LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2025 m. kovo 13 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Šneideriui, nuteistajam V. P., jo gynėjui advokatui Piotrui Orlovui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. ir jo gynėjo advokato Piotro Orlovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžio. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžiu V. P. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžiu Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir V. P. nuteistas pagal BK 265 straipsnio l dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. P. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, panaikinus pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnio, draudžiančio Lietuvos Respublikos teritorijoje auginti kanapes, ir 8 straipsnio, draudžiančio vykdyti į I sąrašą įtrauktų medžiagų apyvartą Lietuvos Respublikoje, reikalavimus, savo gyvenamojoje vietoje – jo motinai G. P. priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate iki 2023 m. liepos 25 d. neteisėtai augino didelį kiekį – 18 vnt. kanapių augalų, kurie yra įtraukti į narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašą ir kuriuose buvo 393,59 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose buvo 1,6 proc. tetrahidrokanabinolio, kol šiuos kanapių augalus surado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. P. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog V. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai augino 18 vnt. kanapių augalų. Tačiau teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. P. augintų kanapių kiekis nepripažįstamas dideliu kiekiu BK 265 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismų praktikoje būta atvejų, kai asmenys buvo nuteisti ir už mažesnius kiekius augalų, pripažįstant juos dideliais ir pakankamais baudžiamajai atsakomybei pagal BK 265 straipsnį kilti. Teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė reikšmingais neteisėtai augintų augalų masę bei plotą, nes baudžiamosios atsakomybės pagal BK 265 straipsnį kriterijus yra pažeidžiant nustatytą tvarką augintų aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų didelis kiekis, o ne augalų masė. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad V. P. praeityje teistas dėl analogiškos veikos, taigi neabejotinai žinojo, kokius augalus augina, buvo apsirūpinęs reikiama įranga, kanapes augino tam pritaikytoje patalpoje, todėl padarė išvadą, kad kaltinimas V. P. dėl didelio kiekio – 18 vnt. kanapių augalų auginimo pažeidžiant nustatytą tvarką pasitvirtino.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. ir jo gynėjas advokatas P. Orlovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatoriai skunde nurodo:
3.1. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir teismų praktiką analogiškose bylose, konstatavo, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų nepakanka pripažinti, jog yra įrodyti visi nusikalstamos veikos, nustatytos BK 265 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, konkrečiai – didelis auginamų kanapių augalų kiekis, todėl pagrįstai V. P. išteisino. Apeliacinės instancijos teismas tokių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė, netinkamai taikė BK 2 straipsnio 4 dalį, 265 straipsnį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl nepagrįstai V. P. veiksmus kvalifikavo pagal BK 265 straipsnį, nesant jo veikoje visų minėtame straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymių.
3.2. Kasatoriai, aptardami kasacinės instancijos teismo praktiką dėl BK 265 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo, teigia, kad šio nusikaltimo dalykas yra kanapės ir kiti minėto straipsnio dispozicijoje nurodyti augalai, iš kurių gali būti gaminamos narkotinės medžiagos, bei didelis šių augalų kiekis. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia atliekant veiksmus, sudarančius minėtų augalų auginimo procesą – nuo jų sėjos iki priežiūros auginant, siekiant, kad augalai išaugtų, subręstų ir taptų tinkami narkotinėms medžiagoms gaminti. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar kaltininkui šiuos augalus pavyko išauginti iki jų subrendimo stadijos, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-521/2014). Kasatoriai pažymi, kad nagrinėjant tokio pobūdžio baudžiamąsias bylas svarbu nustatyti ir tinkamai teisiškai įvertinti tai, kas laikoma dideliu kiekiu BK 265 straipsnio prasme, nes pagal tai yra diferencijuojama baudžiamoji ir administracinė atsakomybė. Antai asmenys už neteisėtą nedidelio kiekio opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimą, kuris nepatenka į BK 265 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 340 straipsnį.
3.3. Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžtos didelio kiekio sąvokos, klausimas, kas laikytina dideliu kiekiu BK 265 straipsnio prasme, paliktas spręsti bylą nagrinėjančiam teismui, remiantis teismo precedentais. Antai pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar 18 vnt. kanapių augalų yra didelis kiekis, nuosprendyje atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktikoje dideliu kiekiu įprastai pripažįstamas didesnis augintų kanapių augalų kiekis, ir tokią išvadą grindė remdamasis gausiai išanalizuota teismų praktika (kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-976/2021, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais baudžiamosiose bylose Nr. 1A-144-307/2022, 1A- 87-449/2023, Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-282-317/2022 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nepagrįstai nurodė, kad minėta teismų praktika nagrinėjamu atveju netaikytina, nes joje nepateikti išaiškinimai dėl didelių ir nedidelių kiekių ribų.
