LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 5 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko, Gedimino Sagačio, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno, Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2021 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Stakeliūnas, antstolis Irmantas Gaidelis, antstolis Rimantas Vižainiškis, antstolis Donatas Kisielius, antstolė Virginija Meškauskienė, antstolė Irena Beliačic, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum“, akcinė bendrovė „Luminor Lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, A. B., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Europa Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, „Realcom Limited“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Cofex“, D. B., akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė ESO, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, advokatų profesinė bendrija „Triniti Jurex“, akcinė bendrovė „Telia“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Group Europa Investment“, D. B., J. B. Išplėstinė teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindus, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nustatyta tvarka iškelti jam bankroto bylą. Pareiškėjas pareiškime paaiškino, jog tapo nemokus dėl to, kad kai jis ėjo UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ vadovo pareigas, buvo priimti sprendimai, kurie, teismų vertinimu, buvo ekonomiškai nenaudingi bendrovėms. Šioms bendrovėms bankrutuojant buvo tenkinti ieškiniai dėl žalos atlyginimo priteisimo iš jo kaip fizinio asmens. Pažymėjo, kad šiuo metu pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekia 8 359 354,48 Eur. Pagrindinė nemokumo priežastis yra Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020, kuria iš jo priteistas žalos atlyginimas UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ naudai. Anot pareiškėjo, priteistų sumų jis niekada nesugebės grąžinti. Kitų priežasčių, sukėlusių bankrotą, nėra.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjo įsipareigojimai (8 359 364,48 Eur) ženkliai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) (15 175 Eur) dydį. Remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, kurių iš esmės neginčijo kreditoriai, jis skolingas: AB „Luminor Lizingas“ – 9084,75 Eur; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) – 7940,53 Eur; bankrutuojančiai UAB „Europa Group“ – 6 098 989,42 Eur (4 326 360,80 Eur skola ir 1 772 628,62 Eur palūkanos); bankrutuojančiai UAB „Group Europa Investment“ – 491 079,79 Eur; A. B. – 13 489,66 Eur; SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ – 354,23 Eur; UAB „Ignitis (UAB „Sergel) – 120,02 Eur; „Realcom Limited“ – 7500 Eur ir 1434,13 Eur; UAB „Cofex“ – 664,75 Eur; D. B. – 2900 Eur; AB „Swedbank“ – 442 032,84 Eur; advokatų profesinei bendrijai „Jurex“ – 63 830,28 Eur; AB „Telia“ (UAB „Sergel“) – 68,27 Eur; UAB „Vilniaus vandenys“ (UAB „Intrum Lietuva“) – 122,81 Eur; J. B. – 2900 Eur. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso: 1) 50 procentų (9870 vnt.) BUAB „Europa Group“ įmonės akcijų, nominalioji vienos akcijos vertė yra 100 Lt; 2) 50 procentų (20 000 vnt.) BUAB „Group Europa Investment“ įmonės akcijų, nominalioji vienos akcijos vertė yra 100 Lt; 3) 100 procentų (10 000 vnt.) UAB „RRLB“ įmonės akcijų, nominalioji vienos akcijos vertė yra 1 Lt. Pareiškėjui taip pat priklauso šios turtinės teisės: 1) 850 876,03 Eur dydžio patvirtintas kreditoriaus reikalavimas BUAB „Europa Group“ bankroto byloje; 2) 1 866 223,34 Eur patvirtintas kreditoriaus reikalavimas BUAB „Group Europa Investment“ bankroto byloje; 3) 1 615 618,57 Eur patvirtintas kreditoriaus reikalavimas RAB „Europa Group“ bankroto byloje.
Bendra pareiškėjo turimų kreditoriaus reikalavimų suma – 4 332 717,92 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Europa Group“ ir BUAB „Group Europa Investment“ yra bankrutuojančios įmonės, dalis šių bendrovių turto jau yra parduota, o tai, teismo vertinimu, turi esminę reikšmę pareiškėjui priklausančių kreditoriaus reikalavimų faktinei vertei ir atsiskaitymo su juo galimybei. Pareiškėjas neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas paaiškino, kad vienintelės jo gaunamos pajamos iki 2021 m. vasario mėnesio buvo 200,31 Eur per mėnesį darbo paieškos išmoka ir 204,41 Eur per mėnesį nedarbo draudimo išmoka, iš viso 404,72 Eur. Nuo 2021 m. vasario mėnesio pareiškėjas pradėjo vykdyti individualią veiklą, ją vykdydamas planuoja gauti 10 000 Eur sumą per metus ir panaudoti ją atsiskaitymui su kreditoriais.
