LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 21 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio, Olego Fedosiuko, Aurelijaus Gutausko, Alvydo Pikelio, Algimanto Valantino ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistajam E. K., viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, ji, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendis pakeistas ir iš BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinta aplinkybė, kad E. K. 2021 m. rugsėjo 30 d. apie 15.40 val.
Vilniuje, ties pastatu, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu kliudė ir apgadino automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų, n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. apie 15.40 val. Vilniuje, ties pastatu, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, jo metu kliudė ir apgadino automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, todėl 2021 m. rugsėjo 30 d. 17.02 val. alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,44 promilės neblaivumas.
2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad nuteistojo E. K. padaryta veika, pasireiškusi viena iš BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių veikų – alkoholinių gėrimų vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nėra tiesiogiai susijusi su kelių transporto priemonės panaudojimu, todėl nėra pagrindo nuteistojo E. K. vairuotą automobilį pripažinti konfiskuotinu turtu pagal BK 72 straipsnio 2 dalį.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo E. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, siekdamas išvengti non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimo, iš įrodytomis pripažintų E. K. nusikalstamos veikos aplinkybių pašalino aplinkybę, kad E. K., 2021 m. rugsėjo 30 d. apie 15.40 val. Vilniuje, ties pastatu, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu kliudė ir apgadino automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi dėl tų pačių aplinkybių E. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad E. K. padarė nusikalstamą veiką šiomis aplinkybėmis: E. K. po eismo įvykio, įvykusio 2021 m. rugsėjo 30 d. apie 15.40 val. Vilniuje, ties pastatu, (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo, iki šio eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, todėl 2021 m. rugsėjo 30 d. 17.02 val. alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,44 promilės neblaivumas.
4. Taip pat apeliacinės instancijos teismas teisinga ir pagrįsta pripažino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistojo E. K. nusikalstama veika pasireiškė ne automobilio vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, o alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, todėl byloje nėra pagrindo taikyti turto konfiskavimą. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties išvadoms pagrįsti rėmėsi teismų praktika Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtose baudžiamosiose bylose Nr. 1A-168-312/2020, 1A-315-908/2020, 1A-365-898/2021, 1A-516-929/2021, Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-352-485/2020.
III. Kasacinio skundo argumentai
5. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Eugenijus Papučka prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio nuostatų, nors turto konfiskavimui taikyti nagrinėjamoje byloje buvo visos įstatyme nurodytos sąlygos.
5.2. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas, t. y. įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51- 699/2018, 2K-136-699/2018, 2K-79-511/2018, 2K-80-511/2018). Sprendžiant, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinta šio turto panaudojimo reikšmė nusikalstamos veikos sudėties požymiams įgyvendinti.
5.3. Iš BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad transporto priemonės vairavimas kartu su alternatyviomis įstatyme nurodytomis su asmens neblaivumu sietinomis aplinkybėmis (buvimas neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; neblaivumo patikrinimo vengimas, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas) yra būtinasis objektyvusis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Taigi, aptariamos nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės panaudojimo, todėl nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir visais atvejais atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.
5.4. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, be transporto priemonės E. K. nebūtų galėjęs sukelti eismo įvykio ir po to iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartoti alkoholį, atitinkamai nevairavus transporto priemonės nekiltų ir atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį klausimas, todėl byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju nuteistojo padaryta veika tiesiogiai sietina su transporto priemonės panaudojimu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo E. K. vairuotas automobilis atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos padarymo priemonės požymius ir pripažintinas konfiskuotinu turtu. Nors panaudojant automobilį padaryta tik dalis nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančių veiksmų, tai nesudaro pagrindo nepripažinti automobilio nusikalstamos veikos padarymo priemone. Esant šioms aplinkybėms, automobilio konfiskavimo klausimas turi būti sprendžiamas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, o ne administracinio nusižengimo byloje, kaip tai nurodė apeliacinės instancijos teismas.
5.5. Be to, už visus BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytus alternatyvius veiksmus nustatyta tokia pati baudžiamoji atsakomybė transporto priemonę vairavusiam asmeniui, todėl alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo yra toks pat pavojingas kaip ir kiti BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs veiksmai. Vien tai, kad E. K. nebuvo kaltinamas tuo, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, o jo veika pasireiškė alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, savaime nemenkina nuteistojo padarytos veikos pavojingumo. Įtvirtindamas vienodą baudžiamąją atsakomybę už atskiras alternatyvias veikas, įstatymo leidėjas siekė atgrasyti eismo įvykyje dalyvavusius asmenis nuo tokių veiksmų, kurie užkerta galimybę nustatyti jų neblaivumą iš karto po eismo įvykio.