Vis dėlto, pagrįsdamas tai, kad teismų praktikoje būta atvejų, kai asmenys nuteisti ir už mažesnius augalų kiekius nei nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nurodė tik vieną pavyzdį – Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-34- 843/2023, jame išaiškinimas dėl didelių ir nedidelių kiekių ribų nustatymo taip pat nėra pateiktas. Nors paminėtoje byloje asmuo buvo nuteistas pagal BK 265 straipsnį už 9 vnt. kanapių augalų auginimą, tačiau iš priimto nuosprendžio nėra aišku, nei koks tetrahidrokanabinolio procentas buvo nustatytas augaluose, nei koks yra bendras išdžiovintų augalų svoris (masės rodiklis). Pažymėtina ir tai, kad paminėtoje byloje pats kaltinamasis sutiko su jam inkriminuotu nusikaltimu pagal BK 265 straipsnį, savo kaltę pripažino, todėl teismas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 265 straipsnį, šiame straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių visumos nustatymo nepasisakė, jų neanalizavo ir laikydamas, kad 9 vnt. kanapių augalų kiekis yra didelis BK 265 straipsnio prasme, nuosprendyje nepateikė jokių šią išvadą pagrindžiančių motyvų.
Taigi toks apeliacinės instancijos teismo nenuoseklus ir prieštaringas precedentinės teisės aiškinimas ir taikymas nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir pažeidžia in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai reikšmingomis aplinkybėmis laikė neteisėtai augintų augalų masę ir plotą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-596/2011, joje asmuo buvo nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį už didelio kiekio (21 vnt.) kanapių augalų, kurių masė išdžiovinus net 9615,50 g, auginimą. Vis dėlto paminėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios nustatytosioms šioje byloje, nes V. P. augintų 18 vnt. kanapių augalų masė buvo tik 393,59 g. Kadangi kasacinės instancijos teismas, minėtoje byloje konstatuodamas, kad 21 vnt. kanapių augalų kiekis yra laikomas dideliu kiekiu BK 265 straipsnio prasme, nenurodė jokių šią išvadą pagrindžiančių motyvų, manytina, kad teismas, vertindamas šį kiekį kaip didelį, jį siejo ne tik su augalų kiekiu (stiebų vienetu), bet įvertino ir tai, kad byloje buvo nustatytas labai didelis augintų augalų masės rodiklis.
Nors kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra nurodęs ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės kriterijus yra pažeidžiant nustatytą tvarką augintų aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų didelis kiekis, o ne augalų masė, joje esančios narkotinės medžiagos kiekis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 521/2014), vis dėlto analogiškose bylose teismai, vertindami auginamų kanapių augalų kiekį kaip didelį, dažnai atkreipia dėmesį ir į kanapių masės rodiklį ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 348/2012, joje asmuo buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 265 straipsnio 1 dalį dėl 27 vnt. kanapių augalų, kurių masė buvo tik 443,447 g, auginimo).
Taigi, nesant aiškaus teisinio reguliavimo, teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, turi vertinti aplinkybių, nusakančių auginamų augalų kiekį, visumą, t. y. atsižvelgti ne tik į byloje nustatytą augintų augalų vienetų kiekį, bet ir į augalų masės rodiklį. Tai pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas.
3.5. Nesant aiškaus teisinio reguliavimo, kas yra laikoma dideliu kiekiu augalų BK 265 straipsnio prasme, ir vienodos bei aiškiai suformuotos teismų praktikos, kad 18 vnt. kanapių augalų visais atvejais yra laikytina dideliu kiekiu, apeliacinis teismas turėjo vadovautis in dubio pro reo principu ir visus neaiškumus aiškinti kaltinamojo naudai. Apeliacinis teismas šiuo principu nesivadovavo, todėl netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalį.
