LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2025 m. vasario 26 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, nuteistųjų M. T. (M. T.) ir V. M. gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui, nuteistajam A. T. ir jo gynėjui advokatui Arūnui Kontrimavičiui, nuteistųjų V. Mi. (V. Mi.), V. S. (V. S.), V. K. (V. K.) gynėjui advokatui Mariui Švanui, nuteistųjų A. Z. (A. Z.), P. P., V. H. (V. H.) gynėjui advokatui Arūnui Kazlauskui, nuteistajam V. J., jo ir nuteistųjų A. A. (A. A.), P. B. (P. B.) gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui, nuteistojo A. H. (A. H.) gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei, nuteistojo A. T. (A. T.) gynėjai advokatei Aušrai Bračiulienei, išteisintajam A. G. (A. G.) ir jo gynėjui advokatui Ugniui Čižiūnui, civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Raimondai Dzelzienei, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Aidos Japertienės, nuteistųjų M. T. ir V. M. gynėjo advokato Gedimino Bukausko, nuteistojo A. T. ir jo gynėjo advokato Arūno Kontrimavičiaus kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu nuteisti: M. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (47 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (43 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (15 veikų); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (6 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (2 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1891 straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 266 straipsnio 3 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas laisvės atėmimu 12 metų ir 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.
Pritaikius BK 63 straipsnio 9 dalį, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu bei 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, iš dalies jas sudedant, ir M. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų šešiems mėnesiams ir 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. V. M. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (47 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (41 veika); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (15 veikų); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (4 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 227 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 301 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija) (4 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 3061 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija) (6 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (2 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas laisvės atėmimu trylikai metų ir 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.
Pritaikius BK 63 straipsnio 9 dalį, ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu ir 2018 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu, iš dalies jas sudedant, ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų dešimčiai mėnesių ir 650 MGL (24 479 Eur) dydžio bauda. A. T. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (27 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (28 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (7 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas 600 MGL (22 596 Eur) dydžio bauda.
A. T. baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, pripažinus, kad jo veiksmai turi nusikaltimų, nurodytų BK 25 straipsnio 4 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 3061 straipsnio 1 dalyje (2010 m. lapkričio 9 d., 2010 m. lapkričio 11 d., 2011 m. sausio 14 d., 2011 m. kovo 16 d., 2011 m. rugpjūčio 3 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. veikos), požymių. S. L. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (43 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (43 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (10 veikų); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui ir 700 Eur (26 362 Eur) dydžio bauda.
P. B. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (33 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (25 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (11 veikų), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį; ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams ir 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda.
V. H. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (33 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (26 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (10 veikų); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 266 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams ir 800 MGL (30 128 Eur) dydžio bauda.
A. H. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (33 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (25 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (11 veikų); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams ir 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda.
Z. J. (Z. J.) pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (3 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (3 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas 450 MGL (16 947 Eur) dydžio bauda. V. Sk. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (36 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (34 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (4 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams ir 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda.
V. Mi. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (29 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (24 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (7 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas 650 MGL (24 479 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir V. Mi. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 800 MGL (30 128 Eur) dydžio bauda. V. S. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį; 4 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (29 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (24 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (7 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda.
A. Z. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (14 veikų); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (13 veikų); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (3 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda. O. K. (O. K.) pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (3 veikos); 253 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda.
P. P. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (3 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda. M. M. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (2 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda.
N. B. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (14 veikų); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (7 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (9 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas 800 MGL (30 128 Eur) dydžio bauda.
A. G. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (2 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, nuteistas 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda. E. I. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (9 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (7 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (2 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda.
A. A. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (6 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (5 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda. V. O. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (2 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (6 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda.
V. J. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (29 veikos); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (29 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (2 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda.
V. K. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (31 nusikalstama veika); 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (23 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (11 veikų) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda.
A. S. (A. S.) pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 24 straipsnio 6 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (2 veikos) ir nuteistas 300 MGL (24 479 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 650 MGL (24 479 Eur) dydžio bauda. A. G. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 24 straipsnio 6 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nuteistas 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. A. Za. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas 180 MGL (6778 Eur) dydžio bauda.
A. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (6 veikos); BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (5 veikos); 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija), BK 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas 320 MGL (12 051 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, nuspręsta konfiskuoti: iš M. T., V. M., V. S., Z. J., V. J. – nusikalstamos veikos priemonės vilkiko „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Schwarzmuller“, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), pusę vertės atitinkančias pinigų sumas – 21 895 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 4379 Eur iš kiekvieno (2008 m. vasario 22 d. veika); iš M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., A. A., A. S., A. G., A. Za. – nusikalstamos veikos priemonės vilkiko „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 7860 Eur (po 786 Eur iš kiekvieno) (2010 m. balandžio 9 d. veika); iš M. T., V. M., N. B., V. Mi., V. S., M. M., P. B., V. H., A. H., A. A., A. S., A. G. – vilkiko MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 135 Eur lygiomis dalimis, t. y. po 1103,18 Eur iš kiekvieno (2010 m. balandžio 9 d. veika); iš M. T., V. M., S. L., A. Z., E. I., V. J., V. Sk., A. T. – vilkiko „Mercedes Benz“, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Lambert“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 8680 Eur (visa vertė 17 360 Eur) – lygiomis dalimis, t. y. po 964,44 Eur iš kiekvieno (2010 m. rugpjūčio 6 d., 2010 m. rugsėjo 29 d., 2010 m. spalio 8 d., 2010 m. spalio 22 d., 2010 m. spalio 27 d. nusikalstamos veikos); iš M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., N. B., A. A. – vilkiko MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 8825 Eur (visa vertė 17 650 Eur) – lygiomis dalimis, t. y. po 735,42 Eur (2010 m. rugpjūčio 26 d. veika); iš M. T., V. M., S. L., A. Z., V. J., V. Sk. – vilkiko MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Schmitz“, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 13 600 Eur – lygiomis dalimis, t. y. po 1942,86 Eur iš kiekvieno (2010 m. spalio 21 d., 2010 m. gruodžio 15 d., 2011 m. vasario 11 d. nusikalstamos veikos); iš M. T., V. M., S. L., A. Z., V. J., V. Sk. – vilkiko MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 13 600 Eur (visa vertė 27 200 Eur) – lygiomis dalimis, t. y. po 1942,86 Eur iš kiekvieno (2010 m. spalio 21 d., 2010 m. spalio 28 d. nusikalstamos veikos); iš M. T., V. M., S. L., A. Z., E. I., V. J., V. Sk., A. T. – vilkiko „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės-šaldytuvo HTF HZO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 370 Eur (visa vertė 20 740 Eur) – lygiomis dalimis, t. y. po 1152,22 Eur iš kiekvieno (2010 m. spalio 23 d., 2010 m. gruodžio 16 d., 2010 m. gruodžio 28 d. nusikalstamos veikos); iš M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J., A. T. – vilkiko DAF, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviejų puspriekabių „Schmitz“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 13 370 Eur – lygiomis dalimis, t. y. po 1028,46 Eur iš kiekvieno (2010 m. lapkričio 9 d., 2010 m. lapkričio 18 d., 2010 m. lapkričio 24 d., 2010 m. gruodžio 4 d., 2010 m. gruodžio 11 d., 2010 m. gruodžio 17 d., 2010 m. gruodžio 24 d., 2011 m. balandžio 14 d. nusikalstamos veikos); iš M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J., A. T. – vilkiko „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviejų puspriekabių „Schmitz“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 14 960 Eur – lygiomis dalimis, t. y. po 1150,77 Eur iš kiekvieno (2010 m. lapkričio 11 d., 2010 m. lapkričio 18 d., 2010 m. lapkričio 25 d., 2010 m. gruodžio 11 d., 2010 m. gruodžio 17 d., 2010 m. gruodžio 23 d., 2010 m. gruodžio 29 d. nusikalstamos veikos); iš M. T., V. M., S. L., N. B., V. Mi., V. S., M. M., P. B., V. H., A. H., V. K. – vilkiko „Scania“, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Van Hool“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 7920 Eur (iš viso 15 840 Eur) – lygiomis dalimis, t. y. po 720 Eur iš kiekvieno (2010 m. lapkričio 13 d. veika); iš M. T., V. M., S. L., N. B., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., A. A. – vilkiko „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6535 Eur – lygiomis dalimis, t. y. po 594,09 Eur iš kiekvieno (2010 m. lapkričio 18 d. veika); iš M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., N. B., V. Sk., V. J., A. T. – vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 8095 Eur (visa vertė 16 190 Eur) – lygiomis dalimis, t. y. po 578,21 Eur iš kiekvieno (2010 m. gruodžio 15 d., 2011 m. vasario 10 d., 2011 m. vasario 17 d. nusikalstamos veikos); iš A. T. kaip nusikalstamų veikų rezultatą – 10 000 Eur; iš M. T., V. M., P. B., V. H., A. H., V. K., N. B., V. Sk., A. T. – vilkiko DAF, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės-šaldytuvo „Van Hool“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 130 Eur (visa vertė 24 260 Eur) – lygiomis dalimis, t. y. po 1213 Eur iš kiekvieno (2011 m. kovo 16 d., 2011 m. kovo 28 d. nusikalstamos veikos); iš M. T., V. M., S. L., V. O., A. T. – vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 18 100 Eur (2011 m. balandžio 27 d., 2011 m. gegužės 18 d. nusikalstamos veikos); iš M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., N. B., A. T. – vilkiko MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 9615 Eur – lygiomis dalimis, t. y. po 874,09 Eur iš kiekvieno (2011 m. balandžio 12 d. veika); iš M. T., V. M., S. L., V. O., A. T. – vilkiko „Volvo“, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4195 Eur (visa vertė 8390 Eur) – lygiomis dalimis, t. y. po 839 Eur iš kiekvieno (2011 m. gegužės 9 d., 2011 m. gegužės 20 d. nusikalstamos veikos); iš M. T., V. M., P. B., V. H., A. H., V. K., N. B., A. T. – vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Van Hool“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6135 Eur – lygiomis dalimis, t. y. po 766,87 Eur iš kiekvieno (2011 m. gegužės 11 d. veika); iš M. T., V. M., S. L., V. O., A. T. – vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5645 Eur – lygiomis dalimis, t. y. po 1129 Eur iš kiekvieno (2011 m. gegužės 15 d. veika); iš M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., A. A., P. B., V. H., A. H., V. K., N. B., V. Sk., V. O., A. T. – vilkiko MAN, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3080 Eur (visa vertė 6160 Eur) – lygiomis dalimis, t. y. po 205,33 Eur iš kiekvieno (2011 m. rugpjūčio 3 d. veika); iš V. Mi., V. S., A. A., P. B., V. H., A. H., V. K., N. B., V. Sk., V. O., A. T. – vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6420 Eur (visa vertė 12 840 Eur) – lygiomis dalimis, t. y. po 535 Eur iš kiekvieno (2011 m. rugsėjo 6 d. veika); iš M. T., V. M., P. B., V. H., A. H., V. K., N. B., V. Sk., A. T. – puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2335 Eur (visa vertė 4670 Eur) – lygiomis dalimis, t. y. po 259,44 Eur iš kiekvieno (2011 m. rugsėjo 26 d. veika); iš M. T., V. M., P. B., V. H., A. H., V. K., N. B., V. Sk., A. T. – vilkiko „Iveco“, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4940 Eur – lygiomis dalimis, t. y. po 548,89 Eur iš kiekvieno (2011 m. rugsėjo 23 d. veika); iš M. T., V. M., P. B., V. H., A. H., V. K., N. B., V. Sk., A. T. – vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 270 Eur – lygiomis dalimis, t. y. po 1363,33 Eur iš kiekvieno (2011 m. lapkričio 5 d. nusikalstama veika). Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu nuspręsta konfiskuoti ir kitą turtą, tačiau ši nuosprendžio dalis su paduotais kasaciniais skundais nėra susijusi. Iš dalies patenkinus Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį, valstybės naudai priteista solidariai: iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J. – 19 488,24 Eur (2010 m. lapkričio 9 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J. – 19 488,24 Eur (2010 m. lapkričio 11 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J. – 19 488,24 Eur (2010 m. lapkričio 18 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J. – 19 488,24 Eur (2010 m. lapkričio 18 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J. – 19 488,24 Eur (2010 m. lapkričio 24 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J. – 19 488,24 Eur (2010 m. lapkričio 25 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J. – 19 488,24 Eur (2010 m. gruodžio 4 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J. – 19 488,24 Eur (2010 m. gruodžio 4 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J. – 19 488,24 Eur (2010 m. gruodžio 11 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J. – 19 488,24 Eur (2010 m. gruodžio 11 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J., N. B. – 19 488,24 Eur (2010 m. gruodžio 15 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J. – 19 488,24 Eur (2010 m. gruodžio 17 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J. – 19 488,24 Eur (2010 m. gruodžio 11 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J. – 19 488,24 Eur (2010 m. gruodžio 23 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J. – 19 488,24 Eur (2010 m. gruodžio 24 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J., Z. J. – 23 633,57 Eur (2011 m. sausio 14 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J., Z. J. – 17 511,30 Eur (2011 m. sausio 14 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J., N. B. – 20 525,08 Eur (2011 m. vasario 10 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., P. B., V. H., A. H., V. K., N. B., V. Sk. – 74 173,13 Eur (2011 m. kovo 16 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. O. – 16 960,44 Eur (2011 m. balandžio 27 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. O. – 25 439,06 Eur (2011 m. gegužės 9 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. O. – 16 960,44 Eur (2011 m. gegužės 15 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. O. 16 960,44 Eur (2011 m. gegužės 18 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., N. B. – 74 173,05 Eur (2011 m. birželio 28 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., A. A., P. B., V. H., A. H., V. K., S. V., N. B., V. Sk., V. O. – 249 611,91 Eur (2011 m. rugpjūčio 3 d. nusikalstama veika); iš A. T., M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., A. A., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. O. – 254 016,16 Eur (2011 m. rugsėjo 6 d. nusikalstama veika).
Iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį, teismas taip pat priteisė 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų, jas skaičiuojant nuo nuteistiesiems paskirtų bausmių įvykdymo. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu priėmė ir kitų sprendimų dėl civilinio ieškinio, tačiau jie nėra susiję su paduotais kasaciniais skundais. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nuosprendį ir (be kitų pakeitimų): panaikino nuosprendžio dalį, kuria M. T. ir V. M. nuteisti pagal BK 249 straipsnio 3 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), S. L., P. B., A. H., N. B., Z. J., V. Mi., V. S., V. J., V. H., M. M., A. A., V. K., V. Sk., A. Z., E. I., A. T., O. K., P. P., A. G., V. O. nuteisti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), ir šiuos asmenis išteisino, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių; pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad nusikaltimai padaryti veikiant nusikalstamu susivienijimu, nurodydama, kad nusikaltimai padaryti veikiant organizuota grupe, ir visas nuteistųjų nusikalstamas veikas perkvalifikavo iš BK 25 straipsnio 4 dalies į 25 straipsnio 3 dalį, o konkrečiai, kiek tai aktualu bylos nagrinėjimui kasacine tvarka, pakeitė nuosprendį: M. T. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (47 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (47 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (43 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (43 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (15 veikų), perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (15 veikų); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (6 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (6 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (2 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (2 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1891 straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1891 straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo redakcija); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) ir, vadovaudamasi BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteisė laisvės atėmimu septyneriems metams ir 160 MGL (6025 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 400 MGL dydžio (15 064 Eur) bauda, iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų ir 500 MGL dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. baudžiamąjį įsakymą, ir laikoma, kad galutinė subendrinta bausmė yra laisvės atėmimas dešimčiai metų ir 100 MGL dydžio (3766 Eur) bauda. Į bausmės laiką taip pat įskaitytas M. T. buvimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ir Utenos ekspertiniame skyriuje nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. laikas ir bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. ir 2015 m. kovo 15 d. nuosprendžius, subendrintus 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi.
V. M. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (47 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (47 veikos); pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (41 veika), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (41 veika); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (15 veikų), perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (15 veikų); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (4 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (4 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 301 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija) (4 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 301 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija) (4 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 3061 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija) (6 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 3061 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija) (6 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (2 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (2 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) ir, vadovaudamasi BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, nuteisė laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir 160 MGL (6025 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu) bei Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu (nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartimi), iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė V. M. paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų šešiems mėnesiams ir 650 MGL dydžio (24 479 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. birželio 1 d. laikas, taip pat bausmė, atlikta pagal Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendį (pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu) bei pagal Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. baudžiamąjį įsakymą.
A. T. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (21 veika), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (21 veika); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (22 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (22 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (7 veikos), perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (7 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir, vadovaudamasi BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 400 MGL dydžio (15 064 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 23 d. laikas (23 dienos, jos prilygintos 46 MGL dydžio baudai) ir laikoma, kad A. T. turi sumokėti 354 MGL dydžio (13 331 Eur) baudą. Panaikino nuosprendžio dalį, kuria A. T. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. lapkričio 5 d. veikų); BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. kovo 16 d. veikų); BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. kovo 28 d. veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. gruodžio 15 d., 2011 m. vasario 10 d. veikų); BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. vasario 17 d. veikų), ir A. T. išteisino, nes neįrodyta, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas.
Panaikino nuosprendžio dalį, kuria pripažinta, kad 2010 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. įvykdyti A. T. veiksmai turi nusikaltimo, nurodyto BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 3061 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau baudžiamoji byla dėl šios dalies nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir A. T. dėl 2010 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. veikų išteisino pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Panaikino nuosprendžio dalį, kuria pripažinta, kad 2010 m. lapkričio 11 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. įvykdyti A. T. veiksmai turi nusikaltimo, nurodyto BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 3061 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir A. T. dėl 2010 m. lapkričio 11 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. nusikalstamų veikų išteisino pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
S. L. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (43 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (43 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (43 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (43 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (10 veikų), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (9 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 600 MGL dydžio (22 596 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. laikas (401 para, prilygintina 802 MGL dydžio baudai) ir laikoma, kad S. L. paskirtą bausmę yra atlikęs. P. B. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (33 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (33 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (25 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (25 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (11 veikų), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (11 veikų); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 600 MGL dydžio (22 596 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. vasario 2 d. laikas (72 paros, jos prilygintos 144 MGL dydžio (5423 Eur) baudai) ir nustatyta, kad P. B. turi sumokėti 456 MGL dydžio (17 172 Eur) baudą. Panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria P. B. už nusikaltimo, nurodyto BK 266 straipsnio 3 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), padarymą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė, ir paskirta, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 250 MGL dydžio (9415 Eur) bauda.
