LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2025 m. kovo 3 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Albino Antanaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą L. L. administracinio nusižengimo bylą. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. L. L. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2024 m. sausio 11 d. nutarimu pagal ANK 2071 straipsnio 3 dalį nubaustas 1000 Eur dydžio bauda už tai, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistas UAB „Autodronas“, į. k. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) stebėsenos metu dėl mokestinių prievolių vykdymo nustatė, jog Bendrovė pagal 2023 m. rugsėjo 1 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį pardavė E. K. naudotą automobilį „VW Golf“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 9700 Eur ir priėmė iš E. K. pagal 2023 m. rugsėjo 1 d. pinigų priėmimo kvitą, serija ABU, Nr. 5671161, 5000 Eur grynaisiais pinigais. Minėto sandorio suma viršija sandorio sumą, kai galima atsiskaityti grynaisiais pinigais (t. y. sandorio sumai viršijant 5000 Eur, leistina atsiskaityti grynaisiais pinigais suma pagal šį sandorį yra 0 Eur). Pagal 9700 Eur vertės sandorį priimta 5000 Eur suma, sumokėta grynaisiais pinigais, viršija pagal šį sandorį leistiną atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą 5000 Eur, t. y. daugiau kaip penkiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiais šimtais bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (500 X 50 BBND = 25 000). Bendrovė, priimdama grynuosius pinigus pagal sandorį, viršijantį 5000 Eur, privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka per dešimt dienų pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais aplinkybes (forma PRC915), dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, tačiau nepranešė.
1.1. Taip pat stebėsenos metu nustatyta, kad Bendrovė pagal 2023 m. rugpjūčio 29 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį pardavė G. S. naudotą automobilį „Lexus RX 450H“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 13 000 Eur ir priėmė iš G. S. pagal 2023 m. rugpjūčio 29 d. pinigų priėmimo kvitą, serija ABU, Nr. 5671160, 5000 Eur grynaisiais pinigais. Minėto sandorio suma viršija sandorio sumą, kai galima atsiskaityti grynaisiais pinigais (t. y. sandorio sumai viršijant 5000 Eur, leistina atsiskaityti grynaisiais pinigais suma yra 0 Eur). Pagal 13 000 Eur vertės sandorį priimta 5000 Eur suma, sumokėta grynaisiais pinigais, viršija pagal šį sandorį leistiną atsiskaityti grynaisiais sumą 5000 Eur, t. y. daugiau kaip penkiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiais šimtais bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (500 X 50 BBND = 25 000). Bendrovė, priimdama grynuosius pinigus pagal sandorį, viršijantį 5000 Eur, privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka per 10 dienų pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais aplinkybes (forma PRC915), dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, tačiau nepranešė.
1.2. Taip pat stebėsenos metu nustatyta, kad Bendrovė pagal 2023 m. rugsėjo 4 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį pardavė J. R. naudotą automobilį „Toyota Yaris Hibrid“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 12 000 Eur ir priėmė iš J. R. pagal 2023 m. rugsėjo 4 d. pinigų priėmimo kvitą, serija ABU, Nr. 5671162, 5000 Eur grynaisiais pinigais. Minėto sandorio suma viršija sandorio sumą, kai galima atsiskaityti grynaisiais pinigais (t. y. sandorio sumai viršijus 5000 Eur, leistina atsiskaityti grynaisiais pinigais suma yra 0 Eur). Pagal 12 000 Eur sandorį priimta 5000 Eur suma, sumokėta grynaisiais pinigais, viršija pagal šį sandorį leistiną atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą 5000 Eur, t. y. daugiau kaip penkiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiais šimtais bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (500 X 50 BBND = 25 000). Bendrovė, priimdama grynuosius pinigus pagal sandorį, viršijantį 5000 Eur, privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka per 10 dienų pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais aplinkybes (forma PRC915), dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, tačiau nepranešė.
1.3. Taip pat stebėsenos metu nustatyta, kad Bendrovė pagal 2023 m. rugsėjo 28 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį pardavė J. P. naudotą automobilį „Lexus NX300H“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 21 000 Eur ir priėmė iš J. P. pagal 2023 m. rugsėjo 28 d. pinigų priėmimo kvitą, serija ABU, Nr. 5671163, 5000 Eur grynaisiais pinigais. Minėto sandorio suma viršija sandorio sumą, kai galima atsiskaityti grynaisiais pinigais (t. y. sandorio sumai viršijus 5000 Eur, leistina atsiskaityti grynaisiais pinigais suma yra 0 Eur). Pagal 21 000 Eur sandorį priimta 5000 Eur suma, sumokėta grynaisiais pinigais, viršija pagal šį sandorį leistiną atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą 5000 Eur, t. y. daugiau kaip penkiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiais šimtais bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (500 X 50 BBND = 25 000). Bendrovė, priimdama grynuosius pinigus pagal sandorį, viršijantį 5000 Eur, privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka per 10 dienų pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais aplinkybes (forma PRC915), dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, tačiau nepranešė.
