LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2025 m. kovo 19 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko, O. A., kurios turtas konfiskuotas, ir jos atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės ir Ž. P., kurios turtas konfiskuotas, atstovės advokatės Dalios Bukelienės kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžio. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu: R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl D. D. ir K. J. K. didelės vertės turto įgijimo apgaule) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl H. K. turto įgijimo apgaule) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl G. L. didelės vertės turto įgijimo apgaule) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl V. S. (V. S.) didelės vertės turto įgijimo apgaule) laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 226 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 258 straipsnio 2 dalį dvidešimties parų areštu; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 289 straipsnį keturiasdešimt penkių parų areštu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Priteista iš R. P. nukentėjusiajai D. D. 72 452,78 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai K. J. K. – 142 700 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai K. D. – 400 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai H. K. – 19 416 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai G. L. – 89 500 Eur turtinei ir 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam V. S. – 24 000 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, iš O. A. konfiskuota 41 363 Eur ir iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas O. A. lėšoms (105 000 Eur), esančioms ,,Luminor Bank AS“ banke.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, konfiskuotas O. A. vardu registruotas automobilis ,,BMW X6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuotas Ž. P. vardu registruotas automobilis ,,Mercedes Benz GLE350d 4MATIC“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui. Taip pat nuspręsta konfiskuotiną turtą nukreipti nukentėjusiesiems priteistai turtinei žalai atlyginti, paskirstant proporcingai jiems priteistoms sumoms. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas O. A. vardu registruotam nekilnojamajam turtui: 1) 0,0665 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 0,1000 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); R. P. gyvenamojoje vietoje, name, esančiame (duomenys neskelbtini), rastiems ir paimtiems pinigams – 1500 Eur; asmens kratos metu rastiems ir paimtiems pinigams – 215 Eur; asmens kratos metu rastai geltono metalo grandinėlei su geltono ir balto metalo kryželiu.
Nuspręsta įsiteisėjus nuosprendžiui šį turtą nukreipti nukentėjusiesiems priteistai turtinei žalai atlyginti. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžio dalis dėl dalies nuteistojo R. P. nusikalstamų veikų kvalifikavimo, paskirtų bausmių, civilinių ieškinių išsprendimo ir turto konfiskavimo pakeista: R. P. nusikalstama veika (dėl D. D. ir K. J. K. turto įgijimo apgaule), kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams; nusikalstama veika (dėl G. L. turto įgijimo apgaule), kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams; nusikalstama veika (dėl V. S. turto įgijimo apgaule), kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams; nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir palikta už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; R. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl H. K. turto įgijimo apgaule) paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl labai didelės vertės D. D. ir K. J. K. turto įgijimo apgaule) paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl H. K. turto įgijimo apgaule), ir šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su bausmėmis, apėmimo būdu subendrintomis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 289 straipsnį (V. S. turto įgijimas apgaule ir policijos pareigūno vardo pasisavinimas), taip pat su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl labai didelės vertės G. L. turto įgijimo apgaule), 226 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirta subendrinta septynerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nukentėjusiajai D. D. priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis padidintas iki 78 151,19 Eur, o neturtinės – iki 15 000 Eur. Nukentėjusiajam V. S. priteistas turtinės žalos dydis sumažintas iki 22 500 Eur. Nukentėjusiajai H. K. priteista 5 procentai metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistos žalos atlyginimo. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl O. A. ir Ž. P. turto, kuriam taikytas turto konfiskavimas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir šio turto klausimai išspręsti taip: O. A. vardu registruotam automobiliui ,,BMW X6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nekilnojamajam turtui – 0,0665 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1000 ha žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir lėšoms (105 000 Eur), esančioms ,,Luminor Bank AS“ banke, taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir nusikalstamu būdu užvaldyto turto išsaugojimą bei grąžinimą, paliktas galioti, iki bus visiškai įvykdyta nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių patenkinimo, ir nuspręsta vykdant šį nuosprendį nukreipti šį turtą nukentėjusiesiems priteistai turtinei žalai atlyginti, paskirstant jį proporcingai nukentėjusiesiems priteistiems turtinės žalos atlyginimo dydžiams (nuspręsta nuosprendžio dalį dėl automobilio „BMW X6“ (valst.
Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei konfiskavimo panaikinti ir perduoti išieškojimą vykdysiančiai institucijai); Ž. P. vardu registruotam automobiliui ,,Mercedes Benz GLE350d 4MATIC“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir nusikalstamu būdu užvaldyto turto išsaugojimą bei grąžinimą, paliktas galioti, iki bus visiškai įvykdyta nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių patenkinimo, ir nuspręsta vykdant šį nuosprendį nukreipti šį turtą nukentėjusiesiems priteistai turtinei žalai atlyginti, paskirstant jį proporcingai nukentėjusiesiems priteistiems turtinės žalos atlyginimo dydžiams (nuspręsta nuosprendžio dalį dėl automobilio „Mercedes Benz GLE350d 4MATIC“ (valst.
Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei konfiskavimo panaikinti ir perduoti išieškojimą vykdysiančiai institucijai). Patikslinta nuosprendžiu nustatyta R. P. iš nukentėjusiosios G. L. įgyto turto vertė – 89 500 Eur ir nurodyta, kad 2019 m. liepos 30 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu pirkėjas A. D. nuteistajam R. P., kaip pardavėjos – G. L. atstovui, sumokėjo 87 000 Eur, kuriuos R. P. įsipareigojo perduoti G. L., tačiau jų neperdavė. Taip pat iš nuosprendžio aprašomosios dalies įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalintos aplinkybės apie R. P. susitarimą su T. S. (T. S.) dėl H. K. priklausiusio žemės sklypo pirkimo–pardavimo už 17 000 Eur ir tai, kad R. P. iš H. K. apgaule įgijo didelės vertės turtą, taip pat didelio šaudmenų kiekio požymis.
R. P. šioje byloje taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl G. V. turto įgijimo apgaule), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl R. P. (R. P.) didelės vertės turto įgijimo ir turtinės prievolės išvengimo apgaule), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės A. L. (A. L.) išvengimo apgaule) ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį kaip nepadaręs šių nusikalstamų veikų. Dėl šių nuosprendžių dalių kasacinių skundų nepaduota. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus ir iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis yra policijos pareigūnas, pasinaudodamas nukentėjusiosios D. D. dvasiniais išgyvenimais dėl artimo žmogaus netekties, apgaule įgijo labai didelės vertės turtą, t. y. D. D. priklausantį ne mažesnės kaip 42 152,97 Eur vertės turtą ir K. J. K. priklausantį ne mažesnės kaip 54 560 Eur vertės turtą, tokiomis aplinkybėmis:
1.1. R. P., nuolatos tikindamas nukentėjusiąją D. D., kad yra policijos pareigūnas, tiriantis jos artimojo nužudymo bylą ir norintis jai padėti, įtikino nukentėjusiąją, kad jos artimas žmogus yra gyvas ir pabėgęs iš Lietuvos į Izraelį, laukia jos ten, 2015 m. rugpjūčio mėn. įtikino nukentėjusiąją, kad jo prašymu Lenkijos Respublikoje yra gaminamas netikras asmens dokumentas su nukentėjusiosios nuotrauka, kuriuo pasinaudodama ji galės išvykti į Izraelį, po to melagingai nurodęs nukentėjusiajai, kad visus savo turimus pinigus, t. y. 23 000 Eur, išleido jos netikro asmens dokumento gamybai ir neturi lėšų pragyventi, 2015 m. rugpjūčio mėn. iš nukentėjusiosios apgaule įgijo juvelyrinių aukso dirbinių, kurių bendra vertė 4000 Eur.
1.2. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasinaudodamas savo pažinties metu įgytu pasitikėjimu, žinodamas, kad nukentėjusiosios D. D. močiutė K. J. K. turi nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), pasiūlė padėti pelningai juos parduoti, melagingai tvirtindamas, kad yra suradęs pirkėją, kuris gali iškart įgyti visus žemės sklypus už didesnę nei rinkos kainą, įtikino nukentėjusiąją, o ji, paveikta melagingų pažadų, įtikino savo močiutę K. J. K. padovanoti jai du žemės sklypus ir pasirašyti įgaliojimus parduoti jai priklausančius žemės sklypus. Taip R. P., pasinaudodamas D. D. jam suteiktais įgaliojimais, 2015 m. spalio 30 d. ir 2015 m. lapkričio 3 d. sudarė dviejų D. D. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo– pardavimo sandorius, taip pat, pasinaudodamas K. J. K. jam suteiktais įgaliojimais, 2016 m. sausio 14 d., 2016 m. kovo 2 d., 2016 m. kovo 18 d. ir 2016 m. balandžio 12 d. sudarė aštuonių K. J. K. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo– pardavimo sandorius, pagal juos iš pirkėjų iš viso gavo 92 060 Eur, šių pinigų nukentėjusiosioms D. D. ir K. J. K. neperdavė.
