LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. vasario 12 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės, Algirdo Taminsko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pranešėja) ir Agnės Tikniūtės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Medžioklės klubo „Senovė“ ir ieškovų A. M., P. B., D. V., T. J., M. Z., V. Z., A. B., K. Ž., S. Ž., V. K., J. B. ir J. S. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. M., P. B., D. V., T. J., M. Z., V. Z., A. B., K. Ž., S. Ž., V. K., J. B. ir J. S. ieškinį atsakovui Medžioklės klubui „Senovė“ (buvęs Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelis) dėl juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimo, įstatų ir valdybos nutarimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje S. B., A. B., R. M., S. R., V. V., J. B., J. A., M. J., V. S., V. K., L. M., R. B., S. J., K. L. ir R. T. n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino taikymą reikalavimui pripažinti negaliojančiais asociacijos įstatus (dalį jų nuostatų) prieštaraujančiais imperatyvioms teisės normoms, taip pat proceso teisės normų, nustatančių įrodinėjimo naštos paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai A. M., P. B., D. V., T. J., M. Z., V. Z., A. B., K. Ž., S. Ž., V. K., J. B. ir J. S. (toliau – ir ieškovai) ieškiniu teismo prašė: 1) panaikinti atsakovo Medžioklės klubo „Senovė“ (toliau – ir atsakovas, klubas, asociacija) 2020 m. gegužės 23 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl įstatų naujos redakcijos patvirtinimo; 2) atnaujinti 3 mėnesių ieškinio senaties terminą; 3) pripažinti 2020 m. lapkričio 27 d. įstatus prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei; 4) pripažinti negaliojančiu 2021 m. lapkričio 5 d. valdybos nutarimą dėl mokesčio dydžio nustatymo; 5) pripažinti negaliojančiu 2022 m. balandžio 3 d. valdybos nutarimą dėl dalies ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių; 6) panaikinti 2022 m. balandžio 20 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo.
3. Ieškovai nurodė, kad nors 2020 m. gegužės 23 d. visuotinio narių susirinkimo protokole yra nurodyta, kad šio susirinkimo metu buvo sprendžiamas naujų įstatų priėmimo klausimas, tačiau balsavimas nevyko ir įstatams nebuvo pritarta. Susirinkimo protokolo suklastojimas ir jo pagrindu atliktas įstatų pakeitimas yra nesuderinami nei su viešąja tvarka, nei su gera morale, todėl 2020 m. lapkričio 27 d. redakcijos įstatai laikytini niekiniu sandoriu.
4. 2020 m. lapkričio 27 d. redakcijos įstatai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes įstatų 26.7 punkte įtvirtinta, jog valdyba nustato mokesčius ir jų dydį, atleidžia narį nuo mokesčių. Šio klausimo kompetencija pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 punkto bei 3 dalies nuostatas yra išimtinai priskiriama asociacijos narių visuotiniam susirinkimui ir negali būti perleidžiama. Ieškovai gavo informaciją, kad 2021 m. lapkričio 5 d. valdybos nutarimu nustatytas nario metinis mokestis yra 360 Eur, jis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip per 45 dienas. Ieškovai, laikydami, kad niekiniu 2020 m. lapkričio 27 d. įstatų 26.7 punkto pagrindu valdybai yra neteisėtai suteikta kompetencija spręsti dėl nario mokesčio ir jo dydžio, teigia, kad valdybos nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
5. Nagrinėjamu atveju visus 12 ieškovų buvo ketinama šalinti iš atsakovo narių dėl atsakovo 2021 m. lapkričio 5 d. valdybos nutarimu nepagrįstai ir neteisėtai nustatyto nario mokesčio nesumokėjimo. 2022 m. sausio 16 d. neeiliniame visuotiniame narių susirinkime buvo priimti nauji nariai, tačiau jei ieškovai būtų dalyvavę, jie nurodytų asmenų priėmimui į atsakovo narius nebūtų pritarę. Kita vertus, jų (ne)pritarimas neturėtų teisinės reikšmės, nes naujų narių priėmimas yra vykdomas niekinių ir negaliojančių įstatų pagrindu. Neteisėtų ir negaliojančių atsakovo 2020 m. gegužės 23 d. įstatų ir 2021 m. lapkričio 5 d. valdybos nutarimo pagrindu priimti atsakovo 2022 m. balandžio 3 d. valdybos nutarimai dėl konkrečių ieškovų pašalinimo iš narių negali būti laikomi teisėtais. Todėl, tenkinus ieškovų ieškinio reikalavimą dėl atsakovo 2021 m. lapkričio 5 d. valdybos nutarimo pripažinimo negaliojančiu, atsakovo 2022 m. balandžio 3 d. valdybos nutarimai dėl konkrečių ieškovų pašalinimo iš narių taip pat yra pripažintini negaliojančiais. Atitinkamai naikintinas 2022 m. balandžio 20 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimas dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų A. M., P. B., D. V., T. J., M. Z., V. Z., A. B., K. Ž., S. Ž., V. K., J. B. ir J. S. atsakovui Medžioklės klubui „Senovė“ 3495 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas nurodė, jog byloje kilo ginčas, ar ieškovai 2022 m. vasario 2 d. pareikšdami ieškinį siekė tik išvengti jų netinkamo elgesio vertinimo 2022 m. vasario 4 d. valdybos posėdyje, ar ieškiniu ginčijami atsakovo veiksmai dėl to, kad atsakovo pirmininkas nepaiso teisės aktų reikalavimų ir savavaliauja, nepagrįstai šalindamas atsakovo senuosius narius ir tokiu būdu siekdamas užsitikrinti visuotiniame atsakovo narių susirinkime sprendimams priimti reikalingą balsų daugumą.
8. Teismas nesutiko, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Teismas vertino, jog senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo įstatų įregistravimo momento, nes nuo tada įstatų pakeitimai įsigalioja ir atsiranda pagrįstas lūkestis manyti, kad asociacija (šiuo atveju atsakovas) vadovausis jais savo veikloje, o jų nuostatų įgyvendinimas neabejotinai sukels jos nariams teisines pasekmes, įskaitytinai neigiamus padarinius. Teismas laikė, kad šiuo atveju 3 mėnesių senaties terminas buvo praleistas 10 mėnesių. Ieškovai nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl jie, net ir esant įregistruotiems įstatams, 10 mėnesių nesiėmė jokių veiksmų, pagrindo atnaujinti praleistą terminą nėra, todėl laikė, kad ieškovų ieškinys gali būti atmetamas ir suėjus senaties terminui.
9. Teismas pažymėjo, kad konkretus terminas, per kurį atsakovo nariai turi teisę susipažinti su nauja įstatų redakcija, įstatuose nebuvo nustatytas. Tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose terminas nenustatytas, svarstant klausimą apie aptariamą teisę (terminą susipažinti su nauja įstatų redakcija), turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad iki visuotinio susirinkimo vyko bendradarbiavimas naujos įstatų redakcijos klausimu, be kita ko, jame dalyvavo ir dalis ieškovų. Apie tai, kad ieškovams trūko laiko pastaboms pareikšti, byloje duomenų nėra. Teismas vertino, kad atsakovo narių nepakankamas aktyvumas arba pasirinkimas išimtinai dalyvauti su aktyvia medžiokle susijusioje atsakovo veikloje negali stabdyti atsakovo veiklos progreso. Teismas nusprendė nesant pagrindo konstatuoti, kad naujos redakcijos įstatų keitimo procese ieškovams dalyvauti sutrukdė atsakovo veiksmai, o ne pačių dalies ieškovų laisva valia pasirinkta teisė šiame procese nedalyvauti ir pasiūlymų neteikti.
