasiūlymuose galutinę kainą sąmoningai nurodydamas didesnę ir visus pasiūlymų ir lokalinių sąskaitų atspausdintus projektus pateikė A. G., kuris UAB „Tiekimo sprendimai“ vardu parengtą pasiūlymą ir lokalines sąmatas patvirtino pasirašydamas, o UAB „Tomidus“, UAB „Mosta“ pasiūlymų ir sąmatų projektus ne vėliau kaip 2013 m. gegužės 20 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje Vilniaus mieste pateikė pasirašyti šių įmonių direktoriams.

3.8. UAB „Tomidus“, UAB „Mosta“ direktoriams, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, pasiūlymų ir sąmatų projektus pasirašius ir taip jas patvirtinus, A. G. visus UAB „Tiekimo sprendimai“, UAB „Tomidus“, UAB „Mosta“ vardu parengtus ir pasirašytus pasiūlymus, lokalines sąmatas ir kitus būtinus viešojo pirkimo dokumentus perdavė panaudoti T. G., t. y. nugabenti ir pateikti į UAB „Kauno vandenys“ Viešųjų pirkimų skyrių.

3.9. T. G., tęsdamas sutartą nusikalstamą veiką, 2013 m. gegužės 21 d. UAB „Kauno vandenys“ patalpose, žinodamas, kad jo parengtame ir A. G. pasirašytame UAB „Tiekimo sprendimai“ pasiūlyme ir lokalinėse sąmatose kaina nurodyta mažesnė nei kitų dviejų jo parengtų ir pateikiamų juridinių asmenų UAB „Tomidus“, UAB „Mosta“ pasiūlymuose nurodytos darbų kainos, UAB „Kauno vandenys“ pateikė ir taip panaudojo UAB „Tiekimo sprendimai“, UAB „Tomidus“, UAB „Mosta“ vardu parengtus ir pasirašytus viešojo pirkimo dokumentus mažos vertės pirkime „Nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 nešmenų krepšio pakeitimas“, būtinus fiktyviam konkursui įvykti ir pripažinti UAB „Tiekimo sprendimai“ laimėtoja.

3.10. UAB „Kauno vandenys“ Viešųjų pirkimų skyriaus specialistė R. K., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, tiekėjų UAB „Tiekimo sprendimai“, UAB „Tomidus“, UAB „Mosta“ vardu 2013 m. gegužės 21 d. UAB „Kauno vandenys“ gautus ir registruotus pasiūlymus bei kitus būtinus viešojo pirkimo „Nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 nešmenų krepšio pakeitimas“ dokumentus kaip pirkimo vykdytoja įvertino ir, atsižvelgdama į mažiausios kainos kriterijų, laimėtoja nustatė UAB „Tiekimo sprendimai“ bei šį savo sprendimą kaip pirkimo proceso rezultatą įformino parengdama ir pasirašydama 2013 m. gegužės 22 d. tiekėjų apklausos pažymą Nr. 21-42, šią pažymą Bendrovėje nustatyta tvarka tą pačią dieną derinti pateikė V. V.

3.11. V. V., žinodamas, kad 2013 m. gegužės 22 d. R. K. pasirašyta Tiekėjų apklausos pažyma Nr. 21-42 yra fiktyvi, nes duodamas nurodymus ir patarimus bendrininkams T. G., E. D. jis UAB „Tiekimo sprendimai“ sudarė visas būtinas sąlygas laimėti fiktyviai surengtoje tiekėjų apklausoje, iškraipydamas ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytus lygiateisiškumo, skaidrumo principus, proteguodamas UAB „Tiekimo sprendimai“, šią pirkimo pažymą 2013 m. gegužės 22 d. UAB „Kauno vandenys“ patalpose suderino pasirašydamas, dėl to šį dokumentą tą pačią dieną patvirtinus Bendrovės generaliniam direktoriui K. B., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, galutinai su bendrininkais bendromis pastangomis nusikalstamu būdu įtvirtino juridinę reikšmę turintį ir leidžiantį tęsti tolesnius nusikalstamus veiksmus faktą – UAB „Tiekimo sprendimai“ laimėjimą UAB „Kauno vandenys“ mažos vertės viešajame pirkime „Nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 nešmenų krepšio pakeitimas“ (darbams) atlikti už 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) su PVM kainą.

3.12. E. D., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „Tiekimo sprendimai“ realiai neketina atlikti nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 nešmenų krepšio ir kreipiančiosios pakeitimų darbų, 2013 m. birželio 4 d. Bendrovėje nustatyta sutarčių derinimo tvarka sąmoningai be pastabų suderino R. K. parengtą 2013 m. birželio 5 d. – 2013 m. birželio 10 d. darbų sutartį Nr. 5-184, kuria Bendrovė už rangovės UAB „Tiekimo sprendimai“ jam žinomai neketinamus atlikti nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 nešmenų krepšio pakeitimų darbus ir neketinamas suteikti medžiagas įsipareigojo UAB „Tiekimo sprendimai“ pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą pagal ateityje baigtus darbus UAB „Kauno vandenys“ lėšomis sumokėti 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) (iš viso su 4910,58 Lt (1422,20 Eur) PVM), dėl to dokumentą laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. birželio 10 d., tiksliau nenustatytu metu, pasirašius apie sutarties fiktyvumą žinantiems V. V. ir UAB „Tiekimo sprendimai“ direktoriui A. G., bendrais tyčiniais veiksmais suklastojo ir panaudojo suplanuotam pasisavinimui įvykdyti būtiną tikrą dokumentą.

3.13. V. V., tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas savo darbo vietoje, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. birželio 10 d., tiksliau nenustatytu tyrimo metu, naudodamasis turimais įgaliojimais, pasirašė ir taip suklastojo bei Bendrovės ūkinėje veikloje panaudojo R. K. parengtą, jo bendrininko E. D. 2013 m. birželio 4 d. sąmoningai be pastabų suderintą bei kitų Bendrovės darbuotojų, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, suderintą 2013 m. birželio 5 d. – 2013 m. birželio 10 d. darbų sutartį Nr. 5-184, kuria Bendrovė už rangovės UAB „Tiekimo sprendimai“ žinomai neketinamus atlikti nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 nešmenų krepšio pakeitimų darbus, suteiktas medžiagas įsipareigojo UAB „Tiekimo sprendimai“ pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą UAB „Kauno vandenys“ lėšomis apmokėti 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) (iš viso su 4910,58 Lt (1422,20 Eur) PVM).

3.14. T. G. V. V. pasirašytos 2013 m. birželio 5 d. – 2013 m. birželio 10 d. darbų sutarties Nr. 5-184 egzempliorius, kuriuose įtvirtinti jam žinomai melagingi duomenys, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. birželio 10 d., tiksliau nenustatytą dieną, gabeno iš UAB „Kauno vandenys“ patalpų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), į UAB „Tiekimo sprendimai“ patalpas, esančias Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), kur A. G. tiksliau tyrimo metu nenustatytą dieną sutartis pasirašė, taip jas suklastodamas įtvirtino jose žinomai melagingus duomenis apie įsipareigojimą atlikti nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 nešmenų krepšio pakeitimų darbus ir, taip suklastojęs šiuos tikrus dokumentus, vieną jų egzempliorių panaudojo UAB „Tiekimo sprendimai“ veikloje, o kitą suklastotos sutarties egzempliorių perdavė jam, t. y. T. G., kuris, žinodamas apie sutarties suklastojimą, ją nugabeno ir pateikdamas panaudojo UAB „Kauno vandenys“ ūkinėje veikloje.

3.15. T. G. ir A. G., tęsdami suplanuotų veiksmų dalį, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 7 d. iki 2013 m. birželio 13 d., tiksliau nenustatytu metu, savo darbo vietose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 13 d. data parengė ir atspausdino nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 atliktų remonto darbų lokalines sąmatas ir šių nuotekų siurblinių atliktų darbų aktus bei UAB „Tiekimo sprendimai“ 2013 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą (Nr. TIEK00000425) dėl nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 remonto darbų apmokėjimo.

3.16. A. G. šiuos tikrus dokumentus pasirašė ir taip bendromis pastangomis įtvirtindami juose nurodytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB „Tiekimo sprendimai“ pagal sutartį Nr. 5-184 su UAB „Kauno vandenys“ atliko 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) (iš viso su 4910,58 Lt (1422,20 Eur) PVM) vertės nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 remonto darbų, suklastojo tikrus dokumentus, kuriuos bendru su A. G. susitarimu jis 2013 m. birželio 13 d. nugabeno ir panaudojo pateikdamas UAB „Kauno vandenys“.

3.17. E. D., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. birželio 13 d. gavęs iš T. G. 2013 m. birželio 13 d. data parengtus ir UAB „Tiekimo sprendimai“ direktoriaus A. G. pasirašytus nuotekų siurblinės Nr. 43 remonto darbų ir nuotekų siurblinės 52 nešmenų krepšio ir kreipiančiosios pakeitimo atliktų darbų aktus, būdamas savo darbo vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad juose įtvirtinta jam žinomai melaginga informacija, kad UAB „Tiekimo sprendimai“ pagal sutartį Nr. 5-184 su UAB „Kauno vandenys“ atliko 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) (iš viso su 4910,58 Lt (1422,20 Eur) PVM) vertės nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 remonto darbų, juos pasirašė taip suklastodamas ir 2013 m. birželio mėnesį, tiksliau nenustatytu metu, panaudojo UAB „Kauno vandenys“ veikloje, pateikdamas Techniniam projektų skyriui, taip patvirtindamas žinomai melagingą aplinkybę, kad UAB „Tiekimo sprendimai“ pagal sutartį Nr. 5-184 su UAB „Kauno vandenys“ savo įsipareigojimus visiškai įvykdė, kartu sukurdamas prievolę UAB „Kauno vandenys“ už atliktus darbus sumokėti, taip savo veiksmais sukurdamas būtiną sąlygą tolesniems bendrininkų siekiams – patvirtinti UAB „Tiekimo sprendimai“ 2013 m. birželio 13 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (Nr. TIEK00000425) dėl tariamai atliktų nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 remonto darbų apmokėjimo, kad UAB „Kauno vandenys“ į UAB „Tiekimo sprendimai“ už realiai neatliktus darbus galėtų pervesti lėšas, kurias jie susitarę pasisavinti pasidalydami.

3.18. V. V. 2013 m. birželio 18 d. savo darbo vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini), gavęs žinomai suklastotą tikrą dokumentą – UAB „Tiekimo sprendimai“ 2013 m. birželio 13 d. data UAB „Kauno vandenys“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. TIEK00000425, pasirašytą bendrininko A. G., ir prekes bei paslaugas 2013 m. birželio 17 d. tariamai priėmusio jam pavaldaus Techninio projektų skyriaus statybos priežiūros grupės vyresniojo inžinieriaus S. J., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, žinodamas, kad UAB „Tiekimo sprendimai“ pagal sutartį Nr. 5-184 su UAB „Kauno vandenys“ 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) (iš viso su 4910,58 Lt (1422,20 Eur) PVM) vertės nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 remonto darbų neatliko, o E. D. su bendrininkais T. G. ir A. G. yra suklastoję atitinkamus tokių tariamai atliktų darbų priėmimo aktus, naudodamasis suteiktais technikos direktoriaus administraciniais įgaliojimais, sąskaitoje pasirašė 2013 m. birželio 18 d. data, uždėdamas įpareigojančią vizą „Vyr. finansininkui apmokėti“, ir, taip duodamas nurodymą, žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo perduodamas Bendrovės buhalterinei tarnybai įtraukti į Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, PVM deklaruoti ir lėšoms apmokėti rangovui.

3.19. Dėl šių tyčinių E. D., V. V., T. G., A. G. veiksmų Bendrovės buhalterinės tarnybos buhalterės, kurios dėl nusikalstamos veikos nėra kaltos, fiktyvią 2013 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje įtvirtinta realiai neįvykusi ūkinė operacija, įtraukė į Bendrovės 2013 m. birželio mėnesio buhalterinės apskaitos registrus, PVM sąskaitoje faktūroje Nr. TIEK00000425 nurodytą 4910,58 Lt (1422,20 Eur) PVM deklaravo kaip atskaitomą 2013 m. birželio mėnesio PVM deklaracijoje, kurią Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė elektroniniu būdu 2013 m. liepos 24 d., ir kartu 4910,58 Lt (1422,20 Eur) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, dėl to valstybės biudžetas negavo 4910,58 Lt (1422,20 Eur) pajamų bei 2013 m. birželio 20 d. banko pavedimu pervedė UAB „Tiekimo sprendimai“ 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) už darbus, kurių ši įmonė realiai neatliko, taip kartu su bendrininkais UAB „Kauno vandenys“ padarydamas 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) turtinę žalą.

3.20. A. G., vykdydamas susitarimo dalį dėl gautų UAB „Tiekimo sprendimai“ už realiai neatliktus darbus lėšų pasidalijimo, 2013 m. liepos 12 d. iš UAB „Tiekimo sprendimai“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į asmeninę T. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip darbo užmokesčio avansą pervedė 8000 Lt (2316,96 Eur).

3.21. T. G., vykdydamas susitarimo dalį dėl dalies pinigų, gautų už realiai UAB „Tiekimo sprendimai“ neatliktus siurblinių remonto darbus, grąžinimo, išgryninęs 8000 Lt (2316,96 Eur), juos dalimis UAB „Kauno vandenys“ patalpose perdavė pasidalyti bendrai veikiantiems V. V. ir E. D. tokiomis aplinkybėmis: 2013 m. liepos 15 d. apie 11.59 val. V. V. iš jo priėmė 4000 Lt (1158,48 Eur) ir tą pačią dieną apie 15.20 val. tiksliai nenustatytą jų dalį perdavė E. D.; 2013 m. liepos 16 d. apie 10.37 val. V. V. iš T. G. priėmė 2000 Lt (579,24 Eur), tuo pat metu tiksliai nenustatytą gautų pinigų dalį perdavė E. D.; 2013 m. rugpjūčio 13 d. apie 10.14 val. V. V. iš T. G. priėmė 2000 Lt (579,24 Eur) ir tą pačią dieną 16.05 val. tiksliai nenustatytą dalį perdavė E. D.

3.22. Taip T. G. su bendrai veikiančiu A. G. teikiamomis priemonėmis – naudodami juridinį asmenį UAB „Tiekimo sprendimai“, klastodami bei panaudodami su šio juridinio asmens ūkine komercine veikla susijusius tikrus dokumentus, padėjo bendrininkų grupe veikiantiems E. D., turinčiam įgaliojimus kontroliuoti siurblinių pastatų ir įrenginių remonto vykdymą, faktiškai esančiam materialiai atsakingam už nuotekų siurblinėse vykdomų remonto darbų metu jam patikėto turto pagerinimo faktų fiksavimą ir inventorizavimą, ir V. V., einamų pareigų pagrindu turinčiam teisę duoti nurodymus dėl jo žinioje buvusių Bendrovės lėšų už atliktus remonto darbus panaudojimo, pasisavinti svetimą UAB „Kauno vandenys“ priklausantį turtą – lėšas, t. y. 28 294,32 Lt (8194,60 Eur).

3.23. Taip E. D., turėdamas įgaliojimus kontroliuoti siurblinių pastatų ir įrenginių remonto vykdymą, faktiškai būdamas materialiai atsakingas už nuotekų siurblinėse vykdomų remonto darbų metu jam patikėto turto pagerinimo faktų fiksavimą ir inventorizavimą, veikdamas bendrininkų grupe su V. V., kuris einamų pareigų pagrindu turėjo teisę duoti nurodymus dėl jo žinioje buvusių Bendrovės lėšų už atliktus remonto darbus panaudojimo, žinodami, kad nuotekų siurblinėse jokie remonto darbai neatlikti ir UAB „Tiekimo sprendimai“ medžiagos nebuvo panaudotos, tokį tariamą faktą fiksuodami pagal suklastotus dokumentus padedant T. G. ir A. G., pasisavino V. V. ir E. D. patikėtas bei V. V. žinioje esančias svetimas UAB „Kauno vandenys“ priklausančias lėšas – 28 294,32 Lt (8194,60 Eur).

3.24. Nepaisant to, kad T. G., perdavęs V. V. ir E. D. 8000 Lt (2316,96 Eur), susitarimą dėl dalies pinigų, nepagrįstai gautų už UAB „Tiekimo sprendimai“ realiai neįvykdytus Bendrovėje darbus, grąžinimo laikė visiškai įvykdęs, V. V., motyvuodamas tuo, kad T. G. yra ne taip supratęs jų tarpusavio susitarimo pinigus dalyti į tris dalis esmę, savo ir bendravykdžio E. D. naudai, pastarajam apie tai žinant ir tokiems veiksmams pritariant, susitikimų, vykusių 2013 m. rugpjūčio 13 d. apie 10.14 val., 2013 m. lapkričio 18 d. apie 8.09 val. UAB „Kauno vandenys“ patalpose, metu iš T. G. reikalavo ir jį įtikinėjo perduoti papildomus 8000 Lt (2316,96 Eur) iš UAB „Tiekimo sprendimai“ pagal fiktyvų sandorį atskaičius PVM mokestį gautų 23 383,74 Lt (6772,40 Eur) lėšų, dėl to T. G. 2013 m. lapkričio 18 d. apie 8.09 val. UAB „Kauno vandenys“ patalpose, paveiktas V. V., pažadėjo jam išgryninęs artimiausiu metu perduoti papildomus 6000 Lt (1737,72 Eur), tačiau to nepadarė, nes 2013 m. gruodžio 17 d. iš UAB „Tiekimo sprendimai“ buvo atleistas.

3.25. Taip T. G. ir A. G., naudodami juridinį asmenį UAB „Tiekimo sprendimai“, klastodami ir panaudodami su šio juridinio asmens ūkine komercine veikla susijusius tikrus dokumentus, teikė priemones, būtinas nusikalstamam V. V. sumanymui įvykdyti, ir padėjo bendrininkų grupe veikiantiems valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims V. V. ir E. D. piktnaudžiaujant tarnyba pasiekti turtinės naudos.

3.26. Be to, V. V. ir E. D., tęsdami nusikalstamą veiką, pasinaudodami tuo, kad Bendrovės generalinio direktoriaus 2013 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 2-113 V. V. yra paskirtas nuolatinės komisijos materialiajam turtui užpajamuoti, iš sandėlio perduoti eksploatuoti, nurašyti komisijos pirmininku, o E. D. – šios komisijos nariu, žinodami, kad nuotekų siurblinėje Nr. NS-52 realiai jokie rekonstrukcijos darbai atlikti nebuvo ir balansinė šio objekto vertė nepadidėjo, veikdami bendrininkų grupe, dalyvaujant Bendrovės vyr. finansininkei D. V., Techninio projektų skyriaus statybos priežiūros grupės vyr. inžinieriui S. J., kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, 2013 m. lapkričio 29 d. pasirašė objekto priėmimo eksploatuoti aktą Nr. 19-50, kuriame įtvirtinta žinomai melaginga informacija apie tai, kad atlikta nuotekų siurblinės Nr. NS-52 Kauno mieste rekonstrukcija, siūlydami atiduoti ją eksploatuoti padidinant siurblinės balansinę vertę, taip suklastojo tikrą dokumentą ir tuoj po to šį tikrą dokumentą panaudojo UAB „Kauno vandenys“ veikloje, dėl to žinomai neįvykusi siurblinės Nr. NS-52 rekonstrukcija užpajamuota kaip ilgalaikis materialusis turtas ir padidinta balansinė turto vertė.

3.27. Tokiu būdu V. V., piktnaudžiaudamas savo pareigomis ir įgaliojimais, pasisavindamas jam einamų pareigų pagrindu patikėtas ir savo žinioje esančias svetimas UAB „Kauno vandenys“ priklausančias 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) lėšas, veikdamas bendrininkų grupe su E. D., kuris viršydamas savo įgaliojimus, piktnaudžiaudamas savo pareigomis, einamas pareigas naudodamas pasisavinant svetimas UAB „Kauno vandenys“ priklausančias 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) lėšas, siekdamas jas pasisavinti darydamas kitus būtinus su jų pareigomis tiesiogiai susijusius nusikaltimus – tikrų dokumentų klastojimą ir panaudojimą, apgaulingą UAB „Kauno vandenys“ apskaitos tvarkymą, sukčiavimą apgaulės būdu panaikinant prievolę valstybei sumokėti 4910,58 Lt (1422,20 Eur) PVM, padedant T. G. ir A. G., kurie suvokė, kad naudodami juridinį asmenį UAB „Tiekimo sprendimai“ ir klastodami dokumentus teikia priemones, būtinas šio bendrininko piktnaudžiavimui, pažeidė ir iškraipė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (1996 m. rugpjūčio 13 d. įstatymo redakcija) įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslą – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus (2012 m. birželio 12 d. įstatymo redakcija) įtvirtintas prievoles nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo redakcija) nurodytus objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nustatančius, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų, veikdamas priešingai tarnybos interesais, Bendrovės valdybos posėdžio 2011 m. lapkričio 29 d. protokolu Nr. V-08 patvirtintų Technikos direktoriaus pareiginių nuostatų 9 ir 10 punktuose nustatytas pareigas ir teises panaudodamas nusikalstamu būdu asmeninei turtinei naudai gauti, pažeidė šių Nuostatų 1 punkte nustatytą bendro pobūdžio pareigą užtikrinti nuotekų tvarkymą, išvalytų nuotekų kokybę, sutarčių, projektų vykdymą, pastatų priežiūrą ir rekonstrukciją, siekiant didesnio darbo našumo, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, užtikrinti techninių sąlygų reikalavimus bei gamybos techninę būklę, Nuostatų 5 punkte nustatytą pareigą savo darbe vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, generalinio direktoriaus įsakymais bei šiais pareiginiais nuostatais.

3.28. Šiais ilgą laiką trukusiais savanaudiškais ir akivaizdžiai neteisėtais veiksmais, naudodamiesi savo pareigomis darydami BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, V. V. į jų vykdymą įtraukus tris fizinius ir vieną juridinį asmenį, V. V. ir E. D. padarė didelę žalą juridiniam asmeniui UAB „Kauno vandenys“ ir jo steigėjai bei vienintelei akcininkei Kauno miesto savivaldybei, nes pasisavino Bendrovei ir kartu savivaldybei kaip vienintelei akcininkei priklausančias lėšas, padarydamas 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) turtinę žalą, dėl jo veiksmų Bendrovė neišnaudojo galimybės įsigyti suplanuotus darbus, imituodamas, bet neatlikdamas reikalingų remonto darbų sukėlė grėsmę nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 saugiai eksploatacijai ir jas prižiūrinčių Bendrovės darbuotojų darbo ir sveikatos saugai, grėsmę nuotekų kokybei ir kartu siurblinės mechanizmų veiklai, iškraipė Bendrovės, teikiančios viešąsias paslaugas Kauno miesto savivaldos bendruomenei, normalią, veiksmingą, autoritetingą, Konstituciją, įstatymus, Bendrovės vidinius teisės aktus bei teisinės valstybės siekį atitinkančią veiklą ir pagrindinį tikslą – geros kokybės vandens tiekimą vartotojams bei nuotekų surinkimą ir valymą, taip diskredituodamas ir pažemindamas Bendrovės Siurblinių skyriaus viršininko ir savo kaip šios Bendrovės technikos direktoriaus, kaip viešąsias paslaugas teikiančio juridinio asmens administracijos atstovų, valstybės tarnautojui prilygintų asmenų vardus, dėl to buvo sumenkintas ir pažemintas pačios Bendrovės ir jos steigėjos Kauno miesto savivaldybės autoritetas bei įvaizdis verslo subjektų, dalyvavusių ar ketinusių dalyvauti Bendrovės rengiamuose viešuosiuose pirkimuose, ir Kauno miesto gyventojų, kurie kaip vartotojai naudojasi Bendrovės teikiamomis viešosiomis paslaugomis, akyse.

Taip V. V. padarė nusikaltimą, nurodytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija).

4. V. V., E. D., T. G. ir A. G. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, veikdami bendrininkų grupe, apgaule panaikino turtinę prievolę UAB „Kauno vandenys“ naudai. E. D., būdamas UAB „Kauno vandenys“ Siurblinių skyriaus viršininkas, T. G., būdamas UAB „Tiekimo sprendimai“ komercijos direktorius, ir A. G., būdamas UAB „Tiekimo sprendimai“ direktorius, žinodami, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. įstatymo redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 57 straipsnio 2 dalies nuostata, „į PVM atskaitą laikantis šio skyriaus nuostatų gali būti traukiamas pirkimo ir (arba) importo PVM“, pagal to paties įstatymo 58 straipsnio 1 dalies reikalavimus PVM gali būti atskaitomas tik už įsigytas prekes ir paslaugas, veikdami bendrininkų grupe su V. V., kuris, būdamas UAB „Kauno vandenys“ technikos direktorius, Bendrovės valdybos posėdžio 2011 m. lapkričio 29 d. protokolu Nr. V-08 patvirtintų Technikos direktoriaus pareiginių nuostatų 10.6 punkto pagrindu turėdamas teisę „veikti bendrovės vardu pareiginių nuostatų, administracijos darbo reglamento ribose, savo kompetencijos ribose, suteiktų įgaliojimų ribose sudaryti, pasirašyti sutartis su tiekėjais ir rangovais, kitomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, taip pat finansinius dokumentus, juos tvirtinti vardiniu spaudu „Vyr. finansininkui apmokėti“, siekdamas panaikinti UAB „Kauno vandenys“ turtinę prievolę – pridėtinės vertės mokesčio mokėjimą, suklastojo ir Bendrovės buhalterinėje apskaitoje bei deklaruojant PVM panaudojo PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų priėmimo aktus:

4.1. T. G. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 7 d. iki 2013 m. birželio 13 d., tiksliau nenustatytu metu, savo darbo vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 13 d. data parengė ir atspausdino nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 atliktų remonto darbų lokalines sąmatas ir šių nuotekų siurblinių atliktų darbų aktus bei UAB „Tiekimo sprendimai“ 2013 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą (Nr. TIEK00000425) dėl nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 remonto darbų apmokėjimo, kuriuose įtvirtinta žinomai melaginga informacija, kad UAB „Tiekimo sprendimai“ pagal 2013 m. birželio 5 d. – 2013 m. birželio 10 d. sutartį Nr. 5-184 su UAB „Kauno vandenys“ atliko 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) (iš viso su 4910,58 Lt (1422,20 Eur) PVM) vertės nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 remonto darbų.

4.2. A. G. šiuos tikrus dokumentus pasirašė ir taip bendromis pastangomis įtvirtindami juose nurodytus žinomai melagingus duomenis, kad UAB „Tiekimo sprendimai“ pagal sutartį Nr. 5-184 su UAB „Kauno vandenys“ atliko 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) (iš viso su 4910,58 Lt (1422,20 Eur) PVM) vertės nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 remonto darbų, suklastojo tikrus dokumentus, kuriuos bendru su A. G. susitarimu T. G. 2013 m. birželio 13 d. iš UAB „Tiekimo sprendimai“ patalpų nugabeno ir panaudojo pateikdamas UAB „Kauno vandenys“.