V. H. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), pritaikiusi BK 54 straipsnio 3 dalį; BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (33 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (33 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (26 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (26 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (10 veikų), perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija (10 veikų); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 800 MGL dydžio (30 128 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės atlikimo laiką V. H. įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. laikas (t. y. 524 paros, jos prilygintos 1048 MGL dydžio baudai) ir laikoma, kad jis paskirtą bausmę yra atlikęs. A. H. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (33 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (33 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (25 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (25 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (11 veikų), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (11 veikų); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 600 MGL dydžio (22 596 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. laikas (8 dienos, jos prilygintos 16 MGL dydžio baudai) ir nustatyta, kad A. H. turi sumokėti 584 MGL dydžio (21 993 Eur) baudą. Z. J. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (3 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (3 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (2 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (2 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 350 MGL dydžio (13 181 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. vasario 4 d., nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. balandžio 24 d., nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. liepos 25 d. laikas (251 para, jos prilygintos 502 MGL dydžio baudai) ir laikoma, kad Z. J. bausmę yra atlikęs. Panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria Z. J. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (2008 m. vasario 22 d. veika), ir jis dėl šios veikos išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
V. Sk. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (36 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (13 veikų); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (34 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (13 veikų); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (5 veikos), perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (3 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 700 MGL dydžio (26 362 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės atlikimo laiką V. Sk. įskaitytas laikinojo sulaikymo nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2011 m. birželio 15 d. bei suėmimo nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. balandžio 29 d. laikas (525 dienos, jos prilygintos 1050 MGL dydžio baudai) ir laikoma, kad jis paskirtą bausmę yra atlikęs. Panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria V. Sk. nuteistas pagal BK 266 straipsnio 3 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), taip pat pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) bei atitinkamai BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (2010 m. spalio 8 d., 2010 m. spalio 22 d., 2010 m. spalio 23 d., 2010 m. spalio 28 d., 2010 m. lapkričio 18 d., 2010 m. lapkričio 24 d., 2010 m. lapkričio 25 d., 2010 m. gruodžio 4 d., 2010 m. gruodžio 11 d., 2010 m. gruodžio 15 d., 2010 m. gruodžio 16 d., 2010 m. gruodžio 17 d., 2010 m. gruodžio 23 d., 2010 m. gruodžio 24 d., 2010 m. gruodžio 28 d., 2010 m. gruodžio 29 d., 2011 m. kovo 28 d., 2011 m. balandžio 14 d. nusikalstamos veikos), ir V. Sk. išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
V. Mi. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (29 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (29 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (24 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (24 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (7 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (7 veikos).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – 400 MGL dydžio (15 064 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 600 MGL dydžio (22 596 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. laikas (271 para, prilyginant 542 MGL dydžio baudai) ir nustatyta, kad V. Mi. privalo sumokėti 58 MGL dydžio (2184 Eur) baudą. Pripažino, kad V. Mi. veiksmai turi nusikaltimo, nurodyto BK 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 3061 straipsnio 1 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), požymių, ir baudžiamąją bylą dėl šios dalies nutraukė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
V. S. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 4 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 4 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (29 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (3 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (2 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (2 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – 200 MGL dydžio (7532 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. gegužės 7 d. laikas (165 paros, jos prilygintos 330 MGL dydžio (12 427 Eur) baudai) ir laikoma, kad V. S. paskirtą bausmę yra atlikęs. Panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria V. S. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (26 veikos), pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (22 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (1 veika), BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (6 veikos), ir dėl šios dalies priėmė naują nuosprendį – V. S. dėl šių veikų išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Taip pat nurodė, kad V. S. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 3061 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. Z. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (14 veikų), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (13 veikų); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (13 veikų), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (13 veikų); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (3 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (3 veikos).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. kovo 1 d. laikas ir laikoma, kad A. Z. paskirtą bausmę yra atlikęs. O. K. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (2 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (2 veikos). O. K. nuteisė pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (2011 m. birželio 28 d. nusikalstama veika) 80 MGL dydžio (3012 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2011 m. gegužės 19 d., birželio 14 d., birželio 28 d. nusikalstamos veikos) bei pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL dydžio (5649 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. birželio 28 d. iki 2011 m. birželio 29 d., nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. birželio 5 d. laikas (195 paros, jos prilygintos 390 MGL dydžio (14 687 Eur) baudai) ir laikoma, kad O. K. paskirtą bausmę yra atlikęs. Panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria O. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (2011 m. kovo 16 d. nusikalstama veika), ir jį išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
P. P. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (3 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (3 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas P. P. laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2011 m. birželio 15 d. ir nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. gegužės 6 d. laikas ir laikoma, kad jis bausmę yra atlikęs. M. M. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (2 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (2 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL dydžio (7532 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. balandžio 11 d. laikas (140 parų, jos prilygintos 280 MGL dydžio baudai) ir laikoma, kad M. M. paskirtą bausmę yra atlikęs. N. B. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (14 veikų), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (14 veikų); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (7 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (7 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (9 veikos), perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (9 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. lapkričio 5 d. nusikalstama veika), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL dydžio (18 830 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2012 m. liepos 11 d. laikas (9 paros, jos prilygintos 18 MGL dydžio (677 Eur) baudai) ir laikoma, kad N. B. turi sumokėti 482 MGL dydžio (18 152 Eur) baudą. Panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria A. G. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (2011 m. gegužės 19 d. ir 2011 m. birželio 14 d. nusikalstamos veikos), ir jį išteisino, nes neįrodyta, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.
E. I. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (9 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (9 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (7 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (7 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (2 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (2 veikos).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL dydžio (18 830 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2012 m. kovo 23 d. laikas (58 paros, jos prilygintos 116 MGL dydžio (4368 Eur) baudai) ir nustatyta, kad E. I. privalo sumokėti 384 MGL dydžio (14 461 Eur) baudą. A. A. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (6 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (6 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (5 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (5 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 220 MGL dydžio (8285 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. gegužės 10 d. laikas (31 para, ji prilyginta 62 MGL dydžio baudai) ir nustatyta, kad A. A. turi sumokėti 158 MGL dydžio (5950 Eur) baudą. V. O. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (2 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (2 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (6 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (6 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. kovo 13 d. laikas (1 mėnuo 25 dienos, šis laikas prilygintas 110 MGL dydžio baudai) ir nustatyta, kad V. O. turi sumokėti 190 MGL dydžio (7155 Eur) baudą. V. J. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (29 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (29 veikos); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (29 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (29 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (2 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (2 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (1 veika), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (1 veika).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL dydžio (15 064 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas V. J. laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2012 m. kovo 7 d. iki 2012 m. birželio 29 d. laikas (trys mėnesiai 23 dienos, šis laikas prilygintas 232 MGL dydžio baudai) ir laikoma, kad jis turi sumokėti 168 MGL dydžio (6326 Eur) baudą. V. K. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal: BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (31 veika), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (31 veika); BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (23 veikos), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (23 veikos); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija); BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (11 veikų), perkvalifikavo į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (11 veikų).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2015 m. liepos 16 d. laikas (vieneri metai du mėnesiai 23 dienos – 449 paros, prilyginant 898 MGL dydžio baudai) ir nustatyta, kad V. K. paskirtą bausmę yra atlikęs. Pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį dėl A. S.: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (dvi veikos) paskirtos bausmės sumažintos iki 100 MGL dydžio (3766 Eur) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – 150 MGL dydžio (5649 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirta 420 MGL dydžio (15 817,20 Eur) bauda ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL dydžio (18 830 Eur) bauda. Panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), ir jam paskirta bausmė, ir pripažino, kad A. G. veiksmai turi nusikaltimo, nurodyto BK 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), požymių, ir šią bylos dalį nutraukė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Za. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė (2011 m. rugsėjo 23 d. nusikalstama veika), ir pripažino, kad A. Za. veiksmai turi nusikaltimų, nurodytų BK 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir BK 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 1992 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), požymių, ir šią baudžiamosios bylos dalį A. Za. nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (2010 m. balandžio 9 d. nusikalstama veika).
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu A. T. už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) (6 veikos), 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 1992 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), paskirtos baudos sumažintos ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL dydžio (7532 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. vasario 6 d. iki 2011 m. vasario 18 d. ir nuo 2012 m. sausio 11 d. iki 2012 m. sausio 11 d. laikas (14 dienų, jos prilygintos 28 MGL dydžio baudai) ir nustatyta, kad A. T. turi sumokėti 172 MGL (6477 Eur) dydžio baudą.
Panaikino 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų konfiskuotos vilkikų ir puspriekabių vertę atitinkančios pinigų sumos. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu padarė ir kitų pakeitimų dėl turto konfiskavimo, tačiau jie su paduotais kasaciniais skundais nėra susiję. Pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį dėl Vilniaus teritorinės muitinės civilinio ieškinio – panaikino solidariąją A. T., V. Sk., V. S. atsakomybę: dėl 2010 m. gruodžio 15 d. nusikalstamos veikos (dėl 19 035,28 Eur dydžio sumos, priteistos solidariai iš M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J., A. T., N. B.); panaikino solidariąją A. T. atsakomybę dėl 2011 m. vasario 10 d. nusikalstamos veikos (dėl 20 525,08 Eur dydžio sumos, priteistos solidariai iš M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J., A. T., N. B.); panaikino solidariąją A. T. atsakomybę dėl 2011 m. kovo 16 d. nusikalstamos veikos (dėl 74 173,13 Eur dydžio sumos, priteistos solidariai iš M. T., V. M., P. B., V. H., A. H., V. K., N. B., V. Sk., A. T.). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu padarė ir kitų pakeitimų dėl civilinio ieškinio, tačiau jie su paduotais kasaciniais skundais nėra susiję.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu nuteistas I. G., baudžiamosios bylos dalis V. P., L. P., R. G. nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, o E. M. baudžiamoji byla nutraukta dėl šio asmens mirties, tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų gynėjų kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų M. T. ir V. M. gynėjo G. Bukausko, nuteistojo A. T. ir jo gynėjo, prašiusių jų paduotus kasacinius skundus tenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti, nuteistojo V. J., išteisintojo A. G., prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, jų ir kitų nuteistųjų gynėjų, prašiusių prokuroro skundą atmesti, civilinio ieškovo atstovės, prašiusios prokuroro kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų, n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. T., V. M., S. L., V. Mi., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant S. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nurodytu pagrindu, E. M., kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl šio mirties, ir nepriklausančiam organizuotai grupei V. L., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamasis įsakymas, 2010 m. lapkričio 9 d. padarė kontrabandą, pažeisdami nustatytą tvarką laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes. V. M. nuteistas ir už tai, kad suklastojo ir pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerį. M. T. veikose, susijusiose su 2010 m. lapkričio 9 d. įvykdyta kontrabanda ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, yra transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimo, neteisėto sunaikinimo ar pakeitimo, nurodyto BK 3061 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau baudžiamoji byla M. T. dėl šio kaltinimo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
2. M. T., V. M., S. L., V. Mi., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. J., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant S. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nurodytu pagrindu, E. M., kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl šio mirties, ir nepriklausančiam organizuotai grupei V. V., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamasis įsakymas, 2010 m. lapkričio 11 d. padarė kontrabandą, pažeisdami nustatytą tvarką laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes. V. M. suklastojo ir pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerį. M. T. veikose, susijusiose su 2010 m. lapkričio 11 d. įvykdyta kontrabanda ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, yra transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimo, neteisėto sunaikinimo ar pakeitimo, nurodyto BK 3061 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau baudžiamoji byla M. T. dėl šio kaltinimo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
3. M. T., V. M., S. L., V. Mi., P. B., V. H., A. H., V. K., V. J., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant S. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nurodytu pagrindu, E. M., kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl šio mirties, bei nepriklausančiam šiai organizuotai grupei V. V., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamasis įsakymas, 2010 m. lapkričio 18 d. padarė kontrabandą, pažeisdami nustatytą tvarką, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes.
4. M. T., V. M., S. L., V. Mi., P. B., V. H., A. H., V. K., V. J., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant S. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, E. M., kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl šio mirties, bei nepriklausančiam organizuotai grupei V. L., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamasis įsakymas, 2010 m. lapkričio 18 d. padarė kontrabandą, pažeisdami nustatytą tvarką, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes.
5. M. T., V. M., S. L., V. Mi., P. B., V. H., A. H., V. K., V. J., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant S. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nurodytu pagrindu, E. M., kuriam baudžiamoji byla nutraukta šiam mirus, bei nepriklausančiam šiai organizuotai grupei V. L., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamasis įsakymas, 2010 m. lapkričio 24 d. padarė kontrabandą, pažeisdami nustatytą tvarką, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes.
6. M. T., V. M., S. L., V. Mi., P. B., V. H., A. H., V. K., V. J., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant S. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nurodytu pagrindu, E. M., kuriam baudžiamoji byla nutraukta šiam mirus, bei nepriklausančiam šiai organizuotai grupei V. V., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamasis įsakymas, 2010 m. lapkričio 25 d. padarė kontrabandą, pažeisdami nustatytą tvarką, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes.
7. M. T., V. M., S. L., V. Mi., P. B., V. H., A. H., V. K., V. J., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant S. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nurodytu pagrindu, E. M., kuriam baudžiamoji byla nutraukta šiam mirus, bei nepriklausančiam šiai organizuotai grupei V. L., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamasis įsakymas, 2010 m. gruodžio 4 d. padarė kontrabandą, pažeisdami nustatytą tvarką, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes.
8. M. T., V. M., S. L., V. Mi., P. B., V. H., A. H., V. K., V. J., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant S. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nurodytu pagrindu, E. M., kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl šio mirties, bei nepriklausančiam šiai organizuotai grupei V. V., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamasis įsakymas, 2010 m. gruodžio 4 d. padarė kontrabandą, pažeisdami nustatytą tvarką, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes.
9. M. T., V. M., S. L., V. Mi., P. B., V. H., A. H., V. K., V. J., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant S. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nurodytu pagrindu, E. M., kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl šio mirties, bei nepriklausančiam šiai organizuotai grupei V. V., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamasis įsakymas, 2010 m. gruodžio 11 d. padarė kontrabandą, pažeisdami nustatytą tvarką, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes.
10. M. T., V. M., S. L., V. Mi., P. B., V. H., A. H., V. K., V. J., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant S. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nurodytu pagrindu, E. M., kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl šio mirties, bei nepriklausančiam šiai organizuotai grupei V. L., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamasis įsakymas, 2010 m. gruodžio 11 d. padarė kontrabandą, pažeisdami nustatytą tvarką, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes.
11. M. T., V. M., S. L., V. Mi., P. B., V. H., A. H., V. K., V. J., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant S. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nurodytu pagrindu, E. M., kuriam baudžiamoji byla nutraukta šiam mirus, bei nepriklausančiam šiai organizuotai grupei V. V., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamasis įsakymas, 2010 m. gruodžio 17 d. padarė kontrabandą, pažeisdami nustatytą tvarką, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes.
12. M. T., V. M., S. L., V. Mi., P. B., V. H., A. H., V. K., V. J., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant S. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nurodytu pagrindu, E. M., kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl šio mirties, bei nepriklausančiam šiai organizuotai grupei V. L., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamasis įsakymas, 2010 m. gruodžio 17 d. padarė kontrabandą, pažeisdami nustatytą tvarką, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes.
13. M. T., V. M., S. L., V. Mi., P. B., V. H., A. H., V. K., V. J., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant S. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nurodytu pagrindu, E. M., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, bei nepriklausančiam šiai organizuotai grupei V. V., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamasis įsakymas, 2010 m. gruodžio 23 d. padarė kontrabandą, pažeisdami nustatytą tvarką, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes.
14. M. T., V. M., S. L., V. Mi., P. B., V. H., A. H., V. K., V. J., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant S. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nurodytu pagrindu, E. M., kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl šio mirties, bei nepriklausančiam šiai organizuotai grupei V. L., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamasis įsakymas, 2010 m. gruodžio 24 d. padarė kontrabandą, pažeisdami nustatytą tvarką, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes.
15. M. T., V. M., S. L., V. Mi., P. B., V. H., A. H., V. K., V. J., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant S. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nurodytu pagrindu, E. M., kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl šio mirties, bei nepriklausančiam šiai organizuotai grupei V. V., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamasis įsakymas, 2010 m. gruodžio 29 d. pasikėsino padaryti kontrabandą, taip pat pasikėsino pažeisdami nustatytą tvarką laikyti, gabenti ir realizuoti akcizais apmokestinamas prekes.
16. M. T., V. M., S. L., V. Mi., P. B., V. H., A. H., V. K., Z. J., V. J., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant šiai organizuotai grupei nepriklausantiems V. Li., A. M., dėl kurių priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. baudžiamasis įsakymas, 2011 m. sausio 14 d. padarė kontrabandą, pažeisdami nustatytą tvarką, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes.
17. M. T., V. M., S. L., V. Mi., P. B., V. H., A. H., V. K., Z. J., V. J., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant šiai organizuotai grupei nepriklausantiems V. Li., V. Se., dėl kurių priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. baudžiamasis įsakymas, 2011 m. sausio 14 d. padarė kontrabandą, pažeisdami nustatytą tvarką laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, V. M. suklastojo ir pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerį. M. T. veikose, susijusiose su 2011 m. sausio 14 d. įvykdyta kontrabanda ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, yra transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimo, neteisėto sunaikinimo ar pakeitimo, nurodyto BK 3061 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau M. T., A. T. dėl šio kaltinimo baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
18. M. T., V. M., S. L., V. Mi., P. B., V. H., A. H., V. K., V. J., Z. J., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant šiai organizuotai grupei nepriklausantiems V. Li., V. Sp., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. baudžiamasis įsakymas, 2011 m. sausio 15 d. padarė kontrabandą, pasikėsino pažeisdami nustatytą tvarką laikyti ir gabenti akcizais apmokestinamas prekes.
19. M. T., V. M., S. L., V. Mi., P. B., V. H., A. H., V. K., N. B., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant nepriklausančiam šiai organizuotai grupei A. D., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. baudžiamasis įsakymas, 2011 m. balandžio 12 d. pasikėsino pažeisdami nustatytą tvarką laikyti ir gabenti akcizais apmokestinamas prekes.
20. M. T., V. M., S. L., V. O., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant nepriklausantiems šiai organizuotai grupei G. A., D. B., Ž. B., J. A., dėl kurių priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. baudžiamasis įsakymas, 2011 m. balandžio 27 d. pažeisdami nustatytą tvarką, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes.
21. M. T., V. M., S. L., V. O., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant nepriklausantiems šiai organizuotai grupei G. A., D. B., Ž. B., A. Zu., dėl kurių priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. baudžiamasis įsakymas, 2011 m. gegužės 9 d. pažeisdami nustatytą tvarką, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes.
22. M. T., V. M., P. B., V. H., A. H., V. K., N. B., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant nepriklausančiam šiai organizuotai grupei A. L., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. baudžiamasis įsakymas, 2011 m. gegužės 11 d. pasikėsino pažeisdami nustatytą tvarką laikyti ir gabenti akcizais apmokestinamas prekes.
23. M. T., V. M., S. L., V. O., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant ir nepriklausantiems šiai organizuotai grupei G. A., D. B., Ž. B., V. Va., dėl kurių priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. baudžiamasis įsakymas, 2011 m. gegužės 15 d. pažeisdami nustatytą tvarką, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes.
24. M. T., V. M., S. L., V. O., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant nepriklausantiems šiai organizuotai grupei G. A., D. B., Ž. B., J. A., dėl kurių priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. baudžiamasis įsakymas, 2011 m. gegužės 18 d. pažeisdami nustatytą tvarką, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes.
25. M. T., V. M., S. L., V. O., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant nepriklausantiems šiai organizuotai grupei G. A., A. Zu., dėl kurių priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. baudžiamasis įsakymas, 2011 m. gegužės 20 d. pasikėsino pažeisdami nustatytą tvarką laikyti, gabenti akcizais apmokestinamas prekes.
26. M. T., V. M., S. L., V. Mi., A. A., P. B., V. H., A. H., V. K., N. B., V. Sk., V. O., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant S. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nurodytu pagrindu, E. M., kuriam baudžiamoji byla nutraukta dėl šio mirties, bei nepriklausančiam šiai organizuotai grupei V. Va., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. baudžiamasis įsakymas, 2011 m. rugpjūčio 3 d. padarė kontrabandą, pažeisdami nustatytą tvarką laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes; V. M. pagamino netikrą juridinio asmens spaudą, juo pasinaudojo ir realizavo, suklastojo ir pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerį. M. T. veikose, susijusiose su kontrabanda ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, yra antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimo, nurodyto BK 301 straipsnio 1 dalyje, transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimo, neteisėto sunaikinimo ar pakeitimo, nurodyto BK 3061 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau baudžiamoji byla dėl šių kaltinimų nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
A. A., P. B., V. H., A. H. veikose, susijusiose su kontrabanda ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis 2011 m. rugpjūčio 3 d., yra antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimo, nurodyto BK 301 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau baudžiamoji byla dėl šio kaltinimo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
27. M. T., V. M., S. L., V. Mi., V. S., A. A., P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk., V. O., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant S. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nurodytu pagrindu, bei nepriklausančiam šiai organizuotai grupei J. A., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. baudžiamasis įsakymas, 2011 m. rugsėjo 6 d. padarė kontrabandą, pažeisdami nustatytą tvarką laikė, gabeno, M. T. realizavo akcizais apmokestinamas prekes, V. M. suklastojo ir pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerį. M. T. veikoje, susijusioje su kontrabanda ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis 2011 m. rugsėjo 9 d., yra transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimo, neteisėto sunaikinimo ar pakeitimo, nurodyto BK 3061 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau dėl šio kaltinimo baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
28. M. T., V. M., P. B., V. H., A. H., V. K., N. B., V. Sk., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant nepriklausančiam šiai organizuotai grupei D. Ž., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. baudžiamasis įsakymas, 2011 m. rugsėjo 23 d. padarė kontrabandą, pasikėsino pažeisdami nustatytą tvarką laikyti ir gabenti akcizais apmokestinamas prekes.