1.3. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuolatos tikindamas nukentėjusiąją D. D., kad jai padeda ir rūpinasi jos reikalais, susijusiais su jos išvykimu į Izraelį, įtikino ją, kad jos interesais vykdamas į Latvijos Respubliką, neva kad būtų surastas jos nužudytas artimas žmogus, 2018 m. balandžio, gegužės ir birželio mėn. iš D. D. apgaule įgijo UAB „Domavo“ degalų korteles, jomis pasinaudodamas į nenustatyto modelio automobilį per šešis kartus įsipylė 615,74 litro degalų, kurių vertė 652,97 Eur.
2. Taip pat R. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus ir iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis yra policijos pareigūnas, pasinaudodamas nukentėjusiosios H. K. patiklumu, apgaule (suklaidindamas nukentėjusiąją, parduodamas turtą už mažesnę nei rinkos kainą) iš jos įgijo 10 000 Eur vertės turtą tokiomis aplinkybėmis: jis, melagingai tvirtindamas, kad padės nukentėjusiajai parduoti jos žemės sklypą, o vėliau nupirkti jai butą, įtikino nukentėjusiąją pasirašyti įgaliojimą, šio įgaliojimo pagrindu 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2018 m. spalio 8 d. sudarė nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausančių dviejų žemės sklypų, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorius, pagal juos iš pirkėjų iš viso gavo 10 000 Eur, šių pinigų nukentėjusiajai neperdavė.
3. Taip pat R. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) už tai, kad piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus ir iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis yra policijos pareigūnas, pasinaudodamas nukentėjusiosios G. L. psichologine būsena, atsiradusia dėl skyrybų, apgaule suklaidindamas nukentėjusiąją, iš jos įgijo labai didelės vertės – 89 500 Eur – turtą tokiomis aplinkybėmis: jis, melagingai tvirtindamas, kad yra suradęs pirkėją – giminaitį, kuris nori pirkti nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausantį butą, melagingai pažadėdamas, kad padės išvengti tariamų įsipareigojimų, susijusių su parduodamu nebaigtos statybos nekilnojamuoju turtu, įtikino nukentėjusiąją pasirašyti įgaliojimą, šio įgaliojimo pagrindu 2019 m. liepos 30 d. sudarė nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorį, pagal jį iš pirkėjo gavo 87 000 Eur, šių pinigų nukentėjusiajai neperdavė.
4. Taip pat R. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir 289 straipsnį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – nukentėjusiojo V. S. lėšas, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. liepos mėn., nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus ir iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, nukentėjusiajam prisistatė policijos pareigūnu, pateikė tarnybinį pažymėjimą, tokiais veiksmais pasisavino valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardą, apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam priklausantį didelės vertės turtą – 24 000 Eur lėšų tokiomis aplinkybėmis: jis, siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti, apgaule įtikino nukentėjusįjį, kad policijos konfiskuotų daiktų aukcione gali padėti nusipirkti konfiskuotus daiktus – konkrečiai, automobilį „BMW X5“, taip susitikimo metu nukentėjusysis perdavė jam 5000 Eur. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus apgaule įtikino nukentėjusįjį, kad trūksta pinigų jo perkamo automobilio „BMW X5“ dokumentams tvarkyti, taip nukentėjusysis 2017 m. gegužės mėn. perdavė jam dar 4000 Eur. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, apgaule įtikino nukentėjusįjį, kad gali padėti nusipirkti įvairių daiktų policijos konfiskuotų daiktų aukcione, 2017 m. pavasarį įtikino nukentėjusįjį nusipirkti medžio apdirbimo įrankius, 10 vnt. nešiojamųjų kompiuterių „Asus“, 10 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Aplle Iphone 7“, 10 vnt. planšetinių kompiuterių „Samsung“, 50 vnt. dulkių siurblių „Kercher“ ir iš nukentėjusiojo už minėtas prekes gavo iš viso 11 000 Eur, tačiau daiktų jam nepateikė.
Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, apgaule 2017 m. pavasarį–vasaros pradžioje įtikino nukentėjusįjį, kad neva jo kaimynas parduoda traktorių „Bobcat“ už mažesnę nei rinkos vertė kainą, pasiūlė susidėti per pusę lygiomis dalimis po 3000 Eur traktoriui įgyti, taip nukentėjusysis perdavė jam 3000 Eur, tačiau traktoriaus negavo. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, apgaule 2017 m. vasaros pradžioje, žinodamas, kad nukentėjusiojo automobilis yra apgadintas, įtikino jį, kad parduos jam anglišką tokios pat markės automobilį „BMW 7“, taip nukentėjusysis perdavė jam 1000 Eur, tačiau automobilio negavo.
5. Taip pat R. P. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį už tai, kad, pasinaudodamas savo pažintimis bei kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai reikalavo, pažadėjo ir priėmė kyšį iš nukentėjusiosios D. D., pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, tokiomis aplinkybėmis: jis (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 6 d., 2014 m. rugpjūčio 6 d. ir ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 15 d. per tris kartus priėmė iš viso 4344,30 Eur (15 000 Lt) dydžio kyšį kitų asmenų naudai, pažadėjęs paveikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnus, atliekančius tyrimą dėl I. T. nužudymo, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. išsamiai, kvalifikuotai atliktų ikiteisminį tyrimą, siekdami išsiaiškinti I. T. nužudymo aplinkybes.
6. Taip pat R. P. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, neturėdamas leidimo, (duomenys neskelbtini), užkasęs po šiukšlių konteineriu, laikė pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro pistoletą „Tokarev“ (TT), Nr. MA00798, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei 29 vnt. 7,62 mm kalibro „Tokarev“ (7,62 x 25) šovinių, skirtų šaudyti iš 7,62 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, ir 55 vnt. 9 mm kalibro trumpųjų „Browning“ (9 x 17; .380 AUTO) šovinių, skirtų šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, iki 2019 m. lapkričio 5 d. apie 15.17 val., kol įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.
7. Taip pat R. P. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 6 d. iki 2014 m. liepos 16 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), neatlygintinai išplatino D. D. ne mažiau kaip 1 tabletę, kurios sudėtyje ne mažiau kaip 0,002 g psichotropinės medžiagos klonazepamo.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. P. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą bei bylos duomenimis pagrįstą sprendimą dėl R. P. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (išskyrus nusikalstamą veiką, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, dėl šios veikos R. P. buvo išteisintas), t. y. dėl sukčiavimo nukentėjusiųjų D. D.ir K. J. K., H. K., G. L., V. S. atžvilgiu (BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalys), prekybos poveikiu (BK 226 straipsnio 1 dalis), neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis), policijos pareigūno vardo pasisavinimo (BK 289 straipsnis), neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis (BK 253 straipsnio 1 dalis).
9. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kurie lengvina nuteistojo R. P. teisinę padėtį, nusprendė dalį nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų perkvalifikuoti pagal naujos redakcijos Baudžiamojo kodekso atitinkamas straipsnių dalis, t. y. perkvalifikavo sukčiavimą nukentėjusiųjų D. D. ir K. J. K., G. L. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, sukčiavimą nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis – pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
10. Taip pat apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. P. už sukčiavimo nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra neindividualizuotos, paskirtos neįvertinus nuteistojo veiksmų pavojingumo dėl kiekvieno nukentėjusiojo, padarytos žalos dydžio, yra per švelnios ir neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad už trijų BK 182 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų D. D. ir K. J. K., G. L., V. S. atžvilgiu padarymą nuteistajam paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės yra aiškiai per švelnios, paskyrė nuteistajam atitinkamai penkerių, trejų metų bei dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmes ir iš naujo išsprendė paskirtų bausmių subendrinimo klausimą.
11. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas padidinti nukentėjusiajai D. D. pirmosios instancijos teismo priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 15 000 Eur, ir vertino, kad tokio dydžio žalos atlyginimas bus proporcingas nukentėjusiosios patirtiems dvasiniams išgyvenimams ir geriausiai atitiks teisingumo bei protingumo reikalavimus. Be to, nustatęs, kad dalį iš nukentėjusiojo V. S. įgyto turto nuteistasis grąžino, teismas nusprendė nukentėjusiajam priteistą 24 000 Eur turtinę žalą sumažinti iki 22 500 Eur.
12. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė turto konfiskavimą, nes byloje nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius, kurie buvo iš dalies patenkinti, o turto konfiskavimo taikymas galimas tik tada, kai byloje nėra pareiškiami civiliniai ieškiniai arba kai iš nusikalstamos veikos gaunama nauda didesnė nei pareikšti ieškiniai ir pan. Teismas vertino, kad nukentėjusiesiems priteistos žalos atlyginimui užtikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsniu ir BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punktu, taikytinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, užtikrinant galimybę nukreipti priteisto žalos atlyginimo išieškojimą nukentėjusiųjų naudai iš nuteistojo ar kitiems fiziniams asmenims jo perduoto turto, kuris buvo gautas ar įgytas nusikalstamu būdu. Teismas, nustatęs visas būtinas deliktinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę), nusprendė, kad O. A. vardu registruotas automobilis „BMW X6“, nekilnojamasis turtas bei lėšos (105 000 Eur), esančios banko sąskaitoje, taip pat Ž. P. vardu registruotas automobilis „Mercedes Benz GLE350d 4MATIC“, iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, turi būti nukreipti ne valstybės nuosavybėn, o nukentėjusiesiems priteistai turtinei žalai atlyginti, nes žala jiems atsirado dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
13. Kasaciniu skundu nuteistojo R. P. gynėjas advokatas P. Jablonskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (išskyrus jo dalį dėl R. P. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį) ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
13.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl nekaltumo prezumpcijos, nuteistojo teisę į gynybą, peržengė kaltinimo ribas, nesilaikė nuosprendžiui keliamų reikalavimų, nurodytų BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, tai lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Taip pat teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių bei turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, klausimus. Kartu dėl netikslaus kaltinimo ir neaiškių nuosprendžiu nustatytų veikos aplinkybių, civilinių ieškinių išsprendimo remiantis kaltinime nenustatytomis aplinkybėmis pažeidė nuteistojo teisę į teisingą teismą.