4.3. E. D., 2013 m. birželio 13 d. gavęs iš T. G. 2013 m. birželio 13 d. data parengtus ir UAB „Tiekimo sprendimai“ direktoriaus A. G. pasirašytus nuotekų siurblinės Nr. 43 remonto darbų ir nuotekų siurblinės 52 nešmenų krepšio ir kreipiančiosios pakeitimo atliktų darbų aktus, būdamas savo darbo vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, žinodamas, kad juose dėl bendrininkų T. G. ir A. G. veiksmų įtvirtinta jam žinomai melaginga informacija, kad UAB „Tiekimo sprendimai“ pagal sutartį Nr. 5-184 su UAB „Kauno vandenys“ atliko 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) (iš viso su 4910,58 Lt (1422,20 Eur) PVM) vertės nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 remonto darbų, juos pasirašė taip suklastodamas ir 2013 m. birželio mėnesį, tiksliau nenustatytu metu, panaudojo UAB „Kauno vandenys“ veikloje, taip savo veiksmais sukurdamas būtiną sąlygą tolesniems bendrininkų siekiams – patvirtinti UAB „Tiekimo sprendimai“ 2013 m. birželio 13 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (Nr. TIEK00000425) dėl tariamai atliktų nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 remonto darbų apmokėjimo.

4.4. E. D. bendrais veiksmais su T. G. ir A. G. 2013 m. birželio 13 d. suklastojus nuotekų siurblinės Nr. 43 remonto darbų bei nuotekų siurblinės 52 nešmenų krepšio ir kreipiančiosios pakeitimo atliktų darbų aktus ir taip įtvirtinus žinomai melagingą informaciją, kad UAB „Tiekimo sprendimai“ pagal sutartį Nr. 5-184 su UAB „Kauno vandenys“ atliko 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) (iš viso su 4910,58 Lt (1422,20 Eur) PVM) vertės nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 remonto darbų, kas yra PVM sąskaitos faktūros išrašymo sąlyga, jis, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, žinodamas, jog, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. įstatymo redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 57 straipsnio 2 dalies nuostata, „į PVM atskaitą laikantis šio skyriaus nuostatų gali būti traukiamas pirkimo ir (arba) importo PVM“, pagal to paties įstatymo 58 straipsnio 1 dalies reikalavimus PVM gali būti atskaitomas tik už įsigytas prekes ir paslaugas, taip pat žinodamas, kad 2013 m. birželio 13 d. data UAB „Kauno vandenys“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. TIEK00000425, pasirašytoje bendrininko A. G. ir prekes, paslaugas 2013 m. birželio 17 d. tariamai priėmusio jam pavaldaus Techninio projektų skyriaus statybos priežiūros grupės vyr. inžinieriaus S. J., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, įtvirtinti melagingi duomenys apie tai, kad UAB „Tiekimo sprendimai“ pagal suklastotą sutartį Nr. 5-184 su UAB „Kauno vandenys“ atliko 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) (iš viso su 4910,58 Lt (1422,20 Eur) PVM) vertės nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 remonto darbų, PVM sąskaitoje faktūroje, naudodamasis suteiktais technikos direktoriaus administraciniais įgaliojimais, 2013 m. birželio 18 d. data pasirašė uždėdamas įpareigojančią vizą „Vyr. finansininkui apmokėti“, taip davė nurodymą Bendrovės buhalterinei tarnybai šią fiktyvią PVM sąskaitą faktūrą įtraukti į Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus ir deklaruoti joje išskirtą PVM.

4.5. Dėl šių tyčinių E. D., V. V., T. G. ir A. G. veiksmų ir V. V. nurodymo pagal Bendrovėje veikiančią teisinę reglamentaciją ir nusistovėjusią praktiką Bendrovės buhalterinės tarnybos buhalterės, kurios dėl nusikalstamos veikos nėra kaltos, fiktyvią 2013 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje įtvirtinta realiai neįvykusi ūkinė operacija, įtraukė į Bendrovės 2013 m. birželio mėnesio buhalterinės apskaitos registrus bei joje nurodytą 4910,58 Lt (1422,20 Eur) PVM deklaravo kaip atskaitomą 2013 m. birželio mėnesio PVM deklaracijoje, kurią Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateikė 2013 m. liepos 24 d., taip 4910,58 Lt (1422,20 Eur) sumažindamas PVM mokėtiną sumą į valstybės biudžetą, apgaule UAB „Kauno vandenys“ naudai panaikino 4910,58 Lt (1422,20 Eur) turtinę prievolę.

5. Taip pat V. V. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Kauno vandenys“ buhalterinę apskaitą, būtent: būdamas UAB „Kauno vandenys“ technikos direktorius, Bendrovės valdybos posėdžio 2011 m. lapkričio 29 d. protokolu Nr. V-08 patvirtintų Technikos direktoriaus pareiginių nuostatų 10.6 punkto pagrindu turėdamas teisę „veikti bendrovės vardu pareiginių nuostatų, administracijos darbo reglamento ribose, savo kompetencijos ribose, suteiktų įgaliojimų ribose sudaryti, pasirašyti sutartis su tiekėjais ir rangovais, kitomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, taip pat finansinius dokumentus, juos tvirtinti vardiniu spaudu „Vyr. finansininkui apmokėti“, Nuostatų 10.4 punkto pagrindu turėdamas teisę tvirtinti padalinių planus, apmokėjimo sąskaitas, balansinius aktus, pasirašyti mokestinius pavedimus, siunčiamus raštus bei kitus dokumentus pagal savo kompetenciją, Nuostatų 11.2, 11.9 punktų pagrindu būdamas atsakingas už kuruojamų padalinių eksploatacinių išlaidų biudžeto vykdymą, už sudarytų, pasirašytų sandorių, sutarčių teisingumą bei vykdymą, pasirašytų ir vizuotų dokumentų teisingumą, pagal einamas pareigas turėdamas įgaliojimus duoti nurodymus dėl UAB „Kauno vandenys“ ūkines ir finansines operacijas patvirtinančių dokumentų panaudojimo, žinodamas, kad 2013 m. birželio 13 d. data bendrovei „Kauno vandenys“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. TIEK00000425, pasirašytoje A. G. ir prekes, paslaugas 2013 m. birželio 17 d. tariamai priėmusio jam pavaldaus Techninio projektų skyriaus statybos priežiūros grupės vyr. inžinieriaus S. J., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, įtvirtinti melagingi duomenys apie tai, kad UAB „Tiekimo sprendimai“ pagal sutartį Nr. 5-184 su UAB „Kauno vandenys“ atliko 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) (iš viso su 4910,58 Lt (1422,20 Eur) PVM) vertės nuotekų siurblinių Nr. 43 ir 52 remonto darbų, PVM sąskaitoje faktūroje naudodamasis suteiktais technikos direktoriaus administraciniais įgaliojimais 2013 m. birželio 18 d. data pasirašė uždėdamas įpareigojančią vizą „Vyr. finansininkui apmokėti“ ir taip, žinodamas, kad prieš apmokėjimą kitoms įmonėms bendrovėje reglamentuota tvarka PVM sąskaitoje nurodyti ūkinės operacijos duomenys registruojami registruose, davė nurodymą Bendrovės buhalterinei tarnybai šią fiktyvią PVM sąskaitą faktūrą įtraukti į Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, dėl to Bendrovės buhalterinės tarnybos buhalterės, kurios dėl nusikalstamos veikos nėra kaltos, fiktyvią 2013 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje įtvirtinta realiai neįvykusi ūkinė operacija, įtraukė į Bendrovės 2013 m. birželio mėnesio buhalterinės apskaitos registrus.

5.1. Taip V. V., veikdamas kaip Bendrovės administracijos atstovas pagal dalį jam generalinio direktoriaus paskirtų įgaliojimų, faktiškai turėdamas teisę duoti nurodymus dėl finansinių dokumentų panaudojimo ir apskaitos, tyčia pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kad ,,ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ (nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakciją), 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, veikdamas per Bendrovės buhalterinės tarnybos buhalterius, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, į apskaitos registrus įtraukė duomenis apie realiai neįvykusią ūkinę operaciją, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „Kauno vandenys“ 2013 m. birželio mėnesio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

6. Taip pat V. V. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas asmuo, prilygintas valstybės tarnautojui, dirbdamas Kauno miesto savivaldybės įsteigtoje ir vienintelio akcininko teisėmis valdomoje savarankišką savivaldybės viešųjų paslaugų teikimo funkciją – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą vartotojams vykdančioje UAB „Kauno vandenys“ technikos direktoriumi, 2004 m. gruodžio 20 d. Bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2-90 patvirtinto administracijos darbo reglamento 1.2, 2.7 punktų pagrindu būdamas Bendrovės administracijos sudėtyje ir tvarkant bendrovės turtą įgaliotas sudarinėti sandorius savo kuruojamos veiklos srityje, jeigu jų suma be PVM ne didesnė nei 1 mln. Lt, Bendrovės valdybos posėdžio 2011 m. lapkričio 29 d. protokolu Nr. V-08 patvirtintų Technikos direktoriaus pareiginių nuostatų 10.6 punkto pagrindu turėdamas teisę „veikti bendrovės vardu pareiginių nuostatų, administracijos darbo reglamento ribose, savo kompetencijos ribose, suteiktų įgaliojimų ribose sudaryti, pasirašyti sutartis su tiekėjais ir rangovais, kitomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, taip pat finansinius dokumentus, juos tvirtinti vardiniu spaudu „Vyr. finansininkui apmokėti“, Bendrovės generalinio direktoriaus 2012 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 2-108 „Dėl pirkimo vykdytojų skyrimo“ 4 punkto pagrindu turėdamas įgaliojimus derinti Bendrovės mažos vertės supaprastintų viešųjų pirkimų vykdytojų parengtas tiekėjų apklausos pažymas, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė be PVM viršija 10 000 Lt (2896,20 Eur), vadovaujantis Bendrovės generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 2-19 „Dėl įgaliojimų suteikimo pasirašyti viešųjų pirkimų sutartis“ ir 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 2-64 „Dėl 2012 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 2-19 „Dėl įgaliojimų suteikimo pasirašymo viešųjų pirkimų sutartis pakeitimo“, turėdamas įgaliojimus pasirašyti viešojo pirkimo–pardavimo sutartis su prekių tiekėjais, paslaugų teikėjais ir rangovais, teisės aktų nustatyta tvarka atlikus viešųjų pirkimų procedūras, kai darbų pirkimo sutarties vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra ne didesnė kaip 500 000 Lt (144 810 Eur), vadovaujantis Bendrovės generalinio direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2-69 „Dėl viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“, būdamas Bendrovės viešųjų pirkimų komisijos sudėtyje, eidamas pirmininko pavaduotojo pareigas, 2013 m. rugpjūčio 29 d. apie 8.18 val.

UAB „Kauno vandenys“ patalpose su UAB „Gairana“ direktoriumi R. G. susitarė ir pažadėjo jam savo naudai netiesiogiai juridinio asmens – UAB „Gairana“ turtu priimti didesnės nei 1 MGL dydžio vertės kyšį, t. y. kad UAB „Gairana“ lėšomis būtų sumokėta už jo, V. V., pasirinktą įsigyti asmeninėms reikmėms žvejybinę valtį, už pastarojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – UAB „Gairana“ interesų protegavimą, kitokių šiai bendrovei palankių ar išimtinių sąlygų sudarymą UAB „Kauno vandenys“ atliekant viešuosius pirkimus, kitokioje vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje, santykiuose su trečiaisiais asmenimis, ir laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 6 d., tiksliau nenustatytu metu, iš UAB „Gairana“ direktoriaus R. G. priėmė 3300 Lt (955,74 Eur) vertės kyšį tokiomis aplinkybėmis:

6.1. 2013 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Arlivas“ žvejybos reikmenų parduotuvėje, jam išsirinkus pageidaujamą įsigyti žvejybinę valtį „Taifun AL-430“, 3300 Lt (955,75 Eur) (su 572,73 Lt (165,87 Eur) PVM) vertės, ir UAB „Arlivas“ apskaitininkui J. B., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, išrašius išankstinę 2013 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija LIV, Nr. 803454), joje įrašant V. V. nurodytus valties pirkėjo UAB „Gairana“ rekvizitus, jis šią PVM sąskaitą faktūrą priėmė ir 2013 m. rugsėjo 3 d. apie 9.45 val. atgabeno į UAB „Gairana“ patalpas.

6.2. R. G., gavęs iš V. V. 2013 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija LIV, Nr. 803454), žinodamas, kad joje nurodytos valties UAB „Gairana“ realiai neįgyja, nes ji kaip kyšis numatyta neatlygintinai perduoti V. V. asmeninėms reikmėms, 2013 m. rugsėjo 3 d. UAB „Gairana“ buhalterei D. G., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, davė nurodymą už PVM sąskaitoje faktūroje (serija LIV, Nr. 803454) nurodytą valtį apmokėti UAB „Gairana“ lėšomis, dėl to ji tą pačią dieną atliko banko pavedimą ir tokiu būdu apmokėjo UAB „Arlivas“ 3300 Lt (955,75 Eur) (su 572,73 Lt (165,87 Eur) PVM) sumą.

6.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. V. žvejybinę valtį „Taifun AL-430“ iš UAB „Arlivas“ priklausančios žvejybos reikmenų parduotuvės, žinodamas, kad už ją yra apmokėta UAB „Gairana“ lėšomis, laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 6 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, išgabeno nuolat naudoti savo asmeninėms reikmėms ir taip iš R. G. netiesiogiai per UAB „Gairana“ priėmė 3300 Lt (955,75 Eur) vertės kyšį.

7. R. G. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, būdamas UAB „Gairana“ direktorius ir kartu šios bendrovės vienintelis akcininkas, 2013 m. rugpjūčio 29 d. apie 8.18 val. UAB „Kauno vandenys“ patalpose valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „Kauno vandenys“ technikos direktoriui V. V. paprašius, pažadėjo ir susitarė su šiuo valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu pastarojo naudai netiesiogiai juridinio asmens – UAB „Gairana“ turtu duoti didesnės nei 1 MGL dydžio vertės kyšį, t. y. sumokėti už V. V. pasirinktą įsigyti asmeninėms reikmėms žvejybinę valtį, siekdamas V. V. teisėto veikimo vykdant įgaliojimus, t. y. UAB „Gairana“ interesų, susijusių su UAB „Kauno vandenys“ rengiamais viešaisiais pirkimais, protegavimu, kitokios išimtinės UAB „Gairana“ padėties ir V. V. palankumo, proteguojant UAB „Gairana“ interesus santykiuose su UAB „Kauno vandenys“ ateityje.

7.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas žinomai nusikalstamą susitarimą, naudodamas jam kaip direktoriui patikėtas juridinio asmens UAB „Gairana“ lėšas, V. V. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 6 d., tiksliau nenustatytu metu, davė 3300 Lt (955,74 Eur) vertės kyšį tokiomis aplinkybėmis: V. V. 2013 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Arlivas“ žvejybos reikmenų parduotuvėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), išsirinkus pageidaujamą žvejybinę valtį „Taifun AL-430“, 3300 Lt (su 572,73 Lt PVM) vertės, ir UAB „Arlivas“ apskaitininkui J. B., nežinančiam apie V. V. ir R. G. vykdomą nusikalstamą veiką, išrašius išankstinę 2013 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija LIV, Nr. 803454), joje įrašant V. V. nurodytus valties pirkėjo UAB „Gairana“ rekvizitus, V. V. šią PVM sąskaitą faktūrą priėmė ir 2013 m. rugsėjo 3 d. apie 9.45 val. atgabeno į UAB „Gairana“ patalpas. R. G., gavęs iš V. V. 2013 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija LIV, Nr. 803454), žinodamas, kad joje nurodytos valties UAB „Gairana“ realiai neįgyja, nes ji kaip kyšis numatyta neatlygintinai perduoti V. V. asmeninėms reikmėms, 2013 m. rugsėjo 3 d. UAB „Gairana“ buhalterei D. G., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, davė nurodymą už PVM sąskaitoje faktūroje (serija LIV, Nr. 803454) nurodytą valtį sumokėti UAB „Gairana“ lėšomis, dėl to ši tą pačią dieną atliko banko pavedimą ir taip apmokėjo UAB „Arlivas“ 3300 Lt (955,75 Eur) (su 572,73 Lt (165,87 Eur) PVM) sumą.

7.2. V. V. žvejybinę valtį „Taifun AL-430“ iš UAB „Arlivas“ priklausančios žvejybos reikmenų parduotuvės, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad už ją yra sumokėta UAB „Gairana“ lėšomis, laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 6 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, išgabeno nuolat naudoti savo asmeninėms reikmėms.

7.3. Taip R. G., veikdamas per nusikalstamos veikos nesuvokiantį asmenį – buhalterę D. G., priimdamas V. V. pristatytą UAB „Arlivas“ išrašytą 2013 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija LIV, Nr. 803454) bei jo nurodymu UAB „Gairana“ lėšomis apmokėdamas V. V. pageidaujamos įsigyti valties išlaidas, netiesiogiai per UAB „Gairana“ davė V. V. 3300 Lt (955,75 Eur) vertės kyšį.

8. Taip pat R. G. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad, padedamas V. V., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Gairana“ buhalterinę apskaitą, o V. V. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad padėjo UAB „Gairana“ direktoriui R. G. apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą UAB „Gairana“ buhalterinę apskaitą, būtent:

8.1. R. G., iš anksto susitaręs su V. V. UAB „Gairana“ lėšomis sumokėti už pastarojo asmeninėms reikmėms įgyjamą valtį, V. V., tęsiančiam nusikalstamo susitarimo vykdymą, ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Arlivas“ žvejybos reikmenų parduotuvėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), išsirinkus žvejybinę valtį „Taifun AL-430“, 3300 Lt (955,75 Eur) (su 572,73 Lt (165,87 Eur) PVM) vertės, o UAB „Arlivas“ apskaitininkui J. B. V. V. prašymu UAB „Gairana“ kaip pirkėjai išrašius 2013 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija LIV, Nr. 803454), V. V. šią PVM sąskaitą faktūrą, kurioje įtvirtinta žinomai neįvykusi ūkinė operacija, įgijęs iš UAB „Arlivas“, 2013 m. rugsėjo 3 d. apie 9.45 val. atgabeno į UAB „Gairana“ patalpas ir pateikė R. G.

8.2. R. G., gavęs 2013 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija LIV, Nr. 803454), žinodamas, kad joje nurodytos valties UAB „Gairana“ realiai neįgyja, nes ji kaip kyšis neatlygintinai perduota V. V. asmeninėms reikmėms, 2013 m. rugsėjo 3 d. UAB „Gairana“ buhalterei D. G., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, davė nurodymą PVM sąskaitą faktūrą (serija LIV, Nr. 803454) ir joje nurodytą valtį kaip ilgalaikį turtą įtraukti į UAB „Gairana“ apskaitą, dėl to ji tą pačią dieną atliko banko pavedimą ir tokiu būdu apmokėjo UAB „Arlivas“ 3300 Lt (955,75 Eur) (su 572,73 Lt (165,87 Eur) PVM) sumą už UAB „Gairana“ realiai neįgytą valtį „Taifun AL- 430“ bei šią fiktyvią PVM sąskaitą faktūrą ir valtį įtraukė į UAB „Gairana“ buhalterinės apskaitos registrus. Tokiu būdu V. V., duodamas patarimus dėl 2013 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitos faktūros (serija LIV, Nr. 803454) išrašymo tariamai pirkėjai UAB „Gairana“, taip pat teikdamas priemones – šią fiktyvią sąskaitą, kurioje įtvirtinta realiai neįvykusi ūkinė operacija, iš UAB „Arlivas“ parduotuvės atgabendamas į UAB „Gairana“ patalpas, sudarė R. G. sąlygas ir taip padėjo apgaulingai tvarkyti UAB „Gairana“ buhalterinės apskaitos registrus.

8.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. G., būdamas UAB „Gairana“ direktorius, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už UAB „Gairana“ apskaitos organizavimą, pagal bendrovės direktoriaus pareiginių nuostatų IV dalies „Direktoriaus atsakomybė“ 13 punktą būdamas atsakingas už bendrovės „veiklos organizavimą, efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimą, jos veikimą bei tobulinimą“, „dokumentų ir kitos informacijos apie įmonę saugojimą“, „vaizduojamų bei išleidžiamų (pasirašomų) dokumentų teisėtumą“, „ūkinę ir finansinę veiklą, šios veiklos rezultatus, priskirto UAB „Gairana“ turto ir finansinių išteklių efektyvų naudojimą ir išsaugojimą“, padedamas V. V., kuris UAB „Arlivas“ davė patarimus dėl 2013 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitos faktūros (serija LIV, Nr. 803454) išrašymo tariamai pirkėjai UAB „Gairana“, taip pat šią sąskaitą atgabeno į UAB „Gairana“, žinodamas, kad V. V. pateiktoje UAB „Arlivas“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje įtvirtinta žinomai neįvykusi ūkinė operacija, per tarpinę vykdytoją – UAB „Gairana“ buhalterę D. G., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kad ,,ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ (nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakciją), 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, į UAB „Gairana“ apskaitos registrus įtraukė duomenis apie realiai neįvykusią ūkinę operaciją valties „Taifun AL-430“ įsigijimą už 3300 Lt (955,75 Eur) (su 572,73 Lt (165,87 Eur) PVM) ir naudojimą bendrovės veikloje, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „Gairana“ turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2013 m. rugpjūčio mėnesį.

9. Taip pat R. G. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, pagal UAB „Gairana“ direktoriaus pareiginių nuostatų I dalies „Bendroji dalis“ 1 punktą būdamas vienasmenis valdymo organas, pagal IV dalies „Direktoriaus atsakomybė“ 13 punktą būdamas atsakingas už „vaizduojamų bei išleidžiamų (pasirašomų) dokumentų teisėtumą“, „ūkinę ir finansinę veiklą, šios veiklos rezultatus, priskirto UAB „Gairana“ turto ir finansinių išteklių efektyvų naudojimą ir išsaugojimą“, 2013 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Gairana“ patalpose pasirašė ilgalaikio turto perdavimo eksploatuoti akte Nr. 13.20, grafoje „Priėmiau“ ir grafoje „Tvirtinu“, taip įtvirtindamas dokumente jam žinomai melagingą aplinkybę, kad jis iš UAB „Gairana“ komisijos narių – vyr. buhalterės B. K., buhalterės D. G. ir buhalterės – materialinių atsargų revizorės K. Ž., kurios dėl nusikalstamos veikos nėra kaltos, kaip UAB „Gairana“ direktorius priėmė valtį „Taifun AL-430“, nes žinojo, kad UAB „Gairana“ ši valtis nebuvo gauta ar perduota ir jos veikloje nebus naudojama (eksploatuojama), taip suklastojo šį tikrą dokumentą ir tą pačią dieną – 2013 m. rugpjūčio 30 d. – jį perdavė bendrovės buhalterijai panaudoti įmonės veikloje, taip šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudodamas.

10. Taip pat V. V. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas asmuo, prilygintas valstybės tarnautojui, dirbdamas Kauno miesto savivaldybės įsteigtoje ir vienintelio akcininko teisėmis valdomoje savarankišką savivaldybės viešųjų paslaugų teikimo funkciją – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą vartotojams vykdančioje uždarojoje akcinėje bendrovėje „Kauno vandenys“ technikos direktoriumi, kartu eidamas Bendrovės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas, turėdamas įgaliojimus derinti Bendrovės mažos vertės supaprastintų viešųjų pirkimų vykdytojų parengtas tiekėjų apklausos pažymas, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė be PVM viršija 10 000 Lt (2896,20 Eur), pasirašyti viešojo pirkimo–pardavimo sutartis su prekių tiekėjais, paslaugų teikėjais ir rangovais, teisės aktų nustatyta tvarka atlikus viešųjų pirkimų procedūras, kai darbų pirkimo sutarties vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra ne didesnė kaip 500 000 Lt (144 810,01 Eur):

11. Veikdamas bendrininkų grupe su tiesiogiai pavaldžiu valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Tinklų skyriaus viršininku V. R., 2012 metais, ne vėliau kaip spalio 23 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „Kauno vandenys“ Tinklų skyriuje, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), su UAB „Straita“ direktoriumi L. B. susitarė ir pastarajam pažadėjo savo naudai priimti didesnį nei 1 MGL vertės kyšį – neapibrėžto dydžio procentinį nepagrįstą ir neteisėtą atlygį nuo Bendrovės UAB „Straita“ pervedamų už atliktus laimėtuose UAB „Kauno vandenys“ vykdytuose supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose darbus ar suteiktas paslaugas lėšų už teisėtą savo ir bendrininko V. R. veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad jis, naudodamasis Bendrovės administracijos atstovo, technikos direktoriaus įgaliojimais bei Bendrovės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojo pareigomis, sudarytų UAB „Straita“ galimybes dalyvauti ir laimėti Bendrovės vykdomuose supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose, atliekamuose tiekėjų apklausos būdu, už sklandų ir operatyvų viešojo pirkimo sutarčių laimėjus supaprastintus viešuosius pirkimus sudarymą ir pasirašymą su UAB „Straita“, už jo kuruojamų Bendrovės skyrių darbuotojų palankius UAB „Straita“ veiksmus prižiūrint, priimant, aktuojant, vertinant UAB „Straita“ pagal viešojo pirkimo sutartis atliekamus darbus ar teikiamas paslaugas bei netrukdomą jų apmokėjimą laiku pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir atitinkamai už tiesiogiai jam pavaldaus V. R., Bendrovės Tinklų skyriaus viršininko, Bendrovėje nustatyta tvarka pavaduojančio technikos direktorių jo atostogų ar ligos metu, tų pačių UAB „Straita“ palankių ir sklandžių teisėtų veiksmų atlikimą laiku bei kitokį jo ir V. R. bei kitų jo kuruojamų skyrių darbuotojų palankų UAB „Straita“ tiksliai neapibrėžtą teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus ateityje.

11.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. V. 2013 m. birželio 10 d. apie 13.28 val. Bendrovės poilsio kambaryje savo ir netiesiogiai V. R. naudai tiesiogiai iš L. B. priėmė sutartą kyšį – 6800 Lt (1969,41 Eur) – apie 10 procentų nuo UAB „Kauno vandenys“ 2013 m. gegužės 28 d. banko pavedimu UAB „Straita“ pervestų 18 275 Lt (5292,81 Eur) (be PVM) ir 2013 m. gegužės 31 d. banko pavedimu pagal PVM sąskaitą faktūrą STR Nr. 00197 UAB „Straita“ pervestos 51 370,27 Lt (14 877,86 Eur) (be PVM) sumos už šios įmonės 2013 metų gegužę pagal viešojo pirkimo 2013 m. birželio 18 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 5-190 atliktą UAB „Kauno vandenys“ statinių periodinę techninę apžiūrą ir pagal viešojo pirkimo 2012 m. lapkričio 13 d. darbų sutartį Nr. 5-318 atliktus Kaune, (duomenys neskelbtini), Tinklų skyriaus pastato, garažų ir šilumos punkto remonto darbus.

11.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. birželio 11 d. apie 10.05 val. Bendrovės poilsio kambaryje V. R. perdavė tiksliai tyrimo metu nenustatytą, bet ne mažesnę kaip 1 MGL iš L. B. gauto kyšio (6800 Lt (1969,42 Eur)) dalį.