29. M. T., V. M., P. B., V. H., A. H., V. K., N. B., V. Sk., A. T. nuteisti už tai, kad, veikdami M. T. ir V. M. vadovaujama organizuota grupe, dalyvaujant nepriklausančiam šiai organizuotai grupei D. Ž., dėl kurio priimtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. baudžiamasis įsakymas, 2011 m. rugsėjo 23 d. padarė kontrabandą, pasikėsino pažeisdami nustatytą tvarką laikyti ir gabenti akcizais apmokestinamas prekes.
30. M. T., V. M. ir kiti kaltais pripažinti asmenys yra nuteisti ir už kitas nusikalstamas veikas, kurių detalesnis aprašymas pateikiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nuosprendyje.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. T. ir V. M. nuteisti pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o S. L., P. B., A. H., N. B., Z. J., V. Mi., V. S., V. J., V. H., M. M., A. A., V. K., V. Sk., A. Z., E. I., A. T., O. K., P. P., A. G., V. O. nuteisti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ir šiuos asmenis išteisino, pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad nusikaltimai padaryti veikiant nusikalstamu susivienijimu, ir nurodė, kad nusikaltimai padaryti veikiant organizuota grupe, motyvuodamas tuo, kad byloje nenustatyti nusikalstamam susivienijimui būtini ilgalaikiai, pastovūs, glaudūs ir tvirti dalyvių ryšiai, taip pat ir tokie fakultatyvieji nusikalstamo susivienijimo požymiai kaip hierarchinė struktūra, drausmės ir subordinacijos palaikymas, periodiniai dalyvių pasitarimai, dalijimasis pelnu, bendrai kaupiamos lėšos (bendra kasa), skirtos nusikaltimams daryti ir kitiems susivienijimo veiklos ir jo narių poreikiams tenkinti (byloje nėra aiškių duomenų, kaip realizuota hierarchinė nusikalstamos organizacijos struktūra, kokiais kriminaliniais metodais buvo jai vadovaujama, kaip buvo palaikoma jos narių drausmė, kaip buvo kaupiamos bendros lėšos, kokios buvo nustatytos narystės, tarpusavio pagalbos, drausminimo, ginčų sprendimo, išdavikų baudimo ar kitos vidinės taisyklės, kurios paprastai išskiria nusikalstamą susivienijimą iš kitų bendrininkavimo formų).
Byloje nustatyta, kad asmenys dalyvavo padarant nusikalstamas veikas siekdami pasipelnyti iš nusikalstamų veikų (buvo laisvai samdomi), nebuvo jokios prievartos daryti nusikalstamas veikas, didžioji dalis jų vienas kito nepažinojo arba pažinojo tik iš matymo, nenustatyta, išskyrus pavienius atvejus, kad nuteistieji tarpusavyje bičiuliavosi, kartu šventė įvairias šventes, gimtadienius, vykdavo atostogų, veikė epizodiškai, o tai pagrindžia mažiau glaudžius jų tarpusavio santykius, nei būdingi nusikalstamam susivienijimui. Nors M. T. ir V. M. nusikalstamas veikas vykdė daugiau nei vienerius metus, siekdami pasipelnyti, tačiau vien veikų skaičius ir analogiška veikimo schema nereiškia, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog M. T., V. M. ir kiti nuteistieji veikė nusikalstamu susivienijimu, juolab kad nusikalstamos grupuotės nariai buvo pasiskirstę užduotimis tik darydami konkrečius nusikaltimus, o ne bendraudami tarpusavyje pačia bendrininkavimo forma, tai taip pat rodo organizuotos grupės, o ne nusikalstamo susivienijimo egzistavimą.
Didelės vertės cigarečių kontrabandai, kaip nusikaltimui, įprastai būdingas tarptautinis elementas, išankstinis nusikaltimų planavimas, konspiracijos naudojimas, bendrininkų veiksmų sutelkimas ir jų koordinavimas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad asmenų bendrininkavimas nagrinėjamoje byloje buvo pasiekęs pačią pavojingiausią formą – nusikalstamą susivienijimą.
32. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų konfiskuotos vilkikų ir puspriekabių vertę atitinkančios pinigų sumos, savo sprendimą motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas transporto priemonių konfiskavimo natūra tik todėl, kad jos ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintos įmonėms, nevertino, kad nuteistieji M. T., V. M., Z. J., siekdami padaryti kontrabandas, neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, įsigijo įmones „Evtrans“, „Darda“, V. M., S. V. įsigijo įmones „Transsisto“, „Ekspoverslas“, N. B. įsigijo įmones „Transarloja“, „Transbaltika“, „Transkita“, „Nikimeksa“, „Somina“, „Alan“, Latvijos Respublikos įmones „SIA Autosale“ ir „SIA Automovė logistic“. Šios įmonės buvo įgytos siekiant jų vardu registruoti darant kontrabandą dalyvavusias transporto priemones.
Kol vyko ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, šioms transporto priemonėms nebuvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, todėl jos buvo parduotos į užsienį, perduotos kitoms įmonėms, utilizuotos dėl susidėvėjimo arba išvis dingo ir jų likimas nežinomas. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar pirmosios instancijos teismo neveikimo atsakomybės našta ir pertekliniai turtiniai suvaržymai negali būti perkelti nuteistiesiems, taip iškreipiant turto konfiskavimo instituto paskirtį. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kokios kliūtys neleido konfiskuoti natūra minėtų transporto priemonių, nėra tinkamai paaiškinantys, nepagrindžia BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąlygos egzistavimo ir palieka neaiškumą, kodėl nebuvo sudarytos sąlygos minėtus vilkikus ir puspriekabes konfiskuoti natūra.
Nenustačius, kokios kliūtys sutrukdė užtikrinti šių sulaikytų nusikalstamų veikų priemonių konfiskavimą natūra, tokia situacija vertintina nuteistųjų, iš kurių buvo išieškota šių transporto priemonių vertė, naudai.
33. Apeliacinės instancijos teismas priėmė ir kitų sprendimų byloje, tačiau su paduotais kasaciniais skundais jie nėra susiję.
III. Kasacinių skundų argumentai
34. Kasaciniu skundu Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 24 d. nuosprendį:
34.1. panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria M. T. ir V. M. išteisinti pagal BK 249 straipsnio 3 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), S. L., P. B., A. H., N. B., Z. J., V. Mi., V. S., V. J., V. H., M. M., A. A., V. K., V. Sk., A. Z., E. I., A. T., O. K., P. P., A. G., V. O. išteisinti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo redakcija), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir palikti galioti dėl šios dalies priimtą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nuosprendį;
34.2. panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistiesiems M. T., V. M., S. L., P. B., A. H., N. B., Z. J., V. Mi., V. S., V. J., V. H., M. M., A. A., V. K., V. Sk., A. Z., E. I., A. T., O. K., P. P., A. G., V. O. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip padarytos veikiant organizuota grupe, ir nustatyti, kad nuteistieji nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami kaip nusikalstamas susivienijimas;
34.3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu nuteistiesiems skirtas bausmes pagal BK 249 straipsnį bendrinti su naujai Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už kitas nusikalstamas veikas;
34.4. panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalis dėl iš nuteistųjų konfiskuotų vilkikų ir puspriekabių vertę atitinkančių pinigų sumų ir palikti galioti dėl šios dalies priimtą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendį su pakeitimais: iš kiekvieno nuteistojo, dalyvavusio atskirose nusikalstamose veikose, konfiskuotino turto (vilkikų ir puspriekabių) vertę atitinkančią pinigų sumą nustatyti pagal visą turto vertę, buvusią nusikalstamų veikų padarymo metu, ir išieškoti lygiomis dalimis.
35. Panaikindamas nuteistųjų veikų kvalifikavimą pagal BK 249 straipsnio atitinkamas dalis ir pripažindamas, kad nuteistieji nusikalstamas veikas įvykdė veikdami organizuota grupe, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
35.1. Pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veikai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems (pagal 2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakciją – ir apysunkiams) nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. BK 249 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ar vadovavimą jam. Sprendžiant, ar bendrininkavimas padarant nusikalstamą veiką pasiekė nusikalstamo susivienijimo lygį, teismų praktikoje nusikalstamam susivienijimui keliami reikalavimai, kad jo narius sietų pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, išskiriamos pastovių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo pasireiškimo formos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-139/2015, 2K-209-699/2017, 2K-31-511/2018, 2K-189-1073/2019, 2K-113-489/2021, 2K-30-788/2023 ir kt.). Pastovumas reiškia, kad kaltininkas prisijungė prie grupės ne vienam kartui, atlieka ar įsipareigoja atlikti tam tikras funkcijas nuolat arba ilgesnį laiką, jo dalyvavimas nėra atsitiktinis.
Pastovumo požymis nereikalauja, kad visi nusikalstamo susivienijimo nariai turi dalyvauti darant kiekvieną nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177-2008, 2K- 148/2014, 2K-281-942/2018, 2K-65-648/2021 ir kt.). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamam susivienijimui yra būdingas išankstinis trijų ar daugiau asmenų susitarimas, aiškus organizatoriaus – vadovo buvimas, vaidmenų pasiskirstymas, sukurti ir išplėtoti atitinkami veiklos metodai, ilgalaikiai, glaudūs ir tvirti konspiraciniai ryšiai. Dėl to, ar bendrininkavimas atitinka nusikalstamo susivienijimo lygį, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 57/2013). Atskiriant nusikalstamą susivienijimą ir organizuotą grupę, svarbu įvertinti požymių visumą, ypač kreipiant dėmesį į organizuotumo lygį, kurį lemia maksimalaus pelno siekimas, tarptautinis daromų nusikalstamų veikų pobūdis, vidinė hierarchinė struktūra, vaidmenų pasidalijimas, kriminaliniai ryšiai, pastovumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-1073/2018).
35.2. Pripažindamas, kad bendrininkavimas šioje byloje nepasiekė nusikalstamo susivienijimo lygio, apeliacinės instancijos teismas savo išvadą grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti kaltininkų veiksmų organizuotumo, susitelkimo ir veiksmų koordinavimo ypatumai yra įprastiniai, o ne išskirtiniai tokio pobūdžio pavojingų veiksmų požymiai, ir rėmėsi tai pagrindžiančiu teismo precedentu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-489/2020). Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada negalėjo būti grindžiama teismo precedentu, suformuotu kasacinėje nutartyje Nr. 2K-72-489/2020, nes bylų faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Byloje, kurioje priimta kasacinė nutartis Nr. 2K-72-489/2020, buvo sprendžiama dėl tik apie pusantro mėnesio trukusių nusikalstamų veikų, kurias padarė trys Lietuvos piliečiai, pasitelkę tris Lenkijos piliečius (asmenys nuteisti už tai, kad 2009 m. birželio mėn. įvykdė 543 727 Eur vertės cigarečių kontrabandą, už tai, kad neteisėtai disponavo šiomis cigaretėmis). Šioje byloje teismai nustatė, kad daugiau nei 130 įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų įvairiomis grupėmis ir sudėtimi padarė 31 asmuo per laiką nuo 2007 m. iki 2011 m. lapkričio mėn.
35.3. Pripažindamas, kad bendrininkavimas šioje byloje nepasiekė nusikalstamo susivienijimo lygio, apeliacinės instancijos teismas byloje nustatytų aplinkybių kontekste sumenkino BK 249 straipsnyje nurodytos labai sunkios veikos objektą, t. y. visuomenės saugumą, grėsmę didelei visuomenės daliai, valstybės funkcionavimui, finansiniam valstybės pamatui. Pažymėtina, kad nusikalstamo susivienijimo įvykdytos kontrabandos labai didelis pavojingumas pripažįstamas ir Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis preambulės 19, 20 punktuose, 3 straipsnio 2 punkto c papunktyje. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nusikalstamų veikų trukmė, jų skaičius, įvairovė, kaltininkų veiksmų organizuotumas, susitelkimas ir veiksmų koordinavimo ypatumai, vaidmenų ir užduočių ilgalaikis ir nekintamas pasiskirstymas, nusikalstamoms veikoms daryti įmonių ir transporto priemonių pirkimas nebuvo įprastiniai, o yra išskirtiniai tokio pobūdžio pavojingų veiksmų požymiai. Šioje byloje nusikalstamų veikų darymo organizuotumą, pavojingumą ir mastą patvirtina tai, kad Vilniaus teritorinė muitinė pareiškė 6 714 580,83 Eur civilinį ieškinį dėl Lietuvos valstybei padarytos žalos (neteisėtai negautų pajamų), nes nesumokėti akcizai ir PVM mokesčiai, šį ieškinį teismas iš dalies patenkino.
35.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad veika padaryta nusikalstamo susivienijimo, nors ir ne visi šios bendrininkavimo formos požymiai ar elementai yra nustatyti, yra pagrįsta ir atitinka naujausią teismų praktiką ir tarptautinius teisės aktus. Antai kasacinėje nutartyje pabrėžta, kad šios kategorijos bylose teismų praktika buvo koncentruota į vidinių struktūrinių elementų vertinimą, tačiau nebuvo pasisakoma apie kitus tarptautiniu lygmeniu suformuluotus principus ir praktikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023). Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą nurodyta, kad nusikalstama grupė – organizuota trijų ar daugiau asmenų grupė, egzistuojanti tam tikrą laiko tarpą ir veikianti kartu, jos veiklos tikslas – padaryti vieną arba daugiau sunkių nusikaltimų ar nusikaltimų, pripažįstamų tokiais pagal šią konvenciją, siekiant tiesiogiai ar netiesiogiai gauti finansinės ar kitokios materialinės naudos, o struktūruota grupė – grupė, kuri nėra atsitiktinai susibūrusi nusikaltimui padaryti, kurios narių vaidmenys nebūtinai yra formaliai apibrėžti ir kuriai nebūtina tęstinė narystė ar susiformavusi struktūra.
35.5. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyti nusikalstamam susivienijimui būtini ilgalaikiai, pastovūs, glaudūs ir tvirti M. T., V. M. bei kitų dalyvių ryšiai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko, todėl vertino pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad 2007 m. viduryje Vilniaus mieste M. T. ir V. M. ilgalaikei nusikalstamai veiklai vykdyti subūrė grupę asmenų ir šiai grupei vadovavo, buvo siekiama vykdyti sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, taip pat su šiais nusikaltimais susijusius kitus nusikaltimus. S. L., P. B., A. H., N. B., S. V. (nutraukta byla BK 391 straipsnio pagrindu), Z. J., V. Mi., V. S., V. J., V. H., M. M., A. A., V. K., V. Sk., A. Z., A. S. (A. S.), E. M., E. I., A. T., O. K., P. P., A. G., V. O. dalyvavo nusikaltimams daryti suburtos grupės veikloje.
Tai, kad šią asmenų grupę siejo ilgalaikiai, pastovūs, glaudūs tarpusavio ryšiai, patvirtina aplinkybė, kad jų veikla tęsėsi nuo 2007 m. iki 2011 m. lapkričio 23 d., kai teisėsaugos institucijos nutraukė jų veiklą. Nusikalstamos veikos buvo daromos Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje. Pažymėtina, kad dar iki 2011 m. lapkričio 23 d., sulaikius M. T., V. M. ir kitų dalyvių šiai bylai aktualias transporto priemones su neteisėtai gabenamomis cigaretėmis, šios asmenų grupės nusikalstamos veikos nebuvo nutraukiamos, o buvo kuriamos naujos, vis sudėtingesnės cigarečių gabenimo schemos. Byloje nustatyta, kad teisėsaugos institucijų sulaikytos įvairioms įmonėms priklausiusios transporto priemonės, kurios būdavo grąžinamos tuo metu žinomiems teisėtiems savininkams, netrukus buvo perregistruojamos kitų įmonių vardu, policijos sulaikytiems vairuotojams buvo suteikiamas naujas darbas kitose įmonėse, o tai patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas buvo gerai suderintas.
Pirmiau nurodytos aplinkybės yra gana išskirtinės ir naujos praktikoje, todėl patvirtina, kad bendrininkai veikė aukštesnio organizuotumo lygio grupe. Pastovius bendrininkų ryšius ir pasiskirstymą vaidmenimis patvirtina aplinkybės, kad buvo daromos ir kitos įvairios nusikalstamos veikos – sunkūs, apysunkiai, nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, nurodyti BK 1891, 199, 1992, 216, 227, 228, 266, 300, 301, 3061 straipsniuose. Svarbu, kad siekdami įgyvendinti nusikalstamą tikslą, t. y. užtikrinti neteisėtą cigarečių gabenimą per valstybės sieną, M. T., V. M. ir kiti nuteistieji susitarė su muitinės pareigūnais, davė ar pažadėjo duoti kyšius už netrukdomą cigarečių gabenimą per valstybės sieną. Be to, siekdami užtikrinti šią nusikalstamą veiką, V. M., veikdamas kartu su M. T., užverbavo Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūną A. M. ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Imuniteto skyriaus pareigūną V. Vo. Mokėdami šiems asmenims neteisėtus atlygius, V. M. ir M. T. nuolatos gaudavo tarnybos paslaptį sudarančią informaciją, kuri palengvino kontrabandos padarymą, sudarė prielaidas išvengti galimo teisėsaugos pareigūnų vykdomo sekimo, ir šia informacija disponavo.
Nusikalstamų veikų įgyvendinimo mechanizmas buvo sudėtingas, nes cigaretėms pervežti buvo naudojami lietuviškų, estiškų ir rusiškų įmonių rekvizitai, kad tam tikslui įkurtoms įmonėms būtų suteiktos didelės vertės transporto priemonės ir puspriekabės, reikėjo pasitelkti nemažai asmenų, atlikti daug, įvairių, gana ilgai trunkančių ir sudėtingų parengiamųjų veiksmų Lietuvoje, Rusijoje, Baltarusijoje. Kiekvieno bendrininko veikla buvo susijusi priežastiniu ryšiu su pavojingais padariniais, o šie padariniai buvo bendro jungtinio dalyvavimo rezultatas. Nusikalstamų veikų dalyviai neabejotinai suprato, kad jų veiksmai yra dalis veiklos, kuri įmanoma tik atlikus daug ir sudėtingų koordinuotų veiksmų, tai suponuoja išvadą, kad visi bendrininkai suvokė aukštą grupės organizuotumo lygį. M. T. ir V. M., bendrai nusikalstamai veikai suvieniję ir į nusikalstamą veiklą įtraukę kitus asmenis, tiesiogiai ar per kitus asmenis vadovavo jų nusikalstamai veiklai, koordinavo veiksmus, kiekvienas narys turėjo tik jam asmeniškai pavestą užduotį ir nesikeičiantį vaidmenį, derindavo kiekvieno nusikaltimo padarymo planus, vaidmenų ir užduočių paskirstymą, cigarečių gabenimo schemas, tiesiogiai ir per kitus asmenis koordinuodavo nusikaltimų vykdytojų ir padėjėjų veiksmus konkrečių nusikaltimų metu, duodami konkrečius nurodymus, kaip įkurti iš bendrų lėšų krovinių pervežimo įmones, įgyti vilkikų ir puspriekabių, jose ir gabenamuose kroviniuose įrengti slėptuves ir kita.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstamų veikų gausa, intensyvumas, absoliutus užduočių ir vaidmenų padalijimas bei atskyrimas, sudaręs prielaidas ilgą laiką daryti nusikalstamas veikas ir išvengti išaiškinimo, patvirtina, kad bendrai nusikalstamai veikai susivieniję ir suvienyti asmenys palaikė nusikalstamam susivienijimui būtinus ilgalaikius, pastovius ir glaudžius bei tvirtus ryšius.
