LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 6 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistajam D. A. ir jo gynėjui advokatui Dariui Pociui, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. B., J. G. G., R. I., A. U. ir V. K. atstovei advokatei Gitanai Martyšienei, viešame teismo posėdyje, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. nutarties.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus keturiolikos metų laisvės atėmimo bausme; – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis V. K.) šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; – pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis R. S.) šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; – pagal BK 146 straipsnio 2 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir D. A. paskirta galutinė subendrinta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. A. konfiskuota automobilio „Mercedes Benz S320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 2628 Eur. Iš civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai – civilinei ieškovei G. B. priteista 136,43 Eur turtinės žalos, 22 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos neturtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo; nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams A. U. – 22 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos neturtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo; J. G. G. – 23 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos neturtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo; R. I. – 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos neturtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo; E. K. – 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; A. S. K. – 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; V. K. – 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. K. civilinis ieškinys atmestas. Iš D. A. priteista nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams G. B. 1421,40 Eur, A. U. 2497 Eur, R. I. 711,40 Eur, J. G. G. 711,40 Eur, V. K. 363 Eur, A. K. 1980 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo. Iš D. A. priteista valstybei 49,93 Eur, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 165 Eur proceso išlaidų atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. nutartimi nuteistojo D. A. ir jo gynėjo advokato Dariaus Pociaus apeliaciniai skundai atmesti. Iš D. A. priteista nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams V. K. 217,80 Eur, A. U. 435,60 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Nagrinėjamoje byloje:
1.1. D. A. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus, BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 281(1) straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 22.40 val., tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2018 m. spalio 3 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 127, 136.3, 136.4, 136.5 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „Mercedes Benz S320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus (nustatytas 1,76 promilės girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti; įvažiavęs į kelią Mažeikiai–Plungė (Nr. 164), kuriame leistinas greitis 90 km/h, dėl chuliganiškų paskatų tyčia padidino vairuojamo automobilio greitį iki 160–180 km/h ir, veikdamas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, keldamas pavojų automobilyje esančių keleivių J. P., E. J. ir K. P. bei aplinkinių gyvybei, būdamas abejingas bet kokioms pasekmėms, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, savo elgesiu rodydamas atvirą iššūkį ir paniekinimą nustatytoms Kelių eismo taisyklėms, vairavimo kultūrai ir eismo dalyvių saugumui, ignoruodamas keleivių prašymus mažinti greitį, apie 12,5 km važiavo žymiai viršydamas leistiną greitį; kelio Mažeikiai–Plungė (Nr. 164) 51 km 850 m, ties Berenių k., Plungės r., važiuodamas apie 133–139 km/h greičiu, atlikdamas priekyje ta pačia eismo juosta važiuojančio automobilio lenkimą, neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas ir jis galės grįžti į savo eismo juostą, nekliudydamas lenkiamai transporto priemonei, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į priekyje ta pačia eismo juosta važiuojantį R. U. vairuojamą automobilį „Toyota Auris“ (valst.
Nr. (duomenys neskelbtini)), pastarasis automobilis nuo smūgio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu V. K. vairuojamu vilkiku „Scania R450“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Schmitz Cargobull“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Susidūrimo metu žuvo automobilio „Toyota Auris“ vairuotoja R. U. ir keleivė L. K., o V. K. buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip D. A. tyčia dėl chuliganiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė du žmones ir vienam asmeniui sukėlė fizinį skausmą.
1.2. D. A. taip pat nuteistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su T. Š., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje nustatytu pagrindu, 2020 m. balandžio 16 d. užpuolė, sumušė R. S. ir neteisėtai atėmė šiam laisvę, tačiau ši teismų priimtų procesinių sprendimų dalis kasacine tvarka nėra skundžiama.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį ir jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktų perkvalifikuoti į BK 281 straipsnio 6 dalį; panaikinti paminėto nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. nutarties dalis, kuriomis jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas V. K.), BK 281(1) straipsnio 1 dalį, ir dėl šių nusikalstamų veikų jam baudžiamąją bylą nutraukti; kasacinės instancijos teismui nustačius, kad jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnį, panaikinti paminėtų nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus, ir jam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Žemesniųjų instancijų teismai kasatoriaus veiksmus, kuriais buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu žuvo du žmonės, nepagrįstai kvalifikavo kaip netiesiogine tyčia padarytą kvalifikuotą nužudymą. Nustatydami jo veiksmuose kaltės formą ir rūšį, teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, nevertino jų visumos.
