LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. lapkričio 22 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko, Eligijaus Gladučio, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Aleno Piesliako, Algimanto Valantino ir Artūro Pažarskio (pranešėjas), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Daliai Markauskienei, nuteistajam K. T., jo gynėjui advokatui Giedriui Danėliui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto ir nuteistojo K. T. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžių.
Utenos apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu K. T. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 226 straipsnio 2 dalį (3 veikos) kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu panaikinta Utenos apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalis dėl K. T. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (veika dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – K. T. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš nuteistojo konfiskuojant 1000 Eur, kaip padarytos nusikalstamos veikos rezultatą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 682 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, atimant K. T. teisę dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. T. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narys ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas, veikdamas 2018 m. lapkričio 26 d., 2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 18 d., 2018 m. gruodžio 20 d., 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. sausio 11 d., 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. sausio 17 d. telefoninių pokalbių su R. K. (kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu) metu, taip pat 2018 m. lapkričio 27 d., 2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 18 d. susitikimų su R. K. jo (K. T.) darbo kabinete Nr. 207, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), metu, taip pat 2019 m. sausio 11 d. susitikimo su R. K. VšĮ (duomenys neskelbtini) metu, taip pat 2019 m. sausio 24 d. susitikimo su R. K. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės pastato kieme adresu: (duomenys neskelbtini), metu, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero tarnybine padėtimi ir valdžios atstovo įgaliojimais bei kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savo ir visuomeninio rinkimų komiteto „(duomenys neskelbtini)“ naudai tiesiogiai iš R. K. pareikalavo ir susitarė su R. K. iš šio užmaskuotai per kitą asmenį priimti 1000 Eur kyšį kaip auką Komitetui, pažadėjęs R. K. paveikti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų, vykdydami įgaliojimus, tai yra kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai skubos tvarka imtųsi veiksmų, kad būtų patikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, taip pat kad šis žemės sklypas būtų perimtas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės žinion, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 16 d. užmaskuotai per kitą asmenį – D. G., kurią surado UAB „T“ direktorė K. K. (kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu), savo ir Komiteto naudai priėmė iš R. K. ir K. K. 1000 Eur kyšį, D. G. K. K. prašymu šiuos pinigus 2019 m. sausio 16 d. banko pavedimu užmaskuotai – kaip auką – pervedus į Komiteto banko sąskaitą, tačiau Komitetui pripažinus D. G. auką nepriimtina (viršijančia 10 procentų D. G. deklaruotų pajamų) ir Komitetui 2019 m. sausio 22 d. banko pavedimu grąžinus D. G. 1000 Eur, tai yra nepavykus iki galo įgyvendinti nusikalstamo sumanymo, jis (K. T.), tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 24 d. užmaskuotai per kitą asmenį – A. P., kurią surado K. K., savo ir Komiteto naudai priėmė iš R. K. ir K. K. 1000 Eur kyšį, A. P. K. K. prašymu šiuos pinigus 2019 m. sausio 24 d. banko pavedimu užmaskuotai – kaip auką – pervedus į Komiteto banko sąskaitą.
2. K. T. išteisintas dėl kaltinimų, kad, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narys ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas, veikdamas 2018 m. lapkričio 21 d., 2018 m. gruodžio 7 d., 2018 m. gruodžio 17 d. telefoninių pokalbių su D. L. (kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 226 straipsnio 6 dalies pagrindu) metu, taip pat 2018 m. lapkričio 22 d., 2018 m. gruodžio 17 d. susitikimų su D. L. jo (K. T.) darbo kabinete Nr. 207, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), metu, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero tarnybine padėtimi ir valdžios atstovo įgaliojimais bei kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savo ir visuomeninio rinkimų komiteto „(duomenys neskelbtini)“ naudai tiesiogiai provokavo D. L. duoti ir susitarė su D. L. iš šio užmaskuotai – kaip auką Komitetui – priimti tiksliai nenustatytą didesnės negu 1 MGL vertės, tačiau neviršijantį 10 procentų metinių D. L. deklaruotų pajamų kyšį, pažadėjęs D. L. paveikti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų, vykdydami įgaliojimus, tai yra sudarytų išskirtines sąlygas D. L. atstovaujamai UAB „V“ dalyvauti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių, susijusių su verslu, kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos atrankoje (toliau – Atranka), siekiant, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra įvažiavimas į UAB „V“ veiklos vietą (esančią (duomenys neskelbtini)), būtų kapitališkai suremontuotas (išasfaltuotas) valstybės lėšomis, o būtent kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai paaiškintų D. L. Atrankos tvarką, apžiūrėtų D. L. pageidaujamą suremontuoti (išasfaltuoti) kelią, taip pat pakonsultuotų D. L. dėl šio kelio remonto ir įtrauktų šį kelią į (duomenys neskelbtini) rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą tolesnėms Atrankos procedūroms vykdyti.
3. Taip pat jis išteisintas dėl kaltinimų, kad, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narys ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas, veikdamas 2018 m. spalio 23 d. susitikimo su 2015–2019 m. kadencijos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos nariu A. P. (kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu) jo (K. T.) darbo kabinete Nr. 207, esančiame (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės pastate adresu: (duomenys neskelbtini), metu, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero tarnybine padėtimi ir valdžios atstovo įgaliojimais bei kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ir kitų institucijų valstybės tarnautojams ar valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, savo ir visuomeninio rinkimų komiteto „(duomenys neskelbtini)“ naudai tiesiogiai susitarė su A. P. iš šio priimti nematerialios formos, neturintį ekonominės vertės kyšį – asmeninę naudą sau ir Komitetui, o būtent susitarė su A. P., kad šis nesitrauks iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos, būdamas šioje koalicijoje padės jam (K. T.) ir Komitetui siekti politinių tikslų bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu balsuos už neplaninio VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės audito atlikimą, už tai jis (K. T.) pažadėjo A. P. darbą (pareigas) UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra pažadėjo paveikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai direktoriaus pareigas einantį A. G., kad šis teisėtai veiktų, vykdydamas įgaliojimus, tai yra priimtų A. P. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. inžinieriaus aprūpinimui pareigas.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo K. T. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl K. T. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (veika dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) ir dėl šios dalies priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas konstatavo, kad nors tiesioginis kaltinamojo pažadas veikti R. K. interesais tik už kyšį neužfiksuotas, tačiau iš visų faktinių duomenų matyti, kad K. T., būdamas rajono meras, buvo itin suinteresuotas dalyvauti savivaldos ir mero rinkimuose ir juos laimėti (sąraše įrašytas pirmuoju numeriu). Dėl to jis ieškojo jo politinės veiklos palaikytojų, taip pat ir asmenų, kurie galėtų finansiškai remti šią jo veiklą ir įsteigtą politinį darinį. Vienu iš tokių neabejotinai tapo verslininkas R. K., kuris pats turėjo konkretų interesą įgyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), kuriame tikėjosi pastatyti sutuoktinės įmonės kliniką.
Akivaizdu, kad K. T. suprato, jog jis, pasinaudodamas savo, kaip (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero, tarnybine padėtimi, valdžios atstovo įtaka (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, gali jiems duoti ir davė nurodymus, t. y. paveikti, kad jie veiktų pagal savo įgaliojimus, šiuo atveju „pajudintų“ sklypo klausimą, kitaip tariant, imtųsi jo įteisinimo procedūrų, o tai šie ir darė. Būtent už šią konkrečią veiklą K. T. ir paprašė verslininko R. K. paremti jo Komitetą, o tai R. K., aiškiai suvokdamas, kad jam atsisakius sklypo įgijimo procesas nebus toks spartus ar net visiškai sustos, nes 2019 m. sausio 28 d. baigiasi K. T., kaip mero, įgaliojimai, iki šio termino pabaigos padarė – ieškojo ir surado asmenis, per kuriuos jis pats savo ir šeimos lėšomis parėmė Komitetą.
Šiuo atveju nėra svarbu, kad aukoti per trečiuosius asmenis buvo pačių R. K. ir K. K. idėja, nenorint, kad sklypo nuoma būtų siejama su auka, norėdami patys išlikti nematomi, išvengti apkalbų bei spekuliacijų. Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad K. T. pažadėjo R. K. ir atliko aktyvius veiksmus dėl žemės sklypo „pajudinimo“, o bekalbant apie R. K. interesus dėl žemės sklypo ir atsisakymą dalyvauti politikoje, paprašė (pasiūlė) paaukoti Komitetui. Pakrypus kalbai apie atlygį, K. T. ir R. K. susitarė dėl kyšio priėmimo būdo ir dydžio, pervedant auką į K. T. nurodytą sąskaitą. Auka buvo pervesta į sąskaitą ir priimta, nes K. T. tuojau pat buvo informuotas apie padarytą pavedimą ir žinojo, kas pervedė pinigus ir kieno vardu jis buvo padarytas. Pažymėtina, kad šie abu interesai yra susipynę tarpusavyje, yra tiesiogiai susiję ir šiuo atveju būtent tuo pasireiškia atlygio už aprašomus veiksmus nepagrįstumas.
