LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. birželio 20 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. G. gynėjo advokato Mažvydo Misiūno kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendis. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu N. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir N. G. paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. G. paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė apėmimo ir visiško bausmių sudėjimo būdais subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskirta 238 MGL (11 900 Eur) dydžio bauda, ir N. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams ir 238 MGL (11 900 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, N. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatyta, kad jis po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nedelsiant privalo atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 69 straipsniu, N. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu UAB „T“ atlyginti nusikaltimu padarytą 32 120 Eur turtinę žalą.
Iš N. G. priteista civilinės ieškovės BUAB „VC“ atstovei nemokumo administratorei UAB „T“ 32 120 Eur turtinės žalos atlyginimo, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 7811 Eur turtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta šio nuosprendžio dalis, kuria N. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos įrodytomis pripažintos aplinkybės, kad N. G.: į buhalterinę apskaitą neįtraukė 2020 m. gegužės mėn. vykdytų bendros 27 406,50 Eur sumos sandorių – 2020 m. gegužės 20 d. pagal UAB ,,VC“ PVM sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004712 7502 Eur (įskaitant 1302 Eur PVM) vertės remonto paslaugų (dinozaurų remontas), 2020 m. gegužės 25 d. pagal UAB ,,VC“ PVM sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004713 pripučiamojo batuto pirkimo už 5384,50 Eur (įskaitant 934,50 Eur PVM), 2020 m. gegužės 28 d. pagal UAB ,,VC“ PVM sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004715 14 520 Eur (įskaitant 2520 Eur PVM) vertės remonto paslaugų (dinozaurų remontas) ir UAB „D“, išrašant keturis kasos pajamų orderius, bendrovei sumokėtų 27 406,50 Eur grynaisiais, kurie nebuvo užpajamuoti kasos knygoje; pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą, nustatantį, kad ,,pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, nes, gavus 27 406,50 Eur grynaisiais iš UAB ,,D“, nebuvo surašyti kasos pajamų orderiai; nepateikė 2020 metų PVM deklaracijų, dėl to nesumokėjo 4756 Eur PVM. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytos aplinkybės, kad N. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punktą, nustatantį, jog ,,visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nes gauti grynieji pinigai, iš viso 59 526,50 Eur, neįrašyti ir neužpajamuoti kasos knygoje, pakeistos ir išdėstytos taip: N. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punktą, nustatantį, kad ,,visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nes gauti grynieji pinigai – 32 120 Eur – neįrašyti ir neužpajamuoti kasos knygoje.
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytos aplinkybės, kad N. G. nepateikė Juridinių asmenų registrui 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinio, nepateikė 2020 metų PVM ir pelno mokesčio deklaracijų, dėl to nesumokėjo 4756 Eur PVM ir 3055 Eur pelno mokesčio, pakeistos ir išdėstytos taip: N. G. nepateikė Juridinių asmenų registrui 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinio, nepateikė 2020 metų PVM ir pelno mokesčio deklaracijų, dėl to nesumokėjo 1922,73 Eur pelno mokesčio. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš N. G. Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 7811 Eur turtinės žalos atlyginimo, ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas: Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos – nesumokėto 4756 Eur PVM atlyginimo palikta nenagrinėta; iš N. G. Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 1922,73 Eur turtinės žalos – nesumokėto pelno mokesčio atlyginimo.