2.2. Abu bylą nagrinėję teismai nepagrįstai pripažino įrodytomis aplinkybes, kad jis iki eismo įvykio važiavo 160–180 km/h ar net didesniu greičiu; esant intensyviam eismui ir priešpriešine eismo juosta artėjant vilkikui, pradėjo rizikingai lenkti neįsitikinęs tokio manevro saugumu.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad liudytojų nurodytos aplinkybės, susijusios su automobilio „Mercedes Benz“ stabdymo ir susidūrimo su automobiliu „Toyota Auris“ momentais, nevisiškai sutampa su eismo įvykio vietos protokole užfiksuotais duomenimis bei eismo įvykio ekspertizės išvadoje nustatytu eismo įvykio mechanizmu, tačiau pripažino, kad šie neatitikimai nėra esminiai ir nepaneigia byloje padarytos išvados, jog jis prieš eismo įvykio kilimą važiavo kur kas didesniu, nei tame kelio ruože leistinas, greičiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad tokia išvada patvirtina svarbią aplinkybę, jog, prieš atlikdamas lenkimą, jis žymiai sumažino automobilio greitį – nuo 160–180 km/h ar net didesnio greičio iki 133–139 km/h – ir tai padarė siekdamas įsitikinti, kad lenkimą atlikti saugu. Kitų greičio sumažinimo priežasčių byloje nenustatyta. Taigi ši aplinkybė patvirtina, kad jis nebuvo abejingas galimiems savo pavojingos veikos padariniams, ir kartu paneigia netiesioginei tyčiai nustatyti būtiną požymį „sąmoningai leido jiems atsirasti“.
2.4. Nors apeliacinės instancijos teismas sutiko su apeliacinio skundo argumentais ir pripažino, kad eismo sąlygos įvykio metu buvo geros, tačiau padarė prieštaringą išvadą, kad jos nebuvo tokios geros, jog jis galėjo pagrįstai tikėtis išvengti eismo įvykio. Tokiu atveju lieka neaišku, kokios eismo sąlygos turėjo būti, kad būtų galima pagrįstai tikėtis išvengti eismo įvykio. Teismai, spręsdami apie eismo intensyvumą nagrinėjamo įvykio metu, iš esmės vertino tik liudytojų S. K. ir S. K. parodymus, be to, juos, kaip ir nukentėjusiojo V. K. parodymus, vertino netinkamai, padarė klaidų dėl jų turinio. Iš nukentėjusiojo V. K. parodymų galima daryti išvadą, kad lenkimo metu priešpriešinėje eismo juostoje eismas, priešingai nei konstatavo teismai, nebuvo tiek intensyvus, kad nebūtų galima pagrįstai tikėtis atlikti lenkimo ir saugiai grįžti į savo eismo juostą. Lenkimas buvo atliekamas esant didesniam nei 400 m atstumui iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės, kurią vairavo nukentėjusysis. Liudytojas S. K. nurodė, kad nelenkė priešais juos važiuojančio R. U. vairuojamo automobilio „Toyota Auris“, nes matė priekyje važiuojančias ir kitas transporto priemones, tačiau tokią galimybę turėjo. Taigi, teismai, nesant objektyvių duomenų, nepagrįstai padarė kategorišką išvadą, kad S. K. automobilio „Toyota Auris“ nelenkė dėl eismo intensyvumo.
2.5. Pagal bylos faktines aplinkybes, prieš atliekant lenkimo manevrą, padėtis kelyje nebuvo tokia sudėtinga (pavojinga), kad jis galėtų suvokti savo veiksmų (lenkimo) pavojingumą, numatyti susidūrimo su kitais automobiliais tikimybę ir kad tokia tikimybė, atsižvelgiant į automobilio greitį, yra pakankamai didelė. Važiuodamas didesniu (apie 50 km/h) nei maksimalus leistinas greičiu, jis turėjo pagrindą tikėtis, kad saugiai aplenks lenkiamą automobilį ir saugiai sugrįš į savo eismo juostą, o atsiradus kliūčiai, suspės automobilį sustabdyti, nes automobilis buvo techniškai tvarkingas, o greitis nebuvo kritiškai didelis. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad, važiuojant prieš lenkimą sumažintu greičiu (apie 139 km/h), nebuvo galima automobilio sustabdyti tiek, kad šiuo konkrečiu atveju būtų išvengta eismo įvykio.