10. Teismas susirinkimo metu priimto sprendimo teisėtumo klausimą vertino atsižvelgdamas į tai, ar susirinkime dalyvavo pakankamas asociacijos narių skaičius (kvorumas), ir pagal susirinkime balsavusių narių balsų skaičių (balsų skaičiavimo taisyklę). Teismas pripažino neegzistuojant objektyvaus pagrindo daryti išvados, kad visuotiniame narių susirinkime iš tiesų balsavimas dėl naujos redakcijos įstatų nevyko ir nauja jų redakcija nebuvo priimta, todėl neturėjo pagrindo panaikinti 2020 m. gegužės 23 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl atsakovo įstatų naujos redakcijos patvirtinimo ir atitinkamai naujos redakcijos 2020 m. lapkričio 27 d. atsakovo įstatų.
11. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovo valdybos 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimą teismas nurodė, kad didesnius mokesčius atsakovui lemia objektyvios priežastys, t. y. reikalinga sumokėti įmokas už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, pervesti paramos mokestį Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriui, samdyti teisininką klubo teisminiuose procesuose. Teismas nenustatė, kad naujos redakcijos įstatai prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms ir juridinio asmens steigimo dokumentams. Teismas laikė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad šie įstatai prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams ar kad jie pažeidžia atsakovo narių teises.
12. Dėl atsakovo 2022 m. balandžio 3 d. valdybos posėdžio nutarimų pripažinimo negaliojančiais teismas nurodė, kad 12 atsakovo narių (ieškovų) neįvykdė valdybos 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimo per 45 dienas sumokėti pirmiau aptartą valdybos nustatytą atsakovo išlaidų sumą. Be to, ieškovams buvo suteiktas ilgesnis terminas nei 45 dienos įpareigojimams įvykdyti. Ieškovai 2021 m. gruodžio 27 d. buvo informuoti, kad bus svarstomas klausimas dėl poveikio priemonių jiems taikymo. Atsakovo 2022 m. balandžio 3 d. valdybos posėdžio metu ieškovai, išskyrus K. Ž. ir S. Ž., buvo pašalinti iš atsakovo būrelio narių neįvykdžius įstatų 12.1, 12.4 punktų ir pažeidus 13.8.2, 13.8.3 ir 13.8.5 punktus. Apie (ne)pašalinimą iš atsakovo narių ieškovai informuoti 2022 m. balandžio 6 d. pranešimais. Teismas, įvertinęs, jog ieškovams buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus – prieš pašalinimą iš atsakovo narių buvo surengtas specialus posėdis, kuriame buvo galimybė diskutuoti dėl padidinto mokesčio klausimo, taip pat tai, kad posėdyje jie konkrečių objektyvių argumentų nepateikė, kodėl nėra vykdomas valdybos nutarimas ir įstatai, nusprendė, kad atsakovui nebuvo teisinio pagrindo taikyti alternatyvias sankcijas.
13. Dėl atsakovo 2022 m. balandžio 20 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo panaikinimo teismas nurodė, kad ieškovai, ginčydami naujausios redakcijos 2022 m. balandžio 25 d. VĮ Registrų centre registruotus įstatus, nenurodė, kuo įstatai pažeidžia prašančiojo tai padaryti asmens teises. Vien tai, kad susirinkime nedalyvavo ir negalėjo balsuoti buvę atsakovo nariai (ieškovai), dėl kurių narystės pabaigos buvo nuspręsta 2022 m. balandžio 3 d. valdybos nutarimais, nesudaro pagrindo naikinti visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo. Susirinkime dalyvavo tuo metu buvę atsakovo nariai, kurie turėjo teisę balsuoti visuotiniame narių susirinkime ir kurių balsais buvo priimti susirinkimo nutarimai.
14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta netenkinti ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2021 m. lapkričio 5 d. valdybos nutarimą dėl mokesčio dydžio nustatymo, pripažinti negaliojančiu 2022 m. balandžio 3 d. valdybos nutarimą dėl dalies ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių, panaikinti 2022 m. balandžio 20 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo ir iš ieškovų atsakovams priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė: pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento Medžioklės klubo „Senovė“ 2020 m. gegužės 23 d. visuotinio narių susirinkimo metu priimtų įstatų (įregistruotų 2020 m. lapkričio 27 d.) 26.7 punktą; pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento Medžioklės klubo „Senovė“ 2021 m. lapkričio 5 d. valdybos nutarimą patvirtinti 360 Eur mokestį; panaikinti Medžioklės klubo „Senovė“ 2022 m. balandžio 3 d. valdybos nutarimus pašalinti ieškovus D. V., T. J., M. Z., V. Z., A. B., V. K., J. S., J. B., P. B., A. M. iš atsakovo būrelio narių; panaikinti Medžioklės klubo „Senovė“ 2022 m. balandžio 20 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo.
Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl atsakovo 2020 m. gegužės 23 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimo patvirtinti atsakovo įstatų naują redakciją panaikinimo ir 2020 m. gegužės 23 d. įstatų pripažinimo prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei, palikta nepakeista, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
15. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad iki visuotinio narių susirinkimo buvo parengtas naujų įstatų projektas, jis buvo išsiųstas atsakovo nariams, apie susirinkimą ir darbotvarkę, kurioje nurodytas ir naujų įstatų tvirtinimo klausimas, pranešta spaudoje. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma (ne tik asmenų paaiškinimai) leidžia daryti esant labiau tikėtiną išvadą, kad 2020 m. gegužės 23 d. vykusio visuotinio susirinkimo metu buvo sprendžiama / balsuojama dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo. Be to, ieškovai neįvykdė pareigos įrodyti, kad 2020 m. gegužės 23 d. vykusio visuotinio susirinkimo metu nebuvo balsuojama dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo.
16. Teismas taip pat nusprendė, kad ginčijama įstatų norma (2020 m. gegužės 23 d. patvirtintų įstatų 26.7 punktas) suteikė teisę valdybai spręsti klausimą, kurio sprendimas priskirtinas išimtinei visuotinio narių susirinkimo kompetencijai, o valdyba 2021 m. lapkričio 5 d. valdybos nutarimu įgyvendino jai įstatais perduotą funkciją. Asociacijų įstatymo nuostata, įtvirtinanti, kad tik visuotinis narių susirinkimas turi teisę nustatyti asociacijos narių stojamųjų įnašų dydį ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką, yra imperatyvi, dėl to 2020 m. gegužės 23 d. redakcijos įstatų 26.7 punktas ir 2021 m. lapkričio 5 d. valdybos nutarimas patvirtinti 360 Eur mokestį teismo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.95 straipsnio 1 dalis) kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis). Teismo vertinimu, nėra pagrindo negaliojančiais pripažinti visų įstatų, kadangi, pripažinus įstatų nuostatą, kuria pavesta valdybai spręsti visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą, negaliojančia, vietoj šios nuostatos taikytina įstatymo norma, o aptariamo įstatų punkto negaliojimas nedaro jokios įtakos kitų įstatų nuostatų galiojimui.
