LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 6 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. A. atstovui advokatui Muradui Bakanui, nuteistųjų G. G. ir A. G. gynėjui advokatui Vytautui Barkauskui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. A. ir jos atstovo advokato Murado Bakano, nuteistosios G. G. ir jos gynėjo advokato Vytauto Barkausko, nuteistųjų A. G. ir I. M. kasacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nutarties.
Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu: G. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme vieneriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant G. G. per vienerius metus atlyginti padarytą turtinę žalą ir būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei nebuvimas namuose nesusijęs su darbu. A. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės apribojimo bausme dešimčiai mėnesių, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme vieneriems metams dviem mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant A. G. per vienerius metus atlyginti padarytą turtinę žalą ir būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei nebuvimas namuose nesusijęs su darbu. I. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės apribojimo bausme dešimčiai mėnesių, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme vieneriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir I. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant I. M. per vienerius metus atlyginti padarytą turtinę žalą ir būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei nebuvimas namuose nesusijęs su darbu.
Iš nuteistųjų G. G., A. G. ir I. M. solidariai priteista nukentėjusiajai A. A. atlyginti 1327,68 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos bei 2420 Eur proceso išlaidų atstovavimo paslaugoms apmokėti. Iš nuteistųjų G. G., A. G. ir I. M. lygiomis dalimis po 98,90 Eur priteista nukentėjusiajai A. A. 296,70 Eur negautų pajamų. Iš nuteistųjų G. G., A. G. ir I. M. lygiomis dalimis priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai 332,27 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 2203,04 Eur turtinei žalai atlyginti. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis buvo panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. birželio 30 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nutartimi nuteistųjų G. G., A. G. ir I. M. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, o Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Laimutės Martinavičienės ir nukentėjusiosios A. A. apeliaciniai skundai atmesti. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė dėl G. G. inkriminuoto viešosios tvarkos pažeidimo (duomenys neskelbtini) žirgyno manieže; taip pat pašalinta aplinkybė, kad G. G., A. G. ir I. M. inkriminuotą veiką dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarė ir (duomenys neskelbtini) žirgyne (manieže). Ištaisyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta rašybos klaida, nurodant, kad iš kaltinamųjų G. G., A. G. ir I. M. solidariai priteista nukentėjusiajai A. A. 296,70 Eur negautų pajamų.
Pakeista nuosprendžio dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir iš nuteistųjų G. G., A. G. ir I. M. priteista atlyginti po 806,66 Eur nukentėjusiajai A. A. proceso išlaidų atstovavimo pirmosios instancijos teisme paslaugoms apmokėti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Iš nuteistųjų G. G., A. G. ir I. M. priteista po 366,66 Eur nukentėjusiajai A. A. atlyginti proceso išlaidų atstovavimo apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose paslaugoms apmokėti. Iš nuteistosios I. M. priteista valstybei 399 Eur antrinės teisinės pagalbos, teiktos pačiai nuteistajai, išlaidoms atlyginti. Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. A. atstovo advokato, prašiusio jo ir nukentėjusiosios kasacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų G. G. ir A. G. gynėjo advokato, prašiusio jo ir nuteistųjų kasacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiosios ir jos atstovo kasacinį skundą atmesti, prokurorės, prašiusios visus kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. G., A. G. ir I. M. nuteistos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už nusikalstamas veikas, padarytas šiomis aplinkybėmis:
1.1. G. G. 2013 m. kovo 11 d. apie 15.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) žirgyno manieže, esančiame (duomenys neskelbtini), negerbdama elementarių moralės bei elgesio normų, matant ir girdint kitiems asmenims ir taip sukeldama jiems neigiamas emocijas, patyčiomis, t. y. išvadindama nukentėjusiąją A. A. žmogaus orumą ir garbę žeminančiais žodžiais, ir įžūliu elgesiu, t. y. spirdama vieną kartą nukentėjusiajai į koją, nuplėšdama nuo veido akinius, tampydama nukentėjusiąją už plaukų bei kumščiu suduodama jai į veidą, taip demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
1.2. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2013 m. kovo 11 d. nuo 15.09 val. iki 15.20 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) žirgyno arklidžių patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), G. G., A. G., I. M., bendrai veikdamos su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas (toliau – ir kitas asmuo), akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu įžūliu elgesiu, t. y. kitam asmeniui nukentėjusiąją A. A. sugriebus už plaukų ir iš kiemo įtempus į arklidžių patalpą, arklidėse G. G., A. G., I. M. bei kitam asmeniui bendrai kartu smurtaujant prieš A. A. – kitam asmeniui užlaužus nukentėjusiajai kairiąją ranką ir mušant bei spardant nukentėjusiajai A. A. į nugaros sritį, A. G. primynus dešinę pėdą ir spaudžiant jos dešiniąją ranką, G. G. tampant A. A. už plaukų ir suduodant rankomis smūgius į įvairias kūno vietas, pargriovus nukentėjusiąją ant arklidžių grindų, G. G. ir A. G. mušant nukentėjusiąją rankomis ir spardant, I. M. suduodant gulinčiai nukentėjusiajai du kartus nenustatytu daiktu į nugaros sritį, iš viso bendrais veiksmais suduodamos ne mažiau kaip aštuoniolika smūgių nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas ir padarydamos jai galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, kairėje juosmens pusėje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos raudonojoje juostoje, viršutinio žandikaulio abiejų pusių pirmų dantų sumušimą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
1.3. Taip pat G. G., A. G. ir I. M. 2013 m. kovo 11 d. nuo 15.00 val. iki 15.20 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) žirgyne ir arklidėse, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamos bendrai grupe su kitu asmeniu, tyčia mušdamos nukentėjusiąją A. A., t. y. G. G. ir kitam asmeniui tampant nukentėjusiąją už plaukų, suduodant smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, kitam asmeniui laužiant nukentėjusiajai kairiąją ranką, A. G. primynus nukentėjusiajai dešiniąją koją ir spaudžiant dešinę ranką, I. M. du kartus suduodant nenustatytu daiktu A. A. į nugarą, taip iš viso bendrai suduodamos ne mažiau kaip aštuoniolika smūgių nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, padarė jai galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, kairėje juosmens pusėje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos raudonojoje juostoje, viršutinio žandikaulio abiejų pusių pirmų dantų sumušimą, tai po įvykio sukėlė nukentėjusiajai potrauminio streso sutrikimą, kuris pasireiškė užsitęsusia reakcija į stresogeninį įvykį ir pagal specialisto išvadą atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajai A. A. sveikatą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų G. G., A. G. ir I. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria G. G. viena tęstine veika pripažinta kalta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl jai inkriminuotų veikų (duomenys neskelbtini) žirgyno manieže ir arklidėse, ir nuosprendžio dalis, kuria G. G., A. G. ir I. M. pripažintos kaltomis pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl joms inkriminuotos veikos padarymo (duomenys neskelbtini) žirgyne (manieže) ir arklidėse, keičiamos dėl teismo išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą motyvavo šiais argumentais:
3. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad G. G. viešosios tvarkos pažeidimą padarė tiek (duomenys neskelbtini) žirgyno manieže, tiek arklidėse, nepagrįstai išplėtė nuteistosios nusikalstamų veiksmų apimtį. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) žirgyno manieže kilusio konflikto iniciatorė buvo A. A., o G. G. tik gynėsi nuo jos smurtinių veiksmų. Be to, A. A. kitoje byloje už šiuos nusikalstamus veiksmus buvo nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o G. G. pripažinta nukentėjusiąja. Todėl G. G. inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas (duomenys neskelbtini) žirgyno manieže iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas.
4. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad G. G., A. G. ir I. M. inkriminuotą veiką dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarė (duomenys neskelbtini) žirgyne (manieže) ir arklidėse, taip pat nepagrįstai išplėtė nuteistųjų nusikalstamos veikos apimtį. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir įvertintų įrodymų matyti, kad nuteistosios, susivienijusios į vieną bendrą grupę su D. G., intensyviai smurtavo ir A. A. bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdė sveikatą (duomenys neskelbtini) arklidėse. Todėl G. G., A. G. ir I. M. inkriminuota aplinkybė dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo (duomenys neskelbtini) žirgyne (manieže) iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina.
5. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėdamas, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš nuteistųjų yra priteisiamas ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
III. Kasacinių skundų argumentai
6. Kasaciniu skundu nukentėjusioji A. A. ir jos atstovas advokatas M. Bakanas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nutarties dalį, kuria iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino nuteistajai G. G. inkriminuotą aplinkybę dėl viešosios tvarkos pažeidimo (duomenys neskelbtini) žirgyno manieže, ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:
6.1. Apeliacinės instancijos teismas dėl iš esmės padarytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nepagrįstai iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino nuteistajai G. G. inkriminuotą aplinkybę dėl viešosios tvarkos pažeidimo (duomenys neskelbtini) žirgyno manieže. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, neteisingai atskleidė jų turinį ir padarė neteisėtas bei nepagrįstas išvadas, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nutartyje nurodytas ankstesnio apeliacinės instancijos teismo sprendimo panaikinimo priežastis ir aplinkybes, kurios turėjo būti nustatytos ir įvertintos bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka. Šie esminiai pažeidimai, nustatyti BPK 20 straipsnyje, sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą sprendimą.
6.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad byloje nustačius, jog tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kilo jau po pirmosios veikos padarymo, šios veikos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, 2K-7-109/2013, 2A-7-6/2013 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad G. G. tyčia smurtauti prieš A. A. žirgyno arklidėse kilo ne iš karto pasibaigus pirmajam epizodui manieže, o tik vėliau. Be to, šiuos epizodus skiria devynių minučių laiko tarpas. Kasatorių nuomone, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad G. G. padarytos veikos nelaikomos tęstinėmis nusikalstamomis veikomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė ir kvalifikacijos nepakeitė. Nustačius, kad padaryta veika žirgyno manieže yra atskira nusikalstama veika, apeliacinės instancijos teismas turėjo spręsti dėl G. G. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį arba išteisinimo šiame epizode, o ne tiesiog pašalinti šią inkriminuotą aplinkybę iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies.
6.3. Nors kitoje byloje Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu A. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo (duomenys neskelbtini) žirgyno manieže, o G. G. pripažinta nukentėjusiąja, tačiau, kasatorių nuomone, tai nėra pagrindas daryti išvadą, jog G. G. veiksmai šiame epizode buvo teisėti ir ji nepažeidė viešosios tvarkos. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad G. G. žirgyno manieže taip pat elgėsi įžūliai, agresyviai, o jos veiksmai buvo puolamojo pobūdžio, dėl to A. A. buvo priversta gintis ir bėgti iš žirgyno maniežo.
6.4. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose ir netinkamai išsprendė nukentėjusiosios apeliacinį skundą, kuriuo prašė visiškai tenkinti jos pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti jame nurodytus neturtinės žalos ir negautų pajamų dydžius.
6.5. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008 ir kt.). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: neturtinės žalos pasekmes; žalą padariusio asmens kaltę, jos formą (tyčia ar neatsargumas); tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
6.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas tam pritardamas, neatsižvelgė į teisiškai reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes (t. y. kad nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia; po nesunkiai sutrikdytos sveikatos nukentėjusioji labai ilgai gydėsi sužalojimus, vartojo daug vaistų, o patirtas tiek fizinis, tiek dvasinis skausmas neigiamai paveikė sveikatą, išsivystė potrauminis sindromas – vidutinio sunkumo depresija; iki šiol jaučia liekamuosius reiškinius ir nėra visiškai pasveikusi, nuolat jaučia baimę ir negali psichologiškai atsigauti nuo patirto sukrėtimo, kenčia dvasinius išgyvenimus) ir nepagrįstai nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Kasatorių nuomone, nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala vertintina 10 000 Eur.
6.7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, taip pat nevertino pateiktų papildomų dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiosios A. A. ilgą nedarbingumo laikotarpį bei prarastas pajamas, ir nepagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nukentėjusiajai priteisto 296,70 Eur negautų pajamų dydžio.
6.8. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl nedarbingumo A. A. buvo išmokėtas mažesnis darbo užmokestis, t. y. nukentėjusioji negavo 2121,16 Eur. Kasatorių nuomone, šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma, UAB „T.“ medicininių dokumentų išrašai bei teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės akte esantys duomenys apie A. A. nedarbingumo laikotarpius.
7. Kasaciniu skundu nuteistoji I. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 138 straipsnio 1 dalį, bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nutartį, kuria iš dalies tenkintinas jos apeliacinis skundas, panaikinti ir bylą nutraukti. Kasatorė skunde nurodo:
7.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 3 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktų, BPK 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
7.2. Skundžiamuose sprendimuose teismai byloje esančių įrodymų nelygino tarpusavyje, vertino juos netinkamai ir atsietai vieną nuo kito, o kai kurių iš viso nevertino, dėl to neteisingai atskleidė jų turinį ir padarė nepagrįstas išvadas apie sutrikdytą visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdytą nukentėjusiosios A. A. sveikatą.
7.3. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas tokius veiksmus kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384- 788/2018, 2K-3-489/2018, 2K-347-976/2018, 2K-19-511/2020).
7.4. Teismai, skundžiamuose sprendimuose inkriminuodami kasatorės veiksmus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nenustatė šio nusikaltimo sudėties požymių ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
7.5. Kasatorės nuomone, sutrikdyta normali įstaigos (žirgyno) veikla, t. y. nutraukta treniruotė su žirgais, liudytojų D. L. ir A. R. raminami ir vedami žirgai iš maniežo, buvo būtent dėl įvykusio konflikto žirgyno manieže, šį konfliktą sukėlė ir už tai kitoje baudžiamojoje byloje Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista A. A. O duomenų, patvirtinančių, kad dėl vykusio konflikto žirgyno arklidėse buvo sutrikdyta normali žirgyno veikla ar visuomenės rimtis ir tvarka, nėra nei nagrinėjamoje byloje, nei kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje A. A. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinta. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, jog bylai išnagrinėti svarbią reikšmę turi kito baudžiamojo proceso eiga ir rezultatas, vykstantis dėl to paties įvykio ir tų pačių asmenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222-697/2015, 2K-367-788/2015 ir kt.).
7.6. Teismai, skundžiamuose sprendimuose inkriminuodami kasatorės veiksmus pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y. kad veikdama bendrai su G. G., A. G. ir asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, sudavė ne mažiau kaip aštuoniolika smūgių A. A. į įvairias kūno vietas, dėl to nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdė sveikatą, akivaizdžiai netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nustatė nepagrįstas faktines aplinkybes. Kasatorės nuomone, tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių, t. y. A. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nėra nustatyto jokio teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kasatorė neturėjo tyčios sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatos, smurto prieš ją nenaudojo, o dėl smurtinių veiksmų nei tiesiogiai, nei konkliudentiniais veiksmais nebuvo susitarusi su kitais bendrininkais.