Pakeista nuosprendžio dalis, kuria iš N. G. civilinės ieškovės BUAB „VC“ atstovei nemokumo administratorei UAB „T“ priteista 32 120 Eur turtinės žalos atlyginimo, ir nustatyta, kad iš N. G. 32 120 Eur turtinės žalos atlyginimas priteisiamas civilinei ieškovei BUAB „VC“. Pakeista nuosprendžio dalis dėl N. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nustatant, kad N. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nusikaltimu padarytą 32 120 Eur turtinę žalą turi atlyginti BUAB „VC“. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui pranešta, kad N. G. ir kitų asmenų veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnyje ir BK 300 straipsnyje, požymių. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. N. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, nebūdamas susijęs su UAB „VC“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) darbo santykiais, tačiau realiai būdamas faktinis bendrovės vadovas, pats vadovaudamas bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdydamas už formalius direktorius V. M. bei A. B. (A. B.), nuo 2020 m. kovo 27 d. įregistravus A. B. ir bendrovės akcininku, taip veikdamas per apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančius V. M. ir A. B., turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, turėdamas savo žinioje grynuosius bendrovės pinigus, pats organizuodamas ir tvarkydamas buhalterinę apskaitą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 14, 21 straipsnius būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytos dienos, iki 2020 m. gruodžio 31 d. Vilniuje, bendrovės veiklos teritorijoje, klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, nefiksuodamas dalies ūkinių operacijų, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „VC“ buhalterinę apskaitą, siekdamas, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla, jos turtas, įsipareigojimų dydis bei struktūra, imitavo UAB „VC“ akcijų pardavimą A. B. bei naujo direktoriaus paskyrimą, t. y.:
1.1. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. kovo 24 d. nenustatytoje vietoje pagamino netikrus dokumentus – penkias UAB „VC“ akcijų pirkimo– pardavimo sutartis, kuriose įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad akcininkė V. A. parduoda 100 vnt. UAB „VC“ akcijų už 2896 Eur apie nusikalstamą veiką nežinančiam A. B. Šias sutartis patvirtinus nenustatytų asmenų parašais, tyrimo metu nenustatytam asmeniui surašius 2020 m. kovo 16 d. UAB „VC“ vienintelio akcininko sprendimą, nurodant, kad V. M. atleidžiamas iš UAB „VC“ direktoriaus pareigų ir direktoriumi skiriamas A. B., šiuos dokumentus panaudojo, įregistruojant juos VĮ Registrų centre, taip likdamas faktiniu UAB „VC“ direktoriumi;
1.2. V. M. perdavus jam UAB „VC“ buhalterinės apskaitos dokumentus, pažeisdamas BAĮ 19 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 10.15 ir 10.19 punktų nuostatas, juos nenustatytoje vietoje paslėpė ir neišsaugojo 2019–2020 m. buhalterinės apskaitos dokumentų (pirkimo (pardavimo) sąskaitų, darbo užmokesčio, kasos, banko dokumentų ir kt.) bei 2019 m. apskaitos registrų (didžiosios knygos, pajamų (sąnaudų) suvestinių, sąskaitų apyvartų, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais registrų, atsargų apskaitos registrų ir kt.), jų nepateikė tyrimui;
1.3. pažeisdamas BAĮ 16 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, 2020 m. laikotarpiu netvarkė apskaitos, ūkinių operacijų neregistravo registruose ir bendrovės apskaitoje;
1.4. pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 16 punktų reikalavimus, išgryninus iš banko sąskaitų 32 120 Eur, gautų iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, neišrašė kasos pajamų orderių ir šių gautų grynųjų pinigų neįrašė bei neužpajamavo kasos knygoje;
1.5. jis, valdydamas UAB „VC“ banko sąskaitas, 2020 m. birželio 30 d. į sąskaitą gavęs iš UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 49 743,50 Eur, dalį šių pinigų – 32 120 Eur – pervedus į kitas bankų sąskaitas, veikdamas per apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančius V. M. ir A. B., 2020 m. liepos 2–9 d. bankomatuose ir UAB „Paysera“ klientų aptarnavimo skyriuje išgrynino pinigus (bankomatuose 17 830 Eur, 5340 Eur, skyriuje 8950 Eur), šių lėšų nepajamavo kasos dokumentuose ir apskaitos registruose, nesurašė kasos pajamų orderių dėl pinigų gavimo, jų tyčia į buhalterinę apskaitą neįtraukė ir juos panaudojo be pateisinančių dokumentų;
1.6. taip pat jis, siekdamas, kad nebūtų nustatyta bendrovės veikla ir mokėtini mokesčiai, nepateikė Juridinių asmenų registrui 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinio, nepateikė 2020 metų PVM ir pelno mokesčio deklaracijų, dėl to nesumokėjo 1922,73 Eur pelno mokesčio.
1.7. Dėl nustatytų pažeidimų negalima visiškai nustatyti UAB „VC“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2020 metais.