17. Pripažinus negaliojančiu 2021 m. lapkričio 5 d. valdybos nutarimą, 2022 m. balandžio 3 d. atsakovo valdybos nutarimas dėl dalies ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių taip pat negali būti laikomas teisėtu, nes sankcija ieškovams yra pritaikyta už neteisėto valdybos nutarimo nevykdymą. Neegzistuojant teisėtam pagrindui, ieškovai negalėjo būti pašalinti iš atsakovo narių, todėl ir šis atsakovo valdybos nutarimas panaikintas.
18. Panaikinus kaip neteisėtus valdybos nutarimus dėl ieškovų D. V., T. J., M. Z., V. Z., A. B., V. K., J. S., J. B., P. B., A. M. pašalinimo iš atsakovo būrelio narių valdybos nutarimai negaliojančiais laikomi ne nuo teismo sprendimo, bet nuo nutarimo priėmimo momento. Tai lemia, kad ieškovų pažeistos nario teisės dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime turi būti ginamos ir pagal pažeidimo pobūdį apgintos gali būti tik pripažįstant 2022 m. balandžio 20 d. visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo negaliojančiu nuo priėmimo dienos (CK 1.138 straipsnio 2 punktas).
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
19. Kasaciniame skunde atsakovas Medžioklės klubas „Senovė“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo iš dalies panaikintas Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimas ir ieškinys patenkintas iš dalies bei išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose klausimai, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovui iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl 10 metų ieškinio senaties termino taikymo pagal analogiją vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais – jog privačių juridinių asmenų įstatai pagal teisinę prigimtį yra sandoriai, jiems taikomi bendrieji civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (dėl precedento taikymo ir kt.), kadangi vadovavosi išaiškinimu, kuris aktualus tik privatiems juridiniams asmenims ir kuris pateiktas bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra nei tapačios, nei panašios į šios bylos aplinkybes. Netinkamai įvertinęs, kad viešojo juridinio asmens – asociacijos įstatai yra sandoris, apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė šioje byloje netaikyti sutrumpinto 3 mėnesių ieškinio senaties termino, kuris taikomas ginčijant juridinio asmens organų sprendimus.
19.2. Skundžiamame sprendime nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, kad privačių juridinių asmenų įstatai pagal teisinę prigimtį yra sandoriai, jiems taikomi bendrieji civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, tarp jų – sutarties laisvės principas; kad įstatai išreiškia privataus juridinio asmens dalyvių valią suvienyti interesus ir kapitalą bendram tikslui, negalėjo būti taikomas šioje byloje. Minėtoje ir vėlesnėse kasacinio teismo bylose spręsti su privačiais juridiniais asmenimis susiję klausimai, kurie reglamentuoti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo.
19.3. Asociacijų įstatymas ir Akcinių bendrovių įstatymas yra specialieji įstatymai, reglamentuojantys specifinius, skirtingų formų juridinių asmenų civilinius teisinius santykius, todėl taikyti ginčo teisiniams santykiams pagal įstatymo analogiją Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas negalima. Taigi apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai skundžiamame sprendime vadovavosi nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais.
19.4. Juridinis asmuo – asociacija, įsteigiama ne asociacijos įstatais, o asociacijos steigimo sutartimi, todėl negalima laikyti, jog asociacijos įstatai turi sandorio požymių, kaip kad skundžiamame sprendime vertino apeliacinės instancijos teismas.
19.5. Skundžiamu sprendimu 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimas pripažintas negaliojančiu nuo jo priėmimo momento, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio ir 1.95 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tačiau šie straipsniai reglamentuoja sandorių negaliojimo klausimus, o viešojo juridinio asmens organo priimtas sprendimas nelaikytinas sandoriu. Todėl jau vien dėl šios priežasties yra akivaizdu, jog dėl šios dalies priimtas skundžiamas sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas apeliacinės instancijos teismui netinkamai pritaikius sandorių negaliojimą reglamentuojančias teisės normas.
19.6. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad ginčijamu 2021 m. lapkričio 5 d. valdybos nutarimu buvo nustatytas ne nario mokesčio dydis, o tikslinis įnašas (įmoka) ir tokią teisę valdyba turėjo, kadangi nustatyto dydžio įmoka yra nulemta objektyvių klubo poreikių. Akivaizdu, jog atsakovo valdybos nutarimais buvo nustatyti ne su naryste susiję mokesčiai, o narių mokėtinos lėšos, kurios skirtos normaliai būrelio veiklai užtikrinti. Todėl, pripažindamas negaliojančiu 2020 m. gegužės 23 d. įstatų 26.7 punktą dėl tariamo Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas ginčo teisiniam santykiui akivaizdžiai netinkamai taikė materialiosios teisės normą – Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalį.
19.7. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai ir visiškai nepagrįstai pripažino, kad visi ieškovų pažeidimai kildinami iš vienos aplinkybės – nustatyto mokesčio nesumokėjimo. Ieškovai sąmoningai nevykdė būrelio įstatuose įtvirtintos būrelio nario pareigos vykdyti valdybos nutarimus, juos elementariai ignoravo. Taigi, ieškovų padaryti įstatų pažeidimai yra susiję su pareigos sumokėti mokestį nevykdymu, bet nėra kildinami iš vienos šios aplinkybės. Ieškovų veiksmus, kuriais jie elementariai ignoravo klubo įstatų reikalavimus, jų nevykdė, griežtai įvertino ir aukščiausias asociacijos valdymo organas – klubo narių visuotinis susirinkimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas į klubo visuotinio narių susirinkimo nuomonę neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino, dėl kokios tikrosios priežasties buvo iš klubo narių pašalinti ieškovai.
19.8. Nepagrįstai ir neteisėtai patenkinęs ieškovų reikalavimą dėl 2022 m. balandžio 3 d. atsakovo valdybos nutarimų, kuriais iš atsakovo narių pašalinti 10 ieškovų, panaikinimo, apeliacinės instancijos teismas taip pat nesant tam jokio pagrindo patenkino ieškovų reikalavimą dėl 2022 m. balandžio 20 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo panaikinimo. Skundžiamame sprendime apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kuo 2022 m. balandžio 20 d. visuotiniame susirinkime patvirtinti nauji asociacijos įstatai pažeidžia asociacijos narių – ieškovų – teises.
20. Kasaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį, kuria Kauno apygardos teismas paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl atsakovo 2020 m. gegužės 23 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimo patvirtinti atsakovo įstatų naują redakciją panaikinimo ir 2020 m. gegužės 23 d. įstatų pripažinimo prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei, tenkinti šią ieškovų ieškinio dalį ir panaikinti atsakovo 2020 m. gegužės 23 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimą patvirtinti atsakovo įstatų naują redakciją ir pripažinti 2020 m. gegužės 23 d. įstatus prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei; priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Apeliacinės instancijos teismas, ieškovams perkeldamas įrodinėjimo naštą įrodyti neigiamą aplinkybę, kad visuotiniame klubo narių susirinkime balsavimas dėl naujos įstatų redakcijos apskritai nevyko, nesivadovavo įrodinėjimo procese taikytinu probatio diabolica principu, pagal kurį šalis negali būti įpareigojama įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių ji objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas. Be to, nors pareiga įrodyti, kad balsavimas dėl įstatų nevyko, turėjo būti perkelta atsakovui, ieškovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dėjo visas pastangas, kad įrodytų šią aplinkybę. Bylos nagrinėjimo metu net 8 asmenys savo žodiniais paaiškinimais patvirtino, kad 2020 m. gegužės 23 d. visuotiniame klubo susirinkime apskritai nebuvo keliamas ir svarstomas naujų įstatų priėmimo klausimas.