Priešingas teisės normos aiškinimas reikštų, kad asmuo, sutikęs pasitikrinti neblaivumą ir nustačius viršijančią baudžiamajame įstatyme nurodytą neblaivumo ribą, atsidurtų teisiškai blogesnėje padėtyje. Taigi, ir transporto priemonės konfiskavimo klausimas visais BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytais atvejais turėtų būti sprendžiamas vienodai. Kadangi teismų praktikoje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tiek asmeniui ją vairavus esant neblaiviam, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018 ir kt.), tiek ir vengiant neblaivumo patikrinimo, kai nustatyti neblaivumo požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-511/2020, 2K-279-1073/2020), todėl transporto priemonės konfiskavimas turėtų būti taikomas ir kai asmuo vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
5.6. Baudžiamojo poveikio priemonėmis, o kartu ir turto konfiskavimu, siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir teismų praktika, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-168-511/2020 ir kt.).
5.7. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nagrinėjamu atveju automobilio vertės dalies konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai ir sukeltų nuteistajam pernelyg dideles turtines pasekmes. Turto konfiskavimo taikymo būtinumą pagrindžia ir tai, kad per paskutinius penkerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo E. K. buvo penkis kartus baustas administracine tvarka, iš jų keturis kartus už nustatyto greičio viršijimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3174-843/2013 buvo nubaustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 2,97 promilės neblaivumas). Taigi, nuteistasis E. K. nėra drausmingas eismo dalyvis ir jau ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę neblaivus. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, kad automobilio vertės dalies konfiskavimas nepažeistų proporcingumo principo. Priešingai, nekonfiskavus transporto priemonės vertės dalies būtų pažeista visuomenės ir E. K. interesų pusiausvyra, sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir formuojama nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Papučkos kasacinis skundas tenkintinas. Dėl turto konfiskavimo ir automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės
7. Prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai netaikydami BK 72 straipsnio nuostatų, nors turto konfiskavimui taikyti nagrinėjamoje byloje buvo visos įstatyme įtvirtintos sąlygos.
8. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
9. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone.
10. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tačiau tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę, be kita ko, turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo proporcingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-495/2020 ir kt.).
11. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.
12. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
13. Šioje byloje nustatyta, kad E. K. 2021 m. rugsėjo 30 d. apie 15.40 val. padarė eismo įvykį – vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“ kliudė ir apgadino kitą automobilį, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, po to tą pačią dieną 17.02 val. E. K. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,44 promilės neblaivumą.
14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad kadangi E. K. nusikalstama veika pasireiškė ne automobilio vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, o alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, byloje nėra pagrindo automobilį pripažinti nusikalstamos veikos padarymo priemone ir taikyti turto konfiskavimą. Išplėstinė teisėjų kolegija su tokia žemesniųjų instancijų teismų išvada dėl automobilio nepripažinimo nusikalstamos veikos padarymo priemone nesutinka.
15. Teismas, spręsdamas, ar daiktas (turtas) laikytinas nusikalstamos veikos priemone, be kita ko, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti.
16. BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos trys alternatyvios veikos, kurių kiekviena sudaro savarankišką pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
17. Vartojimo alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, šiuo atveju privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022).
18. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įtvirtinta nuostata, įpareigojanti eismo dalyvį (šiuo atveju transporto priemonės vairuotoją) įvykus eismo įvykiui nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.
19. Įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių veikų įtraukė į BK 2811 straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika. Taigi, BK 2811 straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą.
20. Be to, pažymėtina ir tai, kad ar asmuo eismo įvykio metu buvo blaivus ar ne, nustatoma aiškinantis aplinkybes jau po įvykio. Iki blaivumo patikrinimo asmens elgesys nėra kontroliuojamas; asmuo, vartodamas alkoholį iki patikrinimo, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą (neblaivumą) eismo įvykio metu. Todėl alkoholio vartojimo fakto po eismo įvykio vertinimas atsietai nuo kito teisės normoje įtvirtinto veikos objektyviojo požymio – kelių transporto priemonės vairavimo – laikant, kad kelių transporto priemonė nėra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, sudaro sąlygas piktnaudžiauti teise asmeniui, kuris padarė eismo įvykį vairuodamas neblaivus, – jam būtų naudinga vartoti alkoholį po eismo įvykio arba teigti, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio (tai patikrinti tam tikrais atvejais būtų neįmanoma), ir taip išvengti transporto priemonės konfiskavimo, o laikęsis pirmiau minėto įstatymo reikalavimo vairuotojas, kuriam patikrinimo metu nustatomas neblaivumas, atsidurtų blogesnėje padėtyje. Tokia situacija aiškiai nesuderinama su teisingumo principu.
21. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus išaiškinimus, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendžia, kad keisti šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką nėra pagrindo.
22. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos aplinkybes automobilis, kurį vairavo E. K. eismo įvykio metu, po kurio iki neblaivumo patikrinimo vartojo alkoholį, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, padarydami priešingą išvadą, netinkamai taikė BK 72 straipsnio 2 dalį. Dėl non bis in idem principo pažeidimo
23. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (lot. non bis in idem) yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje.
24. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra ne kartą pažymėjęs, kad administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020 ir kt.). Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10 ir kt.).
