LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 22 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „ROL Lithuania“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. skundą dėl Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo vienintelio arbitro 2020 m. lapkričio 23 d. galutinio sprendimo arbitražo byloje Nr. 23770/MHM/ HBH, pradėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ROL Lithuania“ ieškinį atsakovui R. D. dėl 638 222,69 Eur nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių arbitražo sprendimų apskundimo tvarką ir sąlygas, aiškinimo ir taikymo, analizuojama arbitražo vietos sąvokos reikšmė.
2. Pareiškėjas R. D. (atsakovas arbitražo byloje) padavė Lietuvos apeliaciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Tarptautinių prekybos rūmų (toliau – ir ICC) Tarptautinio arbitražo teismo 2020 m. lapkričio 23 d. galutinį sprendimą arbitražo byloje Nr. 23770/MHM/HBH, priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Pareiškėjas yra buvęs ilgametis UAB „ROL Lithuania“ (buvęs pavadinimas – UAB „Statga“; toliau – ir bendrovė) vadovas, kuris, pardavęs jam priklausančias šios bendrovės akcijas, liko vadovauti įmonei 2005 m. gruodžio 28 d. paslaugų sutarties (toliau – Paslaugų sutartis) pagrindu.
4. Paslaugų sutarties 13.7 punkte šalys sutarė dėl ginčų sprendimo arbitražo būdu: bet koks ginčas, susijęs su šios sutarties sudarymu, galiojimu, aiškinimu ar vykdymu, kiek tai leidžia bendrovės jurisdikcijoje galiojantys įstatymai, sprendžiamas vadovaujantis Tarptautinių prekybos rūmų Arbitražo ir susitaikymo taisyklėmis, vieno ar daugiau arbitrų, paskirtų pagal minėtąsias taisykles; arbitražo vieta yra Vilnius, kalba – anglų.
5. 2018 m. vasario 6 d. pareiškėjas bendrovės vienintelio akcininko sprendimu buvo atšauktas iš šios bendrovės vadovo pareigų.
6. 2018 m. liepos 11 d. UAB „ROL Lithuania“ pateikė ICC Tarptautiniam arbitražo teismui prašymą taikyti arbitražo procedūrą Paslaugų sutarties 13.7 straipsnio pagrindu.
7. 2018 m. rugsėjo 21 d. šalys buvo informuotos, kad ICC Tarptautinio arbitražo teismo Generalinis sekretorius nusprendė neperduoti klausimo spręsti teismui. 2018 m. spalio 8 d. Generalinis sekretorius patvirtino T. B. būti vieninteliu arbitru pagal šalių bendrą paskyrimą.
8. 2019 m. sausio 10 d. UAB „ROL Lithuania“ pateikė arbitražinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 638 229,69 Eur nuostolius, padarytus neteisėtais atsakovo (pareiškėjo šioje byloje) R. D. veiksmais. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus pagal Paslaugų sutartį (vykdė neatskleistą konkurencinę veiklą per jam priklausančią bendrovę UAB „Lietstatga“); šie neteisėti veiksmai sudaro pagrindą taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ir priteisti iš jo prašomus atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Atsakovas teigė, kad Paslaugų sutartis pasibaigė 2010 metais, ji nebuvo atnaujinta, taip pat nebuvo sudaryta nauja tokio pat pobūdžio sutartis; nuo 2010 m. gruodžio 28 d. šalių tarpusavio santykius reglamentavo kita pagal Lietuvos Respublikos įstatymus privaloma sutartis – darbo sutartis, joje nėra įtvirtinta arbitražinio susitarimo; be to, ICC Tarptautinis arbitražo teismas neturi jurisdikcijos spręsti kilusio ieškovės ir atsakovo ginčo, nes jis priskirtinas darbo ginčų kategorijai, šie nėra arbitruotini.