20.2. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo sąmoningą atsisakymą pateikti teisingam bylos išnagrinėjimui esminę reikšmę turinčius rašytinius įrodymus ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota contra spoliatorem prezumpcija. Atsakovas į bylą nepateikė ieškovų prašyto įstatų projekto, iš kurio būtų galima nustatyti šio projekto parengimo datą. Akivaizdu, kad likus 3 dienoms iki visuotinio klubo narių susirinkimo išsiųstame įstatų projekte nebuvo esminių nuostatų, kurios yra VĮ Registrų centre užregistruotuose įstatuose. Atsakovas (jo pirmininkas) sąmoningai teismui nepateikė galutinės 2020 m. gegužės 23 d. susirinkime tariamai priimtos įstatų versijos word formatu, nes šio dokumento metaduomenys būtų parodę, kad jis buvo sukurtas vėliau nei 2020 m. gegužės 23 d.
20.3. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo bei taikymo praktikos, tinkamai neatsižvelgdamas į atsakovo pozicijoje bei pateiktuose įrodymuose esančius esminius prieštaravimus, paneigiančius atsakovo byloje dėstytą poziciją. Visi byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai leido daryti išvadą, kad galutinis įstatų projektas, koks vėliau buvo užregistruotas VĮ Registrų centre, iki susirinkimo dar net nebuvo paruoštas.
20.4. Teismas, panaikindamas 2020 m. gegužės 23 d. įstatų 26.7 punktą, privalėjo panaikinti visus įstatus ir klubo nariams sudaryti galimybę priimti naują, visų narių interesus subalansuojančią bei atitinkančią įstatų redakciją. Atsižvelgiant į šiuo atveju registracijos atliekamą sukūrimo, o ne tiesiog išviešinimo funkciją (įstatai / jų nauja nuostata įsigalioja nuo naujos įstatų redakcijos registracijos momento), susiklostė situacija, kad visas 2020 m. gegužės 23 d. įstatų redakcijos tekstas, likęs užregistruotas Juridinių asmenų registre, iš esmės liko galioti, nepaisant teismo sprendimo panaikinti šių įstatų 26.7 punktą.
20.5. Teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas dėl 2020 m. gegužės 23 d. įstatų pripažinimo negaliojančiais, neįgyvendino vieno pagrindinių civilinio proceso tikslų ir iki galo neatkūrė teisinės taikos tarp šalių bei sukūrė pagrindą jų tolimesniems ginčams. Teismas pašalino tik išvestinius ieškovų teisių pažeidimus, nes, palikus galioti 2020 m. gegužės 23 d. redakcijos įstatus, kurie sudarė pagrindą atsakovo pirmininko bei jo aplinkos žmonių savivalei, ieškovai buvo grąžinti į pirminę teisiškai neapibrėžtą padėtį, kai sistemingai buvo pažeidinėjami jų teisėti interesai. Pagal šiuos įstatus į būrelį negalėjo būti priimti nauji šeši būrelio nariai, dėl kurių priėmimo būrelio pirmininkas bei jo aplinkos žmonės įgijo balsų daugumą. Be to, dėl tokio teismo sprendimo ieškovai bus priversti teismine tvarka ginčyti 2023 m. gegužės 17 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimus (tiek dėl esminių procedūrinių pažeidimų, tiek dėl nustatytos pareigos iš esmės sau patiems susimokėti jiems priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą).
21. Ieškovai atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovų ieškinys, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
21.1. Asociacijos įstatai yra teisiškai kvalifikuotini kaip sandoris su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis. Todėl ieškovų reikalavimui dėl 2020 m. gegužės 23 d. įstatų panaikinimo (pripažinimo prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai ir gerai moralei) taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas, jo ieškovai nagrinėjamu atveju nepraleido.
21.2. Apeliacinės instancijos teismas savąją išvadą, kad asociacijos įstatai yra laikytini sandoriu, grindė ne teismų praktika, o išimtinai Asociacijų įstatymų bei CK nuostatomis, asociacijos narių tarpusavio teisinių santykių teisinės esmės bei asociacijų įstatų teisinės prigimties analize. Teismas sprendime ginčo santykiams pagal analogiją netaikė Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintų teisės normų.
21.3. Ieškovų įsitikinimu, nėra visiškai jokio teisinio pagrindo asociacijų įstatus kvalifikuoti kitaip nei privačių juridinių asmenų įstatus, t. y. nelaikyti jų sandoriu. Asociacijos įstatai atitinka visus sandorio kvalifikuojamuosius požymius, nes: asociacijos įstatai yra juridinis faktas, be kita ko, nustatantis asociacijos narių teises ir pareigas; asociacijos įstatai (jų priėmimas) yra sąmoningas asociaciją steigiančių asmenų valios aktas; asociacijos įstatais sąmoningai siekiama sukurti teisinius padarinius; asociacijos įstatai, priimti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos bei reikalavimų, yra teisėtas aktas. Ieškovų vertinimu, skirtis tarp privataus juridinio asmens įstatų, kaip sandorio, ir asociacijos įstatų yra dirbtinė.
21.4. Tiek steigiant privatų juridinį asmenį (kai steigėjų daugiau nei vienas), tiek asociaciją įstatuose bus išreikšta visų juridinio asmens dalyvių bendra valia. Kai juridinis asmuo jau įsteigtas, įstatus keičiant vėliau, absoliučiai visų jo dalyvių pritarimo gali nebereikėti, jei pasiekiama įstatyme ar įstatuose nustatyta narių balsų dauguma. Todėl ir privataus juridinio asmens atveju įstatai gali neturėti asmens, kuris už juos nebalsavo, pritarimo, tačiau šis asmuo vis tiek bus jų saistomas.
21.5. Neteisėtai priimtų įstatų panaikinimo galima siekti ne tik reikalaujant pripažinti negaliojančiu juridinio asmens organo sprendimą dėl jų priėmimo pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį (įstatų negaliojimas būtų teisinė sprendimo dėl jų priėmimo negaliojimo pasekmė), bet ir savarankiškai pagal CK IV skyriaus „Negaliojantys sandoriai“ teisės normas. Tokiam reikalavimui taip pat taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas.
21.6. Juridinio asmens, įskaitant asociaciją, įstatų negalima tapatinti su juridinio asmens organo sprendimu priimti ar pakeisti šiuos įstatus, nes jie, be kita ko, susiję priežasties ir rezultato ryšiu. Asociacijos įstatai yra ne juridinio asmens organo sprendimas, o vienas iš asociacijos steigimo dokumentų (kartu su steigimo sutartimi), kuris civilinės teisės prasme laikytinas sandoriu. Asociacijos įstatai negali būti laikomi juridinio asmens organo sprendimu, kadangi juridinio asmens organai iki juridinio asmens įsteigimo dar apskritai neegzistuoja.