13.2. Byloje nustatyta, kad nuteistasis apgaule įgijo nukentėjusiajai D. D. priklausantį ne mažesnės kaip 42 152,97 Eur vertės turtą ir K. J. K. priklausantį ne mažesnės kaip 54 560 Eur vertės turtą. Tačiau kaltinime nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala nenurodyta, taip pat nėra nustatyta aplinkybė, kad nekilnojamojo turto objektai buvo parduoti už žemesnę nei rinkos kainą, šis klausimas buvo nagrinėjamas tik civilinių ieškinių aspektu. Nurodytos sumos neatitinka teismų priteistų turtinės žalos atlyginimo dydžių, taip pat sklypų vertės, kuri nenustatyta ir kaltinime nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo išvada, kad teismo nustatytas turtinės žalos dydis yra tinkamas. Šių klausimų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismai nenagrinėjo, dalis faktinių aplinkybių liko nenustatytos, nors jų pagrindu išspręsti civilinių ieškinių ir turto išieškojimo iš trečiųjų asmenų klausimai.
13.3. Apeliacinės instancijos teismas nepaisė nuosprendžio formai ir turiniui keliamų reikalavimų, neįvertino bei deklaratyviai atmetė apeliacinio skundo argumentus ir nuosprendį pagrindė prielaidomis. Spręsdamas dėl nukentėjusiosios D. D. parodymų patikimumo, apeliacinės instancijos teismas vertino nukentėjusiosios, O. A. ir nuteistojo tarpusavio santykius ir veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės metu užfiksuotus duomenis, tačiau padarė nepagrįstą ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad nukentėjusioji į policiją kreipėsi tik po to, kai nuteistasis ėmė neigti savo neteisėtus veiksmus. Teismas nepagrįstai veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės metu užfiksuotiems nukentėjusiosios pokalbiams su nuteistuoju ir O. A. suteikė ypatingą reikšmę. Iš šių veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad nukentėjusioji nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurias pateikė policijos pareigūnams, ir siekė vienokios ar kitokios reakcijos.
Todėl O. A. ir nuteistojo parodymai dėl su nukentėjusiąja vykusių pokalbių taip pat turėjo būti įvertinti. Be to, apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiosios parodymų patikimumą susiejo ne su faktinėmis bylos aplinkybėmis, o su jos pačios išsakytais kaltinimais ir teiginiais, atliekant veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, o tai negali patvirtinti jos parodymų patikimumo. Teismo išvados dėl nukentėjusiosios parodymų, kuriuos nukentėjusioji proceso metu keitė, patikimumo yra deklaratyvios ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas nukentėjusiosios parodymus vertino atlaidžiai, o visas abejones vertino nuteistojo nenaudai.
13.4. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad apgavo nukentėjusiuosius, ir taip buvo nustatytas sukčiavimo požymis, apgaulė ir ketinimas negrąžinti gautų lėšų. Jokių kitų nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų esminių sudėčių požymių nenustatyta. Taip pat nustatyta, kad gautos lėšos išleistos savo reikmėms. Toks nuteistojo parodymų turinys rodo, kad abiejų instancijų teismams užteko vienintelio nurodyto fakto, kad nuteistasis apgavo nukentėjusiuosius ir neketino grąžinti pinigų. Tačiau netiriant aplinkybių dėl lėšų panaudojimo toks prisipažinimas yra formalus ir negali būti pagrindas pagrįsti kaltę, juolab kad nuteistasis teisme paaiškino tokių parodymų davimo aplinkybes ir priežastis, dėl kurių tokie parodymai buvo duoti. Nuteistojo ir O. A. pokalbis patvirtina nuteistojo parodymus, kad vyko derybos dėl prisipažinimo mainais už paleidimą, tačiau tai neužfiksuota jokiais procesiniais dokumentais ar ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais.
Tai, kad tokie parodymai nėra teisingi, patvirtina nuteistojo parodymai apie pinigų išleidimą ir dokumentų pasirašymo aplinkybes. Tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismas byloje apklaustų asmenų parodymų vertinimui taikė nevienodus standartus bei reikalavimus ir vertindamas įrodymus padarė neteisingas išvadas dėl jų turinio. Taip pat teismas ne tik nepagrįstai atmetė nuteistojo parodymus dėl nukentėjusiajai D. D. perduotų pinigų bei tuo metu padarytų garso įrašų, bet ir formaliai atmetė su tuo susijusius gynybos argumentus.
13.5. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiosios H. K. turto įgijimo apgaule, taip pat nebuvo nuoseklus ir nuosprendyje padarė prieštaringas išvadas. Teismas nurodė, kad byloje nėra užfiksuota jokių nuteistojo telefoninių pokalbių dėl vykimo pas nekilnojamojo turto brokerį, taip pat nėra kalbų apie vizitus pas notarą ir pan. Tačiau tokie teiginiai nepagrįsti, nes dalis nuteistojo telefoninių pokalbių buvo sunaikinti kaip neturintys įrodomosios reikšmės. Todėl teismas turėjo nurodyti ne nuteistojo parodymus patvirtinančius, o juos paneigiančius duomenis, tačiau to nepadarė. Taip pat teismas padarė neteisingą išvadą, kad nuteistajam nebuvo jokių kliūčių 2019 m. lapkričio 3 d. pasirašyti buto pirkimo–pardavimo sutartį, nes minėta diena buvo sekmadienis. Prieštaringos apeliacinės instancijos teismo išvados šiame bei kituose nusikalstamos veikos epizoduose ir kiti nuosprendžio neatitikimai negali būti pripažinti tinkamu nuosprendžio surašymu. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiosios tariamas lietuvių kalbos nemokėjimas, kaip lėmęs apgaulę prieš ją, buvo akcentuojamas viso proceso metu, tačiau teismas tokius argumentus atmetė, apsiribodamas tuo, kad tai nepaneigia, jog ji nesuprato su jos sklypais atliekamų veiksmų.
13.6. Kaip nurodė nuteistasis savo paaiškinimuose, jis neketino apgauti nukentėjusiosios G. L. ir su ja neatsiskaityti, ir tokie nuteistojo parodymai yra patvirtinti teismo sprendimu civilinėje byloje. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje teismas nustatė visiškai priešingas aplinkybes, t. y. kad nukentėjusiosios pinigus nuteistasis turėjo, taip pat, kaip pažymėjo šis teismas, jam buvo perduotos ir kitos lėšos. Vis dėlto abiejų instancijų teismai šias aplinkybes atmetė, o kaip nuteistojo apgaulės dalį įvertino ir vekselio nukentėjusiajai surašymą, nors šio dokumento pagrindu jau vykdomas išieškojimas ir patenkinus byloje pareikštą civilinį ieškinį iš esmės ta pati lėšų suma nukentėjusiajai buvo priteista du kartus. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo nukentėjusiajai suteiktą 90 000 Eur sumos vekselį nepagrįstai įvertino tik kaip priedangą jo tikrajam sumanymui pasisavinti nukentėjusiajai priklausantį turtą, tinkamai neįvertinęs nuteistojo parodymų, kad jis žadėjo nukentėjusiajai grąžinti pinigus vekselyje nustatytu laiku.
13.7. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo V. S. turto įgijimo apgaule, pareigūno vardo pasisavinimo, prekybos poveikiu, narkotinių medžiagų platinimo, taip pat nesilaikė BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatų, neanalizavo nukentėjusiojo parodymų, susijusių su nuteistojo raštelio parašymo aplinkybėmis, ir tik deklaratyviai nurodė, jog šie duomenys bylai neturi reikšmės ir yra neinformatyvūs.
13.8. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus dėl R. P. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustas liudytojas S. P. (S. P.), šis pripažino, kad nuteistasis yra minėjęs apie ginklą, kurį galima surasti, tačiau į šią informaciją nebuvo reaguojama. Atliekant kratą šis ginklas kartu su šoviniais buvo pateiktas policijos pareigūnams. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir gavęs patvirtinimą, padarė neteisingas išvadas, o baudžiamosios atsakomybės nuteistajam taikymą lėmė teisėsaugos institucijų nepagrįstas neveikimas.
