LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. gegužės 22 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio, Aleno Piesliako, Alvydo Pikelio, Tomo Šeškausko, Algimanto Valantino ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintosios ir išteisinto juridinio asmens UAB „O“ atstovės I. L. bei Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 12 d. nutarties.
Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu: J. G. (J. G.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) dvejų metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 209 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir J. G. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), J. G. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71, 75 straipsniais, J. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 MGL (2000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatytas vienerių metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokos sumokėjimo terminas. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir R. D. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), R. D. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71, 75 straipsniais, R. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL (1500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatytas vienerių metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokos sumokėjimo terminas. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. I. L. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), 209 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), o juridinis asmuo UAB „O“ pagal BK 20 straipsnį, 25 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) išteisinti, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinius skundus tenkinti, paaiškinimų, n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. G. ir R. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad J. G. organizavo, o R. D., būdama UAB „PE“ direktorė, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. kovo 30 d. Panevėžio mieste, bendrovių veiklos teritorijoje, tyčia pasikėsino nulemti UAB „PE“ nusikalstamą bankrotą, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2017 m. balandžio 20 d. buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir civilinio proceso tvarka buvo pradėti ginčyti sudaryti sandoriai; be to, J. G. ir R. D. iš anksto susitarus, veikiant bendrininkų grupe, turint tikslą UAB „O“ naudai užvaldyti svetimą didelės vertės turtinę reikalavimo teisę į UAB „PE“ priklausantį turtą, J. G., būdamas UAB „N“ direktorius, administruodamas pagal 2016 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių susirinkimo protokolą UAB „A L“, atstovaudamas minėtai bendrovei ir veikdamas bendrovės vardu, ir R. D. pasirašė su UAB „O“ 2017 m. sausio 11 d. hipotekos sutartį, nulėmusią UAB „PE“ nusikalstamą bankrotą, ir taip apgaule UAB „PE“ bankroto atveju užsitikrino bendrovės „A L“ 480 000 Eur skolos grąžinimą bendrovei „O“, būtent:
1.1. J. G. ir R. D., žinodami, kad BUAB „A L“ 480 000 Eur skolos, atsiradusios pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „O“ įgijo 480 000 Eur vertės skolos reikalavimo teisę į UAB „GC“ skolininkę – BUAB „A L“, bendrovei „O“ negrąžins, atliko tokius veiksmus:
1.2. J. G., kaip bankroto administratorius, atstovaudamas BUAB „A L“, pasirašė su UAB „O“ 2017 m. sausio 3 d. susitarimą dėl prievolių užtikrinimo priemonių pakeitimo, pagal kurį bankrutuojanti UAB „A L“ 480 000 Eur dydžio prievolės įvykdymui užtikrinti pateiks bendrovei „O“ papildomas užtikrinimo priemones: 1) kitos su pirkėja – BUAB „A L“ susijusios bendrovės – UAB „PE“ laidavimą dėl visos prievolių sumos; 2) hipotekos teise įkeis negyvenamąją patalpą – gamybos ir prekybos patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso UAB „PE“.
1.3. Tęsiant nusikalstamą veiką, J. G. surašė realiai neįvykusio UAB „PE“ 2017 m. sausio 9 d. valdybos posėdžio protokolą Nr. 54, nurodydamas, kad valdybos nariai J. K. ir S. L. sutiko bendrovės vardu įkeisti minėtą pastatą, tačiau S. L. atsisakius pasirašyti šiame protokole, pažeidžiant UAB „PE“ įstatų 101.3 punkto reikalavimus, jog bendrovės valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto įkeitimo ir hipotekos, kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, buvo surašytas 2017 m. sausio 10 d. akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 2017/1, nurodant, kad 71,63 proc. akcininkų pritaria leidimui įkeisti minėtą pastatą, nors turto perleidimo klausimus pagal įstatus sprendžia bendrovės sudaryta valdyba, po to šie abu protokolai buvo pateikti notarei M. L. K. minėtai 2017 m. sausio 11 d. hipotekos sutarčiai parengti.
1.4. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, J. G., kaip BUAB „A L“ bankroto administratorius, su UAB „O“, kaip BUAB „A L“ kreditore, atstovaujama I. L., nežinančios apie nusikalstamas veikas, ir su UAB „PE“, atstovaujama direktorės R. D., pasirašė pas notarę M. L. K. 2017 m. sausio 11 d. sutartinės hipotekos sutartį, kurios pagrindu buvo įkeistas bendrovei „PE“ priklausantis nekilnojamasis turtas – negyvenamosios gamybos ir prekybos patalpos, ir taip buvo užtikrintas bendrovės „A L“ 480 000 Eur skolos grąžinimas bendrovei „O“, taip pat UAB „O“ bendrovės „PE“ bankroto atveju užsitikrino reikalavimų tenkinimą be eilės.
1.5. Po to 2017 m. sausio 13 d. I. L., nežinanti apie nusikalstamas veikas, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, prašydama atlikti vykdomąjį įrašą dėl 480 000 Eur skolos išieškojimo pagal hipotekos sandorį (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) iš skolininkės BUAB „A L“ ir įkaito davėjos UAB „PE“, ir 2017 m. vasario 3 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas. 2017 m. vasario 28 d. I. L., nežinanti apie nusikalstamas veikas, kreipėsi į antstolį A. B. dėl 2017 m. vasario 3 d. išduoto vykdomojo įrašo vykdymo, o R. D. 2017 m. kovo 2 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydama iškelti UAB „PE“ bankroto bylą, nes UAB „PE“ hipotekos kreditorius pradėjo 480 000 Eur sumos priverstinį išieškojimą iš bendrovės įkeisto turto. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. bendrovei „PE“ iškėlė bankroto bylą ir 2017 m. birželio 14 d. nutartimi bendrovę „O“ patvirtino bankrutuojančios bendrovės „PE“ kreditore, kurios reikalavimai tenkinami be eilės.
1.6. Tokiais bendrais tyčiniais J. G. ir R. D. nusikalstamais veiksmais, J. G. organizavus ir veikus kartu su I. L., nežinančia apie nusikalstamas veikas, bei R. D., apgaule UAB „O“ naudai jie įgijo svetimą didelės vertės turtinę reikalavimo teisę į įkaito davėjai UAB „PE“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – 850,59 kv. m 161 000 Eur vertės negyvenamąją gamybos ir prekybos patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini).
1.7. Taip pat J. G. nurodė R. D. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. kovo 30 d. Panevėžyje nesilaikyti bendrovės veiklos tikslo – veiklos įplaukų ir pelno gavimo, dėl to sąmoningai blogai valdant direktorei R. D. UAB „PE“ turtą, neturint tam pritarimo iš sudarytos bendrovės valdybos ir neinformavus kitų akcininkų, tyčia J. G. ir R. D., veikdami kartu, sudarė bendrovei „PE“ finansiškai nenaudingą sutartį – 2017 m. sausio 11 d. sutartinės hipotekos sutartį, taip bendrais veiksmais tyčia buvo nulemtas UAB „PE“ bankrotas, turint tikslą užvaldyti UAB „O“ naudai svetimą didelės vertės turtinę reikalavimo teisę į UAB „PE“ priklausantį 161 000 Eur vertės turtą, ir kartu jie pasikėsino padaryti didelę, t. y. ne mažesnę kaip 140 529,35 Eur, turtinę žalą bendrovės „PE“ pirmos, antros ir trečios eilės kreditoriams.