Atsižvelgdamas į tai teismas nusprendė, kad FABĮ prasme pareiškėjas laikytinas nemokiu, negalinčiu įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų kreditoriams.
5. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ akcijos. Pareiškėjas iki 2013 m. rugsėjo 17 d. buvo šių bendrovių vadovas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi UAB „Europa Group“ iškelta bankroto byla, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi UAB „Group Europa Investment“ iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020 nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2012 m. iki 2013 metų balandžio mėnesio sudarė sandorius, kuriais neteisėtai ir neatlygintinai perkėlė UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ vykdytą viešbučių ir restoranų paslaugų verslą, kaip turtinį kompleksą, į kitą įmonę.
Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad pareiškėjas, sudarydamas sandorius, kuriais bendrovių iki tol vykdyta pelninga apgyvendinimo ir maitinimo veikla buvo perleista UAB „Aderas“, bendrovėms padarė žalą, todėl pareiškėjas turi pareigą ją atlyginti. Lietuvos apeliacinis teismas nutarė priteisti iš R. B. 1 194 749,28 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2514,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei UAB „Group Europa Investment“; taip pat priteisti 4 312 632,76 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8493,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei UAB „Europa Group“ bei 13 489,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui A. B. Pareiškėjas teigia, kad būtent dėl šios skolos priteisimo jis tapo nemokus.
6. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3962-864/2020 nutarta BUAB „Europa Group“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nustačius, kad įmonės veiklos perkėlimas buvo atliktas neteisėtais pareiškėjo veiksmais, tai atitinkamai ir lėmė tyčinį bankrotą, nutarta pareiškėjui R. B. apriboti teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3948-852/2020 nutarta pripažinti BUAB „Group Europa Investment“ bankrotą tyčiniu. Nustačius, kad ir šios įmonės veiklos perkėlimas buvo atliktas neteisėtais pareiškėjo veiksmais, tai atitinkamai ir lėmė tyčinį bankrotą, nutarta pareiškėjui apriboti teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu.
7. Teismas nurodė, kad, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir kasacinio teismo formuojamą šios normos taikymo praktiką, sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys tik per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas veiksmus, kuriais įmonės buvo privestos prie bankroto, atliko laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2013 m. Tai konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje, kuria iš pareiškėjo priteista žala kaip jo 2012– 2013 m. padarytų neteisėtų veiksmų padarinys. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo turi būti vertinami pareiškėjo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, t. y. iki 2018 m. gegužės 20 d. Į šį laikotarpį nepatenka pareiškėjo 2012–2013 m. sudaryti sandoriai ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje konstatuotas jo veiksmų nesąžiningumas, tiesiogiai susijęs su minėtų sandorių sudarymu.
8. Teismo vertinimu, tai, kad dėl 2012–2013 m. padarytų neteisėtų pareiškėjo veiksmų žalą patyrusių BUAB „Europa Group“ ir BUAB „Group Europa Investment“ ir jų kreditorių teisė priteisti iš pareiškėjo žalos atlyginimą įgyvendinta tik teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo sąžiningumą kaip bankroto bylos iškėlimo sąlygą, nes teisminis procesas tęsėsi nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių.
9. Teismas nurodė, kad kreditorių akcentuojama pareiškėjo ir jo sutuoktinės sudaryta povedybinė turto padalijimo sutartis, kuri šiuo metu ginčijama teisme, sudaryta 2013 m. balandžio 26 d. Šis sandoris taip pat nepatenka į paskutinių 3 metų iki pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo laikotarpį, todėl neturi esminės reikšmės vertinant pareiškėjo sąžiningumą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Kreditorių teiginiai apie pareiškėjo neveikimą siekiant atkurti mokumą (susirasti geriau mokamą darbą, vengimą dirbti, atsiskaityti su kreditoriais ir kt.), teismo vertinimu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais.