21.7. Asociacijų įstatymas nustato tik dviejų rūšių asociacijos narių mokesčius: 1) asociacijos narių stojamuosius įnašus ir 2) narių mokesčius. Asociacijų įstatymas išimtinę kompetenciją dėl šių mokesčių dydžio nustatymo imperatyviai priskiria būtent patiems asociacijos nariams (visuotiniam jų susirinkimui). Išvada, kad Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas ne baigtinis asociacijos narių mokėtinų mokesčių sąrašas ir valdyba gali nustatyti papildomas narių „įmokas“, kurios nelaikytinos mokesčiais, reikštų teisės valdybai asociacijos nariams nustatyti potencialiai neribotą skaičių papildomų mokesčių suteikimą be narių, kurie šiuos mokesčius turėtų mokėti, pritarimo.
21.8. Atsakovo pozicija, kad būrelio valdybos nutarimu padidintas mokestis nebuvo Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas nario mokestis, akivaizdžiai prieštarauja paties atsakovo pirmosios instancijos teisme dėstytai pozicijai bei byloje esantiems įrodymams. Tuo tarpu teigiant, jog valdyba nustatė ne nario mokestį, o kito pobūdžio įmoką, buvo tikimasi apeiti imperatyvų Asociacijų įstatymo reikalavimą, kad nario mokesčius gali nustatyti tik visuotinis narių susirinkimas.
21.9. Atsakovas pats detaliai pagrindžia, kad ieškovai valdybos nutarimais pašalinti buvo būtent už 2021 m. lapkričio 5 d. valdybos sprendimu neteisėtai nustatyto nario mokesčio nesumokėjimą. Tai, kad šį klausimą „svarstė“ neeilinis visuotinis narių susirinkimas ir „rekomendavo“ pašalinti ieškovus, nesudarė naujo bei savarankiško ieškovų pašalinimo pagrindo.
22. Atsakovas atsiliepime į ieškovų kasacinį skundą prašo atmesti ieškovų kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo dalies, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
22.1. Apeliacinės instancijos teismas aiškiai sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad paminėtas kitas įrodinėjimo pareigos aspektas, kuris tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju nebuvo aktualus, t. y. teismui pakako įrodymų patvirtinti atsakovo nurodomoms aplinkybėms dėl balsavimo 2020 m. gegužės 23 d. susirinkime.
22.2. Jei šalis byloje neturi galimybės pateikti galimai reikšmingą įrodymą, ne visada galima teigti, kad ta šalis (šiuo atveju – atsakovas) sąmoningai atsisako pateikti teisingam bylos išnagrinėjimui esminę reikšmę turinčius įrodymus. 2020 metų balandžio mėnesį kompiuteriu rengtą atitinkamu formatu dokumentą buvo norima gauti praėjus 2,5 (dvejiems su puse) metų, tačiau galimybės pateikti tokį įrodymą dokumentą rengęs asmuo jau neturėjo, kaip ir neturėjo pareigos tokį įrodymą išsaugoti.
22.3. Teismo išvados, kad vieno įstatų punkto prieštaravimas imperatyviai įstatymo normai nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiais visų įstatų, yra logiškos ir visiškai neprieštarauja protingumo principui. Ši teismo sprendimo dalis yra aiški ir atsakovo veikloje, jei ši teismo sprendimo dalis, išnagrinėjus kasacinius skundus, išliks nepakeista, jokių problemų ar neaiškumų nesukels.
22.4. Ieškovai, reikšdami reikalavimą pripažinti klubo 2020 m. lapkričio 27 d. redakcijos įstatus prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms, nurodė tik vieną argumentą – įstatų 26.7 punkto prieštaravimą Asociacijų įstatymo 8 straipsnio nuostatoms. Kitų galimų įstatų nuostatų prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms ieškovai nenurodė, todėl nėra pagrindo naikinti visus minėtos redakcijos įstatus. Išplėstinė teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
23. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).
24. Nagrinėjamoje byloje kasacinius skundus pateikė abi proceso šalys. Ieškovai kasaciniu skundu nesutinka su ginčijamo Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo dalimi, teigdami, jog, pirma, šis teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą byloje, nepašalinus prieštaravimų tarp byloje surinktų rašytinių įrodymų ir tinkamai neįvertinus sąmoningo atsakovo atsisakymo pateikti teismui rašytinius įrodymus; antra, ieškovų nuomone, byloje liko neatkurta teisinė taika, teismui susiaurinus ieškovų teisių gynimą iki vienos įstatų nuostatos pripažinimo negaliojančia. Atsakovas kasaciniu skundu iš esmės siekia, kad panaikinus Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą būtų paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Toks atsakovo nesutikimas su Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu grindžiamas keliais esminiais argumentais: 1) netinkamai identifikuotu byloje taikytinu ieškinio senaties terminu, kvestionuojant apeliacinės instancijos teismo atliktą įstatų kaip sandorio teisinę kvalifikaciją bei neįvertintą viešojo juridinio asmens įstatų teisinės prigimties specifiką; 2) netinkamai taikyta ir aiškinta Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata ir dėl to netinkamai nustatytomis pareigos mokėti nario mokestį nevykdymo teisinėmis pasekmėmis – narių pašalinimu iš medžioklės klubo, taip pat dėl to padaryta teisės taikymo ir aiškinimo klaida, pripažįstant 2022 m. balandžio 20 d. įstatų redakciją negaliojančia dėl pašalintų medžioklės klubo narių nedalyvavimo priimant sprendimą tokią įstatų redakciją patvirtinti.
25. Atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas, kurias peržengti nagrinėjamoje byloje teisinio pagrindo nenustatyta, išplėstinė teisėjų kolegija pasisakys šiais kasaciniuose skunde iškeltais teisės klausimais tokia tvarka: 1) ar byloje pareikštam reikalavimui pripažinti visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl naujos įstatų redakcijos ir pačios įstatų redakcijos pripažinimo negaliojančiais taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) ar sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 2.82 straipsnio 4 dalis); 2) nustačius byloje taikytiną ieškinio senaties terminą, vertins, ar įstatų nuostatos (teisės nustatyti mokesčius klubo nariams suteikimo valdybai, kartu vertinant nustatyto mokesčio teisinę prigimtį) prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir kokiu būdu gali būti apgintos ieškovų dėl tokio įstatų prieštaravimo pažeistos subjektinės teisės (atkurta narystė medžioklės klube); 3) ar bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo – patvirtinti naują įstatų redakciją, pripažinimo negaliojančiu
26. Siekiant atsakyti į vieną iš byloje keliamų esminių teisės klausimų – koks ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimui dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo – patvirtinti naują asociacijos įstatų redakciją, pripažinimo negaliojančiu, būtina įvertinti atsakovo kasaciniame skunde nurodytus argumentus dėl negalimumo pripažinti asociacijos įstatus sandoriu bei juridinio asmens pobūdžio (viešasis ar privatus) įtakos teisinės įstatų prigimties kvalifikavimui.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog privačių juridinių asmenų įstatai pagal teisinę prigimtį yra sandoriai, jiems taikomi bendrieji civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, tarp jų – sutarties laisvės principas; įstatai išreiškia privataus juridinio asmens dalyvių valią suvienyti interesus ir kapitalą bendram tikslui. Vadinasi, šiems tikslams pasiekti privataus juridinio asmens įstatuose gali būti nustatomos tam tikros elgesio ribos, nepažeidžiant imperatyviųjų įstatymo normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2008). Šio išaiškinimo laikytasi ir vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2009; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-823/2021, 33 punktas). Šia kasacinio teismo suformuota praktika ginčijamame sprendime vadovavosi ir apeliacinės instancijos teismas.