9. ICC Tarptautinis arbitražo teismas nusprendė, kad Paslaugų sutartis buvo šalių tarpusavio santykių pagrindas visą pareiškėjo darbo einant generalinio direktoriaus pareigas laikotarpį, t. y. nuo 2005 m. gruodžio 28 d. iki jo atšaukimo 2018 m. vasario 6 d. Dėl to, remiantis Paslaugų sutartyje įtvirtintu arbitražiniu susitarimu, ICC Tarptautinis arbitražo teismas turi jurisdikciją nagrinėti kilusį šalių ginčą. ICC Tarptautinis arbitražo teismas 2020 m. lapkričio 23 d. galutiniu sprendimu tenkino dalį bendrovės reikalavimų ir priteisė jos naudai iš atsakovo 112 382,08 Eur nuostolių atlyginimo, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10. 2020 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti nurodytą ICC Tarptautinio arbitražo teismo sprendimą.
11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nustačiusi, kad skundas atitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, 2021 m. sausio 19 d. nutartimi skundą priėmė nagrinėti. Nurodyta nutartimi ir vėliau priimta 2021 m. vasario 3 d. nutartimi teisėjų kolegija kreipėsi į ICC Tarptautinį arbitražo teismą, siekdama gauti bylai išnagrinėti reikalingą medžiagą (arbitražo bylą Nr. 23770/MHM/HBH, kurioje buvo priimtas skundžiamas arbitražo sprendimas). 2021 m. vasario 26 d. teisme buvo gautas ICC Tarptautinio arbitražo teismo raštas, kuriuo teismas informuotas, be kita ko, apie tai, kad ICC Tarptautinis arbitražo teismas priskirtinas Prancūzijos jurisdikcijai.
12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, įvertinusi ICC Tarptautinio arbitražo teismo raštą ir atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 301 straipsnio 5 dalies nuostatas, apibrėžiančias apeliacijos objektą, 2021 m. kovo 4 d. nutartimi paprašė šalių pateikti savo nuomonę dėl Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijos nagrinėti pareiškėjo skundą dėl ICC Tarptautinio arbitražo teismo 2020 m. lapkričio 23 d. galutinio sprendimo. Šalys išreiškė poziciją, kad Lietuvos apeliacinis teismas turi kompetenciją nagrinėti pareiškėjo skundą, nes skundžiamas arbitražo sprendimas buvo priimtas Vilniuje, t. y. šalių susitarimu nustatytoje arbitražo vietoje.
II. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties esmė
13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. kovo 17 d. nutartimi procesą pagal pareiškėjo skundą dėl Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2020 m. lapkričio 23 d. galutinio sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 23770/MHM/HBH, panaikinimo nutraukė.
14. Teisėjų kolegija nurodė, kad CPK 301 straipsnio 5 dalies nuostatose apibrėžta Lietuvos apeliacinio teismo kompetencija nagrinėti skundus tik dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo teismo priimtų sprendimų. Tai reiškia, kad CPK 301 straipsnio 5 dalyje nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo kompetencija arbitražo sprendimų peržiūros atžvilgiu yra siejama su arbitražo vieta, o ne su arbitražinio nagrinėjimo vieta. Ji siejama su arbitražo teismu, kurio vieta yra Lietuvos Respublikoje.
15. Pažymėjusi, kad šiuo atveju reikšminga yra atskirti arbitražo vietą ir arbitražinio nagrinėjimo vietą, teisėjų kolegija nurodė, jog Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme (toliau – ir KAĮ) yra įtvirtintos atskiros arbitražinio nagrinėjimo vietos ir arbitražo vietos sąvokos. KAĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad arbitražinio nagrinėjimo vieta – vieta, kurioje rengiami arbitražo teismo posėdžiai ir atliekami kiti komercinio ginčo nagrinėjimo veiksmai. Šio straipsnio 8 dalyje reglamentuojama, kad arbitražo vieta yra arbitražiniame susitarime nurodyta arba arbitražo teismo nustatyta arbitražo vieta. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl arbitražo vietos arba šalių susitarimas dėl arbitražo vietos nėra aiškus ir kol arbitražo vieta nenustatyta arbitražo teismo, arbitražo vieta laikoma nuolatinės arbitražo institucijos buveinė, ad hoc (tam kartui) arbitražo atveju – atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė, o kai yra keli atsakovai – vieno iš atsakovų gyvenamoji vieta ar buveinė ieškovo pasirinkimu.