35.6. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nenustatyti teismų praktikoje nurodyti papildomi nusikalstamo susivienijimo požymiai, tokie kaip hierarchinė struktūra, drausmės ir subordinacijos palaikymas, periodiniai dalyvių pasitarimai, dalijimasis pelnu, bendrai kaupiamos lėšos ir kiti, nėra būtini kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 249 straipsnį. Pažymėtina, kad pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų bei užduočių pasiskirstymas teismų praktikoje gali būti nustatomi pagal įvairias aplinkybes. Nenustačius vieno ar kelių teismų praktikoje nurodomų papildomų požymių, jeigu jie konkrečioje byloje nėra esminiai, pastoviems ryšiams ir vaidmenų bei užduočių pasiskirstymui konstatuoti gali būti pakankama ir kitų bylos aplinkybių visuma. Sprendžiant nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo klausimą, svarbu įvertinti požymių visumą, o ne vieną ar kuriuos nors kelis požymius.
Byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas darę asmenys atliko kiekvienam individualiai skirtą ir nekintančią užduotį, todėl jų hierarchija pasireiškė paklusimu ir priklausomumu nuo nusikalstamų veikų organizatorių, jie buvo sujungti viena grandine, kiekvieno atliktas veiksmas buvo tiesiogiai susijęs su prieš jį ar po jo neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veikimu bei siekiamu bendru tikslu. Hierarchija turi aiškiai apibrėžtus lygius ir vaidmenis, kiekvienas dalyvis turi savo specifinę atsakomybę ir galią. Šioje byloje subordinacija ir hierarchinė struktūra – griežtai apibrėžti vaidmenys, todėl dauguma net nepažinojo M. T. ir V. M., nepažinojo vienas kito, jei tai nebuvo veiksmų grandinės dalis, nebendravo, nebuvo tam poreikio, nes nusikalstamas veikas ir jų schemas kūrė ir planavo V. M., vėliau kitiems buvo perduodamos tik jiems skirtos užduotys, t. y. buvo sukurta tokia struktūra, toks nusikalstamos veikos modelis.
Pirmiau nurodytas nusikalstamos veikos modelis užtikrino drausmę ir subordinaciją. Byloje nustatyta, kad bendri susitikimai dėl nusikalstamų veikų planavimo, organizavimo, su nusikalstamomis veikomis susijusių problemų sprendimo ir dėl kitų esminių susitarimų vyko pas nuteistąjį M. T. namuose ir tik, kaip paprastai, su nuteistuoju V. M. Atsižvelgiant į nusikaltimų intensyvumą ir sudėtingumą bei vis naujų nusikalstamų veikų schemų kūrimą, šie susitikimai vyko gana dažnai. Šiuo atveju toks susirinkimų, susitikimų pobūdis patvirtina griežtos subordinacijos palaikymą ir tik kelių veiklai ypač svarbių nuteistųjų susirinkimus. Nors byloje ir nėra nustatyta, kad nusikalstamu būdu gautos lėšos buvo renkamos į bendrą kasą, tačiau nustatyta, kad atitinkamai nuo bendrininko vaidmens kiekvienam iš cigarečių kontrabandoje ar neteisėtai jas disponuojant dalyvavusiam bendrininkui atitekdavo skirtinga pinigų suma, nulemta jo kaip bendrininko veiksmų.
Pažadas sumokėti vilkikų vairuotojams buvo tesimas ir už tai buvo sumokama net ir tada, kai vairuotojas buvo sulaikomas su neteisėtu kroviniu ir krovinys būdavo prarastas. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo bendrai disponuojama lėšomis, gautomis iš nusikalstamos veikos. Be to, byloje nustatyta, kad M. T. disponavo visomis iš nusikalstamų veikų gautomis lėšomis, kurios buvo naudojamos naujoms nusikalstamoms veikoms daryti (tik retais atvejais prisidedant kitiems nuteistiesiems) – tiek cigaretėms pirkti, tiek pareigūnams papirkti, už nusikalstamas veikas nuteistų asmenų baudoms mokėti ir gynybai užtikrinti. Dėl to darytina išvada, kad buvo bendrai kaupiamos lėšos, skirtos nusikaltimams daryti ir kitiems nusikalstamo susivienijimo veiklos bei jo narių poreikiams tenkinti.
35.7. Pirmiau išdėstytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos bylos aplinkybės ir remiantis jomis nustatyti požymiai leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų bendrininkavimas byloje pasiekė nusikalstamo susivienijimo organizuotumo lygį ir jų veikos turi būti kvalifikuotos kaip įvykdytos nusikalstamo susivienijimo, o jų veikla esant šios asmenų grupės nariais turėtų būti kvalifikuojama priklausomai nuo atliktų veiksmų kaip dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, jo organizavimas ar vadovavimas jam pagal atitinkamas BK 249 straipsnio dalis.
36. Panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą konfiskuoti vilkikų ir puspriekabių vertę atitinkančias sumas iš nuteistųjų, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalį.
36.1. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nėra objektyvaus pobūdžio duomenų, iš kurių galima spręsti, kad vilkikų ir puspriekabių negalima konfiskuoti natūra, kaip tai nurodyta BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Sutiktina su apeliacinio teismo vertinimu, kad M. T., V. M., Z. J., S. V., N. B. įsigijo įmones, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 25.84 punkte nurodytas transporto priemones įsigijo ar nusikalstamoms veikoms daryti parūpino šioje byloje nuteisti asmenys ir teismo nurodyti nuteistieji, tačiau ši aplinkybė nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad transporto priemonės turėjo būti konfiskuotos natūra. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 25.84 punkte nurodytos transporto priemonės po jų sulaikymo buvo grąžintos nusikalstamų veikų padarymo metu jas valdžiusioms įmonėms ir žinomiems teisėtiems savininkams ikiteisminio tyrimo pareigūnų ne šioje byloje, o kitų ikiteisminių tyrimų metu.
Paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie šioje byloje nuteistų asmenų veiksmų pobūdį ir sudėtingą nusikaltimų mechanizmą, prie šios baudžiamosios bylos buvo prijungtos 27 baudžiamosios bylos, kuriose dar vyko ikiteisminis tyrimas, taip pat baudžiamosios bylos su teismų nuosprendžiais, kuriuose buvo prašoma atnaujinti bylas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Visos transporto priemonės, kurioms šioje byloje netaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, buvo naudojamos nusikalstamoms veikoms iki 2011 m. lapkričio 24 d., t. y. iki aktyvių ikiteisminių veiksmų šioje byloje pradžios. Šioje baudžiamojoje byloje yra teismų baudžiamieji įsakymai, išskirti iš šioje byloje atlikto ikiteisminio tyrimo, šiais baudžiamaisiais įsakymais nuteisti vairuotojai, vežę cigaretes įmonių, kuriose dirbo, transporto priemonėmis.
Atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, gavus naujų duomenų apie tai, kad nusikalstamoms veikoms panaudotos transporto priemonės buvo perleistos su nusikalstamomis veikomis nesusijusioms įmonėms ar asmenims (BPK 151 straipsnis), nebuvo teisinio pagrindo taikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo tokioms nusikalstamoms veikoms padaryti panaudotoms transporto priemonėms. Dėl to, priešingai nei nurodoma apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo metu prokurorai, o vėliau nagrinėjant bylą teisme – pirmosios instancijos teismas, ne ignoravo, o objektyviai vertino šio ikiteisminio tyrimo metu gautą informaciją apie transporto priemonių priklausomybę nusikalstamų veikų padarymo metu ir teisingai nusprendė, kad tam tikrais konkrečiais atvejais, nesant pagrindo konfiskuoti nusikalstamoms veikoms naudotas transporto priemones iš nuteistųjų, kurie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, iš jų išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos.
Kituose ikiteisminiuose tyrimuose prokurorų priimti sprendimai dėl transporto priemonių likimo (grąžinimo ar laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo) yra išspręsti kitus ikiteisminius tyrimus organizavusių ir kontroliavusių prokurorų, todėl nesietini su ikiteisminį tyrimą šioje byloje organizavusių ir šį ikiteisminį tyrimą kontroliavusių prokurorų sprendimais dėl transporto priemonių likimo.
36.2. Pabrėžtina, kad kai BPK buvo nustatytas pagrindas, nusikalstamoms veikoms padaryti naudotoms transporto priemonėms ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir jos teismo, esant teisiniam pagrindui, buvo konfiskuotos natūra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistieji, kurie, turėdami tikslą įvykdyti kontrabandą, įgijo įmones ir transporto priemones, ikiteisminio tyrimo metu ilgai slėpė šią informaciją. Kitomis priemonėmis tyrimo metu nebuvo galimybės to nustatyti, kol nuteistieji pripažino šias aplinkybes ir nurodė konkrečius faktus. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų konfiskuotos parūpintų vilkikų ir puspriekabių vertę atitinkančios pinigų sumos, nuteistieji liko nenubausti už priemonių parūpinimą nusikalstamoms veikos daryti, kaip tai nustatyta BK 72 straipsnio 2 dalyje.
36.3. Pagal teismų praktiką, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal realią turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-186/2010). Šioje byloje nusikalstamoms veikoms padaryti naudotų transporto priemonių vertė nustatyta pagal Muitinės departamento pateiktą informaciją. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad neturi pagrindo abejoti transporto priemonių verte pagal byloje pateiktus duomenis. Dėl to, patenkinus prokuroro skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl transporto priemonių konfiskavimo, priteistos iš nuteistųjų pinigų sumos turėtų būti dvigubai padidintos, nes pirmosios instancijos teismas jas nepagrįstai sumažino, į tai atkreipė dėmesį ir prokuroras paduotame apeliaciniame skunde.
37. Kasaciniu skundu nuteistasis A. T. ir jo gynėjas advokatas A. Kontrimavičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą A. T. nutraukti. Kasaciniame skunde nurodoma:
37.1. Priimtas A. T. apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad A. T. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kad jo veikoje yra nusikalstamų veikų požymių.
37.2. Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo vadovaujamasi nešališkumo (pažeisti BPK 6, 44 straipsnių reikalavimai), objektyvumo, teisingumo, nekaltumo prezumpcijos (teismai abejones aiškino ne kaltinamojo naudai) bei rungimosi principais (kaltinamasis A. T. turėjo įrodinėti savo nekaltumą, neįvertinti jo teisingi parodymai apie bylos aplinkybes), pažeistos BPK 20 straipsnyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės (teismai išsamiai neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino dėl jų kilusių prieštaravimų ir abejonių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų viseto, vadovavosi prieštaringais nepatikimų liudytojų parodymais), neįvykdyti BPK 301 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 dalyje, 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse išdėstyti nuosprendžiui ir jo turiniui keliami reikalavimai, taip pat netinkamai pritaikyta BK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 3 dalis, 41, 54 straipsniai, 63 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis, 199 straipsnio 1 dalis, 1992 straipsnio 1 dalis. Ši išvada darytina, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, kaltinimas buvo suformuluotas netinkamai, todėl suvaržė A. T. teisę į gynybą. Padaryti BPK pažeidimai vertinti kaip esminiai.
37.3. Spręsdami, ar A. T. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnio 3 ir 5 dalis. Pirma, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų dėl A. T. teisės į gynybą pažeidimo, todėl iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Paduotame apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad A. T. suformuluoti kaltinimai, jų aprašymas nuosprendyje yra abstraktaus pobūdžio, iš jų neįmanoma suprasti, kurie kaltinime nurodyti jo veiksmai yra vertinami kaip nusikalstami, yra neaiški bendrininkavimo forma, A. T. dalyvavimo nusikalstamose veikose aplinkybės, t. y. vieta, laikas, būdas ir kt., todėl buvo suvaržyta A. T. teisė žinoti, kuo yra kaltinamas.
Nei prokuroras, nei teismai nepaaiškino, nuo kuriame kaltinimo dokumente (kaltinamajame akte ar pakeistame kaltinime) suformuluoto kaltinimo turėjo gintis A. T. Perkvalifikavęs A. T. nusikalstamas veikas iš nusikalstamo susivienijimo į organizuotą grupę, apeliacinės instancijos teismas naujai suformulavo kaltinimą, bet taip pat nekonkretizavo A. T. veikos turinio pagal BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. T. dalyvavo visose asmenų grupės nusikalstamose veikose, tačiau vėlesni teismo sprendimai rodo, kad teismas sprendė tik dėl konkrečių A. T. nusikaltimų, o ne dėl visą kaltinimą apimančios nusikalstamos veikos, kurioje tariamai dalyvavo A. T. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo konkretizuota, kaip A. T. palaikė glaudžius ir ilgalaikius tarpusavio ryšius su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, nenurodyta, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis jis įrengė slėptuves už atlygį, kokius nusikalstamus veiksmus atliko pagal M. T. ir V. M. nurodymus.
Iš daugiau kaip 50 automobilių ir puspriekabių A. T. inkriminuotose veikose yra paminėta tik šiek tiek daugiau nei dešimt puspriekabių. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad A. T. už piniginį atlygį puspriekabėse gamindavo slėptuves cigarečių kontrabandai, tačiau nenurodyta tokios veikos padarymo vieta, laikas, kitos konkrečios bylos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad A. T. padarė kontrabandą, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, įrengdamas to paties automobilio puspriekabėje „Schmitz“ slėptuvę, tačiau akivaizdu, kad slėptuvė galėjo būti įrengta tik vieną kartą. Perkvalifikavęs A. T. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 4 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas naujai suformulavo kaltinimą, tačiau A. T. nusikalstamos veikos konkrečiai nenurodė.
Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio darytina išvada, kad A. T. pagamino slėptuvę puspriekabėje „Schmitz“, kuri buvo naudojama kontrabandai, neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis, ir tai darydamas veikė organizuota grupe tik su S. V., M. T., V. M., bet, sprendžiant iš nusikalstamų veikų aprašymo nuosprendyje, darytina išvada, kad padarant šias nusikalstamas veikas organizuota grupe dalyvavo ir kiti asmenys. Pažymėtina ir tai, kad nuosprendyje nenurodytas šios A. T. veikos padarymo laikas. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nusikalstamoms veikoms daryti buvo naudojamos puspriekabės „Schmitz“, kurių valst. Nr. buvo (duomenys neskelbtini) 921 ir 922, tačiau kodėl jos siejamos su A. T., nuosprendyje nenurodyta, nes puspriekabė, kurioje A. T. tariamai pagamino slėptuvę, nebuvo identifikuota pagal valstybinius numerius.
Kaltinimo dalyje dėl 2010 m. lapkričio 9 d., 2010 m. lapkričio 11 d., 2010 m. lapkričio 18 d., 2010 m. lapkričio 24 d., 2010 m. lapkričio 25 d., 2010 m. gruodžio 4 d., 2010 m. gruodžio 11 d., 2010 m. gruodžio 17 d., 2010 m. gruodžio 23 d., 2010 m. gruodžio 24 d., 2010 m. gruodžio 29 d., 2011 m. balandžio 14 d. įvykdytų nusikalstamų veikų nėra atskleidžiami A. T., kaip organizuotos grupės nario, veiksmai padarant kitas nusikalstamas veikas. Be to, nors už tam tikras veikas pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateiktą nusikalstamų veikų aprašymą yra nuteistas A. T., tačiau realiai už šias nusikalstamas veikas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas ne A. T., o kiti asmenys – V. V., V. L. Apeliacinio teismo nuosprendyje dėl vienų kaltinimų A. T. veika kaip organizuotos grupės nario nėra konkretizuota, o kituose tokie jo veiksmai yra nurodomi, tačiau, pvz., 30.46 punkte ta pati veika jam inkriminuojama po kelis kartus, nors slėptuvė galėjo būti įrengta tik vieną kartą (30.47–30.49, 30.50 punktai).
Antra ir trečia, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl A. T. kaltės padarius kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis 2011 m. rugpjūčio 3 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. grindė aplinkybe, jog A. T. perkalė puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo panaudota šioms nusikalstamoms veikoms padaryti, identifikavimo numerį. Pakeisdamas apygardos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas išteisino A. T. dėl puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numerio perkalimo, todėl turėjo A. T. išteisinti ir dėl kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, padarytų 2011 m. rugpjūčio 3 d., 2011 m. rugsėjo 6 d., bet to nepadarė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad darant 2011 m. rugpjūčio 3 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. nusikalstamas veikas nebuvo naudojama puspriekabėje įrengta slėptuvė, o cigaretės buvo paslėptos sijose išpjautose ertmėse, taigi, A. T. veika nebuvo būtina šioms nusikalstamoms veikos įvykdyti.
Dėl to A. T. buvo nuteistas dėl jo neįvykdytų nusikalstamų veikų, netinkamai išspręsti su šių nusikalstamų veikų padarymu susiję turto konfiskavimo ir civilinio ieškinio klausimai. Į tai buvo atkreiptas dėmesys paduotame apeliaciniame skunde, bet į šiuos argumentus nebuvo atsakyta. Priimtame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nebuvo atsakyta į apeliacinio skundo argumentus, kad A. T. nepagrįstai nuteistas dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2010 m. lapkričio 9 d., 2011 m. sausio 14 d., 2011 m. sausio 15 d., nes šios nusikalstamos veikos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra neaprašytos, neatliktas jų teisinis vertinimas pagal apeliacinio skundo argumentus. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs A. T. nusikalstamas veikas, iš naujo neišsprendė turto konfiskavimo taikymo klausimo, nors tai padaryti teismą įpareigoja BPK 328 straipsnio 1 punktas, 331 straipsnio 1, 4 dalys.
Penkta, apeliacinės instancijos teismas nuteisė A. T. pagal BK 99 straipsnio 1 dalį, nors šis dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo kaltinamas.
37.4. Vertindamas A. T. nusikalstamas veikas kaip padarytas veikiant organizuota grupe su kitais nuteistaisiais, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, išvadas grindė prielaidomis ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip iš esmės pažeisdamas BPK 1 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 20 straipsnio 3, 4, 5 dalis, 44 straipsnio 6 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 305 straipsnio 1, 2 punktus, 324 straipsnio 6 dalį, 332 straipsnio 3 ir 5 dalis. Organizuota grupė yra bendrininkavimo forma, todėl jai būdingi bendrininkavimui būdingi požymiai su ypatumais, nulemtais bendrininkų grupės organizuoto pobūdžio, tarp jų suvokimo, kad veikiama bendrai su kitais bendrininkais organizuota grupe, esant išankstiniam susitarimui ir tyčiai veikti organizuota grupe darant konkrečias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304- 942/2015, 2K-545-489/2015, 2K-103-976/2016 ir kt.). Kasatorių teigimu, kiti asmenys su A. T. savo veiksmų nederino, jokio veikimo mechanizmo nesukūrė, iš anksto apgalvoto veiksmų plano ir užduočių pasiskirstymo nebuvo, nėra duomenų apie nuolatinius A. T. ryšius su kitais nuteistaisiais, išskyrus M. T. Duodamas parodymus A. T. patvirtino, kad jis nesuvokė, jog veikė su organizuota grupe, nelaikė savęs tokios grupės nariu, nesitarė su kitais bendrininkais daryti konkrečių nusikalstamų veikų.
Šiuos A. T. parodymus apeliacinės instancijos teismas paneigė remdamasis M. T., V. M., S. V., R. Š., V. V., V. L. parodymų visuma. Iš M. T., V. M., S. V., R. Š. parodymų analizės matyti, kad šių asmenų parodymai dėl bylos aplinkybių, leidžiančių spręsti apie A. T. suvokimą priklausius organizuotai grupei, susitarimą dalyvauti konkrečiose nusikalstamose veikose, prieštarauja tarpusavyje, net ir bylą nagrinėjusio teismo buvo pripažinti nepatikimais. V. V., V. L. parodymai nepatvirtina ne tik A. T. dalyvavimo organizuotoje grupėje, bet ir to, kad jis įrengė slėptuvę puspriekabėje „Schmitz“. Dėl to, remiantis tokiais duomenimis, negalėjo būti padaryta išvada dėl A. T. suvokimo buvus organizuotos grupės nariu, dalyvavus darant konkrečias nusikalstamas veikas. Šie įrodymai tik leidžia spręsti, kad A. T. remontavo automobilius ir puspriekabes, galimai kai kuriose įrengė slėptuves (nenustatyta, kuriuose automobiliuose ar puspriekabėse).