13.9. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė turto konfiskavimą, tačiau visiškai neatsižvelgė į byloje atliktus nuteistojo artimųjų turto tyrimus, iš kurių matyti, kad tiek O. A., tiek Ž. P. turėjo lėšų turimam turtui įsigyti. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas specialisto išvadose nurodyto namo statybos sąmatos apskaičiavimas – jo duomenimis, namo statybos išlaidos yra mažesnės, nei nurodyta specialistų, ir tai rodo, kad turimas turtas neviršijo išlaidų ir yra pagrįstas teisėtomis pajamomis. Teismas, nurodydamas BPK 1 straipsnį ir nukreipdamas visą apribotą turtą civiliniams ieškiniams atlyginti, padarė nepagrįstas išvadas. Nuosprendyje teisingumo principo įgyvendinimas neleistinai siejamas išimtinai su nukentėjusiųjų interesais, nepaisant su nuteistuoju susijusių asmenų interesų ir nuosavybės apsaugos.
Nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas nenustatinėjo nuosprendyje nurodytų lėšų konkrečių sumų panaudojimo ar investavimo atvejų. Nuosprendyje apsiribota liudytojų, bendravusių su nuteistuoju, parodymais, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės metu užfiksuotų nukentėjusiosios D. D. ir O. A. pokalbių išdėstymu, tačiau visiškai nevertinta, kad specialistai, atlikę turto tyrimus, konstatavo paskolos santykius tarp asmenų bei visų asmenų gautas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino, kad O. A. dar iki šioje byloje teismų nuosprendžiais nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybių įgijo žemės sklypą, jį padalijo, pardavė, gavo pajamų ir statė namą. Šios pajamų dalys ir teisėtai įgytos lėšos nuosprendžiu nebuvo nustatytos. Teismas nurodė, kad namo statyba buvo baigta ir į jį įsikelta 2015 m. pabaigoje, tačiau toks nekonkretus laikotarpio nurodymas ir tariamas pagrindimas, kad namas buvo statomas iš nusikalstamu būdu įgytų lėšų, prieštarauja tiek nuosprendžiui įstatymo keliamiems reikalavimams, tiek ir specialistų išvadoms.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neanalizuota, kaip panaudotos kitos tariamai gautos pinigų sumos, taip pat nenurodyta jokių argumentų, kad kitas O. A. sklypas buvo įgytas už nuteistojo lėšas, o turto tyrimą atlikę specialistai nenustatė, kad būtų panaudotos nukentėjusiųjų H. K., V. S. ar kitų asmenų lėšos, nes įvertintas tik nuteistojo išrašytas vekselis nukentėjusiajai G. L., patvirtinantis pinigų iš jos gavimo faktą. Šie fakto klausimai tinkamai išspręsti nebuvo.
13.10. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad O. A. priklausantis automobilis „BMW X6“ yra įgytas nuteistojo, o ne pačios O. A. lėšomis, rėmėsi nukentėjusiosios D. D. parodymais bei jos pokalbiu su O. A. ir nepagrįstai atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių melagingumo, nors objektyviais duomenimis nustatyta, kad skelbimą ji apmokėjo pati, parašai pirkimo–pardavimo sutartyje nėra suklastoti, o nuteistasis automobilio pirkimo–pardavimo metu nedalyvavo. Teismas šias aplinkybes nutylėjo ir nenustatė, iš kokių konkrečiai neteisėtai gautų lėšų automobilis buvo įgytas, formaliai konstatavęs, kad lėšos gautos iš nusikalstamų veikų. Analogiškas išvadas teismas padarė spręsdamas dėl Ž. P. priklausančio automobilio „Mercedes Benz GLE350d 4MAT1C“ ir neatsižvelgdamas į specialistų, atlikusių turto tyrimą, nustatytus duomenis. Nors teismas konstatavo, kad minėtas automobilis buvo pirktas už 49 000 Eur, tačiau nenustatė, iš kokių konkrečiai neteisėtai gautų lėšų jis buvo įsigytas.
14. Kasaciniu skundu O. A., kurios turtas konfiskuotas, ir jos atstovė advokatė L. Andriuškevičienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria O. A. vardu registruotam automobiliui ,,BMW X6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nekilnojamajam turtui – 0,0665 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1000 ha žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), lėšoms (105 000 Eur), esančioms ,,Luminor Bank AS“ banke, taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti, iki bus visiškai įvykdyta nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių patenkinimo, ir šio nuosprendžio vykdymo metu šis turtas nukreiptas nukentėjusiesiems priteistai turtinei žalai atlyginti, paskirstant proporcingai nukentėjusiesiems priteistiems turtinės žalos atlyginimo dydžiams. Kasatorės skunde nurodo:
14.1. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus.
14.2. Kasatorės, aiškindamos BK 72 straipsnio nuostatas, nurodo, kad turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba buvo gautas iš nusikalstamos veikos. Kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su BK 72 straipsnio taikymu. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo būdų, todėl minėtos aplinkybės nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (pvz., liudytojų, kaltinamojo parodymais, ekspertų išvadomis). Nusikalstamos turtinės naudos gavimą patvirtinantys įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka, ištirti ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti.
14.3. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, vertindamas O. A. turtą, ignoravo byloje esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadą Nr. (21.229)363-17, kurioje išanalizuotos O. A. pajamos ir išlaidos, finansiniai sprendimai ir ūkinių operacijų duomenys, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl šioje specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių, nesugretino jos su nuteistojo R. P. veiksmais padaryta žala, taip nevisapusiškai ištyrė O. A. turto kilmę. Kasatorės pažymi, kad O. A. tik apeliacinės instancijos teisme galėjo pasisakyti dėl jai taikytų turto apribojimo priemonių bei jos turto konfiskavimo, tuo tikslu pateikė apeliacinį skundą, tačiau jos apeliacinio skundo argumentų, kuriais ji išsamiai aprašė specialisto išvados neišsamumą bei klaidas, apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino.
Specialisto išvadoje nenurodyta, kad O. A. banko sąskaitoje 2010 m. sausio 1 d. turėjo sukaupusi 20 000 Lt, nevertintos gautos 10 000 Eur ir 19 900 Eur paskolos iš R. P., į gautinų pajamų sąrašą neįtraukta 10 000 Eur paskola iš A. P., taip pat O. A. klaidingai priskirtos jos tėvo A. A. išlaidos mokant už mokslą. Konfiskuodamas 41 363 Eur O. A. lėšų, teismas rėmėsi specialisto išvada žinodamas, kad joje nėra įvertinta daug finansinių duomenų, kurie turėjo būti įtraukti skaičiuojant O. A. turimų lėšų balansą. To nepadarius buvo klaidingai konstatuota, kad O. A. ir R. P. negali pagrįsti teisėtomis pajamomis minėtos konfiskuotos pinigų sumos. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino O. A. asmeninių pajamų ir asmeninių prievolių dokumentų, nepagrįstai visą jos turimą turtą priskirdamas kaip įgytą išimtinai nuteistojo iš nusikalstamų veikų gautomis lėšomis.
14.4. Taikant turto konfiskavimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas ne tik BK 72 straipsnis, bet ir jo atitinkama dalis ar punktas, kuriuo nurodytas turtas konfiskuojamas, taip pat išvardijami konfiskuojami daiktai arba nurodoma konfiskuojamo turto vertė pinigais. Atvejai, kai teismai nenurodo, kokia baudžiamojo įstatymo norma remdamiesi priima sprendimą dėl turto konfiskavimo, neatitinka nuosprendžio surašymo reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-395/2008). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis šių reikalavimų neatitinka, nes palikdamas galioti O. A. turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą, iki bus visiškai įvykdyta nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių patenkinimo, ir nukreipdamas šį turtą nuosprendžio vykdymo metu nukentėjusiesiems priteistai turtinei žalai atlyginti, paskirstant jį proporcingai nukentėjusiesiems priteistiems turtinės žalos atlyginimo dydžiams, teismas nuosprendyje nenurodė, koks O. A. turtas yra konfiskuojamas, ir konfiskavimo pagrindo. Be to, nuosprendyje nenurodytas baudžiamasis įstatymas, kurio pagrindu O. A. turtas yra nukreipiamas nukentėjusiesiems priteistai turtinei žalai atlyginti.
15. Kasaciniu skundu Ž. P., kurios turtas konfiskuotas, atstovė advokatė D. Bukelienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria Ž. P. vardu registruotam automobiliui ,,Mercedes Benz GLE350d 4MATIC“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti, iki bus visiškai įvykdyta nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių patenkinimo, ir šį automobilį grąžinti Ž. P. Kasatorė skunde nurodo:
15.1. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas), o pagal BPK 151 straipsnį turtas, kuriam skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, turi būtų gautas ar įgytas nusikalstamu būdu. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teismai turi pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-648/2021).