11.3. Sutartą kyšį, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. R., priėmė už palankų UAB „Straita“ teisėtą savo ir bendrininko V. R. veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

11.3.1. už tai, kad jis, V. V., 2012 m. spalio 23 d. kartu su kitais Bendrovės viešųjų pirkimų komisijos nariais išnagrinėjęs tiekėjų – UAB „Trapecija“, UAB „Kaminta“, UAB „Statybų procesas“ ir UAB „Straita“ pateiktus pasiūlymus dėl (duomenys neskelbtini), Tinklų skyriaus pastato, garažų ir šilumos punkto remonto darbų pirkimo, balsavo „už“ ir nutarė UAB „Straita“ paskelbti nugalėtoja darbų pirkimo konkurse dėl Tinklų skyriaus pastato, garažų ir šilumos punkto remonto darbų pirkimo;

11.3.2. už tai, kad V. R., pavaduojantis technikos direktorių V. V., 2012 m. lapkričio 13 d. su UAB „Straita“ pasirašė viešojo pirkimo darbų sutartį Nr. 5-318 dėl (duomenys neskelbtini), Tinklų skyriaus pastato, garažų ir šilumos punkto remonto darbų atlikimo, kurios vertė (kaina) 469 795,85 Lt (136 062,28 Eur);

11.3.3. už tai, kad V. R., kaip užsakovės UAB „Kauno vandenys“ atstovas, 2013 m. balandžio 26 d. kartu su Techninio projektų skyriaus inžinieriais S. J. ir V. Š. pasirašė papildomų nenumatytų darbų aktą Nr. 3 dėl (duomenys neskelbtini), Tinklų skyriaus pastato, garažų ir šilumos punkto papildomų remonto darbų atlikimo, kurį taip pat patvirtino ir V. V., konstatuodami, kad nurodytame objekte reikia atlikti papildomų 39 339,42 Lt vertės viešajame konkurse nenumatytų darbų, kurie nenumatyti 2012 m. lapkričio 13 d. su UAB „Straita“ pasirašytoje viešojo pirkimo darbų sutartyje Nr. 5-318;

11.3.4. už tai, kad jis, V. V., 2013 m. gegužės 13 d. pasirašė su UAB „Straita“ papildomą susitarimą prie 2012 m. lapkričio 13 d. darbų sutarties Nr. 5-318-1, kuriuo padidinta pirminės V. R. pasirašytos 2012 m. lapkričio 13 d. darbų sutarties Nr. 5-318 skaičiuojamoji darbų vertės kaina 39 339,42 Lt (11 393,48 Eur) bei pratęstas jos vykdymo terminas 30 (trisdešimčiai) dienų;

11.3.5. už tai, kad Bendrovės Techninio projektų skyriaus, kurį kuruoja V. V., statybos priežiūros grupės techninės priežiūros inžinierius V. Š. 2013 m. gegužės 30 d. be pakeitimų priėmė UAB „Straita“ atliktus 2013 m. gegužės mėnesio Tinklų skyriaus pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), garažų ir šilumos punkto remonto darbus, pasirašydamas dešimtyje atliktų darbų aktų;

11.3.6. už tai, kad Bendrovės Techninio projektų skyriaus, kurį kuruoja V. V., statybos priežiūros grupės techninės priežiūros inžinierius V. Š. 2013 m. gegužės 30 d. pasirašė patvirtindamas be pakeitimų UAB „Straita“ išrašytą pažymą apie 2013 m. gegužės mėnesį atliktų darbų vertę Nr. 5-318 – 62 158,03 Lt (18 002,21 Eur) – objekte Kaune, (duomenys neskelbtini);

11.3.7. už tai, kad V. R., pavaduodamas V. V., 2013 m. gegužės 30 d. ant UAB „Straita“ už 2013 m. gegužės mėnesį atliktus Tinklų skyriaus pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), garažų ir šilumos punkto remonto darbus išrašytos PVM sąskaitos faktūros STR Nr. 00197 uždėjo įpareigojančią vizą „Vyr. finansininkui apmokėti“, dėl to 2013 m. gegužės 31 d. banko pavedimu UAB „Kauno vandenys“ pervedė UAB „Straita“ 62 158,03 Lt (18 002,21 Eur) (iš viso su 10 787,76 Lt (3124,35 Eur) PVM);

11.3.8. už tai, kad jis, V. V., 2013 m. sausio 15 d. raštu Nr. (32-07.08) 8-174 „Dėl paslaugų sutarties Nr. 5-190 pratęsimo“ vieneriems metams pratęsė viešojo pirkimo 2012 m. birželio 18 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 5-190 su UAB „Straita“ dėl UAB „Kauno vandenys“ statinių, periodinės kasmetinės techninės apžiūros organizavimo (du kartus per metus) paslaugų atlikimo;

11.3.9. už tai, kad Bendrovės Techninio projektų skyriaus, kurį kuruoja V. V., statybos priežiūros grupės techninės priežiūros inžinierius S. J. 2013 m. gegužės 24 d. be pakeitimų priėmė UAB „Straita“ suteiktas 2013 m. gegužės mėnesio UAB „Kauno vandenys“ statinių, periodinės kasmetinės techninės apžiūros paslaugas, pasirašydamas statinių apžiūros aktų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 5-190-3;

11.3.10. už tai, kad Bendrovės Techninio projektų skyriaus, kurį kuruoja V. V., statybos priežiūros grupės techninės priežiūros inžinierius S. J. 2013 m. gegužės 24 d. be pakeitimų pasirašė patvirtindamas UAB „Straita“ išrašytą pažymą apie 2013 m. gegužės mėnesio UAB „Kauno vandenys“ statinių periodinių apžiūrų atlikimo vertę Nr. 5-190-3 – 22 112,75 Lt (6404,30 Eur);

11.3.11. už tai, kad V. R., pavaduodamas V. V., 2013 m. gegužės 24 d. ant UAB „Straita“ už 2013 m. gegužės mėnesį suteiktas UAB „Kauno vandenys“ statinių, periodinės kasmetinės techninės apžiūros paslaugas išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2013 m. gegužės 24 d. (serija STR, Nr. 00196) uždėjo įpareigojančią vizą „Vyr. finansininkui apmokėti“, dėl to Bendrovė 2013 m. gegužės 28 d. banko pavedimu pervedė UAB „Straita“ 22 112,75 Lt (6404,30 Eur) (iš viso su 3837,75 Lt (1111,50 Eur) PVM);

11.3.12. už kitokį palankų UAB „Straita“ savo ir V. R. tiksliai neapibrėžtą teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus ateityje.

12. Veikdamas bendrininkų grupe su tiesiogiai pavaldžiu valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Bendrovės Techninio projektų skyriaus statybos priežiūros grupės vyresniuoju inžinieriumi S. J., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2013 m. spalio 3 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje su UAB „Straita“ direktoriumi L. B. susitarė ir šiam pažadėjo savo naudai priimti didesnį nei 1 MGL vertės kyšį – neapibrėžto dydžio procentinį nepagrįstą ir neteisėtą atlygį nuo Bendrovės UAB „Straita“ pervedamų už atliktus laimėtuose UAB „Kauno vandenys“ vykdytuose supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose darbus ar suteiktas paslaugas lėšų, už teisėtą savo ir bendrininko S. J. veikimą vykdant įgaliojimus: už tai, kad jis, V. V., naudodamasis Bendrovės administracijos atstovo, technikos direktoriaus įgaliojimais bei Bendrovės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojo pareigomis, sudarytų UAB „Straita“ galimybes dalyvauti ir laimėti Bendrovės vykdomuose supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose, atliekamuose tiekėjų apklausos būdu, už sklandų ir operatyvų viešojo pirkimo sutarčių, laimėjus supaprastintus viešuosius pirkimus, sudarymą ir pasirašymą su UAB „Straita“, už jo, V. V., kuruojamų Bendrovės skyrių darbuotojų palankius UAB „Straita“ veiksmus prižiūrint, priimant, aktuojant, vertinant UAB „Straita“ pagal viešojo pirkimo sutartis atliekamus darbus ar teikiamas paslaugas bei netrukdomą jų apmokėjimą laiku pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, už UAB „Straita“ aktų, pažymų ir sąskaitų tvirtinimą neteikiant pastabų, pristatytų atliktų darbų aktų ir susijusių dokumentų, prieš pateikiant sąskaitą apmokėti, pasirašymą bei kitokį savo, V. V., UAB „Straita“ palankų tiksliai neapibrėžtą teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus ateityje.

12.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. V. 2013 m. gruodžio 30 d. apie 10.38 val. Bendrovės poilsio kambaryje (rūkomajame), susitikęs su L. B., tiesiogiai savo ir S. J. naudai iš L. B. priėmė sutartą kyšį – 1600 Lt (463,39 Eur), t. y. procentinį neteisėtą atlygį nuo UAB „Kauno vandenys“ 2013 m. gruodžio 23 d. banko pavedimu UAB „Straita“ pervestų 17 994,20 Lt (5211,48 Eur) (be PVM) už UAB „Straita“ atliktus Bendrovei darbus, pagal 2013 m. spalio 18 d. sudarytą viešojo pirkimo darbų sutartį Nr. 5-318-180 dėl pastato 15G1P (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų atlikimo.

12.2. V. V., žinodamas, kad 2013 m. gruodžio 30 d. L. B. jam tiesiogiai yra davęs 1600 Lt (463,39 Eur) kyšį už teisėtą veikimą vykdant ne tik savo, bet ir S. J. įgaliojimus, tą pačią dieną – 2013 m. gruodžio 30 d. apie 13.25 val. Bendrovės poilsio kambaryje (rūkomajame) S. J. perdavė didesnę nei 1 MGL gauto kyšio dalį – 800 Lt (231,69 Eur) už palankų UAB „Straita“ teisėtą savo ir jo bendrininko S. J. veikimą vykdant įgaliojimus:

12.2.1. už tai, kad Bendrovė 2013 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (34-07.16) 8-2435, pasirašytu V. V., išsiuntė UAB „Straita“ kvietimą pateikti pasiūlymą dėl pastato 15G1P (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų atlikimo;

12.2.2. už tai, kad Bendrovės Viešųjų pirkimų skyriaus specialistė R. K., vadovaudamasi Bendrovės supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 123.1 ir 123.2 punktais, įvykdė pirkimą tiekėjų apklausos būdu dėl pastato 15G1P (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų pirkimo atlikimo ir dėl to 2013 m. spalio 3 d. surašė supaprastinto viešojo pirkimo pažymą Nr. 21-76, 2013 m. spalio 3 d. pasirašytinai suderintą su Tinklų skyriaus viršininku, pavaduojančiu technikos direktorių V. V., V. R., kurioje tinkamiausia atlikti darbus pripažinta UAB „Straita“;

12.2.3. už tai, kad jis, V. V., atstovaudamas Bendrovei, 2013 m. spalio 18 d. pasirašė su UAB „Straita“ viešojo pirkimo darbų sutartį Nr. 5-318 dėl pastato 15G1P (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų atlikimo, kurios kaina (vertė) – 48 158,00 Lt (13 947,52 Eur) (su 8358,00 Lt (2420,64 Eur) PVM);

12.2.4. už tai, kad Bendrovės Techninio projektų skyriaus, kurį kuruoja V. V., statybos priežiūros grupės techninės priežiūros inžinierius V. Š. 2013 m. gruodžio 19 d. be pakeitimų ir pastabų priėmė UAB „Straita“ atliktus pastato 15G1P (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbus per 2013 m. gruodžio mėn., jų bendra vertė – 21 772,98 Lt (6305,89 Eur) (su 3778,78 Lt (1094,41 Eur) PVM), pasirašydamas atliktų darbų akte;

12.2.5. už tai, kad Bendrovės Techninio projektų skyriaus, kurį kuruoja V. V., statybos priežiūros grupės techninės priežiūros inžinierius V. Š. 2013 m. gruodžio 19–20 d. pasirašydamas priėmė UAB „Straita“ išrašytą 2013 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija STR, Nr. 00223) dėl per 2013 m. gruodžio mėn. atliktų pastato 15G1P (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų apmokėjimo;

12.2.6. už tai, kad 2013 m. gruodžio 20 d. jis, V. V., ant UAB „Straita“ išrašytos 2013 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos faktūros (serija STR, Nr. 00223) dėl per 2013 m. gruodžio mėn. atliktų pastato 15G1P (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų apmokėjimo uždėjo įpareigojančią vizą „Vyr. finansininkui apmokėti“, dėl to UAB „Kauno vandenys“ 2013 m. gruodžio 23 d. banko pavedimu pervedė UAB „Straita“ 21 772,98 Lt (6305,89 Eur) (su 3778,78 Lt (1094,41 Eur) PVM);

12.2.7. už tai, kad Bendrovės Techninio projektų skyriaus, kurį kuruoja V. V., statybos priežiūros grupės techninės priežiūros inžinierius V. Š. ir vyresnysis inžinierius S. J. 2014 m. sausio 27 d. pasirašydami priėmė UAB „Straita“ išrašytą 2014 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija STR, Nr. 00226) dėl pastato 15G1P (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų pagal pažymą Nr. 5-277-3 apmokėjimo;

12.2.8. už kitokį UAB „Straita“ palankų jo, V. V., ir jo kuruojamuose Bendrovės skyriuose dirbančių valstybės tarnautojams prilygintų asmenų, turinčių įgaliojimus priimti UAB „Straita“ palankius sprendimus, tiksliai neapibrėžtą teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus praeityje ir ateityje.

13. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2013 m. lapkričio 25 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje su UAB „Straita“ direktoriumi L. B. susitarė ir pažadėjo savo naudai priimti didesnį nei 1 MGL vertės kyšį – neapibrėžto dydžio procentinį nepagrįstą ir neteisėtą atlygį nuo Bendrovės UAB „Straita“ pervedamų už atliktus laimėtuose UAB „Kauno vandenys“ vykdytuose supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose darbus ar suteiktas paslaugas lėšų, už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus: už tai, kad jis, V. V., naudodamasis Bendrovės administracijos atstovo, technikos direktoriaus įgaliojimais bei Bendrovės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojo pareigomis, sudarytų UAB „Straita“ galimybes dalyvauti ir laimėti Bendrovės vykdomuose supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose, atliekamuose tiekėjų apklausos būdu, už sklandų ir operatyvų viešojo pirkimo sutarčių, laimėjus supaprastintus viešuosius pirkimus, sudarymą ir pasirašymą su UAB „Straita“, už jo, V. V., kuruojamų Bendrovės skyrių darbuotojų palankius UAB „Straita“ veiksmus prižiūrint, priimant, aktuojant, vertinant UAB „Straita“ pagal viešojo pirkimo sutartis atliekamus darbus ar teikiamas paslaugas bei netrukdomą apmokėjimą laiku pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, už UAB „Straita“ aktų, pažymų ir sąskaitų tvirtinimą neteikiant pastabų, pristatytų atliktų darbų aktų ir susijusių dokumentų, prieš pateikiant sąskaitą apmokėti, pasirašymą bei kitokį jo, V. V., UAB „Straita“ palankų tiksliai neapibrėžtą teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus ateityje.

13.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. V. 2014 m. vasario 10 d. apie 10.31 val. Bendrovės poilsio kambaryje (rūkomajame), susitikęs su L. B., tiesiogiai savo naudai iš jo priėmė sutartą kyšį – 2502 Lt (724,62 Eur), t. y. neteisėtą procentinį atlygį, kurį sudaro 682 litai nuo Bendrovės 2014 m. vasario 6 d. banko pavedimu UAB „Straita“ pervestų lėšų (atskaičius PVM) – 6822,78 Lt (1976,01 Eur) (be PVM) už UAB „Straita“ atliktus Bendrovei darbus, pagal 2013 m. spalio 18 d. sudarytą viešojo pirkimo darbų sutartį Nr. 5-318-180 dėl pastato 15G1P (duomenys neskelbtini)stogo remonto darbų atlikimo per 2014 m. sausio mėnesį bei 1820 Lt (527,11 Eur) nuo Bendrovės 2014 m. vasario 6 d. UAB „Straita“ pervestų lėšų, atskaičius PVM, 18 203,93 Lt (5272,22 Eur) (be PVM) už UAB „Straita“ atliktus Bendrovei darbus, pagal 2013 m. spalio 18 d. sudarytą viešojo pirkimo darbų sutartį Nr. 5-318-180 dėl pastato 6Flp (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų atlikimo, tai yra:

13.1.1. už tai, kad Bendrovė 2013 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (34-07.16) 8-2435, pasirašytu V. V., išsiuntė UAB „Straita“ kvietimą pateikti pasiūlymą dėl pastato 15G1P (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų atlikimo;

13.1.2. už tai, kad Bendrovės Viešųjų pirkimų skyriaus specialistė R. K., vadovaudamasi Bendrovės supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 123.1 ir 123.2 punktais, įvykdė pirkimą tiekėjų apklausos būdu dėl pastato 15G1P (duomenys neskelbtini)stogo remonto darbų pirkimo atlikimo ir dėl to 2013 m. spalio 3 d. surašė supaprastinto viešojo pirkimo pažymą Nr. 21-76, 2013 m. spalio 3 d. pasirašytinai suderintą su Tinklų skyriaus viršininku, pavaduojančiu technikos direktorių V. V., V. R., kurioje tinkamiausia atlikti darbus pripažinta UAB „Straita“;

13.1.3. už tai, kad jis, V. V., atstovaudamas Bendrovei, 2013 m. spalio 18 d. pasirašė su UAB „Straita“ viešojo pirkimo darbų sutartį Nr. 5-318 dėl pastato 15G1P (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų atlikimo, kurios kaina (vertė) – 48 158,00 Lt (13 947,52 Eur) (su 8358,00 Lt (2420,64 Eur) PVM);

13.1.4. už tai, kad Bendrovės Techninio projektų skyriaus, kurį kuruoja V. V., statybos priežiūros grupės techninės priežiūros inžinierius V. Š. ir vyresnysis inžinierius S. J. 2014 m. sausio 27 d. pasirašydami priėmė UAB „Straita“ išrašytą 2014 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija STR, Nr. 00226) dėl pastato 15G1P (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų pagal pažymą Nr. 5-277-3 apmokėjimo;

13.1.5. už tai, kad Bendrovė 2013 m. spalio 22 d. raštu Nr. (34-07.16) 8-2748, pasirašytu Siurblinių skyriaus viršininko, pavaduojančio technikos direktorių V. V., E. D., išsiuntė UAB „Straita“ kvietimą pateikti pasiūlymą dėl pastato 6Flp (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų atlikimo;

13.1.6. už tai, kad Bendrovės Viešųjų pirkimų skyriaus specialistė R. K., vadovaudamasi Bendrovės supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 123.1 ir 123.2 punktais, įvykdė pirkimą tiekėjų apklausos būdu dėl pastato 6Flp (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų pirkimo atlikimo ir dėl to 2013 m. lapkričio 25 d. surašė supaprastinto viešojo pirkimo pažymą Nr. 21-85, 2013 m. lapkričio 25 d. pasirašytinai suderintą su V. V., kurioje tinkamiausia buvo pripažinta UAB „Straita“;

13.1.7. už tai, kad jis, V. V., atstovaudamas Bendrovei, 2013 m. gruodžio 11 d. pasirašė su UAB „Straita“ viešojo pirkimo darbų sutartį Nr. 5-324 dėl pastato 6Flp (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų atlikimo, kurios kaina (vertė) – 108 757,73 Lt (31 498,42 Eur) (su 18 875,31 Lt (5466,67 Eur) PVM);

13.1.8. už tai, kad Bendrovės Techninio projektų skyriaus, kurį kuruoja V. V., statybos priežiūros grupės techninės priežiūros inžinierius V. Š. 2014 m. sausio 24 d. be pakeitimų ir pastabų priėmė UAB „Straita“ atliktus pastato 6Flp (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbus per 2014 m. sausio mėn., bendra jų vertė – 8255,56 Lt (2390,98 Eur) (su 1432,78 Lt (414,96 Eur) PVM), pasirašydamas atliktų darbų akte;

13.1.9. už tai, kad Bendrovės Techninio projektų skyriaus, kurį kuruoja V. V., statybos priežiūros grupės techninės priežiūros inžinierius V. Š. ir vyresnysis inžinierius S. J. 2014 m. sausio 31 d. pasirašydami priėmė UAB „Straita“ išrašytą 2014 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija STR, Nr. 00227) dėl pastato 6Flp (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų pagal pažymą Nr. 5-324-1 apmokėjimo;

13.1.10. už tai, kad 2014 m. sausio 31 d. jis, V. V., ant UAB „Straita“ išrašytos 2014 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros (serija 00227) dėl per 2014 m. sausio mėn. atliktų pastato 6Flp (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų apmokėjimo uždėjo įpareigojančią vizą „Vyr. finansininkui apmokėti“, dėl to UAB „Kauno vandenys“ 2014 m. vasario 6 d. banko pavedimu pervedė UAB „Straita“ 22 026,76 Lt (6379,39 Eur) (su 3822,83 Lt (1107,17 Eur) PVM);

13.1.11. už kitokį UAB „Straita“ palankų jo, V. V. ir jo kuruojamuose Bendrovės skyriuose dirbančių valstybės tarnautojams prilygintų asmenų, turinčių įgaliojimus priimti UAB „Straita“ palankius sprendimus, tiksliai neapibrėžtą teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus praeityje ir ateityje.

14. Veikdamas bendrininkų grupe su netiesiogiai pavaldžiu valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Bendrovės Techninio projektų skyriaus statybos priežiūros grupės vyresniuoju inžinieriumi S. J., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2013 m. kovo 13 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje su UAB „Geovizija“ direktoriumi D. A. susitarė ir pastarajam pažadėjo savo naudai priimti didesnį nei 1 MGL vertės kyšį – neapibrėžto dydžio procentinį nepagrįstą ir neteisėtą atlygį nuo bendrovės UAB „Geovizija“ pervedamų už atliktus laimėtuose UAB „Kauno vandenys“ vykdytuose supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose darbus ar suteiktas paslaugas lėšų, už teisėtą savo ir bendrininko S. J. veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad jis, V. V., naudodamasis Bendrovės administracijos atstovo, technikos direktoriaus įgaliojimais bei Bendrovės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojo pareigomis, sudarytų UAB „Geovizija“ galimybes dalyvauti ir laimėti Bendrovės vykdomuose supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose, atliekamuose tiekėjų apklausos būdu, už sklandų ir operatyvų viešojo pirkimo sutarčių, laimėjus supaprastintus viešuosius pirkimus, sudarymą ir pasirašymą su UAB „Geovizija“, už V. V. kuruojamų Bendrovės skyrių darbuotojų palankius UAB „Geovizija“ veiksmus prižiūrint, priimant, aktuojant, vertinant UAB „Geovizija“ pagal viešojo pirkimo sutartis atliekamus darbus ar teikiamas paslaugas beinetrukdomą jų apmokėjimą laiku pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, už UAB „Geovizija“ aktų, pažymų ir sąskaitų tvirtinimą neteikiant pastabų, pristatytų atliktų darbų aktų ir susijusių dokumentų, prieš pateikiant sąskaitą apmokėti, pasirašymą bei kitokį savo ir S. J. palankų UAB „Geovizija“ tiksliai neapibrėžtą teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus ateityje.

14.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. V. 2013 m. rugpjūčio 19 d. apie 11 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, prie pastato, esančio Kaune, Gedimino g. 45, savo ir netiesiogiai V. R. naudai tiesiogiai iš D. A. priėmė sutartą kyšį – 4800 Lt (1390,17 Eur), t. y. apie 5 procentus nuo Bendrovės UAB „Geovizija“ atliktų trijų lėšų pervedimų, kurių bendra suma (be PVM) yra 99 585,37 Lt (28 841,916 Eur), t. y. nuo 2013 m. liepos 23 d. banko pavedimu UAB „Geovizija“ pervestų 39 316,37 Lt (11 386,81 Eur) (be PVM) už atliktus Bendrovei darbus, pagal 2013 m. balandžio 29 d. sudarytą darbų sutartį Nr. 13077/5-147 – „Vandentiekio linijos Šiaurės pr. 79, 81, 83, 85, 87, 89 ir Ukmergės g. 30, 32 rekonstrukcija“; nuo 2013 m. liepos 26 d. banko pavedimu UAB „Geovizija“ galutinai sumokėtų 55 269,00 Lt (16 007,01 Eur) (be PVM) lėšų, pagal 2013 m. liepos 3 d. sudarytą viešojo pirkimo darbų sutartį Nr. 13125/5-204 dėl langų ir šildymo sistemos Kaune, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų atlikimo ir nuo 2013 m. liepos 29 d. banko pavedimu UAB „Geovizija“ pervestų 5000 Lt (1448,1 Eur) (be PVM) už atliktus kadastrinius darbus, laimėjus 2013 m. Bendrovės vykdytą paslaugų pirkimą tiekėjų apklausos būdu dėl Deltuvos g., Girelės g., Kamanų g., Nemuno g., Paparčių g., Paberžės g., Pašilėlių g., Šilo g., Žaliosios Girios g. paklotų vandentiekio ir nuotekų tinklų kadastrinės dokumentacijos parengimo.

14.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną – 2013 m. rugpjūčio 19 d. apie 14.52 val. Bendrovės poilsio kambaryje (rūkomajame) S. J. perdavė didesnę kaip 1 MGL gauto iš D. A. 4800 Lt (1390,18 Eur) kyšio dalį – 1000 Lt (289,62 Eur).