Pagal tokias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad A. T. turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už neapibrėžtą skaičių kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais, įvykdytų per neapibrėžtą laiką. Dėl to A. T. buvo nuteistas nenustačius konkrečių jo dalyvavimo nusikalstamose veikose aplinkybių. Kasatoriai pažymi, kad apeliacinio teismo išvados dėl A. T. kaltės padarius nusikalstamas veikas, susijusias su tų pačių automobilių ir puspriekabių su įrengtomis slėptuvėmis panaudojimu, yra prieštaringos. A. T., remiantis tais pačiais įrodymais, buvo išteisintas dėl kaltinimų įvykdžius nusikalstamas veikas, padarytas 2010 m. gruodžio 15 d., 2011 m. vasario 10 d., 2011 m. vasario 17 d., 2011 m. kovo 16 d., 2011 m. kovo 28 d., bet dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2011 m. balandžio 27 d., 2011 m. gegužės 15 d., 2011 m. gegužės 18 d., 2011 m. gegužės 20 d., 2011 m. rugpjūčio 3 d., 2011 m. rugsėjo 6 d., buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kiti asmenys šioje byloje yra nuteisti už kontrabandą, neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis panaudojant puspriekabes su įrengtomis slėptuvėmis tuo pačiu metu kaip ir A. T., o tai, kasatorių vertinimu, rodo selektyvų kaltinimo pobūdį. Pažymėtina, kad A. T. yra nuteistas už slėptuvių įrengimą puspriekabėse už tą patį 10 000 Eur atlygį, o tokios aplinkybės yra neįrodytos M. T., V. M. parodymais ar kitais byloje surinktais įrodymais, be to, atskleidžia, kad kaltinimas yra nekonkretus. Kasatorių vertinimu, A. T. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra neįrodyta, nes nustatyta, kad slėptuvės puspriekabėse buvo įrengiamos ir Marijampolės mieste, jokių konkrečių duomenų apie tai, kad A. T. įrengė slėptuves puspriekabėse, perkalė jų identifikacinius numerius, byloje nėra (yra tik duomenys apie tai, kad slėptuvės buvo panaikinamos).
Dėl to darytina išvada, kad teismų išvada dėl A. T. dalyvavimo organizuotoje grupėje yra pagrįsta prielaidomis, o teismai, pripažindami A. T. kaltu, nevertino byloje esančių įrodymų taip, kaip to reikalauja įstatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491-303/2015, 2K-7-176-303/2015 ir kt.).
37.5. Kaip nurodyta pirmiau, A. T. dėl 2011 m. rugpjūčio 3 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. nusikalstamų veikų yra nuteistas nepagrįstai, todėl Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys A. T. turėtų būti atmestas, o turto konfiskavimas ir nuosavybės teisių apribojimas turėtų būti panaikinti. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisinęs A. T. dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2010 m. gruodžio 15 d., 2011 m. vasario 10 d., 2011 m. vasario 17 d., 2011 m. kovo 16 d., 2011 m. kovo 28 d., 2011 m. lapkričio 5 d., nepanaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria nuspręsta iš A. T. ir kitų atitinkamų nuteistųjų lygiomis dalimis konfiskuoti vilkikų ir puspriekabių vertę atitinkančias pinigų sumas.
37.6. Kvalifikuodamas A. T. tęstines nusikalstamas veikas kaip kelias pakartotinai padarytas nusikalstamas veikas, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje akcentavo, kad A. T. veikas skyrė laiko tarpai, tačiau tokie teismo teiginiai prieštarauja nuosprendyje nurodytoms nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms. Antai iš nuosprendžio matyti, kad įrengus slėptuvę puspriekabėje „Schmitz“, kuri naudota su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 921 ir 922, buvo padaryta 14 pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį kvalifikuotų nusikalstamų veikų, 14 pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį kvalifikuotų nusikalstamų veikų, 1 pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį kvalifikuota nusikalstama veika.
Visos šios veikos padarytos per laiką nuo 2010 m. lapkričio 9 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d., kai kurios – grupėmis po keturias (2010 m. lapkričio 11 d., 2010 m. lapkričio 18 d., 2010 m. gruodžio 4 d., 2010 m. gruodžio 24 d.). Lygiai taip pat vertintinos ir veikos, padarytos su kitais vilkikais ir puspriekabėmis, nes veikos darytos naudojant tas pačias puspriekabes kelis kartus, darant kelias veikas tą pačią dieną arba per labai trumpą laiką nuo pirmesnės veikos, pvz., 2010 m. gruodžio 15 d., 2011 m. vasario 10 d., 2011 m. vasario 17 d. ir t. t. Visos šios veikos padarytos tokiu pat būdu, naudojant tas pačias transporto priemones, įgyvendinant vieną sumanymą. Pagal teismų praktiką, pakartotinės yra tik tokios veikos, kai padarius pirmą nusikalstamą veiką kyla tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2010, 2K-7-109/2013, 2K-51- 648/2019). Šiuo atveju veiksmai buvo siejami bendros tyčios, suvokiami kaip viena nusikalstama veika, kai buvo daroma pirma nusikalstama veika, jau turint sumanymą daryti kitą.
Dėl to A. T. nusikalstamos veikos, jei teismas nuspręstų, kad jos yra tinkamai įrodytos, turėtų būti vertinamos kaip tęstinės.
38. Kasaciniu skundu nuteistųjų M. T. ir V. M. gynėjas advokatas G. Bukauskas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir už kiekvieną nusikalstamą veiką M. T. ir V. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į baudą.
39. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai, skirdami bausmę M. T. ir V. M., netaikydami BK 54 straipsnio 3 dalies, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad baudžiamasis procesas byloje neatitiko proceso greitumo reikalavimo ir pažeidė nuteistųjų teisę į proceso užbaigimą per kiek įmanomą trumpesnį (protingą) laiką. Atsižvelgdami į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir nacionalinių teismų praktiką, teismai pagrįstai nurodė, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas, atidėti bausmės vykdymą, skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę, taip pat bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio pagrindu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1995 m. balandžio 5 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Einarsson prieš Islandiją, peticijos Nr. 22596/93; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Beck prieš Norvegiją, peticijos Nr. 26390/95; 2002 m. kovo 7 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Wejrup prieš Daniją, peticijos Nr. 49126/99; 2006 m. sausio 24 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Kovacs prieš Vengriją, peticijos Nr. 22661/02; 2005 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Ohlend prieš Daniją, peticijos Nr. 63214/00; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 7-45/2007, 2K-256/2009, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-7-27-746/2015, 2K- 337-489/2017). Neatsižvelgdami į pirmiau nurodytą teismų praktiką, skirdami bausmes M. T. ir V. M., teismai šiomis nuostatomis nesivadovavo, nes tik formaliai pripažino, kad nuteistųjų teisės buvo pažeistos dėl pernelyg ilgo teismo proceso, tačiau bausmių jiems nešvelnino nė vienu iš teismų praktikoje nurodytų būdų.
Antai už BK 266 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką nuteistiesiems V. H., A. H., V. Sk. teismas skyrė baudą, t. y. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, o M. T. ir V. M. teismas skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmes. Paskirdamas tokias bausmes M. T. ir V. M., teismas neatsižvelgė, kad šie nuteistieji, skirtingai nei tie, kuriems buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, dėl įvykdytos BK 266 straipsnio dalyje nurodytos nusikalstamos veikos prisipažino. Pažymėtina ir tai, kad net tada, kai straipsnio sankcija sudarė galimybę teismui M. T. ir V. M. skirti ne laisvės atėmimo bausmę už įvykdytą nusikaltimą, teismas skyrė išimtinai laisvės atėmimo bausmę. Dėl to darytina išvada, kad, skirdami bausmes nuteistiesiems M. T. ir V. M., teismai taikė dvejopus standartus ir nekompensavo nuteistiesiems jų teisės į procesą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo, tinkamai neindividualizavo jiems skirtinų bausmių, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies, neskyrė alternatyvių laisvės atėmimui bausmių ir paskyrė M. T. ir V. M. neteisingas bausmes.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
40. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės A. Japertienės, nuteistųjų M. T. ir V. M. gynėjo advokato G. Bukausko kasaciniai skundai atmestini, o nuteistojo A. T. ir jo gynėjo advokato A. K. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
41. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58- 697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-P- 135-648/2016 ir kt.).
42. Nuteistojo A. T. ir jo gynėjo kasaciniame skunde nesutinkama su teismų pateiktu byloje surinktų liudytojų parodymų vertinimu ir tvirtinama, jog nėra įrodyta, kad A. T. įrengė slėptuves automobiliuose ar puspriekabėse, kad tai padarė už 10 000 Eur atlygį, kad tai darydamas suvokė, jog bendrai veikdamas organizuota grupe su kitais nuteistaisiais daro kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, ir remiantis tuo daroma išvada, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių BPK pažeidimų. Vadovaujantis pirmiau nurodytu kasacinio skundo argumentu, reikalaujama, kad kasacinis teismas iš naujo įvertintų byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu padarytų išvadas apie byloje nustatytus faktus, t. y. tikrintų teismų sprendimus įrodytomis pripažintų aplinkybių pagrįstumo aspektu. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, tokie klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šis kasacinio skundo argumentas paliekamas nenagrinėtas. Dėl organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo
43. Prokurorės kasaciniame skunde nurodoma, kad, panaikindamas nuteistųjų veikų kvalifikavimą pagal BK 249 straipsnio atitinkamas dalis ir pripažindamas, jog nuteistieji nusikalstamas veikas įvykdė veikdami organizuota grupe, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
44. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nusikalstamo susivienijimo kaip savarankiško labai sunkaus nusikaltimo visuomenės saugumui, nustatyto BK 249 straipsnio 1 ir 3 dalyse, atribojimo nuo organizuotos grupės klausimas.
45. Kasacinės instancijos teismas nuosekliai formuluoja taisyklę, kad siekiant tinkamai pritaikyti BK 249 straipsnį būtina nustatyti, pirma, formaliuosius kriterijus – bendrą nusikalstamą veiką (vienas ar keli apysunkiai (nuo 2013 m.), sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai), kurią daro trys ar daugiau asmenų, antra, vertinamuosius nusikalstamo susivienijimo požymius – tarpusavio ryšių pastovumą bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymą (BK 25 straipsnio 4 dalis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija)), kurių turinys gana intensyviai plėtojamas teismų praktikoje, nurodant, kad būtent šių požymių turinį sudarančių elementų visuma lemia nusikalstamo susivienijimo aukštesnį organizuotumo lygį, palyginti su organizuota grupe, ir padeda atriboti šias dvi nusikaltimų organizuotumo formas.
45.1. BK 249 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o šio straipsnio 3 dalyje – tam, kas organizavo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytus nusikalstamus susivienijimus arba jiems vadovavo. Nusikalstamas susivienijimas turi būti tokio lygmens nusikalstama grupė, kurios vien egzistavimas tiesiogiai kelia grėsmę visuomenės ir valstybės funkcionavimui, o jos aukomis gali tapti bet kuris neapibrėžtas visuomenės narys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, 2K-7-38-1073/2023). Pagal BK 25 straipsnio 4 dalį nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veikai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems (pagal vėlesnę neaktualią šiai bylai 2013 m. liepos 2 d. redakciją – ir apysunkiams) nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui būtini jo narių pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas suprantami kaip šių asmenų ilgalaikis susitelkimas tam, kad bendromis, suderintomis pastangomis būtų lengviau įgyvendinama susivienijimo numatyta nusikalstama veikla.
45.2. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, grupės hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšių ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai, nusikalstamos veiklos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, tam tikros materialinės bazės, skirtos nusikaltimams daryti, bendrų lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, turėjimas, kurios nors nusikalstamos srities monopolizavimas tam tikroje teritorijoje ir panašiai yra nusikalstamo susivienijimo požymio – pastovių tarpusavio ryšių ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo – pasireiškimo formos, kurias konkrečiu atveju nustato teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-139/2015, 2K-209-699/2017, 2K-31-511/2018, 2K-189- 1073/2019, 2K-113-489/2021, 2K-30-788/2023, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Būtinasis nusikalstamo susivienijimo požymis – pastovūs tarpusavio ryšiai – teismų praktikoje apibūdinamas kaip ilgalaikiai, pastovūs, labai glaudūs, tvirti konspiraciniai tarpusavio ryšiai.
Pastovumas reiškia, kad kaltininkas prisijungė prie susivienijimo veiklos ne vienam kartui, atlieka ar įsipareigoja atlikti tam tikras funkcijas nuolat arba ilgesnį laiką, jo dalyvavimas nėra atsitiktinis. Be to, pastovių ryšių požymis nereiškia, kad visi nusikalstamo susivienijimo nariai turi dalyvauti darant kiekvieną nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2008, 2K-148/2014, 2K-281- 942/2018, 2K-65-648/2021, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.).
45.3. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Pagal teismų praktiką, nusikalstamos veikos padarymą organizuota grupe taip pat apibūdina tokios aplinkybės kaip apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumas, veikų padarymo intensyvumas, narių pasiskirstymas vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės nariai paprastai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-545-489/2015, 2K- 156-788/2016, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017, 2K-K-200-1073/2019, 2K-178-303/2019, 2K-1-719/2020, 2K-7-38-1073/2023). Svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio darant nusikaltimą, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 403/2011, 2K-7-96/2012, 2K-35/2013, 2K-545-489/2015, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017).
45.4. Taigi, kaip matyti iš nurodytos teismų praktikos, atskiri joje aptariami bendrininkavimo požymiai yra būdingi tiek organizuotai grupei, tiek ir nusikalstamam susivienijimui, todėl, sprendžiant šių bendrininkavimo formų atribojimo klausimą, svarbu kruopščiai įvertinti kiekvienoje byloje pagal konkrečias faktines aplinkybes nustatytą bendrininkavimo požymių pobūdį ir jų visumą, taip pat padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų organizavimo ir darymo aplinkybes, bendrininkų santykius, veikimą kartu, taip pat bendrininkavimo formos vidinius struktūrinius elementus.
46. Byloje nustatytos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės teismų įvertintos skirtingai – pirmosios instancijos teismas nuteistųjų veiką kvalifikavo pagal BK 249 straipsnio 1 arba 3 dalį, o apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji veikė organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta ir dėl to iš esmės nėra ginčo, kad nuteistųjų veikos buvo vykdomos organizuotai. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas ne dėl formaliųjų požymių (nusikaltimų skaičiaus ir pobūdžio; asmenų, dalyvaujančių bendrai darant nusikaltimus, skaičiaus), kurie būdingi tiek organizuotai grupei, tiek nusikalstamam susivienijimui, o dėl BK 25 straipsnio 4 dalyje nustatytų vertinamųjų nusikalstamo susivienijimo požymių – tarpusavio ryšių pastovumo ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo – buvimo.
47. Pirmosios instancijos teismas, kaip nurodyta nuosprendyje, pagal nustatytas nusikalstamų veikų darymo aplinkybes konstatavo tiek nusikalstamo susivienijimo požymius, tiesiogiai nustatytus BK 25 straipsnio 4 dalyje, tiek teismų praktikoje išgrynintus požymius. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išsamiai nurodytos nusikaltimų faktinės aplinkybės, pagal kurias pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nuteistieji veikė kaip nusikalstamas susivienijimas (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 130–177 puslapiai). Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias nuteistųjų nusikalstamo veikimo aplinkybes:
47.1. M. T. ir V. M. vadovavo nusikalstamam susivienijimui, t. y. Lietuvos Respublikoje ir Baltarusijos Respublikoje M. T. ir V. M., organizuodami, vadovaudami ir dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, į šio susivienijimo veiklą nuo 2008 m. iki 2011 m. įtraukė šiuos nusikalstamo susivienijimo narius: Z. J.,
V. Mi., V. S., V. J., P. B., V. H., A. H., S. L., M. M., S. V., atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, N. B., A. A., V. K., V. Sk., E. M., A. Z., A. S., E. I., A. T., O. K., P. P., A. G., V. O., vadovavo šiems asmenims, nurodydami dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, daryti sunkius, apysunkius ir nesunkius nusikaltimus, į nusikaltimų darymą įtraukti kitus asmenis.
47.2. M. T., V. M., Z. J., kad būtų daromos nusikalstamos veikos – kontrabanda ir neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, įsigijo įmones „Evtrans“, „Darda“; V. M., S. V., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, įsigijo įmones „Transsisto“, „Ekspoverslas“; N. B. įsigijo įmones „Transarloja“, „Transbaltika“, „Transkita“, „Nikimeksa“, „Somina“, „Alan“, Latvijos Respublikos įmones „SIA Autosale“ ir „SIA Automovė logistic“; M. T., V. M., N. B. tam, kad būtų daromos minėtos nusikalstamos veikos, įsigijo vilkikų su puspriekabėmis cigarečių kontrabandai gabenti ir jais naudodamiesi vykdė nusikalstamas veikas; A. T. už piniginius atlygius puspriekabėse gamindavo slėptuves, kad cigaretės būtų gabenamos kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, būtų neteisėtai disponuojama cigaretėmis.
S. L., N. B., A. Z. per kitus asmenis Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje įgydavo įvairių rūšių cigarečių, skirtų gabenti į Lietuvą; M. T., V. M. nurodydavo, perduodavo lėšas, o Rusijos Federacijoje S. L. įgydavo įvairių rūšių cigarečių, skirtų gabenti į Lietuvą, įgytas cigaretes laikydavo patalpose Rusijoje; Baltarusijos Respublikoje P. B., V. H., A. H. už M. T., V. M. perduotus pinigus įgydavo įvairių rūšių cigarečių, skirtų gabenti į Lietuvą, įgytas cigaretes laikydavo patalpose Baltarusijos Respublikoje. M. T., V. M., S. L. nurodymu tyrimo nenustatyti asmenys Rusijos Federacijoje esančiose patalpose, o P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk. ir pastarųjų nurodymu tyrimo nenustatyti asmenys – patalpose Baltarusijos Respublikoje, į atvykusių iš Lietuvos Respublikos vilkikų puspriekabes pakraudavo įgytas cigaretes su trečiųjų valstybių banderolėmis.
P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk. pagal M. T., V. M. pateiktą brėžinį gamindavo medienos krovinių muliažus su ertmėmis, S. V. Lietuvoje už M. T., V. M. lėšas, gautas iš nusikaltimų darymo, įgijo medžio apdirbimo stakles, šias stakles P. B. nugabeno į Baltarusijos Respublikoje esančias patalpas, jose P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk. medienos sijose išpjaudavo ertmes, P. B., V. H., A. H., V. K., V. Sk. ir pastarųjų nurodymu tyrimo nenustatyti asmenys Baltarusijos Respublikoje esančiose patalpose į atvykusių iš Lietuvos Respublikos vilkikų puspriekabes pakraudavo medienos krovinių muliažus su cigaretėmis ertmėse ir medienos sijas su išpjautose ertmėse esančiomis cigaretėmis. P. B., V. H., A. H. Baltarusijos Respublikoje esančiose patalpose nuimdavo nuo puspriekabių Baltarusijos muitinės atspaudus ir juos Lietuvoje perduodavo M. T., V. M., o A. A. pagal Baltarusijos muitinės atspaudus pagamindavo netikrus juridinio asmens – Baltarusijos muitinės – spaudus, juos Lietuvoje perduodavo M. T., V. M., pastarieji šiuos spaudus perduodavo P. B., V. H., A. H., kurie Baltarusijos Respublikoje užplombuodavo šiais suklastotais Baltarusijos muitinės atspaudais puspriekabes su cigarečių kroviniais.
M. T. buvo atsakingas už didelio skaičiaus telefonų ir SIM kortelių įgijimą, jų išdalijimą kitiems susivienijimo nariams, kurie juos naudodavo tarpusavyje bendrauti darydami atskiras nusikalstamas veikas; M. T. buvo atsakingas už finansus. Asmenys disponavo transporto priemonių, kurios buvo naudojamos Muitinės kriminalinės tarnybos veikloje, valstybinių numerių sąrašais.
