LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. lapkričio 19 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintojo Š. N. ir jo gynėjo advokato Raimundo Lideikos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 16 d. nutarties dalies, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalis dėl išteisintajam priteisto išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir kuria atsisakyta priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės lėšų. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu Š. N. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Š. N. priteistas 16 811,41 Eur dydžio išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas iš valstybės lėšų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Š. N. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, taip Lietuvos Respublikai padarė didelę turtinę žalą pirmosios instancijos teismo nuosprendyje plačiau išdėstytomis aplinkybėmis.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, panaikindama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo išteisintajam iš valstybės lėšų, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti išlaidų pagrįstumą, t. y. ar išteisintojo išlaidos, kurių atlyginimą prašoma priteisti, buvo realiai patirtos. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2023 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje N. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 14139/21, išaiškino, kad asmuo turi teisę į išlaidų atlyginimą tik tiek, kiek įrodyta, kad jos buvo faktiškai ir neišvengiamai patirtos ir yra pagrįstos, kad Š. N. surinko daugiau nei 70 000 Eur per internetines sutelktinio finansavimo kampanijas, siekdamas padengti bylinėjimosi išlaidas vidaus procese ir EŽTT. Išteisintasis Š. N. neneigia, kad per internetinę lėšų pritraukimo platformą jis surinko lėšas ir šias lėšas panaudojo bylinėjimuisi nagrinėjamoje byloje. Jokių įrodymų, kad išlaidos buvo apmokėtos kitomis lėšomis, byloje nėra. Nors apeliacinės instancijos teisme išteisintajam buvo pasiūlyta pateikti teismui papildomus duomenis apie tikslią turėtų procesinių išlaidų sumą, tačiau tokių duomenų išteisintasis nepateikė. Vadovaudamasi EŽTT sprendimu ir nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija nutarė, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priteisti išteisintajam Š. N. iš valstybės išlaidų, kurių jis realiai nepatyrė, atlyginimą.
3. Apeliacinės instancijos teismas netenkino išteisintojo prašymo priteisti iš valstybės lėšų jo apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų atlyginimą. Tokį sprendimą šis teismas motyvavo tuo, kad išteisintasis neneigė, jog šias išlaidas jis apmokėjo lėšomis, surinktomis per internetinę lėšų pritraukimo platformą, todėl faktiškai nurodytos išlaidos nebuvo patirtos. Pasielgęs priešingai, apeliacinės instancijos teismas nukryptų nuo aptartos EŽTT praktikos, toks sprendimas neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų bei prilygtų nepagrįstam išteisintojo praturtėjimui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu išteisintasis Š. N. ir jo gynėjas advokatas prašo: 1) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 16 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalis dėl išteisintajam Š. N. priteisto 16 811,41 Eur dydžio išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų, ir palikti galioti šią Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalį; 2) pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 16 d. nutarties dalį, kuria išteisintojo Š. N. prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų 3578,95 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų netenkintas, ir priteisti 3578,95 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės lėšų; 3) priteisti Š. N. kasacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės lėšų. Kasatoriai skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimą, neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 3 dalį, todėl padarė esminį BPK pažeidimą, dėl šio pažeidimo buvo suvaržyta išteisintojo įstatymu garantuojama teisė gauti teisingą patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą ir šis pažeidimas sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti šį klausimą ir priimti teisingą nutartį.
4.2. Byloje nėra ginčo, kad išteisintasis patyrė būtinų išlaidų teisinei gynybai ir kad šios išlaidos buvo apmokėtos. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas reglamentuojamas BPK 106 straipsnio 3 dalyje. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-321-313/2017, e3K-3-47-916/2021). Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 106 straipsnio 3 dalį, nes išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimą išsprendė ginčą pralaimėjusios šalies naudai. Tai taip pat reiškia, kad ginčą laimėjusi šalis patiria sankciją, nes neatlyginamos patirtos teisinės gynybos išlaidos, kurios buvo būtinos ginantis nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo.
4.3. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Visas būtinas išlaidas teisinei gynybai išteisintasis apmokėjo iš jam nuosavybės teise priklausančių lėšų. Dalį šių lėšų jis įgijo dovanojimo pagrindu, kai keli šimtai žmonių pervedė lėšas į išteisintojo prašymu advokatės atidarytą depozitinę sąskaitą. Visos šios lėšos buvo panaudotos išteisintojo gynybai ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, pateikiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui ir šiame teisme Š. N. atstovaujant. Apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad išteisintasis išlaidų faktiškai nepatyrė, nes jas patyrė byloje nedalyvavę asmenys, buvo apmokėta iš „suaukotų lėšų“, yra tarpusavyje prieštaringi, nes „suaukotos lėšos“, įgytos dovanojimo pagrindu, yra išteisintojo nuosavybė, todėl jis patyrė išlaidų. Išteisintasis visas patirtas būtinas išlaidas teisinei gynybai apmokėjo iš jam nuosavybės teise priklausančių lėšų.