14.3. Sutartą kyšį, veikdamas bendrininkų grupe su S. J., priėmė už palankų UAB „Geovizija“ teisėtą savo ir bendrininko S. J. veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

14.3.1. už tai, kad jis, V. V., 2013 m. kovo 13 d. kartu su kitais Bendrovės viešųjų pirkimų komisijos nariais komisijos posėdžio metu balsavo už tai, kad dėl Bendrovės vandentiekio linijos Šiaurės pr. 79-89 ir Ukmergės g. 30, 32 rekonstrukcijos darbų atlikimo, be kitų bendrovių, galinčių atlikti šiuos darbus, būtų apklausta (pakviesta pateikti pasiūlymą) ir UAB „Geovizija“;

14.3.2. už tai, kad jis, V. V., 2013 m. balandžio 8 d. kartu su kitais Bendrovės viešųjų pirkimų komisijos nariais, išnagrinėjęs tiekėjų (bendrovių) – UAB „Geovizija“ ir UAB „Žemkasys“ – pasiūlymus dėl vandentiekio linijos Šiaurės pr. 79-89 ir Ukmergės g. 30, 32 rekonstrukcijos darbų 2013 m. pirkimo, vykdyto tiekėjų apklausos būdu, komisijos posėdžio metu balsavo „už“ ir nutarė UAB „Geovizija“ paskelbti konkurso nugalėtoja;

14.3.3. už tai, kad jis, V. V., atstovaudamas Bendrovei, 2013 m. balandžio 29 d. pasirašė su UAB „Geovizija“ viešojo pirkimo darbų sutartį Nr. 13077/5-147 dėl Vandentiekio linijos Šiaurės pr. 79, 81, 83, 85, 87, 89 ir Ukmergės g. 30, 32 rekonstrukcijos darbų pirkimo, kurios vertė (kaina) 176 110,66 Lt (su 30 585,66 Lt (8858,22 Eur) PVM);

14.3.4. už tai, kad S. J. be pakeitimų ir pastabų priėmė UAB „Geovizija“ galutinai atlikus objekto Vandentiekio linijos Šiaurės pr. 79, 81, 83, 85, 87, 89 ir Ukmergės g. 30, 32 rekonstrukcijos darbus, 2013 m. birželio 20 d. pasirašydamas atliktų statybos darbų priėmimo akte Nr. 0606/2013 ir 2013 m. birželio 20 d. pasirašydamas užbaigto sutartinio darbo perdavimo ir priėmimo akte Nr. 13-3;

14.3.5. už tai, kad Bendrovės Tinklų skyriaus viršininkas V. R., pavaduodamas technikos direktorių V. V., 2013 m. liepos 22 d. ant UAB „Geovizija“ Bendrovei išrašytos 2013 m. liepos 12 d. PVM sąskaitos faktūros (serija S, Nr. 1307137) uždėjo įpareigojančią vizą „Vyr. finansininkui apmokėti“, dėl to UAB „Kauno vandenys“ 2013 m. liepos 23 d. banko pavedimu pervedė UAB „Geovizija“ 47 572,81 Lt (13 778,04 Eur) (iš viso su 8256,44 Lt (2391,23 Eur) PVM);

14.3.6. už tai, kad 2013 m. gegužės 7 d. Bendrovės viešųjų pirkimų komisija posėdžio metu balsavo už tai, kad dėl langų ir šildymo sistemos Kaune, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų pirkimo, be kitų bendrovių, būtų apklausta ir UAB „Geovizija“;

14.3.7. už tai, kad jis, V. V., atstovaudamas Bendrovei, pasirašė su UAB „Geovizija“ 2013 m. liepos 3 d. sudarytą viešojo pirkimo darbų sutartį Nr. 13125/5-204 dėl langų ir šildymo sistemos Kaune, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų atlikimo;

14.3.8. už tai, kad S. J. 2013 m. liepos 24 d. be pakeitimų ir pastabų priėmė UAB „Geovizija“ atliktus Kaune, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, pasirašydamas 2013 m. liepos mėn. atliktų statybos darbų priėmimo akte Nr. 1307/2013;

14.3.9. už tai, kad S. J. 2013 m. liepos 24 d. pasirašydamas priėmė apmokėti UAB „Geovizija“ Bendrovei išrašytą 2013 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija S, Nr. 1307142) dėl 66 875,49 Lt (19 368,48 Eur) (su 11 606,49 Lt (46 875,49 Eur) PVM) sumos už atliktus langų ir šildymo sistemos rekonstrukcijos darbus pagal pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 1307/2013;

14.3.10. už tai, kad Bendrovės Tinklų skyriaus viršininkas V. R., pavaduodamas technikos direktorių V. V., 2013 m. liepos 24 d. ant UAB „Geovizija“ Bendrovei išrašytos 2013 m. liepos 24 d. PVM sąskaitos faktūros (serija S, Nr. 1307142), kurioje yra nurodyta 66 875,49 Lt (19 368,48 Eur) (iš viso su 11 606,49 Lt (3361,47 Eur) PVM) apmokėti suma už atliktus langų ir šildymo sistemos rekonstrukcijos darbus pagal pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 1307/2013, uždėjo įpareigojančią vizą „Vyr. finansininkui apmokėti“, dėl to UAB „Kauno vandenys“ 2013 m. liepos 26 d. banko pavedimu pervedė UAB „Geovizija“ 46 875,49 Lt (13 576,08 Eur) (su 9843,85 Lt (2850,98 Eur) PVM);

14.3.11. už tai, kad 2013 m. Bendrovės vykdyto viešojo pirkimo tiekėjų apklausos būdu dėl Deltuvos g., Girelės g., Kamanų g., Nemuno g., Paparčių g., Paberžės g., Pašilėlių g., Šilo g., Žaliosios Girios g. paklotų vandentiekio ir nuotekų tinklų (apie 1,7 km) kadastrinės dokumentacijos parengimo laimėtoja buvo pripažinta UAB „Geovizija“;

14.3.12. už tai, kad S. J. iš UAB „Geovizija“ priėmė atliktus kadastrinius geodezinius darbus – „Kvartaliniai vandentiekio ir ūkio buities nuotekų tinklai Kauno r., Ringaudų sen., Noreikiškių k.“, pasirašydamas 2013 m. liepos 25 d. kadastrinių geodezinių darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 13169;

14.3.13. už tai, kad S. J. pasirašydamas 2013 m. liepos 25 d. priėmė apmokėti UAB „Geovizija“ išrašytą 2013 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija G, Nr. 1307081) dėl kadastrinės dokumentacijos parengimo darbų atlikimo, kurioje nurodyta apmokėti suma – 6050,00 Lt (1752,20 Eur) (su 1050,00 Lt (304,10 Eur) PVM);

14.3.14. už tai, kad Bendrovės Tinklų skyriaus viršininkas V. R., pavaduodamas technikos direktorių V. V., PVM sąskaitoje faktūroje (serija G, Nr. 1307081) 2013 m. liepos 25 d. uždėjo įpareigojančią vizą „Vyr. finansininkui apmokėti“, dėl to Bendrovė 2013 m. liepos 29 d. pavedimu UAB „Geovizija“ pervedė 6050,00 Lt (1752,20 Eur) (su 1050,00 Lt (304,10 Eur) PVM);

14.3.15. už kitokį palankų UAB „Geovizija“ savo ir S. J. tiksliai neapibrėžtą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus ateityje.

15. Veikdamas bendrininkų grupe su jam netiesiogiai pavaldžiu valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Bendrovės Techninio projektų skyriaus statybos priežiūros grupės vyresniuoju inžinieriumi S. J., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2013 m. gegužės 7 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje su UAB „Magistralė“ direktoriumi A. V. susitarė ir pastarajam pažadėjo savo naudai priimti didesnį nei 1 MGL vertės kyšį – neapibrėžto dydžio procentinį nepagrįstą ir neteisėtą atlygį nuo Bendrovės UAB „Magistralė“ pervedamų už atliktus laimėtuose UAB „Kauno vandenys“ vykdytuose supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose darbus lėšų už teisėtą savo ir bendrininko S. J. veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad jis, V. V., naudodamasis Bendrovės administracijos atstovo, technikos direktoriaus įgaliojimais bei Bendrovės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojo pareigomis, sudarytų UAB „Magistralė“ galimybes dalyvauti ir laimėti Bendrovės vykdomuose supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose, atliekamuose tiekėjų apklausos būdu, už sklandų ir operatyvų viešojo pirkimo sutarčių, laimėjus supaprastintus viešuosius pirkimus, sudarymą ir pasirašymą su UAB „Magistralė“, už V. V. kuruojamų Bendrovės skyrių darbuotojų palankius UAB „Magistralė“ veiksmus prižiūrint, priimant, aktuojant, vertinant UAB „Magistralė“ pagal viešojo pirkimo sutartis atliekamus darbus bei netrukdomą jų apmokėjimą laiku pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, už UAB „Magistralė“ aktų, pažymų ir sąskaitų tvirtinimą neteikiant pastabų, pristatytų atliktų darbų aktų ir susijusių dokumentų, prieš pateikiant sąskaitą apmokėti, pasirašymą bei kitokį savo ir S. J. palankų UAB „Magistralė“ tiksliai neapibrėžtą teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus ateityje.

15.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. rugpjūčio 19 d. apie 13.43 val., Bendrovės poilsio kambaryje (rūkomajame) susitikęs su A. V., tiesiogiai savo ir S. J. naudai iš A. V. priėmė sutartą kyšį – 2800 Lt (810,93 Eur), t. y. procentinį neteisėtą atlygį nuo Bendrovės 2013 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Magistralė“ pervestų lėšų, atskaičius PVM – UAB „Kauno vandenys“ 2013 m. rugpjūčio 8 d. banko pavedimu UAB „Magistralė“ pervestų 186 734,01 Lt (54 081,91 Eur) (be PVM) už UAB „Magistralė“ atliktus Bendrovei darbus pagal 2013 m. birželio 3 d. sudarytą viešojo pirkimo darbų sutartį Nr. R0527/5-180 – „Vandentiekio tinklų rekonstravimo nuo Raudondvario pl. iki Inkaro g. 21, Kaune, darbai“.

15.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną – 2013 m. rugpjūčio 19 d. apie 14.50 val. Bendrovės poilsio kambaryje (rūkomajame) S. J. perdavė didesnę nei 1 MGL gauto iš A. V. kyšio dalį –1400 Lt (405,46 Eur).

15.3. Sutartą kyšį, veikdamas bendrininkų grupe su S. J., priėmė už palankų UAB „Magistralė“ teisėtą savo ir bendrininko S. J. veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

15.3.1. už tai, kad 2013 m. gegužės 7 d. Bendrovės viešųjų pirkimų komisijos nariai komisijos posėdžio metu balsavo už tai, kad dėl vandentiekio tinklų rekonstravimo nuo Raudondvario pl. iki Inkaro g. 21, Kaune, darbų pirkimo (atlikimo), be kitų bendrovių, galinčių atlikti šiuos darbus, būtų apklausta (pakviesta pateikti pasiūlymą) ir UAB „Magistralė“;

15.3.2. už tai, kad 2013 m. gegužės 22 d. jis, V. V., kartu su kitais Bendrovės viešųjų pirkimų komisijos nariais išnagrinėjęs tiekėjų (bendrovių) – UAB „Magistralė“ ir UAB „Požeminiai tinklai“, atitinkančių minimalius konkurso kvalifikacinius reikalavimus, nurodytus pirkimo dokumente, pateiktus pasiūlymus dėl vandentiekio tinklų rekonstravimo nuo Raudondvario pl. iki Inkaro g. 21, Kaune, darbų atlikimo, komisijos posėdžio metu balsavo „už“ dėl UAB „Magistralė“ paskelbimo konkurso nugalėtoja dėl minėtų darbų pirkimo;

15.3.3. už tai, kad jis, V. V., atstovaudamas Bendrovei, 2013 m. birželio 3 d. pasirašė su UAB „Magistralė“ viešojo pirkimo darbų sutartį Nr. R0527/5-180 dėl vandentiekio tinklų rekonstravimo nuo Raudondvario pl. iki Inkaro g. 21, Kaune, darbų atlikimo, kurios kaina (vertė) yra 479 776,40 Lt (138 952,85 Eur) (su 83 266,98 Lt (24 115,78 Eur) PVM);

15.3.4. už tai, kad S. J. be pakeitimų ir pastabų iš UAB „Magistralė“ statybos vadovo A. V. priėmė atliktus objekte „Vandentiekio tinklų rekonstravimo nuo Raudondvario pl. iki Inkaro g. 21, Kaune“ per 2013 m. liepos mėn. darbus, 2013 m. liepos 29 d. pasirašydamas dviejuose atliktų darbų aktuose Nr. R0527/5-180-1;

15.3.5. už tai, kad S. J. 2013 m. liepos 29 d. pasirašydamas priėmė apmokėti UAB „Magistralė“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija MAG, Nr. 13056, dėl per 2013 m. liepos mėn. objekte – „Vandentiekio tinklų rekonstravimo nuo Raudondvario pl. iki Inkaro g. 21, Kaune“ atliktų darbų, kurių kaina (bendra suma) yra 225 948,15 Lt (65 439,11 Eur) (su 39 214,14 Lt (11 357,20 Eur) PVM);

15.3.6. už tai, kad 2013 m. liepos 29 d. Bendrovės Tinklų skyriaus viršininkas V. R., pavaduodamas technikos direktorių V. V., ant UAB „Magistralė“ išrašytos Bendrovei PVM sąskaitos faktūros, serija MAG, Nr. 13056, uždėjo įpareigojančią vizą „Vyr. finansininkui apmokėti“, dėl to UAB „Kauno vandenys“ 2013 m. rugpjūčio 8 d. banko pavedimu pervedė UAB „Magistralė“ 225 948,15 Lt (65 439,11 Eur) (su 39 214,14 Lt (11 357,20 Eur) PVM);

15.3.7. už kitokį palankų UAB „Magistralė“ savo ir S. J. tiksliai neapibrėžtą teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus ateityje.

16. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2013 m. rugpjūčio 29 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje su UAB „Žemkasys“ direktoriumi H. S. susitarė ir pažadėjo savo naudai priimti didesnį nei 1 MGL vertės kyšį už jo, V. V., teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. UAB „Kauno vandenys“ parodytą palankumą santykiuose su UAB „Žemkasys“ vykdant viešuosius pirkimus, sudarant viešųjų pirkimų sutartis, priimant, vertinant ir aktuojant UAB „Žemkasys“ pagal sutartis su Bendrove atliktus darbus, pervedant laiku UAB „Žemkasys“ už atliktus Bendrovei darbus lėšas.

16.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. V. 2013 m. rugpjūčio 29 d. apie 7.17 val. savo darbo kabinete, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), susitikęs su H. S., tiesiogiai savo naudai iš H. S. priėmė sutartą kyšį – 1000 Lt (289,62 Eur) už jo, V. V., teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

16.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. V. 2013 m. spalio 16 d. apie 8.19 val. Bendrovės poilsio kambaryje (rūkomajame), esančiame Bendrovės rūsio patalpose, susitikęs su H. S., tiesiogiai savo naudai iš jo priėmė sutartą kyšį – 3500 Lt (1013,67 Eur) už jo, V. V., teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

16.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. V. 2013 m. lapkričio 11 d. apie 13.38 val. Bendrovės poilsio kambaryje (rūkomajame), esančiame Bendrovės rūsio patalpose, susitikęs su H. S., tiesiogiai savo naudai iš jo priėmė sutartą kyšį – 1000 Lt (289,62 Eur) už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad jis, V. V., naudodamasis Bendrovės administracijos atstovo, technikos direktoriaus įgaliojimais bei Bendrovės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojo pareigomis, sudarė UAB „Žemkasys“ sąlygas ir galimybes dalyvauti (ir laimėti) Bendrovės 2013 metais vykdytuose supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose, atliekamuose tiekėjų apklausos būdu: „Vandentiekio linijos ir įvadų Vaišvydavoje rekonstrukcijos darbai“, „Buitinių nuotekų linijos Romainių g. rekonstrukcija“, „Vandentiekio kameros Panerių g. / Baltų pr. D400 sklendžių remontas“, „Sklendžių keitimas kameroje Nr. 33 ant spaudiminės linijos D600 Draugystės g.“, už sklandų ir operatyvų viešojo pirkimo darbų sutarčių, laimėjus šiuos supaprastintus viešuosius pirkimus, sudarymą, t. y. už 2013 m. gegužės 27 d. darbų sutarties Nr. 2013/05/27/ 5-171 „Vandentiekio linijos ir įvadų Vaišvydavoje rekonstrukcijos darbai“, kurios kaina 389 357,19 Lt (112 765,64 Eur) (su 67 574,39 Lt (19 570,90 Eur) PVM), 2013 m. liepos 8 d. darbų sutarties Nr. 5-205 „Buitinių nuotekų linijos Romainių g. rekonstrukcija“, kurios kaina 164 552,26 Lt (47 657,63 Eur) (su 28 558,66 Lt (8271,16 Eur) PVM), 2013 m. rugpjūčio 22 d. darbų sutarties Nr. 5-243 „Vandentiekio kameroje Panerių g. / Baltų pr. D400 sklendžių remontas“, kurios kaina 58 617,46 Lt (16 976,79 Eur) (su 10 173,28 Lt (2946,39 Eur) PVM), 2013 m. rugsėjo 25 d. darbų sutarties Nr. 2013-09-01/5-260 „Sklendžių keitimas kameroje Nr. 33 ant spaudiminės linijos D600 Draugystės g.“, kurios kaina 250 966,45 Lt (72 684,91 Eur) (su 43 556,16 Lt (12 614,74 Eur) PVM) pasirašymą su UAB „Žemkasys“, už V. V. kuruojamų Bendrovės skyrių darbuotojų palankius UAB „Žemkasys“ veiksmus prižiūrint, priimant, aktuojant, vertinant UAB „Žemkasys“ pagal minimas viešojo pirkimo darbų sutartis atliekamus darbus bei netrukdomą jų apmokėjimą laiku pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, už UAB „Žemkasys“ aktų, pažymų ir sąskaitų tvirtinimą neteikiant pastabų, pristatytų atliktų darbų aktų ir susijusių dokumentų, prieš pateikiant sąskaitą apmokėti, pasirašymą bei kitokį V. V. ir jam pavaldžių Bendrovės darbuotojų palankų UAB „Žemkasys“ tiksliai neapibrėžtą teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus praeityje ir ateityje.

16.4. Veikdamas bendrininkų grupe su tiesiogiai pavaldžiu valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Bendrovės Techninio projektų skyriaus statybos priežiūros grupės vyresniuoju inžinieriumi S. J., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 19 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje su UAB KRS projektų direktoriumi A. K. susitarė ir pastarajam pažadėjo savo naudai priimti didesnį nei 1 MGL vertės kyšį – neapibrėžto dydžio procentinį nepagrįstą ir neteisėtą atlygį nuo Bendrovės UAB KRS pervedamų už atliktus laimėtuose UAB „Kauno vandenys“ vykdytuose supaprastintuose viešuosiuose pirkimuose darbus, už teisėtą savo ir bendrininko S. J. veikimą vykdant įgaliojimus: už tai, kad jis, V. V., naudodamasis Bendrovės administracijos atstovo, technikos direktoriaus įgaliojimais bei Bendrovės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojo pareigomis, sudarytų sąlygas UAB KRS dalyvauti Bendrovės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, taip pat už sklandų ir operatyvų viešojo pirkimo sutarčių, laimėjus viešuosius pirkimus, sudarymą ir pasirašymą su UAB KRS, už V. V. kuruojamų Bendrovės skyrių darbuotojų palankius UAB KRS veiksmus prižiūrint, priimant, aktuojant, vertinant UAB KRS pagal viešojo pirkimo sutartis atliekamus darbus bei netrukdomą jų apmokėjimą laiku pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, už UAB KRS aktų, pažymų ir sąskaitų tvirtinimą neteikiant pastabų, pristatytų atliktų darbų aktų ir susijusių dokumentų, prieš pateikiant sąskaitą apmokėti, pasirašymą ir kitokį jo UAB KRS palankų tiksliai neapibrėžtą teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus ateityje.

16.5. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. V. 2013 m. gruodžio 30 d. apie 10.55 val. prie koncertinės įstaigos Kauno valstybinės filharmonijos pastato, esančio Kaune, L. Sapiegos g. 5, susitikęs su UAB KRS projektų direktoriumi A. K., tiesiogiai savo, S. J. naudai iš A. K. priėmė sutartą kyšį – 2600 Lt (753,01 Eur), t. y. procentinį neteisėtą atlygį nuo Bendrovės 2013 m. gruodžio 12 d. banko pavedimu UAB KRS pervestų 229 063,63 Lt (66 341,41 Eur) (be PVM) už UAB KRS 2013 m. lapkričio mėn. atliktus vandentiekio ir nuotekų tinklų avarinius darbus.

16.6. V. V., žinodamas, kad 2013 m. gruodžio 30 d. A. K. jam tiesiogiai yra davęs 2600 Lt (753,01 Eur) kyšį už teisėtą veikimą vykdant ne tik jo, V. V., bet ir S. J. įgaliojimus, tą pačią dieną – 2013 m. gruodžio 30 d. apie 13.27 val. – Bendrovės poilsio kambaryje (rūkomajame), esančiame Bendrovės rūsio patalpose, S. J. perdavė didesnę nei 1 MGL, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą, šio kyšio dalį.

16.7. Sutartą kyšį, veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. J., V. V. priėmė už UAB KRS palankų teisėtą savo ir bendrininko S. J. veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

16.7.1. už tai, kad jis, V. V., kartu su kitais Bendrovės viešųjų pirkimų komisijos nariais, išnagrinėjęs tiekėjų (bendrovių) – UAB „Požeminiai tinklai“, UAB KRS, UAB „Magistralė“, UAB „Inžineriniai tinklai“ ir UAB „Geovizija“, atitinkančių minimalius konkurso kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus pirkimo dokumente, pateiktus pasiūlymus dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų avarinių darbų vykdymo pirkimo, 2013 m. sausio 14 d. komisijos posėdžio metu balsavo „už“ dėl UAB KRS paskelbimo vandentiekio ir nuotekų tinklų avarinių darbų vykdymo pirkimo konkurso nugalėtoja;

16.7.2. už tai, kad 2013 m. vasario 6 d. tarp UAB „Kauno vandenys“, atstovaujamos generalinio direktoriaus K. B., ir UAB KRS, atstovaujamos projektų direktoriaus A. K., buvo sudaryta darbų sutartis R-130206/06/5- 28 dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų avarinių darbų, kurių pirkimo vertė yra iki 1 000 000 Lt (289 620,01 Eur) (be PVM) per vienerius metus;

16.7.3. už tai, kad S. J. ir Bendrovės Tinklų skyriaus, kuruojamo V. V., avarinės tarnybos viršininkas R. S. be pakeitimų ir pastabų priėmė UAB KRS 2013 m. lapkričio mėnesio atliktus darbus ir 2013 m. lapkričio 29 d. pasirašė UAB KRS pateiktuose penkiolikoje 2013 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktų;

16.7.4. už tai, kad S. J. ir Bendrovės Tinklų skyriaus, kuruojamo V. V., avarinės tarnybos viršininkas R. S. priėmė UAB KRS surašytą pažymą Nr. 10 apie 2013 m. lapkričio mėn. atliktų darbų ir išlaidų vertę;

16.7.5. už tai, kad S. J. 2013 m. lapkričio 29 d. pasirašydamas priėmė apmokėti UAB KRS Bendrovei išrašytą 2013 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija KAU, Nr. 2099), kurioje nurodyta apmokėti suma – 277 166,99 Lt (80 273,10 Eur) (iš viso su 48 103,36 Lt (13 931,70 Eur) PVM) už atliktus avarinius darbus per 2013 m. lapkričio mėn.;

16.7.6. už tai, kad V. V. ant UAB KRS išrašytos 2013 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitos faktūros (serija KAU, Nr. 2099) dėl per 2013 m. lapkričio mėn. atliktų darbų apmokėjimo 2013 m. gruodžio 11 d. uždėjo įpareigojančią vizą „Vyr. finansininkui apmokėti“, dėl to UAB „Kauno vandenys“ 2013 m. gruodžio 12 d. banko pavedimu pervedė UAB KRS 277 166,99 Lt (80 273,10 Eur) (iš viso su 48 103,36 Lt (13 931,70 Eur) PVM);

16.7.7. už kitokį UAB KRS palankų S. J. ir V. V. tiksliai neapibrėžtą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus ateityje.

16.8. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys buvo pakeistos: iš aprašomosios dalies V. V. bei V. R. pašalinti inkriminuoti objektyvieji požymiai – susitarimas ir pažadėjimas priimti didesnį nei 1 MGL vertės kyšį iš UAB „Straita“ direktoriaus L. B.; V. V. ir S. J. pašalinti inkriminuoti objektyvieji požymiai – susitarimas ir pažadėjimas priimti didesnį nei 1 MGL vertės kyšį iš UAB KRS projektų direktoriaus A. K., UAB „Straita“ direktoriaus L. B., UAB „Geovizija“ direktoriaus D. A.; V. V. pašalinti inkriminuoti objektyvieji požymiai – susitarimas ir pažadėjimas priimti didesnį nei 1 MGL vertės kyšį iš UAB „Žemkasys“ direktoriaus H. S., UAB „Straita“ direktoriaus L. B.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų V. V., E. D., T. G., A. G., R. G. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nurodė:

18. Dėl susitarimo ir pažadėjimo priimti kyšį iš L. B., A. K., A. V., D. A. ir H. S.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pripažįstant asmenį kaltu ir nuteisiant jį už kurios nors vienos ar kelių tiek BK 225 straipsnyje, tiek BK 227 straipsnyje nurodytų veikų padarymą (nes kiekviena iš šių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį) byloje turi būti nustatytas kiekvienos veikos padarymo faktas ir jis apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, sprendžia, kad nei kaltinime, nei šio skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse nenurodyta, kaip kaltinime inkriminuotais skirtingais laikotarpiais pasireiškė susitarimas bei pažadas priimti ir duoti kyšį. Akivaizdu ir tai, kad šių aplinkybių nepatvirtina ir šioje nagrinėjamos bylos dalyje esantys duomenys, nors tai yra alternatyvūs tiek kyšininkavimo, tiek papirkimo objektyvieji požymiai, pagrindžiantys nusikalstamų veikų padarymo būdus.

20. Todėl šioje nagrinėjamos bylos dalyje, nesurinkus faktinių bylos duomenų apie tai, kad V. V. susitarė su L. B., A. V., A. K., D. A., H. S. ir pažadėjo jiems savo naudai priimti didesnį nei 1 MGL vertės kyšį, o šie, būdami įmonių direktoriai, susitarę su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, t. y. V. V., pažadėjo jam duoti didesnį nei 1 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies V. V., nuteistam pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas pašalino inkriminuotus objektyviuosius požymius – susitarimą ir pažadėjimą priimti kyšį iš nurodytų asmenų.

21. Dėl veikų kvalifikavimo V. V. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo 2 redakcija), BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) ir veikų kvalifikavimo R. G. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija)

22. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. susitarė su R. G. dėl valties įsigijimo, kad ją nupirks V. V., o už ją sumokės UAB „Gairana“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad R. G. papirko valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, UAB „Kauno vandenys“ technikos direktorių V. V. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad sąmoningai siekdamas nebloginti santykių su įtakingu UAB „Kauno vandenys“ vadovu, išlaikyti jo palankumą, proteguojant bendrovės interesus santykiuose su UAB „Kauno vandenys“ ateityje, pažadėjo ir susitarė valtį apmokėti už UAB „Gairana“ lėšas. Tuo tarpu V. V. susitarė, pažadėjo priimti ir priėmė kyšį, pasinaudodamas UAB „Gairana“ turimais bei ateityje norimais išlaikyti pelningais civiliniais santykiais.

23. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kokių konkrečių kyšio priėmėjo – V. V. veiksmų siekė kyšio davėjas – R. G. Remiantis skundžiamo nuosprendžio turiniu matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė šio klausimo, kuris šioje nagrinėjamos bylos dalyje yra esminis, nes ši aplinkybė sudaro vieną iš inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 227 ir 225 straipsniuose, sudėčių būtinųjų požymių, nuo kurių teisingo konstatavimo priklauso ir tinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas. Akivaizdu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai preziumavo, jog R. G. siekė savo vadovaujamai bendrovei naudos ateityje. Nenustatyta byloje ir tai, kad UAB „Gairana“ turėjo tikslą išlaikyti ir (ar) siekė pelningų civilinių santykių ateityje. Be to, pažymėtina, kad BK 225 straipsnio taikymas siejamas su šios nusikalstamos veikos vykdytojo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimais, todėl kiekvienu atveju turi būti nustatoma, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais jam yra suteikti. Tuo tarpu, jei valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias kitas asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, BK 225 straipsnis netaikomas. Todėl kyšiu nėra laikomas asmens papirkinėjimas tikintis įgyti kyšio priėmėjo palankumą, gauti kokią nors paramą ar išvengti galimų nemalonumų ir pan.

24. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2013 m. spalio 3 d. slapto sekimo techninėmis priemonėmis, užfiksuoto vaizdo ir garso įrašo turinio, kuriame užfiksuotas R. G. ir V. V. susitikimas, matyti, kad nėra užfiksuotų aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog R. G., sutikęs apmokėti V. V. išsirinktą valtį, būtų įvardijęs (preziumavęs ar davęs užslėpta forma užuominų ir pan.), jog valtis skirta būtent už jo vadovaujamos bendrovės protegavimą, ar būtų aptarę kokias reikšmingas aplinkybes, susijusias su UAB „Gairana“ esama ar būsima veikla ir pan. Akivaizdu ir tai, kad V. V., įgijęs valtį iš UAB „Gairana“ lėšų, galimai elgėsi netinkamai kaip viešąsias paslaugas teikiančio juridinio asmens administracijos atstovas, valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, tačiau tai nereiškia, jog dėl to turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei jų visumą, sprendžia, kad šioje nagrinėjamos bylos dalyje nustatytas susitarimas pirkti valtį už UAB „Gairana“ lėšas, jos nupirkimas ir buvimas V. V. žinioje, tačiau liko akivaizdžiai neįrodyta, už kokių konkrečių pageidaujamų veiksmų atlikimą ar neatlikimą vykdant įgaliojimus šią valtį R. G. perdavė (nupirko), o V. V. priėmė. Todėl V. V. veika neatitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, sudėties, o R. G. veika neatitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 227 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

26. Dėl veikų kvalifikavimo R. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, V. V. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį

27. Remiantis pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu matyti, kad R. G. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Gairana“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir registrą suklastotus tikrus dokumentus (t. y. 2013 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl valties „Taifun“ įsigijimo ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. ilgalaikio materialiojo turto atidavimo eksploatuoti aktą, kuriuo šią valtį apskaitė kaip bendrovės ilgalaikį turtą) dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų. Taip pat R. G. nuteistas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl ilgalaikio materialiojo turto (šiuo atveju – valties) atidavimo eksploatuoti akto suklastojimo ir panaudojimo, duodant nurodymą šį aktą įtraukti į UAB „Gairana“ buhalterinės apskaitos registrą, t. y. dėl tikro dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo.

28. Šie nuteistojo R. G. veiksmai buvo neteisingai kvalifikuoti, nustatant idealiąją šių nusikalstamų veikų sutaptį. Teismų praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos, dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir BK 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip idealioji nusikaltimų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2014, 2K-590/2014, 2K-242-303/2018, 2K-198-689/2019 ir kt.).

29. Akivaizdu, kad ilgalaikio materialiojo turto atidavimo eksploatuoti aktas yra apskaitos dokumentas. Todėl ilgalaikio materialiojo turto atidavimo eksploatuoti akto suklastojimas, juo labiau jo panaudojimas įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą (registrą) yra apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos būdas ir papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojami.

30. Kasacinėje teismų praktikoje išaiškinta, jog apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą asmuo, nesusijęs su ūkio subjekto darbo santykiais, atsako už nusikaltimus, kuriuos siekė padaryti apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, o ūkio subjekto vadovas šiuo atveju atsako tik už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. O jei minėtas asmuo apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą susitaręs su ūkio subjekto vadovu, abu atsako pagal BK 222 straipsnį, ir tokiu atveju kito asmens veika kvalifikuojama kaip padėjėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2010, 2K-180/2014, 2K-202-303/2020 ir kt.).

31. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. V. padėjimas apgaulingai tvarkyti UAB „Gairana“ buhalterinę apskaitą pasireiškė valties „Taifun“ įgijimu bendrovės vardu bei 2013 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 803454, kuri 2013 m. rugsėjo 3 d. banko pavedimu buvo UAB „Gairana“ lėšomis apmokėta, pateikimu R. G. dėl apmokėjimo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie V. V. veiksmai, t. y. valties nupirkimas UAB „Gairana“ vardu bei sąskaitos faktūros pateikimas dėl apmokėjimo, nepatvirtina, kad tarp UAB „Gairana“ direktoriaus R. G. ir jo (V. V.) buvo susitarimas taip apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad V. V. kalbėjosi su UAB „Gairana“ direktoriumi R. G. ne apie jo bendrovės buhalterinės apskaitos netinkamą tvarkymą, o apie tai, ar būtų galimybė UAB „Gairana“ lėšomis įgyti valtį.

Tai, kad R. G., būdamas atsakingas už UAB „Gairana“ buhalterinės apskaitos organizavimą, pateikė V. V. atvežtą sąskaitą faktūrą apmokėti bendrovės buhalterei ir nurodė šią sąskaitą faktūrą ir bendrovės vardu įgytą valtį įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą (registrus), teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad V. V., kuris net nebuvo susijęs su šios bendrovės darbo santykiais, aiškiai suvokė, jog taip padeda R. G. apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, ir to siekė. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. V. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį naikinama.

32. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio dalyje, konstatuodamas, kad UAB „Gairana“ turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2013 m. rugpjūčio mėnesį, negalima iš dalies nustatyti dėl to, kad šios bendrovės direktorius R. G. į bendrovės apskaitą (registrus) įtraukė duomenis apie realiai neįvykusią ūkinę operaciją – valties „Taifun AL-430“ įsigijimą už 3300 Lt (572,73 Lt) ir jos naudojimą bendrovės veikloje, nes valtis, įsigyta už bendrovės lėšas, buvo perduota naudotis V. V., kuris nėra šios bendrovės akcininkas ar darbuotojas, akivaizdžiai neatsižvelgė į baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus ir išvadą apie BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių buvimą padarė apsiribodamas tik formaliu ir visiškai nepagrįstu buhalteriniu vertinimu.

33. Iš byloje pateiktos 2014 m. vasario 20 d. specialisto išvados Nr. 5-2/32 „Dėl UAB „Gairana“ ūkinės finansinės veiklos“ (24 t., b. l. 6–11, 12–44) matyti, kad į bendrovės buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos ūkinės operacijos, kurios pagrindė, kad UAB „Gairana“ pagal 2013 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 803454 iš UAB „Arlivas“ įsigijo valtį „Taifun“ ir už ją 2013 m. rugsėjo 3 d. banko pervedimu į UAB „Arlivas“ sąskaitą pervedė 3300 Lt (955,75 Eur) (su PVM). Taip pat nustatyta, kad bendrovės įsigyta valtis 2013 m. rugpjūčio 30 d. buvo užpajamuota suteikiant inventoriui Nr. 569, ir sudarytas 2013 m. rugpjūčio 30 d. ilgalaikio turto atidavimo eksploatuoti aktas Nr. 13.20, kuris patvirtino, kad ilgalaikis turtas – valtis „Taifun“ – perduodamas naudoti ūkinėje veikloje nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. Iš bendrovės ilgalaikio turto kartotekos matyti, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuotas ir valties nusidėvėjimas.

34. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklausta specialistė patvirtino šią išvadą, tačiau negalėjo atsakyti, kodėl pagal pateiktus bendrovės dokumentus negalėjo nustatyti UAB „Gairana“ turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat negalėjo patvirtinti, kad bendrovė, įsigydama valtį, padarė žalą valstybės biudžetui; jai nėra žinomas teisės aktas, kuris draustų kitam asmeniui naudotis bendrovės daiktu; juridiniam asmeniui įsigijus turtą, nėra privaloma faktiškai juo naudotis. Specialistė nurodė, kad negali atsakyti, kodėl pasakė, jog UAB „Gairana“ neteisingai apskaitė savo turtą, nes pagal pateiktus bendrovės buhalterinius dokumentus akivaizdu, kad UAB „Gairana“, įsigydama valtį, tinkamai vykdė buhalterinę apskaitą. Specialistė paaiškino, kad jei bendrovė nusiperka turtą reprezentacijai, tai tokį turtą gali naudoti naujiems verslo ryšiams su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, tačiau ar UAB „Gairana“ buhalterinėje apskaitoje buvo nurodyta atskira eilutė reprezentaciniam turtui, atsakyti negali. Be to, paaiškinimų metu atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovės pateiktoje ilgalaikio turto apskaitos kortelėje nebuvo nurodyta, kur bus saugoma valtis, nors pagal buhalterinius apskaitos standartus turėjo būti nurodyta.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad UAB „Gairana“ direktorius R. G., būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, akivaizdžiai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų negalima iš dalies nustatyti UAB „Gairana“ turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2013 m. rugpjūčio mėnesį.

36. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) inkriminavimo V. V.

37. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. V. buvo susijęs su ūkio subjektu (UAB „Kauno vandenys“) darbo santykiais, t. y. buvo UAB „Kauno vandenys“ technikos direktoriumi, kuriam pagal pareiginius nuostatus priklausė kontroliuoti rekonstrukciją ir įrenginių remontą, bei turėjo teisę pasirašyti ir tvirtinti finansinius dokumentus spaudu „Vyr. finansininkui apmokėti“, taip pat buvo atsakingas už sudarytų, pasirašytų sandorių, sutarčių teisingumą bei vykdymą, pasirašytų ir vizuotų finansinių dokumentų teisingumą, tačiau V. V. nebuvo nei bendrovės vadovas, nei asmuo, įgaliotas tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą ar atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pažymėtina, kad UAB „Kauno vandenys“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterijoje dirbusios penkios buhalterės ir vyriausioji finansininkė D. V., kurios pareigos pagal vyr. finansininko pareiginius nuostatus buvo organizuoti ir kontroliuoti buhalterinę apskaitą bendrovėje, užtikrinti buhalterinių operacijų teisėtumą ir teisingumą, taip pat buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos vedimą bei dokumentų saugojimą. Tuo tarpu už UAB „Kauno vandenys“ tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą buvo atsakingas bendrovės generalinis direktorius K. B. Todėl teisėjų kolegija pagal pirmiau nustatytas ir įvertintas bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į kasacinę teismų praktiką, konstatuoja, kad V. V. akivaizdžiai neatitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto subjekto požymių.

38. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies inkriminavimo A. G. ir BK 24 straipsnio 6 dalies ir BK 222 straipsnio 1 dalies inkriminavimo T. G.

39. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Tuo atveju, jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-498/2011, 2K-356-696/2017, 2K-322-1073/2019 ir kt.).

40. Iš byloje pateiktos 2014 m. spalio 2 d. specialisto išvados Nr. 5-2/155 „Dėl UAB „Tiekimo sprendimai“ ūkinės finansinės veiklos“ matyti, kad pagal UAB „Tiekimo sprendimai“ 2013 m. birželio mėnesio buhalterinės apskaitos registrus buvo nustatyta, jog į bendrovės buhalterinę apskaitą buvo įtraukta UAB „Tiekimo sprendimai“ 2013 m. birželio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TIEK00000425, kurioje fiksuotas pardavimas už 23 383,74 Lt (6772,39 Eur) + PVM 4910,58 Lt (1422,20 Eur) = 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) (t. y. nuotekų siurblinių Nr. 43 ir Nr. 52 remonto darbai) ir pirkėjo UAB „Kauno vandenys“ 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) skola. Buhalterinės apskaitos registruose taip pat buvo fiksuota, kad pirkėjo UAB „Kauno vandenys“ skola buvo padengta realiai, nes bendrovė 2013 m. birželio 20 d. į UAB „Tiekimo sprendimai“ atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB Šiaulių banko Vilniaus filiale, pervedė 28 294,32 Lt (8194,60 Eur). Nustatyta ir tai, kad šie į bendrovės banko sąskaitą gauti pinigai apskaityti apskaitos registre, nurodant, jog UAB „Kauno vandenys“ skola padengta.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi specialisto išvadą, atsižvelgdama į specialistės ir liudytojos paaiškinimus bei į nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad, į bendrovės buhalterinę apskaitą ir registrus įtraukus tikrovės neatitinkantį dokumentą, t. y. suklastotą ir panaudotą UAB „Tiekimo sprendimai“ 2013 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TIEK00000425 apie realiai neįvykusią ūkinę operaciją (t. y. UAB „Tiekimo sprendimai“ pagal darbų sutartį su UAB „Kauno vandenys“ realiai nuotekų siurblinių Nr. 43 ir Nr. 52 nešmenų krepšio pakeitimo ir remonto darbų neatliko), buvo pažeista buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Tačiau akivaizdu ir tai, kad vienos fiktyvios sąskaitos faktūros įtraukimas į bendrovės buhalterinę apskaitą ir registrus nepatvirtina, jog dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „Tiekimo sprendimai“ turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2013 m. birželio mėnesį.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal šią 2013 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TIEK00000425 buvo atliktas realus apmokėjimas, jį įvykdė UAB „Kauno vandenys“ pervesdama 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) (su PVM) į UAB „Tiekimo sprendimai“ banko sąskaitą, matyti ir tai, kad ši tiksliai nustatyta pinigų suma buvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą bei registrą, nėra duomenų, kad dėl to būtų nesumokėti privalomi mokesčiai ar jų dalis. Nenustatyta ir tai, kad UAB „Tiekimo sprendimai“ būtų sistemingai pažeidinėjusi buhalterinės apskaitos vedimo tvarką ar būtų vedama dviguba („juodoji“) buhalterija ir pan. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nors UAB „Tiekimo sprendimai“ buhalterinės apskaitos vedimo tvarka formaliai buvo pažeista, tačiau toks pažeidimas nesukėlė pavojingų, BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų, padarinių.

Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad A. G. aptarti veiksmai, susiję su netinkamu buhalterinės apskaitos vedimu, buvo veikų, už kurias pripažintas kaltu ir nuteistas, atlikimo būdas. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, naikinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nustačius, kad A. G. veiksmai nesukėlė pavojingų, BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų, padarinių, atitinkamai naikinama ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria T. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį.

42. Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) inkriminavimo V. V., E. D., A. G., T. G.

43. Sprendžiant, ar nuteistųjų nurodyti veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sukčiavimo sudėties požymius, itin svarbu nustatyti, kokį sumanymą nuteistieji V. V., E. D., T. G. ir A. G., veikdami bendrininkų grupe, turėjo atlikdami šiuos veiksmus, t. y. ar, pateikdami šią suklastotą UAB „Tiekimo sprendimai“ 2013 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TIEK00000425 į UAB „Kauno vandenys“ buhalterinę apskaitą, turėjo bendrą sumanymą (tyčią) jos duomenis panaudoti PVM deklaracijoje ir taip apgaule sumažinti mokėtiną PVM sumą (tokiu atveju veika būtų kvalifikuojama kaip sukčiavimas); ar tokio bendro sumanymo neturėjo (tokiu atveju, nenustačius tokio sumanymo, kaltininkų veika nekvalifikuojama kaip sukčiavimas).

44. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į šios nagrinėjamos bylos dalies nustatytas aplinkybes, įvertindamas pačių nuteistųjų V. V., E. D., T. G. ir A. G. parodymus, susijusius su šia jiems inkriminuota nusikalstama veika, t. y. nė vienas iš nuteistųjų parodymų metu nenurodė, kad turėjo bendrą sumanymą, pateikiant (panaudojant) apmokėti šią fiktyvią 2013 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, panaikinti turtinę prievolę UAB „Kauno vandenys“ naudai. Priešingai, iš nuteistųjų duotų parodymų matyti, kad jie siekė tik gauti ir pasidalyti šios bendrovės lėšas, taip pat, atsižvelgdamas į jų bendrai atliktus ir nustatytus nusikalstamus veiksmus, susijusius su fiktyvaus sandorio tarp bendrovių sudarymu ir jo įtraukimu į UAB „Kauno vandenys“ buhalterinę apskaitą, tikslą, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tokie nuteistųjų veiksmai negali būti pripažinti siekiu apgaule panaikinti prievolę UAB „Kauno vandenys“ mokėti PVM, nes akivaizdžiai šiuose jų bendruose veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios tai padaryti.

Tuo tarpu kitų duomenų (kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose užfiksuotų pokalbių, kurių turinys patvirtintų nuteistųjų bendrą sumanymą sukčiauti, liudytojų parodymų ir kt.), kurie patvirtintų nuteistųjų bendrą sumanymą (tyčią) šios fiktyvios sąskaitos faktūros duomenis panaudoti PVM deklaracijoje ir taip apgaule sumažinti mokėtiną PVM sumą, t. y. panaikinti turtinę prievolę UAB „Kauno vandenys“ naudai, nagrinėjamoje byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje esantys ir įvertinti įrodymai akivaizdžiai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog minėto fiktyvaus sandorio sudarymo tikslas buvo ne tik gauti UAB „Kauno vandenys“ lėšas, kurias nuteistieji pasisavino, bet ir kartu apgaule panaikinti turtinę prievolę UAB „Kauno vandenys“ mokėti PVM. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje V. V., E. D., T. G. ir A. G. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, naikinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

45. Dėl civilinio ieškinio priteisimo ir turto konfiskavimo

46. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek Kauno miesto savivaldybės administracija, tiek UAB „Kauno vandenys“ atstovaujantis generalinis direktorius K. B. nagrinėjamoje byloje civilinio ieškinio nepareiškė. Tuo tarpu, baudžiamąją bylą pradėjus nagrinėti pirmosios instancijos teisme, civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo UAB „Kauno vandenys“, vadovaudamasis BPK 117 straipsnio nuostatomis, pareiškė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras V. Alekna, motyvuodamas tuo, kad jei civilinio ieškinio nepareiškė Kauno miesto savivaldybė bei UAB „Kauno vandenys“, šios pareigos privalo imtis prokuroras.

47. BPK 117 straipsnio nuostatos įpareigoja prokurorą pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, priežastys, kurios nulemia prokuroro teisinę pareigą pareikšti civilinį ieškinį, yra sietinos su žalos padarymu tam, kurio galimybės ginti teisme savo interesą yra apsunkintos.

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje tokia pareiga prokurorui nekilo, nes bylos tyrimo metu ir iki įrodymų tyrimo pradžios teisme tiek UAB „Kauno vandenys“, tiek Kauno miesto savivaldybė turėjo galimybę ir teisę turėti atstovus pagal įstatymą bei pareikšti civilinius ieškinius, tačiau to nepadarė ir šia teise pasinaudoti atsisakė. Akivaizdu ir tai, kad tokia teisė (t. y. pareikšti civilinį ieškinį) tiek UAB „Kauno vandenys“, tiek Kauno miesto savivaldybei išlieka civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro V. Aleknos civilinį ieškinį ir iš nuteistųjų V. V., E. D., T. G. bei A. G. solidariai priteisė 8194,60 Eur (28 294,32 Lt) UAB „Kauno vandenys“ turtinei žalai atlyginti.

49. Kyšis yra pripažintinas BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku, todėl turi būti konfiskuojamas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nusikalstamu būdu įgytos lėšos yra V. V. padarytų nusikalstamų veikų rezultatas ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną iš konfiskuotino turto rūšių, todėl pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo V. V. pagrįstai išieškojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 20 900 Lt (6053,06 Eur). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiame nuosprendyje nuteistasis V. V. dėl kyšio (t. y. valties, kurios vertė 3300 Lt) priėmimo buvo išteisintas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), atitinkamai sumažės ir skundžiamame nuosprendyje iš nuteistojo V. V. išieškoto konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš nuteistojo V. V. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma mažinama iki 17 600 Lt (5097,31 Eur).

III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

50. Kasaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį, susijusią su V. V., ir dėl jo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasatorius skunde nurodo:

50.1. Viso baudžiamojo proceso metu V. V. nebuvo užtikrinta tinkama teisinė gynyba, buvo pažeistas jo, kaip kliento, ir advokato profesinės paslapties konfidencialumas, o apeliacinės instancijos teisme baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas, netinkamai išnagrinėjęs jo apeliacinį skundą ir priėmęs nepagrįstą nuosprendį. Taip buvo pažeistos BPK, Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) garantuojamos teisės.

50.2. Asmens, įtariamo padarius nusikaltimą, kaltinamojo ir nuteistojo teisė į gynybą įtvirtinta Konstitucijoje, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad baudžiamasis procesas turi būti toks, kad nebūtų pažeistos asmens, įtariamo, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, konstitucinės teisės: turi būti užtikrinta jo teisė į gynybą, teisė turėti advokatą, teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir kt. (2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, kad iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (2001 m. vasario 12 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

50.3. BPK 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gynėju laikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus. BPK 48 straipsnis bei kiti įstatymai gynėjui nustato daug teisių ir pareigų, kuriomis naudodamasis ir kurias vykdydamas gynėjas ginamam ir atstovaujamam įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam užtikrina teisę į tinkamą teisinę gynybą. Tarp jų yra teisė ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su proceso veiksmų dokumentais, teisė dalyvauti įtariamojo ar kaltinamojo apklausose, taip pat be pašalinių susitikti su įtariamuoju ar kaltinamuoju prieš apklausą arba prieš teismo posėdį, nekliudomai bendrauti bei kitos teisės, kurių pagrindu gynėjas apie įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar išteisintojo bylą sužino visą reikšmingą, konfidencialią informaciją, sudarančią kliento ir advokato profesinę paslaptį.

50.4. Lietuvos advokatų etikos kodekso 8 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta, kad advokatui (gynėjui) patikėtos kliento paslapties saugumas yra savitarpio pasitikėjimo santykių ir tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, todėl konfidencialumas yra pagrindinė ir svarbiausia advokato teisė ir pareiga, kuriai netaikoma senatis. Advokatas turi užtikrinti, kad visa kliento suteikta ir vykdant kliento pavedimą advokato gauta informacija bus saugoma kaip advokato profesinė paslaptis, todėl advokatas privalo imtis priemonių, kad be kliento sutikimo advokato profesinę paslaptį sudaranti informacija nebūtų panaudota prieš klientą, paviešinta ar kitaip atskleista. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys, su kuriuo draudžiama viešai arba slaptai susipažinti ir ją naudoti kaip įrodymą.

Šios nuostatos atitinka ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą draudimą kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo ir jų gynėjo bendravimą – susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu ar kitų formų bendravimą bei BPK 48 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą gynėjo pareigą saugoti profesinę paslaptį, pareigą nepaskelbti žinių, kurias sužinojo vykdydamas gynėjo pareigas.

50.5. Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje ir BPK 80 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo atlikdamas gynėjo arba atstovo pareigas. Tai yra viena iš esminių garantijų, sudarančių pagrindą užtikrinti įtariamajam, kaltinamajam, išteisintajam ar nuteistajam BPK, Konstitucijoje ir Konvencijoje nustatytą jo teisę į tinkamą teisinę gynybą.

50.6. Nagrinėjamu atveju tiek ikiteisminiame tyrime, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose metu nuteistąjį V. V. pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį gynė advokatė R. M. Aplinkybė, kad advokatė R. M. yra V. V. gynėja, dėl to jai priklauso pirmiau nurodytos gynėjo teisės ir pareigos, taip pat ir pareiga saugoti kliento bei advokato profesinę paslaptį, bei draudimas advokatę šaukti kaip liudytoją dėl aplinkybių, kurias ji sužinojo atlikdama gynėjo pareigas, iš pateikto į baudžiamąją bylą advokatės orderio buvo žinoma visiems proceso dalyviams viso baudžiamojo proceso metu.

50.7. Tačiau, vykstant nagrinėjamos baudžiamosios bylos procesui, lygiagrečiai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – STT) buvo atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-7-00007-18 (toliau – ikiteisminis tyrimas) pagal nusikalstamų veikų, nurodytų BK 225 straipsnio 2, 3 dalyse, 226 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 227 straipsnio 2, 3 dalyse, 228 straipsnio 1, 2 dalyse, 1891 straipsnio 1 dalyje, ir kitų veikų požymius. Šiame ikiteisminiame tyrime STT Vilniaus valdyba 2019 m. vasario 27 d. išsikvietė V. V. gynėją advokatę R. M. ir ją apklausė kaip liudytoją apie nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje paduodamas šis kasacinis skundas, aplinkybes. Apklausos metu advokatė R. M. nurodė, kad V. V. yra jos klientas. Tai iš esmės turėjo būti pagrindas ne tik gynėjai atsisakyti duoti parodymus, bet ir STT pareigūnui, atlikusiam gynėjos, kaip liudytojos, apklausą, BPK 80 straipsnio 3 punkto pagrindu nutraukti atliekamą apklausą.

Tačiau, tęsiant apklausą, V. V. gynėja advokatė R. M. kaip liudytoja STT pareigūnui atskleidė informaciją, sudarančią kliento ir advokato profesinę paslaptį: kada V. V. su ja sudarė teisinių paslaugų sutartį, kokiose bylose ir kada advokatė buvo jo gynėja, taip pat nurodė, jog yra V. V. gynėja ir šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, detalizavo, kokie yra jų tarpusavio santykiai, nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, savo gynybos taktiką baudžiamojoje byloje, atskleidė, apie ką ji su V. V. bendraudavo susitikimų metu, detalizavo, kada ir kur vyko susitikimai (pavyzdžiui, „susitikimas galėjo vykti dar iki baigiamųjų kalbų „Kauno vandenų“ byloje“), kas susitikimų metu dalyvaudavo, ką V. V. jai susitikimų metu yra sakęs ir kokią informaciją atskleidęs, kad ji šioje baudžiamojoje byloje pati rašė apeliacinį skundą, kada ir kokiomis aplinkybėmis apeliacinis skundas buvo paduotas teismui, kas, gynėjos nuomone, V. V. taip pat galėjo konsultuoti nagrinėjamos baudžiamosios bylos klausimais, taip pat gynėjos nuomonė, ar V. V. galėjo bandyti paveikti (papirkti) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo teisėjus.

50.8. Tos pačios 2019 m. vasario 27 d. vykusios apklausos metu advokatė R. M. pasirašė STT Vilniaus valdybos įspėjimą dėl atsakomybės už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be leidimo, kuriuo jai buvo uždrausta atskleisti bet kokią informaciją apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, kurią ji sužinojo apklausos metu, taip pat ir kokie klausimai jai buvo užduoti apklausos metu, ką ji atsakė į klausimus bei kitas aplinkybes, už tai nurodant galimą atsakomybę pagal BK 247 straipsnį. Tai, kad advokatė R. M. buvo įspėta dėl atsakomybės už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą, lėmė, kad būdama V. V. gynėja nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ji ikiteisminio tyrimo pareigūnams teikė informaciją apie šią baudžiamąją bylą, susitikimus su ginamuoju ir jų bendravimo turinį, kurie sudaro kliento ir advokato profesinę paslaptį ir vėliau buvo panaudoti prieš patį kasatorių kaip įrodymas, o pats V. V. apie tai nieko nežinojo ir vadovaudamasis BPK 52 straipsnio 1 dalimi negalėjo atsisakyti gynėjos R. M., jos pakeisti kitu gynėju, taip įgyvendindamas įstatymuose įtvirtintą teisę į tinkamą teisminę gynybą, t. y. tokiais procesiniais veiksmais V. V. teisės nepagrįstai buvo suvaržytos.

