LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 7 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo bendrovės „A“ filialo Lietuvoje atstovės A. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutarties dalies. Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu E. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 2 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir laiduotoja paskirta Z. D. E. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją paskirta sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo S. V. civilinis ieškinys atmestas. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutartimi nukentėjusiojo S. V. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendis pakeistas, S. V. priteista 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 450 Eur apeliacinio proceso išlaidų atlyginimo iš civilinės atsakovės UAB „I“. Kita Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. E. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vykdant projektą (duomenys neskelbtini) būdamas UAB ,,I“ direktoriaus 2019 m. spalio 1 d. įsakymais paskirtas statybos vadovu, vykdant projektą ,,Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, nuotekų tvarkymo tinklų statybos darbai (duomenys neskelbtini)“, ir statinio statybos vadovu, vykdant projektą ,,Nuotekų tvarkymo tinkle (duomenys neskelbtini) kaime statybos darbai“, pagal rangos sutartį Nr. 2 (vidinis objekto Nr. 215) ir pagal UAB ,,I“ direktoriaus 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. IS-180226-01 patvirtintus statybos vadovo pareiginius nuostatus Nr. 13/1 būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, savo pareigų neįvykdė – suorganizavo žemės kasimo darbus neįforminęs paskyros-leidimo, nesprendė visų techninių ir organizacinių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nustatytų Žemės kasimo darbų technologinėje kortelėje, nesupažindino visų darbuotojų su Žemės kasimo darbų technologinėje kortelėje esančiais saugaus darbo sprendimais, t. y. neatliko tikslinio instruktavimo darbo vietoje, leido kasti iškasą stačiais šlaitais be išramstymų, pilant gruntą arti iškasos, dirbti iškasoje neapmokytiems darbuotojams, neužtikrino, kad vykdant žemės kasimo darbus (nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini), nuo pagrindinės tinklo atkarpos šulinio link gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), t. y. 3 etapo statybos darbus iškasoje, kurios gylis iki 3 m) būtų naudojamos priemonės, užtikrinančios, kad nevirstų iškasos gruntas ir neužspaustų darbuotojų, neužtikrino, kad iškastas iš tranšėjos gruntas būtų laikomas saugiu atstumu nuo tranšėjos krašto, taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672, Žin., 2003, Nr. 70-3170) 15 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio 1 dalį, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 11 punktą, dėl to 2019 m. lapkričio 28 d. apie 9.00 val.
(duomenys neskelbtini), UAB ,,I“ vykdant nuotekų šalinimo tinklų 3 etapo statybos darbus iškasoje įvyko nelaimingas atsitikimas – UAB „I“ pagalbiniam darbuotojui P. V. būnant iškasoje, kurios gylis iki 3 m, ekskavatoriaus darbo metu, kai iškasa per visą ilgį patenka į pavojingos zonos ribas, jį užgriuvo gruntas, P. V. patyrė sužalojimus – krūtinės sumušimą ir ilgalaikį suspaudimą, jis pasireiškė daugybiniais abiejų pusių šonkaulių lūžiais, dešinio plaučio kontuzija, mechanine asfiksija, dėl to įvyko klinikinė mirtis, galvos smegenyse išsivystė negrįžtami pakitimai po ilgalaikio deguonies trūkumo (postonaksinė encefalopatija), P. V. išliko komos būsenos, o 2020 m. liepos 23 d. 15.00 val. VšĮ Jonavos ligoninėje išsekus gyvybinėms funkcijoms mirė.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu civilinio atsakovo „A“ filialo Lietuvoje atstovė A. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties dalį dėl 6000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš civilinės atsakovės UAB „I“ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Tarp bendrovės „E“, Lietuvoje vykdančios veiklą per bendrovės „E“ Lietuvos filialą (toliau – ir „E“), ir UAB „I“ buvo sudaryta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis. Pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir kritinių ligų taisyklių Nr. 009 10.2.1 punktą apdraustojo mirties atveju yra sumokama visa draudimo liudijime nustatyta draudimo suma. Draudimo liudijime nurodyta, kad mirties atveju draudimo suma yra 15 000 Eur. Bendrovė „E“ draudimo išmoką sumokėjo žuvusiojo įpėdiniui – civiliniam ieškovui S. V. 2020 m. spalio 20 d. pranešimu civilinė atsakovė UAB „I“ nurodė bendrovei „E“ sutinkanti, kad 15 000 Eur draudimo išmoka būtų pervesta žuvusiojo P. V. artimiesiems.