2. I. L. buvo kaltinama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinta dėl to, kad būdama UAB „O“ direktorė, veikdama bendrininkų grupe su J. G. (bankroto administratoriumi, UAB „N“, kuriai suteikta teisė atlikti įmonių bankroto procedūras, direktoriumi, administruojančiu pagal 2016 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių susirinkimo protokolą UAB „A L“ veiklą, atstovaujančiu minėtai bendrovei ir veikiančiu bendrovės vardu, likviduojamos UAB „GC“ likvidatoriumi) ir UAB „PE“ direktore R. D., dirbusia BUAB „A L“, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. birželio 14 d. Panevėžyje, J. G. organizuojant, atliko UAB „PE“ tyčinį nusikalstamą bankrotą ir sukčiavimą, siekiant užvaldyti UAB „O“ naudai svetimą didelės vertės turtinę reikalavimo teisę į UAB „PE“ priklausantį turtą, kai J. G., būdamas vienas iš UAB „PE“ akcininkų, nurodė R. D. pasirašyti su UAB „O“ bei bankrutuojančia UAB „A L“ 2017 m. sausio 11 d. hipotekos sutartį, nulėmusią UAB „PE“ tyčinį nusikalstamą bankrotą, taip apgaule UAB „PE“ bankroto atveju užsitikrino bendrovės „A L“ 480 000 Eur skolos grąžinimą bendrovei „O“:
2.1. I. L., žinodama, kad BUAB „A L“ 480 000 Eur skolos, atsiradusios pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „O“ įgijo 480 000 Eur vertės skolos reikalavimo teisę į UAB „GC“ skolininkę – BUAB „A L“, bendrovei „O“ negrąžins, atstovaudama savo vadovaujamai UAB „O“, pasirašė su J. G., kaip bankroto administratoriaus, atstovaujama BUAB „A L“ 2017 m. sausio 3 d. susitarimą dėl prievolių užtikrinimo priemonių pakeitimo, pagal kurį BUAB „A L“ prievolės, kurios dydis 480 000 Eur, įvykdymui užtikrinti pateikė bendrovei „O“ papildomas užtikrinimo priemones, pagal kurias UAB „PE“, susijusi su BUAB „A L“, laiduoja visą prievolių sumą ir hipotekos teise įsipareigoja įkeisti negyvenamąją gamybos ir prekybos patalpą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso UAB „PE“.
2.2. Tęsiant nusikalstamą veiką, J. G. surašė realiai neįvykusį UAB „PE“ 2017 m. sausio 9 d. valdybos posėdžio protokolą Nr. 54 įvardydamas, kad valdybos nariai J. K. ir S. L. sutiko bendrovės vardu įkeisti minėtą pastatą, J. G. žodžiu įpareigojus R. D. kaip direktorę gauti S. L. ir J. K. parašus, tačiau šiems atsisakius pasirašyti šiame protokole, R. D. ir J. G. pažeidžiant UAB „PE“ įstatų 101.3 punkto reikalavimus, jog tik bendrovės valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto įkeitimo ir hipotekos, kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, J. G. surašė 2017 m. sausio 10 d. akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 2017/1, nurodydamas, jog 71,63 proc. akcininkų pritaria leisti įkeisti minėtą pastatą, nors turto perleidimo klausimus pagal įstatus sprendžia tik bendrovės sudaryta valdyba, po to šiuos abu protokolus J. G. pateikė notarei M. L. K. minėtai 2017 m. sausio 11 d. hipotekos sutarčiai parengti.
2.3. Po to J. G., kaip BUAB „A L“ bankroto administratorius, su UAB „O“, kaip BUAB „A L“ kreditore, atstovaujama I. L., ir UAB „PE“ direktore R. D. pasirašė pas notarę M. L. K. 2017 m. sausio 11 d. sutartinės hipotekos sutartį, kurios pagrindu buvo įkeistas bendrovei „PE“ priklausantis nekilnojamasis turtas – negyvenamosios gamybos ir prekybos patalpos, ir taip buvo užtikrintas bendrovės „A L“ 480 000 Eur skolos grąžinimas bendrovei „O“ bei bendrovės „PE“ bankroto atveju UAB „O“ užsitikrino reikalavimų tenkinimą be eilės.
2.4. 2017 m. sausio 13 d. J. G. nurodymu I. L. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, prašydama atlikti vykdomąjį įrašą dėl 480 000 Eur skolos išieškojimo pagal hipotekos sandorį iš skolininkės BUAB „A L“ ir įkaito davėjos UAB „PE“; 2017 m. vasario 3 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas. 2017 m. vasario 28 d. I. L. kreipėsi į antstolį A. B. dėl išduoto 2017 m. vasario 3 d. vykdomojo įrašo vykdymo, o J. G. nurodymu 2017 m. kovo 2 d. R. D. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydama iškelti UAB „PE“ bankroto bylą, nes UAB „PE“ hipotekos kreditorius pradėjo 480 000 Eur sumos priverstinį išieškojimą iš bendrovės įkeisto turto. 2017 m. kovo 30 d. Panevėžio apygardos teismas bendrovei „PE“ iškėlė bankroto bylą ir 2017 m. birželio 14 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi bendrovę „O“ patvirtino bankrutuojančios bendrovės „PE“ kreditore, kurios reikalavimai tenkinami be eilės.
2.5. Taip J. G. organizavus ir veikus kartu su I. L. ir R. D., apgaule įgyta UAB „O“ naudai svetima didelės vertės turtinė reikalavimo teisė į įkaito davėjos UAB „PE“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – 850,59 kv. m 161 000 Eur vertės gamybos ir prekybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Taip pat I. L. žinant, kad J. G. nurodė R. D. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. kovo 30 d. Panevėžyje nesilaikyti bendrovės veiklos tikslo – veiklos įplaukų ir pelno gavimo, dėl to sąmoningai blogai valdant UAB „PE“ turtą, neturint tam pritarimo iš sudarytos bendrovės valdybos ir neinformavus kitų akcininkų, tyčia, veikdami kartu, sudarė bendrovei „PE“ finansiškai nenaudingą 2017 m. sausio 11 d. sutartinės hipotekos sutartį. Taip bendrais visų veiksmais buvo nulemtas tyčinis UAB „PE“ nusikalstamas bankrotas siekiant užvaldyti UAB „O“ naudai svetimą didelės vertės turtinę reikalavimo teisę į UAB „PE“ priklausantį 161 000 Eur vertės turtą, ir taip pat buvo padaryta didelė turtinė žala bendrovės „PE“ kreditoriams: pirmos eilės kreditoriams – 55 990,78 Eur, antros eilės kreditoriams – 36 483,89 Eur ir trečios eilės kreditoriams – 48 054,68 Eur.
