LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 13 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu E. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, E. T. paskirtas teisės dirbti policijos sistemoje atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendis pakeistas: E. T. nusikalstama veika, nustatyta BK 228 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. T. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir vykdydamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 52-V-597 patvirtinto pareigybės aprašymo patvirtintas pagrindines funkcijas bei privalėdamas, gavęs pranešimus apie administracinius teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių teisės pažeidimų ar ištirtos nusikalstamos veikos, pagal kompetenciją būtų atlikti administracinių teisės pažeidimų tyrimai ir priimti nutarimai šiose bylose, vykdyti administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną, vykdyti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevenciją, tyčia, veikdamas priešingai tarnybos interesams, neatliko savo pareigų ir įgaliojimų – piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y., gavęs tarnybinę informaciją apie neblaivų vairuotoją, tarnybos metu, 2018 m. lapkričio 20 d., apie 2 val., Druskininkuose, M. K. Čiurlionio g., kartu su vyriausiuoju patruliu M. L. sustabdė automobilį (duomenys neskelbtini), kurį būdamas neblaivus vairavo V. V., ir pagal 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 22 straipsnio 7 punkto reikalavimus įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privalėdamas tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę, įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdė ir siekdamas, kad V. V. išvengtų teisinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą arba Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą už transporto priemonės vairavimą esant vairuotojui neblaiviam, bei atvykęs į įvykio vietą, esančią Druskininkuose, M. K. Čiurlionio g., ir ten radęs automobilyje (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai apsvaigusį nuo alkoholio V. V., tyčia netikrino V. V. blaivumo ir šio pažeidimo neužfiksavo, leido V. V. šiuo automobiliu dalyvauti eisme – važiuoti ir pastatyti automobilį (duomenys neskelbtini) šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.
Taip E. T., tyčia neatlikdamas savo pareigų ir įgaliojimų, su tarnybos interesais nesuderinamais veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir taip sudarė sąlygas V. V. išvengti teisinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, išvengti valstybės prievartos taikymo, užkirto kelią teisės pažeidimui išsiaiškinti ir teisingumo įvykdymui bei pažeidė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 52-V-597 patvirtintų pareigybės aprašymo 6.2, 6.4 ir 6.6 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad, gavus pranešimus apie administracinius teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose teisės aktų nustatyta tvarka būtų atlikti visi būtini veiksmai, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių teisės pažeidimų ar ištirtos nusikalstamos veikos, pagal kompetenciją atlikti administracinių teisės pažeidimų tyrimą ir priimti nutarimus šiose bylose, vykdyti administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną, vykdyti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevenciją; 2000 m. spalio 17 d. Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 22 straipsnio 7 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad įtariant, jog nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka privaloma tikrinti, ar asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 punkte, 5 punkte nustatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis, būti objektyviam, priimant sprendimus vengti asmeniškumų, to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 punkto, 5 punkto nuostatas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio reikalavimus sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.
Taip, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, sudarė sąlygas V. V. išvengti teisinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, išvengti valstybės prievartos taikymo, užkirto kelią vienam iš šiurkščiausių teisės pažeidimų išsiaiškinti ir teisingumui įvykdyti, demonstravo nusistatymą nesilaikyti galiojančių norminių aktų ir tarnybinius klausimus spręsti nuolankumo teisės pažeidėjui pagrindais, leido neblaiviam V. V. toliau dalyvauti eisme ir kelti realią grėsmę visuomenei, taip diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, iškreipė policijos paskirtį, dėl to šiais ypač mažinančiais visuomenės pasitikėjimą policija ir menkinančiais jos autoritetą veiksmais didelę neturtinę žalą padarė juridiniam asmeniui – policijos institucijai, taip pat didelę neturtinę žalą patyrė ir Lietuvos valstybė.
2. Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, E. T. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteisė už tai, kad šis asmuo, būdamas valstybės tarnautojas – dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir vykdydamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 52-V-597 patvirtintame pareigybės aprašyme nurodytas pagrindines funkcijas bei privalėdamas gavęs pranešimus apie administracinius teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas įvykių vietose teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių teisės pažeidimų ar ištirtos nusikalstamos veikos, pagal kompetenciją būtų atlikti administracinių teisės pažeidimų tyrimai ir priimti nutarimai šiose bylose, vykdyti administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną, vykdyti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevenciją, tyčia, veikdamas priešingai tarnybos interesams, neatliko savo pareigų ir įgaliojimų – piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas kitokios asmeninės naudos kitam asmeniui, t. y.: gavęs informaciją apie neblaivų vairuotoją, tarnybos metu, 2018 m. lapkričio 20 d. apie 2 val., Druskininkuose, M. K. Čiurlionio g., kartu su vyriausiuoju patruliu M. L. sustabdęs automobilį (duomenys neskelbtini), kurį būdamas neblaivus vairavo V. V., ir pagal 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 22 straipsnio 7 punkto reikalavimus įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privalėdamas tikrinti, ar jis yra neblaivus arba apsvaigęs, šios įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdė ir, siekdamas kitokios asmeninės naudos V. V., tai yra kad V. V. išvengtų teisinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą arba Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, atvykęs į įvykio vietą, esančią Druskininkuose, M. K. Čiurlionio g., ir ten radęs automobilyje (duomenys neskelbtini) sėdintį prie vairo akivaizdžiai apsvaigusį nuo alkoholio V. V., tyčia netikrino V. V. blaivumo ir šio pažeidimo neužfiksavo, leido V. V. šiuo automobiliu dalyvauti eisme – važiuoti ir pastatyti automobilį (duomenys neskelbtini) šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.
Taip E. T. tyčia, neatlikdamas savo pareigų ir įgaliojimų, pažeidė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 52-V-597 patvirtinto pareigybės aprašymo 6.2, 6.4 ir 6.6 punktų reikalavimus; 2000 m. spalio 17 d. Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 22 straipsnio 7 punkto reikalavimus; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų nuostatas; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio reikalavimus ir, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi bei siekdamas kitokios asmeninės naudos V. V., nesant kyšininkavimo požymių, sudarė sąlygas V. V. išvengti teisinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, valstybės prievartos taikymo, užkirto kelią vienam iš šiurkščiausių teisės pažeidimų išsiaiškinti ir teisingumui įvykdyti, demonstravo nusistatymą nesilaikyti galiojančių norminių aktų ir tarnybinius klausimus spręsti asmeninių pažinčių bei nuolankumo teisės pažeidėjui pagrindais, leido neblaiviam V. V. toliau dalyvauti eisme ir kelti realią grėsmę visuomenei, taip diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino policijos, kaip svarbios teisėsaugos institucijos, užtikrinančios asmens, visuomenės saugumą, vykdančios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, prestižą, iškreipė policijos paskirtį, dėl to šiais mažinančiais visuomenės pasitikėjimą policija ir menkinančiais jos autoritetą veiksmais didelę neturtinę žalą padarė juridiniam asmeniui – policijos institucijai, taip pat didelę neturtinę žalą patyrė ir Lietuvos valstybė.
II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių esmė
3. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo E. T. veiksmus pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad jo veiksmai neatitinka to paties straipsnio 2 dalyje nustatyto kvalifikuojamojo požymio – turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo, nes byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad E. T. ir V. V. siejo artimi ryšiai, kad jie gerai pažinojo vienas kitą ir (ar) pan. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad E. T. pats būtų organizavęs kokią nors šventę V. V. pirtyje ir nemokėjęs jam už pirties nuomą, o aplinkybė, kad jis dalyvaudavo kitų kolegų ten organizuojamose šventėse, niekaip nepatvirtina E. T. ryšio su V. V., juo labiau artimo. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad V. V. oficialiai verčiasi pirties nuoma šventėms organizuoti (apie tai skelbiama viešoje internetinėje erdvėje, pvz., svetainėse ,,Booking.com“, ,,Aruodas“ ir pan.), todėl nėra pagrindo netikėti byloje apklaustų liudytojų parodymais, kad organizuojant kokią nors šventę, kur kviesti kolektyvą, šventės apmokėjimo klausimus spręsdavo šios šventės kaltininkas. Svečiai, tarp jų ir E. T., tokio pobūdžio klausimų nespręsdavo. Konstatuodamas, kad E. T. ir V. V. nesiejo artimi ryšiai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis nežinojo, kokiu automobiliu naudojosi V. V., kitaip nebūtų jo stabdęs.
