LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 23 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. ir jo gynėjo advokato Arūno Sakalausko kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 34 MGL (1770 Eur) dydžio bauda, ją įpareigota sumokėti per vienerius metus šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš K. M. priteista nukentėjusiajai A. D. 600 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti, 850 Eur turėtoms proceso išlaidoms atlyginti. Be to, iš K. M. priteista 200 Eur valstybei už teismo išlaidas, patirtas atlyginus A. D. atvykimą į teismo posėdį. Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 8 d. nuosprendis, kuriuo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendis pakeistas ir laikyta, kad K. M. paskirta 51 MGL dydžio bauda atitinka 1921 Eur, o 34 MGL dydžio bauda atitinka 1280 Eur. Be to, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta iš K. M. priteisti valstybei 200 Eur už teismo išlaidas, patirtas atlyginus A. D. atvykimą į teismo posėdį. Kita nuosprendžio dalis nepakeista. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 20 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje savo ranka UAB „Vilkaviškio vandenys“ 2015 m. liepos 20 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties su vartotoja A. D. reversinėje pusėje, eilutėje „Abonento parašas“, pasirašė už A. D. ir taip suklastojo tikrą dokumentą, t. y. UAB „Vilkaviškio vandenys“ 2015 m. liepos 20 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudos dydžio, išreikšto pinigais, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas K. M. skirtos baudos dydį pinigais, taikė bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, galiojusį nuosprendžio priėmimo metu, – 50 Eur, tačiau baudos dydis turėjo būti apskaičiuojamas pagal bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 37,66 Eur.
3. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš K. M. valstybės naudai priteista 200 Eur teismo išlaidų, patirtų atlyginus A. D. atvykimą į teismo posėdį, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ši suma iš K. M. priteista nepagrįstai, nes iš teismo lėšų A. D. nebuvo sumokėta 200 Eur tam, kad būtų atlygintos jos atvykimo į teismo posėdį išlaidos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistasis K. M. ir jo gynėjas advokatas A. Sakalauskas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 8 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nustačius, kad K. M. veika neatitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių, arba pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 8 d. nuosprendį ir atleisti K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 37 straipsniu ir bylą nutraukti. Kasaciniame skunde nurodoma:
4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kvalifikuodami K. M. veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Aiškinant BK 300 straipsnį teismų praktikoje yra nurodyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Dėl to ne bet kokie iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti šiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika pagal baudžiamuosius įstatymus, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012). Nors byloje patikimai nustatyta, kad K. M. suklastojo A. D. parašą viename iš sutarties dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo egzempliorių, tokia jo veika nesukėlė jokių padarinių, žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms.
UAB „Vilkaviškio vandenys“ su A. D. 2008 m. rugsėjo 24 d. sudarė sutartį dėl nuotekų šalinimo. Nuo 2015 m. įmonė A. D. gyvenamam daugiabučiam namui ėmė teikti papildomą paslaugą – tiekti geriamąjį vandenį, todėl su šio namo gyventojais (vartotojais) buvo atnaujintos sutartys. 2015 m. liepos 20 d. butas, kuriame gyveno A. D., buvo prijungtas prie UAB „Vilkaviškio vandenys“ valdomų centralizuotų vandentiekio tinklų, t. y. įmonė pradėjo tiekti į šį butą šaltą vandenį ir šalinti nuotekas. Byloje nėra įrodymų, kad K. M. būtų savavališkai įsibrovęs į A. D. gyvenamą butą ir ten prieš jos valią prijungęs iš vandentiekio geriamąjį vandenį. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 patvirtino Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo 4 punkto išplaukia, kad asmuo moka tik už realiai sunaudotą vandenį pagal skaitiklio rodmenis, jokio abonentinio mokesčio nėra.
Svarbu ir tai, kad keletą mėnesių po to, kai butas buvo prijungtas prie vandens tinklų, į butą buvo tiekiamas vanduo ir už jį buvo sumokėta. Nenorint mokėti už vandenį, pakako jo tiesiog nenaudoti. Atsižvelgtina ir į tai, kad prijungus vandens tiekimą buvo pagerinta gyvenimo bute kokybė. Dėl to darytina išvada, kad dėl K. M. veikos, pasireiškusios pasirašymu už A. D. sutartyje, nebuvo padaryta A. D. nei turtinė, nei neturtinė žala. Kasatoriai pažymi, kad K. M. atlyginimas nepriklauso nuo sudarytų vandens tiekimo sutarčių skaičiaus, todėl jis jokios asmeninės (finansinės ar kitokios) naudos iš sutarties tarp UAB „Vilkaviškio vandenys“ ir A. D. negavo.