III. Kasacinių skundų argumentai
5. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras R. Pačebutas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl išteisinimo dėl veikų, nurodytų BK 226 straipsnio 2 dalyje, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taip pat prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, atimant K. T. teisę dirbti valstybės tarnyboje, eiti savivaldybės tarybos nario ir savivaldybės mero pareigas ketveriems metams, taip pat viešųjų teisių – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas – atėmimą ketveriems metams. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad K. T. yra pagrįstai išteisintas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes šios išvados nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir nenurodė teismo nustatytų bylos aplinkybių, taip pat pagrįstų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl įrodymų turinio, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl K. T. išteisinimo dėl jam inkriminuotų dviejų nusikalstamų veikų padarymo turėtų būti panaikinta dėl padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų.
Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant prokurorės apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti išsamią įrodymų analizę ir pateikti atitinkamai motyvuotas išvadas, kartu pasisakydamas dėl apeliacinio skundo pagrįstumo, tačiau jis iš esmės išsamiai ir nešališkai neištyrė byloje surinktų įrodymų ir, nustatydamas faktines veikų padarymo aplinkybes, ignoravo svarbius bylos duomenis, neišnagrinėjo reikšmingų ir esminių apeliacinio skundo argumentų, šališkai, tendencingai atliko įrodymų vertinimą, įvykio aplinkybes ir įrodymus vertino selektyviai (vertino tik K. T. teisinančius įrodymus ir nevertino įrodymų, kurie pagrindžia jo kaltę), subjektyviai ir klaidingai juos interpretavo, neatskleidė įrodymų tarpusavio santykio, nevertino įrodymų viseto.
5.2. Dėl veikos su UAB „V“ kasatorius gausiai nurodo atskirus įrodymus, juos aptaria, analizuoja jų turinį. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog K. T. būtų provokavęs D. L. duoti ir susitaręs iš jo kaip auką Komitetui priimti tiksliai nenustatytą, didesnės negu 1 MGL vertės, tačiau neviršijantį 10 procentų metinių D. L. deklaruotų pajamų kyšį, faktinius duomenis vertino atsietai, jų nesusiejo į vientisą loginę grandinę, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad K. T., siūlydamas D. L. dalyvauti Komitete, pasakodamas apie galimybę prisidėti parama, to visiškai nesiejo su jau aptarta tema dėl UAB „V“ įvažiavimo remonto. Su tokiomis teismo išvadomis sutikti negalima, nes jos prieštarauja faktiniams duomenims.
5.3. Apeliacinės instancijos teismas nevertino apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl K. T. ir D. L. susitikimų vaizdo ir garso įrašų turinio analizės, neatsižvelgė į aplinkybę, kad D. L., norėdamas, kad jo interesai dėl kelio remonto būtų įgyvendinti, turėjo rinktis iš K. T. pasiūlymų dėl jo (D. L.) interesų įgyvendinimo. D. L., matydamas K. T. veiksmus bei girdėdamas jo pažadus veikti D. L. interesais, suprato, kad savo pažadus dėl poveikio savivaldybės administracijos tarnautojams K. T. nedelsdamas pradėjo įgyvendinti, taip pat suprato ir tai, kad bet kada K. T. galėjo nutraukti veiksmus. D. L. buvimas situacijoje, kai K. T. pradėjo aktyvius veiksmus, įgyvendinant jo interesus, prilygo situacijai, kad, jeigu nebus duotas kyšis, bus veikiama (neveikiama) priešingai jo interesams, – procesas buvo pradėtas, vyko ir buvo planuojama, kad vyks. Tolesni jų veiksmai, tai yra D. L. nesuteikta parama Komitetui bei K. T. tolesnis nesidomėjimas aptariamu keliu, įgalina daryti vienareikšmišką išvadą, o ne prielaidą, kaip pažymėjo teismas, kad K. T., D. L. nesuteikus paramos, prarado interesą veikti D. L. naudai. Vien tai, kad K. T. tikėjosi iš D. L. naudos rinkimų kampanijoje ir siūlė jam tuo tikslu kelis variantus, tarp jų ir finansinės paramos, jau yra provokavimas duoti kyšį.
5.4. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinio skundo dalies argumentus, motyvavo D. L. parodymais teisme, kad K. T. neišreiškė susiejimo tarp paramos Komitetui ir kelio asfaltavimo, kad buvo dvi atskiros temos – apie kelią ir apie paramą. Pažymėtina, kad teismas selektyviai vertino tik atskirą liudytojo D. L. parodymų dalį, nesusiedamas jos su visais bylos duomenimis. Liudytojo D. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuos jis patvirtino ir teisiamajame posėdyje, atitinka visą bylos medžiagą, sudaro vientisą loginę seką. Teismo teiginiai dėl D. L. suvokimo apie provokavimą duoti kyšį, kilusio dėl vidinio paties D. L. įsitikinimo, yra visiškai nepagrįsti, rodantys, kad teismas netinkamai išnagrinėjo ir atliko objektyviai užfiksuotų K. T. veiksmų vertinimą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad D. L. vidinį įsitikinimą apie tai, jog jis „spaudžiamas prie sienos finansiškai paremti Komitetą“, jo manymą, kad jei neparems Komiteto, tai negaus K. T. pagalbos dėl kelio tvarkymo, suformavo būtent realūs K. T. veiksmai ir jo žodžiai.
5.5. Nusikalstamos veikos, nurodytos BK 226 straipsnio 2 dalyje (tarpininko kyšininkavimas), sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų), už tai pažadėjo ar susitarė priimti, reikalavo ar provokavo duoti arba priėmė kyšį. Nusikalstamos veikos baigtumui būtina nustatyti ne tik vieną iš pirmiau nurodytų alternatyvių su kyšio priėmimu (davimu) susijusių objektyviųjų požymių, bet ir tarpininko pažadą kyšio davėjui paveikti BK 226 straipsnyje nurodytą subjektą, kad šis atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydamas įgaliojimus. Toks pažadas turi būti realus ir tai yra įrodinėtina aplinkybė, kuri negali būti pagrįsta prielaidomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021). Kaltininko veiksmams kvalifikuoti neturi reikšmės tai, kam jis konkrečiai ketino skirti kyšį (pažadui įgyvendinti ar sau), svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo (neveikimo) bus patenkinti kyšio davėjo interesai.
Kaltininko pažadas paveikti atitinkamus subjektus kyšio davėjui gali būti išreikštas ne tik žodžiu, raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau bet kuriuo atveju turi būti jam suprantamas ir aiškus. Išanalizavus ir įvertinus faktinius duomenis, darytina išvada, kad K. T. provokavo D. L. duoti ir susitarė su D. L. iš šio kaip auką Komitetui priimti nenustatytą, didesnės nei 1 MGL dydžio vertės, neviršijantį 10 procentų metinių D. L. deklaruotų pajamų kyšį, pažadėjęs D. L. paveikti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kad jie sudarytų išskirtines sąlygas D. L. atstovaujamai UAB „V“ dalyvauti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių, susijusių su verslu, kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos atrankoje.
5.6. Dėl veikos su A. P. įdarbinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai teisingai nustatė faktinę aplinkybę, jog K. T. žadėjo įdarbinti A. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra pažadėjo paveikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai direktoriaus pareigas einantį A. G., kad šis teisėtai veiktų, vykdydamas įgaliojimus, ir priimtų A. P. į darbą šioje įmonėje. Tačiau teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių viso K. T. A. P. duoto pažado paveikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai direktoriaus pareigas einantį A. G., kad šis teisėtai veiktų, vykdydamas įgaliojimus, ir įdarbintų A. P. į šią įmonę, turinį.
5.7. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes, kad po to, kai K. T. pažadėjo A. P. įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. T. pakreipė pokalbį, vykusį 2018 m. spalio 23 d. tarp K. T., A. P. ir A. G., kita linkme ir pasakė: „Dabar dėl ketvirtadienio. Reikia, nu, kaip sakyt, kad jau būtų patvirtintas auditas ligoninėj. Ir dabar va atstovaukit rimtai.“ 2018 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta pavesti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai atlikti VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės veiklos auditą. A. P. nepasitraukė iš valdančiosios koalicijos ir balsavo už audito atlikimą. Tačiau teismas, nustatęs šias faktines aplinkybes, visiškai nepagrįstai nusprendė, kad daryti išvados, jog tokį jo elgesį lėmė susitarimas su K. T., negalima.
5.8. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. P., būdamas valdančiosios koalicijos narys, balsavo už audito ligoninėje atlikimą, būdamas įsitikinęs, kad auditas yra reikalingas, ir ši aplinkybė paneigia K. T. inkriminuojamo kyšio kaip atlygio neteisėtumą ir nepagrįstumą. Toks teismo vertinimas yra nepagrįstas, padarytas netinkamai įvertinus surinktus faktinius duomenis. Faktai, užfiksuoti 2018 m. spalio 23 d. susitikimo K. T. tarnybiniame kabinete metu, rodo, kad būtent šio susitikimo metu K. T. susitarė su A. P., jog A. P. liks valdančiojoje koalicijoje. A. P., vykdydamas susitarimą, pasiliko valdančiojoje koalicijoje. K. T. susitarė su A. P., kad A. P. balsuodamas padės Komitetui siekti politinių tikslų, balsuos už neplaninio audito atlikimą (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tai A. P. ir atliko – balsavo už šį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad visa tai A. P. darė mainais už tai, jog K. T. pažadėjo A. P. pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, paveikdamas kitus valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, tai yra BK 226 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis. Ta aplinkybė, kad pats A. P. manė, jog auditas yra reikalingas, nepaneigia buvusio nusikalstamo susitarimo su K. T. balsuoti už auditą: „Reikia, kad jau būtų patvirtintas auditas ligoninėj. Ir dabar va atstovaukit rimtai“, ir neturi teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui.
