LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. gegužės 13 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Aleno Piesliako (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto V. F. S. (V. F. S.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. F. S., padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, V. F. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 31 d. nutartis, kuria nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto V. F. S. apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. F. S. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nes jis po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: jis 2022 m. lapkričio 18 d. apie 16.40 val. Vilniuje, Gandrų ir Sodelių gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, sukėlė eismo įvykį – kliudė ir apgadino automobilį „Kia Ceed“, to nefiksuodamas pasišalino iš eismo įvykio vietos ir, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 221 punktą, vartojo alkoholį iškart po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, o 2022 m. lapkričio 18 d. policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė, kad jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 17.57 val. buvo 1,63 promilės, o 18.19 val. – 1,54 promilės.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. F. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas visiškai nesvarstant teisiamajame posėdyje iškelto klausimo dėl dvigubo draudimo principo pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta netinkamai pritaikius BK 2 straipsnio 6 dalį ir esmingai pažeidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Apeliacinės instancijos teismui nutarus, kad dvigubo baudimo draudimas buvo pažeistas, bet tokio draudimo žalą kompensuoja pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir nenutraukus baudžiamojo proceso, buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos V. F. S. teisės. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies pripažinęs apeliacinio skundo argumentus, netinkamai įvertino pažeidimo pasekmes. Teismas pažeidė BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes baudžiamojo proceso nenutraukė, nepaisydamas to, kad baudžiamasis procesas yra negalimas.
2.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad V. F. S. už tuos pačius veiksmus buvo nubaustas administracine tvarka. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimu jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį (važiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir jį kliudė), 421 straipsnio 4 dalį (vairavo automobilį, apsvaigęs nuo alkoholio) ir 426 straipsnio 2 dalį (pasitraukė iš įvykio vietos). Jam paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams.
2.3. Tam tikrais atvejais teismo sprendimas dėl teisinės klaidos ištaisymo, sprendžiant kompensacinių priemonių taikymą, gali būti priimtas, tačiau šiuo atveju toks sprendimas nėra pagrįstas. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127-689/2020, 2K-7-61-511/2023, 2K-140-387/2023), baudžiamasis procesas, net ir esant dvigubo baudimo draudimo pažeidimui, konkrečioje baudžiamojoje byloje gali būti pripažintas teisėtu, jei dėl to paties teisės pažeidimo buvo pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, nes ją taikant nebuvo atskleistos visos reikšmingos įvykio aplinkybės ir tokia teisinė klaida, lėmusi netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, buvo tikrai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą. Šiuo atveju baudžiamasis procesas negali būti pripažintas teisėtu, nes administracinėje teisenoje buvo nustatytos iš esmės tos pačios įvykio aplinkybės (atsakomybės nelemiantis skirtumas tik tas, jog administracinėje teisenoje buvo nustatyta, kad automobilį įvykio metu asmuo vairavo būdamas neblaivus, o baudžiamajame procese – kad alkoholį vartojo po eismo įvykio), jokių naujų reikšmingų teisiniam vertinimui aplinkybių nebuvo nustatyta.
Administracine tvarka V. F. S. buvo nubaustas, jam buvo taikyta pakankamai griežta sankcija, todėl baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra reabilituojantis atleidimas, V. F. S. turi pareigų, yra nustatytos tam tikros tokio atleidimo pasekmės. Be to, šis atleidimas negali būti vertinamas kaip teisinę padėtį lengvinanti aplinkybė, kaip kompensacinė priemonė.