2. Be to, N. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, nebūdamas susijęs su UAB „VC“ darbo santykiais, tačiau realiai būdamas faktinis bendrovės vadovas ir veikdamas už formalų direktorių A. B., nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką, vadovavo bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdė; turėdamas savo žinioje grynuosius bendrovės pinigus ir valdydamas bendrovės banko sąskaitas, taip pat mokėjimo korteles per apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančius tarpininkus, 2020 m. liepos 2–9 d. Vilniuje ir kituose bendrovės veiklos teritorijai priklausančiuose Lietuvos miestuose, veikdamas per apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinančius V. M. ir A. B., mokėjimo kortelėmis įvairiuose bankomatuose ir UAB „Paysera“ klientų aptarnavimo skyriuje išgrynino 32 120 Eur (17 830 + 5340 + 8950) sumą, dėl pinigų gavimo nesurašė kasos pajamų orderių, jų neįtraukė į buhalterinę apskaitą, taip pat gautų pinigų neužpajamavo ir neįnešė į kasą, o juos panaudojo be pateisinančių dokumentų. Taip tyčia, neturėdamas teisinio pagrindo, pasisavino savo žinioje esantį didelės vertės svetimą UAB „VC“ priklausantį turtą – 32 120 Eur.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo N. G. apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto ir jų kvalifikavimo bei nuteistojo kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, tačiau išvados dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių visa pareikštame kaltinime inkriminuotų veikų apimtimi nepasitvirtino. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad nuteistasis į UAB „VC“ buhalterinę apskaitą neįtraukė visų kaltinime inkriminuotų vykdytų sandorių, konkrečiai, 2020 m. gegužės mėn. iš viso 27 406,50 Eur sumos sandorių su UAB „D“, visapusiškai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, todėl padarė neteisingą ir įrodymais nepagrįstą išvadą dėl nuteistojo atliktų neteisėtų veiksmų pobūdžio, apimties, jų kvalifikavimo.
3.1. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai pripažinus įrodytomis veikos aplinkybes, susijusias su 2020 m. gegužės mėn. iš viso 27 406,50 Eur sumos sandorių su UAB „D“ neįtraukimu į UAB „VC“ buhalterinę apskaitą, netinkamai buvo nustatytos ir aplinkybės, susijusios su PVM bei pelno mokesčio nesumokėjimu. Atitinkamai neteisingai buvo išspręstas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio klausimas.
3.2. Apygardos teismas taip pat netinkamai įvertino bendrąsias civilinės atsakomybės kilimo sąlygas ir netinkamai nustatė subjektą – civilinį ieškovą, patyrusį turtinę žalą dėl nuteistojo nusikalstamos veikos, nepagrįstai turtinės žalos atlyginimą priteisė trečiajam asmeniui – civilinės ieškovės UAB „VC“ atstovei nemokumo administratorei UAB „T“.
3.3. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytą aplinkybę nuteistojo N. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo N. G. gynėjas advokatas M. Misiūnas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nuosprendį ir N. G. baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taip pat perdavus ją iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, turi būti laikomasi non reformatio in peius (draudžiama pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principo. Nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-380- 942/2015, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018, 2K-19-788/2019, 2K-7-71- 458/2020, 2K-203-697/2020, 2K-224-495/2020).
4.2. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pablogino vienintelio apeliacinį skundą padavusio nuteistojo N. G. teisinę padėtį, t. y. pažeidė non reformatio in peius principą. Šis teismas skundžiamu nuosprendžiu (nuosprendžio 26 punktas ir rezoliucinė dalis) nusprendė pranešti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, kad N. G. ir kitų asmenų veiksmuose yra nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 182 straipsnyje ir BK 300 straipsnyje, požymių. Dėl tokio apeliacinės instancijos teismo sprendimo N. G. generalinio prokuroro faktiškai bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už paminėtus sunkius nusikaltimus, už kuriuos nuteistajam prie pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jau paskirtos bausmės grės papildomai iki aštuonerių metų nelaisvės.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, išėjo už nuteistojo N. G. apeliacinio skundo ribų, kuriuo šis prašė tik atidėti visos jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams. Tuo tarpu šis teismas de jure (teisiškai) apkaltino N. G. nauju sunkiu nusikaltimu ir generaliniam prokurorui nurodė, kad N. G. bei kitiems asmenims būtų iškelta baudžiamoji byla.