2.2. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą (toliau – DĮ) draudimo šakos yra gyvybės ir ne gyvybės draudimas; draudimas nuo nelaimingų atsitikimų priskiriamas ne gyvybės draudimo šakai; ne gyvybės draudimo sutartys apima turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo bei sveikatos draudimo sutartis. Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į sumų draudimo sutartis bei nuostolių draudimo sutartis. Sveikatos draudimo sutartys patenka tiek į sumų, tiek į nuostolių draudimo sutartis, tik pirmuoju atveju išmokama draudimo išmoka, lygi draudimo sumai ar jos daliai, antruoju – draudimo išmoka, lygi patirtiems nuostoliams (DĮ 7 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas, 91 straipsnio 1–4 dalys). Teismų praktikoje draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis yra vertinama ir kaip mišrioji sutartis, turinti tiek nuostolių, tiek ir sumų draudimo elementų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2005); esant tokiai sutarčiai, būtina aiškintis, kieno turtinis interesas, kokia apimtimi ir kokios rūšies – sumų ar nuostolių – draudimu buvo apdraustas nuo konkrečios rizikos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2010).
2.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijime yra nurodyti apdraustieji – UAB „I“ darbuotojai pagal pridedamų pareigybių sąrašą, naudos gavėja liudijime nurodyta draudėja – UAB „I“. Taigi draudimo sutartimi (draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „I“ siekė apdrausti savo turtinius ar susijusius su turtiniais interesus, kompensuoti savo galimus nuostolius dėl nelaimingų atsitikimų darbo vietoje visų pasekmių neturtinės žalos atlyginimo pavidalu neperžengiant draudimo sumos ribų, juolab kad draudimo sutartis ar atskiros jos sąlygos sutarties sudarymo metu su žuvusiuoju nebuvo derintos. Darbdaviai, siekdami apdrausti vien tik darbuotojus, privalomai draudžia juos mokėdami įmokas Valstybiniam socialinio draudimo fondui, ir, įvykus nelaimingam atsitikimui, darbuotojams išmokamos išmokos, skirtos turtiniams praradimams atlyginti pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo nuostatas.
Taigi šiuo atveju civilinė atsakovė UAB „I“, apdrausdama darbuotoją P. V. nuo nelaimingų atsitikimų darbe – mirties, neįgalumo ir traumų, labiau siekė apdrausti savo nors ir ne tiesioginius turtinius, bet susijusius su turtiniais interesus, t. y. siekė kompensuoti savo galimus nuostolius dėl nelaimingų atsitikimų darbo vietoje pasekmių, ir būtent neperžengiant nuostolių draudimo sumos ribų neturtinės žalos atlyginimo pavidalu draudimas yra vyraujantis. Taigi, įvykus draudžiamajam įvykiui, pagal nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį mokėtina draudimo išmoka įskaitytina į UAB „I“ patiriamus nuostolius nelaimingo atsitikimo metu darbe žuvusiojo artimųjų reikalavimams tenkinti. Jei darbuotojas yra apdraustas neprivalomuoju draudimu darbdavio lėšomis, šios draudimo išmokos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-363/2013, 2A-398/2013).