7.7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-2009, 2K-120-628/2018, 2K-126-495/2021).
7.8. Teismai, skundžiamuose sprendimuose konstatuodami, kad A. A. sužalojimai buvo padaryti bendrais veiksmais, nepagrįstai neatribojo ir neįvertino kito asmens, dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta jam mirus (kuriam nebuvo suteikta galimybė gintis ir duoti apie tai parodymus), atliktų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją. Byloje nustatyta, kad konfliktas arklidėse kilo būtent tarp kito asmens ir nukentėjusiosios. O kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad kasatorė smurtavo prieš nukentėjusiąją, nagrinėjamoje byloje nėra. Be to, teismai ignoravo ir tą aplinkybę, kad prieš konfliktą arklidėse pati nukentėjusioji A. A. smurtavo ir G. G. nežymiai sutrikdė sveikatą.
7.9. Kasatorės nuomone, tiek jos, tiek kitų nuteistųjų veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajai nustatytu potrauminio streso sutrikimu. Nuteistoji skunde kritikuoja teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizių išvadas dėl nukentėjusiosios A. A. psichinės sveikatos būklės ir jos sutrikdymo masto patyrus fizinį smurtą nustatymo ir tvirtina, kad šios ekspertizių išvados neatitinka įrodymų šaltiniui keliamo patikimumo reikalavimo. Pažymima, kad 2016 m. kovo 23 d. ekspertizę atlikusių teismo psichiatrų, teismo psichologų ekspertų tyrimo rezultatų kokybiškumui ir išvadų išsamumui didelę reikšmę turėjo pateikti klaidingi pirminiai duomenys, ydingai suformuluoti menamojo pobūdžio klausimai, eliminavus svarbias bylos aplinkybes (t. y. kad A. A. 2013 m. kovo 11 d. atliko nusikalstamus smurtinius veiksmus, dėl to nenori kritiškai vertinti savo elgesio, o atsakomybę siekia perkelti kitiems).
7.10. Atkreiptinas dėmesys, kad ši byla kasacine tvarka ir iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka buvo nagrinėjama jau suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, t. y. kai baudžiamasis procesas yra negalimas dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės – baudžiamosios atsakomybės senaties, kuriai suėjus asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas. Tačiau nei kasacinės instancijos teismas, nei bylą iš naujo nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas dėl šio klausimo nepasisakė ir bylos dėl jai inkriminuotų nesunkių veikų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį nenutraukė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2014, 2K- 375-693/2016). Kasatorės nuomone, apkaltinamojo nuosprendžio senatis suėjo 2021 m. kovo 11 d. (t. y. terminą skaičiuojant nuo 2013 m. kovo 11 d.).
7.11. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodoma, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Pažymėtina, kad draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (lot. non bis in idem) (t. y. kai, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta) yra aiškinamas tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje jurisprudencijoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-788/2015, 2K-109-788/2016 ir kt.). Kasatorės nuomone, teismai, nagrinėdami bylą, šį principą ignoravo ir nevertino jau išnagrinėtoje kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje A. A. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (t. y. dėl vykusio konflikto žirgyno arklidėse) išteisinta (Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendis įsiteisėjęs), neįrodžius jos dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, nustatytų identiškų faktinių aplinkybių, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta.
Todėl akivaizdu, kad dėl vieno ir to paties įvykio, vykusio 2013 m. kovo 13 d. arklidžių patalpose, baudžiamasis procesas po Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio įsiteisėjimo tapo neįmanomas, nes yra kartotinis ir nagrinėjamas dėl tų pačių įvykių, dėl kurių jau buvo nagrinėtas, todėl yra savarankiškas pagrindas šią nagrinėjamą bylą nutraukti.
8. Kasaciniu skundu nuteistoji A. G. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 138 straipsnio 1 dalį, bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nutartį, kuria iš dalies tenkintinas jos apeliacinis skundas, panaikinti ir bylą nutraukti. Kasatorė skunde nurodo:
8.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 3 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktų, BPK 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
8.2. Skundžiamuose sprendimuose teismai byloje esančių įrodymų nelygino tarpusavyje, vertino juos netinkamai ir atsietai vieną nuo kito, o kai kurių iš viso nevertino, dėl to neteisingai atskleidė jų turinį ir padarė nepagrįstas išvadas apie sutrikdytą visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdytą nukentėjusiosios A. A. sveikatą.
8.3. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas tokius veiksmus kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-3-489/2018, 2K-347-976/2018, 2K-19-511/2020).
8.4. Teismai, skundžiamuose sprendimuose inkriminuodami kasatorės A. G. veiksmus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nenustatė šio nusikaltimo sudėties požymių ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
8.5. Kasatorės nuomone, sutrikdyta normali įstaigos (žirgyno) veikla, t. y. nutraukta treniruotė su žirgais, liudytojų D. L. ir A. R. raminami ir vedami žirgai iš maniežo, buvo būtent dėl įvykusio konflikto žirgyno manieže, kurį sukėlė ir už tai kitoje baudžiamojoje byloje Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista A. A. O duomenų, patvirtinančių, kad dėl vykusio konflikto žirgyno arklidėse buvo sutrikdyta normali žirgyno veikla ar visuomenės rimtis ir tvarka, nėra nei nagrinėjamoje byloje, nei kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje A. A. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinta. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, jog bylai išnagrinėti svarbią reikšmę turi kito baudžiamojo proceso eiga ir rezultatas, vykstantis dėl to paties įvykio ir tų pačių asmenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222-697/2015, 2K-367-788/2015 ir kt.).
8.6. Teismai, skundžiamuose sprendimuose inkriminuodami kasatorės veiksmus pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y. kad veikdama bendrai su G. G., I. M. ir asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, sudavė ne mažiau kaip aštuoniolika smūgių A. A. į įvairias kūno vietas, dėl to nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdė sveikatą, akivaizdžiai netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nustatė nepagrįstas faktines aplinkybes. Kasatorės nuomone, tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių, t. y. A. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nėra nustatyto jokio teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kasatorė neturėjo tyčios sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatos, smurto prieš ją nenaudojo, o dėl smurtinių veiksmų nei tiesiogiai, nei konkliudentiniais veiksmais nebuvo susitarusi su kitais bendrininkais.
8.7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-2009, 2K-120-628/2018, 2K-126-495/2021).
8.8. Teismai, skundžiamuose sprendimuose konstatuodami, kad A. A. sužalojimai buvo padaryti bendrais veiksmais, nepagrįstai neatribojo ir neįvertino kito asmens, dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta jam mirus (kuriam nebuvo suteikta galimybė gintis ir duoti apie tai parodymus), atliktų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją. Byloje nustatyta, kad konfliktas arklidėse kilo būtent tarp kito asmens ir nukentėjusiosios. O kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad kasatorė smurtavo prieš nukentėjusiąją, nagrinėjamoje byloje nėra. Be to, teismai ignoravo ir tą aplinkybę, kad prieš konfliktą arklidėse pati nukentėjusioji A. A. smurtavo ir G. G. nežymiai sutrikdė sveikatą.