4.4. Apeliacinio proceso metu BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiamos kaltinime nurodytos esminės faktinės veikos aplinkybės ir jos kvalifikavimas. Tai darant turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-42-942/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-278-788/2018, 2K-219-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-236-648/2020).
4.5. Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu įrodytomis pripažintas aplinkybes, susijusias su atitinkamo teisės akto pažeidimu ir grynųjų pinigų, iš viso 59 526,50 Eur, neįrašymu bei neužpajamavimu kasos knygoje; 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinio, 2020 metų PVM ir pelno mokesčio deklaracijų nepateikimu ir 4756 Eur PVM bei 3055 Eur pelno mokesčio nesumokėjimu. Apeliacinės instancijos teismui dėl nurodytų dalių iš dalies panaikinus kaltinimus (nustačius, kad, pažeidžiant atitinkamo teisės akto reikalavimus, grynieji pinigai, iš viso 32 120 Eur, neįrašyti ir neužpajamuoti kasos knygoje; nepateikus 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinio, 2020 metų PVM ir pelno mokesčio deklaracijų, nesumokėta 1922,73 Eur pelno mokesčio, atitinkamai patenkinus šią Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio dalį) ir juos pakeitus naujais kaltinimais ar įtarimais pagal BK 182 ir 300 straipsnius (nuosprendžio 26 punktas), skundžiamu nuosprendžiu, neatsižvelgus į paduoto apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, buvo iš esmės pakeistos faktinės veikos aplinkybės ir jos kvalifikavimas.
4.6. Teismui tenka pareiga nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tokios pareigos nevykdė. Tokia procesinė situacija, kokia susidarė po skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, neatitinka BPK 255, 256 straipsnių, 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, taip pat pažeidžia N. G. teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, jo teisę į gynybą.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimu į nuteistojo N. G. gynėjo advokato M. Misiūno kasacinį skundą prašo nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Baudžiamosios bylos medžiaga, surinktų įrodymų išsamus nagrinėjimas ir skundžiamuose nuosprendžiuose atliktas jų vertinimas paneigia kasaciniame skunde išdėstytus argumentus.
5.2. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, pranešdamas generaliniam prokurorui apie nuteistojo N. G. ir kitų asmenų veiksmuose galimai esančius kitų nusikalstamų veikų požymius, iš esmės pablogino vienintelio apeliacinį skundą byloje padavusio N. G. teisinę padėtį, yra nepagrįsti. Pagal BPK 257 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, teismas motyvuota nutartimi praneša tai prokurorui. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teismui (BPK 320 straipsnio 6 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo pranešimą generaliniam prokurorui apie galimai padarytas kitas nusikalstamas veikas vertinti kaip non reformatio in peius principo, BPK 320 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatų pažeidimą nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas dėl galimai padarytų naujai paaiškėjusių nusikalstamų veikų sprendimo nepriėmė, N. G. de jure nauju sunkiu nusikaltimu neapkaltino, o tik nustatė išsamaus tyrimo reikalaujančius nusikalstamų veikų požymius.
5.3. Be to, kasatorius nepagrįstai BPK 255, 256 straipsnių nuostatas sutapatina su BPK 257 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nebuvo keičiamos esminės nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, o buvo nustatyti galimai naujų nusikalstamų veikų požymiai.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo N. G. gynėjo advokato M. Misiūno kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Nuteistojo N. G. gynėjas kasaciniame skunde prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Toks kasatoriaus prašymas neatitinka BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutarčių. Tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad esminis kasacinio skundo prašymas yra iš dalies pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, panaikinti šio teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo nuspręsta, pašalinus iš kaltinimo dalį byloje neįrodytų aplinkybių, pranešti generaliniam prokurorui apie N. G. ir kitų asmenų veiksmuose galimai esančius nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnyje ir BK 300 straipsnyje, požymius. Kasatoriaus teigimu, žemesnės instancijos teismas, iš esmės pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes ir jos kvalifikavimą, padarė esminius BPK 255, 256 straipsnių, BPK 320 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimų pažeidimus, pažeidė non reformatio in peius principą.