47.3. Įvertinęs šias ir kitas nuosprendyje detaliai išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nustatyti ne tik formalieji nusikalstamo susivienijimo požymiai (trys ir daugiau asmenų, susitarimas daryti vieną ar kelis sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas), bet ir neformalieji požymiai (vidinė hierarchija, vadovavimas, veikų planavimas, pelno siekimas ir paskirstymas, padėjimas suimtiems bendrininkams, konspiracijos laikymasis ir pan.), iš kurių galima spręsti apie aukščiausią organizuotumo lygį, atitinkantį nusikalstamą susivienijimą. Atskirai motyvavo, kodėl nusprendžia, kad byloje nustatyti ne tik baudžiamajame įstatyme (BK 25 straipsnio 4 dalis) tiesiogiai nustatyti nusikalstamo susivienijimo požymiai, bet ir kiti teismų praktikoje išgryninti požymiai, nurodydamas, kad byloje nustatyta: nusikalstamo susivienijimo hierarchinė struktūra (ne visi nusikalstamo susivienijimo nariai tiesiogiai bendravo su M. T. ir V. M., dalies narių bendravimas vyko per tarpininkus), stabilumas, vadovavimas, nusikalstamo susivienijimo narių pastovus bendravimas ir bendradarbiavimas, siekiant bendrų nusikalstamų tikslų (iš esmės – kontrabanda gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes – ir jomis disponuoti), pelno siekimas, veiklos planavimas keliose valstybėse, periodiškas susitikimų šių nusikaltimų darymo klausimais Lietuvoje ir Baltarusijoje rengimas, konspiracijos, ryšių ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai (buvo keičiamos mobiliųjų telefonų SIM kortelės, siekiama išvengti policijos pareigūnų dėmesio), disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus.
Kartu teismas nurodė, kad nors byloje nenustatytas bendros kasos buvimas, taip pat griežti, smurtu, baime pagrįsti santykiai tarp kaltininkų, tačiau tarpusavio ryšių pastovumą ir pasiskirstymą vaidmenimis ar užduotimis patvirtina kitos byloje nustatytos ir nuosprendyje aptartos aplinkybės.
47.4. Pirmosios instancijos teismas atitinkamai nusprendė, kad visi minėti nuteistieji buvo M. T. ir V. M. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai, kiekvienas iš jų turėjo aiškų vaidmenį ir atliko jam priskirtas funkcijas siekdamas bendrų nusikalstamų tikslų. Teismas, įvertinęs kiekvieno iš nusikalstamo susivienijimo narių vaidmenį ir atliktas funkcijas, padarė išvadą, kad kaltinamieji P. B., A. H., N. B., Z. J., V. Mi., V. S., V. J., V. H., S. L., M. M., A. A., V. K., V. Sk., A. Z., E. M., E. I., A. T., O. K., P. P., A. G., V. O. suvokė esantys aukšto organizuotumo lygio nusikalstamos grupuotės, sukurtos turint tikslą daryti sunkius nusikaltimus, nariai ir norėjo taip veikti.
47.5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, kad, kai buvo daromos kai kurios atskiros nusikalstamos veikos, kaltinamieji veikė atskiromis organizuotomis grupėmis. Taip pat padarant atskiras nusikalstamas veikas dalyvavo – kaltinamieji, nieko nežinantys apie galimą nusikalstamą susivienijimą ar kitą grupės organizuotumo lygį.
48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad nuteistieji veikė organizuota grupe, ir dėl kaltinimų pagal BK 249 straipsnio 1 ir 3 dalis priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
48.1. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad didelės vertės cigarečių kontrabandai, kaip nusikaltimui, įprastai būdingas tarptautinis elementas, išankstinis nusikaltimų planavimas, konspiracijos naudojimas, bendrininkų veiksmų sutelkimas ir jų koordinavimas savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad asmenų bendrininkavimas nagrinėjamoje byloje buvo pasiekęs pačią pavojingiausią formą – nusikalstamą susivienijimą. Aukštas kontrabandos nusikaltimų organizuotumo lygis, nusikaltimų planavimas, dalyvių vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, konspiracijos naudojimas, cigarečių gabenimas per įvairių šalių teritorijas, transporto ir ryšių priemonių naudojimas, dideli gabenamų cigarečių kiekiai ir nesumokėtų mokesčių sumos pagal formuojamą teismų praktiką yra įprasti cigarečių kontrabandos, kaip ekonominio pobūdžio nusikaltimo, vykdymo bruožai, kurie gali būti vienodai būdingi tiek nusikalstamo susivienijimo, tiek organizuotos grupės veiklai. Todėl, nustatant nusikalstamo susivienijimo požymius, aktualu įvertinti ne tik nusikaltimų vykdymo organizuotumo lygį, bet ir paties bendrininkų junginio struktūrinius elementus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 23.13 punktas).
48.2. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatyti nusikalstamą susivienijimą nuo organizuotos grupės skiriantys požymiai – būtent nenustatyta hierarchinė nusikalstamos organizacijos struktūra, kokiais kriminaliniais metodais jai vadovaujama, kaip buvo kaupiamos bendros lėšos, kokios buvo nustatytos narystės, tarpusavio pagalbos, drausminimo, ginčų sprendimo, išdavikų baudimo ar kitos vidinės taisyklės, kurios paprastai išskiria nusikalstamą susivienijimą iš kitų bendrininkavimo formų. Nurodęs, kad būtent minėti požymiai pagrindžia paties nusikalstamo susivienijimo egzistavimo pavojingumą visuomenės saugumui ir jo kriminalizavimą kaip atskiro nusikaltimo, kai bet koks dalyvavimas tokios organizacijos veikloje kvalifikuojamas kaip labai sunkus nusikaltimas, teismas nusprendė, jog byloje nenustatyti nusikalstamam susivienijimui būtini ilgalaikiai, pastovūs, glaudūs ir tvirti M. T., V. M. bei kitų dalyvių ryšiai, taip pat ir tokie fakultatyvieji nusikalstamo susivienijimo požymiai kaip hierarchinė struktūra, drausmės ir subordinacijos palaikymas, periodiniai dalyvių pasitarimai, dalijimasis pelnu, bendrai kaupiamos lėšos (bendra kasa), skirtos nusikaltimams daryti ir kitiems susivienijimo veiklos ir jo narių poreikiams tenkinti (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 23.13 punktas, 23.49 punktas).
Išteisinęs asmenis pagal BK 249 straipsnio 1 ir 3 dalis, apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvus, kodėl juos pripažįsta veikus organizuota grupe (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 23.48 punktas).
49. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi teisinius prokurorės kasaciniame skunde pateiktus argumentus, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytą visumą požymių, apibrėžiančių organizuotai veikusių nuteistųjų nusikalstamas veikas, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir priėjo pagrįstos išvados, jog neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų M. T. ir V. M. organizavimą ir vadovavimą nusikalstamam susivienijimui, o kitų nuteistųjų dalyvavimą jame, byloje nėra. Taip pat šis teismas išdėstė aiškius motyvus, kad nuteistieji veikė organizuota grupe, kurios organizatoriai yra nuteistieji M. T. ir V. M. Tokią išvadą kasacinės instancijos teismas patvirtina, vertindamas nustatytas bylos aplinkybes pagal pirmiau aptartą teismų praktiką.
50. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas byla po bylos nusikalstamo susivienijimo požymius aiškina vertindamas vis naujas bylose nustatomas aplinkybes. Tačiau teismų praktika vertinant nusikalstamo susivienijimo atribojimą nuo organizuotos grupės yra gana nuosekli: inkriminuojant savarankišką nusikaltimą, nurodytą BK 249 straipsnio 1 dalyje, būtina nustatyti, kad pats savaime dalyvavimas neginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje kelia grėsmę visuomenės saugumui. Todėl teismų praktikoje yra plačiai plėtojami pirmiau šioje nutartyje aptarti vertinamieji šio labai sunkaus nusikaltimo požymiai, dėl kurių vyksta ginčas šioje byloje, t. y. tarpusavio ryšių pastovumas bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Šių požymių buvimas (nebuvimas) yra nustatomas įvertinus konkrečių, skirtingų priklausomai nuo bylos, aplinkybių visumą. Taigi teismo pareiga yra aiškiai pagrįsti, kokių byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma ir kodėl leidžia jam konstatuoti, kad nuteistųjų veika organizuotai darant nusikaltimus, turi būti įvertinta kaip savarankiškas labai sunkus nusikaltimas, nurodytas BK 249 straipsnio 1 dalyje.
51. Prokurorės teigimu, hierarchijos buvimas tarp bendrininkų pagal naujausią teismų praktiką nėra būtinas kriterijus siekiant veiką kvalifikuoti kaip nusikalstamą susivienijimą, taigi būtent pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistieji veikė kaip nusikalstamas susivienijimas, atitinka naujausią kasacinės instancijos teismo praktiką, suformuotą kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 7-38-1073/2023.
52. Kasacinės instancijos teismo nutartyje, kuria prokurorė siūlo remtis kaip precedentu šioje byloje, iš tiesų nurodyta, kad nusikalstamas susivienijimas gali egzistuoti ir egzistuoja net ir tada, kai nustatoma, jog visi jo dalyviai yra tik nariai, veikę neturėdami aiškios organizacinės hierarchijos ir formalaus vadovo (kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023 93 punktas ir jame nurodyta kasacinė nutartis Nr. 2K-545/2006). Tačiau, kaip matyti iš nutarties Nr. 2K-7-38-1073/2023, baudžiamojoje byloje buvo nustatyti kiti nusikalstamo susivienijimo organizuotumo ir jo pavojingumo požymiai, kartu paaiškinant, kad susivienijimo narių ryšių pastovumas ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, turi būti vertinami atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, mechanizmą.
Aptariama nutartimi nusikalstamu susivienijimu buvo pripažintas organizuotas nusikalstamas penkių policijos pareigūnų, veikimas, nurodant, kad šių pareigūnų statusas, įgūdžiai, operatyvinio darbo patirtis leido vykdyti bendrai suplanuotus įvairius labai sunkius, sunkius, apysunkius, nesunkius nusikaltimus (neteisėtas žmonių laisvės atėmimas, svetimo turto grobimas, kyšininkavimas, tikrų dokumentų, susijusių su jų, kaip policijos pareigūnų, tarnybinėmis funkcijomis, klastojimas, svetimo turto tyčinis sugadinimas, neteisėtas įvairaus narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio įgijimas, laikymas, gabenimas, pardavimas ar kitoks platinimas, jiems patikėtų įvairių rūšių ir kiekio narkotinių, psichotropinių medžiagų pasisavinimas, jų pardavimas, neteisėtas disponavimas akcizinėmis prekėmis ir kt.), turint tiesioginę prieigą prie reikšmingos informacijos, būtinos nusikalstamoms veikoms daryti, ir sudarant sąlygas savo veiklą slėpti – pradėti fiktyvius ikiteisminius tyrimus, įgalinti fiktyvius liudytojus ir pan. Taigi, aptariamoje byloje bendrininkų veiklos bendrumas buvo grindžiamas ne paprastai tokiose bylose nustatomais hierarchiniais, griežta disciplina ar smurtu grindžiamais ryšiais, o būtent tarnybiniais ryšiais, kurie leido pareigūnams išnaudoti efektyviam nusikaltimų tyrimui valstybės suteiktas priemones (kriminalinės žvalgybos kanalus, ryšio priemones, ginklus, darbo vietų buvimą greta) savo nusikalstamiems tikslams (informacijai gauti, ikiteisminiam tyrimui falsifikuoti, daiktiniams įrodymams pasisavinti ir pan.). Aptariamoje byloje taip pat nustatyta, kad nors kai kuriuos nusikaltimus asmenys vykdydavo ir skirtingos sudėties grupėmis ar pavieniui, tačiau taip gautas lėšas (pelną) jie paprastai dalydavosi bendrai (kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38- 1073/2023 97 punktas).
Todėl, nenustačius aiškios hierarchijos buvimo, tačiau nustačius kitus nusikalstamo susivienijimo pavojingumą lemiančius požymius, toks policijos pareigūnų, kurių pagrindinė pareiga – nusikalstamų veikų tyrimas ir prevencija, organizuotas veikimas buvo pripažintas savaime pavojinga veika, kuria kėsinamasi į visuomenės saugumą.
53. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nagrinėjamoje byloje, nesant tokių, gana išskirtinių pirmiau aptartoje byloje nustatytų aplinkybių, pagrindžiančių policijos pareigūnų suburto nusikalstamo susivienijimo, kaip savarankiško nusikaltimo pavojingumo, buvimą, nėra pagrindo laikyti aptartą nutartį precedentine nagrinėjamai bylai.
54. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinės instancijos teismo nutartimis, kuriose, įvertinus iš esmės panašias faktines aplinkybes kaip nagrinėjamoje byloje, buvo pripažinta, kad gana aukšto organizuotumo lygio grupių daromi kontrabandos nusikaltimai, nepaisant tarptautinio jų pobūdžio, pareigūnų įtraukimo į nusikaltimų darymą, konspiracijos laikymosi ir kitų požymių, atskirai nekvalifikuotini pagal BK 249 straipsnį, nes nenustatyta požymių visuma, pagal kuriuos sprendžiama dėl šio nusikaltimo pavojingumo ir pagal kuriuos jis gali būti atribotas nuo organizuotos grupės, o būtent, nenustatyta hierarchinė struktūra, drausmės ir subordinacijos palaikymas, periodiniai dalyvių pasitarimai, dalijimasis pelnu, bendrai kaupiamos lėšos (bendra kasa), skirtos nusikaltimams daryti ir kitiems susivienijimo veiklos ir jo narių poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad nors apeliacinės instancijos teismas atskirai nurodė kasacinės instancijos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 72-489/2020, tačiau tokia pati kasacinės instancijos teismo praktika formuojama ir vėlesnėse, faktinėmis aplinkybėmis į nagrinėjamą bylą iš esmės panašiose bylose (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023).
55. Kasatorė nurodo, kad šioje byloje subordinacija ir hierarchinė struktūra reiškia griežtai apibrėžtus vaidmenis, todėl dauguma bendrininkų net nepažinojo organizatorių M. T. ir V. M., taip pat vienas kito, nes nusikalstamų veikų schemas kūrė V. M., o kitiems buvo perduodamos tik jiems skirtos užduotys; taip pat nurodoma, kad nors nusikalstamu būdu gautos lėšos nebuvo renkamos į bendrą kasą, tačiau kiekvienam cigarečių kontrabandoje ar neteisėtai jas disponuojant dalyvavusiam bendrininkui atitekdavo skirtinga pinigų suma, nulemta jo kaip bendrininko veiksmų. Taip pat nurodomas sudėtingesnis nusikalstamų veikų darymo mechanizmas, didesnis nusikaltimų skaičius ir jais padaryta žala, tai, prokurorės vertinimu, lemia aukštesnį organizuotumo lygį.
56. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šioje byloje nustatyta nusikalstamų veikų trukmė, jų skaičius, įvairovė, kaltininkų veiksmų organizuotumas, susitelkimas ir veiksmų koordinavimo ypatumai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, nusikalstamoms veikoms daryti įmonių ir transporto priemonių pirkimas, padarytos valstybei dėl nesumokėtų mokesčių žalos dydis, nuteistųjų skaičius yra ženkliai didesni nei pirmiau minėtose bylose ir tai lemia sudėtingesnį nusikalstamų veikų vykdymo mechanizmą. Tačiau tokie daugiau kiekybiniai požymiai, kartu nenustačius ir kitų, aukštesnį bendrininkų organizuotumo lygį rodančių požymių, apeliacinės instancijos teismo pagrįstai buvo vertinti kaip nepakankami pripažįstant asmenis kaltais dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Tas pats pasakytina ir apie tai, kad bendrininkų nesiejo pastovūs, glaudūs ryšiai ir bendros iš visų nusikaltimų gautos lėšos – pagal pirmiau išdėstytą teismų praktiką, prokurorės skunde nurodyti organizuotos veikos požymiai įrodo nuteistuosius veikus organizuota grupe, bet ne dalyvavus nusikalstamame susivienijime.
57. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paneigti apeliacinės instancijos teismo vertinimą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia konstatuoti egzistavus tokį itin pavojingą darinį kaip nusikalstamą susivienijimą, savaime keliantį grėsmę visuomenės saugumui. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad finansiniai nusikaltimai, taip pat ir kenkiantys Europos Sąjungos finansiniams interesams, turi būti vertinami kaip pavojingi, ypač kai daromi dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje (Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis preambulės 19 punktas), tačiau toks siekis nepaneigia būtinybės kiekvienoje byloje tiksliai nustatyti ir įrodyti atitinkamo organizuotumo lygio bendrininkavimą.
58. Apeliacinės instancijos teismas gana detaliai pagrindė, kodėl faktinės aplinkybės nepagrindžia būtinųjų nusikalstamo susivienijimo vertinamųjų požymių – tarpusavio ryšių pastovumo bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo – buvimo. Teisėjų kolegija pritaria tokią išvadą pagrindžiantiems argumentams. Pirma, nagrinėjamu atveju nusikaltimus darantys asmenys nebuvo priklausomi vienas nuo kito ir nusikaltimus darė ne tik kartu su kitais nuteistaisiais, bet ir savarankiškai, taip pat kartu su kitais asmenimis; nusikalstamos grupuotės nariai buvo pasiskirstę užduotimis tik darydami konkrečius nusikaltimus, o ne bendraudami tarpusavyje pačia bendrininkavimo forma. Antra, nenustatytas ir kitoks jų glaudus bendravimas, paprastai būdingas nusikalstamo susivienijimo nariams (jie nebuvo susaistyti ilgalaikiais tarpusavio santykiais, didžioji dalis grupės narių vienas kito nepažinojo arba pažinojo tik iš matymo).
Trečia, byloje nenustatytas narių drausmės ir subordinacijos palaikymas nei bauginimu, nei kitais būdais; taip pat nenustatyta prievarta ar kitoks spaudimas dalyvauti darant nusikalstamas veikas, jie veikė savanoriškai, siekdami asmeninės finansinės naudos; nenustatyta, kad egzistavo tarpusavio pagalbos, ginčų sprendimo, drausminimo ar kitos vidinės taisyklės. Ketvirta, nenustatyta, kad grupė būtų turėjusi bendrų lėšų, skirtų grupės nusikalstamoms ir kitoms veikoms užtikrinti, – bendrininkai pareigos mokėti į bendrą kasą neturėjo, pelnu taip pat nebuvo dalijamasi (nuteistieji, išskyrus organizatorius, nebuvo investavę savo lėšų į vykdomus nusikaltimus ar patys gavę kokią nors bendrų pajamų dalį, išskyrus konkretų atlygį už veiksmus, atliktus vykdant konkrečius nusikaltimus; nenustatyta, kad jie būtų atlikę kokius nors kitus veiksmus, tiesiogiai susijusius su nusikalstamo susivienijimo bendros veiklos užtikrinimu).
59. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nusikalstamam susivienijimui būdingų požymių buvimo byloje iš esmės grindė nuteistojo V. M., S. V., kuris buvo atleistas nuo atsakomybės, parodymais dėl nusikaltimų darymo mechanizmo ir liudytojo R. Š. parodymais apie grupės narių santykius ir jų organizacijos vidinę struktūrą. Tačiau, kaip motyvuotai nurodė apeliacinės instancijos teismas, liudytojo R. Š. parodymai negali būti laikomi patikimais (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 23.34–23.42 punktai). Byloje nustatyta, kad liudytojas R. Š. galimai dalyvavo tik vienoje nusikalstamoje veikoje, bendrininkai, kurie jį pažinojo, jį charakterizavo neigiamai, kiti bendrininkai su juo buvo menkai pažįstami arba jo iš viso nebuvo matę, taigi liudytojui R. Š., kaip pagrįstai vertino apeliacinės instancijos teismas, negalėjo būti patikėtos nusikaltimų darymo, pinigų dalijimosi schemos ir pan., be to, liudytojo R. Š. parodymai apie tariamo nusikalstamo susivienijimo detales neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
Nuteistasis V. M. ir S. V., kurių parodymais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, taip pat visi kiti nuteistieji, kurių parodymų dėl jų nusikalstamo veikimo organizuotumo lygio pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, taip pat neigė griežtos, būdingos nusikalstamam susivienijimui hierarchinės struktūros, nustatytos tvarkos ar bendrininkų nubaudimo sistemos egzistavimą, bendrininkų ilgalaikius pastovius ryšius, įmokas į bendrą kasą ir suvokimą apie tyčinį dalyvavimą nusikalstamame susivienijime.
60. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nuteistieji veikė kaip organizuota grupė, kuriai būdingas pakankamai aukštas organizuotumo laipsnis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas asmenis pagal BK 249 straipsnio 1 ir 3 dalis, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 219 straipsnio 3 punkto, 305 straipsnio 1–3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių ir kitų straipsnių reikalavimų
61. Nuteistasis A. T. ir jo gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų dėl A. T. teisės į gynybą pažeidimo, grindžiamo jam pareikšto kaltinimo nekonkretumu.
61.1. Pagal Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktą, BPK 10 straipsnio 1 dalį, kiekvienam įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) garantuojama teisė į gynybą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, pirmiausia užtikrinama tinkamai įgyvendinus kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. BK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 297-222/2016, 2K-242-719/2022, 2K-154-697/2023 ir kt.). Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą.
Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šiai veikai kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-689/2018, 2K-146-976/2022, 2K-49-654/2023 ir kt.).
61.2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą teisės aspektu, daro išvadą, jog nuteistojo A. T. nusikalstamos veikos kaltinamajame akte aprašytos išsamiai ir pakankamai aiškiai, laikantis BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, o nuosprendžiuose – laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 331 straipsnio reikalavimų.
61.3. Kaltinamajame akte, prašyme pakeisti kaltinimą, nuosprendžiuose aprašant A. T. nusikalstamas veikas, jų padarymo laikas, vieta, būdas, konkretūs kaltinamųjų veiksmai ir kitos reikšmingos aplinkybės buvo nurodyti tiek, kiek jie nustatyti byloje surinkta medžiaga ir kiek buvo būtina, spendžiant jų baudžiamosios atsakomybės klausimą. Šiuose dokumentuose tiksliai nurodyta nusikalstamų veikų padarymo vieta (Širvintų r. (duomenys neskelbtini) k. esančios A. T. dirbtuvės), bent jau pusmečio tikslumu, o paprastai mėnesių tikslumu, nurodytas jo nusikalstamų veikų padarymo laikas, A. T. atliktų veiksmų esmė – įrengė slėptuves puspriekabėse pagal M. T., V. M. nurodymus, iš jų gaudamas atlygį.
61.4. Pažymėtina, kad perskaičius kaltinamąjį aktą, susipažinę su prašymu pakeisti kaltinimą, A. T. ar jo gynėjas neteigė, kad kaltinimas jiems nesuprantamas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad A. T. ir jo gynėjas sėkmingai pasinaudojo teise į gynybą, nes, ginčydami byloje surinktus įrodymus ir jų vertinimą, pasiekė, kad A. T. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2010 m. gruodžio 15 d., 2011 m. vasario 10 d., 2011 m. vasario 17 d., 2011 m. kovo 16 d., 2011 m. kovo 28 d., 2011 m. lapkričio 5 d., taip pat buvo išteisintas dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 3061 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad slėptuvių įrengimo būdas kvalifikuojant A. T. nusikalstamas veikas neturi teisinės reikšmės, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad detalesnis šios nusikalstamos veikos aplinkybės nenurodymas suvaržė nuteistojo teisę į gynybą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis A. T., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, jog negali prisiminti, kada ir kokiose puspriekabėse įrengė slėptuves, taigi didesnis kaltinimo tikslumas laiko požiūriu esminės įtakos jo pasirinktai gynybos strategijai neturėjo ir negalėjo turėti.
62. Kasatoriai taip pat deklaratyviai teigia, kad, jų vertinimu, tam tikri pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių teiginiai yra neaiškūs ar prieštaringi.
62.1. Pagal BPK 304–307 straipsniuose įtvirtintus nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus, nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Tačiau šio reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10-976/2016, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018, 2K-77- 489/2022 ir kt.).
62.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje suprantamai nurodoma, kad A. T. buvo pripažintas nusikalstamo susivienijimo, kuris padarė kontrabandą, neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis ir kitas nusikalstamas veikas, nariu, o vėliau nuosprendyje analizuojamos konkrečios nusikalstamo susivienijimo narių įvykdytos nusikalstamos veikos. Todėl nuosprendžio turiniui prieštarauja kasacinio skundo argumentas dėl to, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pradžioje A. T. pripažįstamas kaltu dėl visų nusikalstamo susivienijimo veikų, o vėliau – tik dėl kai kurių. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai atskleidžiama, kad A. T. iš bendrininkų daugiausia bendravo su M. T. susitikdamas su šiuo, todėl nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodoma, kokiais būdais A. T. palaikė ryšius su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais.
62.3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje suprantamai paaiškinama, kodėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nusikalstamos veikos yra įvykdytos veikiant ne nusikalstamu susivienijimu, o organizuota grupe (plačiau apie tai pasisakyta pirmiau šios nutarties dalyje dėl nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės).
62.4. Prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui nuteistojo ir jo gynėjo kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pagal nuteistojo apeliacinio skundo argumentus nepatikrintas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas dėl 2010 m. lapkričio 9 d. nusikalstamos veikos, nes dėl to pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 30.4–30.33 punktuose.
62.5. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat aiškiai nurodyta, kodėl A. T. siejamas su nusikalstamomis veikomis, kurioms įvykdyti panaudota puspriekabė „Schmitz“, naudota su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 921 ir 922. Nuosprendžiu nustatyta, kad buvo įsigytos dvi puspriekabės „Schmitz“, tačiau tik vienoje jų buvo įrengta slėptuvė, todėl tada, kai buvo vežama kontrabanda, buvo naudojama puspriekabė su įrengta slėptuve, o vežant legalų krovinį – kita. Siekiant pasunkinti kontrabandos aptikimą, buvo keičiamas pirmiau nurodytos puspriekabės „Schmitz“ valstybinio numerio ženklas uždedant kitos puspriekabės valstybinį numerį (sudaroma regimybė, kad ta pati puspriekabė rečiau kerta valstybės sieną). Patikrinęs pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad slėptuvę puspriekabėje, kuri naudota kontrabandai ir neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 921 ir 922, įrengė nuteistasis A. T.
62.6. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio taip pat aiškiai suprantama, kad nors A. T., darydamas kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikalstamas veikas, bendravo su M. T., V. M., S. V., tačiau darant šias nusikalstamas veikas dalyvavo ir kiti asmenys, kurie rūpinosi cigarečių įgijimu, jų paslėpimu slėptuvėse ir pan., todėl suprantama, kad šie asmenys buvo nuteisti už šias nusikalstamas veikas kartu su A. T. kaip organizuotos grupės nariai ir toks kaltinimas nėra selektyvus.
62.7. Prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui teiginiai, kad A. T. yra nuteistas kelis kartus už tą pačią veiką, nes aplinkybė, jog vieną kartą puspriekabėje įrengta slėptuvė naudojama vis naujoms nusikalstamoms veikoms padaryti, kaip tik ir rodo, kad A. T. dalyvavo ne vienoje, o keliose nusikalstamose veikose. Kasatoriai deklaratyviai teigia, kad už A. T. veikas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu yra nuteisti V. V., V. L., nes apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodoma, kad V. L., V. V. būtų pripažįstami kaltais ir jiems būtų skiriamos bausmės už atitinkamų nusikalstamų veikų padarymą.
62.8. Neatitinka apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo argumentus nepatikrino A. T. nuteisimo už nusikalstamas veikas, įvykdytas 2011 m. sausio 14–15 d., pagrįstumo. Iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas detalių argumentų dėl A. T. pripažinimo kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį neišdėstė, o tik lakoniškai nurodė, kad, jo manymu. A. T. dėl šių nusikalstamų veikų nuteistas nepagrįstai. Kaip minėta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio kaip visumos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas tikrino dėl šių veikų pripažintų kaltais asmenų nuteisimo pagrįstumą, pateikė dėl to motyvuotas išvadas. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neišskyrė iš kitų nuteistųjų tarpo ir detaliau nepasisakė dėl A. T. nuteisimo už nusikalstamas veikas, įvykdytas 2011 m. sausio 14–15 d., nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus ignoravo, jų nevertino ir dėl to neišnagrinėjo nuteistojo A. T. gynėjo apeliacinio skundo.
62.9. Teisėjų kolegija sutinka, kad apeliacinės instancijos teismas, surašydamas nuosprendžio rezoliucinę dalį, klaidingai nurodė, esą pripažįsta A. T. kaltu pagal BK 99 straipsnį (2011 m. rugsėjo 23 d. nusikalstama veika), o ne pagal BK 199 straipsnį. Tačiau šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, nes apeliacinės instancijos teismo įžanginės ir aprašomosios dalies turinio analizė rodo, kad jokios panašios į BK 99 straipsnyje nustatytą genocido nusikaltimą veikos byloje nebuvo nagrinėjamos. Šis rašymo apsirikimas negalėjo suklaidinti nuteistojo A. T., ypač kai jį gynė kvalifikuotas gynėjas.
62.10. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamojo akto, prašymo pakeisti kaltinimą, nuosprendžių turinys nesuteikia pagrindo tvirtinti, jog kaltinimas A. T. buvo nekonkretus, nebuvo aiškus kaltinimo pagrindas ir tai suvaržė A. T. teisę į gynybą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas į šį nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentą atsakė tik iš dalies, patikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, tačiau įvertinus tai, kad A. T. teisė į gynybą dėl kaltinimo nekonkretumo nebuvo suvaržyta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad, apeliacinės instancijos teismui visa apimtimi neatsakius į šį nuteistojo A. T. apeliacinio skundo argumentą, buvo iš esmės pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimai.
63. Nuteistasis A. T. ir jo gynėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą apie jo dalyvavimą organizuotoje grupėje darant kontrabandą ir neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis pagrindė prielaidomis, nes nenustatyta, kad A. T. darė slėptuves ir suvokė, jog yra organizuotos grupės narys ir dalyvauja padarant šias nusikalstamas veikas. Padarytas pažeidimas, kasatorių nuomone, nulėmė rungimosi bei nekaltumo prezumpcijos principų, taip pat nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų pažeidimus.
63.1. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 204-458/2020). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90-976/2016, 2K-190-511/2020). Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018).
63.2. Priešingai nei nurodoma nuteistojo A. T. ir jo gynėjo kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, spręsdamas dėl to, ar A. T. įrengė slėptuves puspriekabėse, kurios panaudotos atliekant kontrabandą, neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis, ir motyvuotai paaiškino, kodėl išteisina A. T. dėl kaltinimų įvykdžius nusikalstamas veikas 2010 m. gruodžio 15 d., 2011 m. vasario 10 d., 2011 m. vasario 17 d., 2011 m. kovo 16 d., 2011 m. kovo 28 d., 2011 m. lapkričio 5 d., taip pat kodėl laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. T. kaltu dėl kitų nusikalstamų veikų.
63.3. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, kaip reikalaujama pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, analizavo nuteistųjų A. T., M. T., V. M., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. V., liudytojų R. Š., V. L., V. V. parodymus lygindamas juos tarpusavyje, kaip jie kito ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, atsižvelgdamas į kitus byloje surinktus įrodymus; taip pat analizavo nuteistojo N. B. parodymus, asmens parodymo atpažinti S. V. protokole, 2012 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime, operatyvinių veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuotus duomenis ir kitus byloje surinktus bei nuosprendyje nurodytus įrodymus, ir pripažino, kad nuteistasis A. T. įrengė slėptuves nuosprendyje nurodytose puspriekabėse ir pagrįstai nuteistas už tai, kad dalyvavo kontrabandoje ir neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis.
63.4. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl to, jog A. T. įrengė slėptuves puspriekabėse, grindžiamos ne spėjimu ar prielaidomis, o byloje surinktais ir nepažeidžiant esminių įrodymų vertinimo taisyklių įvertintais įrodymais. Be to, byloje nustatyta, kad A. T. slėptuves įrengė puspriekabių vietose, pasunkinančiose jų suradimą (grindyse po kroviniu), palyginti nedidelės talpos (telpa nuo kelių iki keliolikos cigarečių dėžių), taigi netinkamos kroviniui vežti, tentui laikinai saugoti, slėptuves įrengė ne vienoje puspriekabėje, o sugedus, jas užtaisydavo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistųjų M. T., V. M. parodymus, V. M. telefoninius pokalbius (tarp jų ir 2011 m. balandžio 14 d. 18.43 val. (IID-13) pokalbį), pripažino, kad nuteistasis A. T. įrengė ne visas slėptuves puspriekabėse, kurios panaudotos kontrabandai ir neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, ir dėl šių veikų jį išteisino.
63.5. Pagal teismų praktiką, apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-693/2015, 2K-90-895/2020). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojams ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2009, 2K-140/2014). Bylą išnagrinėjusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, pripažino, kad A. T. suvokė buvęs organizuotos grupės, besivertusios kontrabanda ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, nariu. Nesutikti su šia apeliacinės instancijos teismo išvada pagal kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
64. Nuteistasis A. T. ir jo gynėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neišnagrinėjo apeliacinio skundo, pažeidė nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, spręsdamas dėl A. T. nuteisimo dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2011 m. rugpjūčio 3 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. pagrįstumo.
64.1. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išvadą dėl A. T. kaltės padarius kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis 2011 m. rugpjūčio 3 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. iš esmės grindė aplinkybe, kad A. T. perkalė puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo panaudota šioms nusikalstamoms veikoms padaryti, identifikavimo numerį. Pakeisdamas apygardos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas išteisino A. T. dėl puspriekabės „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numerio perkalimo. Nors 2011 m. rugpjūčio 3 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. nusikalstamos veikos buvo padarytos panaudojant puspriekabę „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo A. T. įrengta slėptuvė, tačiau darant šias nusikalstamas veikas slėptuvė nebuvo panaudota, nes cigaretės slėptos balkiuose išpjautose ertmėse.
64.2. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas pagal baudžiamąjį įstatymą reiškia tai, kad bendras nusikalstamas sumanymas įgyvendinamas dviejų ar daugiau asmenų veiksmais ir kiekvieno jų veiksmai yra būtina sąlyga tam, kad būtų realizuota nusikaltimo sudėtis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2013).
64.3. Įvertinusi tai, kad A. T. nebuvo organizuotos grupės vadovas ar vienas iš lyderių, kad A. T. dalyvavimas susitarime 2011 m. rugpjūčio 3 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. padaryti kontrabandą ir neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis jokios reikšmingesnės įtakos nusikalstamų veikų padarymui neturėjo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. T. veika negali būti vertinama kaip būtina sąlyga kitiems bendrininkams padarant kontrabandą ir neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis 2011 m. rugpjūčio 3 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino, todėl inkriminuojant A. T. kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis 2011 m. rugpjūčio 3 d., 2011 m. rugsėjo 6 d., buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
64.4. Įvertinus tai, kas pirmiau nurodyta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuria A. T. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (2011 m. rugpjūčio 3 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. nusikalstamos veikos) naikintina ir baudžiamoji byla A. T. dėl šių kaltinimų nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Atitinkamai naikintinos nuosprendžių dalys, kuriomis tenkintas Vilniaus teritorinės muitinės dėl šių nusikalstamų veikų pareikštas civilinis ieškinys nustatant solidariąją A. T. atsakomybę. Pagrindo panaikinti dėl šių nusikalstamų veikų A. T. turtui pritaikytą turto konfiskavimą nenustatyta, nes apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų konfiskuotos nusikalstamoms veikoms padaryti panaudotų vilkikų ir puspriekabių vertę atitinkančios pinigų sumos. Dėl realiosios nusikaltimų sutapties
65. Nuteistasis A. T. ir jo gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad teismai, kvalifikuodami kai kurias A. T. nusikalstamas veikas kaip sudarančias realiąją sutaptį, o ne kaip pavienes tęstines veikas, netinkamai taikė BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį.
66. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą nuostatą, nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstinės nusikalstamos veikos sampratos įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme neatskleidžia, todėl jos turinys atskleidžiamas teismų praktikoje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl A. T. nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, teisinio vertinimo ir atsakydamas į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentą dėl to, kad bent jau dalis nuteistojo A. T. padarytų nusikalstamų veikų turėjo būti kvalifikuotos kaip pavienės tęstinės nusikalstamos veikos, detaliai aptarė teismų praktiką, todėl teisėjų kolegija papildomai jos nekartoja (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 30.108, 30.109, 30.111 punktai). Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nurodyta praktika atitinka ir naujausią kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl pavienių tęstinių ir kelių sudarančių realiąją sutaptį nusikalstamų veikų atskyrimo. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad esminis tęstinės nusikalstamos veikos požymis yra bendras sumanymas (bendra tyčia daryti nusikalstamas veikas), kuris paprastai nustatomas, kai kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).
67. Nuteistasis ir jo gynėjas teigia, kad kaip tęstinės nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuojamos tos, kurios buvo įvykdytos panaudojant tą pačią puspriekabę su įrengta slėptuve, taip pat tos, kurios buvo padarytos artimu viena nuo kitos laiku ar tą pačią dieną.
68. Pažymėtina, kad vienas iš kontrabandos nusikalstamos veikos padarymo požymių yra daiktų gabenimas per valstybės sieną. Pagal A. T. ir kitų nuteistųjų įgyvendintą kontrabandos mechanizmą valstybinė siena gabenant privalomus pateikti muitinei daiktus buvo kertama per pasienio postus, nepateikiant jų muitinės kontrolei, kai ji buvo atliekama. Dėl to darant šias nusikalstamas veikas iškildavo pavojus, kad kontrabanda gabenamos prekės bus aptiktos, o jas gabenančios transporto priemonės bus sulaikytos, tai darę asmenys bus nustatyti ir patraukti atsakomybėn. Taigi, kitas kontrabandos nusikaltimas galėjo būti padarytas tik tada, kai sėkmingai pavykdavo pabaigti pirmąjį kontrabandos nusikaltimą, o tai lemia išvadą, kad nagrinėjamoje byloje tyčia daryti kitą kontrabandos nusikaltimą bendrininkams naujai susiformuodavo tik sėkmingai padarius pirmą kontrabandos nusikaltimą. Todėl keli kontrabandos nusikaltimai, padaryti panaudojant tą pačią puspriekabę, tą pačią dieną ar artimu vienas nuo kito laiku, negali būti kvalifikuoti kaip tęstinės nusikalstamos veikos, kurias jungė bendras sumanymas. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis taip pat buvo įmanomas tik sėkmingai įvykdžius kontrabandos nusikaltimą.
69. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai, kvalifikuodami A. T. veikas kaip savarankiškas, atskiras veikas, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
70. Kasaciniame skunde nuteistųjų M. T. ir V. M. gynėjas advokatas G. Bukauskas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, skirdami bausmę M. T. ir V. M., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius nurodo, kad žemesnės instancijos teismai, pripažinę, jog baudžiamasis procesas nagrinėjamoje byloje užtruko nepagrįstai ilgai, turėjo, laikydamiesi lygiateisiškumo principo, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnes, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmes, o būtent baudas, visiems nuteistiesiems, tarp jų ir nuteistiesiems M. T. ir V. M.
71. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, kad parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K- 302-489/2019, 2K-157-976/2022, 2K-165-976/2022 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302-489/2019, 2K-157-976/2022, 2K- 165-976/2022).
72. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi kasacinį skundą, daro išvadą, kad teismai, parinkdami ir skirdami nuteistiesiems M. T. ir V. M. griežtesnes bausmes nei kitiems nuteistiesiems, tinkamai taikė bausmių skyrimą reguliuojančias BK normas, taip pat, nepažeisdami asmenų lygiateisiškumo principo, tinkamai motyvavo individualizuotų bausmių skyrimą nuteistiesiems.
72.1. Teismų praktikoje nuosekliai nurodoma, kad teisingos bausmės paskyrimas neatsiejamai susijęs ir su bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K- 253-699/2018, 2K-78-648/2020 ir kt.). Be to, bausmės individualizavimą gali veikti ir kitos aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, yra reikšmingos teisingai bausmei paskirti. Pagal teismų praktiką, nustatant nuteistajam bausmės dydį, bausmės lyginimas su kitiems bendrininkams paskirtos bausmės dydžiais neturi reikšmės, nes bausmės skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia tiek konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu nuteistuoju, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdžiu, jo asmenybe ir kt.(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-489/2021, 2K-24-654/2023).