Atliekant lenkimo manevrą, nors ir temo, matomumas buvo geras, kelio danga kokybiška, eismas nebuvo intensyvus. Tarp kasatoriaus lenkiamo automobilio ir priešais šį važiuojančio automobilio „Toyota Auris“, kurį vėliau kasatorius kliudė, buvo apie 20–30 metrų atstumas, o tarp priešpriešiais atvažiuojančio vilkiko – apie 400 m, tai patvirtino liudytojai V. K. ir S. K., t. y. asmenys, kurie vairavo transporto priemones. Šie atstumai galėjo leisti jam tikėtis, kad yra pakankamai saugu atlikti lenkimo manevrą ir sugrįžti į savo eismo juostą, vis dėlto jis nepakankamai įvertino situaciją prieš įvykį. Esant aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad jis privalėjo suvokti, jog žymiai (apie 50 km/h) viršydamas leidžiamą greitį ir atlikdamas lenkimą elgiasi rizikingai, ir numatyti savo tokio elgesio abstrakčią pavojingų padarinių atsiradimo galimybę, tačiau, įvertinęs matomumą, kelio dangą, eismo intensyvumą, atstumus tarp automobilių, turėjo pagrindą tikėtis, kad jam pavyks išvengti pavojingų padarinių.
Jo valia buvo nukreipta į tai, kad dėl jo veikos pavojingų padarinių nebūtų. Jis pervertino paminėtų aplinkybių įtaką priežastingumo grandinėje ir neteikė reikšmės aplinkybėms, kurios iš tikrųjų gali turėti įtakos padarinių atsiradimui (pvz., lenkdamas automobilius nebuvo pakankamai atidus ir nesilaikė saugaus atstumo nuo šalia važiuojančių transporto priemonių), todėl elgėsi lengvabūdiškai. Šioje situacijoje, priešingai žemesniųjų instancijų teismų teiginiams, padarinių nenoras nepasireiškė tikėjimu sėkme, likimu, nuojauta, prietarais ir pan., egzistavo objektyvios aplinkybės, leidusios jam manyti, kad jo sukurtoje pavojingoje, rizikingoje situacijoje nekils padarinių. Taigi, jis elgėsi neatsargiai, t. y. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.
2.6. Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas tyčios turinį, nepagrįstai sureikšmino aplinkybes, kad jis anksčiau baustas už administracinius nusižengimus ir teistas už nusikalstamas veikas. Kasatorius pripažįsta, kad buvo sistemingai baudžiamas už KET pažeidimus, taip pat ir vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, tačiau paskutinį kartą administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimą buvo trauktas 2017 m., t. y. prieš trejus metus iki nagrinėjamo eismo įvykio.
2.7. Kasatoriaus veiką kvalifikuojant kaip nužudymą, jam nepagrįstai inkriminuoti BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyti veiką kvalifikuojantys požymiai. Nagrinėjamas eismo įvykis sukeltas vairuojant automobilį, o tai savaime nėra pavojinga kitų žmonių gyvybei, kaip, pvz., padegimas, sprogdinimas, geriamojo vandens, maisto, aplinkos užnuodijimas chemikalais ar radioaktyviosiomis bei kitokiomis medžiagomis, šaudymas ir kt. Vairuodamas automobilį jis nekirto ištisinių važiuojamosios dalies eismo juostų, nepažeidė draudžiamųjų kelio ženklų reikalavimų, jokiais savo veiksmais netrukdė kitiems eismo dalyviams ir pan. Kartu su juo važiavę liudytojai parodė, kad iki eismo įvykio jų gyvybei ar sveikatai jokio pavojaus nebuvo. Todėl aplinkybės, kad jis vairavo automobilį pavojingai ir chuliganiškai, keldamas pavojų automobilyje esančių keleivių gyvybei, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, savo elgesiu rodydamas atvirą iššūkį ir paniekinimą nustatytoms eismo taisyklėms, vairavimo kultūrai ir eismo dalyvių saugumui, nepatvirtintos jokiais bylos duomenimis.