16. Įvertinusi arbitražo teisės doktrinoje ir tarptautiniuose aktuose formuojamą teisės aiškinimo poziciją, teisėjų kolegija konstatavo, kad KAĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta arbitražinio nagrinėjimo vietos sąvoka yra siejama su geografine arbitražinio nagrinėjimo vieta, t. y. vieta, kur arbitražinis ginčas buvo faktiškai nagrinėjamas. KAĮ 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta arbitražo vieta yra teisinė sąvoka, siejama su arbitražo institucijos ar arbitro vieta. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad arbitražo vieta gali nesutapti su arbitražinio nagrinėjimo vieta, nes arbitražinis nagrinėjimas gali būti atliekamas kitoje, ne arbitražo buvimo, vietoje.
17. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „ROL Lithuania“ arbitražo procesą ICC Tarptautiniame arbitražo teisme inicijavo remdamasi Paslaugų sutartyje esančiu arbitražiniu susitarimu. Šios sutarties 13.7 punkte įtvirtinta, kad bet koks ginčas, susijęs su šios sutarties sudarymu, galiojimu, aiškinimu ar vykdymu, kiek tai leidžia bendrovės jurisdikcijoje galiojantys įstatymai, sprendžiamas vadovaujantis Tarptautinių prekybos rūmų Arbitražo ir susitaikymo taisyklėmis, vieno ar daugiau arbitrų, paskirtų pagal minėtas taisykles; arbitražo vieta yra Vilnius, kalba – anglų.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks šalių susitarimas apėmė tik arbitražinio nagrinėjimo vietą ir negali būti vertinamas kaip jų susitarimas pakeisti arbitražo vietą šioje teismo nutartyje analizuojama prasme.
19. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šiuo atveju šalys buvo pasirinkusios ginčą nagrinėti instituciniame arbitraže. Remiantis KAĮ 3 straipsnio 3 dalies 9 punktu, institucinis arbitražas apibrėžiamas kaip arbitražas, kai šalių susitarimu ginčo sprendimą organizuoja, administruoja, sudaro sąlygas arbitražiniam nagrinėjimui ir kitus šalių susitarimu suteiktus įgaliojimus vykdo nuolatinė arbitražo institucija. Nagrinėjamu atveju esminiai ginčo, nagrinėtino arbitraže, procesiniai veiksmai šalių susitarimu buvo nustatyti Tarptautinių prekybos rūmų Arbitražo ir susitaikymo taisyklėse, šalys arbitražo procese jų laikėsi (kreipėsi dėl ginčo iškėlimo, arbitro paskyrimo ir kt.). Šalių arbitražinio susitarimo pagrindu ginčo nagrinėjimo vieta buvo Vilniuje, ginčas nagrinėtas nurodytų taisyklių tvarka paskirto vieno arbitro.
20. Teisėjų kolegijos nuomone, geografinė ginčo nagrinėjimo vieta šiuo atveju nelemia arbitražo teismo sprendimo teisminės priežiūros vietos, kuri siejama tik su arbitražo vieta. Šalių susitarimu kitokia arbitražo vieta, nei ICC Tarptautinio arbitražo teismo buveinės vieta, nebuvo nustatyta.
21. Šiuo atveju šalių ginčą nagrinėjo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantis arbitražo teismas, bet ICC Tarptautinis arbitražo teismas (šio teismo paskirtas arbitras), kurio vieta yra Paryžiuje (Prancūzija), o Vilniuje (Lietuvos Respublika) buvo tik arbitražinio nagrinėjimo vieta. Tai reiškia, kad pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą panaikinti arbitražo teismo, kurio vieta nėra Lietuvos Respublikoje, sprendimą.
22. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija nusprendė, kad Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijai nepriklauso pareiškėjo skundžiamo ICC Tarptautinio arbitražo teismo sprendimo teisminė priežiūra pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį, todėl apeliacinis procesas dėl šio arbitražo sprendimo panaikinimo nutrauktinas.
23. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 6 dalimi, užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygos nustatytos 1958 m. Niujorko konvencijoje dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) bei KAĮ.