1.4. Tokiais savo veiksmais Bendrovės vadovas L. L., būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą, pažeidė 2022 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo Nr. XIV- 1165 (toliau – AGPRĮ) 4 straipsnį ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2022 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. VA-82 patvirtintų Pranešimo apie gautus (priimtus) atsiskaitymus ir / ar bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais PRC915 formos, papildomo lapo PRC915 formos bei jos užpildymo ir pateikimo taisyklių 1 ir 12 punktus.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarimu panaikintas VMI 2024 m. sausio 11 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena L. L. nutraukta. Teismas šį sprendimą motyvavo tuo, kad, pagal AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalį, atsiskaitymai grynaisiais pinigais ribojami, jei viršija 5000 Eur. L. L. surašytame nutarime fiksuoti mokėjimai grynaisiais pinigais siekė 5000 Eur, bet jų neviršijo. Lingvistiškai aiškinant AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5000 Eur arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, akivaizdu, jog įstatymų leidėjas riboja būtent atsiskaitymus ar kitus mokėjimus, viršijančius 5000 Eur, o ne sandorius, viršijančius 5000 Eur, kaip teigia VMI. AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalyje taip pat pasakyta, kad sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimo taikymo. Šios normos pareiškėjas taip pat nepažeidė, nes bendra atsiskaitymo grynaisiais pinigais suma neviršijo 5000 Eur, o kita sandorio kainos dalis buvo pervesta per banką.
3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartimi atmestas VMI apeliacinis skundas ir apylinkės teismo nutarimas nepakeistas. Tokį sprendimą apygardos teismas motyvavo tuo, kad nei AGPRĮ, nei 2014 m. gruodžio 15 d. AGPRĮ projekto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo 17323 straipsniu įstatymo projekto aiškinamasis raštas (toliau – Aiškinamasis raštas) nedraudžia dalį sandorio mokėtinos sumos, neviršijančios 5000 Eur, sumokėti grynaisiais pinigais. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad VMI siūlomas įstatymo aiškinimas (tuo atveju, kai sandorio suma viršija 5000 Eur, be kita ko, mokėtina suma yra žinoma iš anksto, atsiskaitymas neturėtų būti skaidomas, kai jo metu dalis mokėtinos sumos būtų sumokama grynaisiais, o kita dalis – banko pavedimu) būtų plečiamasis ir neatitiktų teisėtumo principo.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi VMI viršininko pavaduotojo A. Klerausko prašymas priimtas ir L. L. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai
5. VMI viršininko pavaduotojas A. Klerauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartį ir palikti galioti VMI 2024 m. sausio 11 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Vilniaus apygardos teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą – netinkamai aiškino ir taikė AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skirtingai nei aiškina apygardos teismas, AGPRĮ riboja ne tik mokėjimų, kurie atliekami grynaisiais pinigais, sumą, bet ir pačių sandorių, pagal kuriuos vykdomi atsiskaitymai, sumą.
5.2. AGPRĮ 4 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrą taisyklę, galiojančią visiems atsiskaitymams pagal sandorį (tiek vienkartiniams, tiek daliniams), o būtent tai, kad grynaisiais pinigais gali būti atsiskaitoma, jei atsiskaitymų pagal sandorį suma neviršija 5000 Eur. Iš to išeina, kad jei atsiskaitymų pagal sandorį suma viršija 5000 Eur, atsiskaitymai pagal tokį sandorį grynaisiais pinigais apskritai draudžiami. O asmenys, pažeidę šią atsiskaitymų tvarką, vadovaujantis ANK 2071 straipsnio nuostatomis, traukiami administracinėn atsakomybėn.
5.3. Remiantis AGPRĮ, draudžiami ne tik vienarūšiai (vien grynaisiais pinigais), bet ir mišrūs (grynaisiais pinigais ir pavedimu) atsiskaitymai, kai bendra sandorio vertė viršija 5000 Eur. Pažymėtina, kad mišrių atsiskaitymų atveju vertinama ne vienos įmokos (dalies) suma, o bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma. Sandorį sudarę asmenys neturi teisės dirbtinai skaidyti sandorio, taip siekdami išvengti nustatytų ribojimų. Pavyzdžiui, jeigu asmuo perka automobilį, kurio vertė viršija 5000 Eur, negalima avanso sumokėti grynaisiais pinigais, o likusios dalies – pervedimu. Tokiu atveju visa suma turi būti sumokėta negrynaisiais pinigais.