5.9. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad K. T. negalėjo priimti kyšio nei Rinkimų komiteto, nei savo naudai, yra nepagrįsti. Tuo metu Komitetas buvo buriamas, organizuojamas ir jau buvo aiški jo sudėtis bei tikslai, o netrukus 2018 m. lapkričio 27 d. buvo sudaryta Komiteto veiklos sutartis ir A. P. pasilikimas valdančiojoje koalicijoje buvo svarbus ir reikšmingas, rengiantis artėjantiems rinkimams. Teismas neįvertino aplinkybės, kad meras K. T. buvo ligoninės vadovo D. V. politinis konkurentas, jų tarpusavio santykiai nebuvo geri, buvo labai aiškūs prieštaravimai, asmeniniai ir dalykiniai nesutarimai. K. T. santykiai su tuometiniu (duomenys neskelbtini) ligoninės vadovu D. V. buvo įtempti, todėl neeilinis auditas, kuris galimai būtų nustatęs ligoninės vadovo darbo trūkumus, K. T., kaip politikui, besiruošiančiam artėjantiems rinkimams, buvo labai svarbus. Liudytojas D. V. parodė, kad neplaninis auditas buvo skirtas tam, kad būtų rasta priežasčių jį paveikti, kad jis trauktųsi iš įstaigos vadovo pareigų. Todėl K. T. buvo labai svarbu, kad Taryba nubalsuotų už neeilinio audito atlikimą ligoninėje, ir jam buvo svarbus kiekvienas koalicijos nario balsas.
5.10. Apeliacinės instancijos teismas pasirinktinai vertino tik dalį liudytojo A. G. parodymų dėl įmonės pareigybių struktūros, tačiau nepasisakė dėl kitos liudytojo A. G. parodymų dalies, netyrė liudytojo parodymų visumos. A. G. parodė, kad jis žinojo, jog A. P. siekia UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo posto ir prašė mero K. T. jį paskirti į tas pareigas. Žino, kad A. P. nurodė merui, jog jei nebus paskirtas į tas pareigas, jis pasitrauks iš koalicijos. Buvo diskusija su meru ir administracijos pavaduotoju A. G., kokią poziciją galima būtų pasiūlyti A. P. Jis pasiūlė vyr. inžinieriaus aprūpinimui poziciją, kuri nėra konkursinė. Meras tam pritarė. Meras yra pasakęs, kad A. P. yra reikalingas žmogus tam, kad Taryboje būtų išlaikyta dauguma, kaip asmuo visuomeninio judėjimo iškeltų kandidatų sąraše.
5.11. Iš visų faktinių duomenų matyti, kad K. T. susitarimas su A. P., kurio pažadas, kad jis nesitrauks iš valdančiosios koalicijos ir būdamas koalicijoje, taip pat ir K. T. Komiteto sąraše kaip kandidatas į rajono tarybą nuo K. T. Rinkimų komiteto, padės siekti K. T. ir Rinkimų komitetui politinių tikslų, balsuos už neplaninio audito ligoninėje atlikimą, yra nematerialios formos kyšis K. T. – nepagrįstas ir neteisėtas atlygis valstybės tarnautojui merui K. T. už pageidaujamą veikimą, tai yra kad jis, pasinaudodamas mero tarnybine padėtimi, valdžios atstovo įgaliojimais, kita tikėtina įtaka, paveiktų A. G., kad jis priimtų A. P. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. inžinieriumi aprūpinimui, t. y. teisėtai veiktų, vykdydamas įgaliojimus.
5.12. Apeliacinės instancijos teismas reikalavimo kruopščiai patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą, kad teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, taip pat BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto įrodymų vertinimo reikalavimo nesilaikė, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad K. T. nepadarė nusikalstamų veikų, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo išvados šioje byloje nepagrįstos išsamiu BPK nurodyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnyje.
5.13. Apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas K. T. tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams, netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas ir pažeidė BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalį. BK 682 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Savivaldybės tarybos nario ir savivaldybės mero teisinę padėtį apibrėžia specialus teisės aktas – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.
BK 230 straipsnio 1 dalyje yra išaiškinta, kad šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Teismas K. T. visiškai pagrįstai paskyrė šią baudžiamojo poveikio priemonę, nes nusikalstamą veiką jis padarė darbinės veiklos srityje, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narys ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas.
Tačiau darbas valstybės tarnyboje yra plati sąvoka ir kyla neaiškumų, ar renkamos savivaldybės tarybos nario ir mero pareigos gali būti prilygintos darbui valstybės tarnyboje. Nors savivaldybės tarybos nario ir savivaldybės mero pareigos plačiąja prasme atitinka valstybės tarnautojo sąvoką, apibrėžtą Valstybės tarnybos įstatyme, tačiau, esant tokiai teisinei situacijai, kai Valstybės tarnybos įstatymas yra netaikomas valstybės politikams, reikia pakeisti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės formuluotę. Atsižvelgtina į pirmiau nurodytą svarbią aplinkybę, kad savivaldybės tarybos nario ir mero pareigos yra renkamos, K. T. ėjo savivaldybės nario ir mero pareigas realizuodamas viešąją teisę būti išrinktam, todėl teismas, siekdamas užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, apriboti galimybę K. T. patekti į vietos savivaldos institucijas ar į kitas renkamas ar skiriamas pareigas, turėjo taikyti ir baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių (teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas) atėmimą (BK 681 straipsnis), nes K. T. veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis (BK 681 straipsnio 2 dalis).
5.14. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y., skirdamas K. T. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą, nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių (teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas) atėmimo, ši teismo nuosprendžio dalis yra keistina, paskiriant K. T. šią baudžiamojo poveikio priemonę.
6. Nuteistojo K. T. gynėjas advokatas G. Danėlius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priteisti K. T. 1815 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliaciniame procese apmokėti atlyginimą, o šio prašymo nepatenkinus – perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
6.1. Kriminalinės žvalgybos tyrimas šioje byloje yra neteisėtas, nes buvo pradėtas ir atliktas nesant tam būtino faktinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuojami dviejų teismų, savaime suponuoja tokio sankcionavimo bei pagal sankciją atliekamo kriminalinės žvalgybos tyrimo teisėtumą ir faktinio pagrindo atlikti kriminalinę žvalgybą buvimą. Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai yra vieninteliai įrodymai, kuriais remdamasis apeliacinės instancijos teismas panaikino dalį išteisinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir nuteisė K. T. pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Byloje yra palikta tamsi zona, kokia buvo ta informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, susijusią su viešaisiais pirkimais.
Didelė tikimybė, kad, išslaptinus šią informaciją, paaiškėtų, jog kriminalinės žvalgybos veiksmus sankcionavę teismai buvo suklaidinti ir jiems buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, siekiant pradėti slaptus sekimo veiksmus prieš K. T., tikintis, kad anksčiau ar vėliau vis tiek bus surinkta kokia nors informacija, bent jau leisianti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs apeliacinės instancijos teismas K. T. to sužinoti neleido. Byloje liko nepašalintų pagrįstų abejonių dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo teisėtumo, todėl tokio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriais vieninteliais yra grindžiamas K. T. nuteisimas, nelaikytini įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
6.2. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė kaltinimą K. T., iš kaltinimo pašalinęs aplinkybę, kad jis tariamai R. K. pažadėjo, kad UAB „T“ bus sudarytos sąlygos disponuoti žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Daugiau kaltinimo K. T. pakeitimų apeliacinės instancijos teismas neatliko, tačiau motyvuojamojoje dalyje padarė išvadas, kad K. T. kaip atlygio iš R. K. siekė pastarojo žmonos įsitraukimo į Rinkimų komiteto veiklą, tačiau, šiai atsisakius, pasiūlė alternatyvų prisidėjimo prie jo politinės veiklos variantą – suteikti paramą Komitetui. Pakeisti kaltinimą K. T. nurodant, kad šis, be kita ko, kaip kyšio reikalavo iš R. K. jo žmonos įsitraukimo į rinkimų komiteto veiklą, prokurorė neprašė ir apeliaciniu skundu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, apkaltinamojo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje de facto (faktiškai) apkaltinęs K. T., kad šis kaip kyšio iš R. K. reikalavo pastarojo žmonos įsitraukimo į Rinkimų komiteto veiklą, peržengė kaltinimo ir apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas bei pažeidė BPK 255 straipsnio 1 ir 2 dalių ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.
6.3. BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio išvados nebūtų prieštaraujančios viena kitai. Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismui motyvuojant K. T. nuteisimą pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, daromų išvadų nuoseklumo išlaikyti nepavyko. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad K. T., kaip (duomenys neskelbtini) rajono mero, veiksmai, kiek jie susiję su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), klausimo derinimu, nebuvo neteisėti. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė ir jokių K. T. pažadų R. K. atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus jo ar kitų asmenų naudai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad K. T. pažadėjo R. K. paveikti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojus. Teismo vartojama sąvoka „paveikti“, motyvuojant asmens kaltę pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, taigi prekybos poveikiu kontekste, negali būti suprantama kaip teisėtas elgesys, todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nenuoseklus darydamas kaltinančias išvadas, o tai kartu reiškia ir esminį BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą.