2.4. Kauno apygardos teismas, iš civilinės atsakovės UAB „I“ priteisęs 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, faktiškai konstatavo, kad civilinio ieškovo S. V. patirta neturtinė žala dėl brolio žūties iš viso sudaro 21 000 Eur (6000 Eur + 15 000 Eur). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nukentėjusiesiems dėl asmens žūties, įvykusios dėl nelaimingo atsitikimo darbe, paprastai priteisiama nuo 4344,30 Eur iki 9267,80 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-462/2012, 2K-326/2012, 2K-287/2012, 2K-134/2010), taigi S. V. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis dėl brolio žūties viršija teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus atitinkančią neturtinės žalos atlyginimo sumą.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo civilinio atsakovo „A“ filialo Lietuvoje atstovės A. S. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
3.1. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartimi nukentėjusiajam S. V. 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteista iš civilinės atsakovės UAB „I“, pastaroji šio teismo sprendimo kasacine tvarka neskundė. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tarp jų ir į tai, kad dėl neatsargios nusikalstamos veikos kilo itin sunkios ir negrįžtamos pasekmės – žuvo žmogus, nukentėjusysis prarado brolį. Teismo posėdžio metu E. D. iš esmės pripažino, kad P. V. žuvo dėl jo aplaidaus pareigų vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į ryšio tarp brolių ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, kad nukentėjusysis aštuonis mėnesius slaugė komos ištiktą savo brolį gydymo įstaigoje, brolio netektis sukėlė nukentėjusiajam sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, atsižvelgta ir į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, civilinės atsakovės ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą ir į kitas neturtinės žalos dydžiui nustatyti svarbias aplinkybes; nustatyta adekvati ir proporcinga piniginė suma neturtinei žalai atlyginti.
Vien tai, kad UAB „I“ sutikimu bendrovė „E“ išmokėta 15 000 Eur draudimo išmoka buvo pervesta nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. V., šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad nukentėjusįjį ir jo brolį siejo mažiau emociškai tvirti santykiai ir (ar) tai panaikino nukentėjusįjį ar jo brolį siejusius emocinius ryšius.
3.2. Neturtinė žala kiekvienu atveju patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, konkrečios situacijos ypatumus ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, tai leidžia užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, todėl visiškai suvienodinti teismų praktikos neturtinės žalos dydžio prasme neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydžiui nustatytų aplinkybių ir kriterijų visuma yra individuali, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali būti skirtingi. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta piniginė satisfakcija yra teisinga ir nukreipta nukentėjusiojo patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti. Nukentėjusiojo ir civilinės atsakovės skirtingų interesų pusiausvyra nėra pažeista.
4. Atsiliepimu į civilinio atsakovo „A“ filialo Lietuvoje atstovės A. S. kasacinį skundą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. V. prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti nukentėjusiojo turėtų proceso išlaidų atlyginimą kasacinės instancijos teisme (1000 Eur). Atsiliepime nurodoma:
4.1. Apygardos teismo nutartis dėl neturtinės žalos atlyginimo yra teisėta ir pagrįsta. Nukentėjusiojo nuomone, jam priteista per maža neturtinės žalos atlyginimo suma. Kasaciniame skunde pateikiamos nutartys, kuriose nurodomi priteistų neturtinių žalų dydžiai, yra priimtos 2009–2012 metais, taigi būtina atsižvelgti į per šiuos metus įvykusį ekonominį pokytį, infliaciją, kuri nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. pakilo iki 13,6 proc., o nuo 2009 m. sausio mėn. – net 33,5 proc. Net ir nukrypimas nuo formuojamos teismų praktikos taip pat yra galimas ir pateisinamas, kai jis proporcingas konkrečios situacijos aplinkybių kontekste.
4.2. Rengiant civilinį ieškinį neturtinė žala buvo vertinama 75 000 Eur, tačiau P. V., kaip UAB „I“ darbuotojas, darbdavės lėšomis buvo papildomai apdraustas neprivalomuoju draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, todėl UAB „I“ sutikimu bendrovės „E“ išmokėta 15 000 Eur draudimo išmoka buvo pervesta P. V. paveldėtojui S. V. Rengiant civilinį ieškinį 15 000 Eur suma buvo išskaičiuota, todėl S. V. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo netenkino S. V. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl to apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendį pakeitė ir priteisė S. V. iš civilinės atsakovės UAB „I“ 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
4.3. Padariniai – S. V. brolio P. V. mirtis – atsirado dėl darbdavio kaltės, kuri šiuo atveju sudaro 100 proc. Tada, kai neturtinė žala yra susijusi su artimo asmens mirtimi, teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į kiekvieno ieškovo individualų ryšį su mirusiuoju, t. y. kiek asmenys buvo emociškai vienas kitam artimi, ar rūpinosi vienas kitu, kaip dažnai bendravo, kaip juos paveikė artimo žmogaus mirtis, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo ir pan. Byloje nustatyta, kad civilinį ieškovą ir jo brolį siejo glaudus ryšys.