2.4. Dėl to paties teisės pažeidimo buvo taikytos dvi analogiškos savo teisine prigimtimi poveikio priemonės: už padarytą administracinį nusižengimą atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos, o baudžiamajame procese uždrausta vairuoti transporto priemones vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Paskiriant dvi poveikio priemones, asmuo buvo nubaustas du kartus – iš viso aštuoniolikai mėnesių.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto V. F. S. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ajame skyriuje 2022 m. lapkričio 18 d., pradedant ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio, nebuvo visiškai aiškios įvykio aplinkybės dėl to, ar kasatorius vairavo automobilį neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, ar vartojo alkoholį po sukelto eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Apie tai nurodyta tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2022 m. lapkričio 19 d. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, V. F. S. parodė, kad alkoholį jis vartojo po sukelto eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Po tokių V. F. S. parodymų aplinkybė, kad V. F. S. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio ir sukėlė eismo įvykį, buvo pašalinta, Iki 2-ojo pranešimo apie įtarimą surašymo V. F. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 424 straipsnio 4 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.
3.2. Be to, skunde vietoj ANK 424 straipsnio 4 dalies nurodyta ANK 421 straipsnio 4 dalis, pagal kurią, kaip tvirtino kasatorius, jis buvo nubaustas dėl automobilio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Kasatorius administracine tvarka nebuvo nubaustas už tai, kad transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir sukėlė eismo įvykį.
3.3. Neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtino, kad kasatoriaus veiksmuose buvo ne administracinio nusižengimo, o nusikalstamos veikos požymių, jam buvo pritaikyta švelnesnė atsakomybės rūšis, o padaryta teisinė klaida yra šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą. Tačiau dvigubo draudimo principo pažeidimo ištaisymas nutraukiant baudžiamąją bylą aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o taikyti papildomas kompensacines priemones, įvertinus jau paskirtas, taip pat nėra pagrindo.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto V. F. S. kasacinis skundas tenkintinas. Dėl draudimo persekioti ir bausti už tuos pačius veiksmus antrą kartą
5. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (lot. non bis in idem) yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, o kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Kasacinės instancijos teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra ne kartą pažymėjęs, kad administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020). Procesinė situacija, kai asmeniui dėl nusikalstamos veikos pradedamas ir tęsiamas baudžiamasis procesas, o asmuo dar atskirai traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų požymių, yra nepateisinama ir sukuria prielaidas pažeisti non bis in idem principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-61-511/2023, 2K-223-511/2023).
6. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai V. F. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir baudžiamojon atsakomybėn už veiksmus, kuriuos atliko 2022 m. lapkričio 18 d. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje, administracinėn atsakomybėn jis patrauktas už tai, kad važiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės, kliudė ją ir apgadino bei pasišalino iš įvykio vietos, vairavo transporto priemonę, kai jam buvo atimta tokia teisė. Šiais veiksmais jis pažeidė KET 154 punktą, kuriame nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, 14 punktą, kuriame nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, ir 222 punktą, kuriame nurodyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Už šiuos KET pažeidimus jam kilo administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kurioje nurodyta atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus numatytuosius ANK, 424 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir 426 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kasatorius kasaciniame skunde neteisingai nurodo, kad jis administracine tvarka nubaustas pagal ANK 421 straipsnio 4 dalį už tai, kad vairavo neblaivus, nes, kaip minėta, jis nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį už tai, kad vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės.
Taigi administracine tvarka V. F. S. yra nubaustas už tai, kad, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.
7. Baudžiamoji atsakomybė V. F. S. kilo už tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, kliudęs ir apgadinęs automobilį, nefiksavęs šio fakto ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, pažeidė KET 221 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) arba bus atsisakyta tai atlikti, ir vartojo alkoholį iškart po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Dėl šių veiksmų jam kilo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė tam, kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi baudžiamajai atsakomybei kilti reikia dviejų būtinų aplinkybių: eismo įvykio, už kurį V. F. S. nubaustas administracine tvarka ir pakartotinai persekiojamas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, ir alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, už kurį jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
8. Kasacinės instancijos teismas iš esmės analogiškoje situacijoje, kai vairuotojas padarė eismo įvykį ir po jo vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, konstatavo, kad procesinė situacija, kai asmeniui dėl nusikalstamos veikos pradedamas ir tęsiamas baudžiamasis procesas, o asmuo dar atskirai traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų požymių, yra nepateisinama ir sukuria prielaidas pažeisti non bis in idem principą. Eismo įvykis ir jo padarymo aplinkybės, kaip vienas iš būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių, turėjo būti tiriamos ir nustatomos viename procese, t. y. baudžiamojoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).