50.9. Advokatė R. M. informaciją apie nagrinėjamą baudžiamąją bylą bei bendravimą su V. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleidė ne kartą, o buvo iškviesta duoti parodymus kaip liudytoja net kelis kartus. 2019 m. spalio 11 d. ikiteisminiame tyrime advokatė R. M. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro buvo iškviesta į papildomą liudytojo apklausą, jos metu liudijo apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo aplinkybes, V. V., kaip ginamojo, ir jos, kaip gynėjos, santykius, susitikimus, kas juose dalyvavo, kas juose buvo kalbama ir aptarinėjama, apeliacinio skundo surašymo, apeliacinio teismo teisėjų paskyrimo bei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme aplinkybes. 2019 m. lapkričio 15 d. advokatė R. M. STT Vilniaus valdybos pareigūno buvo trečią kartą iškviesta į papildomą liudytojo apklausą, jos metu buvo tiesiogiai klausiama apie konkrečius advokatės ir kasatoriaus V. V. susitikimus, duodami šių susitikimų garso įrašai.

Tai įrodo, kad slaptais sekimo veiksmais buvo inicijuotas kasatoriaus ir jo gynėjos pokalbių įrašymas, taip pat apklausos metu advokatė, kaip liudytoja, pati komentavo šiuos slapta padarytus garso įrašus ir nurodė, kas šių susitikimų metu buvo kalbama. 2020 m. spalio 13 d. advokatė R. M. STT Vilniaus valdybos pareigūno buvo kaip liudytoja apklausta ketvirtą kartą. Šios papildomos apklausos metu buvo dar kartą klausiama apie V. V., advokatės ir (ar) kitų asmenų susitikimus, jų metu vykusius pokalbius, jų tarpusavio sąsajas. Tai sudaro kliento ir advokato profesinę paslaptį.

50.10. Visa ši nurodyta gynėjos, kaip liudytojos, apklausų metu atskleista informacija sudaro kasatoriaus, kaip kliento, ir advokato profesinę paslaptį ir pažeidžia ne tik draudimą apklausti gynėją apie aplinkybes, kurias ji sužinojo vykdydama savo pareigas, bet pažeidžia ir kitas šiame kasaciniame skunde nurodytas gynėjos, kaip advokatės, pareigas, taip pat ir konfidencialumo kaip pagrindinę ir svarbiausią advokato teisę ir pareigą bei pareigą imtis priemonių, kad be kliento sutikimo advokato profesinę paslaptį sudaranti informacija nebūtų panaudota prieš klientą, paviešinta ar kitaip atskleista, draudimą viešai arba slaptai susipažinti ir naudoti kaip įrodymą advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinį. Šiais pažeidimais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pažeista kasatoriaus (V. V.) teisė į tinkamą teisinę gynybą.

50.11. Netrukus po paskutinės gynėjos, kaip liudytojos, apklausos, 2020 m. spalio 15 d., ikiteisminio tyrimo dalis, susijusi su V. V. ir kito įtariamojo V. B. epizodu, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento nutarimu buvo atskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00059-20, kuris buvo pavestas atlikti STT Vilniaus valdybai. 2020 m. spalio 16 d. kasatorius ir šiame ikiteisminiame tyrime jį ginantis kitas advokatas S. Slapšinskas gavo pranešimą apie ikiteisminio tyrimo Nr. 4-01-8392 pabaigą, jame buvo nurodyta, kad kasatorius su gynėju turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tik nuvykus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kasatoriui ir jo gynėjui S. Slapšinskui tapo žinoma, kad šioje baudžiamojoje byloje kasatorių ginanti advokatė R. M. net keturis kartus buvo apklausta kaip liudytoja, ikiteisminio tyrimo pareigūnams detaliai papasakojo visas šios nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, sudarančias kasatoriaus, kaip kliento, ir advokato profesinę paslaptį, kurios šiame ikiteisminiame tyrime tapo tiesioginiu įrodymu, t. y. buvo panaudotos prieš kasatorių ir jo teisėtus interesus bei buvo tiesiogiai panaudotos 2020 m. lapkričio 6 d. šiame ikiteisminiame tyrime Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento surašytame kaltinamajame akte, kuriuo V. V. buvo kaltinamas tuo, jog siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui, paveiktų valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, šiam asmeniui tiesiogiai per tarpininką pasiūlė ir pažadėjo duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį.

50.12. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskutinis teismo posėdis vyko 2020 m. rugsėjo 18 d., o apie aplinkybę, kad kasatorių ginanti advokatė R. M. kaip liudytoja jau seniai ir pakartotinai yra davusi parodymus prieš jį ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir atskleidusi visas šios baudžiamosios bylos bei jų pokalbių aplinkybes, kasatoriui tapo žinoma tik po to, kai jis nuvyko susipažinti su baigto ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. tik po 2020 m. spalio 16 d., kai Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėjusi baudžiamąją bylą, jau buvo išėjusi į pasitarimų kambarį priimti galutinio proceso sprendimo. Todėl kasatorius neturėjo realios galimybės teisminio proceso metu, vadovaujantis BPK 52 straipsnio 1 dalimi, atsisakyti gynėjos R. M. bei pasinaudoti teise į tinkamą teisinę gynybą, kurios metu kasatoriui atstovautų tinkamas gynėjas. Tokia situacija, kai kasatorių šios baudžiamosios bylos metu gynusi advokatė veikė prieš jo teisėtus interesus ir kaip liudytoja kitame ikiteisminiame tyrime pareigūnams davė parodymus apie visą šią nagrinėjamą baudžiamąją bylą, jų tarpusavio pokalbių ir susitikimų turinį, prieštarauja nuteistojo teisei į tinkamą teisinę gynybą šioje baudžiamojoje byloje, prieštarauja kliento ir advokato paslapties konfidencialumui ir yra laikytina esminiu BPK pažeidimu.

50.13. BPK 44 straipsnio 5 dalyje, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios teisės pažeidimas yra tiesiogiai nustatytas BPK 369 straipsnio 3 dalyje kaip esminis BPK pažeidimas. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių.

50.14. BPK 78 straipsnyje nurodyta, kad kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Išimtis nustatyta tik BPK 80 straipsnio 2 punkte, kuriame nurodyta, kad teisėjai negali būti apklausiami kaip liudytojai apie teismo pasitarimų kambario paslaptį. BPK 298 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendis priimamas pasitarimų kambaryje, kuriame tuo metu gali būti tik teisėjai, įeinantys į tą bylą išnagrinėjusio teismo sudėtį. Taip įstatymas saugo pasitarimų kambario slaptumą, kuris taip pat garantuoja teisėjų sprendimų nepriklausomumą ir nešališkumą. Teisėjų kambario paslaptis galioja teisėjui visą laikotarpį nuo paskelbimo, kad teismas eina pasitarti, iki nuosprendžio priėmimo dienos.

50.15. Apeliacinės instancijos teisme šią baudžiamąją bylą nagrinėję Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai E. Montvidienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), R. Pocienė ir A. Valantinas anksčiau minėtame ikiteisminiame tyrime davė parodymus kaip liudytojai apie su šia baudžiamąja byla susijusias aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams ne kartą raštu teikė informaciją net ir tuomet, kai jau buvo išėję į pasitarimų kambarį priimti sprendimo.

50.16. Vykstančiame ikiteisminiame tyrime 2020 m. birželio 19 d. STT Vilniaus valdyba kaip liudytoją apklausė Lietuvos apeliacinio teismo teisėją R. Pocienę, ji buvo apklausta apie aplinkybes, susijusias su nagrinėjama baudžiamąja byla, taip pat ir apie tai, kas nagrinėja šią baudžiamąją bylą, kaip buvo sudaryta teisėjų kolegija, kas yra bylos šalys, ar nagrinėjant bylą kuriam nors iš teisėjų buvo taikomas spaudimas ir ar apie bylą yra kalbėjusi su kitais asmenimis, nesančiais proceso dalyviais. Apie šias aplinkybes turėdami liudytojo statusą parodymus STT Vilniaus valdybos pareigūnams 2020 m. birželio 29 d. davė ir kiti du Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos, nagrinėjusios šią baudžiamąją bylą, nariai – teisėjai E. Montvidienė bei A. Valantinas.

50.17. 2020 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme įvyko paskutinis nagrinėjamos baudžiamosios bylos teismo posėdis, po jo teisėjų kolegija išėjo priimti sprendimo. Todėl iki 2020 m. lapkričio 3 d. 15 val., kai turėjo būti skelbiamas teismo sprendimas, įsigaliojo teisėjų kambario paslapties galiojimas, t. y. draudimas teisėjams aptarinėti ar teikti bet kokią informaciją, susijusią su baudžiamąja byla ir joje priimamu sprendimu. Nepaisydama to, STT Vilniaus valdyba, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijai jau esant išėjusiai priimti sprendimo, 2020 m. rugsėjo 18 d. teisėjų kolegijos pirmininkei E. Montvidienei pateikė raštą „Dėl duomenų pateikimo Nr. 4-01-7429“, kuriuo pareikalavo pateikti STT baudžiamojoje byloje esančių dokumentų kopijas – V. V. 2018 m. rugsėjo 26 d. prašymo dėl leidimo laikinai išvykti iš Lietuvos Respublikos kopiją bei prokuroro Valentino Aleknos 2018 m. balandžio 27 d. baigiamosios kalbos rašytinę kopiją. Nors ir egzistuojant draudimui aptarinėti ar teikti bet kokią informaciją apie baudžiamąją bylą, jau esant išėjus priimti sprendimo baudžiamojoje byloje, teisėjų kolegijos pirmininkė E. Montvidienė 2020 m. rugsėjo 21 d. raštu „Dėl duomenų pateikimo Nr. 1 A-18-616/2020“ STT persiuntė prašomos baudžiamosios bylos dokumentų kopijas bei papildomai savo pačios nuožiūra pateikė ir Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties kopiją, ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. teisiamojo posėdžio protokolo kopiją.

50.18. Taip pat 2020 m. spalio 6 d. raštu „Dėl duomenų pateikimo Nr. 1.20-(03)- 271“, atsakydamas į STT Vilniaus valdybos 2020 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. 4-01-7430, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos, nagrinėjusios šią baudžiamąją bylą, dėl kurios tuo metu teisėjų kolegija jau buvo išėjusi priimti sprendimo, kitas narys teisėjas A. Valantinas STT raštu pateikė informaciją bei ją pagrindžiančius visus bylos dokumentus apie tai, kaip ši nagrinėjama baudžiamoji byla buvo paskirta konkretiems teisėjams, kaip buvo sudaryta teisėjų kolegija, kaip buvo paskirta kolegijos pirmininkė ir pranešėja.

50.19. Manytina, kad tokie STT pareigūnų veiksmai kaip liudytojus apklausiant visus Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos, nagrinėjusios šią baudžiamąją bylą, narius bei informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų pateikimo reikalavimas iš skirtingų teisėjų kolegijos narių, teisėjų kolegijai jau esant išėjusiai į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, galėjo paveikti teisėjų vidinį įsitikinimą, šališkumą bei teismo sprendimo priėmimą. Toks lygiagrečiai vykstančiame ikiteisminiame tyrime liudytojo statuso teisėjams suteikimas, visos teisėjų kolegijos narių parodymų ikiteisminiame tyrime tiriamo epizodo, susijusio su V. V., kontekste ėmimas bei daugkartinis su tuo susijusios informacijos ir ją pagrindžiančių dokumentų reikalavimas iš skirtingų teisėjų kolegijos narių, net teisėjams jau esant išėjusiems priimti sprendimo, teisėjų kolegijai objektyviai galėjo suformuoti įspūdį, kad V. V. tikrai gali būti kaltas dėl ne tik ikiteisminiame tyrime tiriamų veikų, bet ir dėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų veikų.

Tai galėjo pažeisti nekaltumo prezumpciją, teisėjų vidinį įsitikinimą ir lemti V. V. nepalankaus teismo sprendimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į aplinkybę, kad būtent dėl šiems teisėjams daryto galimo poveikio taip pat buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, manytina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nariai – E. Montvidienė, R. Pocienė ir A. Valantinas – privalėjo nusišalinti nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

50.20. Paskutinio teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 18 d., metu teisėjas A. Valantinas informavo baudžiamosios bylos proceso dalyvius, jog visi kolegijos nariai buvo apklausti kaip liudytojai ir jiems buvo užduotas vienas klausimas, ar nagrinėjant šią bylą jiems nebuvo daromas poveikis, bei pakartotinai paklausė, ar nebus pareiškimų dėl teisėjų kolegijos šališkumo, t. y. dėl teisėjų nušalinimo šiuo pagrindu. Tačiau teisėjų kolegijai nedetalizavus, kokiame ikiteisminiame tyrime buvo duoti šie parodymai ir su kuo konkrečiai šie parodymai susiję, tiksliai suprasti sąsajos tarp teisėjo nurodytų aplinkybių bei nagrinėjamos baudžiamosios bylos objektyviai nebuvo galimybių. Be to, kaip minėta, šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kasatoriui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gynybą, t. y. jo gynėja R. M. veikė prieš jo interesus.

Apie šias aplinkybes bei tai, kokią konkrečią informaciją, kokiame ikiteisminiame tyrime ir kokiuose tiriamuose epizoduose teisėjų kolegijos nariai kaip liudytojai davė parodymus, taip pat aplinkybes, jog teisėjai, jau būdami išėję į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, STT pareigūnams papildomai teikė informaciją apie baudžiamąją bylą, V. V. tapo žinoma tik po 2020 m. spalio 16 d., kai jis gavo leidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o teisėjų kolegija tuo metu jau buvo išėjusi priimti sprendimo, todėl objektyviai realios galimybės Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijai, nagrinėjusiai šią baudžiamąją bylą, pareikšti nušalinimo jau nebuvo.

50.21. Visa tai lėmė BPK 44 straipsnio 5 dalyje, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės į teisingą, nepriklausomą ir nešališką baudžiamosios bylos išnagrinėjimą pažeidimą, teisingo sprendimo priėmimą; buvo suvaržytos kasatoriaus įstatymų garantuotos teisės į tinkamą teisinę gynybą, kliento ir advokato paslapties konfidencialumą. Tai laikytina esminiais BPK pažeidimais.

51. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. Valentukevičiaus prašo:

51.1. panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria R. G. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, V. V. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, susijusios su UAB „Gairana“), ir dėl šios dalies palikti galioti be pakeitimų Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria V. V. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (3300 Lt (955,75 Eur) vertės valties priėmimas) 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio bauda bei R. G. nuteistas 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda;

51.2. pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžius:

51.2.1. panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. V. paskirtų bausmių subendrinimo ir galutinės bausmės paskyrimo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, V. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (3300 Lt (955,75 Eur) vertės valties priėmimas) paskirtą bausmę 180 MGL (6778,80 Eur) dydžio baudą subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl 6800 Lt (1969,42 Eur) kyšio priėmimo iš L. B.), pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl 4800 Lt (1390,18 Eur) kyšio priėmimo iš D. A.), pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl 2800 Lt (810,94 Eur) kyšio priėmimo iš A. V.), pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl kyšių priėmimo iš H. S.), pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl 2600 Lt (753,01 Eur) kyšio priėmimo iš A. K.), pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl 1600 Lt (463,39 Eur) kyšio priėmimo iš L. B.), BK 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl 2502 Lt (724,63 Eur) kyšio priėmimo iš L. B.), apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirti jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir 1000 MGL (37 660 Eur) dydžio baudą;

51.2.2. panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta valtį „Taifun AL-430“, saugomą UAB „Kauno vandenys“ patalpose, grąžinti UAB „Gairana“, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo ji konfiskuota BK 72 straipsnio 2, 3 dalių pagrindu;

51.2.3. panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytą konfiskuotino iš nuteistojo V. V. turto vertę sumažinti iki 17 600 Lt (5097,31 Eur), ir dėl šios dalies palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytą 20 900 Lt (6053,05 Eur) iš nuteistojo V. V. konfiskuotino turto vertę;

51.2.4. pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius: vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. V., E. D., A. G., T. G. solidariai priteisti valstybei konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 8194,60 Eur.

52. Kasatorius skunde nurodo:

52.1. Išteisindamas R. G. ir V. V., apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 227 straipsnio 1 dalies ir 225 straipsnio 1 dalies nuostatas. Spręsdamas dėl subjektyviosios pusės požymio – kaltės išteisintojo R. G. ir nuteistojo V. V. veiksmuose dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nebuvimo, apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, tam tikrais aspektais vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio ir taip padarė esminius BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus. Todėl nepagrįstas nurodytų asmenų išteisinimas lėmė sprendimo – valties „Taifun AL- 430“, kuri saugoma UAB „Kauno vandenys“ patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), grąžinimą UAB „Gairana“.

52.2. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir išteisindamas R. G. dėl BK 227 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos bei V. V. dėl BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, nusprendė, kad šioje nagrinėjamos bylos dalyje nustatytas susitarimas pirkti valtį už UAB „Gairana“ lėšas, jos nupirkimas ir buvimas V. V. žinioje, tačiau liko neįrodyta, už kokių konkrečių pageidaujamų veiksmų atlikimą ar neatlikimą, vykdant įgaliojimus, šią valtį R. G. perdavė (nupirko), o V. V. priėmė. Šios apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja objektyvioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir padarytos pernelyg sureikšminus aplinkybę, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog iki 2013 metų pabaigos UAB „Gairana“ būtų įtraukta į pasiūlytų tiekėjų (rangovų) sąrašus kaip galinti atlikti darbus ar parduoti UAB „Kauno vandenys“ reikalingą įrangą ar būtų pripažįstama kaip tinkamiausia tiekėja, su kuria technikos direktoriaus V. V. ar kitų bendrovės įgaliotų darbuotojų būtų pasirašytos pirkimo–pardavimo sutartys.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išvardytos ir įrodymais patvirtinamos faktinės aplinkybės, kurios leidžia vienareikšmiškai teigti, kad UAB „Gairana“ vadovas – išteisintasis R. G. turėjo interesą išlaikyti pelningus savo vadovaujamai bendrovei civilinius santykius su UAB „Kauno vandenys“ ateityje, parduodant UAB „Kauno vandenys“ bendrovės „Gairana“ prekiaujamą produkciją ar paslaugas (mokymus ir pan.), ir šį interesą V. V. suprato.

52.3. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar jį pakeisdamas ir priimdamas naują nuosprendį, turi ne tik aiškiai nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytas įrodymų vertinimo klaidas, taip pat ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis), tačiau jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Šių apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui keliamų reikalavimų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas laikėsi tik iš dalies, dėl to padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, tai lėmė nepagrįsto sprendimo išteisinti R. G. ir V. V. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų priėmimą.

52.4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje leistinumo ir sąsajumo reikalavimus atitinkančiais ir teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, kad V. V., kaip UAB „Kauno vandenys“ technikos direktorius, turėjo pakankamus įgaliojimus (jie aptarti abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose), veikdamas asmeniškai ar per pavaldžius darbuotojus, sudaryti palankias sąlygas sprendimams UAB „Kauno vandenys“ lėšomis pirkti iš UAB „Gairana“ paslaugas ir produkciją, kurių priėmimu buvo suinteresuotas šios bendrovės akcininkas ir vadovas R. G.

52.5. Inkriminuojant kyšininkavimą, nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2013). Sprendžiant iš įrodytomis pripažintų aplinkybių, V. V. UAB „Kauno vandenys“ buvo sukūręs tokią korupcinių nusikalstamų veikų įgyvendinimo schemą, kad net ir tais atvejais, kai pats tiesiogiai nedalyvaudavo viešųjų pirkimų atlikimo procedūrose (pvz., mažos vertės pirkime, pripažįstant laimėtoja „Tiekimo sprendimai“) ar nebūdavo pasirašęs su tiekėjais (rangovais) sutarčių (pvz., 2013 m. gegužės 30 d. sutartį su UAB „Straita“, 2013 m. liepos 24 d. sutartį su UAB „Geovizija“, 2013 m. liepos 29 d. sutartį su UAB „Magistralė“ sudarė V. R.), vis dėlto kyšius iš tiekėjų ir rangovų priimdavo asmeniškai ir tik po to tam tikrais atvejais neteisėtu atlygiu pasidalydavo su pavaldžiais darbuotojais.

V. V. ne tik skatino UAB „Kauno vandenys“ korupcinę su potencialiais rangovais paslaugų ar darbų viešųjų pirkimų ir apmokėjimo srityje susijusią sistemą, bet ir aktyviai rūpinosi naujų asmenų, galinčių duoti kyšius, paieška, taip pat konspiracijos, vykdant tokias korupcines nusikalstamas veikas, užtikrinimu (pvz., 2013 m. balandžio 5 d. 13.13 val. V. V., generalinio direktoriaus K. B. ir darbuotojo D. G. pokalbis UAB „Kauno vandenys“ rūkomajame). Pripažintos įrodytomis V. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadas, kad jis kyšius iš civiliniais santykiais su UAB „Kauno vandenys“ susijusių bendrovių vadovų imdavo ne tik už tebesitęsiančius ar įvykdytus rangos darbus, bet ir už galimybes tokius santykius potencialiems tiekėjams įgyti ateityje ar bent jau išlaikyti esamus santykius.

Tai atsiskleisdavo jo pokalbiuose su tokių bendrovių atstovais (nuteistaisiais) ar bendrovės „Kauno vandenys“ darbuotojais. Štai iš 2013 m. gruodžio 31 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-07-142 matyti, kad 2013 m. liepos 19 d. 9.27–9.35 val. UAB „Kauno vandenys“ technikos direktoriaus V. V. darbo kabinete, esančiame bendrovės administraciniame pastate Kaune, (duomenys neskelbtini), užfiksuotas V. V. ir UAB „Kauno vandenys“ Siurblinių skyriaus viršininko E. D. susitikimas (pokalbis), kurio metu jie kalbėjosi apie tai, kad UAB „Tiekimo sprendimai“ už tariamą nuotekų siurblinių remontą buvo pervesti apie 23 000 Lt (6661,26 Eur). V. V. keikdamasis, turėdamas galvoje T. G., pyko, kad šis „draugas“ taip elgdamasis dar norintis įeiti į „rinką“. Iš 2013 m. lapkričio 4 d. slapto sekimo protokolo matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. 8.24–8.29 val.

UAB „Kauno vandenys“ rūkomajame (poilsio kambaryje), esančiame bendrovės administraciniame pastate, užfiksuotas UAB „Kauno vandenys“ technikos direktoriaus V. V. ir UAB „Geovizija“ direktoriaus D. A. susitikimas (pokalbis), kurio metu V. V., priekaištaudamas D. A. dėl nepakankamo dydžio kyšio sumokėjimo, pabrėžė, kad šis „išskirtines, „vipines“, teises turįs čia, šioje įmonėje“ (kalbama apie UAB „Kauno vandenys“, kurioje UAB „Geovizija“ turi išskirtines sąlygas), o į tai jam D. A. pažadėjo „pabandysiantis jas (sąlygas) pateisinti“ (7 t., b. 1. 71–73). Paminėtų ir kitų pirmosios instancijos teisme išklausytų pokalbių visumos turinys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad juridiniai asmenys, veikiantys vandentvarkos ar nuotekų valymo srityje, galimybę turėti sutartinių komercinių santykių su UAB „Kauno vandenys“ laikė privilegija, už kurią V. V. reikėjo mokėti su oficialiais jo darbo santykiais nesusijusį atlygį.

52.6. Nors paminėti V. V. pokalbiai su asmenimis, iš kurių jis gavo neteisėtą turtinę naudą, savaime jo kaltės siekti kyšio už konkretaus R. G. intereso patenkinimą nepreziumuoja, tačiau tokius netiesioginius įrodymus skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje reikėjo įvertinti gretinant juos su kiekvieną konkretų papirkimo (kyšininkavimo) atvejį apibūdinančiais įrodymais. Tais atvejais, kai kyšininkavimas vykdomas pagal tipinę schemą, turint tikslą į korupcines schemas įtraukti kuo daugiau asmenų, apeliacinės instancijos teismas turėtų vadovautis teisine sąmone ir gyvenimiška logika, o ne atskirai vertinti tokias veikas, permanentiškai sujungti visus objektyviuosius tokių veikų požymius, kyšininkaujančių asmenų veikimo būdą, turimus ketinimus vykdyti korupcinius nusikaltimus sistemingai, atrenkant įmones, iš kurių atstovų galima imti kyšius, ir tik įrodymų visumos pagrindu spręsti apie konkretaus kyšininkaujančio ir paperkančio jį asmens (šiuo atveju V. V. ir R. G.) tikruosius siekius, interesus bei jų turinį.

52.7. Paminėtina, kad, pripažįstant duotą, siūlytą, susitartą ar žadėtą atlygį kyšiu, svarbiausia yra tai, jog šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-7-266-942/2015, 2K-221-942/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams sampratą baudžiamajame įstatyme, normų, nustatančių atsakomybės pagrindus už tokių veikų padarymą, paskirtį, yra prielaidos daryti išvadą, kad kyšiu laikytina tai, kuo siekiama kaltininkui reikšmingų, racionalių, logiškų padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176/2014). Kasacinio teismo praktikoje formaliais požymiais apibrėžtų papirkėjo intereso, kurį, be kita ko, turėtų suprasti kaip tenkintiną, konkretumo kriterijų kyšio ėmėjas nenumato. Kasacinėje praktikoje pasisakyta tik apie tai, kad bet kuriuo atveju būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t. y. tai, ko siekė kyšio davėjas. Neturi teisinės reikšmės, ar kyšis priimamas (žadamas priimti, reikalaujamas, provokuojamas) prieš pageidaujamą tarnybinį veikimą ar neveikimą, ar po jo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-222/2017).

52.8. BK 227 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką vykdančio asmens (šiuo atveju papirkėjo R. G.) pageidaujamo valstybės tarnautojui prilyginto asmens veiksmo konkretumo kriterijų galiojanti teismų praktika nenustatė. Išplėtota kasacinės instancijos teismo praktika, kad pagal BK 227 straipsnį baustinas ne tik siekimas kyšiu savo naudai kokių nors konkrečių teisėtų ar neteisėtų valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmų (neveikimo) vykdant įgaliojimus, bet ir siekimas kyšiu išimtinės padėties ar apskritai paperkamo asmens palankumo ateityje (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Pažymėtina ir tai, kad papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi, įstatymas sieja šios veikos baigtumą su momentu, kai atlikta bent viena iš trijų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas ar pažadėjimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-P-181/2008). Pasiūlymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009). Paminėta kasacinio teismo praktika leidžia spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas nustatęs aplinkybę, kad R. G. sumokėjo už V. V. savo asmeninėms reikmėms pasirinktą valtį ir kad tai buvo neoficialus atlygis, siejamas su valstybės tarnautojui prilyginto asmens V. V. palankumu.

Teismas turėjo spręsti dėl šio asmens pripažinimo kaltu net ir tuo atveju, jei nustatė, kad kyšio ėmėjas (šiuo atveju V. V.) dėl kyšininkavimo nėra kaltas. V. V. išteisinimas nesudaro kliūčių vertinti papirkėjo (R. G.) veiksmų pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Juo labiau kad R. G. proceso metu nuosekliai teigė, jog susitikimų su V. V., siekiant įsiūlyti parduoti UAB „Gairana“ produkciją, iniciatoriumi buvo jis pats.