4.4. Draudėjas, nors darbuotojas yra privalomai draudžiamas socialiniu draudimu (šio privalomojo draudimo rezultatas – išmokamos išmokos yra skirtos darbuotojų (jų artimųjų) turtiniams praradimams dėl kilusių nelaimingų atsitikimų padengti (CK 6.290 straipsnio 1 dalis)), gali apdrausti darbuotojo turtinius interesus ir savanoriškuoju draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Draudimo sutartyje nurodomos sumos, kurios yra išmokamos apdraustojo mirties ar sveikatos sužalojimo atveju, ir jos nepriklauso nuo apdraustojo patirtos žalos dydžio. Žala dėl darbuotojo sužalojimo ar gyvybės atėmimo yra nustatoma remiantis CK įtvirtintu teisiniu reglamentavimu. Draudžiant apdraustųjų (darbuotojų) interesus nėra reikalaujama papildomai pagrįsti apdraustojo (darbuotojo) turtinio intereso, nes jis yra grindžiamas draudimo sutarties turtinio intereso objekto (gyvybės ir sveikatos) neatsiejamumu nuo apdraustojo.
4.5. Vien tai, kad UAB „I“ sutikimu bendrovės „E“ išmokėta 15 000 Eur draudimo išmoka buvo pervesta S. V., nesuteikia pagrindo spręsti, kad nukentėjusįjį ir jo brolį siejo mažiau emociškai tvirti ryšiai. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo dėl 15 000 Eur draudimo išmokos, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neindividualizavo neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajam. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios, o kasaciniame skunde nurodytoje teismų praktikoje aplinkybės nėra tapačios šios bylos situacijai. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).
4.6. Bendrovės „E“ išmokėtos 15 000 Eur draudimo sumos dydis neatitinka šios dienos realijų, todėl buvo pareikštas civilinis ieškinys dėl 60 000 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad P. V. po aštuonių mėnesių ištiktas komos mirė, ta suma, kurios S. V. reikalavo civiliniu ieškiniu kaip civilinis ieškovas, yra nepagrįstai maža, tik nežymiai padengia nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad mirusiojo broliai, seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik tokiu atveju, jeigu juos ir mirusįjį siejo itin stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę itin artimi ir glaudūs santykiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Į kitose analogiško pobūdžio bylose suformuotą teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio atsižvelgtina tik kaip į vieną, bet ne lemiamą kriterijų teismui sprendžiant dėl teisingo ir lygiateisio žalos atlyginimo, t. y. kaip į vieną iš reikšmingų orientyrų, kuriuo remiamasi parenkant neturtinės žalos atlyginimo dydį konkrečioje byloje, tačiau nevertinant jo kaip kriterijaus, įpareigojančio teismą priteisti neturtinės žalos kompensaciją, būtinai ne didesnę, nei yra priteisęs kitas tos pačios grandies teismas analogiško pobūdžio byloje.
4.7. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus, praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).
4.8. Netgi apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu priteistas 6000 Eur žalos atlyginimas neatitinka S. V. patirto tiek fizinio skausmo, tiek dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos ir bendravimo galimybių sumažėjimo, nerimo dėl brolio gyvybės. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas visais atvejais turi remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant ir aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Kasatorius, nesivadovaudamas protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika, padarė neindividualizuotą, nepagrįstą bylos duomenimis išvadą, jog S. V. priteista 6000 Eur suma apeliacinės instancijos teisme ir 15 000 Eur pirmosios instancijos teisme pagal formuojamą teismų praktiką yra per didelė.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimo
5. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. D., UAB „I“ darbuotojas, padarė BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką (darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą), dėl kurios žuvo žmogus – UAB „I“ darbuotojas P. V. S. V. – civilinis ieškovas byloje, žuvusiojo P. V. brolis – pareiškė 60 000 Eur civilinį ieškinį jam padarytai neturtinei žalai atlyginti iš UAB „I“. Civiliniais atsakovais byloje pripažinta ne tik UAB „I“, bet ir bendrovės „A“ Lietuvos filialas bei bendrovės „E“ Lietuvos filialas, kadangi 2019 m. kovo 18 d. UAB „I“ buvo sudariusi draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį su draudiku bendrovės „E“ Lietuvos filialu bei 2019 m. kovo 29 d. bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį su bendrovės „A“ Lietuvos filialu. Pirmosios instancijos teismas tenkino S. V. civilinį ieškinį iš dalies ir nusprendė, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 15 000 Eur, jis jau yra atlygintas draudiko bendrovės „E“ Lietuvos filialo pagal 2019 m. kovo 18 d. draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas iš dalies nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. V. civilinį ieškinį, padidino jo neturtinės žalos dydį 6000 Eur, juos priteisdamas iš civilinės atsakovės UAB „I“. Kadangi, minėta, UAB „I“ buvo sudariusi 2019 m. kovo 29 d. bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį su bendrovės „A“ Lietuvos filialu, asmuo, realiai pagal apeliacinės instancijos teismo nutartį turintis pareigą atlyginti 6000 Eur žalą, yra bendrovės „A“ Lietuvos filialas, kurio atstovė yra kasatorė šioje byloje.