3. UAB „O“ buvo kaltinama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinta dėl to, kad juridinio asmens UAB „O“ atstovei I. L. dirbant bendrovėje direktore, turint teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikiant bendrovės vardu, naudai ir interesais bendrininkų grupe su J. G. ir R. D., laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. birželio 14 d. Panevėžyje J. G. organizuojant, jai ir R. D. atliekant UAB „PE“ tyčinį nusikalstamą bankrotą, bendrovė „O“ padarė sukčiavimą, siekdama užvaldyti jos naudai svetimą didelės vertės turtinę reikalavimo teisę į UAB „PE“ priklausantį turtą, nes J. G., būdamas vienas iš UAB „PE“ akcininkų, nurodė R. D. pasirašyti su UAB „O“ bei bankrutuojančia UAB „A L“ 2017 m. sausio 11 d. hipotekos sutartį, nulėmusią UAB „PE“ tyčinį nusikalstamą bankrotą, – taip apgaule UAB „PE“ bankroto atveju užsitikrino bendrovės „A L“ 480 000 Eur skolos grąžinimą bendrovei „O“:
3.1. I. L. žinant, kad BUAB „A L“ 480 000 Eur skolos, atsiradusios pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „O“ įgijo 480 000 Eur vertės skolos reikalavimo teisę į UAB „GC“ skolininkę – BUAB „A L“, bendrovei „O“ negrąžins, J. G., atstovaudamas BUAB „A L“ kaip bankroto administratorius, pasirašė su I. L. vadovaujama UAB „O“ 2017 m. sausio 3 d. susitarimą dėl prievolių užtikrinimo priemonių pakeitimo, pagal kurį bankrutuojanti UAB „A L“ prievolės, kurios dydis 480 000 Eur, įvykdymui užtikrinti pateikė bendrovei „O“ papildomas užtikrinimo priemones, pagal kurias UAB „PE“, susijusi su BUAB „A L“, laiduoja visą prievolių sumą ir hipotekos teise įsipareigoja įkeisti negyvenamąją gamybos ir prekybos patalpą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso UAB „PE“.
3.2. I. L., žinodama, kad J. G. surašė realiai neįvykusį UAB „PE“ 2017 m. sausio 9 d. valdybos posėdžio protokolą Nr. 54 įvardijant, kad valdybos nariai J. K. ir S. L. sutiko bendrovės vardu įkeisti minėtą pastatą, J. G. žodžiu įpareigojus R. D. kaip direktorę gauti S. L. ir J. K. parašus, tačiau šiems atsisakius pasirašyti šiame protokole, R. D. ir J. G. pažeidus UAB „PE“ įstatų 101.3 punkto reikalavimus, jog tik bendrovės valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto įkeitimo ir hipotekos, kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, J. G. surašė 2017 m. sausio 10 d. akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 2017/1, nurodydamas, jog 71,63 proc. akcininkų pritaria leisti įkeisti minėtą pastatą, nors turto perleidimo klausimus pagal įstatus sprendžia tik bendrovės sudaryta valdyba; po to šiuos abu protokolus J. G. pateikė notarei M. L. K. minėtai 2017 m. sausio 11 d. hipotekos sutarčiai parengti.
3.3. J. G., kaip BUAB „A L“ bankroto administratorius, su UAB „O“, kaip BUAB „A L“ kreditore, atstovaujama I. L., ir UAB „PE“ direktore R. D. pas notarę M. L. K. pasirašė 2017 m. sausio 11 d. sutartinės hipotekos sutartį, kurios pagrindu buvo įkeistas bendrovei „PE“ priklausantis nekilnojamasis turtas – gamybos ir prekybos patalpos, taip buvo užtikrintas bendrovės „A L“ 480 000 Eur skolos grąžinimas bendrovei „O“ ir bendrovės „PE“ bankroto atveju UAB „O“ užsitikrino reikalavimų tenkinimą be eilės.
3.4. 2017 m. sausio 13 d. J. G. nurodymu I. L. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, prašydama atlikti vykdomąjį įrašą dėl 480 000 Eur skolos išieškojimo pagal hipotekos sandorį iš skolininkės BUAB „A L“ ir įkaito davėjos UAB „PE“; 2017 m. vasario 3 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas.
3.5. 2017 m. vasario 28 d. I. L. kreipėsi į antstolį A. B. dėl išduoto 2017 m. vasario 3 d. vykdomojo įrašo vykdymo ir J. G. nurodymu 2017 m. kovo 2 d. R. D. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydama iškelti UAB „PE“ bankroto bylą, nes UAB „PE“ hipotekos kreditorius pradėjo 480 000 Eur sumos priverstinį išieškojimą iš bendrovės įkeisto turto. 2017 m. kovo 30 d. Panevėžio apygardos teismas bendrovei „PE“ iškėlė bankroto bylą ir 2017 m. birželio 14 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi bendrovę „O“ patvirtino bankrutuojančios bendrovės „PE“ kreditore, kurios reikalavimai tenkinami be eilės.
3.6. Taip bendrais tyčiniais nusikalstamais veiksmais, J. G. organizavus ir veikus kartu su bendrovės direktore I. L. ir R. D., apgaule įgyta juridinio asmens UAB „O“ naudai svetima didelės vertės turtinė reikalavimo teisė į įkaito davėjai UAB „PE“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – 850,59 kv. m 161 000 Eur vertės gamybos ir prekybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir buvo padaryta didelė turtinė žala bendrovės „PE“ kreditoriams.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. gynėjo advokato A. Leonavičiaus ir nuteistosios R. D. gynėjo advokato P. Butkevičiaus apeliacinius skundus, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šis teismas nustatė, kad šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo ir 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendį byloje priėmė šališkas pirmosios instancijos teismas (BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktis). Bylą nagrinėjusi teisėja N. Girnytė buvo apklausta kaip liudytoja baudžiamojoje byloje, kurioje Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu J. G. buvo nuteistas, be kita ko, pagal BK 168 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, surinkęs informaciją apie privatų N. Girnytės gyvenimą (asmens kodą, gimimo datą ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresą), neturėdamas jos sutikimo, ir pasinaudojęs šiais duomenimis, suklastojo tikrą dokumentą bei šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą – paskyrė N. Girnytę UAB „B“ valdybos nare.
Teisėjai N. Girnytei buvo žinoma aplinkybė, kad J. G. neteisėtai surinko informaciją apie jos privatų gyvenimą ir šią informaciją panaudojo. Bylos nagrinėjimo metu J. G. gynėjas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai N. Girnytei ir ji 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo, tačiau jos nusišalinimas pirmosios instancijos teismo pirmininkės V. Breskienės 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi nebuvo patvirtintas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog apylinkės teismo pirmininkės atsisakymas patvirtinti teisėjos N. Girnytės nusišalinimą yra nepagrįstas, nes nagrinėjamoje byloje buvo kilusi pagrįsta abejonė dėl bylą nagrinėjančios teisėjos galimo nešališkumo. Šios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors teisėja N. Girnytė juridinio asmens UAB „B“ valdybos nare buvo paskirta J. G. neteisėtais veiksmais, tačiau objektyviam stebėtojui iš šalies galėjo kilti pagrįsta abejonė, ar teisėja nebuvo suinteresuota palankaus sprendimo priėmimu jos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistajam J. G., kaip šio juridinio asmens atstovui, nes UAB „B“ ir J. G. yra tiesiogiai susiję subjektai – šis buvo bendrovės vadovas, akcininkas ir valdybos narys.
Kartu teismas padarė išvadą, kad, nepatvirtinus teisėjos N. Girnytės nusišalinimo, buvo pažeista kaltinamųjų teisė į nešališką teismą (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas tokį procesinį sprendimą, kaip precedentu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-654/2023 priimtos nutarties išaiškinimais.
III. Kasacinių skundų argumentai
5. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras S. Daunoravičius prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus, nes, pripažindamas šališku pirmosios instancijos teismą (BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas), išsamiai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su bylą nagrinėjusiai teisėjai N. Girnytei pareikštu nušalinimu, skundžiamoje nutartyje padarytos išvados neatitinka objektyviajam nešališkumui keliamų reikalavimų, be to, šis teismas, nevertindamas aplinkybių visumos, išimtinai kaip precedentu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-654/2023.