3.6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) principą, nes V. P. baudžiamąją atsakomybę taikė vien formaliais pagrindais, dirbtinai kriminalizavo jo padarytus veiksmus. Kartu teismas nepagrįstai išskirtinį dėmesį suteikė aplinkybei, jog V. P. praeityje dėl analogiškos veikos jau yra teistas, taip pažeidė BK 97 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą, pagal kurią išnykus teistumui asmuo yra laikomas neteistu. Minėto principo pažeidimą lėmė ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kodėl nuteistojo veiksmai yra laikomi pavojingais baudžiamosios teisės prasme ir kodėl viešojo intereso (su sąlyga, kad jis buvo pažeistas) negalima apginti administracinėmis sankcijomis, nustatytomis ANK 340 straipsnyje.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo V. P. ir jo gynėjo advokato P. Orlovo kasacinis skundas tenkintinas. Dėl BK 265 straipsnyje nurodyto didelio kiekio augalų
5. Kasaciniame skunde ginčijamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas pripažinti V. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, iš esmės argumentuojant tuo, kad teismas padarė neteisingą išvadą dėl V. P. augintų kanapių augalų didelio kiekio, kaip būtinojo paminėtos nusikalstamos veikos sudėties požymio.
6. Pagal BK 265 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų. Šio nusikaltimo dalykas yra kanapių ir kiti straipsnio dispozicijoje nurodyti augalai, iš kurių gali būti gaminamos narkotinės medžiagos. Nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia atliekant veiksmus, sudarančius minėtų augalų auginimo procesą – nuo jų sėjos iki priežiūros auginant, siekiant, kad augalai išaugtų, subręstų ir taptų tinkami narkotinėms medžiagoms gaminti. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar kaltininkui šiuos augalus pavyko išauginti iki jų subrendimo stadijos, ar ne. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji – neteisėtas aptariamos normos dispozicijoje nurodytų augalų auginimas laikomas baigtu nuo šių augalų pasėjimo, pasodinimo, priežiūros pradžios momento. Šio nusikaltimo subjektyvusis požymis pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai augina normos dispozicijoje nurodytus augalus, ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452-788/2016).
7. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 265 straipsnį už neteisėtą į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų auginimą kyla tik tuo atveju, kai auginamas didelis šių augalų kiekis. Baudžiamasis įstatymas nepateikia šio straipsnio dispozicijoje nurodytų augalų didelio kiekio apibrėžimo, šis požymis yra vertinamasis. Ar auginamų augalų kiekis yra didelis, kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas konkrečias bylos aplinkybes. Dėl šios nuostatos taikymo kasacinės instancijos teismo yra išaiškinta, kad baudžiamosios atsakomybės pagal BK 265 straipsnį kriterijus yra pažeidžiant nustatytą tvarką augintų aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų didelis kiekis, o ne augalų masė, joje esančios narkotinės medžiagos kiekis ar pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2014, 2K-3-697/2024).
8. Pažymėtina, kad prie narkotinių medžiagų priskiriami kanapių augalai (antžeminės dalys) ir iš šių augalų pagaminti produktai, kurių sudėtyje yra delta9-tetrahidrokanabinolio, išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas. Minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pluoštinės kanapės yra kanapinių (lot. Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (lot. Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,3 procento.
9. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad V. P. savo gyvenamojoje vietoje, sodybos ūkiniame pastate neteisėtai, pažeisdamas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 ir 8 straipsnių nuostatas, augino 18 vnt. kanapių augalų, kurie yra įtraukti į narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašą. Nustatyta ir tai, kad narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) masė augaluose buvo 393,59 g, o delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija joje – 1,6 proc.
10. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami, ar V. P. neteisėtai laikytas kanapių augalų kiekis pripažintinas dideliu, plačiai analizavo teismų praktiką šios kategorijos bylose, tačiau padarė priešingas išvadas. Antai pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad teismų praktikoje dideliu kanapių augalų kiekiu pripažįstama 40 ir daugiau vienetų augalų, taip pat įvertinęs, kad nuteistojo augintuose kanapių augaluose esančios narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) masė (393,59 g) nesiekia Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodyto didelio kanapių (ir jų dalių) kiekio ir kad nuteistasis kanapių augalus augino ūkinio pastato dalyje, kuri užėmė tik 1,5 iš 155 kv. m plotą, nusprendė, kad nuteistojo augintas kanapių augalų kiekis negali būti vertinamas kaip didelis. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad teismų praktikoje asmenys pagal BK 265 straipsnį buvo nuteisti ir už mažesnio negu nuteistojo auginto kanapių augalų kiekio neteisėtą auginimą, taip pat už neteisėtą 21 vnt. kanapių augalų auginimą, atsižvelgdamas į tai, kad V. P. anksčiau jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kanapes augino tam pritaikytoje patalpoje ir naudodamas tam reikiamą įrangą, nuteistojo augintą kanapių augalų kiekį pripažino dideliu.