25. Iš bylos matyti, kad dėl nagrinėjamo įvykio 2021 m. rugsėjo 30 d. 18.49 val. E. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-65078-2021, o 2021 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo M. K. nutarimu Nr. 10-ANR N-22421-2021 E. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį dėl Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų pažeidimo 10 Eur dydžio bauda už tai, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. 15.15 val., vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, išvažiuodamas iš namo kiemo, buvo neatidus, nepaliko tarpų tarp automobilio šonų, atsitrenkė į šalia stovintį automobilį, dėl to eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Nutarime nurodoma, kad vairuotojas buvo neblaivus. Papildomai nurodyta, kad dėl įvyko pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pagal bylos duomenis, šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, paskirtą baudą E. K. sumokėjo 2021 m. lapkričio 8 d.
26. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu E. K. pripažino kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 30 d. apie 15.40 val. Vilniuje, ties pastatu, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu kliudė ir apgadino automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, 2021 m. rugsėjo 30 d. 17.02 val. alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,44 promilės neblaivumas.
27. Pažymėtina, kad kai inkriminuojama idealioji kelių skirtingų nusikalstamų veikų sutaptis ir kai kaltinimai dėl tokią sutaptį sudarančių veikų buvo pareikšti viename procese, non bis in idem principo pažeidimas paprastai nėra konstatuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022), tačiau procesinė situacija, kai asmeniui dėl nusikalstamos veikos pradedamas ir tęsiamas baudžiamasis procesas, o asmuo dar atskirai traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų požymių, yra nepateisinama ir sukuria prielaidas pažeisti non bis in idem principą. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis ir jo padarymo aplinkybės, kaip vienas iš būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių, turėjo būti tiriamos ir nustatomos viename procese, t. y. baudžiamojoje byloje. Kadangi už vairuojant kelių transporto priemonę neblaiviam (neblaiviu laikomas ir asmuo, kuris vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo) baudžiamoji atsakomybė nustatyta tik padarius didelę turtinę žalą (BK 281 straipsnio 2 dalis), o už analogiškai padarytą nedidelę turtinę žalą baudžiamoji atsakomybė nėra nustatyta, tam, kad būtų išvengta non bis in idem principo pažeidimo, veika turėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
28. Tačiau iš nagrinėjamos bylos matyti, kad E. K. už iš esmės tapačius veiksmus, nurodytus administracinio teisės nusižengimo nutarime ir teismo nuosprendyje, buvo patrauktas ir administracinėn, ir baudžiamojon atsakomybėn. Svarbu ir tai, kad ir administracinio nusižengimo teisena, ir baudžiamasis procesas dėl E. K. padarytos veikos buvo pradėti ir vyko vienu metu, be to, minėtam 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimui administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjus, baudžiamasis procesas vyko toliau. Išplėstinė teisėjų kolegija tokią situaciją vertina kaip non bis in idem principo pažeidimą tiek dėl draudimo persekioti, tiek ir bausti už tą pačią veiką antrą kartą.
29. Šią procesinę situaciją pastebėjo apeliacinės instancijos teismas ir, norėdamas išvengti non bis in idem principo pažeidimo, savo nutartyje pašalino iš E. K. nusikalstamos veikos, nurodytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, dalį kaltinimo aplinkybių, tačiau šio pažeidimo tinkamai neištaisė.
30. Nustatę non bis in idem principo pažeidimą, teismai paprastai nutraukia bylą, konstatuodami negalimumą antrą kartą bausti ar persekioti už tą pačią veiką. Tačiau kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs ir „klaidos taisymo“ taisyklę, pagal kurią baudžiamasis procesas gali būti pripažintas teisėtu, jeigu anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, tačiau teisinė klaida, lėmusi netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, turi būti tikrai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-335/2012, 2K-167-788/2015, 2K-109-788/2016, 2K-36-697/2019, 2K-245-788/2019). Išskirtiniais atvejais taikomos „kompensacinės“ priemonės, mažinant baudžiamosios atsakomybės apimtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127- 689/2020). Šis non bis in idem principo pažeidimo ištaisymo būdas taikomas kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), kai teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, nukentėjusiojo teisių apsaugos ir kiti teisės principai neleidžia nutraukti kartotinio proceso ir kai nebelieka kitų teisinių instrumentų pažeidimui pašalinti.
31. Dėl šioje byloje konstatuoto non bis in idem principo pažeidimo pažymėtina, kad E. K. administracine tvarka buvo nubaustas už eismo įvykį, sudarantį tik dalį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių (neįvertintas 2,44 promilės neblaivumas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę), o teisinė klaida, lėmusi netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, yra šiurkšti. Be to, E. K. taikyta administracinė atsakomybė, jam paskiriant 10 Eur dydžio baudą, aiškiai neatitinka padarytos veikos pavojingumo. Todėl non bis in idem principo pažeidimo ištaisymas nutraukiant baudžiamąją bylą aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Tokiu atveju svarstytinas „kompensacinių“ priemonių taikymas.
32. Kadangi apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, be to, netinkamai sprendė non bis in idem pažeidimo ištaisymo klausimus, apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikintina ir, tenkinant prokuroro skunde pateiktą prašymą, byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
33. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytais teisės taikymo išaiškinimais, turi ištaisyti joje nurodytus trūkumus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu, n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.