5.2. Kaltinamojo teisė į nešališką teismą bus pažeista tiek tada, jei iš proceso nebus pašalintas neobjektyvus, kaltinamojo nenaudai šališkas teisėjas, tiek ir tada, jei iš proceso bus dirbtinai pašalintas objektyvus ir kaltinamajam neutralus, tačiau baudžiamuoju procesu suinteresuotiems asmenims „nepatogus“ teisėjas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad objektyviuosius teisėjos nusišalinimo pagrindus sukūrė savo neteisėtais veiksmais J. G., tačiau, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl šališko teismo, jis nenustatė jokių realių ir objektyvių faktų, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjusios teisėjos galimo šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi. Pasak prokuroro, nuteistasis J. G. galimai turėjo išankstinę tyčią reikšti nušalinimus teisėjams – į bendrovės valdybos narius neteisėtai įtraukdamas teisėjus, kurie arba nagrinėjo jo baudžiamąsias bylas pirmosios instancijos teisme, arba, nagrinėjant bylą Panevėžio apygardos teisme, pareikšdavo civilinius ieškinius civilinėse bylose ir atsakovais prašydavo pripažinti jo bylą nagrinėjančius teisėjus.
Tokiais kaltinamojo J. G. neteisėtais veiksmais galimai buvo siekiama vilkinti bylų nagrinėjimą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas argumentuotai nepagrindė teisėjos N. Girnytės šališkumo, neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus. Pasak prokuroro, pats savaime teisėjos N. Girnytės kitoje byloje įgytas liudytojo statusas nesuteikia pagrindo abejoti jos nešališkumu. Kartu atkreipiamas skunde dėmesys į tai, kad tas pats apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje 2023 m. vasario 9 d. nutartimi atmesdamas nuteistojo J. G. pareiškimą dėl prokuroro A. Amparavičiaus nušalinimo (dėl analogiškų aplinkybių), padarė išvadą, kad jokių įtikinamų, faktais pagrįstų argumentų, kurie būtų susiję su galimu subjektyviuoju ar objektyviuoju prokuroro šališkumu, nagrinėjamoje byloje nėra.
Tačiau šis teismas, priimdamas skundžiamą 2023 m. balandžio 12 d. nutartį, įvertinęs teisėjos N. Girnytės įgytą liudytojo statusą kitoje dėl J. G. nagrinėtoje byloje, padarė priešingą išvadą, konstatuodamas, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Padaryti proceso pažeidimai yra esminiai, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
6. Kasaciniu skundu išteisintoji ir išteisinto juridinio asmens UAB „O“ atstovė I. L. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:
6.1. Šioje byloje nevyko apeliacinis procesas dėl Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžio dalies, kuria ji ir juridinis asmuo UAB „O“ išteisinti pagal BK 20 straipsnį, 25 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Apeliacinius skundus byloje padavė tik nuteistųjų J. G. ir R. D. gynėjai, ginčydami apkaltinamąjį nuosprendį. Nei prokuroras, nei išteisintieji I. L. ir juridinis asmuo UAB „O“ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, todėl ši nuosprendžio dalis įsiteisėjo, suėjus nuosprendžio apskundimo terminui.
6.2. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, išteisintoji I. L. ir išteisintas juridinis asmuo UAB „O“ nedalyvavo, jų teisiniai interesai nebuvo ginami. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi panaikino visą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taigi išteisintoji I. L. ir išteisintas juridinis asmuo UAB „O“ vėl tapo kaltinamaisiais toje pačioje baudžiamojoje byloje. Taip apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 322 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 320 straipsnio 3 ir 4 dalys). Be to, apeliacinės instancijos teismas, perduodamas visą baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pablogino išteisintųjų teisinę padėtį, nesant prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinių skundų.
Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, skundą, negali pabloginti apelianto teisinės padėties, t. y. priimti tokio sprendimo, kuris apeliantui būtų mažiau palankus nei skundžiamas teismo nuosprendis ar nutartis. Be to, nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginama, esant ne tik jo paties, bet ir kito nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, apeliaciniam skundui.
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinių skundų nagrinėjimo ribas ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas.
6.3. Atsižvelgiant į tai, kad I. L. ir UAB „O“ išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo suėjus nuosprendžio apskundimo terminui, buvo pažeistas BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kuriame nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta aplinkybė yra laikoma non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo sudedamąja dalimi, jo procesine išraiška. Šia aplinkybe, lemiančia baudžiamojo proceso negalimumą, yra siekiama užtikrinti draudimą antrą kartą bausti asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką, kartu deklaruojant vieną pagrindinių asmenų garantijų – nebūti persekiojamam ir baudžiamam už nusikalstamą veiką, dėl kurios yra priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas prieštarauja non bis in idem principui, kasacinės instancijos teismo praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 570/2003, 2K-15/2011, 2K-557/2014).
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro S. Daunoravičiaus, išteisintosios ir išteisinto juridinio asmens UAB „O“ atstovės I. L. kasaciniai skundai tenkintini. Dėl teisės į nešališką pirmosios instancijos teismą užtikrinimo
8. Byloje keliamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo pripažinto kaltinamųjų teisės į nešališką pirmosios instancijos teismą pažeidimo pagrįstumo. Teigiama, kad šioje byloje nėra nustatyta jokių realiai egzistuojančių faktų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo šališkumą. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pritaria tokiems prokuroro kasacinio skundo argumentams.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai įtvirtinti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu, 5 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas, kaip ir su juo glaudžiai susijęs teismo nepriklausomumo reikalavimas, yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių, o kartu ir vienas iš sąžiningo teismo proceso reikalavimų, būtina pasitikėjimo teismu sąlyga.
10. Pagrindinė baudžiamojo proceso dalyvių priemonė, įgyvendinant savo konstitucinę teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, yra Baudžiamojo proceso kodekso III skyriaus ketvirtajame skirsnyje įtvirtintas nušalinimo institutas. Konkrečiai BPK 58 straipsnyje nustatyti nušalinimo pagrindai, t. y. pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas (teisėjas) negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą, tačiau jis nėra baigtinis. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta galimybė teismui (teisėjui) nušalinimą grįsti ir kitomis nei BPK 58 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, 2 dalyje išvardytomis aplinkybėmis, jeigu jos kelia pagrįstų abejonių teismo (teisėjo) nešališkumu. Tai reiškia, kad proceso dalyvių teismui (teisėjui) BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu reiškiamas nušalinimas turi būti grindžiamas ne bet kokiomis, o tik objektyviomis, realiai egzistuojančiomis ir pagrįstų abejonių dėl teismo (teisėjo) nešališkumo keliančiomis aplinkybėmis, be to, jis turi būti motyvuotas.
11. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, teismo (teisėjo) nešališkumas turi būti vertinamas objektyviuoju ir subjektyviuoju aspektais. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.
Objektyviojo aspekto kontekste vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-132/2015, 2K-7-124- 648/2015, 2K-5-976/2020, 2K-101-303/2020, 2K-7-76-719/2022; EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10), nes, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (EŽTT 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kiti prieš Belgiją, peticijos Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 65518/01).