4.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, neatleisdami K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo pagal BK 37 straipsnį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasaciniame skunde pažymima, jei kasacinės instancijos teismas padarytų išvadą, kad K. M. veika yra pavojinga ir atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikalstamos veikos sudėtį, turi būti apsvarstytas klausimas, ar K. M. nusikaltimas nėra mažareikšmis. Aiškinant BK 37 straipsnį teismų praktikoje yra nurodyta, kad nusikaltimas gali būti pripažintas mažareikšmiu, kai jis atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad nusikaltimo pavojingumas nėra toks didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-83- 648/2020 ir kt.). Iš to išplaukia, kad, priimant sprendimą dėl nusikaltimo pripažinimo (nepripažinimo) mažareikšmiu, turi būti vertinami visi nusikaltimo požymiai, tarp jų ir nenurodyti konkrečioje nusikaltimo sudėtyje.
BK 300 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė taikytina tada, kai suklastojant dokumentus, disponuojant jais yra įtvirtinami tokie juridiniai faktai, kuriais pasunkinama ar sudaroma reali galimybė pasunkinti konkretaus juridinio ar fizinio asmens veiklą, suvaržomos jų teisės ir sukeliami teisiškai reikšmingi padariniai. Dėl pirmiau kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių (nutarties 4.1 punktas) A. D. nebuvo padaryta nei turtinė, nei neturtinė žala, nesukelta jokių neigiamų teisinių padarinių. Dėl to darytina išvada, kad K. M. veikos pavojingumo laipsnis nėra toks, jog, atsižvelgiant į protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas, t. y. K. M. veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, kad už padarytą veiką būtų tikslinga kaltininką traukti baudžiamojon atsakomybėn.
Taigi, nors K. M. veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, ji nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl K. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir byla nutrauktina.
5. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė L. Beinarytė prašo nuteistojo K. M. ir jo gynėjo advokato A. Sakalausko kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
5.1. Byloje nustatyta, kad K. M. savo ranka UAB „Vilkaviškio vandenys“ 2015 m. liepos 20 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties su vartotoja A. D. reversinėje pusėje, eilutėje „Abonento parašas“, pasirašė už A. D. ir taip suklastojo tikrą dokumentą, t. y. UAB „Vilkaviškio vandenys“ 2015 m. liepos 20 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad K. M. veika atitinka visus BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo tinkamai kvalifikuota pagal šį straipsnį.
5.2. Kasacinio skundo argumentai, kad sutartis nėra tikras dokumentas, kad K. M. įvykdyta veika nėra pavojinga, nepagrįsti. Nekelia abejonių, kad UAB „Vilkaviškio vandenys“ 2015 m. liepos 20 d. sutartis su A. D. atitinka tikro dokumento sąvoką BK 300 straipsnio prasme. Nusikalstamos veikos pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę taip pat turi padarytos žalos dydis, veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai ir tikslai. Vertindami K. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai atsižvelgė į suklastoto tikro dokumento specifiką, jo panaudojimo sritį ir teisinių santykių atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) ypatumus. Sutartimi buvo sukurtas įsipareigojimas tarp UAB „Vilkaviškio vandenys“ ir A. D., ji buvo pateikta įmonės abonentiniam skyriui ir ja buvo vadovautasi apskaičiuojant skolą ir pateikiant civilinį ieškinį, taigi sutartyje buvo įtvirtinti reikšmingi duomenys. Suklastota sutartis šiuo atveju sudarė sąlygas žalai kilti baudžiamosios teisės prasme.
5.3. Byloje nėra teisinio pagrindo taikyti nuteistajam K. M. BK 37 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą jam nutraukti dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Pagal teismų praktiką, jei veika atitinka konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas, įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnyje nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-689/2019). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistojo K. M. kryptingi, nuoseklūs veiksmai suklastoti tikrą dokumentą – sutartį – rodo, kad jis suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl jo veika yra pakankamai pavojinga, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo K. M. ir jo gynėjo A. Sakalausko kasacinis skundas tenkintinas. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo
7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė BK 300 straipsnio 1 dalį, nes K. M. veika neatitinka šiame straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymių.
8. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Šių nuostatų ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.).
10. Vertinant teismų praktikoje BK 300 straipsnio 1 ir kitose dalyse nurodytų veikų pavojingumą yra pažymėta, kad nusikalstama veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Straipsnyje uždraustos veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198- 689/2019). Tada, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, 2K- 161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.).
11. Nagrinėjamoje byloje teismai visiškai nevertino teisinės sutarties prigimties, rūšies, turinio, jos sudarymo aplinkybių, jos veikimo pradžios ir ja sukeltų teisinių pasekmių.
12. Byloje nustatyta, kad K. M. savo ranka UAB „Vilkaviškio vandenys“ 2015 m. liepos 20 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties su vartotoja A. D. reversinėje pusėje, eilutėje „Abonento parašas“, pasirašė už A. D. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. liepos 20 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį su A. D. pasirašė K. M., kaip UAB „Vilkaviškio vandenys“ teisėtas atstovas, ir ši aplinkybė nėra ginčijama byloje. Atsižvelgiant į K. M. veikos turinį, konkrečiai, pasirašymą už kitą asmenį, suvokiant, kad jis neturi jokios teisės atstovauti A. D., darytina išvada, kad K. M. veikė tyčia. Tačiau tinkamam sprendimui priimti šioje byloje yra reikšmingi šie esminiai aspektai, kuriuos pabrėžia ir aptarta teismų praktika, – ar K. M. pasirašymas A. D. vardu esmingai pažeidė jos kaip buto valdytojos teises ir (ar) sukėlė jai teisiškai reikšmingų padarinių.
13. Pažymėtina, kad šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis civilinėje teisėje yra priskiriama viešųjų sutarčių grupei, kur viešoji sutartis įvardijama kaip sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.161 straipsnis). CK 6.184 straipsnyje nustatyti sutarčių sudarymo ypatumai taikomi išimtinai viešosioms sutartims. Pagal šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, viešas paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis asmuo, prie tokių asmenų yra priskiriamos visos komunalines paslaugas teikiančios įmonės, privalo sudaryti sutartį nuo suinteresuoto asmens ofertos pateikimo, t. y. vienas esminių viešųjų sutarčių požymių yra paslaugas teikiančio subjekto pareiga sudaryti tiekimo sutartis su visais besikreipiančiais asmenimis ir teikti paslaugas vienodomis sąlygomis tam tikrai vartotojų kategorijai.
Teismų praktikoje pažymima, kad viešosios sutarties sudarymo atveju taikomos bendrosios ofertos ir akcepto formą reglamentuojančios CK 6.167–6.178 straipsnių nuostatos, nenustatančios jokios specialios ofertos ir akceptavimo veiksmų atlikimo formos, todėl, nesant CK nustatytų imperatyvių reikalavimų sutarties formai ir sutarties formos nesilaikymo padarinių, sutartinių santykių tarp ginčo šalių buvimą gali patvirtinti ir konkliudentiniai šalių veiksmai. Ši išvada darytina, nes viešosioms sutartims yra taikomas bendrasis sandorių sudarymo formą reglamentuojantis CK 1.71 straipsnis, konkrečiai – šio straipsnio 1 dalis, pagal kurią sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Paprastai komunalinių paslaugų sutartys laikomos sudarytomis nuo vartotojo prijungimo prie atitinkamų tinklų.
Konkliudentiniams veiksmams pripažinti pakanka dalinio atsiskaitymo už paslaugas fakto nustatymo (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-392/2004, 3K-3-119/2006, 3K-3-90/2012).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. D. 2015 m. gegužės 14 d. pateikė UAB „Vilkaviškio vandenys“ rašytinį prašymą dėl šalto vandens tiekimo į jos nuomojamą butą. Realiai A. D. nuomotas butas prie šalto vandens tinklų prijungtas CK nustatytais terminais. Iš A. D. ir UAB „Vilkaviškio vandenys“ tarpusavio atsiskaitymų dokumentų matyti, kad A. D. paskutinį kartą atsiskaitė už UAB „Vilkaviškio vandenys“ tiektą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą 2016 m. vasario mėn. Dėl to byloje susiklosčiusi teisinė situacija, kai A. D. pateikė UAB „Vilkaviškio vandenys“ privalomą vykdyti prašymą dėl šalto vandens tiekimo, o vėliau dėl šio prašymo A. D. nuomotas butas buvo prijungtas prie šalto vandens tiekimo tinklų ir A. D. už šaltą vandenį iš dalies atsiskaitė, vertintina kaip viešosios sutarties sudarymas konkliudentiniais veiksmais.
Dėl to nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad K. M. neteisėtas veikimas (pasirašymas už A. D. jos ir UAB „Vilkaviškio vandenys“ 2015 m. liepos 20 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartyje) kaip nors pakeitė A. D. ir UAB „Vilkaviškio vandenys“ tarpusavio teises ir pareigas, kitus tarpusavio įsipareigojimus ar sukėlė jiems kokius nors papildomus teisiškai reikšmingus padarinius prie konkliudentiniais veiksmais sudarytos ir galiojančios sutarties. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad K. M. veika pagal pavojingumą nesudaro teisinio pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę, nustatytą už tyčinį tikro dokumento suklastojimą (BK 300 straipsnio 1 dalis). Dėl to Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendis bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 8 d. nuosprendis naikintini ir baudžiamoji byla nutrauktina, nenustačius K. M. veikoje visų būtinųjų BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių.
15. Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui, baudžiamasis procesas nutrauktinas, o byloje pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Dėl to A. D. pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, o proceso išlaidos jai nėra priteisiamos.
16. Kolegijai nustačius, kad aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ir priėmus sprendimą nutraukti bylą kasatoriui nuteistajam K. M., kiti kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu, n u t a r i a :
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 8 d. nuosprendį ir bylą K. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinės ieškovės A. D. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, proceso išlaidų nepriteisti.