2.8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra įtrauktas į kitų nusikalstamų veikų sudėtis, asmens veiksmai atskirai pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį nekvalifikuojami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320-693/2018). Taigi, kaltinamojo veiksmai – eismo įvykio sukėlimas, esant neblaiviam, kai jo metu atsiranda BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyje nurodyti padariniai, papildomai pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį nekvalifikuojami. Neblaivaus asmens sukeltą eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus (žmonės), kvalifikuojant kaip nužudymą, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio taip pat neturėtų būti kvalifikuojamas papildomai pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį. Tokiu atveju neblaivumas galėtų būti vertinamas nebent kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
2.9. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalies dispoziciją fizinis skausmas žmogui turi būti sukeltas jį mušant arba kitaip smurtaujant. Tokių veiksmų kasatorius prieš nukentėjusįjį V. K. neatliko, todėl skundžiamu nuosprendžiu jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo medicinos eksperto R. P. paaiškinimų matyti, kad eismo įvykio metu V. K. sveikata nebuvo sutrikdyta. Taigi byloje joks V. K. sveikatos sutrikdymo mastas nėra nustatytas. Todėl taip pat nėra pagrindo kasatoriui taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ar BK 281 straipsnyje nustatytą atsakomybę, kiek tai susiję su V. K.
2.10. Netinkamas kasatoriaus nusikalstamų veiksmų, susijusių su eismo įvykio sukėlimu, kvalifikavimas nulėmė ir aiškiai per griežtos bausmės, taip pat ir subendrintos, jam paskyrimą. Net ir tuo atveju, jei kasacinės instancijos teismas nuspręstų, kad jo veika pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus kvalifikuota teisingai, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė neatitinka teisingumo principo ir turėtų būti sušvelninta. Teismai konstatavo, kad nužudymas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, o tai rodo mažesnį nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumą. Be to, nusikalstama veika nebuvo siekiama finansinės naudos, keršto, kitų smerktinų tikslų, ji nebuvo iš anksto ir suplanuota, todėl laikytina nelaimingu atsitiktinumu. Skiriant bausmę į paminėtas aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Prioritetinė reikšmė, sprendžiant bausmės paskyrimo jam klausimą, buvo suteikta nukentėjusiųjų interesams, jo asmenybė buvo įvertinta tik iš neigiamos pusės, o jį teigiamai charakterizuojantys duomenys buvo nurodyti tik formaliai, taip pažeidžiant bausmės individualizavimo principus.
2.11. Skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad jis yra jauno amžiaus, turi šeimą ir augina du mažamečius vaikus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, teisiamas pirmą kartą, gydosi nuo alkoholio priklausomybės. Paskutinį kartą už KET pažeidimą administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas 2017 m., t. y. prieš trejus metus iki nagrinėjamo eismo įvykio. Baustumas už padarytus administracinius nusižengimus yra išnykęs. Po eismo įvykio naujų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų nepadarė. Tai leidžia teigti, kad už administracinius nusižengimus jam taikytos nuobaudos buvo veiksmingos, padėjo pakeisti buvusį teisei priešingą gyvenimo būdą, o vairavimas 2020 m. rugpjūčio 1 d. apsvaigus vertintinas kaip atsitiktinumas. Kartu šios aplinkybės paneigia teismų teiginius, kad padaryta nusikalstama veika buvo girtavimo ir sistemingų pažeidimų darymo dėsninga pasekmė. Ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimas padarytų nepataisomą žalą ne tik kasatoriui, bet ir jo šeimai, mažamečiams vaikams. Vaikai iki pilnametystės negalėtų visavertiškai bendrauti su savo tėvu, o jis negalėtų auginti vaikų, dalyvauti juos auklėjant ir jų gyvenime. Nebūtų tinkamai užtikrinti ir jo vaikų poreikiai, nes jis nepajėgtų vykdyti savo, kaip tėvo, pareigos juos išlaikyti.