28. Vis dėlto bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pasisakydami dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu visuotinio narių susirinkimo sprendimą – patvirtinti naują asociacijos įstatų redakciją, skirtingai vertino asociacijos įstatų teisinę prigimtį ir reikalavimui dėl jų pripažinimo negaliojančiais taikytiną ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas akcentavo asociacijos kaip viešojo juridinio asmens įstatų teisinės prigimties ypatumus, tuo pabrėždamas skirtumą nuo privataus juridinio asmens įstatų ir jų galimo kvalifikavimo kaip sandorio, ir todėl netaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl privataus juridinio asmens įstatų pripažinimo negaliojančiais. Apeliacinės instancijos teismas priėjo prie priešingos išvados ir vertino, jog asociacijos įstatai atitinka visus sandorio kvalifikuojamuosius požymius. Ši išvada išplėstinės teisėjų kolegijos pripažįstama nepagrįsta.
29. Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, fizinių ir (ar) juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai (CK 1.63 straipsnio 2 dalis). Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka (CK 1.63 straipsnio 4 dalis). Vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei (CK 1.63 straipsnio 5 dalis). Dvišaliam sandoriui būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis), o daugiašaliam sandoriui sudaryti reikalinga suderinta trijų ir daugiau šalių valia (CK 1.63 straipsnio 7 dalis). Taigi, pagal CK įtvirtintą teisinį reguliavimą, sandoriams būdingi šie pagrindiniai požymiai: tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ir jų pabaigą; autonomija (laisvos asmens valios aktas); juo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius; teisėtas veiksmas.
30. Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 44 punktas; 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 48 punktas).
31. Bendra sandorio šalių valia – vienas iš skiriamųjų sandorio požymių, todėl byloje būtina nustatyti, su kokių subjektų valia galėtų būti siejami asociacijos įstatai kaip sandoris, ir, jei įstatai būtų pripažįstami sandoriu, reikėtų vertinti tokio sandorio dalyvių skaičių. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog įstatai atitinka visus sandorio kvalifikuojamuosius požymius, šių požymių nedetalizavo, be to, nenurodė, kuria sandorio rūšimi juos laiko – vienašaliu, dvišaliu ar daugiašaliu sandoriu, todėl dėl jų pasisako kasacinis teismas.
32. Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas minimalus asociacijos steigėjų skaičius – trys, o asociacijai kyla pareiga apie narių sumažėjimą pranešti Juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka (Asociacijų įstatymo 17 straipsnio 3 dalis). Be to, įstatams pakeisti būtinas visuotinio narių surinkimo sprendimas, kuriam priimti būtina įstatyme įtvirtinta balsų dauguma.
33. Pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, įstatų keitimas priskirtas išimtinei visuotinio narių susirinkimo kompetencijai. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą. Visuotinio narių susirinkimo sprendimai priimami kolegialiai, be to, įtvirtintas kiekybinis reikalavimas kvorumui (Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalis). Tačiau pažymėtina, jog sprendimui dėl įstatų pakeitimo reikalaujama kvalifikuotos visuotiniame narių susirinkime dalyvaujančių narių balsų daugumos – tokiam sprendimui priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių asociacijos narių balsų. Tačiau net ir toks kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimas nepatvirtina daugiašaliam sandoriui būdingos suderintos šalių valios egzistavimo.
34. Aptartas teisinis reguliavimas (32–33 nutarties punktai) patvirtina, kad asociacijos įstatai, jų pakeitimas, atsižvelgiant į taikomą priėmimo procedūrą, atitinkamo sprendimo priėmimui būtiną narių balsų skaičių, negali būti vertinami kaip vienašalis ar daugiašalis asociacijos narių sandoris.
35. Teisės doktrinoje taip pat žinoma bendrovės įstatų kaip sandorio koncepcija, kuri grindžiama bendrovės valios išraiška. Bendrovės įstatai turėtų būti kvalifikuojami kaip bendrovės, kurios vardu veikia steigėjai (dalyviai), teisėtas valinis veiksmas, kuriuo siekiama ne tik sukurti bendrovę, nustatyti jos veiklos specifiką, bet ir sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir (ar) pareigas tiek pačiai bendrovei, tiek ir kitiems asmenims. Tačiau nacionalinio teisinio reguliavimo kontekste bendrovės įstatų kaip sandorio kvalifikavimas vertinamas kritiškai, pabrėžiant įstatymų leidėjo vartojamą skirtingą terminiją (įstatų priskyrimą steigimo dokumentų kategorijai (CK 2.46 straipsnio 1 dalis); norminį įstatų pobūdį (pvz., viešumas, privalomumas naujiems dalyviams ar dalyviams, nesutikusiems su įstatų pakeitimais, o tam tikrais atvejais – ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis); įstatyme griežtai reglamentuotas įstatų turinys, bendrovės organų struktūra ir kompetencija bei dalyvių teisės ir pareigos. Bendrovės įstatų kaip steigimo dokumentų paskirtis lemia, kad teisinis režimas, taikomas sandoriams, negali būti per se (savaime) taikytinas įstatams, ypač sprendžiant dėl jų negaliojimo (plačiau Mikalonienė, L. Bendrovės įstatų teisinė prigimtis. Verslo ir teisės aktualijos, 2011, t. 6(2), p. 265–285).
36. Kasacinio teismo vertinimu, nors juridinio asmens veiksmai atitinka teisėto valinio veiksmo apibrėžimą, tačiau nurodyti skiriamieji bendrovės įstatų nuo sandorių požymiai, taikytini vertinant ir asociacijos įstatus, neleidžia asociacijos įstatų kvalifikuoti kaip sandorio. Asociacijos įstatai neatitinka esminių sandorių požymių dėl kelių priežasčių, pirma, jie aiškiai priskiriami steigimo dokumentams (CK 2.46 straipsnio 1 dalis, Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 dalis). Antra, asociacijos įstatai privalomi tiek jų priėmime nedalyvavusiems nariams, tiek po jų priėmimo įstojusiems nariams, taip pat ir tiems nariams, kurie balsavo prieš tokią įstatų redakciją. Trečia, asociacijos įstatų turinys reglamentuotas įstatymu (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis), juose gali būti numatytos ir kitos asociacijos veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ar kitiems įstatymams (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis), o tai riboja šalių autonomiją.
37. Aplinkybė, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl viešojo juridinio asmens įstatų teisinės prigimties, neturi teisinės reikšmės. Atskirų juridinių asmenų teisines formas apibrėžiančiuose įstatymuose pateikta privačių juridinių asmenų (pvz., akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės (žr. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnį)) ir viešųjų juridinių asmenų (pvz., viešosios įstaigos (žr. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnį)) ar asociacijos (žr. Asociacijų įstatymo 2 straipsnį) samprata neįtvirtina tokių šių asmenų skirtumų ar jų veiklos ypatumų, kurie galėtų lemti skirtingą šių asmenų įstatų kaip steigimo dokumento teisinės prigimties aiškinimą.