11. Nesutikdami su tokiu apeliacinės instancijos teismo atliktu faktinės situacijos vertinimu, kasatoriai teigia, kad, nesant aiškaus teisinio reguliavimo, kas yra laikoma dideliu kiekiu į sąrašą įtrauktų augalų BK 265 straipsnio prasme, ir vienodos bei aiškiai suformuotos teismų praktikos, kad 18 vnt. kanapių augalų visais atvejais yra laikytina dideliu kiekiu, apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti visas bylos aplinkybes, kartu atsižvelgdamas ne tik į augintų augalų vienetų kiekį, bet ir į augalų masę.
12. Atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad teismų praktika sprendžiant dėl konkrečioje baudžiamojoje byloje nustatyto neteisėtai auginto aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų kiekio pripažinimo dideliu ir atitinkamai baudžiamosios atsakomybės pagal BK 265 straipsnį taikymo iš tiesų nėra vienoda. Pažymėtina, kad, kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 265 straipsnį, teismams paprastai nekyla sunkumų tais atvejais, kai yra aišku, kad neteisėtai augintas šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų augalų kiekis vienetais yra akivaizdžiai didelis ir lengvai identifikuojamas (pavyzdžiui, 100 ir daugiau vienetų augalų). Tačiau, kai šis kiekis toks nėra, teismai neteisėtai augintų augalų kiekio pripažinimo ar nepripažinimo dideliu klausimą sprendžia nevienodai.
Antai nagrinėjamoje byloje paminėtini keli teismų praktikos atvejai, kai 2–3, 4, 10, 13 vnt. neteisėtai augintų kanapių augalų buvo pripažinti kiekiais, nesiekiančiais BK 265 straipsnyje įtvirtinto didelio kiekio požymio (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-521/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-27/2008, 1A-348/2012, Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-210-1113/2022). O kitose bylose 9, 21, 25, 28 vnt. kanapių auginimą teismai pripažino didelio kiekio kanapių augalų auginimu ir asmenis pripažino kaltais pagal BK 265 straipsnį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-596/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-34-843/2023, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-275-919/2022, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-189-851/2022).
13. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina ir tai, kad pagal BK 11 ir 12 straipsnius tiek nusikaltimu, tiek baudžiamuoju nusižengimu yra pripažįstamos pavojingos, BK uždraustos veikos (veikimas, neveikimas). Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus ir tam, kad padaryta veika būtų laikoma nusikalstama, ji turi ne tik formaliai atitikti BK straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika, ar ji pagal savo pavojingumą laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (pvz., administraciniu nusižengimu, civiliniu deliktu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-181-895/2015, 2K-233-895/2019, 2K- 223-697/2022 ir kt.).
14. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėta narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų apyvarta – narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įsigijimas, didmeninė ar mažmeninė prekyba, laikymas, tiekimas ir gabenimas valstybės viduje, importas ar eksportas nepažeidžiant šio įstatymo reikalavimų. Teisėtai apyvartai būtina licencija (leidimas) – dokumentas, išduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir suteikiantis teisę narkotines ir psichotropines medžiagas įsigyti, laikyti, gabenti valstybės viduje, gaminti, perdirbti, importuoti bei eksportuoti, taip pat didmeninei ar mažmeninei prekybai. Minėto įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama auginti opijines aguonas, kanapes ir kokamedžius, o 8 straipsnyje nurodyta, kad vykdyti į I sąrašą įtrauktų medžiagų teisėtą apyvartą draudžiama, išskyrus atvejus, kai šios medžiagos yra įstatyme nustatyto atitinkamo vaistinio preparato sudėtyje ar įstatymo nustatyta tvarka yra naudojamos vykdant mokslinį tyrimą ir eksperimentinę plėtrą, ar naudojamos teisėsaugos institucijų nustatytoms funkcijoms atlikti. Vadinasi, kanapių augalų auginimas pats savaime baudžiamosios atsakomybės neužtraukia ir, kaip teisingai kasaciniame skunde nurodo kasatoriai, nenustačius didelio kiekio kanapių augalų auginimo aplinkybės, už neteisėtą kanapių auginimą kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 340 straipsnį.
15. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija išaiškina, kad tais atvejais, kai byloje nustatytas konkretus neteisėtai augintų BK 265 straipsnio dispozicijoje nurodytų augalų (aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų) kiekis vienetais nėra akivaizdžiai didelis ir lengvai identifikuojamas, sprendžiant dėl šio augalų kiekio pripažinimo ar nepripažinimo dideliu, turi būti vertinamos visos kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su tokių augalų auginimu, pavyzdžiui, kokios rūšies augalai buvo auginami, kokiomis sąlygomis (lauke ar tam pritaikytose patalpose, ar naudojant specialią įrangą, priemones augalams auginti), kokį augalo augimo etapą buvo pasiekę augalai (daigai ar subrendę augalai) ir pan. Taip pat itin svarbu įvertinti, ar tokios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika.
Teisėjų kolegija pažymi, kad praktikoje yra galimos situacijos, kai iš vieno ar kelių subrendusių, stambių kanapių augalų faktiškai galėtų būti pagamintas didesnis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis, negu tai būtų galima padaryti iš keliolikos ar keliasdešimt dar nesubrendusių kanapių augalų. Taigi, nepaisant auginto mažesnio kanapių augalų kiekio, tokios veikos pavojingumas jos atskleidimo momentu būtų didesnis. Taigi, nepaneigdama pirmiau aptartų kasacinės instancijos teismo išaiškinimų, kad baudžiamosios atsakomybės pagal BK 265 straipsnį kriterijus yra pažeidžiant nustatytą tvarką augintų aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų didelis kiekis, o ne augalų masė, vis dėlto teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai byloje nustatytą į sąrašą įtrauktų augintų augalų kiekį vienetais sunku identifikuoti kaip akivaizdžiai didelį, į tokiuose augaluose esančios narkotinės medžiagos kiekį (masę) visų kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste taip pat gali būti atsižvelgiama, be kita ko, vertinant ir tokios veikos pavojingumą.
Antai iš šios nutarties 12 punkte aptartų teismų sprendimų matyti, kad dažnai skirtingam veikos teisiniam vertinimui įtakos turėjo būtent nustatytas neteisėtai augintuose kanapių augaluose esančios narkotinės medžiagos kiekis (masė).
16. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad V. P. neteisėtai augino 18 vnt. kanapių augalų, t. y. tokį kiekį, kuris nėra akivaizdžiai didelis ir lengvai identifikuojamas, tam, kad šis kiekis būtų pripažintas dideliu BK 265 straipsnio prasme, būtina įvertinti kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat nuteistojo padarytos veikos pavojingumą. Byloje nustatyta, kad nuteistasis kanapių augalus augino specialiai tam pritaikytoje patalpoje, naudodamas tam reikalingą įrangą bei priemones, t. y. augalai buvo auginami ūkiniame pastate, vazonuose, kur juos šildė ir šviesos teikė lempos; kratos metu patalpose taip pat buvo rasta sėklų, trąšų, kitų cheminių medžiagų, plastikinių talpyklų su skysčiais, šildytuvas, termometras, oro cirkuliaciniai vamzdžiai, ventiliatoriai ir kita. Vis dėlto pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes šios patalpos buvo įrengtos anksčiau ūkininkavimo tikslu, siekiant auginti daržoves, 18 vnt. kanapių augalų buvo auginama tik nedidelėje ūkinio pastato dalyje, šių augalų aukštis kratos metu prieš juos nupjaunant buvo santykinai nedidelis (nuo 65 iki 78 cm) ir tik vienas augalas buvo aukštesnis negu vienas metras (107 cm), o atlikus šių augalų tyrimą nustatyta, kad narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) masė sudarė 393,59 g. Be to, byloje nėra paneigta, kad V. P. pasėjo pluoštinių kanapių sėklas, kurios buvo rastos pas jį kratos metu ir kurios anksčiau buvo legaliai įgytos pluoštinėms kanapėms auginti.
Teisėjų kolegija, įvertusi žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų turinį, konstatuoja, kad būtent pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai atsižvelgė į pirmiau nurodytas aplinkybes, jas tinkamai įvertino ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad šioje byloje nustatytas V. P. neteisėtai augintas kanapių augalų kiekis nelaikytinas dideliu BK 265 straipsnio prasme. Taigi, V. P. veikoje nenustačius būtinojo BK 265 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviojo požymio – didelio auginamų kanapių augalų kiekio, jis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai buvo išteisintas kaip nepadaręs šios nusikalstamos veikos. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, V. P. veika (neteisėtas kanapių auginimas) pagal savo pavojingumą galėtų būti vertinama kaip užtraukianti jam administracinę atsakomybę pagal ANK 340 straipsnį.
17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo V. P. buvo išteisintas, ir pripažindamas jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 265 straipsnio 1 dalyje, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nuosprendį ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nuosprendį be pakeitimų.