2.12. Skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai kasatoriui paskirtas ir automobilio „Mercedes Benz S320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos (2628 Eur) konfiskavimas (BK 72 straipsnio 5 dalis). Automobilis jam priklausė nuosavybės teise, todėl būtent jis, o ne jo vertę atitinkanti pinigų suma, turėjo būti konfiskuotas. Šiuo atveju nebuvo sąlygų taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes transporto priemonė nėra paslėpta, suvartota, perleista tretiesiems asmenims ar panašiai. Žemesniųjų instancijų teismų išvados, kad aptariamą transporto priemonę konfiskuoti netikslinga, nes ji sugadinta, nepagrįstos. Turto konfiskavimo paskirtis – ne nubausti kaltininką, o išimti iš apyvartos, kaltininko dispozicijos nusikalstamos veikos padarymo priemones ir įrankius, taip pašalinant galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nuteistojo D. A. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Dėl kasacinio bylos nagrinėjimo ribų
4. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Todėl kasacinio skundo teiginiai, kuriais bandoma pagrįsti gynybos poziciją, kad įvykio metu eismas nebuvo intensyvus ir kad buvo galima tikėtis saugiai atlikti lenkimą ir sugrįžti į savo eismo juostą, kad greičio viršijimas nebuvo kritinis ir pan., nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Nėra nagrinėtini ir deklaratyvūs teiginiai dėl teismų padarytų pažeidimų vertinant įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir surašant procesinius sprendimus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Dėl gyvybės atėmimo sukėlus eismo įvykį kvalifikavimo
5. Asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, padaryti kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis ir kilo pavojingi padariniai (didelė turtinė žala, sveikatos sutrikdymas, mirtis), kvalifikuojami pagal BK 281 straipsnio atitinkamą dalį tik tuo atveju, jai dėl minėtų padarinių nustatoma neatsargi vairuotojo kaltė (BK 281 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498- 746/2015 išaiškinta, kad jeigu vairuodamas transporto priemonę ir pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles asmuo numato, kad dėl jo veikos kils baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių, ir to siekia, arba nors padarinių nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti, konstatuojama, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, todėl pagal BK 281 straipsnį nekvalifikuojamas. Atsižvelgiant į tyčios turinį ir kilusius padarinius, kaltininko veika tokiais atvejais yra kvalifikuojama pagal BK straipsnius, nustatančius baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, sveikatai ar nuosavybei.
6. Teismų praktikoje netiesioginės tyčios turinys aiškinamas taip, kad asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio, taigi sąmoningai leidžia jiems kilti. Šiuo atveju asmuo nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas galimiems padariniams. Esant nusikalstamam pasitikėjimui, asmuo, vertindamas savo veikimo (neveikimo) pavojingumą, supranta, kad toks jo elgesys gali sukelti žalingus padarinius, tačiau kartu jis mano (yra įsitikinęs), jog egzistuoja aplinkybės, kurios jo sukurtoje pavojingoje, rizikingoje situacijoje neleis kilti tokiems padariniams.
Tokios aplinkybės, kaltininko nuomone, gali būti jo paties asmeninės savybės (patirtis, meistriškumas, jėga ir pan.), kitų įvykyje dalyvaujančių (galinčių dalyvauti) asmenų žinomas, prognozuojamas, atsargus ir pan. elgesys; situacijos, kurioje kaltininkas veikia, ypatumai (pvz., geras matomumas, kokybiška kelio danga, nuspėjamas kitų asmenų elgesys ir pan.); kaltininko naudojamų įrankių, priemonių kokybė, patikimumas ir pan. Atskirais atvejais, kaltininko įsitikinimu, aplinkybių, padėsiančių išvengti pavojingų padarinių, gali būti ne viena, o kelios, tačiau kiekviena iš jų yra konkrečiai suvokiama kaip reali ir galinti užkirsti kelią padariniams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- P-498-746/2015).
7. Kasatoriaus argumentai, kad teismai byloje neteisingai nustatė jo kaltės formą, t. y. kad jis nusikalstamus padarinius sukėlė veikdamas netiesiogine tyčia, o ne dėl nusikalstamo pasitikėjimo, nepagrįsti.
8. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl netiesioginės tyčios D. A. veikoje, nurodė, kad kaltinamasis sėdo prie automobilio vairo, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (1,76 promilės); būdamas girtas, kaltinamasis pats pasisiūlė ir ėmėsi vežti 4 keleivius; automobilis jo buvo įsigytas tą pačią dieną, taigi automobilio savybės, reali techninė būklė kaltinamajam nebuvo žinomi; važiuodamas tamsiu paros metu, užuot vairavęs atsargiai, jis dvigubai viršijo leistiną greitį (važiavo 160–180 km/h ar net didesniu greičiu) ir nereagavo į išsigandusių keleivių prašymus mažinti greitį; esant intensyviam eismui ir priešpriešine eismo juosta artėjant vilkikui, kaltinamasis ėmėsi rizikingai lenkti, neįsitikinęs tokio manevro saugumu, ir tik lenkimo momentu pastebėjęs, kad priekyje lenkiamo automobilio važiuoja dar vienas automobilis, kurio aplenkti jau nebebuvo įmanoma, o tarpas saugiai grįžti į savo eismo juostą nėra pakankamas, grįžo atgal į savo eismo juostą ir atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį, taip išstumdamas jį į priešpriešinio eismo juostą.
Darydamas išvadą, kad D. A. eismo įvykį, kurio metu žuvo du asmenys, sukėlė veikdamas netiesiogine tyčia, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis daug kartų baustas už įvairius KET pažeidimus, tarp jų ir tokius, kurie kelia grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, be to, neturi vairavimo ekstremaliomis sąlygomis kvalifikacijos, priešingai, daug kartų nesugebėjo išlaikyti kvalifikacinių egzaminų vairuotojo pažymėjimui gauti. Teismas taip pat nurodė, kad net ir profesionalus vairuotojas, esant intensyviam eismui, vargu ar galėtų saugiai manevruoti tokiu nesaugiu greičiu, kokiu važiavo kaltinamasis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nebuvo aplinkybių, kurias kaltinamasis galėjo suvokti kaip objektyviai šalinančias galimybes kilti pavojingam eismo įvykiui.
Atvirkščiai, padaryta išvada, kad D. A. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė susidūrimo su kitais automobiliais tikimybę ir tai, kad tokia tikimybė yra didelė, ir, nekoreguodamas savo elgesio, abejingai vertino galimas tokio vairavimo pasekmes.
9. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė nuteistojo argumentus, kuriais buvo bandoma pagrįsti, kad jis turi gerus vairavimo įgūdžius, kad įvykio metu eismas nebuvo intensyvus, kad apsvaigimas nuo alkoholio netrukdė jam saugiai vairuoti, kad atstumai tarp automobilių leido tikėtis sėkmingo lenkimo manevro ir pan., ir patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad D. A. mirtiną eismo įvykį sukėlė veikdamas netiesiogine tyčia. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes ir pateiktus argumentus, neturi pagrindo daryti kitokią išvadą dėl kaltės formos D. A. veikoje, nei padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Pritartina teismų išvadai, kad objektyviai nustatyti D. A. veiksmai, dėl kurių žuvo du asmenys, rodo buvus jo visišką abejingumą tam, kas gali nutikti dėl vairavimo kritiškai dideliu greičiu ir stipriai apsvaigus nuo alkoholio, taip pat pavojingo lenkimo manevro atlikimo esant intensyviam eismui. Konstatuotina, kad teismai, kvalifikavę D. A. veiką kaip dviejų asmenų nužudymą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
10. Atmestini ir kasacinio skundo deklaratyvūs teiginiai dėl nepagrįsto nužudymą kvalifikuojančių požymių, nurodytų BK 129 straipsnio 7 ir 8 punktuose, taikymo. Nėra abejonių, kad girto asmens automobilio su keleiviais vairavimas pirmiau nurodytomis aplinkybėmis ne tik pražudė į priešingą eismo juostą nustumto automobilio „Toyota Auris“ vairuotoją ir keleivę, bet ir kėlė pavojų kartu su nuteistuoju vykusiems keleiviams, taip pat kitų šalia eismo įvykio vietos judėjusių automobilių vairuotojams ir keleiviams. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti ir tai, kad nuteistojo sprendimą sėsti girtam prie vairo, važiuoti kritiškai dideliu greičiu ir pavojingai manevruoti subjektyviai nulėmė jo niekinamas požiūris į eismo saugumą ir jo dalyvius, noras pasirodyti prieš su juo važiuojančius asmenis ir pademonstruoti jiems savo išskirtinumą. Jokių kitų motyvų, paskatinusių nuteistąjį pirmiau minėtais veiksmais šiurkščiai pažeisti eismo saugumo taisykles ir kelti pavojų savo ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismai, kvalifikuodami D. A. veiką kaip dviejų asmenų nužudymą, padarytą dėl chuliganiškų paskatų ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo
11. Kasatoriaus teigimu, nukentėjusiojo V. K. sveikata eismo įvykio metu nebuvo sutrikdyta, todėl teismai nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šie teiginiai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas faktą, kad eismo įvykio metu vilkiko vairuotojas V. K. patyrė fizinį skausmą, nustatė įvertinęs paties nukentėjusiojo parodymus, taip pat aplinkybes, kad eismo įvykio metu V. K. vairuojamas vilkikas su puspriekabe pakelėje pasviro ant dešiniojo šono, po eismo įvykio nukentėjusysis buvo pristatytas į ligoninę greitosios medicinos pagalbos automobiliu ir ten išsakė nusiskundimų dėl abiejų kelių ir sprando sumušimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pripažino jo patirto fizinio skausmo aplinkybę įrodyta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą.
12. Pirmiau minėta, kad teismai pagrįstai nustatė, jog D. A. eismo įvykį ir jo metu atsiradusius padarinius sukėlė netiesiogine tyčia. Toks teismų vertinimas lėmė tai, kad D. A. veiksmai buvo kvalifikuojami pagal BK straipsnius, nustatančius baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei ir sveikatai, t. y. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus (dėl R. U. ir L. K. gyvybės atėmimo) ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl V. K. sukelto fizinio skausmo). Konstatuotina, kad toks nusikalstamų veikų kvalifikavimas atitinka įstatymo reikalavimus. Dėl BK 281(1) straipsnio 1 dalies taikymo
13. Kasaciniame skunde nurodoma, kad neblaivaus asmens sukeltą eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus (žmonės), kvalifikuojant kaip nužudymą, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio neturėtų būti kvalifikuojamas papildomai pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį. Šis argumentas nepagrįstas.
14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai asmuo, vairuodamas neblaivus (ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), sukelia dar ir padarinius, kurie nenurodyti BK 281(1) straipsnio 1 dalyje, bet nurodyti kitame BK straipsnyje, jo veiksmai sukeliant minėtus padarinius kvalifikuojami atskirai kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų 2022 m. spalio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022). Taigi teismas, nustatęs, kad D. A. vairavo automobilį neblaivus (nustatytas 1,76 promilės girtumas) ir netiesiogine tyčia sukėlė eismo įvykį, kurio metu kilo BK 129 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai, pagrįstai kartu su šiais BK straipsniais taikė ir BK 281(1) straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės
15. Kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą pirmiausia nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalis) požiūriu, pvz., ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija ir pan. Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama) principo ir pan. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39- 895/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-5-788/2023).
16. Kasatoriaus argumentai dėl pernelyg griežtos jam paskirtos bausmės nepagrindžia išvados, kad teismas nesilaikė bausmių skyrimo taisyklių ir principų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas kaltinamajam pagal BK 129 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmę, visapusiškai įvertino tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismo apsisprendimą skirti nors ir lygią sankcijos vidurkiui, bet gana griežtą 14 metų trukmės laisvės atėmimo bausmę lėmė ypač didelis padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas (dėl neturinčio teisės vairuoti girto asmens chuliganiško vairavimo žuvo du asmenys), taip pat tai, kad minėta veika buvo dėsninga kaltinamojo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė (girtavimo ir nuolatinio sistemingo teisės pažeidimų darymo). Atsižvelgta ir į tai, kad iš kaltinamojo parodymų turinio matyti, jog jis savo elgesio nevertina kritiškai, meluodamas ir išsisukinėdamas bando palengvinti savo teisinę padėtį.