4. Apeliacinės instancijos teismas E. T. nusikalstamą veiką iš BK 228 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek turtinė, tiek neturtinė asmeninė nauda BK 228 straipsnio 2 dalies kontekste suprantama ne tik kaip nauda nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tačiau ir kaip nauda kitam asmeniui, bet tik tuo atveju, kai jis su kaltininku susijęs artimais ryšiais, yra nepagrįsta. Remdamasis teismų formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ryšiai tarp piktnaudžiaujančio tarnyba valstybės tarnautojo ir asmens, kurio naudai daroma tokia nusikalstama veika, neturi būti itin artimi, užtenka nustatyti pakankamos šių asmenų tarpusavio pažinties aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl E. T. ir V. V. (ne)siejusių ryšių ir, atsižvelgdamas į tai, kad E. T. kartu su kitais policijos pareigūnais dalyvaudavo V. V. pirtyje organizuojamose šventėse, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta jų tarpusavio pažinties aplinkybė, kuri yra pakankama E. T. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Kasaciniu skundu E. T. gynėjas advokatas A. Mažeika prašo: panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo pažeista E. T. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 22 straipsnio 3 dalis), ir taip buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Baudžiamąją bylą perduodant teismui su kaltinamuoju aktu, E. T. veiksmai buvo kvalifikuojami pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad jis siekė: 1) asmeninės materialios naudos V. V. (kad V. V. išvengtų teisinės atsakomybės už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio); 2) neturtinės asmeninės naudos sau iš V. V. (jį pažinodamas, anksčiau neatlygintinai naudojęsis jo nuomojama pirtimi, norėjo palaikyti tokius gerus asmeninius santykius ateityje). Pripažindamas E. T. kaltu, pirmosios instancijos teismas jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1, 3 dalimis, proceso dalyviams buvo pranešta, kad kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, kvalifikuojant E. T. veiksmus pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes jis nusikalstamą veiką padarė: 1) siekdamas turtinės naudos sau ir kitokios asmeninės neturtinės naudos kitam asmeniui; 2) siekdamas kitokios asmeninės naudos, tai yra kad V. V. išvengtų neblaivumo patikrinimo procedūros; 3) siekdamas turtinės naudos, nes pažinodamas V. V. anksčiau neatlygintinai naudojosi jam priklausančia pirtimi, ir norėdamas palaikyti tokius gerus asmeninius santykius ateityje; 4) siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių.
5.2. Susipažinus su pirmiau nurodytu kaltinimu ir kito teismo posėdžio metu pareiškus, kad kaltinimas yra neaiškus, nes viename ir tame pačiame kaltinime kvalifikuojanti aplinkybė kelis kartus nurodoma vis skirtingai, taip pat kad nuo tokio kaltinimo yra neįmanoma gintis, teisėjų kolegija sutiko su šiais gynybos argumentais ir, padariusi pertrauką, to paties posėdžio metu pagarsino patikslintą kaltinimą, kuriame buvo nurodyta, kad E. T. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas kitokios asmeninės naudos, tai yra kad jo pažįstamas V. V. išvengtų neblaivumo patikrinimo procedūros.