6.4. Apeliacinės instancijos teismas jokių neteisėtų K. T., kaip (duomenys neskelbtini) rajono mero, veiksmų, kiek jie susiję su sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), klausimo derinimu, nenustatė, tačiau nuteisė jį pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, nes įžvelgė kyšio reikalavimą iš R. K. R. K. pirmajam pasiūlius „nelikti skoloje“ K. T., inkriminuoti kyšio reikalavimo negalima. Per pokalbį tariamo susitarimo priimti kyšį metu K. T. atsakė: „ne ne ne, dėl to net šnekų nėra“. Ši frazė valstybinio kaltinimo institucijos buvo nutylima tiek kaltinamajame akte, tiek valstybinio kaltinimo apeliaciniame skunde, pagal kurį R. K. buvo nuteistas viename epizode. Inkriminuojant susitarimą priimti kyšį, būtina atskleisti ne tik šio susitarimo esmę, bet ir konkretų jo turinį, kuris atitiktų BK 225 straipsnyje nustatyto kyšininkavimo požymius. Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad K. T. atsisakė priimti bet kokį kyšį, pašnekovai nesitarė dėl kyšio laiko, vietos ir bendrų veiksmų.
6.5. Fizinių asmenų parama politinei kampanijai buvo ir iki šiol yra teisėtas rinkimų kampanijos finansavimo šaltinis. Akivaizdu, kad K. T. nereikalavo iš R. K. kyšio ir nesitarė su juo dėl kyšio priėmimo. Konstatuotina, kad K. T., išgirdęs R. K. frazę „skolingas neliksiu“, suponuojančią galima pasiteiravimą dėl kyšio priėmimo galimybės, kategoriškai tokią galimybę atmetė ir kartu R. K. nurodė galimą teisėto elgesio variantą – paramos suteikimą Rinkimų komitetui įstatymo nustatyta tvarka: „Jei galėsi, paremsi mūsų rinkiminę kampaniją į sąskaitą, kiek galėsi biškį, viešai, vis tiek pats deklaruoji.“
6.6. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad K. T. veiksmai, susiję su sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), klausimo derinimu, buvo teisėti. Neteisinga manyti, kad biurokratinių procedūrų, reikalingų tam, kad būtų suteikta galimybė sklype vystyti verslą, derinimas yra vien R. K. interesas. Savivaldybės merai, ypač regionuose, turi būti suinteresuoti, kad jų veiklos teritorijose būtų vykdomos investicijos ir kuriamos darbo vietos, nes nuo to iš esmės ir priklauso tam tikros savivaldybės patrauklumas gyventi. Neteisus apeliacinės instancijos teismas ir pasisakydamas dėl konteksto, kuriame buvo pasisakyta apie galimybę paremti Rinkimų komitetą. Savivaldybių merai ir kiti politikai, jei neturi kokių nors asmeninių draugystės ar giminystės ryšių su tam tikrų interesų turinčiais asmenimis, su jais bendrauja iš esmės vien tiktai jų intereso klausimais.
Kitaip tariant, nėra aišku, kokiame kitame kontekste K. T. turėjo R. K. užsiminti apie galimybę paremti Rinkimų komitetą, jei jis su R. K. neturėjo jokių kitokių asmeninių santykių ar klausimų, išskyrus R. K. dominusį klausimą dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Faktas, kad K. T. rinkimų kampanijai viešai buvo paaukota 1000 Eur, kurie netgi buvo grąžinti aukotojui, jokiu būdu negali būti laikomas kyšio paėmimu, nes ši auka nebuvo siejama su jokiu teisėtu ar neteisėtu K. T. veikimu, nebuvo derinama, reikalaujama ir buvo teikiama kaip pilietinės pozicijos išraiškos forma, nurodyta tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme.
6.7. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nusprendė, kad K. T. tikslinga uždrausti ketveriems metams, be kita ko, eiti savivaldybės mero pareigas. Apeliacinės instancijos teismas, K. T. skirdamas tokią baudžiamojo poveikio priemonę, viršijo savo įgaliojimus. Nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas nenurodo galimybės baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui baudžiamojo poveikio priemone riboti asmens pasyviąją rinkimų teisę. Protingumo principas ir elementari logika suponuoja, kad jei asmeniui negalima baudžiamojo poveikio priemone apriboti pasyviosios rinkimų teisės, tokiam asmeniui, įgyvendinusiam savo pasyviąją rinkimų teisę ir išrinktam, pavyzdžiui, į savivaldybės merus, negali būti ribojama teisė eiti tokias pareigas. Pasyviosios rinkimų teisės ribojimas yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išimtinė teisė, o bendrosios kompetencijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir baudžiamojo poveikio priemone apribojęs asmens pasyviąją rinkimų teisę, veikia ultra vires (viršydamas įgaliojimus).
6.8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš K. T. konfiskavo 1000 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismas nebuvo pakankamai atidus ir pakankamai kruopščiai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, nes priešingu atveju būtų pamatęs, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, jog Rinkimų komitetui paaukoti pinigai abu kartus buvo grąžinti kaip nepriimtinos aukos. Taigi, net jei apeliacinės instancijos teismas manė, jog K. T. iš R. K. reikalavo kyšio ir susitarė dėl jo paėmimo, vis tiek, įvertinęs tai, kad Rinkimų komitetui pervesti pinigai buvo grąžinti kaip nepriimtinos aukos, neturėjo taikyti turto konfiskavimo šiai sumai, nes jokio tariamos nusikalstamos veikos rezultato nebuvo, t. y. nei K. T., nei jo vadovaujamas Rinkimų komitetas jokios finansinės paramos iš R. K. negavo, nes asmenims, per kuriuos buvo aukojama, buvo sugrąžinti pinigai atgal į sąskaitas, nes šie asmenys neatitiko tam tikrų auką Rinkimų komitetui suteikti galinčių asmenų kriterijų: neatitiko gaunamų pajamų dydžio kriterijaus tokio dydžio aukai (D. G.) arba tokio asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos registre nerasta (A. P. atveju).
6.9. Valstybinis kaltinimas apeliaciniu skundu prašė K. T. pripažinti kaltu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį dėl dar dviejų epizodų, tačiau tokie apeliacinio skundo reikalavimai buvo atmesti. Taigi, apeliaciniame procese buvo patenkinta tik 1/3 valstybinio kaltinimo reikalavimų. BPK 7 straipsnio 1 punktas nustato, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis rungimosi principo ir BPK 106 straipsnio 3 dalies reguliavimo, K. T. turėjo priteisti 2/3 jo patirtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti apeliaciniame procese atlyginimo.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. Pačebuto kasacinis skundas atmestinas, o nuteistojo K. T. gynėjo advokato G. Danėliaus kasacinis skundas tenkintinas. Dėl BK 226 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo
8. Nagrinėjamoje byloje K. T. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų padarius tris nusikalstamas veikas, nurodytas BK 226 straipsnio 2 dalyje, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas dėl vienos iš inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Prokuratūros kasaciniu skundu prašoma perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl dviejų veikų, dėl kurių padarymo K. T. išteisintas, o nuteistojo gynėjo skundu prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, t. y. palikti K. T. išteisintą dėl visų jam pareikštų kaltinimų. Taigi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esminis klausimas keliamas dėl BK 226 straipsnio 2 dalies taikymo.
9. BK XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ yra įtvirtintos nusikalstamos veikos, kuriomis pažeidžiami valstybės tarnybos principai ir viešieji interesai. Šių nusikalstamų veikų objektas yra normali valstybės institucijų veikla, jų ir apskritai valstybės tarnybos autoritetas, viešasis interesas, o pavojingumas pasireiškia tuo, kad tokiomis veikomis žala padaroma normaliam valstybės tarnybos funkcionavimui, valstybės institucijų veiklai, jų prestižui, pažeidžiamas viešasis interesas. Prekybos poveikiu kriminalizavimu siekiama, be kita ko, saugoti skaidrumą ir nešališkumą viešųjų institucijų sprendimo priėmimo procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-162-303/2019, 2K-96-788/2021).
10. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.
11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tarpininko kyšininkavimo esmė yra asmens įsipareigojimas už kyšį panaudoti (tikėtiną ar tariamą) įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Ši nusikalstama veika gali pasireikšti ne vien tik kyšio priėmimu, bet ir pažadu ar susitarimu jį priimti, taip pat reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį. Prekybos poveikiu nusikalstamoms veikoms būdinga tiesioginė tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad tiek papirkėjas, tiek paperkamas tarpininkas suvokė daromų veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-976/2018, 2K-96-788/2021).