10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo įsiskolinimai kreditoriams yra labai dideli, išieškojimus vykdo antstoliai, visos jam priklausančios sąskaitos areštuotos. Objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę atsiskaityti su kreditoriais didesnėmis sumomis, nei faktiškai buvo išieškota (sumokėta), byloje nenustatyta. Pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini), yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi sveikatos sutrikimų, tai patvirtina byloje esantys duomenys apie jam išmokėtas ligos išmokas. Teismų 2020 m. lapkričio mėnesį priimtais procesiniais sprendimais pareiškėjui trejiems metams apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu, todėl jis negali savęs realizuoti eidamas vadovaujamas pareigas. Pareiškėjas neturi kitokios nei vadovavimo srities patirties. Aplinkybė, kad pareiškėjas pradėjo vykdyti individualią veiklą ir šiuo metu gauna papildomų pajamų, rodo pareiškėjo pastangas pagerinti turtinę padėtį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju atsisakymas pareiškėjui iškelti bankroto bylą neatitiktų nei skolininko, nei jo kreditorių interesų.
11. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuotų asmenų BUAB „Group Europa Investment“, BUAB „Europa Group“ ir A. B. atskiruosius skundus, 2021 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.
12. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
13. Konstatavęs, kad ginčo dėl to, jog pareiškėjas R. B. yra nemokus, byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisakė.
14. Vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015) apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad pareiškėjas veiksmus, dėl kurių iš jo buvo priteistas žalos atlyginimas ir kuriais UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ buvo privestos prie bankroto, atliko laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2013 m., todėl šie veiksmai į nurodytą 3 metų laikotarpį nepatenka. Tai, kad dėl 2012–2013 m. padarytų neteisėtų pareiškėjo veiksmų žalą patyrusių bendrovių ir jų kreditorių teisė priteisti iš pareiškėjo žalos atlyginimą įgyvendinta tik teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo sąžiningumą, nes teismo procesas užtruko dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių.
15. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nesant įrodymų, suteikiančių pagrindą padaryti išvadą apie sąmoningą pareiškėjo neveikimą siekiant gauti didesnes pajamas ar sąmoningą turto masės mažinimą siekiant išvengti prievolės įvykdymo kreditoriams, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Suinteresuotas asmuo A. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo pareiškimą iškelti jam bankroto bylą atmesti. Kasacinis skundas yra grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. FABĮ nėra įtvirtinto reikalavimo, kad nesąžiningi pareiškėjo veiksmai turi būti atlikti būtent per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos. Trejų metų terminas išimtinai siejamas su skolininko nemokumo momentu. Lingvistiškai aiškinant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas, atsisakydamas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, visų pirma turi nustatyti pareiškėjo nemokumo momentą, t. y. ar pareiškėjas tapo nemokus per paskutinius 3 metus. Toliau turi būti nustatoma, ar tokį pareiškėjo nemokumą lėmė jo nesąžiningi veiksmai, kurie nebūtinai buvo atlikti per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo momento.
16.2. Kaip pagrindinę priežastį, kodėl tapo nemokus, pareiškime R. B. nurodo žalos atlyginimo byloje 2020 m. balandžio 7 d. priimtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria iš jo buvo priteista daugiau nei 5,5 mln. Eur žalos atlyginimo. Taigi, R. B. tapo nemokus teismui nustačius jo piniginę prievolę (ir jos dydį) kreditoriams, atsiradusią atlikus neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, bei įpareigojus prievolę vykdyti natūra. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikytinas nesąžiningu skolininku, kuris per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, t. y. 2020 m. balandžio 7 d. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį, tapo nemokus ir kurio nemokumą lėmė 2013 m. jo atliktas įmonių verslo perkėlimas. Kadangi pareiškėjo nemokumas atsirado Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. balandžio 7 d. priėmus sprendimą, būtent nuo šios datos ir turėtų būti skaičiuojamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto normoje įtvirtintas 3 metų terminas.