24. KAĮ 51 straipsnyje įtvirtinta, kad arbitražo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – 1958 m. Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal šio straipsnio ir 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatas (KAĮ 51 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustačiusi, kad toks prašymas Lietuvos apeliaciniame teisme nebuvo sprendžiamas (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teisėjų kolegija konstatavo, jog Tarptautinių prekybos rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2020 m. lapkričio 23 d. galutinis sprendimas, neatlikus jo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūros, neįgijo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir negali būti vykdomas Lietuvos Respublikoje.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
25. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „ROL Lithuania“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti bylą pagal pareiškėjo skundą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Lietuvos apeliacinis teismas, skundžiama nutartimi konstatuodamas, kad arbitražo vieta buvo ne Lietuva (kaip susitarė šalys, konstatavo bylą nagrinėjęs arbitras ir patvirtino sprendimą peržiūrėjusi ICC arbitražo institucija), o Prancūzija (joje yra viena iš ICC arbitražo institucijos, administravusios arbitražo bylą, buveinių), ir nutraukdamas procesą pagal pareiškėjo skundą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, pažeidė KAĮ 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 3, 7, 8 ir 12 dalių bei CPK 301 straipsnio 5 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kad arbitražo vieta yra pirmiausia nustatoma šalių susitarimu.
25.1.1. Šalys arbitražiniame susitariame (Paslaugų sutarties 13.7 punktas) susitarė dėl to, kad arbitražo vieta – Vilnius, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas ne tik ignoravo tokį šalių susitarimą, bet ir nusprendė, kad KAĮ apskritai netaikytinas. Taip buvo pažeistos KAĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatos.
25.1.2. KAĮ 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad arbitražo vieta – arbitražiniame susitarime nurodyta arba arbitražo teismo nustatyta arbitražo vieta. Lietuvos apeliacinis teismas, nurodydamas, kad KAĮ 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta arbitražo vieta yra teisinė sąvoka, siejama su arbitražo institucijos ar arbitro vieta, ir šalys neva dėl arbitražo vietos nesusitarė, netinkamai aiškino ir taikė šią teisės normą. Nagrinėjamu atveju šalys Paslaugų sutartyje įtvirtintame arbitražiniame susitarime aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl arbitražo vietos (angl. place of arbitration), nurodydamos ją esant Vilniuje. Tokį šalių susitarimą patvirtino ir arbitražo teismas arbitražo sprendimo 12 punkte, nurodydamas, kad šalys susitarė dėl arbitražo vietos Vilniuje, Lietuvoje. Tokią išvadą, be kita ko, patvirtina ir aplinkybė, kad arbitražo teismas, spręsdamas dėl savo jurisdikcijos, taikė KAĮ nuostatas; jų taikymą tiesiogiai lemia susitarimas dėl arbitražo vietos.
25.1.3. Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad šalys Paslaugų sutartyje susitarė ne dėl arbitražo vietos, o dėl arbitražinio nagrinėjimo vietos, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti KAĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatoms, reglamentuojančioms arbitražinio nagrinėjimo vietos sąvoką. Komercinio arbitražo praktikoje iš esmės niekada nesitariama dėl nagrinėjimo vietos, nes tai yra geografinė arbitražo teismo posėdžių ir kitų procesinių veiksmų atlikimo vieta, dėl jos šalys ir arbitrai įprastai susitaria proceso metu, atsižvelgdami į tai, kur šalims bei teismui patogiau rengti teismo posėdžius bei rinkti ir tirti įrodymus. Toks susitarimas šalims neturi jokios teisinės reikšmės, todėl visiškai nesuprantama, kodėl bendrovei ir pareiškėjui būtų buvę reikalinga susitarti dėl arbitražinio nagrinėjimo vietos, o ne dėl arbitražo vietos, kuri lemia taikytiną teisę ir vietą, kur bus vykdoma arbitražo sprendimų kontrolė ir kurios teismai teiks pagalbą arbitražo procese.
25.1.4. Suinteresuoto asmens teigimu, kilusį šalių ginčą arbitražinio susitarimo pagrindu administravo nuolatinė arbitražo institucija (KAĮ 3 straipsnio 12 dalis) – ICC arbitražo institucija, ji nėra ir negali būti laikoma arbitražo teismu (KAĮ 3 straipsnio 7 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, nepagrįstai tapatindamas šias (nuolatinės arbitražo institucijos ir arbitražo teismo) sąvokas, klaidingai nusprendė, kad nurodytos arbitražo institucijos buveinės vieta lėmė, jog arbitražo vieta yra Prancūzijoje. Nagrinėjamu atveju nuolatinės arbitražo institucijos vieta, priešingai nei nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, negalėjo lemti arbitražo vietos. Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės nusprendė, kad ginčą nagrinėjo ne arbitražo teismas (arbitras T. B.), bet ICC arbitražo institucija. Taip buvo pažeistos KAĮ 3 straipsnio 7 ir 12 dalių nuostatos.