12. Kartu svarbu pažymėti ir tai, kad vien tik byloje dalyvaujančiam asmeniui kilusios (jo keliamos) abejonės dėl teisėjo (teismo) nešališkumo stokos nesudaro besąlygiško pagrindo nušalinti teisėją (teismą) nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028; 2016 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Rywin prieš Lenkiją, peticijų Nr. 6091/06, 4047/07, 4070/07). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06), turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-113-303/2019, 2K-39-788/2021, 2K-44-489/2024, 2K-83- 719/2024). Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas byloje dalyvaujantis asmuo.
Kitaip tariant, būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti nušalinimo institutu, juo pasinaudoti ne pagal jo paskirtį. Toks bylos nagrinėjimas pagal procese dalyvaujančių asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo (teisėjo) nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje galiojančiais teisingumo, bylų skirstymo ir nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, skaidrumo, šalių lygiateisiškumo principais.
13. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (nuteistųjų J. G., R. D. gynėjų apeliaciniuose skunduose nebuvo pateiktas argumentas dėl teisės į nešališką pirmosios instancijos teismą pažeidimo) nustatęs, kad buvo pažeista kaltinamųjų teisė į nešališką pirmosios instancijos teismą, skundžiama nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apygardos teismas konstatavo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo kilusios pagrįstos abejonės dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumo objektyviuoju aspektu. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme šią bylą nagrinėjusi teisėja N. Girnytė, nors ji to ir nežinojo, kitoje byloje nustatytais neteisėtais J. G. veiksmais buvo paskirta juridinio asmens UAB „B“, kurios vienintelis akcininkas, vadovas ir valdybos narys yra J. G., valdybos nare; apie šias aplinkybes teisėjai tapo žinoma jai nagrinėjant šią baudžiamąją bylą; teisėja paminėtoje kitoje prieš J. G. nagrinėtoje byloje (dėl teisėjos N. Girnytės asmens duomenų neteisėto panaudojimo) buvo apklausta kaip liudytoja.
Todėl tiek proceso dalyviams, tiek ir objektyviam stebėtojui iš šalies galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas objektyviuoju aspektu, nustatęs BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą teismo nušalinimo pagrindą.
14. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija nepritaria tokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai. Kasacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl teisės į nešališką pirmosios instancijos teismą pažeidimo, šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes vertino neišsamiai, o kai kurių aplinkybių iš viso nevertino, tai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą.
15. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teisėjai N. Girnytei 2019 m. gegužės 28 d. teisiamojo posėdžio metu pradėjus nagrinėti šią baudžiamąją bylą nė vienas iš proceso dalyvių nušalinimo jai nepareiškė. Kaltinamasis J. G. pareiškė, kad pasitiki bylą nagrinėjančiu teismu. Vėliau, teisėjai atmetus valstybinį kaltinimą byloje palaikančiam prokurorui A. Amparavičiui pareikštus nušalinimus, 2019 m. liepos 2 d. vykusio posėdžio metu kaltinamasis J. G. bylą nagrinėjančiam teismui, kaip neužtikrinančiam byloje objektyvaus ir nešališko proceso, pareiškė nušalinimą, tačiau teisėja pareikštą nušalinimą atmetė, motyvuodama tuo, kad vien proceso dalyvių prašymų atmetimas nėra pagrindas nušalinti teisėją.
16. 2019 m. lapkričio 15 d. vykusio posėdžio metu teisėja N. Girnytė proceso dalyvius informavo, kad jai tapo žinoma, jog tiek ji, tiek byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras A. Amparavičius yra paskirti UAB „B“, kurios vienintelis akcininkas, vadovas ir valdybos narys yra kaltinamasis J. G., valdybos nariais (teisėja bendrovės valdybos nare paskirta 2019 m. spalio 14 d., registruota nuo 2019 m. spalio 23 d.). Teisėja, kaip ir prokuroras, byloje dalyvaujantiems asmenims paaiškino, kad paminėtos bendrovės valdybos nariais buvo paskirti jiems nežinant ir be jų sutikimo, taip pat teisėja informavo, kad kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl duomenų Juridinių asmenų registre ištaisymo, tačiau atsakymas į prašymą nėra gautas, todėl bylos nagrinėjime padarė pertrauką. 2019 m. lapkričio 20 d. vykusio posėdžio metu proceso dalyviai buvo informuoti, kad VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre išregistravo teisėjos, kaip UAB „B“ valdybos narės, duomenis, o pagal prokuroro pranešimą Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnį, kartu buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimus.
17. Teisėja N. Girnytė 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi, atsižvelgdama į dalies proceso dalyvių (kaltinamųjų R. D., I. L., J. G. gynėjų ir juridinio asmens UAB „O“ atstovo) paminėtų aplinkybių pagrindu jai pareikštus nušalinimus, nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusišalino BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Teisėja šioje nutartyje konstatavo, jog nusišalina nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo, siekdama pašalinti tiek proceso dalyvių, tiek visuomenės bet kokias abejones dėl jos galimo nešališkumo, jos priimamų procesinių sprendimų objektyvumo, taip pat išvengti neobjektyvių interpretacijų ir įtarinėjimų. Tokią savo išvadą ji pagrindė tuo, kad UAB „B“ vienintelio akcininko 2019 m. spalio 14 d. sprendimas paskirti ją šios bendrovės valdybos nare yra galiojantis tol, kol nėra priimtas sprendimas atšaukti valdybą (N. Girnytę) iš valdybos nario pareigų, išrinkti naują valdybą arba teismo nėra pripažintas negaliojančiu; UAB „B“ Juridinių asmenų registro istorijoje išlikusi informacija apie teisėją; nurodytos aplinkybės yra susijusios su teisėjos asmens duomenų panaudojimu; kreiptasi į prokuratūrą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų; pradėtas ikiteisminis tyrimas.
18. Panevėžio apylinkės teismo pirmininkė
V. Breskienė 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi, vadovaudamasi BPK 59 straipsnio 4 dalimi, teisėjos N. Girnytės nusišalinimo nepatvirtino. Teismo pirmininkė nutartyje konstatavo, kad proceso dalyvių teiginiai dėl bylą nagrinėjančios teisėjos galimo šališkumo grindžiami tik prielaidomis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų teisėjos N. Girnytės nurodytas aplinkybes apie tai, kad ji jokia forma nėra išreiškusi valios (sutikimo) būti renkama ar skiriama kaltinamojo J. G. vadovaujamos UAB „B“ valdybos nare; Juridinių asmenų registre įrašyti duomenys, kad N. Girnytė nuo 2019 m. spalio 14 d. buvo paskirta (išrinkta) UAB „B“ valdybos nare, yra klaidingi ir jie 2019 m. lapkričio 12 d. iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruoti. Teisėjos nusišalinimo motyvas – išvengti neobjektyvių interpretacijų ir įtarinėjimų – yra formalus ir negali būti pripažįstamas pagrįstu ir pakankamu, patvirtinant teisėjos nusišalinimą BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
19. Bylos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad realūs faktai, keliantys pagrįstų abejonių dėl šią bylą nagrinėjusios teisėjos N. Girnytės nešališkumo, neegzistavo. Aplinkybės, kurių pagrindu proceso dalyviai pareiškė teisėjai nušalinimą ir teisėja nusišalino, buvo dirbtinai sukurtos kaltinamojo J. G. neteisėtais veiksmais (tai skundžiamos apygardos teismo nutarties priėmimo metu buvo nustatyta įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-1007/2022). Todėl visiškai pritartina apylinkės teismo pirmininkės V. Breskienės 2019 m. lapkričio 26 d. nutartyje padarytai išvadai, kad nušalinimą pareiškę proceso dalyviai nepateikė realiai egzistuojančių įrodymų, kurie paneigtų pačios teisėjos nusišalinimo nutartyje nurodytas aplinkybes, kad ji jokia forma nėra išreiškusi valios būti renkama ir skiriama kaltinamojo J. G. vadovaujamos bendrovės valdybos nare, todėl teisėjos N. Girnytės nusišalinimas negali būti pripažintas pagrįstu.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad, sprendžiant teismo nušalinimo klausimą BPK 58 straipsnyje nustatytais pagrindais, kiekvienu atveju turi būti motyvuotai nurodytos realios ir objektyviai esančios, o ne dirbtinai sukurtos aplinkybės. Kitu atveju tokios aplinkybės, kuriomis realiai siekiama ne nušalinimo institutu saugomų proceso dalyvių teisių užtikrinimo, o daryti poveikį teismui (teisėjui), trukdyti vykdyti teisingumą ir vilkinti baudžiamąjį procesą, negali būti pripažintos pagrįstomis BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Priešingas tokių aplinkybių vertinimas būtų nesuderinamas su baudžiamajam procesui, kurio sudėtinė dalis yra bylos nagrinėjimas teisme, keliamais nešališkumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimais, kartu sudarytų sąlygas procese dalyvaujantiems asmenims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, siekiant baudžiamojo proceso paskirčiai prieštaraujančių tikslų.