16.3. Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą 3 paskutinių metų terminą siejo su nemokumą lėmusių nesąžiningų veiksmų atlikimo momentu (2013 m.), o ne pačiu skolininko nemokumo momentu (2020 m. balandžio mėn.). Teismai pareiškėjo nemokumo momento apskritai nenustatė, bet vertino tik pareiškėjo nesąžiningų veiksmų atlikimo momentą. Taip teismai nevertino reikšmingų įstatymui taikyti bylos aplinkybių, kadangi, kaip jau buvo minėta, įstatyme nurodytas 3 metų terminas išimtinai siejamas su skolininko nemokumo atsiradimo momentu, bet ne nesąžiningų veiksmų atlikimo momentu. Skolininko tyčiniai veiksmai įstatymu nurodomi kaip skolininko nemokumo priežastis („tapo nemokus dėl...“), tačiau tokių veiksmų atlikimo momento įstatymas nesieja su trejų metų terminu.
16.4. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto normoje nurodyto 3 metų termino paskirtis ir yra būtent tokia, kad per šį laikotarpį iki nemokumo procedūrų inicijavimo skolininkas siektų taikaus susitarimo su kreditoriais dėl skolų grąžinimo, teiktų pasiūlymus dėl galimų atsiskaitymo variantų, bendradarbiautų, bent iš dalies vykdydamas savo įsipareigojimus, įrodytų savo sąžiningumą. Savo ruožtu kreditoriams per šį laikotarpį būtų sudarytos sąlygos vykdymo procese išieškoti bent dalį savo reikalavimų. Tokia įstatyme nustatyto termino paskirtis negali būti įgyvendinta, jeigu nesąžiningi veiksmai nėra žinomi kreditoriui, jeigu šie veiksmai tuojau pat nesukuria akivaizdžiai žalingų pasekmių, jeigu tuojau pat po nesąžiningų veiksmų atlikimo nėra žinoma nei skolininko prievolė, nei jos apimtis, o galiausiai – jeigu skolininkas trejus metus po neteisėtų veiksmų atlikimo dėl nurodytų veiksmų netampa nemokus.
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad kreditorius turėtų realią galimybę pasinaudoti trejų metų terminu, per kurį nesąžiningas skolininkas neturi teisės reikalauti pradėti jam bankroto procedūros. Iki teismui konstatavus nesąžiningus skolininko veiksmus, kuriais padaryta žala, ir nenustačius bei nepatvirtinus skolininko prievolės, kreditorius neturi galimybės pasinaudoti įstatyme jam suteikiamu trejų metų terminu, per kurį galėtų siekti skolos išieškojimo iš skolininko. Teismų formuojamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto normos aiškinimas yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, neatitinka įstatymo paskirties ir tikslų, todėl tokia normos aiškinimo ir taikymo praktika turėtų būti pakeista.
16.5. Teismai, spręsdami pareiškėjo nesąžiningumo klausimą, netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, nes ankstesnių precedentų faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į šios bylos faktines aplinkybes. Skundžiamoje nutartyje cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje, priešingai negu šioje byloje, buvo nagrinėjami skolininkų nesąžiningi veiksmai sudarant jų finansinę padėtį bloginančius sandorius, kuriuos jie sudarė jau būdami nemokūs arba kuriuos sudarę jie iš karto (arba artimiausiu metu po jų sudarymo) tapdavo nemokūs. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nesąžiningi veiksmai buvo ne jo paties finansinę padėtį bloginančių sandorių sudarymas, o jo, kaip bendrovių vadovo, fiduciarinių pareigų pažeidimas perkeliant bendrovių verslą į tam specialiai įsteigtą įmonę, dėl ko naudą gavo (gauna) pareiškėjo sūnūs.
Taigi atliekant žalą kreditoriams sukėlusius veiksmus pareiškėjo finansinė padėtis laikinai ne pablogėjo, o pagerėjo. Dėl savo atliktų neteisėtų veiksmų perkeliant bendrovių veiklą į tam specialiai įsteigtą kitą įmonę pareiškėjas gavo (gauna) finansinę naudą per savo artimos aplinkos žmones. Be to, pareiškėjas, sudaręs verslo perkėlimo sandorius, tuojau pat netapo nemokus, tai reiškia, jog nebuvo ir pačios FABĮ įtvirtintos fizinio asmens nemokumo sąlygos, kuriai įvykus turėtų būti pradedamas skaičiuoti trejų metų terminas, leidžiantis kreditoriams priverstinai įgyvendinti savo teises, o skolininkui parodyti savo sąžiningą ketinimą ir pastangas įvykdyti prievoles kreditoriams. Žalos atlyginimo byla teisme ne dėl kreditorių kaltės buvo nagrinėjama net šešerius metus. Savo ruožtu ir pačios bendrovės visus šešerius metus negalėjo priverstinai įgyvendinti R. B. deliktinės prievolės.