Lietuvos apeliacinis teismas galbūt sąžiningai suklydo, be pagrindo taikydamas KAĮ 3 straipsnio 8 dalies nuostatą, kad jeigu šalys nėra susitarusios dėl arbitražo vietos arba šalių susitarimas dėl arbitražo vietos nėra aiškus ir kol arbitražo vieta nenustatyta arbitražo teismo, arbitražo vieta laikoma nuolatinės arbitražo institucijos buveinė. Šios nuostatos taikymas aptariamu atveju nebuvo galimas, nes šalys Paslaugų sutartyje įtvirtintame arbitražiniame susitarime aiškiai susitarė dėl arbitražo vietos, kuri buvo kita nei ICC arbitražo institucijos buveinės vieta. Be to, ICC arbitražo institucija buveinę turi ne tik Paryžiuje (Prancūzijoje), bet ir Šiaurės Amerikoje, Brazilijoje, Singapūre bei Indijoje.
25.1.5. Lietuvos apeliacinis teismas, nurodydamas, kad jo kompetencijai priklauso nagrinėti tik skundus dėl arbitražo sprendimų, priimtų bylose, kurias administravo Lietuvoje veikiančios nuolatinės arbitražo institucijos, nepagrįstai siaurai aiškino CPK 301 straipsnio 5 dalyje reglamentuojamą Lietuvos apeliacinio teismo kompetenciją peržiūrėti arbitražo sprendimus. Tokia teismo suformuota praktika pažeidžia KAĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokiu atveju neįmanoma tampa ad hoc arbitražo priimto sprendimo kontrolė, nes, nesant arbitražo institucijos, net šalims ir susitarus dėl arbitražo vietos, tokio arbitražo sprendimų peržiūra nepriklausytų nei Lietuvos apeliacinio teismo, nei jokio kito teismo kompetencijai. Suinteresuoto asmens teigimu, CPK 301 straipsnio 5 dalyje pateikiama sąvoka „Lietuvos Respublikoje veikiančio arbitražo sprendimai“ turi būti aiškinama ir taikoma taip, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja skundus dėl sprendimų, priimtų bylose, kuriose arbitražo vieta buvo Lietuva, nepriklausomai nuo to, ar arbitražas buvo institucinis ir kur yra įsteigta nuolatinė arbitražo institucija, administravusi arbitražo procesą.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių sudarytą arbitražinį susitarimą, netapatinant arbitražo teismo ir nuolatinės arbitražo institucijos sąvokų, CPK 301 straipsnio 5 dalyje nustatytą reglamentavimą siejant išimtinai su arbitražo procesu, kurio vieta yra Lietuvoje, skundžiamoje nutartyje turėjo būti nustatyta, kad arbitražo vieta buvo Lietuvoje, todėl pareiškėjo apskųsto arbitražo sprendimo peržiūra turi būti atliekama vadovaujantis CPK 301 straipsnio 5 dalimi. Tuo tarpu ICC arbitražo institucija tebuvo nuolatinė arbitražo institucija, kuriai buvo pavesta administruoti kilusį šalių arbitražo ginčą.
25.1.6. Bendrovės naudai priimto arbitražo sprendimo pagrindu bendrovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kad šis išduotų vykdomąjį raštą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3998- 465/2021 išdavė vykdomąjį raštą pagal arbitražo sprendimą. Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis prieštarauja šiai įsiteisėjusiai ir galiojančiai Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčiai. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai galioja du nederantys teismų procesiniai sprendimai – viena (anksčiau priimta) nutartimi teismas pripažino, kad arbitražo sprendimas yra priimtas Lietuvoje, ir išdavė vykdomąjį raštą dėl jo vykdymo, o kita nutartimi teismas procesą pagal skundą dėl šio arbitražo sprendimo nutraukė.