Tokia išplėstinės septynių teisėjų kolegijos išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kurioje yra formuluojama taisyklė, kad sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, jog konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-719/2024).
20. Pažymėtina ir tai, kad teismo (teisėjo) nešališkumas aiškinamas bei jo turinys atskleidžiamas ir per teismo (teisėjo) nepriklausomumo principą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimai). Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šis principas visų pirma reiškia teisėjo ir teismų, vykdančių teisingumą, nepriklausomumą. Teisėjas gali vykdyti teisingumą tik būdamas nepriklausomas nuo byloje dalyvaujančių šalių, valstybinės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių ir visuomeninių susivienijimų, fizinių ir juridinių asmenų (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Teisėjo ir teismų nepriklausomumas nėra savitikslis dalykas – tai yra būtina žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sąlyga; svarbiausias kriterijus, kuriuo būtina vadovautis vertinant teisėjo ir teismų nepriklausomumą, yra tas, kad nepriklausomumas yra ne privilegija, o viena svarbiausių teisėjo ir teismo pareigų, kylanti iš Konstitucijoje garantuotos žmogaus teisės turėti nešališką ginčo arbitrą, būtina nešališko ir teisingo bylos išnagrinėjimo sąlyga (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai, 2014 m. kovo 10 d. sprendimas).
21. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomumo principas įpareigoja teismą (teisėją) būti atsparų neteisėtam poveikiui ir nenusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nesant tam įstatyme nustatyto pagrindo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-719/2022). Teisėjas (teismas) turi būti atsparus bet kokiai išorinei, taip pat ir vidinei konkrečiame baudžiamajame procese pasireiškiančiai įtakai ir neleisti, kad jo organizuojamas bylos nagrinėjimas, priimami procesiniai sprendimai, tarp kurių ir sprendimas (ne)nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jų priėmimo procesas būtų paveikti neteisėto proceso dalyvių ar trečiųjų asmenų spaudimo. Jeigu teisėjas (teismas) nusišalina nuo bylos nagrinėjimo dėl jam daromo poveikio, pasiekiamas tokiu poveikiu siektas neteisėtas tikslas, o tai neabejotinai pažeidžia teisėjo (teismo) nepriklausomumo principą, kenkia teismo, kaip teisminės valdžios, autoritetui.
22. Minėta, kad nagrinėjamu atveju teisėja N. Girnytė proceso dalyviams pati paviešino aplinkybes apie tiek jos pačios, tiek byloje valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro paskyrimą su vienu iš kaltinamųjų susijusios bendrovės valdybos nariais. Kartu ji proceso dalyvius informavo, kad tai buvo padaryta be teisėjos sutikimo ir jai nežinant, informavo apie jos bei prokuroro atliktus veiksmus, siekiant išspręsti susidariusią situaciją, suteikė bylos dalyviams galimybę pareikšti nuomonę, ar šie turi abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo. Tokiais veiksmais teisėja ne tik įvykdė savo pareigą pranešti apie aplinkybes, kurios gali būti svarbios proceso dalyvių apsisprendimui dėl nušalinimo, bet ir ėmėsi būtinų priemonių procesui byloje organizuoti taip, kad proceso dalyviams, taip pat ir objektyviam stebėtojui iš šalies negalėtų susidaryti įspūdis, jog teismas galėtų būti tendencingas, suinteresuotas vienokia ar kitokia bylos baigtimi. O tai patvirtina Panevėžio apylinkės teismo pirmininkės, kaip objektyvios stebėtojos ir vertintojos iš šalies BPK 59 straipsnio 4 dalies prasme, išvadą, kad bylą nagrinėjusi teisėja nuo bylos nagrinėjimo nusišalino formaliai – „siekdama išvengti neobjektyvių interpretacijų ir įtarinėjimų“, realiai neturėdama dėl proceso dalyvių jokio išankstinio nusistatymo, konkretaus suinteresuotumo bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas visų šių aplinkybių, spręsdamas pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo klausimą, nevertino.
23. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir vėliau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bylą nagrinėjančiai teisėjai pareikštų nušalinimų turinio, paties teismo proceso dalyviams paviešintų nagrinėjamu aspektu reikšmingų aplinkybių, teisėjos dėl pareikštų nušalinimų priimtų sprendimų bei dėl jos nešališkumo padarytų pareiškimų. Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis J. G., jo gynėjas dar ne kartą bylą nagrinėjančiai teisėjai, taip pat ir visam Panevėžio apylinkės teismui reiškė nušalinimus. Pareiškimų dėl teisėjos nušalinimo buvo ir iš kitų proceso dalyvių. Pareiškimai dėl nušalinimų buvo grindžiami iš pirmiau aptartų aplinkybių: įtarimų J. G. pareiškimu dėl dokumentų, kuriuose įtvirtinti, be kita ko, su teisėja ir prokuroru susiję duomenys, klastojimo; teisėjos N. Girnytės kitoje byloje galimu pripažinimu nukentėjusiąja, civiline ieškove; aplinkybėmis, susijusiomis su administracine ir civiline bylomis, inicijuotomis su J. G. susijusio juridinio asmens šios bylos nagrinėjimo metu (VĮ Registrų centro sprendimo išregistruoti teisėjos N. Girnytės, kaip UAB „B“ valdybos narės, duomenis iš Juridinių asmenų registro administraciniam teismui apskundimu, byloje teisėja įtraukta kaip trečiasis asmuo; skola tarp VšĮ „H“ (buvusi VšĮ „HV“; juridiniam asmeniui vadovauja J. G.) ir teisėjos N. Girnytės (byla susijusi su paminėta administracine byla dėl teisėjai, kaip trečiajam asmeniui, priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo)), taip pat žiniasklaidoje publikuojamuose straipsniuose apie šią bylą, joje dalyvaujančius proceso dalyvius nurodytomis aplinkybėmis.