17. BUAB „Europa Group“ prisidėjimu prie kasacinio skundo prašo suinteresuoto asmens A. B. kasacinį skundą tenkinti.
18. BUAB „Group Europa Investment“ prisidėjimu prie kasacinio skundo prašo A. B. kasacinį skundą tenkinti.
19. Pareiškėjas atsiliepime į kasacinį skundą prašo suinteresuoto asmens kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Teismai teisingai nustatė, kad pareiškėjas veiksmus, kuriais įmonės buvo privestos prie bankroto, atliko 2012–2013 m. Tai konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A- 731-407/2020. Į laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. nepatenka pareiškėjo 2012–2013 m. sudaryti sandoriai. Teismo procesas nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. tęsėsi dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių. Pažymėtina, kad kasacinis teismas du kartus grąžino minėtą bylą dėl žalos atlyginimo iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Trečią kartą kasacinis skundas nebuvo priimtas, nors žalos atlyginimas iš pareiškėjo priteistas nepagrįstai.
19.2. Šiuo atveju tik pareiškėjo bankroto proceso metu geriausiai bus apsaugoti visų pareiškėjo kreditorių interesai, nes tokiu būdu nė vienam iš kreditorių nebūtų teikiamas prioritetas. Be to, pareiškėjas nuo 2021 m. vasario 11 d. vykdo individualią veiklą ir tai patvirtina jo pastangas pagerinti turtinę padėtį, gauti didesnes pajamas, siekiant patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų. Išplėstinė teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Pareiškėjas 2022 m. birželio 20 d. kasaciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė pridėti prie bylos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį, kuria patvirtintas jo mokumo atkūrimo planas, mokumo atkūrimo planą ir kitus dokumentus. Taip pat pareiškėjas 2022 m. birželio 28 d. kasaciniam teismui pateikė prašymą pridėti prie bylos teikiamus papildomus įrodymus.
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pagal CPK 353 straipsnio 2 dalį, kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.
22. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, atsisako priimti pareiškėjo pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir grąžina juos pareiškėjui. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad informaciją apie pareiškėjo bankroto byloje teismų priimtus procesinius sprendimus kasacinis teismas gali gauti naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl skolininko nesąžiningumo kaip atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą sąlygos pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą
23. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
24. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinant fizinio asmens bankroto institutą nebuvo siekiama sudaryti sąlygų fiziniams asmenims apskritai išvengti atsakomybės už turimus skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017).
25. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatą, fizinio asmens bankroto institutu gali naudotis fiziniai asmenys, kurių skolos susidarė tiek iš vartojimo teisinių santykių, tiek kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (ūkinės komercinės veiklos). Tačiau įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas.
26. Aptariamų principų svarba nuosekliai akcentuojama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant FABĮ normas. Inter alia (be kita ko), kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ parengiamieji dokumentai patvirtina, jog priimant FABĮ nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atkurti savo mokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-342-248/2015). Fizinio asmens bankroto procedūra leidžia atkurti nemokaus, bet sąžiningo fizinio asmens mokumą ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 299-313/2020, 15 punktas).
Teismas gali atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą, taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimą, išdėstyti jį palankesnėmis sąlygomis ar galiausiai būti atleistam nuo neišmokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
27. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).
28. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. 3 metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).