5.3. Apklausiamas pagal naują kaltinimą, E. T. nurodė, kad kaltas neprisipažįsta, jokios naudos sau neturėjo. Teisėjų kolegijos nariui (ne kolegijos pirmininkui ir ne pranešėjui) paaiškinus, kad formuluojant kaltinimą buvo turėta omenyje tai, jog nuteistasis siekė asmeninės naudos V. V., E. T. atsakė, kad naujame kaltinime niekur nėra parašyta apie V. V. naudą. Nuteistasis pažymėjo, kad kaltinime yra kalbama apie asmeninę naudą jam, ir dar kartą patvirtino, kad jokios naudos neturėjo.
5.4. Taigi, prieš baigiant įrodymų tyrimą, susidarė tokia situacija, kai E. T. vienu metu reikėjo gintis mažiausiai nuo keturių kaltinimų: 1) esančių kaltinamajame akte ir prokuroro apeliaciniame skunde; 2) nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje; 3) nurodytų apeliacinės instancijos teismo; 4) patikslintų apeliacinės instancijos teismo. Toks skirtingų kaltinimų kiekis pažeidžia BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. T. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas kitokios asmeninės naudos V. V. − kad V. V. išvengtų teisinės atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba Baudžiamąjį kodeksą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, t. y. iš esmės nė pagal vieną iš pirmiau nurodytų suformuluotų kaltinimų. Taip buvo pažeista asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nes E. T. iki pat galutinio procesinio sprendimo priėmimo byloje nežinojo, pagal kokį kaltinimą jis bus pripažintas kaltu (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2022 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Sipavičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 49093/99; 1999 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Pelissier ir Sassi prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 25444/94).
5.5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai E. T. veiksmus kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Išvadą, kad kaltininko veiksmų kvalifikavimui pagal šią teisės normą nebūtina nustatyti, jog ryšiai tarp piktnaudžiaujančio tarnyba valstybės tarnautojo ir asmens, kurio naudai daroma tokia nusikalstama veika, yra itin artimi, o užtenka nustatyti tik pakankamos šių asmenų tarpusavio pažinties aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas grindė teismų precedentais (kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-495/2020, 2K-161-693/2019, 2K-108/2009, 2K-577/2011, 2K- 268/2012, 2K-180-976/2017). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
Be to, turi būti atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Analogiškai šiuo klausimu pasisakė ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012).
5.6. Išnagrinėjus apeliacinės instancijos teismo nurodytų bylų faktines aplinkybes ir jose spręstus klausimus, darytina išvada, kad jomis negalima buvo remtis kaip teismų precedentais nagrinėjamoje byloje. Kvalifikuodamas E. T. veiksmus pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas kaip teismo precedentu rėmėsi kitoje kasacinėje byloje priimta nutartimi, kurioje nurodoma, kad ryšiai tarp piktnaudžiaujančio tarnyba valstybės tarnautojo bei asmens, kurio naudai daroma tokia nusikalstama veika, turi būti artimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89/2009). Pažymėtina, kad tai nėra vienintelė nutartis, kurioje tai yra nurodoma. Tie patys teiginiai buvo atkartoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 2K-577/2011, 2K-268/2012, 2K-180-976/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-61-689/2020 ir daugelyje kitų, todėl apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad teismų formuojamoje praktikoje šis požymis nėra išaiškintas, neatitinka tikrovės. Kita vertus, susidūrus su teismų precedentų konkurencija, vadovaujantis jau aptarta Konstitucinio Teismo jurisprudencija, teismo precedentu reikėtų laikyti nutartį Nr. 2K-89/2009, nes ji atspindi susiformavusią teismų praktiką, o kita (-os) nutartis (-ys) laikytina pavieniais atvejais ir todėl teismų precedentais būti negali.
6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:
6.1. Kasaciniame skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl galimo E. T. kaip kaltinamojo teisių pažeidimo, teigiant, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo suvaržyta jo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Nepažeisdamas BPK 255, 256 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir atsižvelgdamas į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nedelsdamas pranešė nagrinėjimo teisme dalyviams, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis. Byloje nėra duomenų, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Priešingai, teismo posėdžio, vykusio apeliacinės instancijos teisme, metu nuteistasis patvirtino supratęs, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažino.