15.2. Byloje nustatyta, kad automobilį ,,Mercedes Benz GLE350d 4MATIC“ Ž. P. nusipirko už 20 000 Eur, o Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadoje Nr. (21.229)363-18 konstatuota, kad R. P. (nuteistojo brolio) ir Ž. P. šeimai pakako lėšų šiam automobiliui įsigyti. Nors R. P. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo daugiau nei 200 000 Eur vertės turto, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo abiejų instancijų teismuose metu nebuvo tirtos šio nusikalstamu būdu įgyto turto panaudojimo aplinkybės. Nuosprendyje konstatuota, kad nuteistasis neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti nukentėjusiesiems priteistos žalos atlyginimą, tačiau nesiaiškinta, kaip buvo panaudotos nusikalstamu būdu įgytos lėšos. Išvada, kad automobilis faktiškai priklauso nuteistajam, padaryta remiantis tik tuo, jog jis padėjo brolio šeimai įsigyti šį automobilį.
Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad automobilis buvo įsigytas būtent iš nuteistojo nusikalstamu būdu įgytų lėšų. Nesant nustatytoms ir ištirtoms nusikalstamu būdu įgyto turto panaudojimo aplinkybėms, nėra galimybės konstatuoti, kad automobilį Ž. P. vardu įgijo būtent nuteistasis. Kadangi nusikalstama turto kilmė šiuo atveju negali būti preziumuojama, negali būti taikomas nei BK 72 straipsnis, nei BPK 151 straipsnis. Nors apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad turto konfiskavimas negalėjo būti taikomas, tačiau tokį sprendimą motyvavo netinkamai. Kadangi Ž. P. turtas neatitinka nei įstatyme nurodyto požymio „gautas ar įgytas nusikalstamu būdu“, nei BK 723 straipsnyje nurodytų požymių, į jį negali būti nukreiptas priteisto žalos atlyginimo išieškojimas nukentėjusiųjų naudai.
15.3. Apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs išsamaus aplinkybių, susijusių su nusikalstamu būdu įgyto turto panaudojimu, tyrimo, tačiau nusprendęs taikyti BPK 151 straipsnį, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, nes bylą išnagrinėjo neišsamiai bei šališkai ir priėmė neteisingą nuosprendį, pažeidžiantį Ž. P. teisę į nuosavybę.
16. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. Betingis atsiliepimu į visus tris kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:
16.1. Kasatoriai BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo nepagrindžia konkrečia bylos medžiaga, tik formaliai neigia įrodytomis pripažintas faktines bylos aplinkybes, pateikdami savo samprotavimus, kaip turėjo būti įvertinti įrodymai. Kasaciniuose skunduose iš esmės yra nurodomos analogiškos aplinkybės kaip ir anksčiau paduotuose apeliaciniuose skunduose, dėl jų nuosprendyje išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir patikrinęs teisėtais būdais gautus duomenis.
16.2. Priešingai nei nurodo nuteistojo R. P. gynėjas, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo turinį, nuteistojo, O. A. parodymus, kitus byloje esančius duomenis, pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą apie darytą poveikį nuteistajam. Apeliacinės instancijos teismas vertino visus gautus duomenis atskirai, todėl nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismas atsižvelgė vien į dalyvaujančių asmenų reakcijas ir išsakytas frazes. Nors nukentėjusiosios D. D. parodymai dėl atskirų detalių skyrėsi, tačiau abejoti nukentėjusiosios ir jos artimųjų parodymais nėra pagrindo. Bylą išnagrinėję teismai gautus duomenis ir nuteistojo bei kitų asmenų parodymus vertino visapusiškai ir objektyviai, o išvadas dėl nukentėjusiųjų D. D. ir K. J. K. didelės vertės svetimo turto pasisavinimo pagrindė byloje surinktais įrodymais.
Nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pripažįstant nuteistąjį kaltu buvo nesilaikyta bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, vadovautasi nenuosekliais, prieštaringais parodymais ar nepatikimais įrodymais, ignoruotos ir neaptartos kokios nors svarbios bylos aplinkybės, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Abiejų instancijų teismai aiškiai nurodė priežastis, kodėl nesiremia nuteistojo pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, įvertino nuteistojo keliamą versiją dėl ikiteisminio tyrimo metu prieš jį panaudotos psichinės prievartos ir prieš konstatuodami, kad nuteistasis apgaule įgijo svetimą nukentėjusiųjų didelės vertės turtą, visapusiškai, pagrįstai ir objektyviai ištyrė kitų byloje apklaustų asmenų parodymus bei rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą. Teismai įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek ir jų visumą ir šiuo aspektu teisės taikymo klaidų nepadarė.
16.3. Iš dalies sutiktina su nuteistojo R. P. gynėjo kasacinio skundo argumentais dėl nukentėjusiosios H. K. turto įgijimo apgaule, nes apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs, kad buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas turėjo vykti 2019 m. lapkričio 3 d., padarė rašymo apsirikimo klaidą. Tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis patvirtino apgavęs nukentėjusiąją, pažymėdamas, kad nors ir teigė ieškantis jai buto, tačiau jokių buto paieškų nevykdė.
16.4. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai ištyrė, įvertino ir patikrino pirmosios instancijos teismo gautus duomenis bei paties nuteistojo duotus parodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo teismui nurodyta versija dėl jo veiksmų, susijusių su nukentėjusiąja G. L., buvo nenuosekli ir neatitinka byloje esančių įrodymų. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistasis veikė norėdamas įgyti nukentėjusiosios pasitikėjimą ir taip apgaule įgyti jai priklausiusį turtą ir neketino perduoti nukentėjusiajai priklausančių pinigų už jos buto pardavimą.
16.5. Byloje neabejotinai nustatyta, kad nuteistasis apgaule įgijo svetimą nukentėjusiųjų turtą, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistojo, O. A. ir Ž. P. turtas turi būti nukreiptas ne valstybės nuosavybėn, o nukentėjusiųjų priteistai turtinei žalai atlyginti, nes žala jiems atsirado dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas atliko išsamų, įvairiapusį ir nešališką įrodymų tyrimą bei vertinimą ir nuosprendyje aptarė aplinkybes, kuriomis grindė tokį savo sprendimą. Nėra pagrindo sutikti su kasatorių argumentais, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nukreipti visą apribotą turtą civiliniams ieškiniams atlyginti yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, nustatęs visas būtinas deliktinės atsakomybės sąlygas, objektyviai ir visapusiškai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti nukentėjusiųjų teises, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nukreipti visą apribotą turtą civiliniams ieškiniams atlyginti.
16.6. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir nustatė, kad nuteistasis nuolat gaudavo neteisėtų pajamų iš nusikalstamų veikų, kurios bendrai sudarė ne mažiau kaip 222 057,27 Eur. Šio teismo išvada, kad turtas, užregistruotas O. A. vardu, faktiškai priklauso nuteistajam, yra pagrįsta, objektyvi ir visapusiškai patikrinta. Teismai teisingai ir pagrįstai nustatė, kad nuteistasis įgytą turtą registravo O. A. vardu, siekdamas išvengti neigiamų turtinių padarinių, taip pat nupirko jai automobilį „BMW X6“. Priešingai nei nurodo O. A. ir jos atstovė, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl O. A. turto, ištyrė, patikrino ir įvertino visus byloje gautus duomenis, iš jų ir specialisto išvadą Nr. (21.229) 363-
17. Teismas nustatė, kad būtent nuteistasis įsigijo Ž. P. vardu registruotą automobilį „Mercedes Benz GLE350d 4MATIC“, jo brolis šiuo automobiliu niekada nesinaudojo ir Ž. P. jokių reikalų, susijusių su automobiliu, netvarkė. 17. Nukentėjusiųjų G. L. ir V. S. atstovas advokatas T. Jurgelionis atsiliepimais į visus tris kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti ir priteisti iš nuteistojo R. P., O. A. ir Ž. P. nukentėjusiesiems G. L. ir V. S. po 400 Eur (iš viso po 800 Eur) kasacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsiliepimuose į kasacinius skundus nurodoma:
17.1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ištyrė visus bylai reikšmingus įrodymus ir priėmė teisingą nuosprendį. Taip pat teismas tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismo atliktus proceso veiksmus ir ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą teisės taikymo klaidą.
17.2. Nuteistojo R. P. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiųjų G. L. ir V. S. turto įgijimo apgaule nepagrįsti. Dėl kasatoriaus nurodytų aplinkybių nuosprendyje aiškiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Skirtingai nei teigia kasatorius, civilinėje byloje priimtas sprendimas, kuris apeliacine tvarka buvo panaikintas, negali būti laikomas rašytiniu įrodymu, o byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai nuteistojo išduotas vekselis buvo panaudotas apgaulei, siekiant užvaldyti nukentėjusiosios lėšas. Apgaule išduotas vekselis yra niekinis ir negali būti civilinės apyvartos objektas, todėl šio vekselio pagrindu vykdymo veiksmai negali būti atliekami. Nuteistasis visiems nukentėjusiesiems prisistatydavo esąs policijos pareigūnas, taip įgydavo pasitikėjimą, vėliau prisistatydavo patirties su nekilnojamuoju turtu ar ryšių policijoje turinčiu asmeniu. Visa tai buvo daroma siekiant įgyti nukentėjusiųjų pasitikėjimą. Apgaulės prieš nukentėjusįjį panaudojimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Abiejų instancijų teismai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino nuteistąjį kaltu.