38. CK 2.47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti turinio reikalavimai juridinio asmens įstatams Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje tik detalizuoti. CK 2.47 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslus apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritį bei rūšį, tik atspindi skirtumą tarp viešojo ir privataus juridinio asmens tikslų, bet nepatvirtina galimybės šių asmenų įstatų teisinę prigimtį vertinti skirtingai. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 2.46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog steigimo dokumentų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Sandorių prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms negaliojimo pagrindai ir sukeliamos teisinės pasekmės įtvirtinti CK 1.80 straipsnyje. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus asociacijų įstatų teisinę prigimtį apibūdinančius požymius, spręstina, jog paprastai įstatų prieštaravimas imperatyvioms įstatymų normoms gali būti pašalintas taikant CK 2.46 straipsnio 2 dalį.
39. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nurodyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Toks pats terminas nustatytas ir CK 1.125 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Atkreiptinas dėmesys, kad Asociacijų įstatymas nenustato specialių nuostatų ir terminų asociacijos valdymo organų sprendimų pripažinimui negaliojančiais.
40. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 17 punktas).
41. Apibendrinant nurodytus kasacinio teismo motyvus ir nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui taikytiną teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog asociacijos įstatų pripažinimui negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms taikytinas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje.
42. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl medžioklės klubo įstatų (dalies jų nuostatų) pripažinimo negaliojančiais pareikšti ir kad nėra pagrindo šį terminą atnaujinti (tokios faktinės aplinkybės nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendime), šis ieškovų reikalavimas galėtų būti atmestas. Tačiau, pagal CK 2.46 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens steigimo dokumentų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, todėl kasacinis teismas toliau pasisako dėl medžioklės klubo įstatų nuostatų galimo prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms. Dėl asociacijos įstatų (dalies jų nuostatų) prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms
43. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo, be kita ko, dėl 2020 m. gegužės 23 d. visuotiniame Medžioklės klubo „Senovė“ narių susirinkime patvirtintos naujos įstatų redakcijos galimo prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms. Apeliacinės instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą patenkino iš dalies, pripažindamas negaliojančia tik vieną imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančią įstatų nuostatą (26.7 punktą). Ieškovai kasaciniu skundu kvestionuoja galimybę savo galimai pažeistas teises apginti tokiu būdu, manydami, jog negaliojančia turėtų būti pripažįstama visa įstatų redakcija. Tokie kasacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
44. Ieškovų ieškinio faktinį pagrindą sudarė aplinkybės, susijusios su galimu konkrečios įstatų nuostatos (26.7 punkto) prieštaravimu imperatyvioms įstatymų normoms. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu ši įstatų nuostata, kuria perleista kompetencija nustatyti nario mokestį valdybai, pripažinta prieštaraujančia Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktui. Ši įstatymo norma pagrįstai pripažinta imperatyvia, kadangi Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas visuotiniam narių susirinkimui pavesti kitiems asociacijos organams spręsti visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus tokio pobūdžio klausimus. Suteikti valdybai tam tikrą kompetenciją leidžiama tik įstatyme nurodytais atvejais (Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktai). Pagal CK 2.46 straipsnio 2 dalį, steigimo dokumentų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.
Iš tokio teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, jog prieštaravimą galima pašalinti pripažįstant negaliojančia būtent tą nuostatą, kuri prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Pažymėtina, jog tokios nuostatos, kuria neteisėtai buvo perduota spręsti nario mokesčio klausimą valdybai, pašalinimas iš asociacijos įstatų nedaro įtakos kitų įstatų dalių galiojimui. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata susijusi būtent su kompetencijos paskirstymu, o pagal CK 2.47 straipsnio 3 dalį, juridinio asmens dalyvių susirinkimo kompetencijos ir šaukimo tvarkos, kitų juridinio asmens organų kompetencijos bei skyrimo ir atšaukimo tvarkos, juridinio asmens steigimo dokumentų keitimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu ji nesiskiria nuo įstatymuose nustatytos ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose.
Medžioklės klubo „Senovė“ 2020 m. gegužės 23 d. įstatų redakcijos 15 punkte įtvirtinta nuostata, jog visuotinio narių susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo nustatytos Asociacijų įstatyme. Todėl konstatuotina, jog, teismui pripažinus įstatų 26.7 punktą, kuriuo valdybai suteikta kompetencija nustatyti mokesčius ir jų dydžius, atleisti narį nuo mokesčių, negaliojančiu, šias funkcijas, veikdamas pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir įstatų 15 punktą, toliau gali įgyvendinti visuotinis narių susirinkimas. Tokia teismo išvada daroma remiantis nurodyta CK 2.46 straipsnio 2 dalies nuostata, o ne sandorių negaliojimo pagrindais, todėl nebėra poreikio papildomai analizuoti su tuo susijusius atsakovo kasacinio skundo argumentus. Dėl tos pačios priežasties nevertinami ir kasacinio skundo argumentai dėl galimo įstatų prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnyje įtvirtintas sandorio negaliojimo pagrindas).
45. Kiti ieškovų kasacinio skundo argumentai, susiję su teisinės taikos tarp šalių neatkūrimu, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Bylinėjimasis teisme negali būti siejamas tik su ieškovų teisių atkūrimu ar jų sukūrimu ieškovų pageidaujamu būdu. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas išspręstas teismo sprendimu pripažinus imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančią įstatų nuostatą negaliojančia. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl kitų įstatų nuostatų atitikties ieškovų interesams iš esmės yra susiję su ieškovų siekiu pakartotinai vertinti bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines aplinkybes dėl 2020 m. gegužės 23 d. vykusio medžioklės klubo visuotinio narių susirinkimo organizavimo procedūros ir jo metu vykusio balsavimo rezultatų, tačiau toks vertinimas išeina už kasacinio proceso ribų, be to, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, tokiems reikalavimams pareikšti buvo praleistas ieškinio senaties terminas.
46. Teisiškai nepagrįstais pripažįstami ir atsakovo kasacinio skundo argumentai, jog įstatų 26.7 punktu suteiktoji kompetencija buvo susijusi ne su nario mokesčio nustatymu, o su kito pobūdžio būrelio narių mokesčiais. Tokia atsakovo pozicija buvo pripažinta nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo sprendimu. Šiuo sprendimu konstatuota, jog valdyba, įgyvendindama suteiktą kompetenciją, nustatė būtent metinį nario mokestį, o ne kitus įnašus ar mokesčius. Tokią išvadą teismas grindė, ištyręs faktines aplinkybes, susijusias su valdybos 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimo priėmimu (į darbotvarkę įtraukto klausimo, jo svarstymo aplinkybes). Kasacinis teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nenustatyta aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu būrelio nariai būtų mokėję metinį nario mokestį ir papildomai, kaip teigia atsakovas, valdybos nutarimu nustatytus įnašus kitoms būrelio reikmėms.