Nei E. T., nei jo gynėjo kalbose, nei kasaciniame skunde nekalbama apie kitokios gynybos nuo pasikeitusių nusikalstamos veikos aplinkybių galimybę. Juo labiau kad net ir pirmosios instancijos teismas, perkvalifikavęs E. T. nusikalstamą veiką pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, iš įrodytomis pripažintų aplinkybių nebuvo pašalinęs E. T. siekio, kad V. V. išvengtų teisinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą, vairuotojui esant neblaiviam, o tai reiškia, kad skundžiamame apeliacinio teismo nuosprendyje E. T. buvo inkriminuota, teismo proceso metu tirta ir dėl to žinoma aplinkybė, kad naudos jis siekė kitam asmeniui − V. V. Nei BPK nuostatos, nei formuojama teismų praktika nedraudžia keisti, tikslinti kaltinimo formuluotės, jei tai daroma nepažeidžiant BPK 255, 256 straipsnių nuostatų.
6.2. Išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai E. T. veiksmus perkvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, konstatuodamas, kad V. V. nuteistajam E. T. buvo gerai pažįstamas ir būtent dėl šios pažinties nuteistasis tyčia nevykdė jam teisės aktais nustatytų ir pareigybės aprašyme deleguotų funkcijų. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptarta ir kasatoriaus nurodyta teismų praktika bei padaryta pagrįsta išvada, kad kitokios asmeninės naudos gali būti siekiama ne tik sau pačiam, bet ir kitiems asmenims.
6.3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal šalių paduotų apeliacinių skundų ribas, įvertinusi byloje surinktus bei Kauno apygardos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo nusikalstamą veiką neteisingai perkvalifikavo iš BK 228 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, pati atliko dalinį įrodymų tyrimą, pranešė nagrinėjimo teisme dalyviams, kad kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, nustatė nuteistajam E. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai, nepažeisdama BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, ištyrė, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotas, teisingas išvadas dėl nusikaltimo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš alternatyvių kasatoriaus prašymų yra palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendį be pakeitimų, nors apeliaciniu skundu šis pirmosios instancijos teismo sprendimas gynėjo buvo skundžiamas dėl jo neįrodytumo. Taigi, kasatorius ir pats nebeginčija byloje surinktų įrodymų ar jų teisinės reikšmės.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. E. T. gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo
8. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014).
9. BK 228 straipsnyje įtvirtinto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2007).
10. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Ne baudžiamajame įstatyme, tačiau teismų praktikoje piktnaudžiavimą kvalifikuojantis požymis – siekimas turtinės naudos – suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-577/2011, 2K-268/2012, 2K-180-976/2017, 2K-189-1073/2019).
11. Svarbu pažymėti, kad BK 228 straipsnio 2 dalyje, skirtingai nei 1 dalyje, nustatyta baudžiamoji atsakomybė ne už apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis), o už pavojingesnį, sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), t. y. kvalifikuotą piktnaudžiavimą. Nustatant šiame straipsnyje esančioje teisės normoje įtvirtintą tyčinio kvalifikuoto piktnaudžiavimo, kuris pasireiškia kaltininkui veikiant tiesiogine tyčia, sudėtį, tiek turtinės, tiek kitokios asmeninės naudos siekimas visais atvejais turi būti aiškiai nustatytas, motyvuotas, o ne menamas, numanomas ar spėjamas. Aiškinant įstatyme įtvirtintus kvalifikuoto piktnaudžiavimo požymius, būtina pabrėžti svarbią aplinkybę, kad neturtinio pobūdžio naudos (kitokios asmeninės naudos) siekimas visų pirma siejamas ne su kitų asmenų neturtine nauda, o su pačiam piktnaudžiaujančiam kaltininkui, jo artimiems asmenims suteikiama gerove. Pats terminas „asmeninė nauda“ suponuoja manymą, kad naudos gavėjas pirmiausia yra šio nusikaltimo subjektas. Atsižvelgiant į asmeninės naudos turinio neapibrėžtumą įstatyme, šios neturtinės vertybės sąvokos abstraktumą, tokio kvalifikuojančio požymio taikymas galimas tik tokiu atveju, kai prieinama prie konkrečiomis bylos aplinkybėmis patvirtintos išvados, kad dėl siekiamos asmeninės naudos pobūdžio BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytas piktnaudžiavimo nusikaltimas yra įgavęs aiškiai didesnį pavojingumą.