8.9. Kasatorės nuomone, tiek jos, tiek kitų nuteistųjų veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajai nustatytu potrauminio streso sutrikimu. Nuteistoji skunde kritikuoja teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizių išvadas dėl nukentėjusiosios A. A. psichinės sveikatos būklės ir jos sutrikdymo masto patyrus fizinį smurtą nustatymo ir tvirtina, kad šios ekspertizių išvados neatitinka įrodymų šaltiniui keliamo patikimumo reikalavimo. Pažymima, kad 2016 m. kovo 23 d. ekspertizę atlikusių teismo psichiatrų, teismo psichologų ekspertų tyrimo rezultatų kokybiškumui ir išvadų išsamumui didelę reikšmę turėjo pateikti klaidingi pirminiai duomenys, ydingai suformuluoti menamojo pobūdžio klausimai, eliminavus svarbias bylos aplinkybes (t. y. kad A. A. 2013 m. kovo 11 d. atliko nusikalstamus smurtinius veiksmus, dėl to nenori kritiškai vertinti savo elgesio, o atsakomybę siekia perkelti kitiems).
8.10. Atkreiptinas dėmesys, kad ši byla kasacine tvarka ir iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka buvo nagrinėjama jau suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, t. y. kai baudžiamasis procesas yra negalimas dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės – baudžiamosios atsakomybės senaties, kuriai suėjus asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas. Tačiau nei kasacinės instancijos teismas, nei bylą iš naujo nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas dėl šio klausimo nepasisakė ir bylos dėl jai inkriminuotų nesunkių veikų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį nenutraukė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2014, 2K- 375-693/2016). Kasatorės nuomone, apkaltinamojo nuosprendžio senatis suėjo 2021 m. kovo 11 d. (t. y. terminą skaičiuojant nuo 2013 m. kovo 11 d.).
8.11. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodoma, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Pažymėtina, kad draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (lot. non bis in idem) (t. y. kai, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta) yra aiškinamas tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje jurisprudencijoje (EŽTT 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-788/2015, 2K-109-788/2016 ir kt.). Kasatorės nuomone, teismai, nagrinėdami bylą, šį principą ignoravo ir nevertino jau išnagrinėtoje kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje A. A. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (t. y. dėl vykusio konflikto žirgyno arklidėse) išteisinta (Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendis įsiteisėjęs), neįrodžius jos dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, nustatytų identiškų faktinių aplinkybių, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta.
Todėl akivaizdu, kad dėl vieno ir to paties įvykio, vykusio 2013 m. kovo 13 d. arklidžių patalpose, baudžiamasis procesas po Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio įsiteisėjimo tapo neįmanomas, nes yra kartotinis ir nagrinėjamas dėl tų pačių įvykių, dėl kurių jau buvo nagrinėtas, todėl yra savarankiškas pagrindas šią nagrinėjamą bylą nutraukti.
9. Kasaciniu skundu nuteistoji G. G. ir jos gynėjas advokatas V. Barkauskas prašo Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:
9.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPK 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus, taip pat neteisingai išsprendė civilinius ieškinius, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
9.2. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nutartyje nurodytas ankstesnio apeliacinės instancijos teismo sprendimo panaikinimo priežastis ir aplinkybes, kurios turėjo būti nustatytos ir įvertintos bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka. Taip pat skundžiamuose sprendimuose teismai byloje esančių įrodymų nelygino tarpusavyje, vertino juos netinkamai ir atsietai vieną nuo kito, o kai kurių iš viso nevertino (t. y. nevertino surinktų įrodymų kitame baudžiamajame procese dėl to paties įvykio, kuriame nuteista A. A.), dėl to neteisingai atskleidė jų turinį ir padarė nepagrįstas išvadas apie sutrikdytą visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdytą nukentėjusiosios A. A. sveikatą.
9.3. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas tokius veiksmus kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384- 788/2018, 2K-3-489/2018, 2K-347-976/2018, 2K-19-511/2020).
9.4. Teismai, skundžiamuose sprendimuose inkriminuodami kasatorės G. G. veiksmus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nenustatė šio nusikaltimo sudėties požymių ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
9.5. Kasatorių nuomone, viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai G. G. veiksmuose iš esmės grindžiami tik pirmojo konflikto, vykusio žirgyno manieže, aplinkybėmis, nors apeliacinės instancijos teismas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šią kaltinimo dalį (t. y. dėl G. G. inkriminuoto viešosios tvarkos pažeidimo žirgyno manieže) pašalino.
9.6. Pažymima, kad sutrikdyta normali įstaigos (žirgyno) veikla, t. y. nutraukta treniruotė su žirgais, liudytojų D. L. ir A. R. raminami ir vedami žirgai iš maniežo, buvo būtent dėl įvykusio konflikto žirgyno manieže, kurį sukėlė ir už tai kitoje baudžiamojoje byloje Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista A. A. O duomenų, patvirtinančių, kad dėl vykusio konflikto žirgyno arklidėse buvo sutrikdyta normali žirgyno veikla ar visuomenės rimtis ir tvarka, nėra nei nagrinėjamoje byloje, nei kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje A. A. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinta. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, jog bylai išnagrinėti svarbią reikšmę turi kito baudžiamojo proceso eiga ir rezultatas, vykstantis dėl to paties įvykio ir tų pačių asmenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222-697/2015, 2K-367-788/2015 ir kt.).
9.7. Teismai, skundžiamuose sprendimuose inkriminuodami kasatorės veiksmus pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y. kad veikdama bendrai su A. G., I. M. ir asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, sudavė ne mažiau kaip aštuoniolika smūgių A. A. į įvairias kūno vietas, dėl to nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdė sveikatą, akivaizdžiai netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nustatė nepagrįstas faktines aplinkybes. Kasatorių nuomone, tarp G. G. veiksmų ir kilusių padarinių, t. y. A. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nėra nustatyto jokio teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad G. G. neturėjo tyčios sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatos, smurto prieš ją nenaudojo, o dėl smurtinių veiksmų nei tiesiogiai, nei konkliudentiniais veiksmais nebuvo susitarusi su kitais bendrininkais.
9.8. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-2009, 2K-120-628/2018, 2K-126-495/2021).
9.9. Teismai, skundžiamuose sprendimuose konstatuodami, kad A. A. sužalojimai buvo padaryti bendrais veiksmais, nepagrįstai neatribojo ir neįvertino kito asmens, dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, atliktų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją. Byloje nustatyta, kad konfliktas arklidėse kilo būtent tarp kito asmens ir nukentėjusiosios. O kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad kasatorė G. G. smurtavo ar būtų skatinusi bei kitais veiksmais kursčiusi kitą asmenį (D. G.) smurtauti prieš nukentėjusiąją, nagrinėjamoje byloje nėra.
9.10. Kasatorių nuomone, tiek G. G., tiek kitų nuteistųjų veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajai nustatytu potrauminio streso sutrikimu. Kasatoriai skunde kritikuoja teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizių išvadas dėl nukentėjusiosios A. A. psichinės sveikatos būklės ir jos sutrikdymo masto patyrus fizinį smurtą nustatymo ir tvirtina, kad šios ekspertizių išvados neatitinka įrodymų šaltiniui keliamo patikimumo reikalavimo. Pažymima, kad 2016 m. kovo 23 d. ekspertizę atlikusių teismo psichiatrų, teismo psichologų ekspertų tyrimo rezultatų kokybiškumui ir išvadų išsamumui didelę reikšmę turėjo pateikti klaidingi pirminiai duomenys, ydingai suformuluoti menamojo pobūdžio klausimai, eliminavus svarbias bylos aplinkybes (t. y. kad A. A. 2013 m. kovo 11 d. atliko nusikalstamus smurtinius veiksmus, dėl to nenori kritiškai vertinti savo elgesio, o atsakomybę siekia perkelti kitiems).