47. Byloje nustačius, jog valdybai neteisėtai buvo suteikta išimtinė visuotinio narių susirinkimo kompetencija, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tenkino ir išvestinius reikalavimus, susijusius su negaliojančia pripažintos įstatų nuostatos įgyvendinimu: pripažino negaliojančiu nuo priėmimo momento Medžioklės klubo „Senovė“ 2021 m. lapkričio 5 d. valdybos nutarimą patvirtinti 360 Eur mokestį ir panaikino 2022 m. balandžio 3 d. valdybos nutarimus pašalinti ieškovus iš atsakovo būrelio narių. Nustatęs, jog atsakovai neteisėtai buvo pašalinti iš būrelio narių, taip pat panaikino 2022 m. balandžio 20 d. visuotinio narių susirinkimo, kuriame dalyvauti ieškovų teisė buvo apribota, sprendimą dėl naujos redakcijos įstatų patvirtinimo. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo ir aiškinimo
48. Ieškovai kasaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta, nepagrįstai pripažįstant, kad ieškovai neįvykdė pareigos įrodyti, jog 2020 m. gegužės 23 d. vykusio surinkimo metu nebuvo balsuojama. Ieškovai iš esmės siekia, jog kasacinis teismas, įvertinęs įrodinėjimo naštos paskirstymą, prieitų prie priešingos išvados, nei bylą nagrinėję teismai, ir tenkintų ieškinio reikalavimą dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo patvirtinti atsakovo įstatų naują redakciją panaikinimo ir 2020 m. gegužės 23 d. įstatų pripažinimo prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei. Šių kasacinio skundo argumentų pagrįstumo patikra, kasaciniam teismui nustačius, jog byloje buvo praleistas ieškinio senaties terminas, nebėra teisiškai reikšminga. Analogiškai vertintini ir tie kasacinio skundo argumentai, kurie susiję su galimai atsakovo nevykdyta pareiga pateikti rašytinius įrodymus bei įrodymų prieštaravimų nepašalinimu byloje.
Šių argumentų patikra kasaciniame teisme galėtų sukelti teisinius padarinius tik tuo atveju, jei kasacinis teismas įstatų priėmimo (jų projekto pateikimo, balsavimo ir kt.) aplinkybes byloje nagrinėtų visa apimtimi, tačiau kasacinis teismas byloje nenustato naujų faktinių aplinkybių ir jų netiria, be to, kaip minėta, ši reikalavimų dalis pareikšta praleidus ieškinio senaties terminą. Tai, kad kasacinis teismas byloje sprendė dėl vienos iš įstatų nuostatos prieštaravimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nesudaro pagrindo pasisakyti dėl platesnio ieškovų teisių gynimo būdo, nei konstatuota apeliacinės instancijos teismo sprendimu. Papildomai pažymėtina, jog kasacinis teismas nutartyje jau konstatavo, kad įstatų pripažinimui negaliojančiais dėl įstatų nuostatos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms negali būti remiamasi bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.
Dėl bylos procesinės baigties
49. Apibendrindama nutartyje nurodytus motyvus, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas, susijusias su įstatų kaip steigimo dokumento teisinės prigimties nustatymu, dėl to netinkamai taikė ir materialiosios teisės normas, nustatančias ieškinio senatį dėl įstatų pripažinimo negaliojančiais, iš esmės tinkamai išsprendė bylą, spręsdamas dėl Medžioklės klubo „Senovė“ įstatų nuostatos, įtvirtintos 26.7 punkte, prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms ir dėl šios nuostatos negaliojimo sukeltų teisinių padarinių, t. y. klubo valdybos nutarimų nustatyti nario mokestį bei pašalinti klubo narius dėl tokio mokesčio nesumokėjimo ir vėliau priimtos įstatų redakcijos pripažinimo negaliojančia. Kasacinio teismo nutartyje pateikta įstatų teisinės prigimties kvalifikacija ir vertinimas, jog byloje buvo praleistas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, nesudaro pagrindo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo, tačiau leidžia vertinti, jog buvo patenkinta atsakovo kasacinio skundo dalis, kurioje buvo išdėstyti argumentai dėl negalimumo asociacijos įstatų kvalifikuoti kaip sandorio ir jų pripažinimui negaliojančiais taikyti bendrojo ieškinio senaties termino. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kasaciniame procese
50. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (šio straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (šio straipsnio 4 dalis). Šios taisyklės taikomos paskirstant ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme.
52. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
53. Nagrinėjamoje byloje kasacinius skundus buvo pareiškusios abi šalys, tačiau iš dalies patenkintu galima laikyti tik atsakovo kasacinį skundą. Toks kasacinio skundo dalies patenkinimas taip pat pasižymi tam tikrais procesiniais ypatumais, kadangi, patenkinus atsakovo kasacinį skundą, apskųstasis apeliacinės instancijos teismo sprendimas liko iš esmės nepakeistas. Kasacinio teismo vertinimu, tokioje procesinėje situacijoje proceso teisės normos, nustatančios proporcingumo principo taikymą atlyginant byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, negali būti taikomos pernelyg formaliai, paneigiant tokiu būdu palankų procesinį rezultatą (apeliacinės instancijos teismo dalies motyvų panaikinimą byloje iškeltais teisės klausimais) pasiekusios šalies teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas nusprendžia, jog šioje byloje atsakovui atlygintina 30 procentų dalis jo kasaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jį priteisiant lygiomis dalimis iš ieškovų. Ieškovų kasacinį skundą atmetus visa apimtimi, jų kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
54. Atsakovas už kasacinį skundą sumokėjo 440 Eur žyminio mokesčio (1030 Eur žyminio mokesčio atsakovui buvo grąžinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2023 m. birželio 8 d. nutartimi), taip pat patyrė 1800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už kasacinio skundo ir 900 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, taigi patyrė 3140 Eur bylinėjimosi išlaidų.
55. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.12 punktuose nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, atsakovui iš ieškovų priteistinas 942 Eur (3140 Eur x 30 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
56. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje patirta 246 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos susijusios su abiejų šalių pateiktais kasaciniais skundais, todėl tarp šalių jos paskirstytinos lygiomis dalimis, o jų priteisimui taikytina ta pati proporcija kaip ir dėl kasacinio proceso teisinio rezultato (nutarties 52 punktas). Taigi šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovų ir atsakovo proporcingai kasacinio teismo atmestų ir tenkintų reikalavimų daliai: iš ieškovų – 160 Eur (123 Eur + 37 Eur), po 13,33 Eur iš kiekvieno ieškovo, iš atsakovo – 86 Eur (70 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovų (duomenys neskelbtini) atsakovui Medžioklės klubui „Senovė“ (buvęs Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelis) (j. a. k. 193001898) 942 (devynis šimtus keturiasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme, t. y. po 78,50 Eur (septyniasdešimt aštuonis Eur 50 ct) iš kiekvieno ieškovo, atlyginimo. Priteisti iš ieškovų (duomenys neskelbtini) 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) Eur, t. y. po 13,33 Eur (trylika Eur 33 ct) iš kiekvieno ieškovo, iš atsakovo Medžioklės klubo „Senovė“ (buvęs Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus Kabelių būrelis) (j. a. k. 193001898) 86 (aštuoniasdešimt šešis) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybės naudai (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752), įmokos kodas 5662). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Daiktinė teisė