Kasatorius neginčija N. G. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, nustatytų šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nuteistajam paskirtų bausmių, baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat civilinių ieškinių išsprendimo. Taigi, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir BPK 376 straipsnyje apibrėžtas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, teisėjų kolegija skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu patikrina pagal šias paduoto kasacinio skundo ribas. Dėl kaltinimo keitimo apeliacinės instancijos teisme reikalavimų laikymosi
8. Nuteistojo N. G. gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas dalį kaltinimų ir juos pakeisdamas naujais kaltinimais ar įtarimais pagal BK 182 ir 300 straipsnius, iš esmės pakeitė pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintas faktines nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes ir jos kvalifikavimą, peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, t. y. padarė esminius BPK 255, 256 straipsnių, 320 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimų pažeidimus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritarti šiems kasatoriaus argumentams neturi pagrindo.
9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo keitimo teisme tvarka nustatyta BPK 256 straipsnyje, ji galioja ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir, atsižvelgus į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintus reikalavimus, apeliacinio proceso metu.
10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-371-696/2015, 2K-112- 697/2016, 2K-31-895/2020). Nustačius, kad pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui, taip pat kitaip nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą, jos nepripažįstamos iš esmės skirtingomis ir esminėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme, taigi teismas jas gali keisti savo iniciatyva, nepranešęs apie tai kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-976/2022). Be to, kai teismas šalina iš kaltinimo tam tikras faktines aplinkybes ar perkvalifikuoja nusikalstamą veiką ne savo iniciatyva, bet atsižvelgdamas į kaltinamojo ar jo gynėjo teismo proceso metu ar apeliaciniame skunde pateiktą prašymą ir (ar) argumentus, išankstinis proceso dalyvių įspėjimas apie galimą kaltinimo keitimą praranda savo teisinę reikšmę teisei į gynybą užtikrinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-788/2021, 2K-7-66-788/2022).
11. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia procesinės galimybės, ištyrus naujus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus, savo iniciatyva pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, jeigu tas pakeitimas lemtų nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, taip pat pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, jeigu dėl to nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis būtų pabloginta labiau, nei to prašoma prokuroro ar nukentėjusiojo apeliaciniame skunde. Teismas, ištyręs naujus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus, savo iniciatyva gali pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, tik jeigu toks pakeitimas lemia nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pagerinimą arba jeigu dėl to pakeitimo jų padėtis nepasikeičia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas).
Taigi apeliacinės instancijos teismas, ištyręs naujus įrodymus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus ir vertintus įrodymus, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, kai nustato tokią būtinybę, tačiau tokiu atveju nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali būti pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57-696/2017, 2K-7-66-648/2018 ir kt.).
12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas, be kita ko, už tai, kad jis, pažeisdamas kaltinime nurodytus teisės aktų reikalavimus, į UAB „VC“ buhalterinę apskaitą neįtraukė 2020 m. gegužės mėn. vykdytų bendros 27 406,50 Eur sumos sandorių – 2020 m. gegužės 20 d. pagal UAB ,,VC“ PVM sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004712 7502 Eur (įskaitant 1302 Eur PVM) vertės remonto paslaugų (dinozaurų remontas), 2020 m. gegužės 25 d. pagal UAB ,,VC“ PVM sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004713 pripučiamojo batuto pirkimo už 5384,50 Eur (įskaitant 934,50 Eur PVM), 2020 m. gegužės 28 d. pagal UAB ,,VC“ PVM sąskaitą faktūrą VC Nr. 0000004715 14 520 Eur (įskaitant 2520 Eur PVM) vertės remonto paslaugų (dinozaurų remontas); iš UAB ,,D“ gavęs 27 406,50 Eur grynaisiais, nesurašė kasos pajamų orderių ir šių pinigų neužpajamavo kasos knygoje; nepateikė 2020 metų PVM deklaracijų ir nesumokėjo 4756 Eur PVM.
13. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka skundė tik nuteistasis N. G. Teismui pateiktame apeliaciniame skunde teismo nustatytų nusikalstamų veikų, tarp jų ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, padarymo aplinkybių nuteistasis neginčijo. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė pakeisti tik pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo N. G. gynėjas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, baigiamojoje kalboje, be kita ko, papildomai išdėstė naujus argumentus. Pasak nuteistojo gynėjo, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ūkinės operacijos tarp UAB „VC“ ir UAB ,,D“ realiai neįvyko, todėl jis apeliacinės instancijos teismo prašė bylą išnagrinėti daugiau, nei to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus, susijusius su nurodytų bylos aplinkybių nustatymu.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtus nuteistojo gynėjo teismo posėdyje išsakytus argumentus ir prašymus, iš naujo įvertinęs dėl nurodytų aplinkybių byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad byloje neįrodyta, jog kaltinime nurodytos ūkinės operacijos tarp UAB „VC“ ir UAB ,,D“ realiai įvyko ir UAB „VC“ iš UAB ,,D“ realiai gavo 27 406,50 Eur grynaisiais. Priešingai, byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad paminėtos ūkinės operacijos tarp bendrovių realiai neįvyko, pinigai už neva suteiktas dinozaurų atnaujinimo – renovacijos (remonto) paslaugas ir neva įsigytą pripučiamąjį batutą nebuvo sumokėti. Todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad realiai neįvykusios (fiktyvios) ūkinės operacijos neturėjo būti fiksuojamos UAB „VC“ buhalterinėje apskaitoje, taip pat bendrovei nekilo pareiga šiuos fiktyvius sandorius deklaruoti ir sumokėti 4756 Eur PVM. Atsižvelgdamas į šias byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pašalino neįrodytas ir šios nusikalstamos veikos sudėties neatitinkančias aplinkybes, taip pat priėmė naują sprendimą dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliacinio teismo kaltinimo apimties sumažinimas, kai iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dalis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių buvo pašalinta, iš esmės palengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti kaltinimo keitimo taisyklių pažeidimo (BPK 255, 256 straipsniai). Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl to buvo pažeista N. G. teisė žinoti kaltinimo turinį ir suvaržyta jo teisė į gynybą. Jokios naujos apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo aplinkybės skundžiamu nuosprendžiu nebuvo nustatytos, N. G. nebuvo pripažintas kaltu bei nuteistas ir už naujų nusikalstamų veikų, dėl kurių šioje byloje jis nebuvo perduotas teismui, padarymo.
16. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog ne visos skundžiamu nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės byloje yra įrodytos, ir šias aplinkybes pašalinęs, kartu atitinkamai sumažinęs priteistą nusikaltimu padarytą žalą, nors apeliaciniu skundu to nebuvo prašoma, buvo aktyvus ir vykdė jam įstatymo nustatytą pareigą. Priešingai kasatoriaus argumentams, tokį apeliacinio skundo ribų viršijimą, kuriuo iš esmės buvo pagerinta nuteistojo N. G. teisinė padėtis, vertinti kaip esminį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pažeidimą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) nėra pagrindo. Dėl BPK 257 straipsnio 1 dalies ir non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) bei non reformatio in peius (draudžiama keisti sprendimą į blogąją pusę) principų pažeidimų
17. Minėta, kad skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, be kita ko, buvo pranešta generaliniam prokurorui apie tai, kad nuteistojo N. G. veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnyje ir BK 300 straipsnyje, požymių.
18. BPK 257 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Taigi ši įstatymo nuostata gali būti taikoma tik esant bent vienam iš nurodytų dviejų alternatyvių pagrindų: a) kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, arba b) nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, ir esant būtinajai sąlygai – bent vienas pagrindas paaiškėja nagrinėjimo teisme metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-511/2022). Be to, šios normos taikymas yra neatsiejamas nuo non bis in idem principo laikymosi.
19. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (EŽTT 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03, ir kt.) (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-788/2016). Non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (EŽTT 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97).
20. EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (EŽTT 2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.).
21. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pranešė generaliniam prokurorui ne apie galimai padarytą naują N. G. nusikalstamą veiką (BK 182 straipsnis ir BK 300 straipsnis), bet apie nagrinėjamoje byloje jau tirtas ir nustatytas aplinkybes. Šioje byloje buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su ūkinėmis operacijomis tarp UAB „VC“ ir UAB ,,D“, vertinant, ar jos realiai įvyko ir kt. Tai akivaizdžiai rodo, kad būtent nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas įžiūrėjo neva naujos nusikalstamos veikos požymių. Iš teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų (nuosprendžio 26 punktas) aiškiai matyti, kad pranešimas siejamas su minėtomis, nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu tirtomis, kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašyme išdėstytomis, pirmosios instancijos teismo ištirtomis bei nustatytomis aplinkybėmis, kurių dalį apeliacinės instancijos teismas iš N. G. pareikšto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pašalino.
Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, pranešdamas generaliniam prokurorui apie N. G. veiksmuose galimai esančius neva kitų, kaltinamajame akte nenurodytų, nusikalstamų veikų požymius, sudarė prielaidas jo pakartotiniam baudžiamajam persekiojimui dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, dėl kurių nagrinėjamoje byloje jau vyko baudžiamasis procesas ir dėl kurių nagrinėjamoje byloje pats apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris įsiteisėjo nuo jo paskelbimo dienos.
22. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, įsiteisėjus skundžiamam apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui, kuriuo N. G. pašalintos iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį faktinės aplinkybės, susijusios su ūkinėmis operacijomis tarp UAB „VC“ ir UAB ,,D“, procesas yra nutrauktas, baudžiamasis persekiojimas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, pakeičiant teisines formuluotes ir jų kvalifikavimą, yra nesuderinamas su non bis in idem principu įtvirtinta asmens teisių apsauga. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas, kaip atitikties tarp faktinių veikos aplinkybių ir baudžiamosios teisės normose įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymo bei teisinio įtvirtinimo atitinkamame procesiniame dokumente procesas, priskirtas įgaliotam subjektui (ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, teismui). Todėl netinkamas faktinių veikos aplinkybių įvertinimas baudžiamojo įstatymo taikymo prasme (kaip ir netinkamas faktinių aplinkybių ištyrimas bei jų nustatymas, lėmęs netinkamą veikos kvalifikavimą) negali pateisinti naujo (pakartotinio) baudžiamojo persekiojimo dėl tos pačios nusikalstamos veikos (tų pačių teisiškai reikšmingų faktų).
23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą pranešti generaliniam prokurorui apie N. G. veiksmuose galimai esančius paminėtų nusikalstamų veikų požymius, ne tik pažeidė BPK 257 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ir sudarė prielaidas non bis in idem principo pažeidimui. Be kita ko, pažeidė ir BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas bei jomis įgyvendinamą non reformatio in peius principą. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistojo teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismų sprendimus įgyvendinimo garantija yra draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, reiškiantis, kad dėl skundo padavimo jį padavusiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama.
Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-380-942/2015, 2K-209-942/2022). Šiuo atveju nuteistasis pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka dėl, kaip jis mano, per griežtos bausmės, tačiau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, tik pagal šio apelianto skundą, buvo pranešta apie jo galimai padarytą naują nusikalstamą veiką, kurios faktinės aplinkybės jau buvo ištirtos ir nustatytos šioje byloje. Tokia byloje susidariusi teisinė situacija aiškiai rodo, kad nuteistajam N. G. priimtas sprendimas buvo pakeistas į blogąją pusę.
24. Kartu pažymėtina, kad nesuprantamas ir nelogiškas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 26 punkto teiginys, kad generaliniam prokurorui apie N. G. veiksmuose galimai esančius nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnyje ir BK 300 straipsnyje, požymius pranešama, siekiant nepabloginti nuteistojo padėties labiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje nutartyje jau minėta, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik nuteistasis N. G. dėl jam paskirtos bausmės. Apeliacinių skundų bloginančiais nuteistojo padėtį pagrindais nebuvo paduota. Todėl šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo spręsti dėl nuteistojo padėties pabloginimo (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
25. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria generaliniam prokurorui pranešta, kad N. G. veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnyje ir BK 300 straipsnyje, požymių, naikintina dėl padaryto esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo. Dėl švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo
26. Nagrinėjant šią bylą kasacinės instancijos teisme, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo buvo pakeisti, be kita ko, BK 183 ir 222 straipsniai, už kuriuose nustatytų nusikalstamų veikų padarymą nagrinėjamoje byloje priimtais teismų sprendimais yra nuteistas N. G.