26. Pareiškėjas pateikė procesinį dokumentą, įvardytą atsiliepimu į kasacinį skundą, kuriuo sutinkama su suinteresuoto asmens kasacinio skundo argumentais, todėl šis dokumentas laikytinas pareiškimu dėl prisidėjimo prie suinteresuoto asmens kasacinio skundo (CPK 348 straipsnis). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
27. KAĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatsižvelgiant į tai, ar arbitražo procesą organizuoja nuolatinė arbitražo institucija, ar vyksta ad hoc arbitražas, šis įstatymas taikomas arbitražui, kurio vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.
28. KAĮ 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad arbitražo vieta – arbitražiniame susitarime nurodyta arba arbitražo teismo nustatyta arbitražo vieta. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl arbitražo vietos arba šalių susitarimas dėl arbitražo vietos nėra aiškus ir kol arbitražo vieta nenustatyta arbitražo teismo, arbitražo vieta laikoma nuolatinės arbitražo institucijos buveinė, ad hoc arbitražo atveju – atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė, o kai yra keli atsakovai, – vieno iš atsakovų gyvenamoji vieta ar buveinė ieškovo pasirinkimu. Arbitražo vieta gali nesutapti su arbitražinio nagrinėjimo vieta.
29. Priklausomai nuo to, ar arbitražo vieta yra Lietuvoje ar už jos ribų, skiriasi Lietuvos teismų įgaliojimai. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo kontekste tai reiškia, kad, arbitražo vietai esant Lietuvoje, Lietuvos apeliacinis teismas būtų kompetentingas spręsti arbitražo sprendimo panaikinimo klausimą (KAĮ 50 straipsnis); jai esant užsienio valstybėje – jo panaikinimo klausimą reglamentuotų atitinkamos užsienio valstybės teisė, o Lietuvos apeliacinis teismas galėtų spręsti dėl jo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje (KAĮ 51 straipsnis).
30. KAĮ buvo rengiamas remiantis 1985 m. Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (angl. United Nations Commission On International Trade Law, toliau – UNCITRAL) Pavyzdiniu komercinio arbitražo įstatymu (toliau – Pavyzdinis įstatymas) (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 23, 137, 148, 163, 296, 340, 810, 811, 812, 813, 814, 815 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 8121 straipsniu įstatymo projektų aiškinamasis raštas. Prieiga per internetą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.370839?jfwid=-yvnrji9ph>).
31. KAĮ 3 straipsnio 8 dalis parengta pagal UNCITRAL Pavyzdinio įstatymo 20 straipsnį. Šios normos 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys gali laisvai susitarti dėl arbitražo vietos. Jei to nepavyksta padaryti, arbitražo vietą nustato arbitražo teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įskaitant patogumą šalims. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, nepaisant šio straipsnio 1 dalies nuostatų, arbitražo teismas, jei šalys nesusitarė kitaip, gali susirinkti bet kurioje vietoje, kurią jis laiko tinkama, nariams pasitarti, išklausyti liudytojų, ekspertų ar šalių apklausai arba prekių, kito turto ar dokumentų apžiūrai.
32. KAĮ ir Pavyzdiniame įstatyme yra skiriamos arbitražo vietos ir arbitražinio nagrinėjimo vietos kategorijos. Abiejuose dokumentuose arbitražo vietos nustatymas siejamas arba su šalių pasirinkimu, arba su arbitražo sprendimu šiuo klausimu.
33. Sisteminis KAĮ 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 8 dalies aiškinimas lemia, kad, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjamas ad hoc arbitražas, ar administruojamas arbitražas, arbitražo vieta yra arba šalių pasirinkta vieta, arba arbitražo teismo nustatyta vieta. Įstatymas eksplicitiškai nurodo, kad nuolatinės arbitražo institucijos buveinė laikoma arbitražo vieta tik tuo atveju, jeigu šalys nėra susitarusios dėl arbitražo vietos arba šalių susitarimas dėl arbitražo vietos nėra aiškus ir kol arbitražo vieta nenustatyta arbitražo teismo.