5.4. Įstatymų leidėjas tikslingai išskyrė atvejį, kai dalį atsiskaitymų pagal sandorį (iki 5000 Eur) leidžiama atlikti grynaisiais pinigais, kitą dalį (viršijusią 5000 Eur) privaloma atlikti negrynaisiais pinigais. Šiuo atveju būtina tenkinti dvi AGPRĮ 4 straipsnio 3 sakinyje nustatytas sąlygas: 1) sandoris, kurio pagrindu atliekamas atsiskaitymas ar kitas bet koks mokėjimas, turi būti ilgalaikis arba neterminuotas ir 2) sandorio sudarymo metu nėra tiksliai žinoma visa atsiskaitymų ar bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma. Ši išimtis dar kartą patvirtina bendrą taisyklę, kad visais kitais atvejais, kurie neatitinka minėtų sąlygų, t. y. kai sandoris nėra ilgalaikis ar terminuotas ir sandorio sudarymo metu bendra atsiskaitymų suma aiški ir žinoma, kad ji viršys 5000 Eur, atsiskaityti grynaisiais pinigais pagal tokį sandorį neleidžiama. Taigi AGPRĮ susiaurinamas šalių sutarties laisvės principas, t. y. šalių teisė susitarti dėl atsiskaitymo formos, kai sandorio suma viršija 5000 Eur. Tokiais atvejais atsiskaitymas visada, išskyrus pirmiau minėtą išimtį, turi būti vykdomas pavedimu.
5.5. Tačiau, remiantis apylinkės ir apygardos teismų padarytomis išvadomis, ribojami mokėjimai pagal sandorius, jeigu jie (mokėjimai) viršija 5000 Eur sumą arba šią sumą atitinkančią sumą užsienio valiuta. Toks teismų aiškinimas yra per daug siauras ir visiškai neatitinka tikslų, kurie buvo keliami priimant AGPRĮ. Teisės aktas nenustato, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais neleidžiami tik atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumai viršijus 5000 Eur ribą.
5.6. Teismų praktikoje nurodoma, kad aiškindamas teisę teismas gali naudoti vieną ar kelis teisės aiškinimo metodus. Vienas iš jų yra įstatymų leidėjo ketinimų metodas – tai teisės aiškinimo būdas, kuriuo aiškinant neaiškią teisės normą atsižvelgiama į teisėkūros subjekto tikslus, kurių šis siekė nustatydamas atitinkamą teisinį reguliavimą. Įstatymo leidėjo ketinimai paprastai būna išdėstyti priimamo įstatymo preambulėje arba juos galima nustatyti iš kuriant teisės normą įstatymų leidėjo naudotų parengiamųjų dokumentų, projektų, svarstymo posėdžių ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įstatymų projektų aiškinamieji raštai pripažįstami tinkamu įstatymų leidėjo valios įrodymu ir jais yra remiamasi (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-62-313/2020, 3K-3-132-969/2021). Travaux préparatoires (parengiamaisiais darbais), kaip įstatymų leidėjo ketinimų nustatymo šaltiniu, neretai yra remiamasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuojant, kad įstatymų nuostatos aiškintinos atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus, kurie paprastai yra įtvirtinti būtent travaux préparatoires (parengiamuosiuose darbuose) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-39-1073/2022).
5.7. Aiškinamojo rašto 4.4.3 papunktis paaiškina, kaip turėtų būti taikomi ribojimai atsiskaitymams grynaisiais pinigais, kai tokie atsiskaitymai vykdomi dalimis: dalinių atsiskaitymų variantai: (a) jeigu asmuo iš anksto žino, kad bendra dalinių atsiskaitymų suma viršys apribojimų sumą, jis privalo iš karto pradėti atsiskaitinėti negrynaisiais pinigais; (b) jeigu asmuo iš anksto nežino, ar bendra atsiskaitymų suma viršys atitinkamą apribojimų sumą (3000 ar 5000 Eur), pavyzdžiui, neterminuotos nekilnojamojo turto nuomos atveju, jis gali atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, tačiau nuo to momento, kai pasieks atitinkamus apribojimus (3000 ar 5000 Eur), – pradėti atsiskaitinėti tik negrynaisiais pinigais. 4.4.4 papunktyje nustatyta, kad dalinių atsiskaitymų atveju neturi reikšmės laikotarpis, per kurį vyksta daliniai (tarpiniai) atsiskaitymai pagal sandorį: svarbu tik tai, kad bendra kelių tarpinių (ar visų) atsiskaitymų, kitų mokėjimų suma viršija nustatytų apribojimų sumas (3000 ar 5000 Eur). Aiškinamajame rašte minima 3000 Eur suma yra susijusi su ankstesniame AGPRĮ projekte numatyta atsiskaitymų suma, kurią viršijus taikomi ribojimai, tačiau Aiškinamojo rašto nuostatos, susijusios su ribojimų taikymu, kai yra vykdomi daliniai atsiskaitymai, yra aktualios ir aiškinant priimto ir šiuo metu galiojančio AGPRĮ nuostatas.
5.8. Taigi atvejai, kai už automobilį atsiskaitoma ne vienu mokėjimu, laikytini daliniais atsiskaitymais ir tokie atsiskaitymai grynaisiais pinigais neturėtų būti leidžiami, kai iš anksto žinoma, kad bendra atsiskaitymų suma viršys 5000 Eur. Iš esmės visi sandoriai, viršijantys 5000 Eur, yra iš anksto numatomi. Be to, už tokią sumą pirkiniai paprastai yra planuojami ir nevykdomi spontaniškai.
5.9. AGPRĮ nustatyti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimai nėra savitiksliai. Aiškinamojo rašto 2 punkte nustatyta, kad įstatymų projektų tikslas – mažinti prielaidas atsirasti šešėlinei ekonomikai; didinti kontrolės efektyvumą ir galimai neteisėtų sandorių atsekamumą; didinti įmonių finansinę drausmę, finansinių operacijų skaidrumą ir patikimumą; mažinti galimybes sumažinti mokestines prievoles arba jų išvengti; užtikrinti atsiskaitymų saugumą. Sandorio šalims atsiskaitant grynaisiais pinigais, atsiskaitymų faktas ir mastas pagrindžiami pačių sandorio šalių paaiškinimais, jų pačių surašytais finansinės apskaitos dokumentais. Šiuo atveju sandorio šalys turi įvairių paskatų (mažesni mokesčiai, konkurencinis pranašumas, mažesnės prekių ir paslaugų kainos) fiksuoti mažesnes nei faktiškai buvusias atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumas arba jų nefiksuoti.
Kai atsiskaitymai vykdomi negrynaisiais pinigais, atsiskaitant dalyvauja trečiasis asmuo – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris paprastai nėra susijęs su sandorio šalimis ir nėra suinteresuotas padėti sandorio šalims nuslėpti tikrąsias sandorio vykdymo aplinkybes. Dėl šios priežasties mokėjimo paslaugų teikėjo turimi duomenys apie atsiskaitymo faktą ir atsiskaitymų sumą laikytini patikimesniais įrodymais nei sandorio šalių paaiškinimai ar jų surašyti finansinės apskaitos dokumentai. Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais, be kita ko, sudaro prielaidas, kad mokestinių prievolių vykdymo kontrolė bus efektyvesnė (mažina prielaidas atsirasti šešėlinei ekonomikai), todėl, siekiant mažinti grynųjų pinigų apyvartą, pagrįstai atsiskaitymai grynaisiais pinigais leidžiami tik esant sąlygiškai smulkiems sandoriams, kai atsiskaitymai ar bet kokie kiti mokėjimai pagal juos neviršija 5000 Eur.
5.10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje ir kitose jos nuostatose yra įtvirtintas teisinės valstybės principas, apimantis daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Tarp jų – teisės aktų hierarchija, reiškianti, kad žemesnės teisinės galios norminiai teisės aktai negali prieštarauti aukštesnės galios norminiams teisės aktams, reguliuoti tų santykių, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios norminiais teisės aktais, taip pat nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris prieštarautų nustatytam aukštesnės galios norminiam teisės aktui, jį keistų arba su juo konkuruotų. Be to, teisinės valstybės principas suponuoja vienodą teisės aiškinimą ir taikymą, t. y. teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai bendrosios kompetencijos teismų praktikai, analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, o bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. VMI viršininko pavaduotojo A. Klerausko prašymas atmestinas. Dėl AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo
7. VMI atstovas prašyme nurodo, kad apygardos teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą – netinkamai aiškino ir taikė AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjo teigimu, AGPRĮ 4 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrą taisyklę, galiojančią visiems atsiskaitymams pagal sandorį (tiek vienkartiniams, tiek daliniams), o būtent tai, kad grynaisiais pinigais gali būti atsiskaitoma, jei atsiskaitymų pagal sandorį suma neviršija 5000 Eur. Tuo atveju, kai atsiskaitymų pagal sandorį suma viršija 5000 Eur, atsiskaitymai pagal tokį sandorį grynaisiais pinigais apskritai draudžiami.