6. Nėra ginčo, jog įvykus nelaimingam atsitikimui darbe buvo pažeista civiliniam ieškovui artimo žmogaus, brolio, gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Civilinės atsakovės atstovė iš esmės ginčija priteistos neturtinės žalos dydį ir pareigą ją sumokėti. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 408/2008, 2K-383/2010, 2K-605/2011, 2K-140/2012, 2K-497/2012, 2K-473/2013, 2K-7-788/2016, 2K-225-895/2016, 2K-155-511/2017, 2K-38-942/2017, 2K-168- 511/2018 ir kt.).
7. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.
8. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, visas neturtiniam dydžiui nustatyti svarbias aplinkybes, spręsdamas dėl S. V. patirtos neturtinės žalos dydžio. Atsižvelgta į S. V. artimus, intensyvius tarpusavio santykius su broliu, šio slaugą, trukusią aštuonis mėnesius nuo įvykio, stiprų emocinį prieraišumą. Nukentėjusysis patyrė stiprų sukrėtimą šio ryšio netekęs, iki šiol jaučia sunkiai pakeliamą dvasinį skausmą, tuštumą, neviltį, neabejotina, kad nukentėjusysis patyrė itin stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad atkurti prarastų artimų santykių nebeįmanoma. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas civiliniam ieškovui 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, vertino aplinkybę, kad UAB „I“ sutikimu bendrovės „E“ Lietuvos filialas išmokėjo 15 000 Eur draudimo išmoką, kuri buvo pervesta S. V., taip pat kartu atsižvelgė į tai, kad ieškovo brolio netektį lėmė UAB „I“ profesionalaus darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas); žala ieškovui padaryta atėmus fundamentaliausią vertybę – jam itin artimo šeimos nario gyvybę; neigiami ilgalaikiai išgyvenimai paveikė ieškovą, taip pat atsižvelgė į faktą, kad UAB „I“ turtiniai interesai dėl nelaimingų atsitikimų darbo vietoje buvo apdrausti nustatant konkretų (fiksuotą) mirties atveju išmokamos draudimo išmokos dydį.
Apeliacinės instancijos teismas, iš civilinės atsakovės UAB „I“ priteisęs 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, faktiškai konstatavo, kad civilinio ieškovo patirta neturtinė žala iš viso sudaro 21 000 Eur, toks ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydis yra teisingas, protingas ir sąžiningas.