12. Tarpininko kyšininkavimas objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais – asmens pažadu, susitarimu priimti kyšį, reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį arba kyšio priėmimu pasinaudojant savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kitokia tikėtina įtaka už kyšį paveikti valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, tarptautinę viešąją organizaciją arba jų tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie kyšio davėjo interesais atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų). Tarpininko kyšininkavimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai (neteisėtai) veiktų (neveiktų), už tai pažadėjo ar susitarė priimti, reikalavo ar provokavo duoti arba priėmė kyšį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, 2K-260-303/2016, 2K-242-699/2016, 2K-113-696/2018, 2K-234-895/2018, 2K-P-58-697/2019, 2K-7-162-303/2019). Nusikalstamos veikos baigtumui būtina nustatyti ne tik vieną iš pirmiau nurodytų alternatyvių su kyšio priėmimu (davimu) susijusių objektyviųjų požymių, bet ir tarpininko pažadą (galimam) kyšio davėjui paveikti BK 226 straipsnyje nurodytą subjektą, kad šis atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydamas įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-162-303/2019).
13. Kyšis baudžiamosios atsakomybės prasme suprantamas kaip bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis).
14. Tarpininko kyšininkavimo sudėties objektyviesiems požymiams atskleisti aktualūs yra ir kyšininkavimo bei papirkimo nusikalstamų veikų (BK 225 ir 227 straipsniai) analogiškų požymių išaiškinimai teismų praktikoje:
14.1. Susitarimas priimti kyšį yra kyšio gavėjo ir kyšio davėjo sutarimas dėl kyšio priėmimo laiko, būdo, vietos, bendrų veiksmų, siekiant susitarimo suderinimo ir įgyvendinimo arba kitų reikšmingų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241-693/2015, 2K-486-693/2015). Inkriminuojant susitarimą priimti kyšį, būtina atskleisti ne tik šio susitarimo esmę, bet ir konkretų jo turinį, kuris atitiktų baudžiamajame įstatyme nustatyto kyšininkavimo požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-697/2018).
14.2. Reikalavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami tokie veiksmai, kai kyšio reikalaujama ar net grasinama, jei nebus duotas kyšis, atlikti neteisėtus veiksmus, padaryti žalą teisėtiems asmens interesams arba neatlikti teisėtų veiksmų, kuriuos kaltininkas gali ir turi atlikti vykdydamas įgaliojimus. Kyšio taip pat gali būti reikalaujama grasinant, jo negavus, atlikti teisėtus veiksmus (pavyzdžiui, esant pagrindui, pradėti ikiteisminį tyrimą, pranešti apie nusikalstamą veiką). Kyšio reikalavimo formos gali būti įvairios, jo gali būti reikalaujama atvirai, tiesiogiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. Kyšio reikalavimo požymis gali būti inkriminuotas tik tada, kai iniciatyva, kad būtų duodamas kyšis, kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo. Nustačius, kad tokia iniciatyva kilo iš kyšio davėjo, reikalavimas duoti kyšį valstybės tarnautojui (jam prilyginamam asmeniui) neinkriminuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-566/2014, 2K-566/2014, 2K-486-693/2015, 2K-7-414-303/2015, 2K-211-489/2016, 2K-288-696/2016, 2K-91-976/2017). Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas duoti kyšį turi būti realus (tikras), t. y. susijęs su valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) tikru ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-693/2015).
14.3. Provokavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami tokie veiksmai, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio atvirai nereikalauja, tačiau savo veiksmais (neveikimu) sudaro tokią situaciją, kad asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus ar užtikrinti jų įgyvendinimą, priverstas duoti kyšį, asmeniui nors ir netiesiogiai, bet pakankamai aiškiai leidžiama suprasti, kad, jeigu nebus duotas kyšis, bus veikiama (neveikiama) priešingai jo interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2010, 2K-367/2014, 2K-566/2014, 2K-341-942/2016, 2K-7-128-699/2017).
14.4. Kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2008, 2K-367/2014, 2K-288- 696/2016). Dėl K. T. nuteisimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini))
15. Nagrinėjamoje byloje K. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narys ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero tarnybine padėtimi ir valdžios atstovo įgaliojimais bei kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savo ir visuomeninio rinkimų komiteto „(duomenys neskelbtini)“ naudai tiesiogiai iš R. K. pareikalavo ir susitarė su R. K. iš šio užmaskuotai per kitą asmenį priimti 1000 Eur kyšį kaip auką Komitetui, pažadėjęs R. K. paveikti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų, vykdydami įgaliojimus, tai yra sudarytų sąlygas R. K. atstovaujamai UAB „T“ disponuoti žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiu Lietuvos Respublikai, tai yra kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai skubos tvarka imtųsi veiksmų, kad būtų patikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, taip pat kad šis žemės sklypas būtų perimtas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės žinion ir išnuomotas R. K. atstovaujamai UAB „T“. Pirmosios instancijos teismas išteisino K. T. pagal jam pareikštą kaltinimą, padaręs išvadą, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog K. T. pažadėjo R. K. padėti išsinuomoti valstybinį žemės sklypą tik mainais už auką Komitetui, taip pat kad jis iš R. K. reikalavo kyšio, susitarė jį priimti ir jį priėmė.
16. Apeliacinės instancijos teismas, pašalinęs iš kaltinimo dalį aplinkybių dėl nusikalstamo pažado turinio (t. y. kad K. T. pažadėjo paveikti savivaldybės tarnautojus, kad šie sudarytų sąlygas R. K. atstovaujamai įmonei disponuoti žemės sklypu (jis būtų jai išnuomotas)), padarė kitokias išvadas ir nuteisė K. T. už tarpininko kyšininkavimą, t. y. teismas padarė išvadą, jog K. T. pareikalavo duoti kyšį, susitarė dėl kyšio ir priėmė 1000 Eur kyšį kaip auką savo ir Komiteto naudai už pažadą R. K. paveikti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir skubos tvarka imtųsi veiksmų, kad būtų patikslinti kaltinime nurodyto žemės sklypo kadastro duomenys ir žemės sklypas būtų perimtas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės žinion.
17. Taigi, teismai padarė priešingas išvadas dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos esminių požymių nustatymo, t. y. ar pažadas patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis ir perimti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) savivaldybės žinion bei paramos Komiteto rinkimų kampanijai gavimas atitinka BK 226 straipsnio 2 dalyje nustatytus nusikalstamos veikos požymius. Šiuo aspektu išplėstinė septynių teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju teismai skirtingai vertino dvi situacijas, kurios savo turiniu yra įprastos, normalios ir teisėtos, t. y. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos vienos iš savarankiškų savivaldybės funkcijų – jai nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymo, naudojimo ir disponavimo – įgyvendinimas ir atitinkamai rinkimų politinės kampanijos metu rinkimų dalyvių finansavimas (aukų rinkimas).
18. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad R. K. kreipėsi į K. T., kaip (duomenys neskelbtini) rajono merą, dėl galimybės išsinuomoti valstybinį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame pastatyti kliniką. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aprašyti ir įvertinti byloje surinkti įrodymai dėl K. T. ir R. K. tarpusavio bendravimo aplinkybių ir turinio (jų parodymai, kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys, liudytojų parodymai ir kt.). Teismas ypač išsamiai išanalizavo ir įvertino 2018 m. gruodžio 18 d. pokalbio, užfiksuoto susitikimo mero kabinete metu, turinį, kai K. T., išgirdęs R. K. frazę „tai tikrai skolingas neliksiu“, kategoriškai tokią galimybę atmetė: „Ne, ne, ne, dėl to net, net šnekų nėra“, po to nurodė R. K., kad šis gali suteikti paramą Rinkimų komitetui įstatymo nurodyta tvarka: „Jei galėsi, paremsi mūsų rinkiminę kampaniją į sąskaitą, kiek galėsi biškį, vis tiek pats deklaruoji, <…> čia viskas gerai, viešai viskas.“ Kaip nustatė teismas, R. K. užsiminus apie „nelikimą skoloje“, K. T. kategoriškai atsisakė bet kokio atsidėkojimo ir užsiminė, kad, jei R. K. norės, gali paremti K. T. Rinkimų komiteto rinkimų kampaniją.
Taip pat pažymėta, kad apie jokias konkrečias pinigų sumas nebuvo kalbama, o dėl paramos dydžio (1000 Eur) nusprendė pats R. K., dėl paramos mokėjimo per trečiuosius asmenis nusprendė kartu su žmona, kad, kaip nurodė K. K., nekiltų apkalbų (paminėti įrodymai ir teismo išvados aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 96–100 puslapiuose). Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad K. T. tiesiogiai ar užslėptai būtų reikalavęs kyšio iš R. K., susitaręs jį priimti ir priėmęs.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, taip pat ir aptarto pokalbio turinį, padarė kitokią išvadą, t. y. kad K. T. pasiūlymas suteikti paramą Komitetui, įvertinant konkrečią R. K. padėtį, kvalifikuotinas kaip reikalavimas duoti kyšį už K. T. teisėtą veikimą (R. K.) interesais (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 60 punktas), o K. T. ir R. K. tolesnis bendravimas dėl atlygio rodo susitarimą dėl kyšio priėmimo būdo (auka pervedama į K. T. nurodytą sąskaitą) bei dydžio (pervesta 1000 Eur auka) (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 61, 64 punktai). Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad nusikalstamą K. T. veikimą suponuoja aplinkybė, jog jis intensyviai bendravo su R. K., reiškė susirūpinimą ir dėmesį pastarajam aktualiu klausimu, siūlė prisidėti prie politinės veiklos ar ją paremti finansiškai, o tai, teismo vertinimu, rodo aiškų atlygio siekimą už dedamas pastangas (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 58 punktas).