9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme, kaip teisingai nurodo kasatorius, pakartotinio persekiojimo ir baudimo klausimas apskritai nebuvo sprendžiamas, nepaisant to, kad gynyba kėlė šį klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, nutarties 9–10 punktuose, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytoje kasacinės instancijos teismo nutartyje suformuluotą taisyklę iš esmės analogiškoje situacijoje, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas dvigubo baudimo draudimas. Kartu šis teismas nutarties 12 punkte nurodė, kad alkoholio vartojimas po eismo įvykio yra tiesiogiai susijęs su eismo įvykio sukėlimu, nes eismo įvykis yra būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei kilti. Tai reiškia, kad eismo įvykio sukėlimas ir alkoholio vartojimas po to yra vertinama kaip viena veika, už kurios padarymą asmuo negali būti baudžiamas du kartus. Teisėjų kolegija tokią situaciją vertino kaip non bis in idem principo pažeidimą tiek dėl draudimo persekioti, tiek ir bausti už tą pačią veiką antrą kartą.
10. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs V. F. S. dvigubą persekiojimą ir baudimą, nutarė, kad taikyta administracinė atsakomybė iš dalies neatitinka padarytos veikos pavojingumo, nes minimali bauda už tokio nusikaltimo padarymą yra 50 MGL (2500 Eur), o baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – minimalus terminas yra vieneri metai. Todėl, šio teismo vertinimu, non bis in idem principo pažeidimo ištaisymas nutraukiant baudžiamąją bylą aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Taigi turi būti svarstomas kompensacinių priemonių taikymas (nutarties 14 punktas). Tačiau šis teismas netaikė jokių kompensacinių priemonių, nes, kaip nurodyta nutarties 15 punkte, V. F. S. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos itin palankios laidavimo sąlygos, paskirta tik viena baudžiamojo poveikio priemonė minimaliam terminui, o kitų suvaržymų ar neigiamų padarinių jis nepatyrė.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. F. S. taikyti papildomas kompensacines priemones nėra pagrindo, nes tokios priemonės jam jau buvo pritaikytos. Be to, šio teismo teigimu, baudžiamajame įstatyme nėra nurodyta galimybė nustatyti mažesnį baudžiamojo poveikio priemonės dydį, nei minimalus įstatyme nustatytas jos dydis. Taigi apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs non bis in idem principo pažeidimą, nutaręs nenutraukti bylos, nes nubaudimas administracine tvarka tik iš dalies atitinka veikos pavojingumą, pripažinęs būtinybę spręsti dėl kompensacinių priemonių taikymo, nurodė, kad tokios priemonės jau pritaikytos, todėl nėra pagrindo taikyti papildomų, ir kompensacinių priemonių iš viso nepritaikė. Toks teismo sprendimo motyvavimas yra prieštaringas. Kaip nurodyta pirmiau, pirmosios instancijos teismas apskritai nesprendė, ar kasatorius buvo pakartotinai persekiojamas ir baudžiamas.
Teismas vertino tik tai, ar yra pagrindas asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai reiškia, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygos pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinamos kaip kompensavimo priemonės. Apeliacinės instancijos teismas, nutaręs, kad nėra pagrindo bylą nutraukti, bet yra pagrindas spręsti dėl kompensacinių priemonių taikymo, privalėjo taikyti adekvačias ir tinkamas kompensacines priemones, tačiau to nepadarė. Atitinkamai teisėjų kolegija konstatuoja, kad kompensacinės priemonės nagrinėjamoje byloje nebuvo pritaikytos.