17.3. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir patikrino faktines bylos aplinkybes, susijusias su O. A. ir Ž. P. turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įsigijimu bei registravimu nuteistojo vardu, ir nukreipė šį turtą nukentėjusiesiems priteistai turtinei žalai atlyginti. Nors O. A. ir jos atstovės bei Ž. P. atstovės kasacinių skundų argumentai susiję su netinkamu BK 72 straipsnio taikymu, teigiant, kad apeliacinės instancijos teismas O. A. ir Ž. P. turtą konfiskavo, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad turto konfiskavimas netaikomas, o taikomos visai kitos teisės normos – BPK 151 straipsnis ir BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas. O. A. ir jos atstovė apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dėl netinkamo BPK 151 straipsnio taikymo neskundžia, o Ž. P. atstovės argumentai dėl netinkamo BPK 151 straipsnio taikymo yra nepagrįsti.
17.4. Abiejų instancijų teismai, įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad pats nuteistasis savo vardu neturėjo jokio turto, visas jo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų įgytas turtas buvo įregistruotas kitų asmenų tam, kad nuteistasis galėtų išvengti galimų civilinių ieškinių, nors turto įgijimu, jo gausinimu, gerinimu rūpinosi tik nuteistasis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė įstatymą ir nukreipė šį turtą nukentėjusiesiems priteistai turtinei žalai atlyginti.
18. Nukentėjusiųjų D. D., V. D., K. D., K. J. K. atstovas advokatas D. Dargevičius atsiliepimu į visus tris kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti. Atsiliepime į kasacinius skundus nurodoma:
18.1. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai, nešališkai išnagrinėjo bylą, patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, kuriuos pripažino įrodymais, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį.
18.2. Dėl kasatorių argumentų dėl turto konfiskavimo pažymėtina, kad nuteistasis R. P. ir O. A. nuo 2010 m. vedė bendrą ūkį neįregistravę santuokos, o 2013 m. balandžio 22 d. jiems gimė du vaikai. Taigi visas O. A. turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, laikytinas nuteistojo bendrąja daline nuosavybe. Abu nebuvo sudarę jokių sutarčių, kurių pagrindu būtų galima jų teisinius santykius kvalifikuoti kitaip. O. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, kur gyveno ir nuteistasis, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Pusė šio nekilnojamojo turto pripažintina nuteistojo nuosavybe, o kita pusė gali būti konfiskuota dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, kurios visiškai įrodytos, o išieškotina suma nukreiptina civiliniams ieškiniams atlyginti. Kitu savarankišku turto konfiskavimo pagrindu laikytina tai, kad O. A. su nuteistuoju įsikėlė į dar nebaigtą įrengti namą, o kadangi jai lėšų namo statybai nepakako, namo apdailos darbai buvo atliekami iš lėšų, gautų iš nuteistojo nusikalstamos veikos.
18.3. O. A. ir jos atstovės argumentus paneigia 2020 m. balandžio 22 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas, jame užfiksuoti O. A. ir nuteistojo pokalbiai įkalinimo įstaigoje, šių pokalbių metu nuteistasis moko O. A., kaip ir ką sakyti policijos pareigūnams dėl vieno ar kito nekilnojamojo turto, aiškina, kur ir kada ji pasiskolino pinigų. Kasaciniame skunde nurodytą specialisto išvadą Nr. (21.229)363-17 davė finansinio ir teisinio išsilavinimo neturinti Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė, nesusipažinusi su baudžiamąja byla ir neturinti kvalifikacijos vertinti byloje esančių duomenų bei tariamų sandorių, o specialisto išvadoje nustatyti duomenys prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl apeliacinės instancijos teismas šia išvada pagrįstai nesivadovavo.
18.4. Byloje nustatyta, kad nuteistojo brolio žmonos Ž. P. vardu registruotas automobilis ,,Mercedes Benz GLE350d 4MATIC“ priklausė nuteistajam, šį jis įsigijo už lėšas, gautas iš nusikalstamų veikų, pats juo naudojosi ir nei jo brolis, nei Ž. P. automobiliu niekada nesinaudojo ir jokių su juo susijusių reikalų netvarkė.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
19. Nuteistojo R. P. gynėjo advokato P. Jablonsko, O. A., kurios turtas konfiskuotas, ir jos atstovės advokatės L. Andriuškevičienės, Ž. P., kurios turtas konfiskuotas, atstovės advokatės D. Bukelienės kasaciniai skundai atmestini. Dėl bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų
20. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-7-104-719/2021 ir kt.).
21. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-788/2019, 2K-7-104-719/2021 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K- 7-8-788/2018 ir kt.).
22. Iš nuteistojo R. P. gynėjo advokato P. Jablonsko kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius skundžia ir prašo panaikinti beveik visą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (išskyrus jo dalį dėl R. P. išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį), be kita ko, nesutikdamas su R. P. nuteisimu dėl visų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 1–3 dalyse, 226 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, kasaciniame skunde dėstomi argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų daugelio BPK pažeidimų, kasatoriaus teigimu, sudarančių pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, t. y. nekaltumo prezumpcijos principo (BPK 44 straipsnio 6 dalis), teisės į gynybą pažeidimo, kaltinimo ribų peržengimo ir nuosprendžiui keliamų reikalavimų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) nesilaikymo, iš esmės yra skirti vien tik R. P. nuteisimui pagal BK 182 straipsnio 1–3 dalis dėl nukentėjusiųjų D. D., K. J. K., H. K., G. L. ir V. S. turto įgijimo apgaule, taip pat pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo ginčyti.
Antra, kasatorius pirmiau nurodytus proceso pažeidimus argumentuoja tuo, kad kaltinimas R. P. yra netikslus, nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės yra neaiškios ir neatspindinčios inkriminuojamo nusikaltimo sudėties, o apeliacinės instancijos teismas visus prieštaravimus ir abejones vertino nuteistojo nenaudai, neįvertino nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų ir nuosprendį grindė prielaidomis, taip pat nuosprendyje padarė prieštaringas, neteisingas išvadas.
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dalis bendro pobūdžio nuteistojo gynėjo kasacinio skundo teiginių, kaip antai dėl kaltinimo R. P. netikslumo, nustatytų faktinių aplinkybių neaiškumo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti konkrečiais argumentais, taigi neatitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Tuo tarpu kita didelė dalis kasaciniame skunde dėstomų argumentų iš esmės pakartoja nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstais ir motyvuotai atmetė, jie visų pirma skirti byloje esančių įrodymų vertinimui, vien iš gynybinės pozicijos ginčijant nuteistojo R. P., nukentėjusiųjų D. D., V. S., H. K. parodymų vertinimą, taip pat patikimumo aspektu, tyrimo veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės metu užfiksuotų pokalbių, telefoninių pokalbių turinį, rašytinius bylos duomenis bei apeliacinės instancijos teismo atliktos įrodymų analizės pakankamumą, taip pat apeliacinės instancijos teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti ir naujoms faktinėms aplinkybėms nustatyti, taip pat nurodant, kuriais įrodymais (pavyzdžiui, nuteistojo parodymais, teikiant jiems prioritetą prieš nukentėjusiųjų parodymus) teismas turėjo vadovautis ir kaip juos vertinti.
Tačiau tai, kaip minėta, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti. Dėl to nuteistojo gynėjo kasacinio skundo teiginiai ir argumentai, susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir vertinimu, nesutikimu su nukentėjusiųjų parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais bei atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, paliekami nenagrinėti.
24. Kiti nuteistojo R. P. gynėjo kasacinio skundo argumentai, taip pat O. A., kurios turtas konfiskuotas, ir jos atstovės advokatės L. Andriuškevičienės, Ž. P., kurios turtas konfiskuotas, atstovės advokatės D. Bukelienės kasacinio skundo argumentai, susiję su O. A. ir Ž. P. priklausančio turto kilmės nustatymu ir netinkamu BK 72 straipsnio, BPK 151 straipsnio nuostatų taikymu, atitinka bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Taigi dėl šių kasacinių skundų argumentų teisėjų kolegija pasisakys tolesnėje šios nutarties dalyje. Dėl turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo
25. Visuose trijuose kasaciniuose skunduose keliamas BK 72 straipsnio, BPK 151 straipsnio nuostatų netinkamo taikymo klausimas ir nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl O. A. ir Ž. P. vardu registruotų automobilių ir O. A. vardu registruoto nekilnojamojo turto bei banko sąskaitoje esančių lėšų nukreipimo nukentėjusiesiems priteistai žalai atlyginti. Netinkamą minėtų nuostatų taikymą kasatoriai, be kita ko, sieja su apeliacinės instancijos teismo padarytais BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimais, vertinant įrodymus. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas O. A. ir Ž. P. turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kilmės klausimą išnagrinėjo neišsamiai, ignoravo byloje esančias specialisto išvadas dėl O. A. ir Ž. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimo, neįvertino kitų šiam klausimui turinčių reikšmės bylos aplinkybių, patvirtinančių, kad tiek O. A., tiek Ž. P. turėjo lėšų tokiam turtui įsigyti, ir padarė nepagrįstas išvadas dėl šio turto nusikalstamos kilmės. Teisėjų kolegija tokius kasatorių argumentus pripažįsta nepagrįstais.
26. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos.
27. Pažymėtina, kad kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų, įrodinėjimo būdų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 7-304-976/2016, 2K-143-976/2019, 2K-91-976/2023). Nusikalstamos turtinės naudos gavimą patvirtinantys įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, 2K-62-495/2022). Taigi ir nagrinėjamoje byloje aktualaus O. A. ir Ž. P. turto kilmė nustatoma pagal bylos duomenis, kuriems taikomos visos BPK 20 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo taisyklės.
28. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal kasacinio teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).
29. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą įtraukti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatoriai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-697/2022, 2K-222-648/2023).
30. Patikrinusi kasacine tvarka apskųstą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas esmines faktines aplinkybes, susijusias su šioje byloje aktualaus O. A. ir Ž. P. turto kilme, BPK 20 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo tvarkos nepažeidė ir savo išvadas pagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šio teismo atliktas įrodymų vertinimas, priešingai nei teigia kasatoriai, neprieštarauja pirmiau išdėstytiems teismų praktikos išaiškinimams ir tokių esminių trūkumų, kurie nurodyti kasaciniuose skunduose, neturi.
31. Nagrinėjamoje byloje R. P., be kita ko, nuteistas už turtinių nusikaltimų, nustatytų BK 182 straipsnio 1–3 dalyse, padarymą, t. y. nukentėjusiųjų D. D., K. J. K., H. K., G. L. ir V. S. turto įgijimą apgaule. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistasis iš šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų iš viso gavo ne mažiau kaip 222 057,27 Eur neteisėtų pajamų, tačiau savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, o dalį neteisėtomis pajamomis įgyto turto jis fiktyviai užregistruodavo savo artimųjų vardu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas, nustatydamas ir vertindamas nuteistojo artimųjų – sugyventinės O. A. ir brolio sutuoktinės Ž. P. turto, t. y. jų vardu registruotų automobilių ir O. A. vardu registruoto nekilnojamojo turto bei banko sąskaitoje esančių lėšų, kilmę, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vadovaudamasis įstatymu, ir padarė bylos įrodymais pagrįstas išvadas dėl šio turto nusikalstamos kilmės.
32. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus: nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, specialisto išvadas, specialisčių paaiškinimus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad 41 363 Eur, kurie nėra pagrįsti teisėtomis pajamomis, Ž. P. vardu registruotas automobilis ,,Mercedes Benz GLE350d 4MATIC“ ir O. A. vardu registruotas automobilis ,,BMW X6“ yra R. P. gauti nusikalstamu būdu, padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir perduoti O. A. bei Ž. P. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir skundžiamo nuosprendžio 273–292 punktuose dar kartą kruopščiai išanalizavęs bei įvertinęs byloje nustatytas O. A. bei Ž. P. turto kilmės klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, be kita ko, turto savininkių O. A. bei Ž. P., nukentėjusiosios D. D., liudytojų parodymus, taip pat rašytinius bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nusikalstamos turto kilmės iš esmės pritarė.
Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su O. A. vardu registruotu nekilnojamuoju turtu. Teismas nurodė, kad O. A. pradėjus statyti namą, esantį (duomenys neskelbtini), vėliau jį įrengiant ir šalia šio namo statant kitą namą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurio pardavimą gautos pajamos laikomos O. A. banko sąskaitoje, nuteistasis ne tik nuolat gaudavo neteisėtų pajamų iš šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, bet jų darymo laikotarpiu O. A. nuosavybės teise priklausiančiu turtu rūpinosi kaip savu, t. y. užsakė žemės sklypo atidalijimo darbus, rūpinosi dviejų namų statybomis, ieškojo statybos ir įrengimo darbams atlikti reikalingų darbininkų ir su jais atsiskaitydavo. Taigi apeliacinės instancijos teismas ir šį turtą pripažino gautu iš nuteistojo nusikalstamų veikų.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tiek O. A. vardu registruotą automobilį ,,BMW X6“, tiek Ž. P. vardu registruotą automobilį ,,Mercedes Benz GLE350d 4MATIC“ įgijo būtent nuteistasis iš lėšų, gautų iš šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau fiktyviai įregistravo savo artimųjų O. A. ir Ž. P. vardu, be kita ko, siekdamas išvengti iš jo galimų priteisti civilinių ieškinių atlyginimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiomis apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir dėl to padarytomis išvadomis. Priešingai nei teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, motyvuotai atmetė nuteistojo, O. A. bei Ž. P. versiją, kad aptariamas turtas buvo įsigytas jų pačių asmeninėmis, o ne nuteistojo iš šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų gautomis lėšomis, taip pat versiją, kad nuteistasis Ž. P. vardu registruotą automobilį įsigijo ne savo reikmėms, ir padarė argumentuotas išvadas dėl visų esminių apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų šiuo aspektu.
33. Kasaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama O. A. ir Ž. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų vertinimui ir teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas byloje aktualaus O. A. ir Ž. P. turto kilmę ir pripažindamas, kad šis jų turtas įgytas iš pajamų, gautų iš nuteistajam šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų, neatsižvelgė į O. A. apeliacinio skundo argumentus dėl jos atžvilgiu surašytos specialisto išvados neišsamumo, taip pat nevertino dėl Ž. P. surašytoje specialisto išvadoje nurodytų aplinkybių, neva patvirtinančių, kad jai užteko asmeninių lėšų automobiliui įsigyti, ir nepagrindė, iš kokių konkrečiai nuteistojo neteisėtai gautų lėšų buvo įgytas minėtas turtas.
34. Šiame kontekste primintinos teismų praktikos nuostatos, kad specialisto išvada (ekspertizės aktas) yra tik vienas iš įrodymų, kurio vertinimui keliami tie patys BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai kaip ir kitiems įrodymams, t. y. specialisto išvada (ekspertizės aktas) teismo turi būti įvertinta išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes; ji vertinama kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinama atskirai nuo kitų bylos duomenų. Specialisto išvados (ekspertizės akto) neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinamas BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant išvadas pateikusį specialistą (ekspertą) ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus. Kai teisme apklausiamas byloje specialisto išvadą (ekspertizės aktą) pateikęs specialistas (ekspertas), jo paaiškinimai (parodymai) vertinami kartu su jo pateikta specialisto išvada (ekspertizės aktu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-283-222/2018, 2K-141- 976/2019, 2K-129-495/2020, 2K-141-697/2021, 2K-7-41-1073/2024 ir kt.).
35. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nagrinėjant šią bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pirmiau aptartų teismų praktikos nuostatų buvo laikomasi. Antai pirmosios instancijos teismas, įvertinęs specialisto išvadas dėl O. A. ir Ž. P. turto tyrimo kartu su jas pateikusių specialisčių paaiškinimais teisme, nerado pagrindo abejoti nei šių išvadų pagrįstumu bei taikytais metodais, nei specialisčių kompetencija. O apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl O. A. ir Ž. P. turto nusikalstamos kilmės darė taip pat išsamiai įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtas specialistų išvadas bei paaiškinimus, lygindamas ir vertindamas šiuos įrodymus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais ir kt.), nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės, lemiamos reikšmės. Toks teismų atliktas specialiųjų tyrimų rezultatų tikrinimas ir vertinimas atitinka teismų praktiką ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidžia.
36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatydamas O. A. bei Ž. P. turto kilmę, BPK įtvirtintų įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimų nepadarė. Visos šio turto kilmės klausimui teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės ir įrodymai apeliacinės instancijos teismo buvo išnagrinėti objektyviai ir nešališkai, bylos aplinkybės nustatytos remiantis išsamiu ir visapusišku įrodymų visumos vertinimu.
37. Dėl kitų kasatorių argumentų, susijusių su BK 72 straipsnio, BPK 151 straipsnio nuostatų netinkamu taikymu, pažymėtina, kad teismų praktikoje dažnai susiduriama su situacijomis, kai kaltininkas iš nusikalstamos veikos gauna turto, o nukentėję asmenys (turto savininkai) dėl šio turto netekimo patiria turtinės žalos. Tokiu atveju už padarytą nusikaltimą asmeniui gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, o už tuo nusikaltimu padarytą žalą – civilinė atsakomybė. Toks teisinis reguliavimas paaiškinamas nuostata, kad vienu veiksmu gali būti padaroma žala skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės šakos. Taigi tas pats veiksmas gali būti kvalifikuojamas ir kaip nusikaltimas, ir kaip deliktas, ir kaip drausmės pažeidimas. Atitinkamai asmeniui už tą patį veiksmą gali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys.
38. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta (pavyzdžiui, 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai). Šį principą detalizuoja ir jo įgyvendinimo būdus nustato BPK, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) bei kiti teisės aktai. Antai BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Šią teisę nukentėjusysis gali realizuoti baudžiamajame procese pareikšdamas įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109–115 straipsniai). Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir siekia asmenį grąžinti į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, t. y. siekia kompensuoti asmens patirtą žalą, o visiško žalos atlyginimo principas yra įtvirtintas CK 6.251 straipsnyje.
39. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad nukentėjusiajam (turto savininkui) priklausantys daiktai ar vertybės, kurie dažnai yra kaltininko nusikalstamų veikų rezultatai, atitinka konfiskuotino turto požymius ir gali būti konfiskuojami, kita vertus, turi būti sprendžiamas ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas. Tokia faktinė situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje. Antai byloje nustatyta, kad nukentėjusieji D. D., K. J. K., K. D., H. K., G. L. ir V. S. byloje pareiškė civilinius ieškinius, prašydami iš nuteistojo R. P. priteisti dėl neteisėtų jo veiksmų jų patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, šiuos ieškinius bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė iš dalies tenkinti ir nukentėjusiesiems iš nuteistojo priteisti iš viso 352 667,19 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nustatyta ir tai, kad O. A. vardu registruotas automobilis „BMW X6“, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bei banko sąskaitoje esančios lėšos – 105 000 Eur ir Ž. P. vardu registruotas, bet faktiškai nuteistajam priklausantis automobilis „Mercedes Benz GLE350d 4MATIC“ yra įsigyti už nuteistojo iš šioje byloje jam inkriminuotų turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų gautas pajamas, taigi iš esmės atitinka BK 72 straipsnyje įtvirtintus konfiskuotino turto požymius.
40. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios tikslas visų pirma yra panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, o ne kaltininką nubausti, teismų praktikoje, sprendžiant turto konfiskavimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo kolizijas, prioritetas teikiamas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui. Antai kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas nukentėjusio asmens civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam. Kai turtas grąžinamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-7-304-976/2016, 2K-83-942/2018, 2K-58-511/2020, 2K-40-813/2025 ir kt.).
41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. P. jokio savo vardu registruoto turto neturi, visą turtą, įgytą iš pajamų, gautų iš nusikalstamos veikos, jis registravo trečiųjų asmenų – O. A. ir Ž. P. vardu, tai reiškia, kad jų vardu registruoti automobiliai ir O. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas bei banko sąskaitoje esančios lėšos – 105 000 Eur iš esmės yra iš nuteistajam šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų gautas turtas. Pažymėtina, kad šio turto vertė yra ženkliai mažesnė nei nukentėjusiesiems priteistas turtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgdama į tai, kad turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriasi nuo civilinio poveikio priemonių tuo, kad konfiskuotas turtas atitenka valstybei, o taikant civilinę atsakomybę – nukentėjusiam asmeniui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė netaikyti minėtam O. A. ir Ž. P. turtui konfiskavimo, o nukreipti jį nukentėjusiesiems priteistai žalai atlyginti. Tai atitinka ir teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad, išieškant iš konfiskuotino turto civiliniams ieškiniams patenkinti priteistas sumas, nusikalstamą veiką atlikęs asmuo taip pat netenka turto ir kartu įvykdoma prievolė atlyginti žalą ją patyrusiam asmeniui, tokiu teisiniu reguliavimu nėra paneigiamas turto konfiskavimo tikslas (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-45/2012, e3K-3-222-969/2019).
42. Pagal BPK 116 straipsnį, proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, skyrimo ir pratęsimo pagrindai bei sąlygos nustatytos BPK 151, 152 straipsniuose. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas ir jo terminas pratęstas esant bent vienam iš šių pagrindų, t. y. kai reikia užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ar nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui.
43. Nagrinėjamoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas O. A. vardu registruotam automobiliui ,,BMW X6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nekilnojamajam turtui – 0,0665 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1000 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); O. A. lėšoms – 105 000 Eur, esančioms ,,Luminor Bank AS“ banko sąskaitoje; Ž. P. vardu registruotam automobiliui ,,Mercedes Benz GLE350d 4MATIC“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); R. P. gyvenamojoje vietoje, name, esančiame (duomenys neskelbtini), rastiems ir paimtiems pinigams – 1500 Eur bei jo asmens kratos metu rastiems ir paimtiems pinigams – 215 Eur; R. P. asmens kratos metu rastai geltono metalo grandinėlei su geltono ir balto metalo kryželiu buvo paskirtas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimais, be kita ko, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius, ir vėliau ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis bei bylą nagrinėjančio teismo pratęstas.
44. BPK 11 straipsnio, reglamentuojančio proporcingumo principo laikymąsi taikant procesines prievartos priemones, 1 dalyje nustatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Atitinkamai BPK 151 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai civilinis ieškinys tenkinamas, ir priteistai sumai ar konfiskuotino turto vertei esant iš esmės panašiai kaip ir turto, kuriam taikomas nuosavybės teisės apribojimas, teismas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paprastai pratęsia šios priemonės taikymą iki teismo sprendimo įvykdymo. Jeigu procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga konfiskuotino turto vertei ar priteistų civilinių ieškinių dydžiui, tokios procesinės prievartos priemonės taikymas dėl atitinkamos dalies turi būti nutrauktas (panaikintas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018).
45. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje nustatęs, jog O. A. ir Ž. P. vardu registruotų automobilių bei O. A. vardu registruoto nekilnojamojo turto ir banko sąskaitoje esančių lėšų – 105 000 Eur, kurie yra iš nuteistajam šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų gautas turtas, vertė yra ženkliai mažesnė nei nukentėjusiesiems priteistas turtinės žalos atlyginimas, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė visą šį turtą nukreipti nukentėjusiesiems priteistai žalai atlyginti ir toks sprendimas neprieštarauja proporcingumo principui. Todėl, byloje priėmus baigiamuosius teismų sprendimus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas O. A. ir Ž. P. vardu registruotam turtui kaip procesinė prievartos priemonė buvo pratęstas (paliktas galioti), iki bus visiškai įvykdyta nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių patenkinimo, pagrįstai ir teisėtai, laikantis BPK 151 straipsnyje nustatytų tokiai procesinei prievartos priemonei keliamų tikslų ir jos pratęsimo pagrindų, nes pratęsiant laikiną nuosavybės teisės apribojimą siekiama užtikrinti nuosprendžiais nukentėjusiesiems priteistą žalos atlyginimą. Priešingai, netaikant tokios procesinės prievartos priemonės, žalos atlyginimas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas.
46. Apibendrinant tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad, nenustačius skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, kasaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti. Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo
47. Nukentėjusiųjų G. L. ir V. S. atstovas advokatas T. Jurgelionis atsiliepimais į visus tris kasacinius skundus prašo priteisti iš nuteistojo R. P., O. A. ir Ž. P. nukentėjusiesiems G. L. ir V. S. išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimą. Prie atsiliepimų pridėtos dvi sąskaitos už teisines paslaugas ir dvi banko pavedimo kopijos, iš kurių matyti, kad už tris atsiliepimus į R. P., O. A. ir Ž. P. kasacinius skundus nukentėjusieji G. L. ir V. S. advokatui T. Jurgelionis sumokėjo po 1200 Eur.
48. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K- 7-25-495/2020, 2K-143-788/2022 ir kt.).
49. Ši baudžiamoji byla kasacine tvarka išnagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal nuteistojo R. P. gynėjo, O. A., kurios turtas konfiskuotas, ir jos atstovės advokatės ir Ž. P., kurios turtas konfiskuotas, atstovės advokatės kasacinius skundus, kurie pripažintini nepagrįstais, todėl atmetami. Nukentėjusiųjų G. L. ir V. S. atstovas advokatas pateikė atsiliepimus į visus tris kasacinius skundus. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-788/2022, 2K-7-11- 628/2022 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad kasaciniais skundais kasatoriai prašė panaikinti visą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį arba jo dalį, susijusią su O. A. ir Ž. P. nuosavybės teise priklausančio turto nukreipimu turtinei žalai nukentėjusiesiems atlyginti, toks prašymas yra tiesiogiai susijęs su nukentėjusiųjų interesais, jie savo procesinę teisę pateikti atsiliepimus realizavo kreipdamiesi į advokatą profesionalios teisinės pagalbos. Atsiliepimuose yra nurodyti motyvuoti atsikirtimai į kasacinių skundų argumentus. Todėl nukentėjusieji turi teisę į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
50. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas neįtvirtina galimybės nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginimą išieškoti iš asmens, kurio turtas konfiskuotas. Tokių išlaidų atlyginimo priteisimas galimas tik iš kaltu pripažinto kaltinamojo (nuteistojo) (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Todėl nukentėjusiesiems patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas priteistinas tik iš nuteistojo R. P. už atsiliepimo į jo gynėjo kasacinį skundą parengimą. Kadangi bendra prašoma priteisti už atsiliepimo į šį kasacinį skundą parengimą 800 Eur išlaidų suma yra proporcinga, ji priteistina nukentėjusiesiems lygiomis dalimis po 400 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :
Nuteistojo R. P. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko, O. A., kurios turtas konfiskuotas, ir jos atstovės advokatės Linos Andriuškevičienės, Ž. P., kurios turtas konfiskuotas, atstovės advokatės Dalios Bukelienės kasacinius skundus atmesti. Priteisti iš nuteistojo R. P. nukentėjusiesiems G. L. ir V. S. po 400 (keturis šimtus) Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.