4.4. Apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę iš esmės teisingai išspręsti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimą, nepažeisdamas BPK 106 straipsnio 3 dalies reikalavimų, jeigu būtų vadovavęsis kasacinės instancijos teismo praktika civilinėse bylose. Kasacinės instancijos teismo civilinėse bylose (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3- 582/2009, 3K-3-256-684/2015, e3K-3-275-823/2021) suformuluota taisyklė, kad nors už teisines paslaugas sumokėjo asmenys, nedalyvavę procese (šiuo atveju išteisintojo advokatė, veikusi pagal įgaliojimą), bylos laimėjimo atveju tokiam proceso dalyviui šių išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas. Ši taisyklė turi būti galiojanti ir baudžiamuosiuose procesuose, aiškinant ir taikant BPK 106 straipsnio 3 dalį. Jeigu civilinėse bylose būtų elgiamasi vienaip, o baudžiamosiose ir (ar) administracinėse – priešingai, tokia praktika prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatytam lygybės prieš įstatymą ir teismą principui.
4.5. Išteisintasis per internetinę paramos platformą surinko apie 45 000 Eur, o ne daugiau kaip 70 000 Eur, kaip teigiama apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasatorių vertinimu, apeliacinės instancijos teismą suklaidino EŽTT sprendimo 347 pastraipa, kurioje EŽTT padarė klaidingą išvadą, kad išteisintasis per paramos kampaniją surinko 30 000 Eur ir po to dar 45 000 Eur. Š. N. nuo 2020 m. liepos mėn. surinko 45 070 Eur.
4.6. Išteisintojo nuosavybės teise valdomų lėšų dydis, jų įgijimo pagrindas ar lėšų proporcinė dalis, kurią išteisintasis panaudojo siekdamas gauti būtiną teisinę pagalbą, neturi būti nagrinėjami sprendžiant išteisintojo patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų teisinei gynybai klausimą nagrinėjamoje byloje.
4.7. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas suponuoja išteisintojo diskriminavimą turto įgijimo pagrindu. Išteisintasis per internetinę lėšų pritraukimo platformą akivaizdžiai prašė jį palaikančių ir padėti galinčių žmonių pervesti lėšų į jo advokatės depozitinę sąskaitą, visi lėšas pervedę (dovanoję) asmenys suprato, kad tai daro neatlygintinai ir neatšaukiamai. Nuo dovanojimo pagrindu įgytų lėšų išteisintasis sumokėjo lėšų rinkimo platformos mokesčius, advokato depozitinės sąskaitos deponavimo mokesčius ir gyventojo pajamų mokesčius. Prokuroro nurodymu Valstybinė mokesčių inspekcija atliko išteisintojo ir su juo susijusių juridinių asmenų mokestinius patikrinimus, jų metu nenustatė jokių mokestinių pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas motyvavo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą tuo pagrindu, kad jos atlygintos iš „paaukotų lėšų“, kurias išteisintasis įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Toks skirtingas elgesys su išteisintuoju, lyginant su BPK 106 straipsnio 3 dalies pagrindu atlyginamomis patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, yra diskriminacinio pobūdžio ir yra draudžiamas. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą užtikrinti, kad išteisintasis nebūtų diskriminuojamas, ir veikė priešingai – aktyviais veiksmais jį diskriminavo.
4.8. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą vertindamas, kad EŽTT pozicija nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje N. prieš Lietuvą yra įpareigojanti nacionalinius teismus. Procesas byloje N. prieš Lietuvą skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, nes išteisintasis kreipėsi į EŽTT dėl valstybės institucijų ir pareigūnų elgesio išimtinai ikiteisminio tyrimo metu. Procesas byloje N. prieš Lietuvą buvo įmanomas todėl, kad išteisintasis išnaudojo visas vidaus teisės gynybos priemones, dėl jo priimti sprendimai buvo galutiniai ir neskundžiami. Tuo tarpu net ir po sprendimo byloje N. prieš Lietuvą apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo išteisintojo kaltės klausimą ir pagrįstai nustatė, kad nusikalstamos veikos nebuvo padarytos. Kasatoriai neginčija, kad EŽTT formuojama praktika dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų turinio yra sudėtinė pirminės Europos Sąjungos teisės dalis, EŽTT sprendimai yra įpareigojantys nacionalinius teismus taikyti Konvencijos nuostatas, nenukrypstant nuo EŽTT praktikos.