9.11. Atkreiptinas dėmesys, kad ši byla kasacine tvarka ir iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka buvo nagrinėjama jau suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, t. y. kai baudžiamasis procesas yra negalimas dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės – baudžiamosios atsakomybės senaties, kuriai suėjus asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas. Tačiau nei kasacinės instancijos teismas, nei bylą iš naujo nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas dėl šio klausimo nepasisakė ir bylos dėl G. G. inkriminuotų nesunkių veikų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį nenutraukė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2014, 2K-375-693/2016). Kasatorių nuomone, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis suėjo 2021 m. kovo 11 d. (t. y. šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. kovo 11 d.).
9.12. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi baudžiamojoje byloje paprastai tik pripažinus asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuria kitam asmeniui padaroma turtinė žala, atsiranda teisinis pagrindas tenkinti įrodymais pagrįstą civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Kasatorių nuomone, byloje neteisingai išsprendus priežastinio ryšio ir kaltės klausimą, akivaizdžiai neteisingai nustatytas ir BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodytas teisinis pagrindas tenkinti byloje pareikštus civilinius ieškinius.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
10. Nuteistųjų I. M., A. G., nuteistosios G. G. ir jos gynėjo advokato
V. Barkausko kasaciniai skundai atmestini, o nukentėjusiosios A. A. ir jos atstovo advokato M. Bakano kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Dėl bylos nagrinėjimo ribų kasacinės instancijos teisme
11. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P- 221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021, 2K-67-942/2022 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-788/2019, 2K-173-495/2021, 2K-157-976/2022 ir kt.). Kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017, 2K-141- 697/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.).
12. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad nukentėjusioji A. A. ir jos atstovas, nesutikdami su nuteistajai G. G. pašalinta inkriminuota aplinkybe dėl viešosios tvarkos pažeidimo žirgyno manieže, o nuteistosios I. M., A. G. ir G. G. bei jos gynėjas nesutikdami su jų nuteisimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 138 straipsnio 1 dalį, taip pat juose ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes, susijusias su sutrikdyta žirgyno arklidžių veikla, su smūgių sudavimu nukentėjusiajai A. A., su nuteistųjų vaidmeniu įvykdant inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir įrodymų vertinimą, argumentuodami tuo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino liudytojų parodymus, teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizių aktų išvadas dėl nukentėjusiosios A. A. psichinės sveikatos būklės ir jos sutrikdymo masto patyrus fizinį smurtą nustatymo bei kitus įrodymus, taip pat pateikia ir savąjį jų vertinimą.
Tačiau kasacinės instancijos teismas iš naujo bylos įrodymų bei jų pakankamumo ir patikimumo aspektais nevertina. Dėl to kasatorių teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Dėl nukentėjusiosios A. A. ir jos atstovo kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų vertinant įrodymus apeliacinės instancijos teisme ir nuteistajai G. G. pašalinto veikos epizodo, inkriminuoto pagal BK 284 straipsnio 1 dalį
13. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas dėl padarytų BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino nuteistajai G. G. inkriminuotą aplinkybę dėl viešosios tvarkos pažeidimo (duomenys neskelbtini) žirgyno manieže. Kasatorių nuomone, byloje nustatęs, kad padaryta veika žirgyno manieže yra atskira, o ne tęstinė nusikalstama veika, apeliacinės instancijos teismas turėjo spręsti dėl G. G. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį arba išteisinimo šiame epizode, o ne pašalinti šią inkriminuotą aplinkybę iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.
14. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi šią skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį teisės taikymo aspektu pagal nukentėjusiosios A. A. ir jos atstovo kasacinio skundo argumentus, nenustatė BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais, sprendžiant G. G. kaltės klausimą. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi kasatoriai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.
15. Iš šios skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies turinio matyti, kad, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo kasatoriai, teismas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, kurios turėjo reikšmės bylai išspręsti teisingai, įvertino byloje esančius įrodymus (pačios nuteistosios G. G. parodymus apie A. A. jai suduotus smūgius žirgyno manieže; liudytojos A. R. parodymus; 2013 m. kovo 18 d. specialisto išvadą dėl G. G. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo; kitus rašytinius įrodymus), atsižvelgė į kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu A. A. dėl inicijuoto konflikto žirgyno manieže pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o G. G. pripažinta nukentėjusiąja, nustatytas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu teisingai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje inkriminuota G. G. nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį epizode dėl viešosios tvarkos pažeidimo žirgyno manieže nebuvo padaryta. Ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis yra motyvuota, joje nėra reikšmingų prieštaravimų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismas neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad tęstinės nusikalstamos veikos padarymo atveju visos atskiros veikos neturi savarankiško nusikaltimo požymių ir laikomos vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis – epizodais. Pagal suformuotą kasacinės instancijos teismo praktiką, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-232/2010, 2K-650/2010, 2K-P-267/2011, 2K-269/2011, 2K-196-489/2021, 2K-207-788/2021 ir kt.). Tokiai bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Be to, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-181/2007, 2K- 717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, 2K-7-109/2013, 2K-207-788/2021 ir kt.).
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad po konflikto, įvykusio žirgyno manieže, nuteistajai G. G. tyčia smurtauti prieš A. A. žirgyno arklidėse kilo ne iš karto pasibaigus pirmajam epizodui, o tik vėliau, t. y. tuomet, kai ji pamatė D. G. (dėl kurios baudžiamoji byla nutraukta jai mirus), laikančią ir tempiančią A. A. už plaukų į žirgyno arklides. Nustatyta ir tai, kad šiuos epizodus skiria ne mažesnis kaip devynių minučių laiko tarpas, nes iš pradžių tiek G. G., tiek kitos nuteistosios A. G. ir I. M. siekė įvykusį konfliktą tarp A. A. ir G. G. žirgyno manieže išspręsti civilizuotai ir su policijos pagalba. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nustatytas bylos aplinkybes, akivaizdu, kad šių dviejų epizodų nesieja veikų tęstinumas, todėl nuteistosios G. G. veiksmai vertintini ir kvalifikuojami kaip atskiros veikos.
18. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl šios skundžiamos nutarties dalies nors ir teisingai nustatė, jog G. G. veiksmų (t. y. vykusių konfliktų žirgyno manieže ir arklidėse) nesieja tęstinumas, o inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo žirgyno manieže ji nepadarė, tačiau pašalindamas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šią inkriminuotą aplinkybę, o ne išteisinęs G. G. kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
19. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėdamas šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismas nesilaikė nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisyklių, dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl šios bylos dalies keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Dėl nuteistųjų A. G., I. M., G. G. ir jos gynėjo kasaciniuose skunduose nurodytų BPK pažeidimų
20. Kasaciniuose skunduose kasatoriai, ginčydami BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 138 straipsnio 1 dalyje inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių buvimą nuteistųjų veiksmuose, nurodo argumentus, susijusius su netinkamu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu. Kasatorių nuomone, skundžiamuose sprendimuose teismai byloje esančių įrodymų nelygino tarpusavyje, vertino juos netinkamai ir atsietai vieną nuo kito, o kai kurių iš viso nevertino, dėl to neteisingai atskleidė jų turinį ir padarė nepagrįstas išvadas apie sutrikdytą visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdytą nukentėjusiosios A. A. sveikatą. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinių skundų argumentais nesutinka.
21. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys).
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.).
22. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu pagal kasaciniuose skunduose nurodytus pagrindus ir argumentus, nenustatė BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatoriai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.
23. Iš bylos duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad, priešingai nei kasaciniuose skunduose nurodo kasatoriai, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal skundų argumentus bei ištaisydamas pirmosios instancijos teismo padarytas įrodymų vertinimo klaidas (t. y. pašalino iš nuteistosioms inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį aprašymo veikos padarymą ir žirgyno manieže) ir kitus netikslumus, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo pakankamai išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus (nukentėjusiosios A. A., liudytojų V. Š., D. L., A. R., D. J., G. N., V. M. parodymus; specialistų išvadas Nr. G 347/13 (04) ir Nr. pG 86/13-347/13(04); teismo medicinos eksperto H. Daujoto pirmosios instancijos teisme duotus paaiškinimus apie nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų pobūdį ir mechanizmą; teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizių aktus Nr. 86TPK- 233/2015, Nr. 86TPK-77/2016 ir Nr. 82TPK-2/2019; VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadą Nr. S6/2018; kitus rašytinius įrodymus), patikrino kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į surinktų įrodymų visumą, taip pat motyvuotai aptarė ir paneigė nuteistųjų gynybos versijas, kad jos veikdamos kartu prieš nukentėjusiąją žirgyno arklidėse nesmurtavo, todėl visuomenės rimties ir tvarkos savo veiksmais nesutrikdė, ir jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes, pagrindžiančias nuteistųjų G. G., I. M. ir A. G. kaltę.
Be to, skundžiamuose sprendimuose įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant argumentuotus motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismų išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir savo sprendimų argumentavimu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio pažeidimus.
24. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai teigiama, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019, 2K-141-697/2021, 2K-54-942/2022 ir kt.); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020, 2K-54-942/2022). Ekspertizės akto (specialisto išvados) neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinamas BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant išvadas pateikusį specialistą (ekspertą) ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-83/2013, 2K-57/2014, 2K-180/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017, 2K-149-719/2022).
25. Nepagrįsti kasacinių skundų argumentai, kad teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizių aktų išvados, kuriose nukentėjusiajai A. A. nustatytas nesunkus psichinės sveikatos sutrikdymas dėl 2013 m. kovo 11 d. patirto fizinio smurto, neatitinka įrodymų šaltiniui keliamų patikimumo reikalavimų, nes, kasatorių nuomone, ekspertams nebuvo pateikti pirminiai duomenys apie tai, jog pati nukentėjusioji kitoje byloje yra kaltinamoji ir įvykio metu smurtavo prieš G. G. žirgyno manieže, dėl to nenori kritiškai vertinti savo elgesio, o atsakomybę siekia perkelti kitiems. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizių aktų Nr. 86TPK-233/2015, Nr. 86TPK-77/2016 ir Nr. 82TPK-2/2019 išvadas apie nustatytą nukentėjusiosios A. A. psichinės sveikatos sutrikdymą dėl patirto fizinio smurto pateikusiems ekspertams buvo žinomos aplinkybės apie tiriamosios statusą kaip kaltinamosios kitoje byloje. Be to, šias aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausta teismo psichiatrė ekspertė V. Martinkienė, davusi paaiškinimus dėl atliktos pakartotinės teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės akto Nr. 82TPK-2/2019 išvadų. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizių aktuose pateiktas išvadas vertinti kaip nepatikimus įrodymus pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, jos teismų buvo vertinamos kaip vienas iš byloje esančių įrodymų.
26. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus ir nustatę, jog I. M., G. G. ir A. G. padarė joms inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 138 straipsnio 1 dalį, nepadarė esminių BPK pažeidimų, nurodytų kasaciniuose skunduose. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 138 straipsnio 1 dalies taikymo
27. Kasaciniuose skunduose nuteistosios A. G., I. M., G. G. ir jos gynėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteistąsias pripažino kaltomis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nenustatę, jog dėl jų veiksmų kilo šiame straipsnyje nurodyti padariniai – buvo sutrikdyta normali žirgyno veikla ir visuomenės rimtis bei tvarka.
28. Byloje pagal nagrinėjamo įvykio metu galiojusią aktualią BK 284 straipsnio 1 dalies redakciją už viešosios tvarkos pažeidimą, sukėlusį padarinius, atsakė tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį veikos požymių nepakanka, turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K- 19-511/2020, 2K-239-697/2022 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022 ir kt.).
29. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, paprastai vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 136/2010, 2K-719/2012, 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-367-511/2018, 2K-239-697/2022 ir kt.). Be to, kaltininkui nusikalstamai veikiant viešoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais, nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio ar BK 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-3-489/2018 ir kt.).
30. Vieša vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10-696/2015, 2K-7-71-458/2020, 2K-152-689/2021 ir kt.).
31. Nagrinėjamoje byloje teismai, ištyrę ir įvertinę surinktus įrodymus, nustatė, kad G. G., A. G., I. M., bendrai veikdamos su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, kilusį konfliktą su A. A. sprendė viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) žirgyno arklidžių patalpose, panaudodamos fizinį smurtą, t. y. bendrais veiksmais suduodamos ne mažiau kaip aštuoniolika smūgių nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, taip padarydamos jai galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, kairėje juosmens pusėje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos raudonojoje juostoje, viršutinio žandikaulio abiejų pusių pirmų dantų sumušimą. Teismai skundžiamuose sprendimuose padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas, kad nuteistųjų smurtiniai veiksmai vyko viešoje vietoje, atkreipė aplinkinių dėmesį, sutrikdė (duomenys neskelbtini) žirgyno veiklą ir darbuotojų poilsį, dėl šio įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai, t. y. tokiu agresyviu ir įžūliu elgesiu nuteistosios demonstravo aplinkiniams nepagarbius ir teisės bei moralės požiūriu nepriimtinus veiksmus ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
32. Nors kasatoriai skunduose nurodo, kad dėl vykusio konflikto žirgyno arklidėse nebuvo sutrikdyta normali žirgyno veikla ir visuomenės rimtis bei tvarka, tačiau šiuos kasacinių skundų argumentus paneigia, o kilusius realius padarinius patvirtina ne tik tai, jog dienos metu ir žmonių itin lankomoje viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) žirgyne buvo panaudotas fizinis smurtas ir sumušta A. A., ši buvo labai išsigandusi agresyvaus nuteistųjų elgesio ir šaukėsi pagalbos, bet ir tos nustatytos aplinkybės, kad dėl tokių nuteistųjų agresyvių ir įžūlių veiksmų buvo šokiruotas liudytojas V. Š., išgąsdinti žirgyno darbuotojai, nutraukta vykusi treniruotė su žirgais, sutrikdytas (duomenys neskelbtini) regiono parko direkcijos vadovo V. M. poilsis, pastarasis, gavęs iš darbuotojų pranešimą apie konfliktą žirgyne, vyko į darbovietę, taip pat ir tai, jog dėl įvykio į žirgyną atvyko policijos pareigūnai. Todėl teismų išvada, kad nuteistųjų įžūliais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams buvo sutrikdyta žirgyno veikla ir visuomenės rimtis bei tvarka, yra pagrįsta.