34. Kasacinis teismas pažymi, kad sąvoka „arbitražo vieta“ aiškintina kaip reiškianti arbitražo teismo „teisinę sostinę“, įprastai lemiančią taikytiną arbitražo teisę (lot. lex arbitri). Būtent nuo šio kriterijaus, o ne (priešingai nei teigiama skundžiamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje) nuo arbitražo institucijos buveinės vietos priklauso arbitražo sprendimo priskyrimas „Lietuvos“ ar „užsienio“ kategorijai. Būtent toks arbitražo vietos sąvokos aiškinimas yra visuotinai įprastas tarptautinėje arbitražo praktikoje ir doktrinoje. Pavyzdinio įstatymo aiškinamajame rašte nurodoma, kad daugumoje teisinių sistemų arbitražo vieta yra išimtinis kriterijus, pagal kurį nustatomas nacionalinės teisės taikymas (UNCITRAL sekretoriato aiškinamojo rašto dėl 1985 m. Pavyzdinio įstatymo su 2006 m. pakeitimais p. 26–27, prieiga per internetą <https://uncitral.un.org/sites/uncitral.un.org/files/media-documents/uncitral/en/19-09955_e_ebook.pdf>).
35. Doktrinoje nurodoma, kad arbitražo buveinės (angl. seat) (arba vietos (angl. place)) sąvoka yra taikytinos teisės pasirinkimo koncepcija (angl. choice-of-law concept), o ne geografinė ar fizinė vieta. Arbitražo vietą geriausia apibūdinti kaip taikytinos teisės pasirinkimą. Ji praktiškai visada bus arbitražo „vieta“ arba „buveinė“, kurią šalys pasirinko savo arbitražiniame susitarime (arba, šalims nesusitarus, vieta, kurią nustatė arbitrai arba arbitražo institucija). Tarptautinio arbitražo procesui turi esminę reikšmę tai, kad šalys galėtų laisvai pasirinkti arbitražo vietą (žr. Born, G. B. International Commercial Arbitration, 3rd ed., Kluwer Law International, 2021, par. 11.03).
36. Arbitražo vietos pasirinkimas turi esminę reikšmę arbitražo procesui, nes nuo arbitražo vietos teisės priklauso daugelis esminių arbitražo proceso ypatybių ir galimybių. Doktrinoje nurodoma, kad lex arbitri (arbitražo vietos teisė) gali reguliuoti, pavyzdžiui, arbitražinio susitarimo apibrėžimą ir formą, ginčų arbitruotinumą, arbitražo teismo sudėtį ir bet kokius pagrindus ją ginčyti, arbitražo teismo teisę spręsti dėl savo jurisdikcijos; laisvę susitarti dėl išsamių arbitražo procedūros taisyklių; laikinąsias apsaugos priemones, teismo pagalbą, arbitrų įgaliojimus, arbitražo sprendimo formą ir galiojimą; arbitražo sprendimo galutinumą, įskaitant teisę jį ginčyti arbitražo vietos teismuose ir kt. (Redfern and Hunter on International Arbitration, Oxford University Press, 2015, p. 169).
37. Galimybė šalims pasirinkti arbitražo vietą įtvirtinta 1996 m. Jungtinės Karalystės arbitražo įstatymo 3 straipsnyje, Nyderlandų arbitražo įstatymo 1037 straipsnyje, Vokietijos civilinio proceso kodekso 1043 straipsnyje, Šveicarijos tarptautinės privatinės teisės įstatymo 12 skyriaus 176 straipsnio 3 dalyje, Švedijos arbitražo įstatymo 22 straipsnyje ir kt. Daugelis arbitražo institucijų savo pavyzdinėse arbitražo išlygose ir arbitražo procedūros reglamentuose nustato galimybę šalims pasirinkti arbitražo vietą. Pavyzdžiui, Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto, Londono tarptautinio arbitražo teismo, Singapūro tarptautinio arbitražo centro, Vilniaus komercinio arbitražo teismo rekomenduojamose arbitražo išlygose (Stokholmo arbitražo atveju – rekomenduojamame priede) šalims nustatyta galimybė pasirinkti arbitražo vietą arbitražo institucijos administruojamame arbitraže. Tokia galimybė neturėtų jokios prasmės laikant, kad arbitražo vieta yra nuolatinės arbitražo institucijos buveinės vieta. Be kita ko, doktrinoje nurodoma, kad šalys pasirenka arbitražo vietą 80 procentų ICC administruojamų arbitražų (žr. Fouchard Gaillard Goldman on International Commercial Arbitration, Kluwer Law International, 1999, p. 675).