20. Išplėstinė teisėjų kolegija negali sutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kurių dalis yra grįsta prielaidomis, labiau akcentuojant R. K. parodymus ir situacijos suvokimą, o ne paremta išsamiu inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių nustatymu ir įvertinimu. Papirkimas (prekyba poveikiu) apima dviejų asmenų (papirkėjo ir paperkamojo) skirtingus veiksmus: papirkėjo, kuris už kyšį siekia, kad jo interesais būtų atliekami veiksmai ar nuo jų susilaikoma, ir paperkamojo, kuris už kyšį pažada veikti papirkėjo interesais. Nors šių nusikalstamų veikų dalyvių veiksmai yra susiję, tačiau vieno asmens kaltės turinys negali būti perkeltas kitam veikos subjektui. Paperkamas asmuo turi suprasti paperkančiojo veiksmų esmę ir su tuo sutikti. Kaip jau minėta, svarbu nustatyti, kad kaltininkas, vykdydamas savo tarnybines funkcijas, supranta, kad už jo veikimą (neveikimą) jam bus atsilyginta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Papirkėjo pasiryžimas veikti neteisėtai savaime nereiškia, kad tai žino ir neteisėtai veikia ir kitas su juo susijęs asmuo. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas K. T. kaltės turinio vertinimą sutapatino su R. K., kuris prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, ikiteisminio tyrimo metu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 226 straipsnio 1 dalį BK 40 straipsnio pagrindu, kaltės turiniu ir nesiėmė veiksmų būtent K. T. tiesioginei tyčiai nustatyti.
21. Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir pateiktą K. T. padarytos nusikalstamos veikos aprašymą, K. T. ėmėsi veiksmų, kad kaltinime nurodytas žemės sklypas būtų perimtas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės žinion, taip pat patikslinti jo kadastro duomenys. Iš šių aplinkybių kyla išvada, kad sklypo perėmimas pradėtas vykdyti ir vykdytas išimtinai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės interesais ir naudai, kad vėliau galėtų būti išnuomotas ir jame galėtų būti vykdoma komercinio ar kito pobūdžio veikla. Nesant įrodymų, kad K. T. kokiu nors būdu stengėsi palengvinti sąlygas R. K. valdomai (ar kokiai nors kitai) įmonei sklypą išsinuomoti, ėmęsis veiksmų, kad būtų daroma įtaka būsimo nuomos aukciono procedūroms, lieka neaišku, kaip apskritai galėjo būti veikiama R. K. (jo valdomos įmonės) interesais.
Be to, byloje nėra nustatyta, kad dėl kaltinime nurodyto žemės sklypo perėmimo skubos tvarka savivaldybės žinion buvo imtasi ekstraordinarinių veiksmų, nesilaikyta žemės sklypo perėmimo tvarkos, būtų buvusi sutrikdyta normali valstybės tarnautojų darbo tvarka ar pan. Atitinkamai teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų veiksmų (pavesto darbo) atlikimas greičiau, jų paspartinimas ar pan., veikiant pagal savo darbo funkcijas ir nenustačius, kad taip veikiama už kyšį, nėra pagrindas konstatuoti neteisėtą, nusikalstamą veikimą papirkėjo interesais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog K. T. veiksmai, susiję su žemės sklypo klausimų sprendimu, atitiko įprastų savivaldybės funkcijų įgyvendinimą. Todėl toks veikimas galėtų būti vertinamas kaip korupcinio pobūdžio nusikaltimas tik nustačius ir faktinėmis bylos aplinkybėmis pagrindus, kad K. T. reikalavo už tokį veikimą kokio nors atlygio, manipuliuodamas žemės sklypo perėmimo eiga (pagreitindamas ar stabdydamas klausimo sprendimą) priklausomai nuo paramos (ne)gavimo, tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos.
22. Minėta, kad prekybos poveikiu nusikaltimo esmė yra asmens įsipareigojimas už kyšį panaudoti (tikėtiną ar tariamą) įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo nustatyti K. T. veiksmai – žemės sklypo perėmimo savivaldybės žinion inicijavimas ir galimybė vėliau rengti aukcioną dėl naudojimosi sklypu (sklypo nuomos), nesudarant (nepažadant) jokių išskirtinių sąlygų R. K. (jo įmonės) naudai ir nesikišant į aukciono rengimo procedūras, yra pernelyg nutolę nuo nusikalstamo pažado BK 226 straipsnio 2 dalies prasme.
23. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje taip pat teigiama (nors kaltinimo turinys K. T. šia apimtimi nebuvo pakeistas), kad inkriminuotų veiksmų atlikimas nuteistajam buvo naudingas tuo, jog jis siekė surasti jo politinės veiklos palaikytojų, buvo siūloma R. K. žmonai kartu dalyvauti politinėje veikloje ir pan. (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 55, 58, 60, 64 punktai). Šiame kontekste išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes K. T. veiksmai (pažadas „pajudinti“ sklypo perėmimo klausimą) galėjo turėti įtakos R. K. ar jo žmonos suvokimui dėl mero galimo palankumo sprendžiant jų verslo reikalus, tačiau teismas nepagrįstai K. T. užuominą apie paramą (auką) rinkimų politinei kampanijai susiejo su kyšio reikalavimu (vėliau – ir su susitarimu bei kyšio priėmimu).
Savivaldybės politiko (mero) veikla įvykio metu buvo gana plačiai apibrėžta (Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnis). Savivaldybės merui įstatyme buvo įtvirtinta pareiga rūpintis, kad savivaldybės teritorijoje būtų įgyvendinami ilgalaikiai socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai, užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė; būtų sudarytos tinkamos prielaidos ir galimybės gyvenamųjų vietovių bendruomenės narius įtraukti į vietos reikalų tvarkymą ir pan. Taigi, visuomeninių savivaldybės bendruomenės narių interesų suderinimas ir įgyvendinimas reikalauja betarpiško bendravimo tiek su bendruomenės gyventojais, tiek ir su verslo atstovais. Be to, vykstant savivaldos rinkimams, savivaldybės politikų veikla, ieškant ir telkiant potencialius rinkimų dalyvius ir rėmėjus, yra natūralus politinis procesas.
Todėl savivaldybės mero įprastą ir teisėtą politinę veiklą būtina atskirti nuo korupcinio pobūdžio veiklos, tai yra šiuo atveju nepakanka nustatyti pažadą paveikti valstybės tarnautojus veikti teisėtai pagal savo įgaliojimus ir paramos gavimo rinkimams faktą, o būtina ir įrodyti tokių veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą BK 226 straipsnio 2 dalies prasme.
24. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir įrodymais pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 226 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismo bylos įrodymais pagrįstų abejonių dėl K. T. kaltumo nepašalino, taip pažeidė išsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo reikalavimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šis pažeidimas pripažintinas esminiu, nes jis sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), taip pat lėmė neteisingą baudžiamojo įstatymo taikymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra keistinas. Dėl K. T. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (dėl įvažiavimo į UAB „V“ veiklos vietą)
25. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas išteisino K. T. dėl kaltinimo, susijusio su įvažiavimu į (link) UAB „V“ veiklos vietą. K. T. buvo kaltinamas tuo, kad provokavo ir susitarė priimti nenustatyto dydžio kyšį (didesnės nei 1 MGL vertės, tačiau neviršijantį 10 procentų metinių D. L. deklaruojamų pajamų) kaip auką jo Rinkimų komitetui iš D. L. tam, kad būtų išasfaltuotas kelias link pastarojo valdomos įmonės teritorijos, pažadėjęs jam paveikti savivaldybės darbuotojus, kad šie, veikdami teisėtai ir vykdydami įgaliojimus, sudarytų išskirtines sąlygas D. L. įmonei dalyvauti savivaldybės kelių ir gatvių, susijusių su verslu, kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos atrankoje, paaiškintų jam reikalingų procedūrų tvarką, jį konsultuotų.
26. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bylos įrodymų visuma nepatvirtina K. T. inkriminuotų kaltinimo aplinkybių, kad jis tiesiogiai provokavo D. L. duoti kyšį ir susitarė su juo dėl kyšio priėmimo, taip pat neįrodytas inkriminuojamo kyšio dydis.
27. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies teisėtumą, taip pat padarė analogiškas išvadas. Konstatuodamas kaltinimo nepagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad K. T. veiksmai nagrinėjamu atveju iš esmės apėmė tik iniciatyvą, kad D. L. būtų paaiškintos reikalingos procedūros, proceso eiga, jokių išskirtinių nurodymų ar spaudimo tarnautojams įtraukti aptariamą kelią į rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą nebuvo duota. Teismas, vertindamas įrodymus, atskyrė kelio rekonstravimo (išasfaltavimo) klausimą nuo prisidėjimo prie K. T. rinkimų kampanijos klausimo. Teismas pažymėjo, kad K. T. siūlė D. L. prisidėti prie rinkimų kampanijos pirmiausia siūlydamas kartu dalyvauti rinkimuose, o šiam atsisakius – prisidėti kitais būdais, vienas kurių yra parama (auka) Rinkimų komitetui. Ištyręs surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad D. L. neketino nei dalyvauti politikoje, nei aukoti Rinkimų komitetui ir toks jo nenoras nedarė jokios įtakos K. T. veiksmams dėl pirmiau nurodyto kelio išasfaltavimo klausimo.