27. Palyginus naujas BK 183 straipsnio 2 dalies (kartu ir BK 190 straipsnio 1 dalies), BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijas su nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiomis šių straipsnių redakcijomis, matyti, kad naujose nurodytų straipsnių redakcijose įstatymų leidėjo įtvirtinti pakeitimai palengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Naujosios įstatymo redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje, be kita ko, sumažintas maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis iki šešerių metų (apysunkis nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 4 dalį), papildomai nustatytos trys naujos laisvės atėmimui alternatyvios bausmės. Tuo tarpu BK 222 straipsnio 1 dalyje, be terminuoto laisvės atėmimo, arešto ir baudos bausmių, nustatyta dar viena nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Taigi, nors žemesniųjų instancijų teismai nuosprendžių priėmimo metu tinkamai taikė nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, dėl įsigaliojusių nuteistojo teisinę padėtį palengvinančių baudžiamojo įstatymo pakeitimų paminėtos N. G. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotinos ir už jas naujai skirtinos bausmės. Bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, turi būti subendrintos ir subendrinta bausmė, taikant 641 straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu bei subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir spręstinas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimas.
28. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į žemesniųjų instancijų teismų nustatytas bausmėms skirti reikšmingas aplinkybes – N. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris neatsitiktinio pobūdžio baigtas nusikalstamas veikas; veikos padarytos, prisidengiant ir pasinaudojant asmenimis, kurie apie nusikalstamų veikų darymą nežinojo; padarytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms; kaltininko atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; nuteistasis iki nagrinėjamoje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo tris kartus teistas (paskutinį kartą ir už sunkaus nusikaltimo nuosavybei padarymą, teistumai išnykę), šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė vos tik pasibaigus ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui (2020 m. sausio 27 d. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, naujos nusikalstamos veikos – nuo 2020 m. kovo mėn.); nagrinėjamoje byloje vykstant baudžiamajam procesui padarė ir naujas nusikalstamas veikas, tarp jų sunkų savanaudiško pobūdžio nusikaltimą (BK 199 straipsnio 3 dalis), už kurias nuteistas dviem įsiteisėjusiais baudžiamaisiais įsakymais; ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, už pajamų mokesčio deklaracijų mokesčių administratoriui nepateikimą; įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbo, gydėsi priklausomybę nuo alkoholio, taip pat tai, kad BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, pasisavinto svetimo turto vertę (ji net ir pasikeitus įstatymui gerokai viršija ribą, nuo kurios pasisavintas svetimas turtas laikomas didelės vertės), nusprendžia, kad N. G. minimaliai (trims mėnesiais) mažinama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė ir paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė.
Už šias padarytas nusikalstamas veikas paskirti nuteistajam tiek savo rūšimi, tiek dydžiu švelnesnes bausmes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo. Pritartina žemesniųjų instancijų teismų išvadoms, kad byloje nustatytos N. G. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės patvirtina jo polinkį nusikalsti, daryti savanaudiško pobūdžio nusikalstamas veikas, nuteistasis savo nusikalstamo elgesio nevertina kritiškai ir iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro. Todėl BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, teisingumo principas gali būti įgyvendintas tik paskiriant jam BK straipsnių už padarytas nusikalstamas veikas sankcijose nustatytas griežčiausios rūšies bausmes – terminuotą laisvės atėmimą.
29. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nagrinėjamoje byloje padarytas nusikalstamas veikas paskirta galutinė bausmė apėmimo ir visiško bausmių sudėjimo būdais buvo subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskirta 238 MGL (11 900 Eur) dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika, už kurios padarymą N. G. yra nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat į pirmiau išdėstytas byloje nustatytas skiriant bausmes reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis principu non reformatio in peius (draudžiama keisti kaltinimą į blogąją pusę), nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidedamas pirmosios instancijos teismo nustatytomis BK 75 straipsnio sąlygomis su apeliacinės instancijos teismo pakeitimais, susijusiais su paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus bei išvadas ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nuosprendį pakeisti. N. G. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. N. G. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šią subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. G. paskirti vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo ir visiško bausmių sudėjimo būdais subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskirta 238 MGL (11 900 Eur) dydžio bauda ir N. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams dviem mėnesiams ir 238 MGL (11 900 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, N. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti.
Nustatyti, kad jis po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nedelsiant privalo atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 69 straipsniu, N. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu BUAB „VC“ atlyginti nusikaltimu padarytą 32 120 Eur turtinę žalą. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria generaliniam prokurorui pranešta, kad N. G. veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnyje ir BK 300 straipsnyje, požymių.
Kitas šių nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.