30. Vertinant fizinio asmens sąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygą, taikytinas sąžiningumo vertinimas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla ir skolų kilme (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44, 47 punktai). Tokių aplinkybių vertinimo poreikis pripažįstamas ir Europos Sąjungos nemokumo teisėje. Nustatydamos, ar verslininkas buvo nesąžiningas, teisminės arba administracinės institucijos galėtų atsižvelgti į tokias aplinkybes kaip skolos pobūdis ir dydis, jos atsiradimo laikas, verslininko pastangos ją grąžinti ir laikytis teisinių prievolių, įskaitant viešojo licencijavimo reikalavimus ir būtinybę vesti teisingą buhalteriją, verslininko mėginimai išvengti kreditorių reikalavimų, pareigų vykdymas kylant nemokumo tikimybei, kurias priklauso vykdyti verslininkais esantiems bendrovių direktoriams, ir Sąjungos ir nacionalinės konkurencijos ir darbo teisės laikymasis (Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 20 d. direktyvos (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (toliau – Direktyva), Lietuvoje įgyvendintos FABĮ nuostatomis, preambulės 79 punktas).
31. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313- 313/2021, 38 punktas). Ši teisės norma, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytą laikotarpį (3 metus) negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sąlygos nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be apribojimų. Kita vertus, pagal šią teisės normą net ir tiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sąžiningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas).
33. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad pareiškėjas yra nemokus, o pareiškėjo nemokumą lėmė jo, kaip buvusio bendrovių UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ vadovo, skola, kylanti iš žalos atlyginimo prievolės, patvirtintos įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020. Lietuvos apeliacinis teismas aptariama nutartimi pripažino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2013 metų balandžio mėnesio sudarė sandorius, kuriais neteisėtai ir neatlygintinai perkėlė bendrovių UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ vykdytą viešbučių ir restoranų paslaugų verslą, kaip turtinį kompleksą, į kitą įmonę, todėl pareiškėjui kyla pareiga atlyginti šioms bendrovėms padarytą žalą, kurią lėmė dėl jo kaltės atlikti neteisėti veiksmai (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.248 straipsniai). Teismai taip pat nustatė, kad 2020 m. teismų priimtais procesiniais sprendimais UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ bankrotai buvo pripažinti tyčiniais, pareiškėjui apribota teisė 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-3962-864/2020, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-3948-852/2020).
34. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad pareiškėjo neteisėti veiksmai, atlikti 2012–2013 metais, nėra vertintini sąžiningumo aspektu pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, kadangi jie nepatenka į šioje teisės normoje nurodytą 3 metų laikotarpį. Tokią išvadą teismai, be kita ko, grindė kasacinio teismo formuojama praktika, kad sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą turi būti vertinami tik jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).
35. Suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde teigia, kad teismų pateiktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste neatitinka šios teisės normos tikslo, neužtikrina sąžiningumo ir skolininko bei kreditorių interesų derinimo principų laikymosi. Išplėstinė teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.
36. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad pagal lingvistinę FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto formuluotę – „paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl“ – įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas yra siejamas būtent su skolininko nemokumo atsiradimo momentu, o ne nesąžiningų veiksmų, nulėmusių skolininko nemokumą, atlikimo momentu. Taigi lingvistiškai aiškinant šią teisės normą pareiškėjas turi būti tapęs nemokus ne anksčiau nei per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, о esminė nemokumo priežastis turi būti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte išvardyti nesąžiningi veiksmai. Būtent toks aptariamos teisės normos aiškinimas atitinka ir šios teisės normos tikslą, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas 3 metus negalėtų pasinaudoti FABĮ taikoma apsauga nuo kreditorių jam reiškiamų reikalavimų, o kreditoriams būtų sudaryta galimybė nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be FABĮ taikomų apribojimų per įstatyme nustatytą 3 metų laikotarpį.
37. Kasaciniame skunde taip pat pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo nagrinėtose bylose, kuriose suformuota FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo praktika, šioje teisės normoje įtvirtintą 3 metų terminą siejant būtent su nesąžiningų veiksmų atlikimo momentu, nesąžiningų veiksmų atlikimo momentas iš esmės sutapo su skolininko nemokumo momentu. Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014 buvo sprendžiama dėl skolininko sąžiningumo skolininkui sudarytais sandoriais sumažinus turimo turto vertę, dėl ko sumažėjo jo galimybės vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Civilinėje byloje Nr. 3K-3- 394-415/2015, be kita ko, pasisakyta dėl skolininkės nesąžiningumo prisiimant papildomus skolinius įsipareigojimus (vartojimo kreditus) jau esant dideliems skolininkės įsiskolinimams esamiems kreditoriams, t. y. atlikus veiksmus, kurie tiesiogiai jau jų atlikimo momentu turėjo neigiamos įtakos skolininkės mokumui.