17. Esant pirmiau minėtiems faktams, kasatoriaus argumentai, kad paskutinį kartą už KET pažeidimą administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas prieš trejus metus iki įvykio, baustumas už padarytus administracinius nusižengimus yra išnykęs, po eismo įvykio naujų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų nepadarė ir kad ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimas padarytų nepataisomą žalą jo šeimai, neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam paskirta bausmė yra neteisinga. Konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai nepagrindžia išvados, jog bausmė kasatoriui paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Dėl turto konfiskavimo
18. Kasacinio skundo argumentai, kad iš kasatoriaus nepagrįstai išieškota automobilio „Mercedes Benz S320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkanti pinigų suma (2628 Eur), nes automobilis jam priklausė nuosavybės teise, todėl būtent jis ir turėjo būti konfiskuotas, pagrįsti.
19. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas minėto automobilio kaip nusikaltimo priemonės vertės konfiskavimą BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu pagrindė tuo, jog pats automobilis eismo įvykio metu yra stipriai apgadintas, todėl jo konfiskuoti netikslinga, nes nebūtų galimybės jį realizuoti. Šio teismo nuosprendžiu minėtas automobilis grąžintas nuteistajam D. A. Tokiam sprendimui pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis priimtas sprendimas neatitinka turto konfiskavimo tikslų ir BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų.
20. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.).
21. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi.
Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021, 2K-201- 303/2022, 2K-30-788/2023). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad nepritaria tokioms praktikoms, kai turto vertė konfiskuojama vien tik todėl, kad dėl ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo tokio turto natūra nepavyko išsaugoti ar jis nuvertėjo, kad teisėsaugos institucijos nesudarė sąlygų konfiskuoti turtą natūra, nors tokių galimybių turėjo, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023).
22. Pagal bylos duomenis automobilis „Mercedes Benz S320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausė pačiam šioje byloje nuteistam D. A. (4 t., b. l. 130) ir buvo jo panaudotas darant nusikaltimus, nurodytus BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktuose, 140 straipsnio 1 dalyje ir 281(1) straipsnio 1 dalyje. Konstatuotina, kad šių nusikalstamų veikų priemonės grąžinimas nuteistajam ir sprendimas išieškoti iš nuteistojo jos vertę vien dėl to, kad tokį (sugadintą) automobilį bus sudėtinga realizuoti, neatitinka nei turto konfiskavimo teisinės paskirties, nei BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse nustatyta transporto priemonių ir kito konfiskuoto turto, kuris negali būti panaudotas pagal paskirtį ir yra pripažintas nerealizuotinu, pripažinimo atliekomis tvarka. Taigi teismo vertinimas, kad nėra galimybių realizuoti konfiskuotiną turtą, nėra kliūtis tokį turtą konfiskuoti natūra.
23. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai dėl netinkamo BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo keistini konfiskuojant automobilį „Mercedes Benz S320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) natūra, o ne jo vertę. Dėl kasacinio proceso metu nukentėjusiųjų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
24. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. U., G. B., J. G. G., R. I., V. K. atstovė advokatė G. Martyšienė pateikė teismui prašymą priteisti iš nuteistojo D. A. nukentėjusiajai G. B. 508,20 Eur ir V. K. 217,80 Eur išlaidų už atstovavimą kasacinės instancijos teisme atlyginimą. Teismui taip pat pateikti dokumentai, patvirtinantys šias išlaidas (PVM sąskaitų faktūrų kopijos, banko mokėjimo nurodymų duomenys).
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamosios bylos pobūdį ir nuteistojo kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, daro išvadą, kad prašomos priteisti išlaidų atlyginimo sumos yra pagrįstos ir proporcingos, todėl, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškotinos iš nuteistojo D. A. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. nutartį pakeisti. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. A. konfiskuota automobilio „Mercedes Benz S320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkanti pinigų suma – 2628 Eur, o pats automobilis grąžintas nuteistajam D. A. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti iš nuteistojo D. A. nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Mercedes Benz S320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Išieškoti iš nuteistojo D. A. 508,20 Eur nukentėjusiosios G. B. naudai ir 217,80 Eur V. K. naudai jų kasacinio proceso metu patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti. Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.