12. Būtina pasakyti ir tai, kad ir BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekvalifikuotas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas valstybės tarnyboje nebūna padaromas kaltininkui neturint jokių tikslų, paskatų ar motyvų ir jį padaręs kaltininkas paprastai sulaukia neturtinio pobūdžio satisfakcijos (pvz., gerų santykių palaikymo, neapibrėžto pažado atsidėkoti ateityje, geranoriškumo ir pan.). Negyvenimiška ir teismų praktikoje nesutinkama tokia hipotetinė situacija, kad veiksnus valstybės tarnautojas, atsidūręs tarnyboje, šiaip be jokio prašymo, motyvo, priežasties, asmeninio intereso nuspręstų tyčia jam suteiktas teises, pareigas ar įgaliojimus panaudoti priešingai tarnybos interesams. Pati šio nusikaltimo valstybės tarnybai (piktnaudžiavimo) esmė yra tyčinis neteisėtas kitų asmenų interesų tenkinimas, priešingai įstatymo reikalavimams panaudojant tarnybinę padėtį ir suteiktus įgaliojimus. Tai paprastai būna neteisėto piktnaudžiavimo užsakovų interesais kaltininko vykdomas tarnybos galimybių panaudojimas ar nepanaudojimas jiems reikalingam tikslui ar naudai pasiekti, dėl kurio tam tikros naudos gauna ir kaltininkas.
13. Taigi toks pavojingas baudžiamojo įstatymo uždraustas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimas visais atvejais būna susietas su kažkieno siekiama turtinio ar neturtinio pobūdžio nauda, o jai pasiekti dažniausiai užsakomi būtini tyčiniai neteisėti piktnaudžiaujančio tarnyba kaltininko veiksmai, kuriuos įmanoma atlikti tik valstybės tarnyboje. Atlikęs tokius veiksmus, kaltininkas paprastai gauna šioje nutartyje pirmiau apibūdintos, plačiąja prasme suprantamos asmeninės neturtinio pobūdžio naudos. Būtent todėl BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoje kvalifikuotoje piktnaudžiavimo sudėtyje nurodytos šio nusikaltimo pavojingumą didinančios aplinkybės turi būti aiškios, įrodytos ir akivaizdžiai išplaukiančios iš byloje nustatytų aplinkybių.
14. Šioje kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje abiejų žemesnės grandies teismų yra nustatyta, kad valstybės tarnautojas, policijos pareigūnas E. T., būdamas (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes tyčia veikė priešingai tarnybos interesais, pažeisdamas kaltinime pagal BK 228 straipsnį nurodytų svarbių teisės aktų, susijusių su neblaivaus asmens, vairuojančio automobilį, patikrinimu ir esant pagrindui tokio asmens patraukimu reikiamon teisinėn atsakomybėn, nuostatas.
15. E. T., atvykęs į įvykio vietą ir radęs neblaivų vairuotoją V. V., privalėdamas tikrinti, ar šis didesnio pavojaus šaltinio vairuotojas yra neblaivus arba kitaip apsvaigęs, šios įstatyme įtvirtintos pareigos nevykdė, leido šiam neblaiviam asmeniui toliau dalyvauti eisme ir kelti realią grėsmę visuomenei. Taip veikdamas policijos pareigūnas E. T. siekė, kad iš matymo pažįstamas to paties miesto gyventojas V. V., kurio viešai nuomojamos pirties paslaugomis Druskininkuose su kitais policijos pareigūnais yra naudojęsis ir E. T., išvengtų galimos teisinės atsakomybės.