Civilinėse bylose Nr. 3K-3-87-701/2016 ir Nr. 3K-3-39-313/2017 buvo sprendžiama dėl skolininkų sąžiningumo vertinimo jiems sudarius turto dovanojimo sandorius, kurie vėliau įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažinti negaliojančiais kaip sudaryti pažeidus kreditorių teises. Šiose bylose kasacinis teismas, be kita ko, konstatavo, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintas 3 metų terminas sietinas su nesąžiningų veiksmų atlikimo (t. y. nemokumą sąlygojusių turto perleidimo sandorių sudarymo) diena, o ne teismo sprendimo, kuriuo šie skolininko veiksmai pripažinti nesąžiningais, įsiteisėjimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87- 701/2016, 20 punktas; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 39-313/2017, 45 punktas).
Civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020 konstatuota, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nevertintini skolininko nemokumą lėmę nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai, sudaryti anksčiau nei prieš 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Šioje byloje taip pat pažymėta, kad kreditoriai visada galėjo ginčyti pareiškėjo atliktus sandorius, tačiau, jiems to nepadarius, šie veiksmai neturi būti kliūtis asmeniui siekti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas). Taigi, aptartose nutartyse buvo laikomasi skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros principo, leidžiančio bankrutuoti net ir asmeniui, kuris tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų, jei jam elgiantis sąžiningai per 3 metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo mokumo atkurti nepavyko, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, jog kreditoriams nebuvo sudaryta esminių kliūčių nukreipti savo reikalavimus į skolininką per įstatymo nustatytą 3 metų terminą (šios nutarties 32 punktas).
38. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta byloje, pareiškėjo 2012–2013 metais atlikti jo, kaip įmonės vadovo, veiksmai, kuriais bendrovių UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ vykdytas viešbučių ir restoranų paslaugų verslas buvo perkeltas į kitą įmonę, patys savaime nesukėlė pareiškėjo nemokumo – tokios pasekmės kilo tik pritaikius pareiškėjui civilinę atsakomybę už šiuos veiksmus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020 ir priteisus iš jo žalos atlyginimą. Kaip pagrįstai pažymima kasaciniame skunde, iki nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo dėl šių veiksmų nukentėję asmenys (kreditorės, kurių reikalavimo teisės į pareiškėją patvirtintos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi) neturėjo jokių teisinių galimybių nukreipti išieškojimą į pareiškėjo turimą turtą, juolab kad pareiškėjas viso teismo proceso metu (t. y. iki pat Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties priėmimo) neigė savo atsakomybę dėl verslo perkėlimo ir pareigą atlyginti dėl to atsiradusią žalą, t. y. nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas geruoju atsiskaityti su kreditorėmis.
Pažymėtina, kad į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo pareiškėjas kreipėsi 2021 m. balandžio 29 d., t. y. praėjus vos metams nuo to momento, su kuriuo bylą nagrinėję teismai siejo pareiškėjo nemokumo būklės atsiradimą. Skundžiamais teismų procesiniais sprendimais iškėlus pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ neteko galimybės nevaržomai išieškoti teismo priteistą žalos atlyginimą (jo dalį) iš pareiškėjo turimo turto per FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintą 3 metų terminą.
39. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad didesnis atotrūkis laiko atžvilgiu tarp nesąžiningų veiksmų, sukėlusių nemokumą, ir nemokumo faktinio atsiradimo yra labiau tikėtinas būtent įmonių vadovų ir akcininkų, kurie pagal Direktyvą laikomi verslininkais ir kuriems turėtų būti taikomi aukštesni sąžiningumo vertinimo standartai nei vartotojams (šios nutarties 29, 30 punktai), bankroto atveju. Šiems asmenims įstatyme, be kita ko, nustatyta civilinė atsakomybė už fiduciarinių pareigų nevykdymą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), piktnaudžiavimą ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), juridinio asmens vadovo pareigų įmonei tapus nemokiai nevykdymą, tyčinį bankrotą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 70 straipsnio 1 dalis). FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintą teisės normą aiškinant tokiu būdu, kaip tai buvo padaryta nagrinėjamoje byloje, be kita ko, sumažinamas teisės normų, nustatančių verslininko atsakomybę už neteisėtus ir nesąžiningus verslo sprendimus, veiksmingumas, nes sudaromos prielaidos verslininkui šios atsakomybės išvengti ginčijant savo veiksmų neteisėtumą ir vėliau išsyk kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo, nesąžiningo verslininko kreditoriams sukuriama mažiau palanki padėtis, de facto (faktiškai) sutrumpinant terminą, per kurį nesąžiningo verslininko skolos negali būti nurašomos ir gali būti neribotai išieškomos kreditorių naudai.
40. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas skundžiamuose procesiniuose sprendimuose akcentavo, kad pareiškėjo kalti veiksmai dėl užtrukusio teisminio proceso žalos atlyginimo byloje nebuvo nustatyti. Tačiau teismai taip pat nenustatė ir tokių kaltų pareiškėjo kreditorių veiksmų. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo kreditoriai aktyviai gynė savo interesus – ieškovai A. B., UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui pareiškė dar 2014 m. kovo 13 d. Teismai taip pat neatsižvelgė į tai, kad bylos dėl žalos atlyginimo proceso metu pareiškėjo kreditoriai, kurių reikalavimai galiausiai buvo patvirtinti žalos atlyginimo byloje, neturėjo jokių teisinių galimybių nukreipti savo reikalavimus į pareiškėją, kuris, minėta, viso teismo proceso metu šiuos reikalavimus ginčijo. Taigi, pareiškėjo kaltės dėl žalos atlyginimo bylos teismo proceso trukmės nebuvimas nepaneigia išvados, kad, teismams nagrinėjamoje byloje atsisakius sąžiningumo aspektu vertinti pareiškėjo veiksmus, kurie, kaip nurodė pats pareiškėjas, yra vienintelė jo nemokumo, atsiradusio per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, priežastis, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos normos tikslai nėra pasiekiami, nes galimai nesąžiningo skolininko interesams suteikiamas prioritetas prieš jo kreditorių interesus.
41. Remdamasi šioje nutartyje išdėstytais motyvais ir sutikdama su kasacinio skundo argumentu, kad kasacinio teismo iki šiol formuota FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo praktika, draudžianti sąžiningumo aspektu vertinti pareiškėjo veiksmus, atliktus anksčiau nei prieš 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neužtikrina šios teisės normos tikslų įgyvendinimo tais atvejais, kai nesąžiningų veiksmų atlikimo momentas ir pareiškėjo nemokumo atsiradimo momentas nesutampa, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendžia, kad ši praktika yra tikslintina, formuluojant tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis. Dėl bylos procesinės baigties
42. Apibendrinama tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendžia, kad suinteresuoto asmens kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje yra pagrįsti. Kadangi bylą nagrinėję teismai veiksmų, sukėlusių pareiškėjo nemokumą, vertinimo jų sąžiningumo aspektu iš esmės neatliko, konstatavę, jog šie veiksmai nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintą terminą, skundžiami teismų procesiniai sprendimai panaikinami ir pareiškėjo prašymas dėl bankroto bylos jam iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 360 straipsnis).
43. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas. Ši teismo nutartis apskųsta atskiruoju skundu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, šia nutartimi panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinus pirmosios instancijos teismui svarstyti iš naujo, t. y. grįžus į stadiją iki mokumo atkūrimo plano projekto rengimo, pareiškėjo mokumo plano patvirtinimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi laikytinas netekusiu teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Tuo atveju, jei iš naujo išsprendus bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui klausimą bankroto byla jam būtų iškelta, dėl pareiškėjo mokumo plano tvirtinimo turėtų būti sprendžiama iš naujo FABĮ nustatyta tvarka. Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Kasacinis teismas patyrė 32,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi kasaciniame teisme sprendimo dėl ginčo esmės nepriimta, bylinėjimosi išlaidos, patirtos šiame teisme, nėra paskirstomos šioje proceso stadijoje (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu, n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.