Tačiau EŽTT, vertindamas priteistiną išlaidų atlyginimo dydį, vadovaujasi vidinėmis ir tik EŽTT saistančiomis praktinėmis instrukcijomis (toliau – Praktinės instrukcijos) dėl teisingo atlygio prašymų nagrinėjimo. O apeliacinės instancijos teismas yra saistomas BPK 106 straipsnio nuostatų, kasacinės instancijos teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos. Vien palyginus Praktinių instrukcijų 16 punktą su BPK 106 straipsnio 3 dalimi, matyti, kad Praktinėse instrukcijose nurodyta, jog teismas gali priteisti teisinių išlaidų atlyginimą, o BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad teismas priima sprendimą dėl išlaidų atlyginimo priteisimo.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis atsiliepimu į išteisintojo Š. N. ir jo gynėjo advokato R. Lideikos kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai ir motyvuotai konstatavo, kad EŽTT 2023 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje N. prieš Lietuvą išaiškino, jog ieškovas turi teisę į išlaidų atlyginimą tik tiek, kiek įrodyta, kad jos buvo faktiškai ir neišvengiamai patirtos ir yra pagrįstos. EŽTT sprendime nurodoma, kad ieškovas surinko daugiau kaip 70 000 Eur per internetines sutelktinio finansavimo kampanijas, siekdamas padengti bylinėjimosi išlaidas vidaus procese ir EŽTT. Š. N. EŽTT byloje neteigia, kad reikalaujama išlaidų suma nebuvo padengta surinktomis lėšomis arba kad jis įsipareigojo grąžinti šias dovanas. Esant tokioms aplinkybėms, EŽTT padarė išvadą, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos nebuvo faktiškai patirtos.
5.2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad išteisintasis Š. N. neneigė, jog per internetinę lėšų pritraukimo platformą jis surinko lėšas ir šias lėšas panaudojo bylinėjimuisi nagrinėjamoje byloje, tačiau jokių įrodymų, kad išlaidos buvo apmokėtos kitomis lėšomis, byloje nėra. Nors apeliacinės instancijos teisme išteisintajam buvo pasiūlyta pateikti teismui papildomus duomenis apie tikslią turėtų procesinių išlaidų sumą, tačiau tokių duomenų išteisintasis nepateikė. Todėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija tinkamai rėmėsi tame pačiame EŽTT sprendime pateiktais duomenimis, kad Š. N. per internetines sutelktinio finansavimo kampanijas surinko daugiau kaip 70 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms padengti. Ši suma visiškai padengė tiek Š. N. išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tiek ir kitas turėtas jo procesines išlaidas.
5.3. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė teisingą išvadą, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti išteisintojo prašymą ir priteisti iš valstybės jo naudai apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes išteisintasis Š. N. byloje neneigė, kad šias išlaidas apmokėjo lėšomis, surinktomis per internetinę lėšų pritraukimo platformą, todėl faktiškai nurodytos išlaidos nebuvo patirtos. Tai reiškia, kad, pasielgęs priešingai, apeliacinės instancijos teismas būtų nukrypęs nuo minėtos EŽTT praktikos, toks proceso sprendimas neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų bei prilygtų nepagrįstam išteisintojo Š. N. praturtėjimui.
5.4. Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai vadovavosi ne kasacinės instancijos teismo praktika civilinėse bylose, o konkrečiu EŽTT 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu byloje N. prieš Lietuvą. Teisėjų kolegija taip pat teisingai konstatavo, kad, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, nėra galimybės, neįvertinus visų konkrečių bylos aplinkybių, daryti vienareikšmiškos išvados dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sprendimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priimamas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Šioje byloje, kaip ir EŽTT sprendime, teisėjų kolegija tinkamai nusprendė, kad Š. N. per internetinę lėšų pritraukimo platformą surinko didesnę pinigų sumą, negu ji buvo išleista advokato pagalbai apmokėti ir kitoms proceso išlaidoms, todėl Š. N. jokių išlaidų nepatyrė.