Be kita ko, pati bylą nagrinėjusi teisėja teisiamojo posėdžio metu proceso dalyvius informavo apie J. G. ar su juo susijusių juridinių asmenų šios bylos nagrinėjimo metu inicijuotas civilines bylas, iš kurių dviejose jai pareikšti šios baudžiamosios bylos duomenimis grindžiami civiliniai ieškiniai (dėl UAB „PE“ padarytos turtinės žalos atlyginimo; dėl teismo, kaip institucijos, IĮ „LB“ padarytos žalos atlyginimo; dėl skolos teisėjai N. Girnytei iš VšĮ „H“ perkėlimo J. G., kaip fiziniam asmeniui), suteikė galimybę pareikšti proceso dalyviams nuomones dėl pasitikėjimo bylą nagrinėjančia teisėja. Atmesdama pareikštus nušalinimus, pasisakydama dėl paties teismo nustatytų aplinkybių, bylą nagrinėjusi teisėja N. Girnytė nutartyse ir priimtame nuosprendyje akcentavo, kad neturi jokių asmeninių sąsajų su kaltinamuoju J. G., su kitais proceso dalyviais ar su jais susijusiais juridiniais asmenimis; jokioje juridinių asmenų, susijusių su nagrinėjamos bylos kaltinamaisiais, veikloje nedalyvauja; nė vienoje iš bylų nėra pripažinta nukentėjusiąja; į administracinį, civilinius procesus teisėja įtraukta galimai piktnaudžiaujant asmens procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti šios bylos nagrinėjimą ir sudaryti įspūdį, kad bylą nagrinėja, procesinius sprendimus joje priima šališkas teismas.
Aplinkybės, kurių pagrindu pareikšti nušalinimai, kaip ir paties teismo paviešintos aplinkybės, savaime nėra pagrindas nei proceso dalyviams, nei kitiems asmenims abejoti teisėjos nešališkumu šioje baudžiamojoje byloje, teisėja jokio suinteresuotumo dėl šios bylos baigties, kaip ir išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu, neturi, yra nepriklausoma nuo žiniasklaidos esamo ar galimo dėmesio bylai, žurnalistų vertinimų, asmenų komentarų ir pan., todėl proceso dalyviams ir kitiems pašaliniams stebėtojams neturėtų kilti dėl to abejonių.
24. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog teismo nešališkumo principas pažeidžiamas ir tais atvejais, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-181-648/2019 ir kt.). Tai reiškia, kad tokiu atveju turi būti vertinamas ir teismo proceso organizavimas bei su tuo susijusios aplinkybės. Tačiau šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių, liudijančių apie apylinkės teismo teisėjos suinteresuotumą vienokia ar kitokia šios bylos baigtimi. Priešingai, bylos duomenys patvirtina bylą nagrinėjusiosios teisėjos N. Girnytės neutralumą proceso šalių atžvilgiu, o tai, vertinant kartu su kitomis byloje nustatytomis ir pirmiau aptartomis aplinkybėmis, suponuoja išvadą, kad kaltinamųjų teisė į nešališką pirmosios instancijos teismą, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje buvo užtikrinta.
25. Galiausiai tai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo, tinkamai neišnagrinėjo visų šiam klausimui teisingai išspręsti aktualių aplinkybių, jas vertino ne tik atsietai, bet ir prieštaringai, patvirtina šio teismo dėl prokurorui pareikšto nušalinimo priimtas procesinis sprendimas. Kaip teisingai nurodė kasaciniame skunde prokuroras, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis J. G. pateikė teismui pareiškimą dėl valstybinį kaltinimą byloje palaikančio prokuroro A. Amparavičiaus nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo (proceso dalyviai nušalinimus paminėtam prokurorui daugybę kartų reiškė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jie visi buvo motyvuotai atmesti). Nušalinimas prokurorui (tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinio proceso metu) buvo grindžiamas, be kita ko, ir tomis pačiomis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažino teisėją N. Girnytę buvus šališką.
Tačiau šiuo atveju Šiaulių apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartyje, atmesdamas nuteistojo J. G. pareiškimą dėl prokuroro nušalinimo nuo bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, padarė išvadą, kad nuteistasis nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas prokuroro nušalinimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo nuogąstavimai dėl prokuroro A. Amparavičiaus galimo šališkumo argumentuojami prokuroro apklausa byloje, kurioje J. G. nuteistas už dokumentų, kuriuose buvo nurodyta ir su prokuroru susijusi informacija, klastojimą bei jų panaudojimą, kitoje byloje jo įgytu liudytojo statusu, tėra pagrįsti jo paties subjektyviu vertinimu ir prielaidomis. Kartu akcentavo, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-4-282/2023 konstatuota, jog savo nusikalstamais veiksmais nuteistasis J. G. siekė byloje kaip liudytojams apklaustiems prokurorui, teisėjams (taip pat ir teisėjai N. Girnytei) daryti poveikį kitose jo nagrinėjamose baudžiamosiose bylose, vilkinti šių bylų nagrinėjimą.
26. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-654/2023, kurioje nagrinėtos aplinkybės iš esmės yra tapačios nagrinėjamoje byloje nustatytosioms, pateiktais išaiškinimais. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
Kita vertus, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Išplėstinės septynių teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma pagrindžia teismų praktikos tokios kategorijos bylose koregavimą. Nušalinimo instituto dirbtinai, be kita ko, neteisėtais veiksmais, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, sukurtų aplinkybių pagrindu taikymas, kaip jau konstatuota šioje byloje, nėra suderinamas su teisinėje valstybėje galiojančiais nešališkumo ir nepriklausomumo, teisingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principais.
27. Apibendrindama pirmiau išdėstytas aplinkybes, išplėstinė septynių teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir kartu nepagrįstai konstatavo kaltinamųjų teisės į nešališką pirmosios instancijos teismą pažeidimą. Tokių duomenų, kurie, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir teismų praktikoje suformuluotus principus, leistų pagrįstai abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu, sudarytų teismo šališkumo regimybę, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla pagal joje paduotus apeliacinius skundus perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
28. Išteisintoji ir išteisinto juridinio asmens UAB „O“ atstovė I. L. kasaciniu skundu taip pat prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, tačiau tokį savo prašymą grindžia kitokiais nei prokuroras argumentais. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria ji ir juridinis asmuo UAB „O“ buvo išteisinti, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas, nors dėl šios nuosprendžio dalies nebuvo paduota apeliacinių skundų ir ši nuosprendžio dalis buvo įsiteisėjusi, padarė esminius BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 322 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 3, 4 dalių pažeidimus.
29. Kadangi šia nutartimi tenkinamas prokuroro kasacinis skundas, naikinama apeliacinės instancijos teismo nutartis ir baudžiamoji byla pagal nuteistojo J. G. gynėjo advokato A. Leonavičiaus ir nuteistosios R. D. gynėjo advokato P. Butkevičiaus apeliacinius skundus perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kartu tenkinamas ir išteisintosios bei išteisinto juridinio asmens UAB „O“ atstovės I. L. kasaciniame skunde suformuluotas analogiškas prašymas. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl I. L. ir juridinio asmens UAB „O“ išteisinimo apeliacine tvarka nebuvo skundžiama ir, bylą nagrinėjant iš naujo apeliacine tvarka, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis nebus tikrinama, kasatorės kasacinio skundo argumentų (dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, tantum devolutum quantum appellatum (apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą), non bis in idem principų pažeidimo ir išteisintųjų padėties pabloginimo) nagrinėjimas netenka prasmės, todėl jie paliekami nenagrinėti. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu, n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. (S) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas atskiroji nuomonė baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-495/2024 2024 m. gegužės 22 d. Šioje baudžiamojoje byloje Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi panaikino Panevėžio apylinkės teismo nuosprendį dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Prokuratūra su tokiu Šiaulių apygardos teismo sprendimu nesutinka ir prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 12 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Pritariu Šiaulių apygardos teismo išvadai, kad apygardos teismo pirmininkas nepagrįstai nepatvirtino teisėjos N. Girnytės nusišalinimo. Manau, kad 2023 m. balandžio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją priimant esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų nebuvo padaryta. Kaip ne vieną kartą pabrėžta teismų praktikoje, nešališkumas turi būti vertinamas objektyviuoju ir subjektyviuoju aspektais. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.