52.9. Kita vertus, yra pagrindas daryti išvadą, kurią šioje byloje pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas, kad V. V. nepagrįsto atlygio (valties) perdavimo (nupirkimo) – priėmimo momentu suprato R. G. interesus kaip UAB „Gairana“ produkcijos protegavimą UAB „Kauno vandenys“ numatomuose įsigijimuose ir toks interesas, V. V. naudojantis jam kaip minėtos bendrovės technikos direktoriui suteiktais įgaliojimais, galėjo būti patenkintas. Yra pagrindas manyti ir vertinti, kad toks R. G. interesas buvo racionalus, logiškas, konkretus ir suprantamas V. V. Nors apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl R. G. ir V. V. tarpusavio siekių perduodant ir priimant nepagrįstą atlygį (valtį), skundžiamame nuosprendyje rėmėsi V. V. ir R. G. parodymais, tai darė nevisiškai, t. y. pasirinktinai, išvadose nutylėdamas kai kurias nurodytų asmenų parodymų detales, kurios reikšmingos nustatant ir vertinant tikruosius R. G. siekius dalyvauti UAB „Kauno vandenys“ vykdomuose pirkimuose ir tolesniuose iš to kylančiuose santykiuose, gaunant apmokėjimą.

52.10. Nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio išvadose ir konstatavo, kad V. V. išsirinktos valties apmokėjimas R. G. vadovaujamos bendrovės lėšomis su darbiniais UAB „Gairana“ ir UAB „Kauno vandenys“ santykiais nėra susijęs, tačiau iš nuteistojo V. V. ir išteisintojo R. G. parodymų dalies, susijusios su bendrovių tarpusavio sąsajomis, darytinos priešingos išvados. Šie parodymai atitinka ir patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad kyšis buvo duotas ir priimtas už veikimą vykdant įgaliojimus. Iš V. V. ir R. G. parodymų matyti, kad UAB „Gairana“ jau ir anksčiau turėjo civilinių teisinių santykių su UAB „Kauno vandenys“, kad kai pasikeitė bendrovės techninis direktorius ir jo pareigas pradėjo eiti V. V., pastarasis sistemingai susitikinėjo su R. G. UAB „Kauno vandenys“ patalpose, kad šių susitikimų tikslas buvo darbinis – pasiūlyti UAB „Kauno vandenys“ įsigyti iš UAB „Gairana“ pastarosios prekiaujamų inžinerijos tinklų, kad tokie sprendimai įmanomi tik atliekant viešuosius pirkimus, kad tokiems sprendimams įtaką daryti galėjo aukštas techninio direktoriaus pareigas įmonėje „Kauno vandenys“ einantis V. V., veikdamas kartu su jam pavaldžiais darbuotojais. Apie pastovius ir glaudžius R. G. ryšius su V. V. ir kitais UAB „Kauno vandenys“ skyrių viršininkais patvirtina ir R. G. 2013 m. kalendoriuje – užrašinėje padaryti įrašai (22 t., b. 1. 47–55).

52.11. Akivaizdu, kad UAB „Gairana“ direktorius R. G., žinodamas, kad pasikeitė UAB „Kauno vandenys“ technikos direktorius, UAB „Gairana“ palankius santykius ketino kurti ir išlaikyti per tai galintį (turintį pakankamus įgaliojimus) naujai paskirtą technikos direktorių – V. V. Kaip nurodė R. G., tam jis dėjo dideles pastangas. Taigi, R. G. interesai buvo nukreipti į ateitį ir siejami su pasikeitusio technikos direktoriaus V. V. įgaliojimų vykdymu, būtent UAB „Gairana“ interesų protegavimu, kitokių šiai bendrovei palankių ar išimtinių sąlygų sudarymu UAB „Kauno vandenys“ atliekant viešuosius pirkimus, kitokioje vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje, santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Būtent tokių pakankamai konkrečių R. G. interesų tenkinimas už kyšį ir buvo tinkamai ir pagrįstai V. V. inkriminuotas kaltinime dėl BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos.

Nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad V. V. nedalyvavo viešųjų pirkimų procedūrose ar pasirašant su UAB „Gairana“ 2013 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K/l 0/07/5-228, kuria UAB „Gairana“ įsipareigojo UAB „Kauno vandenys“ perduoti (tiekti) ketaus šulinių liukus su dangčiais komplekte, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad V. V. UAB „Gairana“ atžvilgiu nevykdė ir neketino ateityje vykdyti jokių įgaliojimų UAB „Gairana“ palankiu būdu. V. V. ar jam pavaldūs kiti UAB „Kauno vandenys“ darbuotojai turėjo ir galėjo ateityje atlikti ne tik minėtos sutarties vykdymo kontrolę, pateikiamų pagal šią sutartį apmokėti bendrovei „Kauno vandenys“ PVM sąskaitų kontrolę, uždedant antspaudą „Apmokėti“, bet ir kitus konkrečius veiksmus, susijusius su UAB „Gairana“ interesų protegavimu, t. y. viešųjų pirkimų atlikimu, proteguojant UAB „Gairana“ produkciją ir pan. Todėl pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje konstatuodamas, jog UAB „Gairana“ ir UAB „Kauno vandenys“ siejo sutartiniai įsipareigojimai ir bendrovė, kurios atstovas davė kyšį, siekė, kad tokie sutartiniai įsipareigojimai būtų tęsiami ir toliau, klaidų dėl įrodymų turinio nepadarė ir ši pirmosios instancijos teismo išvada teisinga bei pagrįsta.

O apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies netinkamai ir nepakankamai išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

52.12. V. V. ir R. G. kaip siekiamas korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos rezultatas inkriminuotas įgaliojimų, palankių UAB „Gairana“, vykdymas ateityje. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvadose kaip esminė akcentuota aplinkybė, kad nėra duomenų apie tai, jog iki 2013 metų pabaigos UAB „Gairana“ būtų buvusi įtraukta į pasiūlytų tiekėjų (rangovų) sąrašus kaip galinti atlikti darbus ar parduoti UAB „Kauno vandenys“ reikalingą įrangą ar būtų pripažįstama kaip tinkamiausia tiekėja, su kuria direktoriaus V. V. ar kitų bendrovės įgaliotų darbuotojų būtų pasirašytos technikos pirkimo–pardavimo sutartys ir pan., buvo nepagrįstai sureikšminta. Ar V. V. ėmėsi realių priemonių, kad patenkintų R. G. interesą sudaryti sąlygas prekiauti UAB „Gairana“ produkcija UAB „Kauno vandenys“ ateityje, ar ne, papirkimo (kyšininkavimo) nusikalstamų veikų baigtumui reikšmės neturi.

Svarbu tai, kad R. G. siekius V. V., neatlygintinai priimdamas valtį, suprato ir vertino juos kaip realius. Tai, be kitų įrodymų, patvirtina 2013 m. rugpjūčio 29 d. apie 8.18 val. UAB „Kauno vandenys“ poilsio kambaryje – rūkomajame tarp V. V. ir R. G. vykusio pokalbio turinys, šio pokalbio metu jie aptarė ne tik valties įsigijimo ir apmokėjimo būdus (iš esmės susitarė dėl kyšio), bet ir R. G. intereso patenkinimą. Aptariamo pokalbio pabaigoje V. V. atsisveikindamas pasako „paskui žiūrėsim į ateitį“, o R. G. atsako – „taigi, dirbsim toliau“ (7 t., b. 1. 17–18). Nors šio pokalbio pabaiga nėra itin informatyvi, bet vertinant kartu su aplinkybėmis, kad V. V. ir R. G. nebuvo draugai, t. y., pagal byloje surinktus duomenis, juos siejo išimtinai tik darbiniai santykiai, vertinant R. G. veiksmų, kuriais jis siekė bendrovėje „Kauno vandenys“ plėtoti UAB „Gairana“ pardavimus, kryptingumą ir intensyvumą bei atsižvelgiant į V. V. eitas pareigas bei įgaliojimus UAB „Kauno vandenys“, kurie buvo pakankami, kad būtų daroma įtaka sprendimams dėl UAB „Kauno vandenys“ ateityje vykdytinų įsigijimų, taip pat įvertinus aplinkybes, kad V. V. ir iš kitų UAB „Kauno vandenys“ rangovų bei tiekėjų imdavo kyšius ir tokių asmenų ratą tolydžio plėtė, yra pagrindas daryti išvadą, kad neoficialus su darbiniais santykiais nesusijęs sumokėjimas už valtį buvo siejamas būtent su R. G. siekio išlaikyti ir ateityje plėtoti pelningus civilinius teisinius santykius su UAB „Kauno vandenys“ patenkinimu.

52.13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra nustatyti visi būtini R. G. inkriminuoto nusikaltimo, nurodyto BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir V. V. inkriminuoto nusikaltimo, nurodyto BK 225 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria R. G. ir V. V. dėl šių veikų išteisinti, yra naikintina, paliekant dėl šios dalies galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

52.14. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. V. ir E. D. pagrįstai nuteisti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdami valstybės tarnautojui prilyginti asmenys, t. y. V. V. dirbdamas Kauno miesto savivaldybės įsteigtoje ir vienintelio akcininko teisėmis valdomoje savarankišką savivaldybės viešųjų paslaugų teikimo funkciją – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą vartotojams vykdančioje UAB „Kauno vandenys“ technikos direktoriumi, o E. D. dirbdamas UAB „Kauno vandenys“ Siurblinių skyriaus viršininku, padedami UAB „Tiekimo sprendimai“ direktoriaus A. G. bei UAB „Tiekimo sprendimai“ komercijos direktoriaus T. G., veikdami bendrininkų grupe, siekdami asmeninės turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei, suklastodami ir panaudodami tikrus dokumentus, pasisavino savo žinioje esantį svetimą – UAB „Kauno vandenys“ turtą – 28 294,32 Lt (8194,60 Eur). O A. G. ir T. G. pagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su V. V. ir E. D., suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, bei pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, siekdami asmeninės turtinės naudos, padėjo valstybės tarnautojui prilygintiems asmenims – V. V. ir E. D. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei pasisavinti svetimą UAB „Kauno vandenys“ priklausantį turtą – 28 294,32 Lt (8194,60 Eur). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, jog nuteistieji nepateikė suklastotais ir panaudotais tikrais dokumentais iš UAB „Kauno vandenys“ persivestų į UAB „Tiekimo sprendimai“ pinigų – 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) panaudojimą UAB „Kauno vandenys“ interesams (reikmėms) pagrindžiančių duomenų.

Nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės, kad V. V. ir E. D. taip pasielgę suvokė, jog svetimą turtą paverčia savu, ir numatė, kad padedami T. G. ir A. G. turės naudą, to siekė ir norėjo. Dėl to konstatuota, kad UAB „Kauno vandenys“ patyrė 28 294,32 Lt (8194,60 Eur) žalą.

52.15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek Kauno miesto savivaldybės administracija, tiek UAB „Kauno vandenys“ atstovaujantis generalinis direktorius K. B. nagrinėjamoje byloje civilinio ieškinio nepareiškė. Šią baudžiamąją bylą pradėjus nagrinėti pirmosios instancijos teisme, civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo UAB „Kauno vandenys“, vadovaudamasis BPK 117 straipsnio nuostatomis, pareiškė prokuroras. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu šis ieškinys buvo patenkintas – iš nuteistųjų V. V., E. D., A. G. ir T. G. solidariai priteista 8194,60 Eur (28 294,32 Lt) UAB „Kauno vandenys“ turtinei žalai atlyginti. Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis panaikinta, motyvuojant tuo, kad prokuroras nebuvo tinkamas subjektas pareikšti civilinį ieškinį, nes UAB „Kauno vandenys“ turėjo galimybę nusikalstama veika pažeistus savo interesus ginti teisme savarankiškai. Tokiu sprendimu apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bei nepritaikė imperatyvių BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatų, t. y. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

52.16. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.). Iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016). Kartu BK 72 straipsnio 5 dalis nustato plačius pagrindus teismui taikyti turto vertės, o ne konkretaus iš nusikaltimo gauto turto konfiskavimą.

Jei turtą iš nusikalstamos veikos gavo keli bendrininkai, tačiau šio turto pas juos nerandama ir nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2010, 2K-138/2014, 2K-527/2014, 2K-497-511/2015, 2K-13-693/2016).

52.17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji V. V. ir E. D. iš nusikalstamų veikų, nurodytų BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, veikdami kaip vykdytojai, ir nuteistieji A. G. bei T. G. iš nusikalstamų veikų, nurodytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, veikdami kaip padėjėjai, kaip rezultatą užvaldė UAB „Kauno vandenys“ priklausiusį 8194,60 Eur (28 294,32 Lt) vertės turtą. Šis turtas jo pirmine forma pas nuteistuosius nebuvo rastas. Kokiomis proporcijomis šiuo iš nusikalstamų veikų gautu turtu praturtėjo nuteistieji, kaip neteisėtai gauta turtine nauda pasidalijo, nėra nustatyta. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas UAB „Kauno vandenys“. Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Kauno vandenys“ dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos civilinio ieškinio nereiškė, o prokuroro ieškinys dėl BPK 117 straipsnio pažeidimų byloje nebuvo patenkintas.

52.18. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. V., E. D., A. G., T. G. solidariai išieškotina kaip nusikalstamų veikų rezultatas konfiskuotino turto vertė ir valstybei priteistina 8194,60 Eur dydžio suma. Todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina – priimtinas sprendimas dėl konfiskuotino turto vertės papildomo konfiskavimo.

52.19. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. V. nuspręsta konfiskuoti priimtų kyšių vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 20 900 Lt (6053,05 Eur), vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi – valtį „Taifun AL-430“ bei 2502 Lt (724,63 Eur), laikomus STT finansų skyriuje.

52.20. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytą iš nuteistojo V. V. konfiskuotino turto vertę sumažino iki 17 600 Lt (5097,31 Eur), nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo V. V. pagrįstai išieškojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 20 900 Lt (6053,06 Eur), tačiau, nuteistąjį dėl kyšio (t. y. valties, kurios vertė 3300 Lt (955,75 Eur)) priėmimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį išteisinus, atitinkamai valties verte sumažino konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iki 17 600 Lt (5097,31 Eur). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas į nustatytą 20 900 Lt (6053,05 Eur) konfiskuotino turto sumą (priimtų kyšių vertę atitinkančią pinigų sumą) valties „Taifun AL-430“ vertės (3300 Lt) nebuvo įskaičiavęs.

Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 20 900 Lt (6053,05 Eur) sudarė išimtinai V. V. iš nuteistųjų L. B., D. A., A. V., H. S., A. K. priimtų kyšių (atėmus konkrečias pinigų sumas, kuriomis V. V. pasidalijo su nuteistuoju S. J.) dydžius atitinkanti pinigų suma. Valtis „Taifun AL-430“, kaip V. V. galimos nusikalstamos veikos priemonė ir rezultatas, kratos metu buvo paimta natūra, todėl pirmosios instancijos teismas dėl jos konfiskavimo nusprendė atskirai – taikė BK 72 straipsnio 3 dalį ir šį daiktą pagrįstai vertino kaip pas kaltininką tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautą rezultatą. Atsižvelgiant į tai, V. V. išteisinimas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (UAB „Gairana“ epizodas) pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl BK 72 straipsnio 5 dalies tvarka iš V. V. išieškotos priimtų kyšių vertę atitinkančios pinigų sumos – 20 900 Lt (6053,05 Eur) – visiškai nelėmė.

Dėl visų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, kurias padarydamas V. V. kaip kyšius priėmė daugiau kaip 20 900 Lt (6053,05 Eur), jis skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu liko pripažintas kaltu ir nuteistas. Taigi, darytina išvada, kad šioje dalyje buvo padaryta akivaizdžių faktinių aplinkybių, susijusių su konfiskuotino iš V. V. turto verte, nustatymo ir apskaičiavimo klaidų ir taip netinkamai, pažeidžiant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

53. Nuteistojo V. V. kasacinis skundas tenkintinas, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Valentukevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Dėl nuteistojo V. V. kasacinio skundo argumentų dėl teisės į gynybą pažeidimo

54. Nuteistasis V. V. teigia, kad buvo pažeistas jo ir gynėjos susižinojimo konfidencialumas, nes proceso metu jo gynėja buvo apklausiama kaip liudytoja ir davė parodymus prieš savo ginamąjį. Nuteistasis apie tai sužinojo per vėlai ir negalėjo atsisakyti gynėjos, todėl, pasak kasatoriaus, buvo pažeista jo teisė į gynybą. Kasatorius taip pat nurodo, kad gynėjos parodymai kitame ikiteisminiame tyrime tapo tiesioginiu įrodymu ir buvo panaudoti prieš kasatorių. Tačiau bylą nagrinėjanti išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad argumentai, susiję su įrodymų leistinumu kitoje baudžiamojoje byloje, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl argumentus dėl gynėjos apklausos kitame ikiteisminiame tyrime teisėjų kolegija nagrinės tik ta apimtimi, kiek jie susiję su kasatoriaus teisės į gynybą įgyvendinimu šioje baudžiamojoje byloje.

55. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įtariamojo ir kaltinamojo teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą. Konstitucinė asmens teisė į gynybą suponuoja tai, kad jam įstatymu turi būti užtikrinta pakankamai procesinių priemonių gintis nuo pareikšto kaltinimo ir galimybė jomis pasinaudoti; teisė į gynybą yra viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų; garantuojant asmens teisę į gynybą, sudaromos prielaidos kiekvieną, kuris padarė nusikaltimą, teisingai nubausti ir užtikrinti, kad nekaltas asmuo nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas (2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

56. Teisė į gynybą, kaip viena iš esminių teisingo bylos nagrinėjimo sąlygų, visuotinai pripažįstama ir deklaruojama įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (48 straipsnio 2 dalyje) ir kituose Europos Sąjungos teisės aktuose, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (14 straipsnio 3 dalies b ir d punktuose) ir kt. Atitinkamai ji įtvirtinama ir nacionaliniu lygmeniu. Kaip antai BPK 10 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Šis principas neatsiejamai susijęs su nekaltumo prezumpcijos, teisingumo, rungimosi ir kitais baudžiamojo proceso principais, kurie taip pat gali būti pažeidžiami, neužtikrinant teisės į gynybą.

57. Iš teisės į gynybą principo kylantys konkretūs reikalavimai yra įtvirtinti atskiruose baudžiamojo proceso įstatymo straipsniuose, kaip antai: BPK 21 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta įtariamojo ir kaltinamojo teisė turėti gynėją; BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta įtariamojo ir kaltinamojo teisė gintis pačiam ar per pasirinktą gynėją, o neturint pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, nustatyta teisė gauti nemokamą teisinę pagalbą, taip pat įtvirtintas draudimas kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo ir jų gynėjo bet kokių formų bendravimą; BPK 48 straipsnyje detalizuotos gynėjo teisės ir pareigos; BPK 50–52 straipsniuose detalizuota gynėjo kvietimo, paskyrimo, atsisakymo nuo jo tvarka, nustatyti būtini gynėjo dalyvavimo atvejai ir kt.

58. Teismų praktikoje teisė į gynybą yra suprantama kaip visuma teisių, kuriomis naudodamasis įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis) siekia paneigti jam iškilusį įtarimą (kaltinimą) arba sušvelninti savo atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-522/2014). Draudimas kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo ir jų gynėjo bet kokių formų bendravimą, įtvirtintas BPK 44 straipsnio 8 dalyje, yra svarbi teisės į gynybą sudėtinė dalis.

59. Vienas svarbiausių šaltinių, atskleidžiant teisės į gynybą turinį šioje baudžiamojoje byloje, yra Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, aiškinant Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) ir 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) reikalavimus, susijusius su kliento ir advokato bendravimo konfidencialumo gerbimu.

60. EŽTT praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo gerbimas yra labai svarbus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies c punkto kontekste (pavyzdžiui, 2013 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją, peticijų Nr. 11082/06 ir 13772/05; Didžiosios kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimas byloje Sakhnovskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 21272/03). EŽTT sprendimuose pažymėta, kad kaltinamojo teisė konfidencialiai bendrauti su savo advokatu yra vienas pagrindinių teisingo bylos nagrinėjimo demokratinėje visuomenėje reikalavimų, kuris išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto. Neužtikrinus konfidencialumo, advokato pagalba prarastų didelę savo naudingumo dalį, o Konvencija siekiama garantuoti teises, kurios yra realios ir veiksmingos.

Bet koks įsiterpimas į informaciją (medžiagą), kuriai taikoma advokato paslaptis, ir a fortiori (juo labiau) panaudojimas prieš kaltinamąjį procese turėtų būti išimtinio pobūdžio, jį turi pateisinti primygtinis poreikis (Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją, 627 punktas; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 5829/04, 198 punktas). Sustiprintą advokatų ir klientų bendravimo konfidencialumą pateisina demokratinėje visuomenėje advokatams skirtas vaidmuo – ginti teismo proceso šalis. Negarantavus advokatų ir jų ginamųjų bendravimo konfidencialumo, negalima įgyvendinti šios funkcijos, nes konfidencialumas susijęs su šiai funkcijai įgyvendinti būtinu pasitikėjimu tarp advokatų ir klientų. Nuo to netiesiogiai, bet neišvengiamai priklauso proceso šalies teisė į teisingą procesą, nes ji apima kaltinamojo teisę neprisidėti prie savo paties kaltinimo (teisę tylėti) (2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Michaud prieš Prancūziją, peticijos Nr. 12323/11, 117–118 punktai; 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje Dudchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 37717/05, 155–156 punktai).

61. Advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo ribojimai EŽTT praktikoje dažnai nagrinėjami ir Konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) kontekste. EŽTT praktikoje pažymima, kad pagal Konvencijos 8 straipsnį ginamas bet kokio privataus susižinojimo slaptumas. Todėl ir reikalavimas advokatui pranešti valstybės institucijoms informaciją, kuri susijusi su kitu asmeniu ir kurią advokatas sužinojo bendraudamas su tuo asmeniu, yra advokatų teisės į susirašinėjimo slaptumą ir privataus gyvenimo gerbimo apribojimas (Michaud prieš Prancūziją). EŽTT taip pat yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad advokato apklausa baudžiamojoje byloje prieš klientus apie aplinkybes, kurias jis sužinojo vykdydamas savo, kaip advokato, veiklą, reiškia advokato paslapties apribojimą nepriklausomai nuo to, kad advokatas apklausiamas ne toje pačioje byloje, kur atlieka advokato pareigas, ir kad tokia apklausa yra gana išimtinio pobūdžio veiksmas, leidžiamas laikantis tam tikrų sąlygų (2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas byloje Klaus Müller prieš Vokietiją, peticijos Nr. 24173/18). EŽTT byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją nagrinėjo galimą teisės konfidencialiai susižinoti su savo advokatais ribojimą dėl vienam iš pareiškėjų advokatui siųstų šaukimų į apklausą ikiteisminio tyrimo metu.

Nors ir buvo konstatuota, kad dėl šio epizodo advokato ir kliento susižinojimo konfidencialumas nebuvo pažeistas, tačiau pažymėta, kad tokie veiksmai galėjo turėti „atgrasomąjį poveikį“ (angl. chilling effect) pareiškėjų gynybos komandai. Kaip jau minėta, advokato profesinės paslapties apribojimas daro poveikį ne tik advokato ir kliento teisėms pagal Konvencijos 8 straipsnį, bet taip pat gali trukdyti suteikti veiksmingą teisinę pagalbą klientui (1992 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Niemietz prieš Vokietiją, peticijos Nr. 13710/88, 37 punktas; Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją, 629 punktas). Tai, kad bet koks asmuo, pageidaujantis pasitarti su advokatu, turėtų būti laisvas tai padaryti tokiomis sąlygomis, kurios yra palankios laisvai ir nevaržomai diskusijai, aiškiai atitinka bendrąjį (visuomenės) interesą.

Dėl šios priežasties advokato ir kliento santykiai iš principo yra konfidencialūs (1992 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Campbell prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 13590/88, 46–48 punktai).

62. Kartu pabrėžtina, kad pagal EŽTT praktiką bet kokie teisės, nustatytos Konvencijos 8 straipsnyje, ribojimai yra galimi tik jei jie yra įtvirtinti įstatymu ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis). Ribojimo „pagal įstatymą“ reikalavimas reiškia, kad tam tikras ribojimas turi būti pagrįstas nacionaliniu įstatymu ir turi atitikti teisinės valstybės principą. Toks įstatymas turi būti visiems prieinamas ir suformuluotas pakankamai tiksliai, kad asmuo galėtų (esant reikalui) reguliuoti savo elgesį. Kad nacionalinė teisė atitiktų šį reikalavimą, ji turi nustatyti pakankamą teisinę apsaugą nuo savavališkumo ir pakankamai aiškiai nurodyti diskrecijos, suteiktos kompetentingoms institucijoms, apimtį bei jos realizavimo būdus (1984 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas byloje Malone prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8691/79, 66–68 punktai; 2008 m. liepos 1 d. sprendimas byloje Liberty ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 58243/00, 59 punktas).

63. Taigi apibendrinant galima daryti išvadą, kad EŽTT praktikoje advokato ir kliento bendravimo konfidencialumui skiriamas ypatingas dėmesys tiek užtikrinant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, tiek ir saugant teises į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Paminėtina, kad aptartų sprendimų motyvai leidžia daryti išvadą, jog advokato profesinė paslaptis nėra absoliučiai neliečiama, t. y. galimos šio draudimo išimtys, kai tam tikro pobūdžio susižinojimas gali būti kontroliuojamas ar informacija gali būti atskleista. Tačiau Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia apklausti advokatą kaip liudytoją apie aplinkybes, kurias jis sužinojo vykdydamas savo, kaip advokato, funkcijas, taip pat kitaip kontroliuoti advokato ir jo kliento susižinojimą.

64. BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas draudimas kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo, išteisintojo ir jų gynėjo bendravimą – susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu ar kitų formų bendravimą. BPK 80 straipsnio 3 punktas aiškiai draudžia apklausti kaip liudytoją įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėją, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovus dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas. Skirtingai negu BPK 80 straipsnio 1 ir 5 punktuose nurodytais atvejais, BPK nėra nustatyta gynėjo apklausos išimčių ir jų įgyvendinimo tvarkos, kaip, pavyzdžiui, BPK 801 straipsnyje („Sprendimo atskleisti informacijos šaltinio paslaptį priėmimas“).

65. Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad advokatas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas. Draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis ir pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys. Pažymėtina, kad kitose šio straipsnio dalyse yra nustatytos tam tikros galimybės riboti advokato paslaptį, tačiau jos siejamos ne su iš ginamojo (ar atstovaujamojo) gauta (sužinota) informacija, o su paties advokato galimai padaryta nusikalstama veika.

66. Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte, be kita ko, yra įtvirtinta, jog advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso (patvirtinto Lietuvos advokatūros 2016 m. balandžio 15 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu) reikalavimų. Lietuvos advokatų etikos kodekso 8 straipsnyje nustatyta, kad advokatui patikėtos kliento paslapties saugumas yra savitarpio pasitikėjimo santykių ir tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, todėl konfidencialumas yra pagrindinė ir svarbiausia advokato teisė ir pareiga, kuriai netaikoma senatis; advokatas turi užtikrinti, kad visa kliento suteikta ir vykdant kliento pavedimą advokato gauta informacija bus saugoma kaip advokato profesinė paslaptis; advokatas privalo imtis priemonių, kad be kliento sutikimo advokato profesinę paslaptį sudaranti informacija nebūtų panaudota prieš klientą, paviešinta ar kitaip atskleista, išskyrus teisės aktuose ir šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus arba kai tai būtina kliento pavedimui tinkamai atlikti.