6. Civilinė ieškovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į išteisintojo Š. N. ir jo gynėjo advokato R. Lideikos kasacinį skundą prašo jį atmesti. Civilinės ieškovės nuomone, nebuvo pagrindo priteisti išteisintajam Š. N. iš valstybės lėšų išlaidų, kurių jis realiai nepatyrė, atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad išteisintojo per internetines sutelktinio finansavimo platformas surinkta suma, skirta bylinėjimosi išlaidoms padengti, visiškai padengė jo patirtas procesines ir atstovavimo išlaidas. Priešingas sprendimas būtų neteisėtas, nes neatitiktų EŽTT formuojamos praktikos, sąžiningumo ir teisingumo principų, galimai sudarytų sąlygas nepagrįstam išteisintojo Š. N. praturtėjimui.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Išteisintojo Š. N. ir jo gynėjo advokato R. Lideikos kasacinis skundas tenkintinas. Dėl esminio BPK 106 straipsnio 3 dalies pažeidimo
8. Išteisintasis Š. N. ir jo gynėjas advokatas R. Lideika kasaciniame skunde kelia klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo išteisintajam iš valstybės lėšų, teigdami, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 106 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Kasatorių argumentai yra pagrįsti.
9. BPK 106 straipsnyje yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamajame procese atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-511/2024). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje esančioje teisės normoje tiesiogiai įtvirtinta išteisinto asmens teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės. Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-719/2024, 2K- 47-648/2024, 2K-214-489/2024). Taigi, taikant BPK 106 straipsnio 3 dalį, privaloma būtinoji sąlyga – išteisinamasis nuosprendis, kuriuo asmuo išteisinamas. Tik esant šiai sąlygai teismas turi pagrindą priimti sprendimą, ar išteisintojo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, buvo būtinos ir pagrįstos.
10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas Š. N. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas šį nuosprendį paliko galioti. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams priimant baigiamuosius aktus neabejotinai egzistavo būtinoji BPK 106 straipsnio 3 dalies taikymo sąlyga. Šią aplinkybę neginčytinai nustatė tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Vis dėlto teismai, spręsdami dėl lėšų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo, padarė skirtingas išvadas, sprendimus grįsdami lėšų, kuriomis buvo sumokėta advokatui už jo paslaugas šiame baudžiamajame procese, kilme.
11. Pirmosios instancijos teismas išteisinamojo nuosprendžio 18–19 lapuose, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 3 dalimi ir nesutikdamas su prokuroro argumentais, kad Š. N. nepatyrė išlaidų, nes išlaidos advokato paslaugoms apmokėti buvo apmokėtos iš lėšų, kurios buvo surinktos per lėšų pritraukimo platformą, priteisė išteisintajam Š. N. jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Šis teismas atkreipė dėmesį, kad Š. N. jo prašymu kitų žmonių suteiktos lėšos, skirtos gynybai, tapo jo nuosavybe. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad aplinkybės, iš kokių šaltinių asmuo gavo lėšų teisinėms paslaugoms apmokėti, nustatymas išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, Š. N. paskyrus procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2022 m. kovo 25 d. jam buvo uždrausta disponuoti visomis banko sąskaitose esančiomis lėšomis, todėl jis negalėjo atsiskaityti už teisines paslaugas iš savo banko sąskaitų.
12. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą ir panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl išteisintajam priteisto išlaidų advokato paslaugomos apmokėti atlyginimo, nutarties 40–45, 47–48 punktuose tokį sprendimą grindė keliais aspektais: 1) Š. N. per internetinę lėšų pritraukimo platformą surinko gynybai skirtas lėšas, todėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti jis realiai nepatyrė; 2) EŽTT 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu byloje N. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 14139/21, buvo atsisakyta priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, nes šios išlaidos faktiškai nebuvo patirtos. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priteisti Š. N. jo išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimą, nutarties 46 punkte nurodė, kad jis negali nukrypti nuo EŽTT praktikos, kad toks sprendimas neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų ir prilygtų nepagrįstam išteisintojo praturtėjimui.
13. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad lėšų, kuriomis yra atlyginamos advokato paslaugos, kilmės nustatymas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Pažymėtina, kad nei įstatymu įtvirtintame reguliavime (BPK 106 straipsnio 3 dalis), nei Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime, kurį įgyvendinus buvo priimta minėta BPK 106 straipsnio 3 dalis, nei kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje nėra įtvirtinto reikalavimo, taikant BPK 106 straipsnio 3 dalį, nustatyti lėšų kilmės šaltinį. Kitoks šios normos aiškinimas reikštų nepagrįstą BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyto reguliavimo išplėtimą, įpareigojantį teismą kiekvienoje byloje, kurioje priimamas išteisinamasis nuosprendis, tikrinti, kas sumokėjo advokatui ir (ar) advokato padėjėjui už teisinę pagalbą ir koks tokių lėšų kilmės šaltinis.