8. ANK 2071 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsiskaitymų ar bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas, kai, pažeidžiant nustatytą tvarką, atsiskaitymams ar bet kokiems kitiems mokėjimams panaudota grynųjų pinigų suma leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą viršija daugiau kaip penkiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiais šimtais bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio eurų ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.
9. Nagrinėjamoje byloje VMI 2024 m. sausio 11 d. nutarimu L. L. buvo nubaustas pagal ANK 2071 straipsnio 3 dalį už tai, kad jo vadovaujama bendrovė UAB „Autodronas“, sudarydama transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, dalį mokėtinos sumos, t. y. 5000 Eur, priimdavo grynaisiais pinigais, o likusią sumą pirkėjai pervesdavo į UAB „Autodronas“ banko sąskaitą.
10. AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5000 Eur arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti 5000 Eur arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Jeigu dalimis atliekami atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai yra susiję su periodiniais mokėjimais pagal ilgalaikį arba neterminuotą sandorį ir visa atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų suma sandorio sudarymo metu nėra tiksliai žinoma, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį gali būti atliekami grynaisiais pinigais tol, kol jų bendra suma pasiekia šioje dalyje nurodytą sumą. Vėlesni atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal tą sandorį, nesvarbu, kokio dydžio, turi būti atliekami negrynaisiais pinigais. Sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimo taikymo.
11. Pirmiau nurodyto įstatymo Aiškinamajame rašte nurodomas šio įstatymo projekto tikslas – mažinti prielaidas šešėlinei ekonomikai; didinti kontrolės efektyvumą ir galimai neteisėtų sandorių atsekamumą; didinti įmonių finansinę drausmę, finansinių operacijų skaidrumą ir patikimumą; mažinti galimybes išvengti ar sumažinti mokestines prievoles; užtikrinti atsiskaitymų saugumą (2 punktas).
12. Primintina ir tai, kad teisėkūros subjektai visais atvejais turi paisyti, inter alia (be kita ko), konstitucinio teisinės valstybės principo, kuris, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, suponuoja įvairius reikalavimus šiam subjektui: įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus (pvz., žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus). Be to, vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas, kuris taip pat suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi AGPRĮ ir Aiškinamojo rašto nuostatas, nusprendžia, kad AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalis riboja būtent atsiskaitymų ir mokėjimų pagal sandorius, kurie atliekami grynaisiais pinigais, sumą, t. y. atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5000 Eur arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta (ši įstatymo nuostata nesiejama su sandorių suma, kaip ją aiškina VMI). AGPRĮ nedraudžia išskaidyti mokėjimų į kelis pagal vieną sandorį ir dalį sumos sumokėti grynaisiais pinigais (tik šiuo atveju mokėjimų grynaisiais pinigais suma negali viršyti 5000 Eur), kaip ir buvo padaryta šioje byloje. AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalyje tik nustatyta, kad šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimo taikymo (šiuo atveju įstatymas aiškiai nustato, kad negali būti skaidomas vienas sandoris į kelis tariamai nesusijusius sandorius, taip siekiant sumažinti bendrą sumą – nepaisyti AGPRĮ nustatyto apribojimo).
Be to, aptariamo įstatymo nuostatose yra įtvirtinta tvarka, kai atsiskaitymas ir mokėjimai pagal sandorius vykdomi dalimis, t. y. bendra dalimis atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti 5000 Eur arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta (taigi ir ši įstatymo leidėjo nustatyta sąlyga patvirtina, kad atsiskaitymai ir mokėjimai pagal sandorį gali būti atliekami dalimis, tačiau šiuo atveju svarbu, kad bendra dalinių atsiskaitymų suma, mokama grynaisiais pinigais, neviršytų 5000 Eur sumos).
14. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės ir apygardos teismai teisingai aiškino ir taikė AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai nusprendė, jog AGPRĮ nuostatos nedraudžia išskaidyti mokėjimų į kelis pagal vieną sandorį ir dalį sumos, neviršijančios 5000 Eur, sumokėti grynaisiais pinigais. Šiuo atveju, nepažeidus AGPRĮ nuostatų, L. L. nekilo pareiga teisės aktų nustatyta tvarka pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais aplinkybes. Taigi žemesnės instancijos teismai nepadarė jokių esminių materialiosios teisės pažeidimų, todėl naikinti skundžiamus teismų sprendimus VMI atstovo prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartį nepakeistus.