33. Taip pat pritartina teismų išvadai, kad aptarta įvykio situacija, konflikto pobūdis ir pasirinktas elgesio modelis (smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją) patvirtina, jog nuteistosios neabejotinai suprato, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta žirgyno veikla ir visuomenės rimtis bei tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismai tinkamai vadovavosi suformuluota kasacinės instancijos teismo praktika tokio pobūdžio bylose ir nuteistųjų G. G., A. G. ir I. M. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
35. Nepagrįsti nuteistųjų I. M. ir A. G. kasacinių skundų argumentai, kad teismai dėl šios nagrinėjamos bylos dalies turėjo baudžiamąjį procesą nutraukti pagal BPK 3 straipsnio 6 punkto nuostatas, nes kitoje baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu A. A. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl vykusio konflikto žirgyno arklidėse) išteisinta, neįrodžius jos dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, dėl to procesas, kasatorių nuomone, yra pakartotinis ir nagrinėjamas dėl tų pačių įvykių, dėl kurių jau buvo nagrinėtas.
36. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad asmeniui, kuriam įsiteisėjo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo anksčiau priimto teismo sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo. Pažymėtina, kad šioje byloje jokio sprendimo nutraukti procesą, kuris atitiktų BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte minimą galutinį sprendimą byloje, nebuvo priimta, o nuteistosios G. G., I. M. ir A. G. dėl šioje byloje aptariamų veiksmų baudžiamąja tvarka nebuvo nei persekiojamos, nei nubaustos. Tai, kad dėl to paties įvykio (t. y. dėl vykusio konflikto žirgyno arklidėse) įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu A. A. buvo išteisinta, o šioje nagrinėjamoje byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja, taip pat nelaikytina pakartotiniu baudžiamuoju procesu pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas.
37. Kasaciniuose skunduose nuteistosios A. G., I. M., G. G. ir jos gynėjas nurodo, kad nuteistosios neturėjo tyčios sutrikdyti nukentėjusiajai A. A. sveikatos, smurto prieš ją nenaudojo, o dėl smurtinių veiksmų nei tiesiogiai, nei konkliudentiniais veiksmais nebuvo susitarusios. Konfliktas žirgyno arklidėse kilo būtent tarp A. A. ir kito asmens, kurio baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, šis ir atliko visus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją. Tačiau šie kasacinių skundų teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.
38. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia).
39. Byloje nustatyta, kad G. G., A. G. ir I. M. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) žirgyno arklidėse, veikdamos bendrai grupe su kitu asmeniu, tyčia mušdamos nukentėjusiąją A. A., t. y. G. G. ir kitam asmeniui tampant nukentėjusiąją už plaukų, suduodant smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, kitam asmeniui laužiant nukentėjusiajai kairiąją ranką, A. G. primynus nukentėjusiajai dešiniąją koją ir spaudžiant dešinę ranką, I. M. du kartus suduodant nenustatytu daiktu A. A. į nugarą, taip iš viso bendrai suduodamos ne mažiau kaip aštuoniolika smūgių nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, nukentėjusiąją sužalojo ir sukėlė jai potrauminio streso sutrikimą, šis pasireiškė užsitęsusia reakcija į stresogeninį įvykį, ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajai A. A. sveikatą.
40. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis.
Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Pažymėtina, kad nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas.
41. Iš bylos duomenų matyti, kad teismai skundžiamuose sprendimuose įvertino kiekvienos iš nuteistųjų ir kito asmens veiksmus tiek dėl viešoje vietoje (žirgyno arklidėse) kilusio konflikto, tiek dėl fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistosios G. G., A. G. ir I. M. ir kitas asmuo padarė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, veikdamos kaip bendrininkės tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atkreiptinas kasatorių dėmesys, kad teismams nustačius, jog bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda, visų bendrininkių veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal tą patį BK straipsnį. Ši bendrininkų veikos kvalifikavimo taisyklė – visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, – netaikoma tik tada, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-105-699/2016, 2K-295-719/2018, 2K-61-689/2020, 2K- 147-489/2021 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje vykdytojo ekscesas nenustatytas, šios aplinkybės buvimo nenurodo ir kasatoriai.
42. Kasacinės instancijos teismo vertinimu, teismai įvertino padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad G. G., A. G. ir I. M. BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą padarė veikdamos tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y., smūgiuodamos nukentėjusiajai, akivaizdžiai suprato, jog savo veiksmais (smūgiais rankomis, užspaudus rankas ir koją, spardydamos net gulint ir tampydamos už plaukų) gali sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą, ir to norėjo, o galimybę atsirasti įvairiems tos veikos padariniams numatė bendrai, jų nedetalizavo ir veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kokių padarinių atsiradimo. Taip pat ši išvada darytina įvertinus visų bendrai veikusių nuteistųjų ir kito asmens veiksmų intensyvumą ir jų skaičių (smurtas buvo staigus, intensyvus, nukentėjusiajai buvo suduota ne mažiau nei aštuoniolika smūgių), būdą, jų pobūdį ir vietą (smūgiai buvo stiprūs, suduoti į įvairias kūno vietas), smurtavimo pasekmes (po įvykio išsivystė potrauminio streso sutrikimas, jis pasireiškė užsitęsusia reakcija į stresogeninį įvykį).
Be to, nuteistosios tęsė bendrus smurtinius veiksmus ir nesiliovė net ir į įvykio vietą atvykus nukentėjusiosios sugyventiniui V. Š. Toks bendro veikimo būdas taip pat patvirtina išvadą, kad nuteistosios suprato, kad yra pranašesnės ir stipresnės už nukentėjusiąją, taip pat kad tokio pobūdžio smurtavimo metu patiriamos įvairaus pobūdžio traumos ir sužalojimai, o smūgiai rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas kelia pavojų nukentėjusiosios sveikatai.
43. Todėl, nors tarp nuteistųjų ir kito asmens nebuvo išankstinio, konkrečiai apibrėžto susitarimo nesunkiai sutrikdyti A. A. sveikatą, tačiau visos veikė kartu, tiek pačios suduodamos smūgius nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, tiek matydamos viena kitos smurtą ir veiksmus, pritarė tokiems bendriems veiksmams, jų nestabdė, nesistengė suteikti nukentėjusiajai pagalbos, vadinasi, suvokė bendrais veiksmais daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to kils padarinių, nors jų nedetalizavo. Tarp nuteistųjų ir kito asmens bendrai atliktų tyčinių veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl visos bendrininkės yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo bendravykdės. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia kasatoriai, G. G., I. M. ir A. G. kaltė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį įrodyta tinkamai, nenustatyta nei įrodymų vertinimo, nei teisės taikymo klaidų.
44. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes G. G., I. M. ir A. G. BK 284 straipsnio 1 dalis ir BK 138 straipsnio 1 dalis pritaikytos tinkamai, nes jų veikoje yra nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji šių nusikalstamų veikų požymiai. Teismai, dėl šios nagrinėjamos bylos dalies vertindami įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Nuteistųjų A. G., I. M., G. G. ir jos gynėjo kasaciniuose skunduose nurodytais pagrindais keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis). Dėl BK 95 straipsnio nuostatų taikymo
45. Atmestini kasatorių nuteistųjų A. G., I. M., G. G. ir jos gynėjo kasacinių skundų argumentai, kad ši byla kasacine tvarka ir iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka buvo nagrinėjama jau suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, t. y. kai baudžiamasis procesas yra negalimas dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės – baudžiamosios atsakomybės senaties, kuriai suėjus asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas.
46. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis siejama su nuosprendžio priėmimu, o ne su jo įsiteisėjimu, kai nuteistajam atsiranda konkrečios įstatymuose nurodytos ir nuosprendžiu nustatytos teisinės pasekmės. Tais atvejais, kai nustatytas senaties terminas sueina po to, kai apkaltinamasis nuosprendis priimtas, nesvarbu, ar procesas tęsiamas apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme, tai nėra pagrindas nutraukti bylą. Pažymėtina, kad tokią senaties instituto esmę bei jo paskirtį atitinka ir kasacinės instancijos teismo formuojama praktika, pagal kurią apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai skaičiuojami iki pirmojo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2008, 2K-493/2012, 2K-550/2012, 2K-380-942/2015, 2K-124-628/2018 ir kt.).
47. Nagrinėjamoje byloje apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas 2019 m. rugsėjo 16 d., t. y. kai šio nuosprendžio priėmimo dieną nebuvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas nei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nei pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos buvo kaltinamos ir nuteistos A. G., I. M. ir G. G. bei pagal kuriuos yra nuteistos ir šiuo metu. Pažymėtina, kad BK 95 straipsnyje nustatytas senaties terminas nebuvo suėjęs ir 2020 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apygardos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį. Šis įsiteisėjęs nuosprendis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nutartimi buvo panaikintas, todėl vėl teisinę galią įgijo 2019 m. rugsėjo 16 d. apkaltinamasis nuosprendis. Klaipėdos apygardos teismas iš naujo nagrinėjo bylą apeliacine tvarka galiojant 2019 m. rugsėjo 16 d. apkaltinamajam nuosprendžiui ir naujo apkaltinamojo nuosprendžio nepriėmė, todėl nebuvo pažeisti BK 95 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai dėl senaties skaičiavimo tvarkos. Taigi, esant tokiai procesinei situacijai, kai pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį keičia apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nėra teisinio pagrindo taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį ir bylą nutraukti.
48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nenustatyta teisinių pagrindų taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
49. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. A. ir jos atstovas kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, neatsižvelgė į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panašaus pobūdžio bylose bei į byloje nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai pareikštą civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
50. Nagrinėjamoje byloje teismai iš nuteistųjų G. G., I. M. ir A. G. solidariai priteisė 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
51. Neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137-693/2017, 2K-112-697/2018, 2K- 132-942/2021 ir kt.), todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pagal baudžiamojo proceso įstatymą patikrina, ar teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei aktualia teismų praktika šiuo klausimu.
52. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).
53. Pabrėžtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021).
54. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. A., pareikšdama patikslintą 2016 m. spalio 6 d. civilinį ieškinį, prašė iš nuteistųjų priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimą priteisti mažesnę, nei prašoma, pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti teismai priėmė įvertinę nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgdami į nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, sukeltas pasekmes, nusikalstama veika padarytus padarinius, dvasinius išgyvenimus, patirtus nepatogumus ir kitas neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į analogiškos kategorijos bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nustatydami neturtinės žalos dydį teismai netinkamai taikė įstatymą ar nagrinėjamoje byloje iš esmės nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Be to, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos.
56. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai A. A., BPK 113 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir nustatė individualizuotą, grįstą bylos duomenimis, atlygintiną neturtinės žalos dydį. Dėl negautų pajamų priteisimo
57. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. A. ir jos atstovas kasaciniame skunde nurodo, kad dėl ilgo nedarbingumo laikotarpio nukentėjusiajai buvo išmokėtas mažesnis darbo užmokestis ir ji negavo 2121,16 Eur.
58. Pažymėtina, kad padarytos turtinės žalos dydžio klausimas, kaip ir neturtinės, paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, patikrina, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis žalos ir jos dydžio nustatymą.
59. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).
Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas tam, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).
60. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. A., pareikšdama patikslintą 2016 m. spalio 6 d. civilinį ieškinį, prašė iš nuteistųjų priteisti 2121,16 Eur negautų pajamų, kurios atsirado kaip nusikaltimo pasekmė dėl jos nedarbingumo 2013–2015 metais. Nukentėjusioji A. A. civilinį ieškinį dėl negautų pajamų grindė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymomis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas ir pačios atlikta nuostolių, dėl sužalojimo prarastų pajamų analize. Teismai, įvertinę Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymas ir atsižvelgdami į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymą apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, iš kurios turinio matyti, kad A. A. buvo nedarbinga nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2013 m. birželio 21 d., dėl to už šį laikotarpį gavo 2203,04 Eur (neatskaičius mokesčių), civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistųjų priteisė 296,70 Eur negautų pajamų. Sprendimą priteisti tik dalį negautų pajamų (t. y. už nedarbingumo laikotarpį nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2013 m. birželio 21 d.) teismai argumentavo tuo, kad byloje nebuvo pateikta informatyvių ir pagrįstų duomenų, patvirtinančių, jog kitais nedarbingumo laikotarpiais nukentėjusioji patyrė žalą.
61. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-428/2010, 3K-3-340/2011, 3K-3-98/2013 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių nurodytas teismų išvadas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami bylos faktines aplinkybes dėl ieškovės nedarbingumo laikotarpiu patirtos žalos, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnis).
62. Kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių ir pripažinti, kad teismai netinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą dėl negautų pajamų, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, be to, šių aplinkybių nepaneigia ir kasacinio skundo argumentai. Taigi teismų sprendimas priteisti ieškovei negautas pajamas tik už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2013 m. birželio 21 d. yra pagrįstas. Dėl proceso išlaidų atlyginimo
63. Kasacinės instancijos teismui bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu buvo pateiktas dokumentas – 2022 m. lapkričio 11 d. pinigų priėmimo kvito kopija, iš jo matyti, kad nukentėjusioji A. A. už kasacinio skundo parengimą ir atstovavimą kasacinės instancijos teisme yra sumokėjusi advokatui M. Bakanui 1400 Eur.
64. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-63-648/2016, 2K-331-976/2018, 2K-70-942/2022 ir kt.).
65. Nagrinėjamos bylos procesas kasacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistųjų A. G., I. M., G. G. ir jos gynėjo bei nukentėjusiosios A. A. ir jos atstovo kasacinius skundus. Šia nutartimi nuspręsta nuteistųjų kasacinius skundus atmesti, o nukentėjusiosios ir jos atstovo skundą tenkinti iš dalies, tačiau tik dėl apeliacinės instancijos teismo sprendime padaryto pažeidimo taikant baudžiamąjį įstatymą nuteistajai G. G. (t. y. dėl netinkamai pašalintos inkriminuotos aplinkybės). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad priteisti iš nuteistųjų nukentėjusiosios A. A. kasaciniame procese patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą nėra teisinio pagrindo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-895/2018, 2K-48-495/2021 ir kt.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais, n u t a r i a :
Nukentėjusiosios A. A. ir jos atstovo advokato Murado Bakano kasacinį skundą iš dalies tenkinti, nuteistosios G. G. ir jos gynėjo advokato Vytauto Barkausko skundą, nuteistųjų A. G. ir I. M. kasacinius skundus atmesti. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nutartį. Panaikinti nutarties dalį, kuria iš Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė dėl G. G. inkriminuoto viešosios tvarkos pažeidimo (duomenys neskelbtini) žirgyno manieže. G. G. baudžiamosios bylos dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo (duomenys neskelbtini) žirgyno manieže (BK 284 straipsnio 1 dalis) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kitą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nutarties dalį palikti galioti be pakeitimų.