16. Tokioje, atrodytų, paprastoje faktinėje situacijoje dėl BK 228 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir dėl to, ar tokiu piktnaudžiavimu dėl draugiškumo buvo gauta asmeninės naudos, nustatymo abiejų teismų sprendimuose padarytos skirtingos išvados.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad proceso metu siekiant nustatyti tikruosius E. T. piktnaudžiavimo tarnyba tikslus net kelis kartus kito ir būtent prokuroro bei teismo iniciatyva buvo modifikuojamas kaltinimas pagal BK 228 straipsnį. Antai kaltinamajame akte E. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis <...> piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui, <...> siekdamas asmeninės materialios naudos V. V., kad jis išvengtų teisinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ar 6 dalį arba Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį už transporto priemonės vairavimą esant vairuotojui neblaiviam, bei siekdamas asmeninės neturtinės naudos sau iš V. V. – jį pažinodamas, neatlygintinai naudojęsis jo nuomojama pirtimi ir norėdamas palaikyti tokius gerus asmeninius santykius ateityje <...>. Pirmosios instancijos teismui nuteisus E. T. už nekvalifikuotą piktnaudžiavimą, apeliaciniame skunde, prašydamas taikyti BK 228 straipsnio 2 dalį, prokuroras aiškiai iš piktnaudžiavimo tarnyba siektos naudos nenurodė, tačiau iš apeliacinio skundo 6 punkto galima daryti išvadą, kad prašoma pripažinti E. T. kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl asmeninės naudos sau – naudojimosi pirtimi bei gerų santykių palaikymo ir dėl asmeninės naudos siekimo kitam asmeniui – siekimo padėti išvengti baudos ar kitokios valstybinės prievartos priemonių V.
V. Apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą pranešant apie galimybę nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, šis teismas nurodė, kad E. T. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau ir kitokios asmeninės neturtinės naudos kitam asmeniui, būtent: <...> siekdamas kitokios asmeninės naudos, kad V. V. išvengtų neblaivumo patikrinimo procedūros, o didesniam kaip 0,4 promilės neblaivumui pasitvirtinus – ir teisinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą arba Baudžiamąjį kodeksą už transporto priemonės vairavimą esant vairuotojui neblaiviam, bei siekdamas turtinės naudos, nes pažinodamas V. V. anksčiau neatlygintinai naudojosi jam priklausančia pirtimi ir norėdamas palaikyti tokius gerus asmeninius santykius ateityje <...>. Antrą kartą pranešdamas apie galimybę nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, teismas nurodė, kad E. T. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas kitokios asmeninės naudos, būtent: <...> siekdamas kitokios asmeninės naudos, kad V. V. išvengtų neblaivumo patikrinimo procedūros, o didesniam kaip 0,4 promilės neblaivumui pasitvirtinus – ir teisinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą arba Baudžiamąjį kodeksą už transporto priemonės vairavimą esant vairuotojui neblaiviam <...>. Galiausiai apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. T. nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas kitokios asmeninės naudos kitam asmeniui, būtent: siekdamas kitokios asmeninės naudos V. V., tai yra kad V. V. išvengtų teisinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą arba Baudžiamąjį kodeksą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, atvykęs į įvykio vietą, esančią Druskininkuose, M. K. Čiurlionio g., ir ten radęs automobilyje (duomenys neskelbtini) sėdintį prie vairo akivaizdžiai apsvaigusį nuo alkoholio V. V., tyčia netikrino V. V. blaivumo <...>.