11. Nustatę non bis in idem principo pažeidimą, teismai paprastai nutraukia bylą, konstatuodami negalimumą antrą kartą bausti ar persekioti už tą pačią veiką. Tokia yra bendroji taisyklė. Tačiau kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs ir klaidos taisymo taisyklę, pagal kurią baudžiamasis procesas gali būti pripažintas teisėtu, jeigu anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, buvo pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, tačiau teisinė klaida, lėmusi netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, turi būti tikrai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-335/2012, 2K-167-788/2015, 2K-109-788/2016, 2K-36- 697/2019, 2K-245-788/2019). Išskirtiniais atvejais taikomos kompensacinės priemonės, mažinant baudžiamosios atsakomybės apimtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020). Šis non bis in idem principo pažeidimo ištaisymo būdas taikomas kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), kai teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, nukentėjusiojo teisių apsaugos ir kiti teisės principai neleidžia nutraukti kartotinio proceso ir kai nebelieka kitų teisinių instrumentų pažeidimui pašalinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Pastarojoje byloje, analogiškai kaip ir nagrinėjamoje, susiklostė situacija, kai asmuo administracine tvarka buvo nubaustas už eismo įvykį, sudarantį tik dalį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, tačiau liko neįvertintas neblaivumas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę, o teisinė klaida, lėmusi netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, yra šiurkšti.
Byloje Nr. 2K-7-61-511/2023 asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė, jam paskiriant 10 Eur dydžio baudą, aiškiai neatitinkanti padarytos veikos pavojingumo, todėl non bis in idem principo pažeidimo ištaisymas nutraukiant baudžiamąją bylą aiškiai prieštaravo teisingumo ir proporcingumo principams. Tokiu atveju svarstytinas kompensacinių priemonių taikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023). Taigi kompensacinių priemonių taikymas turi būti taikomas išskirtiniais atvejais, kai taikyta administracinė atsakomybė aiškiai neatitinka padarytos veikos pavojingumo. Taip pat tais atvejais, kai yra svarbu užtikrinti nukentėjusiųjų interesus, pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje, kurioje nustatyta 170 nukentėjusiųjų, teisėjų kolegija konstatavo, kad bylos nutraukimas sukeltų sunkius teisinius padarinius nukentėjusiųjų interesams ir prieštarautų teisingumo tikslams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-788/2015).
12. Kompensavimu laikoma tokia situacija, kai palengvėja asmens teisinė padėtis, t. y. yra mažinama baudžiamosios atsakomybės apimtis. Tai reiškia, kad dėl nustatyto pažeidimo asmeniui yra atlyginama teisinėmis priemonėmis tame pačiame procese, pavyzdžiui, švelninama paskirta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020), į galutinę bausmę įskaitoma pirmiau teismo baudžiamuoju įstatymu paskirta bausmė ir nustatomas kaip vienas iš pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 112-788/2015). Tokia kompensacine priemone taip pat galėtų būti laikomas baudžiamojo poveikio priemonės neskyrimas ar nustatomas trumpesnis jos terminas, net jei tai reikštų, kad taikoma baudžiamoji atsakomybė yra švelnesnė, nei nustatyta baudžiamajame įstatyme, ir išeina už jo ribų.
13. Administracine tvarka V. F. S. buvo paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas šešiems mėnesiams. Taigi, įvertinusi tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. F. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam paskirta tik viena baudžiamojo poveikio priemonė, savo paskirtimi tapati paskirtai administracinio poveikio priemonei, taip pat tai, kad baudžiamojoje byloje nėra nukentėjusių asmenų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pakankamai griežta administracinė nuobauda ir jos dydis, tiek administracinio poveikio priemonė ir jos terminas atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Tai reiškia, kad asmens persekiojimas ir baudimas baudžiamojo proceso tvarka yra nepateisinami. Nagrinėjamoje byloje nėra išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo bendros taisyklės, draudžiančios dvigubą persekiojimą ir baudimą. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, yra nutraukiama. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu, n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu.