LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 21 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei, civilinės ieškovės UAB „Greda“ atstovei advokatei Dianai Navickienei, viešame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės UAB „G“ atstovės advokatės Dianos Navickienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio.
Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. baudžiamąjį įsakymą neatlikta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 4468,49 Eur bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, 6 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per vienerius metus nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti UAB „G“ padarytą turtinę žalą – 6120,37 Eur. Priteista iš nuteistojo V. S. civilinei ieškovei UAB „G“ 6069,64 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat 700 Eur atstovo paslaugos apmokėti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pakeistas Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendis: V. S. nusikalstama veika iš BK 183 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 184 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. baudžiamąjį įsakymą neatlikta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir 4468,49 Eur bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, 6 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per dvejus metus nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti UAB „Greda“ padarytą turtinę žalą – 6069,64 Eur. Priteista iš nuteistojo V. S. civilinei ieškovei UAB „Greda“ 800 Eur advokato paslaugoms apmokėti.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės ir civilinės ieškovės atstovės paaiškinimų, n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. S. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu (jo nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 183 straipsnio 1 dalies) pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas 2019 m. balandžio 12 d. neterminuota darbo sutartimi Nr. 59 įdarbintas UAB „G“ vairuotoju, nuvykęs į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę pristatyti UAB „G“ įsigytų ir jam patikėtų transporto priemonių, nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. iš įmonės „TS Commercials Exports Limited“ buveinės, esančios adresu: 62 The Green, Donington Le Heath Coalville, Leicestershire, LE672GE, paėmęs jam patikėtą transporto priemonę – vilkiką „DAF XF 105“, jo UAB „G“ neperdavė, o tyčia paliko be priežiūros ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nesaugomą ir todėl prarado, taip iššvaistė svetimą turtą ir padarė UAB „G“ 6069,64 Eur turtinės žalos.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Civilinės ieškovės UAB „G“ atstovė advokatė Diana Navickienė kasaciniu skundu prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo atlyginti UAB „G“ turtinę žalą – taikymo ir įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. per vienerius metus nuo bausmės vykdymo pradžios, atlyginti UAB „Greda“ padarytą turtinę žalą. Taip pat priteisti UAB „G“ kasacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Spręsdamas dėl galimybės įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti į nuteistojo asmenybę: nuteistasis neturi jokio turto, turi daug skolų bei pagal skolas vykdomų išieškojimų pas antstolius (duomenys apie tai yra byloje), iki šiol net nėra sumokėjęs ir antstoliai neturi jokios galimybės išieškoti dar 2009 m. lapkričio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. prieš daugiau kaip 12 metų, paskirtos baudos. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai tvirtinti, kad jeigu įpareigojimas atlyginti padarytą turtinę žalą nebus siejamas su bausmės vykdymo atidėjimo terminu ir nebus būtina tinkamo bausmės įvykdymo (per bausmės vykdymo atidėjimo terminą) sąlyga, šis įpareigojimas (kaip ir anksčiau teismo prieš 12 metų paskirta bausmė) taip ir liks neįvykdytas.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, nes nagrinėjo klausimus, kurie paties nuteistojo apeliaciniame skunde nebuvo keliami. Taigi, savo iniciatyva keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelnindamas nuteistojo teisinę padėtį (to nuteistasis net neprašė), sudarė teisines prielaidas nevykdyti teismo įpareigojimo, o civilinės ieškovės interesai liko neužtikrinti.
2.3. Kai baudžiamojo poveikio priemonė paskiriama pagal BK 75 straipsnį atidedant bausmės vykdymą, baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis sietina su probacijos tikslais, t. y. užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Tokiu baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo atveju jos vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Baudžiamojo poveikio priemone nustatyti įpareigojimai, draudimai ir kt. tuomet įeina į visumą probacijos sąlygų, kurių probuojamasis privalo laikytis ir kurių laikymasis ar nesilaikymas sukuria tam tikras teisines pasekmes.
2.4. Iš to, kas pirmiau išdėstyta, akivaizdu, kad baudžiamojo poveikio priemone nustatyti įpareigojimai, draudimai ir kt. tiesiogiai siejami su bausmės vykdymo atidėjimo institutu ir įeina į visumą probacijos sąlygų, kurių probuojamasis privalo laikytis ir kurių laikymasis ar nesilaikymas sukuria tam tikras teisines pasekmes. Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad įpareigojimo atlyginti turtinę žalą terminas (dveji metai) yra dvigubai ilgesnis negu bausmės vykdymo atidėjimo terminas (vieneri metai), nuteistasis teoriškai net neturi pareigos pradėti vykdyti šį įsipareigojimą. Pasibaigus teismo paskirtam vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo terminui, probacijos tarnyba nebeturės jokių įgalinimų kontroliuoti kito teismo paskirto įpareigojimo – atlyginti padarytą žalą – vykdymo.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Kasacinis skundas tenkintinas. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino atidėjus bausmės vykdymą
4. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.
5. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Skiriant baudžiamojo poveikio priemones asmeniui, teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios gali turėti didžiausią poveikį nuteistajam padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje.
6. BK 69 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą arba pašalinimą – teismas skiria tada, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Baudžiamojo poveikio priemonė tokiu atveju įpareigoja kaltininką realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala, padarinius, atkurti nukentėjusio asmens teises, dėti visas pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą dirbant, neslepiant finansinių šaltinių ir pan.
7. Kai baudžiamojo poveikio priemonė paskiriama pagal BK 75 straipsnį atidedant bausmės vykdymą, baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą reglamentuoja Probacijos įstatymas. Baudžiamojo poveikio priemone nustatyti įpareigojimai, draudimai ir kt. tuomet įeina į visumą probacijos sąlygų, kurių probuojamasis privalo laikytis ir kurių laikymasis ar nesilaikymas sukuria tam tikras teisines pasekmes. Antai pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio nuostatas, jei probuojamasis probacijos laikotarpiu, be kita ko, įvykdė baudžiamojo poveikio priemones, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo laikas, jis laikomas atlikusiu bausmę; jeigu probuojamasis dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo baudžiamojo poveikio priemonių, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti; jei probuojamasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. 8, Bausmės vykdymo atidėjimo atveju probacija pradedama vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dieną (Probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis), o probacijos vykdymas baigiamas bausmės vykdymo atidėjimo paskutinę dieną, jeigu nėra pagrindų probuojamąjį pasiųsti atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 1 dalis).
9. Taigi, nors BK 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą arba pašalinimą – žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą, tačiau, sistemiškai aiškinant pirmiau išdėstytas nuostatas, tuo atveju, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė paskiriama pagal BK 75 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės terminas negali būti ilgesnis nei bausmės vykdymo atidėjimo terminas; priešingu atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymas, o kartu ir jos paskirties įgyvendinimas nebus užtikrinami. Tokios praktikos laikosi kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-697/2017).
10. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs nuteistojo V. S. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 1 dalies pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, paskyręs jam laisvės atėmimo bausmę, taikydamas BK 75 straipsnį jos vykdymą atidėjo vieneriems metams, tačiau kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo – terminą nustatė dvejiems metams, todėl BK 75 straipsnio 5 dalį taikė netinkamai. Ši klaida ištaisytina nustatant, kad šią padarytą turtinę žalą nuteistasis turi atlyginti per bausmės vykdymo atidėjimo laiką.
11. Nuteistasis yra darbingas asmuo ir, atsižvelgus į priteistos atlyginti turtinės žalos dydį, nėra pagrindo spręsti, kad šis terminas vertintinas kaip nerealus.
12. Nesutiktina, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas kitokį bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą, nei buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, kartu peržengė ir apeliacinio skundo ribas bei taip padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą, kadangi, teismui perkvalifikavus nuteistojo veiką pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį, bausmės ir kiti su jos paskyrimu susiję klausimai, tarp jų ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, sprendžiami iš naujo.
13. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų atlyginimo kaltinamajam nepriteisti ar jo dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-63-648/2016, 2K-331-976/2018, 2K-70- 942/2022 ir kt.).
14. Ši baudžiamoji byla žodinio proceso tvarka išnagrinėta pagal civilinės ieškovės UAB „G.“ atstovės advokatės D. Navickienės kasacinį skundą, kuris tenkintinas. Civilinės ieškovės atstovė ruošėsi bylos nagrinėjimui, dalyvavo kasacinės instancijos teisme paskirtame teismo posėdyje ir išdėstė argumentuotą poziciją dėl byloje pateikto kasacinio skundo pagrįstumo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, prašoma civilinio ieškovo patirtų išlaidų atlyginimo – 500 Eur suma yra proporcinga, todėl priteistina iš nuteistojo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti: nustatyti, kad taikant BK 75 straipsnio 5 dalį nuteistajam V. S. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti UAB „G“ padarytą turtinę žalą – 6069,64 Eur jis turi įvykdyti per bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Priteisti civilinei ieškovei UAB „G“ iš V. S. 500 Eur advokatės, dalyvavusios kasaciniame procese, paslaugoms apmokėti.