28. Ši prokuroro kasacinio skundo dalis grindžiama tuo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje atskleistą K. T. aktyvų domėjimąsi ir akivaizdų suinteresuotumą kelio išasfaltavimo klausimu ir neišsamiai įvertino surinktus įrodymus, pagrindžiančius kyšio reikalavimą iš D. L. Išplėstinė teisėjų kolegija su prokuroro argumentais nesutinka.
29. Iš teismų ištirtų ir įvertintų įrodymų matyti, kad K. T. išties ėmėsi veiksmų, kad būtų inicijuotas kelio išasfaltavimo klausimo sprendimas, tačiau būtina pažymėti, kad, pagal teismų nustatytas aplinkybes, jokių garantijų dėl atrankos baigties ar papildomos įtakos jo eigai, išskyrus pradinių procesų inicijavimą, neatliko. Kaip ir pirmiau aptartos veikos atveju, teismai nustatė (įvertinę liudytojų N. S., A. J. parodymus), kad panašaus pobūdžio kreipimųsi į savivaldybę ar merą pasitaikydavo ir dažniau ir toks procesas nėra neįprastas ar kuo nors išskirtinis, – dėl kelių rekonstrukcijos programos nepopuliarumo reikėjo agituoti ir skatinti žmones, kad šie siektų ja pasinaudoti, o savivaldybės interesas buvo pritraukti kuo daugiau žmonių dalyvauti šioje programoje, kiekvienu atveju būdavo važiuojama į vietą jos apžiūrėti (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 24, 25 punktai).
30. Byloje nustatyta, kad kreipdamasis į K. T. D. L. nurodė, jog jo įmonė ketina plėstis, patrigubinti gamybą ir tapti efektyviausia malkų gamintoja (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 21 punktas). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tokio verslo vieneto egzistavimas ir plėtra regione yra itin reikšmingas santykinai nedidelei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei tiek investicijų, tiek gyventojų užimtumo aspektais, todėl mero noras prisidėti prie pozityvaus pobūdžio tikslų įgyvendinimo nėra neteisėtas. Minėta, kad vietos savivaldos institucijų (tarp jų – ir mero) veikimas jų atstovaujamos savivaldybės interesais, bendradarbiavimas su savivaldybės gyventojais yra viena jų veiklos sričių, užtikrinanti efektyvų ir visapusišką savivaldybės interesų atstovavimą ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų įpareigojimų laikymąsi.
31. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė valstybinio kaltinimo poziciją dėl neteisėto pažado (susitarimo turinio), kurį K. T. neva davė D. L. Pagal pareikštą kaltinimą, K. T. veiksmai pasireiškė poveikiu savivaldybės tarnautojams, kad šie paaiškintų D. L. procedūrų tvarką ir šį konsultuotų. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad D. L. turėjo teisę gauti informaciją iš vietos savivaldos institucijų, ši jo teisė yra garantuota įstatymu (Vietos savivaldos įstatymo 4, 42, 54 straipsniai). Baudžiamąją atsakomybę BK 226 straipsnio 2 dalies prasme nagrinėjamu atveju galėtų suponuoti aplinkybė, kad K. T. ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas sudaryti D. L. išskirtines sąlygas jo klausimui spręsti. Tačiau tokių aplinkybių, kaip jau minėta, byloje nustatyta nebuvo. D. L. kreipimasis buvo sprendžiamas bendra tvarka, o vien tai, kad pirminis subjektas, į kurį kreipėsi D. L., buvo mero pareigas einantis K. T., niekaip nesuponuoja prekybos poveikiu nusikaltimo požymių egzistavimo.
Pagal teismų nustatytas aplinkybes, K. T. tolesnį klausimo sprendimą pavedė kitiems, tiesiogiai su klausimu susijusiems asmenims ir nei iš teismų nustatytų aplinkybių, nei iš prokuroro kasacinio skundo argumentų negalima padaryti išvados, kad K. T. buvo suinteresuotas D. L. interesų patenkinimu labiau nei bet kurio kito savivaldybės gyventojo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, patvirtinama apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatytas būtinasis aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymis – K. T. pažadas paveikti savivaldybės tarnautojus taip, kad jie veikdami sudarytų išskirtines sąlygas D. L.
32. Kyšio provokavimo ir susitarimo priimti kyšį faktas valstybinio kaltinimo buvo įrodinėjamas remiantis užfiksuotais K. T. ir D. L. pokalbiais, kurių metu išteisintasis siūlė prisidėti D. L. prie jo rinkimų kampanijos, iš pradžių kaip rinkimų sąrašo dalyviui, vėliau – kitais būdais, tarp jų ir auka (parama) Rinkimų komitetui. Visų pirma pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta vienareikšmiška išvada, jog D. L. neketino nei dalyvauti politikoje, nei remti K. T. Rinkimų komiteto. Šią išvadą teismas padarė ištyręs ir įvertinęs D. L. parodymus ir D. L. ir K. T. pokalbių turinį. Šioje byloje nėra įrodymų, kad nurodyti asmenys būtų sutarę dėl D. L. piniginės paramos Rinkimų komitetui, nėra ir prielaidų daryti išvadą, kad K. T. galėjo manyti, jog piniginė auka bus sumokėta. Taigi, susitarimo priimti kyšį požymis šioje byloje paneigtas pagrįstai.
33. Kyšio provokavimo požymis buvo grindžiamas faktu, kad K. T. siūlė D. L. kartu dalyvauti politinėje veikloje, o šiam atsisakius – prisidėti finansine parama. Dėl siūlymo dalyvauti politinėje veikloje išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje jau pasisakė, todėl pateiktų argumentų nekartoja. D. L. atsisakius dalyvauti politinėje veikloje, pagal byloje užfiksuotas aplinkybes, K. T. pastarojo paklausė, ar šis nenorėtų prisidėti kitaip – parama Rinkimų kampanijai ar skleisdamas teigiamą žinią. Iš prokuroro kasacinio skundo argumentų matyti, kad kasatorius selektyviai parenka jo pozicijai reikšmingus įrodymus, tačiau ignoruoja kitus, kurie kaltinimui nepalankūs. Pavyzdžiui, prokuroro kasaciniame skunde nurodoma, kad K. T. D. L. teigė, jog jis gali prisidėti parama rinkimų kampanijai, tačiau nutylima, kas pasakoma pokalbyje po to, t. y. minėtas prisidėjimas ir „skleidžiant teigiamą žinią“. Toks selektyvus įrodymų turinio akcentavimas yra klaidinantis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuotos aptariamo pokalbio detalės ir padaryta išvada, kad K. T. pateikti variantai buvo bendro pobūdžio ir tik orientaciniai, o ne privalomi (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 27 punktas). Tokį jų pobūdį patvirtina ir pirmiau minėtos aplinkybės, kad K. T. nei ėmėsi veiksmų, kad būtų sudarytos išskirtinės sąlygos D. L., nei, šiam atsisakius prisidėti bet kokia forma, trukdė išspręsti aktualų klausimą.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad D. L. manymas, kad, jeigu jis nesutiks prisidėti prie K. T. (bet kokia forma), bus jam nenaudingas, susiformavo būtent dėl paties D. L. klaidingo įsitikinimo, o ne dėl K. T. veiksmų. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad K. T. kelio išasfaltavimo klausimą tiesiogiai siejo su D. L. prisidėjimu prie Rinkimų komiteto veiklos (dalyvaujant, remiant ar užtariant). Aplinkybė, kad K. T. norėjo, jog D. L. prisidėtų prie Rinkimų komiteto kaip sąrašo dalyvis, yra akivaizdžiai politinio pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nesusijusi su baudžiamosios atsakomybės pagal BK 226 straipsnio 2 dalį klausimu.
35. Be to, pažymėtina, kad kyšio dydis yra nusikalstamos veikos sudėties požymis, jis yra svarbus ir atskleidžiant kitus kyšininkavimo (prekybos poveikiu) objektyviuosius požymius – pavyzdžiui, susitarimą priimti kyšį. Nagrinėjamos veikos kaltinime K. T. buvo kaltinamas tuo, kad provokavo D. L. duoti ir susitarė su D. L. iš šio užmaskuotai – kaip auką Komitetui – priimti tiksliai nenustatytą, didesnės negu 1 MGL vertės, tačiau neviršijantį 10 procentų metinių D. L. deklaruotų pajamų kyšį. Vertinant kaltinimo, pareikšto K. T., turinį, kaltinime nesuformuluotos konkrečios susitarimo sąlygos. Kaltinamajame akte nurodyta kyšio vertė – tiksliai nenustatyta, bet didesnė negu 1 MGL vertės, tačiau neviršijanti 10 procentų metinių D. L. deklaruotų pajamų, – yra neaiški ir pernelyg abstrakti kaltinimui dėl konkretaus susitarimo priimti kyšį. Kasaciniame skunde nėra pateikta argumentų, kurie paneigtų teismų išvadas dėl nebuvimo neginčytinų įrodymų, patvirtinančių konkretų susitarimą dėl kyšio priėmimo.