9. Remiantis CK 6.987 straipsnyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata, draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Remiantis nurodyta draudimo sutarties apibrėžtimi, draudėjas už draudikui mokamą draudimo įmoką gauna draudimo apsaugą – draudiko įsipareigojimą įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013, 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-421/2017 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
10. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad draudėjas, nepaisant to, kad darbuotojas yra privalomai draudžiamas socialiniu draudimu (šio privalomojo draudimo rezultatas – išmokamos išmokos yra skirtos darbuotojų (jų artimųjų) turtiniams praradimams dėl kilusių nelaimingų atsitikimų padengti (CK 6.290 straipsnio 1 dalis)), gali apdrausti darbuotojo turtinius interesus ir savanoriškuoju draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Draudimo sutartyje nurodomos sumos, kurios yra išmokamos apdraustojo mirties ar sveikatos sužalojimo atveju, ir jos nepriklauso nuo apdraustojo patirtos žalos dydžio. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, minėta, buvo sudaryta tarp bendrovės „E“ Lietuvos filialo ir UAB „I“. Pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir kritinių ligų taisyklių Nr. 009 10.2.1 punktą apdraustojo mirties atveju yra sumokama visa draudimo liudijime nustatyta draudimo suma. Draudimo liudijime nurodyta, kad mirties atveju draudimo suma yra 15 000 Eur. Taigi draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartyje nurodyta suma, kuri išmokama apdraustojo (darbuotojo) mirties ar sveikatos sužalojimo atveju, nepriklausė nuo apdraustojo (darbuotojo) patirtos žalos dydžio. Bendrovė „E“ draudimo išmoką sumokėjo žuvusiojo įpėdiniui – civiliniam ieškovui S. V., 2020 m. spalio 20 d. pranešimu civilinei atsakovei UAB „I“ sutikus, kad 15 000 Eur draudimo išmoka būtų pervesta žuvusiojo P. V. artimiesiems.
11. Neturtinės žalos dydį, remdamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu nebaigtiniu kriterijų sąrašu, nustato teismas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įvykus draudžiamajam įvykiui draudikė bendrovė „E“ sumokėjo 15 000 Eur draudimo išmoką civiliniam ieškovui, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais, vertindamas bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, nusprendė priteisti S. V. 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš civilinės atsakovės UAB ,,I“. Taigi civilinis ieškovas įgijo teisę reikalauti iš kaltojo asmens atlyginti tokią neturtinės žalos dalį, kurios nepadengė pagal nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį bendrovės „E“ išmokėta draudimo išmoka. Kai atsakingas už žalą asmuo yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas. Minėta, kad UAB ,,I“ savo turtinius interesus, susijusius su negatyviais padariniais dėl pakenkimo darbuoto sveikatai ar jo mirties, buvo apdraudusi ir kitos draudimo rūšies – darbdavio civilinės atsakomybės draudimu. Taigi pagal šią sutartį draudikui bendrovės „A“ Lietuvos filialui kyla prievolė atlyginti apeliacinės instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį. Dėl proceso išlaidų
12. Nukentėjusiojo S. V. atstovė advokatė A. Ručienė atsiliepime į kasacinį skundą pateikė prašymą priteisti atlyginti atstovaujamo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti. Kasacinės instancijos teismui pateiktas 2022 m. sausio 24 d. pinigų priėmimo kvito nuorašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. V. advokatei A. Ručienei už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą yra sumokėjęs 1000 Eur.
13. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginimą. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135- 693/2019, 2K-313-489/2019, 2K-200-495/2020, 2K-162-648/2021 ir kt.).
14. Ši baudžiamoji byla kasacinės instancijos teisme rašytinio proceso tvarka nagrinėta pagal civilinio atsakovo bendrovės „A“ filialo Lietuvoje atstovės A. S. kasacinį skundą. Nors pagal BPK 3741 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą kasacine tvarka pateikti atsiliepimą į kasacinius skundus privalo tik prokuroras (kitų proceso dalyvių baudžiamojo proceso įstatymas pateikti tokio atsiliepimo neįpareigoja), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsiliepimo surašymas ir pateikimas kasacinės instancijos teismui yra viena iš kitų proceso dalyvių (pavyzdžiui, nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų, civilinių atsakovų, jų atstovų) dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų.
15. Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-347- 976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020 ir kt.).
16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, pateikto atsiliepimo turinį, jo apimtį ir aplinkybę, kad nukentėjusiojo S. V. atstovė A. Ručienė jam atstovavo apeliacinės instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jai buvo gerai žinomos, taip pat į protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, jog prašoma priteisti išlaidų atlyginimo suma už suteiktas advokato paslaugas kasacinės instancijos teisme nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 200 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :
Civilinio atsakovo bendrovės „A“ filialo Lietuvoje atstovės A. S. kasacinį skundą atmesti. Priteisti S. V. 100 Eur proceso išlaidų atlyginimą iš civilinio atsakovo bendrovės „A“ filialo Lietuvoje.