67. Tam tikros advokato kliento paslapties atskleidimo galimybės yra įtvirtintos Lietuvos advokatų etikos kodekso 8 straipsnio („Kliento paslapties neatskleidimas“) 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad advokatas turi teisę be kliento sutikimo atskleisti advokato profesinę paslaptį sudarančią informaciją, kai tai neišvengiamai būtina: 1) žmogaus gyvybei išsaugoti; 2) kliento, jo įpėdinio ar teisių perėmėjo teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti; 3) advokato teisėms ginče su klientu apginti, tačiau tik ta apimtimi, kuri būtina ginčui teisingai išspręsti.

68. Sistemiškai, logiškai ir gramatiškai aiškinant BPK 44 straipsnio 8 dalies, 80 straipsnio 3 punkto, 801 straipsnio, Advokatūros įstatymo 45 straipsnio bei 46 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir aptartą EŽTT praktiką, darytina išvada, kad nacionalinėje teisėje nustatytas reguliavimas nenurodo jokių išimčių BPK 80 straipsnio 3 punkte įtvirtintam draudimui apklausti kaip liudytoją įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėją, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovus – dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas. Advokatūros įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad advokato ir jo kliento susitikimo ar bendravimo duomenys negali būti panaudoti kaip įrodymai. Taigi, tokios apklausos ir jos metu gautų duomenų panaudojimo draudimas baudžiamajame procese yra susiję su viena esminių teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų – teisės į gynybą užtikrinimu baudžiamajame procese. Procesas, kurio metu negarantuojama teisė į gynybą, teisinėje valstybėje nėra galimas. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigtos ar suvaržytos jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (2009 m. birželio 8 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. kovo 15 d. ir kt. nutarimai).

69. Kaip nustatyta byloje, V. V. gynėja advokatė R. M. kitame ikiteisminiame tyrime 2019 m. vasario 27 d. buvo iškviesta į STT Vilniaus valdybą ir apklausta kaip liudytoja apie aplinkybes, kurias sužinojo atlikdama gynėjo pareigas. Apklausos metu advokatė R. M. nurodė, kad V. V. yra jos klientas (ginamasis), tą pačią dieną buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 247 straipsnį už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be leidimo. Po to ji dar tris kartus papildomai buvo kviečiama kaip liudytoja ir davė parodymus apie aplinkybes, kurias sužinojo atlikdama gynėjo pareigas (2019 m. spalio 11 d. (apklausė prokuroras), 2019 m. lapkričio 15 d. ir 2020 m. spalio 13 d.).

70. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apklausų metu atskleista informacija sudaro kasatoriaus kaip kliento ir advokato profesinę paslaptį ir pažeidžia ne tik draudimą apklausti gynėją apie aplinkybes, kurias ji sužinojo vykdydama savo pareigas, bet ir kasatoriaus teisę į gynybą. Gynybos baudžiamajame procese efektyvumas siejamas su advokato ir kliento tarpusavio pasitikėjimu. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad advokatės apklausos vyko tuo metu, kai advokatė atliko gynėjo pareigas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nei bylą nagrinėjančiam teismui, nei jos ginamajam (kasatoriui) apie apklausas nieko nežinant. Taip buvo pažeista ne tik kliento ir jo gynėjos teisė į konfidencialų bendravimą, bet ir teisė į teisingą procesą, kuri apima ir kaltinamojo teisę neprisidėti prie savo paties kaltinimo.

71. Kasacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys patvirtina, kad kitoje baudžiamojoje byloje kasatoriaus gynėją ikiteisminio tyrimo metu apklausiantiems pareigūnams ir prokurorui buvo žinoma tiek apie tai, kad advokatė R. M. vykdo kasatoriaus V. V. gynėjo pareigas, tiek apie besitęsiantį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Paaiškėjus, kad apklausos dalykas yra aplinkybės, kurias R. M. sužinojo eidama gynėjo pareigas, tai turėjo būti pagrindu tiek gynėjai atsisakyti duoti parodymus apie tokias aplinkybes, tiek ir STT pareigūnui nutraukti atliekamą apklausą. Tačiau, nepaisydami imperatyvių BPK 44 straipsnio 8 dalies, 80 straipsnio 3 punkto bei Advokatūros įstatymo 45 straipsnio 1 ir 2 dalių, 46 straipsnio 1 ir 5 dalių reikalavimų, į apklausas advokatę atvykti šaukę ir tas apklausas atlikę pareigūnai apribojo advokato ir kliento bendravimo konfidencialumą, taip pat suvaržė Konstitucijos garantuojamas asmens teises į gynybą ir tinkamą procesą.

Nors advokatė taip pat nevykdė savo pareigų, susijusių su kliento paslapties saugumu, bylą nagrinėjanti išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje situacijoje padarytus teisės į teisingą procesą ir teisės į gynybą pažeidimus daugiausia lėmė valstybės institucijų kitame baudžiamajame procese atlikti veiksmai. Pagal pirmiau minėtą EŽTT praktiką, vien aktyvus bandymas apklausti advokatą dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo vykdydamas gynėjo pareigas, gali sudaryti prielaidas gynybos neveiksmingumui arba neefektyvumui procese. Nagrinėjamu atveju tokie veiksmai buvo daromi sistemingai: advokatė buvo šaukiama ir apklausiama kaip liudytoja keturis kartus (tris iš jų dar tebevykdant gynėjo pareigas ir vykstant apeliaciniam procesui), ji buvo perspėjama dėl baudžiamosios atsakomybės už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą, taip nesudarant galimybių nei advokatės ginamajam, nei baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui sužinoti (būti informuotiems) apie susiklosčiusią situaciją ir nesudarant galimybių užtikrinti nuteistojo V. V. veiksmingą teisinę pagalbą.

72. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, bylą nagrinėjanti išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 10 straipsnio 1 ir 2 dalių, 44 straipsnio 8 dalies nuostatos, garantuojančios teisę į teisingą bylos procesą ir teisę į gynybą. Šie pažeidimai pripažįstami esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, dėl kurių buvo suvaržytos minėtos įstatymų garantuotos nuteistojo V. V. teisės (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

73. Taigi šioje byloje susidarė specifinė situacija, kai bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nulemti ikiteisminį tyrimą atliekančios įstaigos ir prokurorų veiksmų kitame baudžiamajame procese. Padaryti pažeidimai galėtų būti ištaisyti grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kuris turi įgaliojimus išnagrinėti gynybos argumentus ne tik teisės taikymo, bet ir faktų nustatymo aspektu. Dėl nuteistojo V. V. argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo

74. Kasaciniame skunde nurodomi Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimai, kurie nulėmė teismo šališkumą.

75. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-976/2021).

76. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Šiame straipsnyje pateiktas teisėjo nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas leidžia grįsti nušalinimą ir kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis aplinkybėmis, tačiau keliančiomis pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, patvirtinančios teismo suinteresuotumą priimti kuriai nors vienai proceso šaliai palankų sprendimą ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2010, 2K-150-689/2019, 2K-5-976/2020). Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi subjektyvųjį ir objektyvųjį aspektą.

Subjektyvusis nešališkumas reiškia, kad nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2015, 2K-5-976/2020, 2K-30-689/2021).

77. Visų pirma, nuteistojo kasaciniame skunde teigiama, kad STT pareigūnų atliktos visų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos, nagrinėjusios šią baudžiamąją bylą, narių apklausos kitame ikiteisminiame tyrime, atliekamame ir dėl V. V., taip pat informacijos apie bylos nagrinėjimą (nuteistojo V. V. prašymo išvykti, prokuroro baigiamosios kalbos kopijų, informacijos apie bylos paskyrimą konkretiems teisėjams) ir ją pagrindžiančių dokumentų reikalavimas iš teisėjų kolegijos narių tuo metu, kai teisėjų kolegija jau buvo išėjusi į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, galėjo pažeisti pasitarimų kambario paslaptį, paveikti teisėjų vidinį įsitikinimą bei nešališkumą, suformuoti įspūdį dėl V. V. kaltės ir lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą V. V.

78. Atsakydama į tokius kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pasitarimų kambario paslaptį sudaro teisėjų pareikštos nuomonės ir balsavimo rezultatai BPK 299 straipsnio 2 dalyje išvardytais klausimais (išskyrus atskirąją nuomonę) – dėl kaltės įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo ir kitų klausimų. Nėra jokio pagrindo teigti, kad teisme apeliacine tvarka viešai nagrinėjamos baudžiamosios bylos dokumentų kopijos ar jų pateikimas sudarytų teismo pasitarimų kambario paslaptį. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad ir teisėjų kolegijos narių kaip liudytojų apklausų metu tokie duomenys būtų atskleisti. Pažymėtina ir tai, kad teisėjų apklausos vyko 2020 m. birželio 19 ir 29 d., o paskutinis teismo posėdis, po kurio teisėjų kolegija išėjo į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, vyko gerokai vėliau – 2020 m. rugsėjo 18 d. Taigi kasacinio skundo argumentai dėl teismo pasitarimų kambario paslapties atskleidimo yra nepagrįsti.

79. Kitas kasatoriaus skundo argumentas dėl galimo teismo šališkumo susijęs su tuo, kad šią bylą apeliacine tvarka nagrinėję teisėjai buvo apklausti kaip liudytojai apie jų pačių nagrinėjamą bylą. Tai, kasatoriaus manymu, sudaro pagrindą svarstyti, ar nebuvo pažeistos kaltinamųjų teisės, įtvirtintos BPK 44 straipsnio 5 dalyje (kad bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas), ir ar tokios aplinkybės nesudarė pagrindo teisėjams nusišalinti.

80. Teisėjo nusišalinimo ir nušalinimo baudžiamosiose bylose procesinę tvarką reglamentuoja BPK 59 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas, jeigu yra aplinkybių, nurodytų BPK 58 straipsnyje, teisėjas privalo nusišalinti (BPK 59 straipsnio 1 dalis). Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti proceso dalyviai (BPK 57 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde galimas teisėjų šališkumas grindžiamas BPK 58 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo (tarp jų ir teisėjas) negali dalyvauti procese, jeigu jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas.

81. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nariai buvo apklausti kaip liudytojai ne šioje (jų nagrinėtoje), o kitoje baudžiamojoje byloje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu. Nėra jokių duomenų, kad šioje baudžiamojoje byloje jie galėtų atitikti liudytojui keliamus reikalavimus, todėl jiems, priešingai nei tvirtina kasatorius, nebuvo pagrindo nusišalinti BPK 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

82. Nuteistojo V. V. kasacinio skundo argumentai dėl galimo neigiamo poveikio apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai ir BPK 44 straipsnio 5 dalies pažeidimo taip pat susiję su kaltinamojo teise ne tik į nešališką, bet ir nepriklausomą teismą. Todėl skunde keliamų klausimų teisiniam vertinimui yra svarbu nustatyti, ar teisėjų apklausos, jiems nagrinėjant bylą, nesukėlė abejonių dėl teismo nešališkumo ir procesinio nepriklausomumo. Konstitucinio Teismo doktrinoje teismo nešališkumas aiškinamas ir jo turinys atskleidžiamas, be kita ko, irgi per teismų nepriklausomumą (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimai). Antai Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teisingumo vykdymo funkcija lemia teisėjo ir teismų nepriklausomumą. Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Teisingumas gali būti vykdomas tik tuo atveju, kai teisėjas gali spręsti bylą nešališkai, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir įstatymo reikalavimus.

83. Pažymėtina, kad Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalyje valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms ne tik draudžiama daryti įtaką teisėjui ir teismams – joms taip pat tenka pareiga užtikrinti teisėjo ir teismų nepriklausomumą. Todėl toliau bus pasisakoma dėl to, kaip susidariusi situacija vertintina objektyviojo teismo nešališkumo ir nepriklausomumo aspektu.

84. Aptariant STT, kaip valstybės institucijos, veiksmus šią baudžiamąją bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo nešališkumo ir nepriklausomumo kontekste ir ypač atsižvelgiant į pirmiau aptartą nuteistojo V. V. teisės į gynybą pažeidimą, būtina paminėti, kad bylą nagrinėjusius teisėjus STT pareigūnai apklausė apie šios bylos nagrinėjimo aplinkybes, iš esmės užduodami vieną klausimą – ar teisėjams nebuvo daromas poveikis. Šios apklausos vyko 2020 m. birželio 19 ir 29 d., tai yra bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu. Teisėjo, kaip liudytojo, apklausa dėl teisėjo pareigų jo nagrinėjamoje byloje vykdymo neišvengiamai kelia klausimų dėl teismo nešališkumo, ypač dėl objektyviojo nešališkumo aspekto. Taip pat tokios situacijos, kai bylą nagrinėjantis teisėjas apklausiamas kaip liudytojas, ypač nesant tam pakankamo pagrindo, gali sudaryti prielaidas pažeisti ir konstitucinį teismų nepriklausomumo principą, bandant daryti neleistiną įtaką bylą nagrinėjančiam teisėjui (teismui) arba „dirbtinai“ – formaliais pagrindais sukuriant situaciją, dėl kurios teisėjas ar teismas turėtų nusišalinti ar būti nušalintas nuo tam tikros bylos nagrinėjimo. Kartu pažymėtina, kad galimybė atsisakyti duoti parodymus kaip liudytojui ar kitokia papildoma apsauga nuo tokių apklausų BPK, išskyrus draudimą apklausti teisėją apie pasitarimų kambario paslaptį (BPK 80 straipsnio 2 punktas), teisėjui nenustatyta.

85. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėjui keliami aukšti reikalavimai įpareigoja patį teisėją imtis priemonių, kad būtų šalinamos bet kokios prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl nešališkumo, taip pat ir pranešti apie jo nagrinėjamoje byloje daromą neleistiną poveikį. Jeigu tokio pranešimo nėra, turėtų būti preziumuojama, kad poveikis nedaromas, nebent būtų tam prieštaraujančių duomenų. Todėl ikiteisminio tyrimo įstaigos ir tyrimą atliekantys pareigūnai, spręsdami dėl teisėjo kaip liudytojo statuso ir galimos jo apklausos, turi ne tik įvertinti aplinkybę, ar tas asmuo gali pateikti duomenų, reikšmingų bylos tyrimui ir nagrinėjimui (BPK 78 straipsnis, 20 straipsnio 3 dalis), bet ir atsižvelgti į apklausiamo asmens einamas pareigas ir iš jų kylančias papildomas garantijas, tokias kaip teisėjų (teismo) nepriklausomumas ir nešališkumas. Kartu turi įvertinti ir su teisėjo nepriklausomumo garantijomis siejamą draudimą apklausti teisėją apie pasitarimų kambario paslaptį (BPK 80 straipsnio 2 punktas), taip pat Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

86. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat nuosekliai pabrėžiama, kad nepriklausomumas yra ne privilegija, o viena svarbiausių teisėjo ir teismo pareigų, kylanti iš Konstitucijoje garantuotos asmens teisės turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą. Visos valstybinės valdžios institucijos privalo gerbti ir užtikrinti šią Konstitucijoje garantuotą asmens teisę (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1996 m. balandžio 18 d., 1999 m. gruodžio 21 d. ir kt. nutarimai, 2000 m. sausio 12 d. sprendimas). Taigi, prieš nuspręsdami apklausti kaip liudytoją teisėją, ypač apie nagrinėjamos bylos aplinkybes, ikiteisminio tyrimo įstaigos, pareigūnai ir prokurorai turėtų įvertinti tokios apklausos pagrįstumą, būtinumą, atlikimo laiką, pusiausvyrą tarp siekiamų gėrių ir galimo poveikio ne tik teismų nepriklausomumui, bet ir proceso dalyvių teisėms bei teisėtiems interesams. Nors teisėjams yra keliami reikalavimai būti atspariems bet kokiam išoriniam poveikiui, turėtų būti įvertinta, ar aptariami veiksmai nesukels abejonių objektyviam stebėtojui iš šalies, ypač proceso dalyviui, ne tik bylą nagrinėjančio teisėjo ar teismo nepriklausomumu ir nešališkumu, bet ir pasitikėjimu teismu, kaip teisingumą vykdančia institucija.

87. Siekdama pašalinti kasatoriaus abejones dėl teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijoje ir įstatymuose yra nustatyta visuma teisėjo ir teismo nepriklausomumą įtvirtinančių garantijų, užtikrinančių, kad teisėjo priimami procesiniai sprendimai nebūtų paveikti neteisėto trečiųjų asmenų spaudimo. Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalyse, BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris nustato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

88. Teisėjo nepriklausomumas ir nešališkumas užtikrinami ne tik įstatymuose. Teisėjų etikos taisyklės jiems kelia aukštus etinius, profesinius ir kitokius reikalavimus. Būti nepriklausomą teisėją įpareigoja ir priesaika, kuri, pagal Konstitucijos 112 straipsnio 6 dalį, priimama prieš pradedant jam eiti savo pareigas. Teisėjas prisiekia, be kita ko, „būti ištikimas Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas, sąžiningas, humaniškas“. Taigi teisėjo ir teismų konstitucinės bei kitos įstatymu įtvirtintos nepriklausomumo garantijos, teisėjų etikos taisyklės yra pagrindas tam, kad žmonės tikėtų teismo, kaip nepriklausomo teisinių ginčų arbitro, nešališkumu ir objektyvumu.

89. Tiek aptartas teisinis reguliavimas, tiek kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad subjektyvusis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Tačiau iš EŽTT praktikos ir Konstitucinio Teismo doktrinos išplaukia, kad, vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, gali pakakti vien tik kilusių abejonių, jog teismas gali būti šališkas. Būtina pažymėti, kad nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Sprendžiant, ar yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, svarbu tai, ar tokia abejonė yra paremta faktiniais duomenimis, rodančiais šališkumo požymių buvimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-628/2019). Tačiau tokių požymių nustatymas dar nesudaro pagrindo konstatuoti teismo šališkumą.

Kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti visas šališkumo požymių atsiradimą lėmusias aplinkybes, taip pat teismo ar teisėjo veiksmus, kurių imamasi visoms abejonėms dėl nešališkumo pašalinti. Tokia išvada darytina iš keliamo reikalavimo, kad teisėjas, nagrinėdamas bylas ir priimdamas jose sprendimus, turi nepasiduoti valdžios ar valdymo institucijų, pareigūnų, žiniasklaidos priemonių, visuomenės ir atskirų asmenų įtakai (Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnio 4 punktas). Teisėjas turi elgtis taip, kad sumažintų atvejų, kai jį reikia nušalinti nuo bylos nagrinėjimo arba sprendimo priėmimo, skaičių (Bangaloro teisėjų elgesio principų, priimtų teismų pirmininkų 2002 m. lapkričio 25–26 d. posėdyje Hagoje, 2.3 punktas). Bet kokie pašaliniai bandymai paveikti teisėją, nesvarbu, koks jų šaltinis, teisėjo turi būti tvirtai atmesti (Bangaloro teisėjų elgesio principų komentaras, p. 43).

90. Teisėjas turi būti atsparus bet kokiai išorinei įtakai ir neleisti, kad jo priimami procesiniai sprendimai būtų paveikti neteisėto trečiųjų asmenų spaudimo. Ši taisyklė taikytina ne tik galutiniams sprendimams, bet ir tokių sprendimų priėmimo procesui, tarp jų ir procesiniams sprendimams (ne)nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Jeigu teisėjas nusišalina nuo bylos nagrinėjimo dėl jam daromo poveikio, pasiekiamas tokiu poveikiu siektas neteisėtas tikslas, o tai neabejotinai pažeidžia teisėjo ar teismo nepriklausomumo principą, kenkia teismo, kaip teisminės valdžios, autoritetui. Teisėjo (teismo) nusišalinimas, motyvuojant daromu poveikiu, sudaro prielaidas proceso dalyviams abejoti teismo nepriklausomumu ir manyti, kad teismas yra pažeidžiamas. Todėl teisėjas ar teismas turi būti atsparus neteisėtam poveikiui ir nenusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nesant tam įstatyme nustatyto pagrindo.

91. Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos narių kaip liudytojų apklausos kitoje baudžiamojoje byloje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nesudarė BPK 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto nusišalinimo ir nušalinimo pagrindo, bylą nagrinėjusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi nešališkumo principo reikalavimais, apklausos faktą paviešino proceso dalyviams, kad šie galėtų pareikšti nuomones dėl to, ar jiems nekyla abejonių dėl teismo nešališkumo. Bylos aplinkybės patvirtina, kad patys teisėjai neturėjo jokio pagrindo manyti, jog jie dėl apklausų gali turėti išankstinį nusistatymą ar būti tendencingi, t. y. nemanė, kad yra pagrindas nusišalinti. Kartu teisėjų kolegija ėmėsi būtiniausių priemonių, kad būtų pašalintos galimos proceso dalyvių abejonės dėl jos nepriklausomumo ir nešališkumo objektyviuoju aspektu.

Paskutinio teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 18 d., metu teisėjas A. Valantinas informavo baudžiamosios bylos proceso dalyvius, kad visi kolegijos nariai buvo apklausti kaip liudytojai ir jiems buvo užduotas vienas klausimas – ar nagrinėjant šią bylą jiems nebuvo daromas poveikis, ir pakartotinai pasitikslino, ar nebus pareiškimų dėl teisėjų kolegijos nušalinimo šiuo pagrindu. Tačiau jokie nušalinimai nebuvo pareikšti. Taigi, nei kasatoriaus – nuteistojo V. V., nei kitų proceso dalyvių teisė pareikšti nušalinimus nebuvo apribota. O tai, kad niekas iš proceso dalyvių nepareiškė teisėjams nušalinimų, patvirtina, kad niekam nekilo jokių pagrįstų abejonių teismo nepriklausomumu ir nešališkumu.

92. Bylą nagrinėjančios išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais apeliacinės instancijos teismo veiksmais buvo tinkamai įgyvendinta teisėjų pareiga pranešti apie aplinkybes, kurios gali būti svarbios proceso dalyvių apsisprendimui dėl nušalinimo. Aptarti argumentai patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas ėmėsi priemonių procesui nagrinėjamoje byloje organizuoti taip, kad proceso dalyviams negalėtų susidaryti įspūdis, jog teismas galėtų būti tendencingas, vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Ši situacija atitiko EŽTT praktiką, pagal kurią objektyviojo nešališkumo reikalavimas reiškia, kad „teisingumas ne tik buvo vykdomas, bet ir buvo matoma, kad jis vykdomas“ (pvz., Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, 73–78 punktai; 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Denisov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 76639/11, 61 ir 63 punktai).

93. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo kasaciniame skunde nurodytos bylą nagrinėjusių teisėjų apklausos nepadarė poveikio apeliacinės instancijos teismui, dėl ko būtų galima abejoti apeliacinės instancijos teismo nešališkumu ar nepriklausomumu. Todėl daroma išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir BPK 44 straipsnio 5 dalies pažeidimus.

94. Šioje byloje nustatyti pažeidimai, susiję su nuteistojo gynėjos apklausomis, pripažinti esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nes suvaržė nuteistojo V. V. teisę į gynybą. BPK 376 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Šioje byloje kiti nuteistieji skundų nepadavė, o nustatyti pažeidimai yra susiję tik su nuteistojo V. V. teise į gynybą, todėl naikintina tik ta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuri susijusi su nuteistuoju V. V., to jis pats kasaciniame skunde ir prašo.

95. Pagal BPK 386 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla iš naujo nagrinėjama bendra tvarka. BPK 386 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, todėl teisėjų kolegija dėl prokuroro kasacinio skundų argumentų nepasisako, nes sprendimo dėl jų priėmimas šiuo atveju galimas tik tinkamai ir išsamiai išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prokuroras skundžia apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį ne tik dėl nuteistojo V. V., bet ir dėl R. G. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, dėl sprendimo grąžinti valtį „Taifun AL-430“ UAB „Gairana“ bei nuosprendžio dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistųjų V. V., E. D., A. G. ir T. G. solidariai priteista UAB „Kauno vandenys“ 8194,60 Eur (28 294,32 Lt) turtinei žalai atlyginti, naikintinos ir šios apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalys.

Toks sprendimas priimamas atsižvelgiant į tai, kad dėl paminėtų priežasčių išplėstinė teisėjų kolegija negali pasisakyti dėl prokuroro kasacinio skundo argumentų, o nepanaikinus prokuroro skundžiamų nuosprendžio dalių, prokuroro kasacinis skundas liktų neišnagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas apeliacinę bylą nuteistojo V. V. atžvilgiu, turėtų atkreipti dėmesį ir į prokuroro kasaciniu skundu skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti: – panaikinti visą nuosprendžio dalį, priimtą išnagrinėjus nuteistojo V. V. apeliacinį skundą; – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, tenkinant prokuroro apeliacinį skundą, pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 682 straipsniu, BK 75 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam V. V. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir nustatyta, kad V. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse atėmimas trejiems metams; – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. G. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta valtį „Taifun AL-430“, saugomą UAB „Kauno vandenys“ patalpose, grąžinti UAB „Gairana“; – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo V. V. išieškotą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nuspręsta sumažinti iki 5097,31 Eur (17 600 Lt); – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistųjų V. V., E. D., A. G. ir T. G. solidariai priteista UAB „Kauno vandenys“ 8194,60 Eur (28 294,32 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Šias bylos dalis perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Likusią Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartyje cituojamos bylos

  • 2K-13-693/2016
  • 2K-138/2014
  • 2K-150-689/2019
  • 2K-176/2014
  • 2K-180/2014
  • 2K-185-976/2021
  • 2K-198-689/2019
  • 2K-202-303/2020
  • 2K-207/2013
  • 2K-218-222/2017
  • 2K-221-942/2020
  • 2K-242-303/2018
  • 2K-243-942/2016
  • 2K-262-489/2017
  • 2K-274/2007
  • 2K-30-689/2021
  • 2K-315-303/2018
  • 2K-322-1073/2019
  • 2K-356-696/2017
  • 2K-428/2014
  • 2K-497-511/2015
  • 2K-498/2011
  • 2K-5-976/2020
  • 2K-522/2014
  • 2K-527/2014
  • 2K-53/2008
  • 2K-590/2010
  • 2K-590/2014
  • 2K-61/2010
  • 2K-62-628/2019
  • 2K-68/2010
  • 2K-7-124-648/2015
  • 2K-7-266-942/2015
  • 2K-7-48/2009
  • 2K-7-84/2012

Numeriai be nuorodos žymi bylas, kurių nėra biuletenių rinkinyje.

Šią bylą cituoja

  • 2K-7-39-1073/2022 Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis (BK 100 straipsnis) Tarptautinės…
  • 2K-249-942/2022 Teismas (BPK 40 straipsnis) Teisėjo imunitetas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47…
  • 2K-256-976/2024 Baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse nurodytus nusikaltimus (BK 7 straipsnis)
  • 2K-7-119-719/2024 Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė (BK 20 straipsnis). Kyšininkavimas (BK 225…