36. Apibendrindama tai, kas pasakyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas ir surašytų nuosprendžių turinys atitinka įstatymų reikalavimus, priešingai nei kasaciniame skunde teigia prokuroras, teismai esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, nepadarė, o išteisindami K. T. dėl kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (dėl įvažiavimo į UAB „V“ veiklos vietą), nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Dėl K. T. išteisinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (dėl A. P. įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“)
37. Prokuroro kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, išteisindami K. T., neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, įrodymus vertino fragmentiškai ir selektyviai, todėl padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasacinio skundo teiginiais.
38. Kaltinimas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį K. T. dėl A. P. įdarbinimo buvo grindžiamas tuo, kad K. T. susitarė su A. P. iš pastarojo priimti nematerialios formos, neturintį ekonominės vertės kyšį – asmeninę naudą sau ir Komitetui, o būtent susitarė, kad A. P. nesitrauks iš valdančiosios koalicijos ir būdamas joje A. P. padės K. T. ir jo Rinkimų komitetui siekti politinių tikslų savivaldybės tarybos posėdžio metu ir balsuos už neplaninio VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės audito atlikimą, o K. T., pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir įtaka, pažadėjo A. P. darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šių faktų tikrumą pagrindžiančių argumentų (įrodymų) analize grindžiamas ir prokuroro kasacinis skundas.
39. Pirmosios instancijos teismas dėl aptariamo kaltinimo K. T. išteisino, padarę išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog K. T. susitarė su A. P. iš jo priimti nematerialios formos, neturintį ekonominės vertės kyšį, nebuvo nustatytas ir įrodytas nusikalstamos veikos dalykas – kyšis bei nusikalstamas K. T. pažadas (nusikalstamo susitarimo turinys). Tokias išvadas teismas padarė nuosprendyje išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs šiam klausimui spręsti bylos įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visumą, nė vienam iš įrodymų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės.
40. Teismas išsamiai įvertino ir prokuroro kasaciniame skunde cituojamą kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu 2018 m. spalio 23 d. užfiksuotą pokalbį tarp K. T., A. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. G. tiek apie A. P. įdarbinimą, tiek apie balsavimą dėl ligoninės audito. Teismas atliko ne tik išsamią pokalbio turinio, bet ir jo chronologinę bei loginę analizę, nurodė, kokie duomenys (frazės, nutylėjimai ir užuominos) patvirtina, kad klausimai dėl įdarbinimo buvo sprendžiami jau anksčiau ir kad balsavimas dėl ligoninės audito negali būti siejamas su A. P. įdarbinimo klausimu. Teismas taip pat išsamiai motyvavo savo išvadas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių – susitarimo priimti kyšį neįrodymo, inkriminuoto ekonominės vertės neturinčio kyšio kaip atlygio neteisėtumo ir nepagrįstumo nebuvimo, taip pat ir pažado A. P. paveikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, kad šis atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydamas įgaliojimus, neįrodytumo (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 111–117 lapai). Teismo teisinės išvados, kad K. T. nepadarė nusikalstamos veikos, nustatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos remiantis įrodymų visuma, kaip to reikalauja BK 20 straipsnio 5 dalis.
41. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, tikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aptariamo kaltinimo, dar kartą įvertino bylos įrodymų visumą ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms bei sprendimui išteisinti K. T. Išplėstinė teisėjų kolegija, patikrinusi įrodymų vertinimą, atliktą apeliacinės instancijos teismo, teisės taikymo aspektu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), esminių pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, nenustatė. Daryti kitokias išvadas pagal prokuroro kasaciniame skunde nurodytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo.
42. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad, padarydami aptartas išvadas, teismai pagrįstai konstatavo, jog K. T. pareikštų kaltinimų prasme nebuvo įrodytas prekybos poveikiu dalykas – kyšis (jo konkretumas ir reikšmė, egzistavimas per se (pats savaime)). Šiame kontekste išplėstinė septynių teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į netinkamą kyšio, kaip asmeninės naudos, formulavimą kaltinime. Asmeninė nauda (neturinti materialios vertės) yra plati sąvoka, baudžiamasis įstatymas jos apibrėžties nepateikia, todėl, inkriminuojant asmeninę naudą kaip kyšį, šis požymis turi būti aiškiai įvardytas ir nustatytas. Pažymėtina, kad, remiantis BK 230 straipsnio 4 dalimi, kyšiu gali būti pripažintas tik neteisėtas ar nepagrįstas atlygis, taigi prekybos poveikiu bylose tarpininko atlygio (ar asmens, kuriam pagal susitarimą atlygis turi būti suteiktas) neteisėtumas ar nepagrįstumas reikalauja įrodinėjimo ir atitinkamo teisinio pagrindimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021). Iš pateikto kaltinimo turinio neaišku, pagal kokius kriterijus K. T. kaip mero siekis, kad A. P. nesitrauktų iš valdančiosios koalicijos ir padėtų K. T. ir jo Rinkimų komitetui siekti politinių tikslų ir balsuotų už neplaninio VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninės audito atlikimą, galėtų būti pripažintas neteisėtu ar nepagrįstu atlygiu.
Taip pat neaišku, kodėl minėtas politinis mero interesas įvardytas kaltinime kaip jo asmeninė nauda. Be to, kaltinime prieštaringai nurodyta, kad K. T. siekė asmeninės naudos ne tik sau, bet ir Visuomeniniam rinkimų komitetui. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks požiūris nepateisinamai išplečia asmeninės naudos kaip kyšio sąvoką. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek turtinės, tiek kitokios asmeninės naudos neteisėtas siekimas, kaip korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymis, turi būti aiškiai nustatytas, motyvuotas, o ne menamas, numanomas ar spėjamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-489/2022).
43. Be to, išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad teismai padarė pagrįstas išvadas, jog nenustatytas nusikalstamas K. T. pažadas A. P. dėl įdarbinimo. Nagrinėjamoje byloje valstybinis kaltinimas nepagrįstai susiejo A. P. įdarbinimo klausimo sprendimą su pastarojo balsavimu dėl ligoninės audito. Nors teismų sprendimuose tai nenurodyta, tačiau iš ištirtų įrodymų bei pateikiamų motyvų analizės matyti, kad iš tikrųjų šiuos du atskirus interesų objektus jungia tik tai, kad apie juos buvo užsiminta 2018 m. spalio 23 d. pokalbio metu. Kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad A. P. įdarbinimas gali būti susijęs su jo balsavimu už ligoninės auditą, byloje nėra. Prekybos poveikiu (kaip ir kitų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų) bylose būtina nustatyti tiesioginį ir abejonių nekeliantį ryšį tarp papirkėjo ir paperkamo asmens veiksmų, kyšio ir nusikalstamos paslaugos sąsajumą. Nagrinėjamu atveju kaltinime nurodytos aplinkybės, išplėstinės septynių teisėjų kolegijos vertinimu, yra sutapatintos dėl atsitiktinumo, o ne dėl bendro nusikalstamo sumanymo dėl papirkimo ar prekybos poveikiu.
44. Apibendrinama tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai išsamiai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad K. T. nepadarė jam inkriminuotos BK 226 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, tai yra baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, todėl teismų nuosprendžius dėl šios dalies naikinti ir keisti nėra pagrindo. Dėl kitų kasacinių skundų argumentų
45. Kasaciniu skundu K. T. gynėjas advokatas G. Danėlius ginčijo kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo (faktinio tokių veiksmų atlikimo pagrindo egzistavimo) ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo K. T. pagrįstumą. Klausimai dėl baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo (apimties) yra keliami ir prokuratūros kasaciniu skundu.
46. Atsižvelgiant į tai, kad šia kasacine nutartimi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl K. T. nuteisimo panaikinama, atitinkamai panaikinamos ir apeliacinės instancijos teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl paminėtų kasacinių skundų argumentų nagrinėjimas nebetenka prasmės, jie paliekami nenagrinėti. Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėjimo
47. Kasaciniu skundu K. T. gynėjas advokatas G. Danėlius taip pat prašo atlyginti apeliacinės instancijos teisme K. T. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, iš viso 1815 Eur. Gynėjo prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teismas atmetė, nes iš dalies tenkino prokuratūros apeliacinį skundą ir nuteisė K. T. pagal vieną iš pareikštų kaltinimų. Šia kasacine nutartimi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl K. T. nuteisimo panaikinama ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis visa apimtimi, t. y. K. T. lieka išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų.
48. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu K. T. gynėjas advokatas G. Danėlius pateikė prašymą K. T. priteisti procese patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas gynėjo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad K. T. teismo yra pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Kadangi šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas ir K. T. lieka išteisintas, yra pagrindas spręsti klausimą dėl jo turėtų išlaidų atlyginimo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, taip pat bylos sudėtingumą ir apimtį, proceso trukmę, gynėjo patirtas darbo laiko sąnaudas, išplėstinė teisėjų kolegija priteisia K. T. apeliacinės instancijos teisme patirtų 1815 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais, n u t a r i a :
Atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto kasacinį skundą. Pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 2 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Utenos apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalis dėl K. T. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 226 straipsnio 2 dalį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: K. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį 200 MGL dydžio bauda, ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį be pakeitimų; taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmės įskaitymo ir baudžiamojo poveikio priemonių – 1000 Eur turto konfiskavimo ir teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimo – paskyrimo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Priteisti K. T. 1815 Eur išlaidų advokato darbui apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą, išlaidas atlyginant iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.