18. Tokia teisingo kaltinimo paieškų gausi situacija rodo, kad, darydamas priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas, pasitelkdamas įvairias aplinkybes, modifikavo kaltinimą, siekdamas nustatyti, kokios naudos siekė E. T. piktnaudžiaudamas tarnyba, tačiau iš esmės galiausiai priėjo tokią pačią išvadą kaip ir pirmosios instancijos teismas – kad buvo siekta asmeninės naudos ne piktnaudžiaujančiam kaltininkui E. T., jo artimiems asmenims ar jų šeimos nariams, o buvo siekta, kad nepatirtų nepatogumų V. V., tai yra išvengtų galimos teisinės atsakomybės už vairavimą neblaiviam. Tokio pobūdžio piktnaudžiavimas, neteisėta pagalba, teikta dėl draugiškumo tik iš matymo pažįstamam žmogui, atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus dėl piktnaudžiavimo veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį galimybių, akivaizdžiai neatitinka nei BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyto kvalifikuojančio požymio turinio, nei jame nurodyto asmeninės naudos siekio sampratos.
Apeliacinės instancijos teismas teisingai nuosprendžio 32 punkte nurodė, kad „naudos siekimo požymis sau šiuo atveju neturi būti aiškinamas plečiamai ir kriminalizuojamas“, tačiau, aiškindamas kitokios asmeninės naudos požymį, pats šios taisyklės nesilaikė. Neturėtų būti formuojama tokia teismų praktika, kad tyčiniai neteisėti piktnaudžiaujančio tarnyba kaltininko veiksmai, padaryti padedant pažįstamam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės, jau vien dėl to suponuoja kitokią asmeninę naudą ir yra pavojingesni.
19. Perkvalifikuodamas E. T. veiką, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi atskiromis kasacinės instancijos teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200- 495/2020, 2K-161-693/2019, 2K-180-976/2017, 2K-268/2012, 2K-577/2011, 2K- 108/2009, tačiau nė viena jų nelaikytina precedentu nagrinėjamoje byloje, nes jose nėra pateikti išaiškinimai, kurie akivaizdžiai pagrįstų pirmiau nurodytą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Antai baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-693/2019, 2K-268/2012, 2K-577/2011 asmenys buvo nuteisti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį teismams konstatavus, kad savo neteisėtais veiksmais jie siekė turtinės naudos; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-976/2017 kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad kaltininko neteisėti veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 225 straipsnio 4 dalyje, sudėtį; baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2009, 2K-200-495/2020 analizuojamos aplinkybės, turinčios reikšmės asmens veiksmų kvalifikavimui pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, skiriasi nuo nustatytų nagrinėjamoje byloje, nes šiose bylose teismų buvo nustatyta, kad kaltininkus siejo ne vien pažintis, o išties artimi ryšiai (pirmu atveju savo neteisėtais veiksmais kaltininkai siekė padėti giminaičiui ir geram pažįstamui, antru – kolegai, policijos pareigūnui, su kuriuo kaltininkė dirbo tame pačiame policijos komisariate).
20. Kartu pažymėtina, kad, priešingai nei apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas savo nuosprendžio 17 lape, aptardamas E. T. veikos kvalifikavimui reikšmingus faktus, t. y. kokioms aplinkybėms esant kaltininkui kilo poreikis piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, kokius konkrečius įvykio metu veiksmus teisėtai ir neteisėtai atliko E. T., pateikė išsamią, bylos duomenimis grįstą išvadą apie įrodytas E. T. ir V. V. pažinties, ryšio artumo bei anksčiau įvykusio bendravimo aplinkybes.
21. Teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismo išvados dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo nuteistajam E. T. pripažintinos tinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.
22. Dėl to, kas pirmiau pasakyta, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. T. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 383 straipsnis).
23. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nusprendus patvirtinti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas E. T. nusikalstamos veikos kvalifikavimas yra teisingas, kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su kaltinimo keitimo metu apeliacinės instancijos teisme padarytais esminiais BPK pažeidimais, svarstymas kasacinės instancijos teismo sprendimui įtakos nebeturi, todėl atskiro nagrinėjimo jie nereikalauja. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria E. T. nusikalstama veika buvo perkvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Dėl šios dalies palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria E. T. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, be pakeitimų. Kitos Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalies nenaikinti ir nekeisti.