Nušalinimo ar nusišalinimo pagrindai yra nustatyti BPK 58 straipsnyje. Teisėja N. Girnytė nusišalino BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu – proceso dalyviams motyvuotai nurodant kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu. Teisėjos nutartyje nurodyti pagrindai rodo, kad byloje kilo abejonių dėl teisėjos nešališkumo subjektyviuoju aspektu, o teisėjos nurodyti faktai lėmė išvadą, kad, kitų proceso dalyvių požiūriu, ji negalėjo išlikti nešališka. Kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo nutarties, teisėjai N. Girnytei pagrindas nusišalinti buvo šios aplinkybės: 1) jos asmens duomenų panaudojimas; 2) VĮ Registrų centro atsakymas, kad Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) istorijoje yra išlikusi informacija apie teisėją; 3) teisėja kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų įvertinta, ar nėra nusikalstamos veikos požymių, ir prašydama ginti viešąjį interesą, kad ji dėl savo pareigų atlikimo nepatirtų neigiamų pasekmių.
Teisėja, atsižvelgdama į proceso dalyvių nepasitikėjimą ja, jų pareikštą nušalinimą arba pareikšto nušalinimo palaikymą, nusprendė, kad, toliau jai nagrinėjant bylą, gali būti sudarytos prielaidos kilti tiek proceso dalyvių, tiek visuomenės abejonėms dėl jos nešališkumo, todėl nuo bylos nagrinėjimo ji nusišalino. Pagal BPK 59 straipsnio 4 dalį, teisėjo nusišalinimą turi patvirtinti teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas. Jeigu nusišalinimas nepatvirtinamas, nepagrįstą nusišalinimą pareiškęs teisėjas privalo bylą nagrinėti iš esmės. Nepatvirtindamas nusišalinimo, teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas turi pateikti argumentus dėl kiekvieno nusišalinimą pareiškusio teisėjo argumento, kuris buvo pagrindas jam nusišalinti, ir nurodyti, kodėl teisėjo nurodytos faktinės aplinkybės nelemia jo šališkumo.
Teismo pirmininko motyvai turi būti labai aiškūs ir paneigiantys visus nusišalinimo argumentus. 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo pirmininkė nepatvirtino teisėjos N. Girnytės nusišalinimo. Pirmininkė nurodė, kad duomenys dėl teisėjos N. Girnytės buvimo UAB „B“ valdybos nare iš JAR buvo išregistruoti. Pirmininkei buvo svarbu ir tai, kad nušalinimą pareiškę baudžiamojo proceso dalyviai nėra pateikę realiai egzistuojančių įrodymų, kurie nuginčytų pateiktus duomenis ir kartu paneigtų teisėjos nurodytas aplinkybes, jog ji jokia forma nėra išreiškusi valios būti renkama ar skiriama UAB „B“ valdybos nare. Teisėjos N. Girnytės motyvas, kad ji negali dalyvauti procese ir nusišalina siekdama išvengti neobjektyvių interpretacijų ir įtarinėjimų, yra formalus ir negali būti laikomas pagrįstu ir pakankamu pagrindu patvirtinti nusišalinimą.
Manau, kad teismo pirmininkės nutartyje nurodyti motyvai nepaneigia teisėjos N. Girnytės nutartyje nurodytų pagrindų, o į kai kuriuos iš viso neatsako. Teisėjos nutarties argumentai visai nėra formalūs. Teisėja N. Girnytė nurodė, kad viena aplinkybių, lėmusių jos nusišalinimą, yra ta, kad buvo panaudoti jos asmens duomenys. Teisėjos asmens duomenų panaudojimas yra reikšmingas ne dėl formalaus jų panaudojimo registruojant teisėją kaip valdybos narę JAR ar dėl formalaus išregistravimo, ar dėl negalėjimo jų visiškai pašalinti iš JAR. Toje situacijoje nebuvo aišku (tai nebuvo nustatyta ir ikiteisminiame tyrime), iš kur J. G. gavo teisėjos N. Girnytės asmens duomenis, todėl teisėja turėjo pagrindą susirūpinti savo asmens saugumu, kai kriminalinių nusikaltimų padarymu kaltinamas asmuo, kurio bylą ji nagrinėja, turi jos asmens duomenis ir be teisėjos žinios juos panaudoja.
Situaciją komplikuoja tai, kad nebuvo aišku, ką jis su šiais asmens duomenimis toliau ketina daryti ir kokią įtaką tai gali padaryti teisėjai jos nagrinėjamoje byloje priimant sprendimą. Tokį susirūpinimą pagrindžia ir kitas teisėjos motyvas – kad ji kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų įvertinta, ar nėra nusikalstamos veikos požymių, ir prašydama ginti viešąjį interesą, kad teisėja dėl savo pareigų atlikimo nepatirtų neigiamų pasekmių. Teisėja manė, kad dėl J. G. veiksmų ji gali patirti neigiamų pasekmių, ir prašė ją ginti. Šis kreipimasis buvo susijęs su ja, su jos interesu išsiaiškinti, iš kur buvo gauti jos asmens duomenys, ir tikslu patraukti asmenį (galima buvo numanyti, kad toks asmuo būtų J. G.) baudžiamojon atsakomybėn, jeigu bus nustatyta nusikalstamos veikos požymių. Teisėja N. Girnytė, būdama profesionali teisininkė, suprato, kad po jos kreipimosi į prokuratūrą galimas ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl asmens, kurio bylą ji nagrinėja, o ji toje byloje įgis kokį nors statusą, kuris bus priešingas J. G. Vėliau prokuratūra dėl šių aplinkybių pradėjo ikiteisminį tyrimą ir dėl to teisėja turėjo dalyvauti įvairiuose veiksmuose.
Be to, svarbu ir tai, kad pati teisėja deklaravo, kad ji negali nešališkai nagrinėti bylos, o teismo pirmininkės sprendimas negali pakeisti tokio jos asmeninio jausmo, todėl subjektyviojo nešališkumo aspektu proceso dalyviams išliktų pagrįstų abejonių jos nešališkumu. Teisėja teisingai manė, kad tokioje situacijoje ne tik proceso dalyviams, bet ir pašaliniam stebėtojui gali kilti abejonių jos nešališkumu. Pats BPK 59 straipsnio 4 dalies reguliavimas gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai. Pritardamas teisėjų kolegijos išvadoms dėl dirbtinai paties J. G. sukurtos situacijos, kartu noriu pabrėžti, kad, netgi dirbtinai sukūręs situaciją ir ja pasinaudojęs reikšdamas nušalinimus teismui, asmuo turi teisę į teisingą teismą.