38. Apibendrinant tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, jog Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje atribojo arbitražo vietos ir arbitražinio nagrinėjimo vietos sąvokas, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad KAĮ 3 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama arbitražo vieta yra teisinė sąvoka, siejama su arbitražo institucijos buveinės ar arbitro vieta. Lietuvos apeliacinio teismo pateiktas toks arbitražo vietos sąvokos aiškinimas neatitinka KAĮ ir Pavyzdiniame įstatyme, kuriuo remiantis buvo rengtas nacionalinis arbitražo įstatymas, įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr. šios nutarties 33 punktą). Teisėjų kolegija pažymi, kad arbitražo vieta kaip teisinė sąvoka yra ta vieta, kuri (nepriklausomai nuo to, kur veikia ginčo sprendimo arbitraže procesą administruojanti arbitražo institucija) susieja šalis su konkrečia šalių arbitražiniame susitarime nurodyta (arbitražo teismo nustatyta) valstybe ir jos teisine sistema, apimančia, be kita ko, ir arbitražo teismų sprendimų kontrolės sąlygas bei tvarką. Kitaip tariant, šalims arbitražiniame susitarime pasirinkus (arba arbitražo teismui nustačius) tam tikrą valstybę kaip arbitražo vietą, šios valstybės įstatymai, reglamentuojantys arbitražo procesą (taigi, ir CPK 301 straipsnio 5 dalis nagrinėjamu atveju), tampa taikytini atitinkamam ginčui.
39. Skundžiamo arbitražo sprendimo 12 punkte, be kita ko, nurodyta, kad arbitražo vieta yra Vilniuje, Lietuvoje. Ši išvada arbitražo teismo padaryta atsižvelgiant į šalių arbitražiniame susitarime išreikštą valią dėl arbitražo vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjęs vienintelis arbitras taikė Lietuvos lex arbitri. Pavyzdžiui, argumentas dėl darbo ginčo (arbitražo byloje buvo keliamas argumentas, kad šalių teisiniai santykiai patenka į darbo sutarties taikymo sritį) nearbitruotinumo buvo analizuojamas pagal Lietuvos teisę – KAĮ normas. Atsižvelgiant į arbitražo vietos ir lex arbitri ryšį, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos kontekste implicitiškai rodo arbitražo vietą esant Lietuvoje.
40. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad, Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. kovo 4 d. nutartimi bylos šalims nustačius terminą iki 2021 m. kovo 10 d. pateikti savo nuomonei dėl Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijos nagrinėti skundą dėl arbitražo teismo 2020 m. lapkričio 23 d. galutinio sprendimo, tiek pareiškėjas R. D., tiek UAB „ROL Lithuania“ savo 2021 m. kovo 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose laikėsi pozicijos, kad arbitražo vieta – Lietuvoje, abi šalys tvirtino, jog Lietuvos apeliacinis teismas Paslaugų sutartyje esančios arbitražinės išlygos pagrindu turi kompetenciją peržiūrėti arbitražo sprendimą. Šalių pozicija šiuo klausimu išliko nuosekli ir kasaciniame teisme – tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo sutaria, kad jų pasirinkimu arbitražo vieta yra Vilnius (Lietuvos Respublika). Taigi, iš abiejų šalių procesinių dokumentų turinio matyti, kad šalys supranta arbitražo vietos sąvokos prasmę ir atskiria ją nuo arbitražinio nagrinėjimo vietos sąvokos, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos apeliaciniam teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad Paslaugų sutarties 13.7 punkte esantis šalių arbitražinis susitarimas apėmė tik arbitražinio nagrinėjimo vietą.
41. Remdamasis tuo, kas pasakyta, kasacinis teismas konstatuoja, kad skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo procesinis sprendimas priimtas neatsižvelgiant į suderintą šalių valią dėl arbitražo vietos, arbitražo sprendimo turinį atitinkamu klausimu bei pažeidžiant KAĮ 3 straipsnio 8 dalies, 50 straipsnio 1 dalies, CPK 301 straipsnio 5 dalies nuostatas.
42. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartis panaikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
43. Kasaciniam teismui panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir perdavus bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui, atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu, n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.