Kartu toks aiškinimas būtų nesuderinamas su BPK 50 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nurodyta, kad gynėją gali pakviesti, t. y. su juo sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl atitinkamo asmens gynybos, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pavedimu iš esmės bet kuris asmuo, ir su BPK 106 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys, nes, pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų už teisinę gynybą atlyginimas priteisiamas tik išteisintam asmeniui. Spręsdami tokį klausimą teismai turi įvertinti tik tai, ar tokios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, ir laikytis teisės aktų nustatytos atlyginimo iš valstybės lėšų tvarkos.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų praktikoje, sprendžiant, ar bylinėjimosi (proceso) išlaidos buvo realiai patirtos, paprastai nesiaiškinama, kas faktiškai apmokėjo atitinkamas išlaidas. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta, sprendžiama, kad yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidų atlyginimą, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-256-684/2015, e3K-3-275-823/2021, e3K- 3-36-781/2022, e3K-3-238-313/2022, e3K-3-44-684/2023, e3K-3-105-701/2024). Pripažintina, kad šiuo klausimu pasisakyta tik civilinėse bylose, tačiau tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojantis principas „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ taikytinas ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas, nes, kaip minėta, pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.
15. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl EŽTT 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo byloje N. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 14139/21, pažymi, kad Š. N. į EŽTT kreipėsi 2021 m. vasario 15 d., t. y. dar vykstant ikiteisminiam tyrimui. Š. N., kreipdamasis į EŽTT, nenurodė Konvencijos pažeidimo dėl to, kad nacionaliniai teismai jam nepriteisė išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo. EŽTT atsisakė priteisti prašomų išlaidų, susijusių su peticijos pateikimu ir teisine gynyba, atlyginimą motyvuodamas tuo, kad faktiškai pats Š. N. išlaidų nepatyrė. Tuo tarpu nacionalinėje teisėje, taikant BPK 106 straipsnio 3 dalį, tokia sąlyga nėra nustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT sprendimas nepriteisti Š. N. jo prašomo išlaidų atlyginimo nėra susijęs su Konvencijos laikymusi nacionalinėje teisėje, atitinkamai jis nacionalinių teismų nesaisto. Valstybėms narėms yra privalomi EŽTT sprendimai, kuriuose konstatuojami Konvencijos pažeidimai, tačiau nacionalinės teisės nesaisto minėto teismo procedūriniai sprendimai, kylantys ne iš Konvencijos nuostatų taikymo.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir atsisakydamas priteisti patirtų išlaidų dėl advokato suteiktų paslaugų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą iš valstybės lėšų, padarė esminį BPK 106 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nes taip buvo suvaržyta išteisintojo teisė į patirtų pagrįstų ir būtinų išlaidų atlyginimą, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra keičiama (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 dalis, 382 straipsnio 6 dalis).
17. Tenkinant kasatorių prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms, suteiktoms apeliacinės instancijos teisme, apmokėti atlyginimo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ patvirtintas Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, jog už advokato pagalbą nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme buvo patirta 3578,95 Eur išlaidų, kad byla buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris buvo paduotas Š. N. padėtį bloginančiais pagrindais (prašant panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį), kad buvo pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą ir gynėjas dalyvavo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pripažįsta šias išlaidas būtinomis ir pagrįstomis. Atitinkamai šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš valstybės lėšų.
18. Iš išteisintojo gynėjo kasacinės instancijos teismui pateiktos 2024 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitos faktūros, 2024 m. gegužės 13 d. paslaugų ataskaitos ir 2024 m. gegužės 31 d. banko patvirtinimo matyti, kad už teisines paslaugas (kasacinio skundo projekto rengimą, susitikimą su ginamuoju ir kasacinio skundo projekto aptarimą, kasacinio skundo projekto koregavimą ir pateikimą teismui) Š. N. sumokėjo 895,78 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas, taip pat į tai, kad kasacinis skundas yra tenkinamas, priteisia Š. N. 895,78 Eur jo patirtų išlaidų, kurios pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis, atlyginimą iš valstybės lėšų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, 106 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a :
Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 16 d. nutartį. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 16 d. nutarties dalį dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalį, kuria išteisintajam Š. N. priteista 16 811,41 Eur proceso išlaidų atlyginimo iš valstybės lėšų, be pakeitimų. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 16 d. nutarties dalį, kuria išteisintojo Š. N. prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų netenkintas. Priteisti Š. N. 3578,95 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių Eur 95 ct) išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimą iš valstybės lėšų. Priteisti Š. N. 895,78 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt penkių Eur 78 ct) išlaidų, patirtų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimą iš valstybės lėšų.