72.2. Žemesnės instancijos teismai, parinkdami ir skirdami skirtingas bausmes M. T. ir V. M., kurie įvykdė ženkliai daugiau nusikaltimų nei kiti nuteistieji ir buvo pripažinti organizatoriais, nepažeidė lygiateisiškumo ir teisingumo principų. Priešingai, BK nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą (BK 41, 54, 61–64 straipsniai), ir pirmiau aptarta teismų praktika įpareigoja teismą kiekvienam nuteistajam paskirti individualizuotą bausmę. Teismai gana plačiai motyvavo, kodėl nuteistiesiems M. T. ir V. M. skiriamos atitinkamos bausmės (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 882– 885 lapai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 23.55–23.62 punktai).
73. Teismai šioje byloje taip pat aiškiai pripažino, kad baudžiamasis procesas nagrinėjamoje byloje užtruko nepagrįstai ilgai, ir nurodė, kokias kompensacines priemones skirdami bausmes taiko visiems nuteistiesiems, taip pat ir nuteistiesiems M. T. ir V. M. Pirmosios instancijos teismas, taip pat apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas panašius apeliacinio skundo argumentus, susijusius su BK 54 straipsnio 3 dalies netinkamu taikymu pirmosios instancijos teisme, konkretizavo, kad, siekiant kompensuoti būtent šių nuteistųjų teisės į pagrįstos trukmės baudžiamąjį procesą pažeidimą, jiems buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, artimesnės minimaliam sankcijoje nurodytam bausmės dydžiui.
73.1. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-78-648/2020, 2K-165-976/2022). BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
73.2. Pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas, taip pat taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (kai tokia galimybė nustatyta įstatyme) arba skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-7-8-788/2018, 2K-165- 976/2022 ir kitos). Nustatęs pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę, teismas privalo svarstyti, kaip galėtų būti kompensuotas teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas. Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiems asmenims yra tinkama teisinės gynybos priemonė, kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-976/2022).
73.3. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, be kitų svarbių aplinkybių, įvertinęs užsitęsusio proceso trukmės faktą, nusprendė, jog bausmės paskirtį užtikrinantis teisingumo principo įgyvendinimas bus pasiektas individualizavus kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl ilgos proceso trukmės. Taigi, skirdamas bausmę kaltinamajam M. T., teismas, visų pirma, vertino jo padarytus nusikaltimus ir jo vaidmenį juose (padarytas labai sunkus nusikaltimas, sunkūs ir apysunkiai nusikaltimai; jis pripažintas organizatoriumi); asmenybę (tai, kad jis anksčiau buvo teistas, tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta; tai, kad jis dirba, vedęs). Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. M., taip pat atsižvelgė į jo padarytus nusikaltimus ir jo vaidmenį juose (padarytas labai sunkus nusikaltimas, sunkūs ir apysunkiai nusikaltimai, jis pripažintas organizatoriumi), asmenybę (anksčiau nebuvo teistas, po to, kai buvo padarytos nagrinėjamos nusikalstamos veikos, vėl padarė nusikalstamas veikas; į tai, kad pripažino kaltę ir padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas).
Antra, teismas atsižvelgė į tai, kad baudžiamasis procesas nagrinėjamoje byloje truko nepagrįstai ilgai. Įvertinęs visas aplinkybes, kurias įpareigoja vertinti BK ir pirmiau aptarta teismų praktika, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinamiesiems M. T. ir V. M. skiriamos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijoje už atitinkamus nusikaltimus nustatytam šios bausmės minimumui.
73.4. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs nuteistųjų gynėjo apeliacinį skundą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas M. T. ir V. M. skirtinų bausmių dydžius motyvuotai ir pagrįstai sumažino, taip kompensuodamas pernelyg ilgo baudžiamojo proceso trukmės sukeltus neigiamus padarinius. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs M. T. ir V. M. už jų padarytus nusikaltimus paskirtas bausmes (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 23.57–23.60 punktai), pagrįstai pripažino, kad pirmosios instancijos teismas bausmės paskirtį užtikrinantį teisingumo principą įgyvendino ne tik parinkdamas nuteistiesiems M. T. ir V. M. sankcijose nustatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmes, gerokai mažesnes už sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį, arba bausmes, artimas sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui, taip pat paskirdamas kitos rūšies bausmes – baudas; tačiau ir taikydamas palankų nuteistiesiems bausmių bendrinimą (bausmių apėmimą kai kuriais atvejais, nors turėjo būti taikomas dalinis bausmės pridėjimas), dėl kurio galutinė bausmė sumažėjo. Kartu būtina pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs netinkamą bausmių bendrinimo būdą, nesunkino nuteistųjų M. T. ir V. M. teisinės padėties, nes dėl to nebuvo prokuroro skundo (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 23.64 punktas).
73.5. Teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisinęs nuteistuosius V. M. ir M. T. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, M. T. – pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už apysunkio nusikaltimo padarymą, netinkamai taikė bausmių skyrimo taisykles. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, galutinės bausmės nuteistiesiems nesumažėjo, tačiau teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju M. T. nuteistas už 116 nusikaltimų padarymą, iš kurių 3 yra sunkūs, o 113 – apysunkiai nusikaltimai, o V. M. nuteistas už 122 nusikaltimų padarymą, iš kurių 4 yra sunkūs, 108 – apysunkiai ir 10 – nesunkūs nusikaltimai. Už šių nusikaltimų padarymą nuteistiesiems M. T. ir V. M. paskirta po 160 MGL (6025 Eur) dydžio bauda ir laisvės atėmimo bausmės nuo šešių mėnesių iki dvejų metų. Už sunkaus nusikaltimo, nurodyto BK 266 straipsnio 3 dalyje, padarymą jiems paskirtos šešerių metų laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu prilygsta BK 266 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytam minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės (jų kaip organizatorių vaidmuo ir kt.) leidžia daryti išvadą apie šių nuteistųjų asmenybių pavojingumą bei polinkį daryti ekonominio pobūdžio savanaudiškas nusikalstamas veikas (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 23.62 punktas).
73.6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisė nustatytas bausmių šiems nuteistiesiems bendrinimo klaidas ir atitinkamai sumažino galutinę bausmę (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 23.65–23.66 punktai).
74. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi kasacinį skundą, daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismai, parinkdami laisvės atėmimo bausmes ir nustatydami jų dydžius, nepadarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, taip pat laikėsi teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų dėl kompensacinių priemonių taikymo už nepagrįstai ilgą baudžiamąjį procesą, o būtent dėl per ilgo bylos nagrinėjimo paskyrė švelnesnes bausmes pagal sankcijos ribas. Dėl BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalies taikymo
75. Prokurorė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą išieškoti konfiskuoti vilkikų ir puspriekabių vertę atitinkančias pinigų sumas iš nuteistųjų, netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio 5 dalį. Prokurorė, visų pirma, nurodo, kad pagal byloje susiklosčiusias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą konfiskuodamas ne vilkikus ir puspriekabes natūra, bet išieškodamas jų vertę atitinkančią pinigų sumą iš nuteistųjų; antra, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo dvigubai sumažino konfiskuotinų sumų dydžius.
76. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonės (vilkikai ir puspriekabės, kuriomis buvo gabentos cigaretės) yra nusikalstamų veikų padarymo priemonės ir turi būti konfiskuojamos. Tačiau teismai, įvertinę byloje susiklosčiusias aplinkybes skirtingai sprendė klausimą, ar nagrinėjamu atveju taikytinas konfiskuotinų nusikalstamų veikų priemonių vertės išieškojimas (BK 72 straipsnio 5 dalis).
77. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad vilkikai ir puspriekabės, kuriais buvo gabenamos cigaretės, nusikalstamų veikų padarymo metu priklausė įmonėms ir ikiteisminio tyrimo metu buvo joms grąžintos, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nusprendė iš nuteistųjų, kurie dalyvavo atskirose nusikalstamose veikose, išieškoti konfiskuotino turto – vilkikų ir puspriekabių – vertę atitinkančias pinigų sumas. Kartu, teismas, įvertinęs vilkikų ir puspriekabių nusidėvėjimą per kiek daugiau nei dešimt metų, taip pat priteisto civilinio ieškinio dydį, nuteistiesiems paskirtas baudos bausmes bei kitus dėl ilgo baudžiamojo proceso patiriamus turtinius suvaržymus, konstatavo, jog tinkamas BK 72 straipsnio tikslų įgyvendinimas nepažeidžiant proporcingumo ir teisingumo principų, yra išieškoti iš nuteistųjų pusę nustatytos nusikaltimų priemonių vertės atitinkančias pinigų sumas lygiomis dalimis (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 890–897 puslapiai).
78. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė konfiskuotino turto vertę, tačiau netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalį, tokį sprendimą grįsdamas tik tuo, kad vilkikai ir puspriekabės nusikalstamų veikų padarymo metu priklausė įmonėms ir ikiteisminio tyrimo metu buvo joms grąžintos. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat ir gautus atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, konstatavo, kad byloje negauta objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, jog šių transporto priemonių negalima buvo konfiskuoti natūra.
78.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nustatyta, jog nuteistieji M. T., V. M., Z. J., siekdami padaryti kontrabandas, neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, įsigijo įmones „Evtrans“, „Darda“, V. M., S. V., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, įsigijo įmones „Transsisto“, „Ekspoverslas“, N. B. įsigijo įmones „Transarloja“, „Transbaltika“, „Transkita“, „Nikimeksa“, „Somina“, „Alan“, Latvijos Respublikos įmones „SIA Autosale“ ir „SIA Automovė logistic“ ir šių įmonių vardu įregistravo padarant nusikalstamą veiką dalyvavusias transporto priemones. Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistieji įsigijo atitinkamas puspriekabes ir vilkikus, naudotus nusikalstamoms veikoms (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 25.85, 25.86 punktai).
78.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsiaiškinti, kodėl nebuvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas transporto priemonėms, kurių vertę pirmosios instancijos teismas konfiskavo iš nuteistųjų, ir kokios objektyvios kliūtys neleido konfiskuoti natūra minėtų transporto priemonių, atliko įrodymų tyrimą. Teismas, ištyręs ir įvertinęs prokurorės pateiktą informaciją, konstatavo, kad kol vyko ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, tam tikroms transporto priemonėms nebuvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, todėl jos buvo parduotos į užsienį, perduotos kitoms įmonėms, utilizuotos dėl susidėvėjimo arba išvis dingo ir jų likimas nežinomas. Tokią situaciją teismas vertintino nuteistųjų, iš kurių buvo išieškota šių transporto priemonių vertė, naudai (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 25.87–25.91 punktai).
78.3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs transporto priemonių, kurioms buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nustatė, kad viena vertus, pirmosios instancijos teismas atsisakė konfiskuoti natūra atitinkamus vilkikus ir puspriekabes, nes neįrodyta, jog šios transporto priemonės būtų naudotos kaip priemonės nusikalstamoms veikoms daryti, kita vertus, nuosprendyje toms pačioms transporto priemonėms taikė laikiną nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant jomis disponuoti iki išieškojimo pradžios ir konfiskavimo (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 25.95–25.96 punktai).
78.4. Apeliacinės instancijos teismas kai kuriais atvejais taip pat nustatė faktines ir teisines klaidas, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje sprendžiant dėl nusikaltimo priemonių konfiskavimo ar jų vertės išieškojimo, tokias kaip priimti sprendimai dėl tos pačios transporto priemonės konfiskavimo ir jos vertės išieškojimo; taip pat padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš visų dalyvavusių nusikalstamoje veikoje priteisti lygiomis dalimis, neindividualizuojant jų dydžio, neatsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo indėlį padarant nusikalstamą veiką, yra nepagrįstas (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 25.92, 25.93 punktai).
79. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, įskaitant nusikalstamos veikos priemonę. Kitiems asmenims priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas nustačius baudžiamajame įstatyme nurodytas sąlygas.
80. BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-2-693/20192K-72-489/2020), t. y. apsaugomos teisės trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti. Kasacinės instancijos teismo praktika formuojama taip, kad, tik nesant teisinio pagrindo ir (ar) galimybių konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę, sprendžiama, ar yra pagrindai ir sąlygos taikyti jos vertės (ar dalies vertės) išieškojimą.
80.1. Kasacinės instancijos teismas nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021, 2K-201- 303/2022, 2K-30-788/2023, 2K-118-788/2023).
80.2. Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-72-489/2020).
80.3. Nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107- 976/2021, 2K-208-511/2024).
80.4. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad turto vertė neturėtų būti išieškoma vien tik todėl, kad dėl ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo tokio turto natūra nepavyko išsaugoti ar jis nuvertėjo, kad teisėsaugos institucijos nesudarė sąlygų konfiskuoti turtą natūra, nors tokių galimybių turėjo, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-788/2023, 2K-118- 788/2023). Teismo vertinimas, kad nėra galimybių realizuoti konfiskuotiną turtą, taip pat neturėtų būti kliūtis tokį turtą konfiskuoti natūra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023).
81. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi prokurorės kasacinio skundo argumentus, įvertinusi BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytą reguliavimą ir aptartą teismų praktiką, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima spręsti, kad vilkikų ir puspriekabių nebuvo galima konfiskuoti natūra (BK 72 straipsnio 1–4 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nepadarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos, spręsdamas, kad byloje nenustatyti nusikalstamų priemonių vertės išieškojimo teisiniai pagrindai (BK 72 straipsnio 5 dalis).
82. Abiejų instancijų teismai nustatė ir prokurorė kasaciniu skundu neginčija aplinkybės, kad dalį transporto priemonių nusikalstamoms veikoms daryti įsigijo nuteistųjų ir atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų įgytos įmonės, kitas transporto priemones įsigijo ar nusikalstamoms veikoms daryti parūpino patys nuteistieji. Taigi transporto priemonių savininkais nebuvo nesusiję su nusikalstamomis veikomis asmenys. Tačiau prokurorė teigia, kad šioje byloje susiklosčiusios sudėtingos teisinės ir faktinės aplinkybės lėmė, kad nagrinėjant šią bylą teisme, jau nebuvo galimybės konfiskuoti nusikalstamų veikų priemonių natūra, todėl byloje taikytina BK 72 straipsnio 5 dalis. Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 25.84 punkte nurodytos transporto priemonės po jų sulaikymo buvo grąžintos nusikalstamų veikų padarymo metu jas valdžiusioms įmonėms ir žinomiems teisėtiems savininkams ikiteisminio tyrimo pareigūnų ne šioje byloje, o kitų ikiteisminių tyrimų metu; paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie šioje byloje nuteistų asmenų veiksmų pobūdį ir sudėtingą nusikaltimų mechanizmą, prie šios baudžiamosios bylos buvo prijungtos 27 baudžiamosios bylos, kuriose dar vyko ikiteisminis tyrimas, taip pat baudžiamosios bylos su teismų nuosprendžiais, kuriuose buvo prašoma atnaujinti bylas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; visos transporto priemonės, kurioms šioje byloje netaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, buvo naudojamos nusikalstamoms veikoms iki 2011 m. lapkričio 24 d., t. y. iki aktyvių ikiteisminių veiksmų šioje byloje pradžios.
83. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad prokurorės nurodytos aplinkybės neabejotinai faktiškai apsunkino nusikalstamų veikų priemonių konfiskavimą. Tačiau valstybės iššūkiai vykdant pozityviąją pareigą tinkamai organizuoti galimai padarytų ar daromų nusikalstamų veikų tyrimą, įskaitant ir tas, kurios daromos organizuotai, negali lemti skirtingo baudžiamųjų įstatymų aiškinimo ir taikymo traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn asmenims. Taigi, tai, kad nuteisus vairuotojus kitose bylose baudžiamaisiais įsakymais, transporto priemonės būdavo grąžinamos įmonėms (kaip paaiškėjo šioje byloje, įsteigtoms nusikalstamoms veikoms daryti) ir vėliau perleidžiamos tretiesiems asmenims, nei tai, kad sprendimai dėl transporto priemonių likimo (grąžinimo ar laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo) yra išspręsti kitus ikiteisminius tyrimus organizavusių ir kontroliavusių prokurorų, o ne šios bylos prokurorų, nei tai, kad nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu ilgai slėpė informaciją apie transporto priemones, pagal pirmiau pateiktą teismų praktiką nesudaro teisinio pagrindo netaikyti transporto priemonių konfiskavimo natūra, o išieškoti iš nuteistųjų nusikalstamų veikų priemonių vertę.
84. Taigi, apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai netaikė BK 72 straipsnio 5 dalies, nes nenustatyti jos taikymo pagrindai. Taip pat pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, jog, nors nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos priemonės turėtų būti konfiskuojamos natūra, tačiau po įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme, nustatyta, kad šiuo metu konfiskuotini vilkikai ir puspriekabės, dėl kurių konfiskavimo (ar jų vertės išieškojimo) šioje byloje vyksta ginčas, yra nusidėvėję, utilizuoti, nežinia kur esantys, todėl jų konfiskuoti nėra jokių realių galimybių.
85. Nuteistasis A. T. ir jo gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išsprendė turto konfiskavimo klausimą, nes, išteisinęs A. T. dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2010 m. gruodžio 15 d., 2011 m. vasario 10 d., 2011 m. vasario 17 d., 2011 m. kovo 16 d., 2011 m. kovo 28 d., 2011 m. lapkričio 5 d., nepanaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria nuspręsta iš A. T. ir kitų atitinkamų nuteistųjų lygiomis dalimis konfiskuoti vilkikų ir puspriekabių vertę atitinkančias pinigų sumas.
86. Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį, jog, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje užfiksuotas teismo sprendimas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų konfiskuotos vilkikų ir puspriekabių vertę atitinkančios piniginės sumos. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuspręsdamas panaikinti sprendimą išieškoti vilkikus ir puspriekabes atitinkančias pinigų sumas dėl visų nuteistųjų, neišskyrė A. T. iš kitų nuteistųjų tarpo, nesuteikia pagrindo teigti, kad šis teismas spręsdamas dėl A. T. turto konfiskavimo netinkamai taikė BK 72 straipsnio normas, kad dėl to buvo padaryti esminiai BPK 328 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 1, 4 dalių pažeidimai. Dėl antrinės teisinės pagalbos
87. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. sausio 9, 10, 13 d. pateikė pažymas, o 2025 m. vasario 11 d. patikslintą pažymą, kuriose prašoma iš nuteistųjų V. Mi., V. S., V. K., A. A., V. J., P. B., A. H., A. T. valstybės naudai priteisti atitinkamas pinigų sumas už advokatų E. Karažino, M. Švano, A. Saulėnienės, A. Bračiulienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistiesiems.
88. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
89. Ši kasacinė byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama pagal prokurorės kasacinį skundą, kuris paduotas nuteistųjų teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 51 straipsnio 2 dalimi, 375 straipsnio 1 dalimi, pripažino gynėjų dalyvavimą būtinu. Dėl to buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios sprendimu nuteistiesiems buvo parinkti atitinkami gynėjai. Pagal teismų praktiką, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021).
90. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistųjų atmestinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais, n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Aidos Japertienės, nuteistųjų M. T. ir V. M. gynėjo advokato Gedimino Bukausko kasacinius skundus atmesti. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendį: Panaikinti nuosprendžių dalis, kuriomis A. T. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį (2011 m. rugpjūčio 3 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. nusikalstamos veikos) ir baudžiamąją bylą dėl šių veikų A. T. nutraukti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinti kitas bausmes, paskirtas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 350 MGL (13 181 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 23 d. laiką (23 dienas, jos prilygintos 46 MGL dydžio baudai) ir laikyti, kad A. T. turi sumokėti 304 MGL (11 448,64 Eur) dydžio baudą. Panaikinti nuosprendžių dalis, kuriomis dėl 2011 m. rugpjūčio 3 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. nusikalstamų veikų iš A. T. solidariai priteista valstybės naudai atitinkamai 249 611,91 Eur ir 254 016,16 Eur. Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 9, 10, 13 d., taip pat 2025 m. vasario 11 d. prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo.
Ištaisyti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą – nuosprendžio rezoliucinės dalies teiginį – „A. T. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX- 1495 redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (2011 m. rugsėjo 23 d. epizodas), perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 99 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam 120 MGL dydžio (4519 Eur) baudą“ įrašant „A. T. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 25 straipsnio 4 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (2011 m. rugsėjo 23 d. epizodas), perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam 120 MGL dydžio (4519 Eur) baudą“.
Kitos nuosprendžių dalies nekeisti.