LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 20 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui, nuteistajam D. G., teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžių. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda; pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiu nuteistojo D. G. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. D. G. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu D. G. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. G. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad versliškai ėmėsi ūkinės veiklos neturėdamas leidimo veiklai, kuriai jis reikalingas, ir pagamino bei realizavo netikrus dokumentus. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
1.1. D. G. nuo 2013 m. lapkričio 22 d., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, veikdamas Asociacijos vardu, internete „Facebook“ paskyroje paskelbė informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini) asociacijos nariai gali naudoti legaliai kiekvieną sukurtą unikalų transportą, jei šis tikrai tinkamas naudoti viešaisiais keliais, ir kad kiekvienas asociacijos narys, kuris sumokėjo su naryste susijusius mokesčius, savadarbio automobilio, traktoriaus ar savaeigės mašinos liudijimo išdavimo bei numerių išdavimo mokestį, gali gauti dvejus metus galiojantį numerį ir dokumentus, su kuriais galės važiuoti ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
1.2. D. G. laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 29 straipsnio 5 dalį (aktuali redakcija iki 2014 m. liepos 1 d.), pagal kurią „privalomas technines apžiūras atlieka įmonės, atitinkančios nustatytus reikalavimus ir gavusios leidimus verstis šia veikla“, 29 straipsnio 4 dalį (aktualios redakcijos nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. ir nuo 2015 m. gegužės 20 d.), pagal kurią „privalomąsias technines apžiūras ir technines ekspertizes atlieka įmonės, kurioms suteikta teisė verstis šia veikla. Privalomąsias technines apžiūras atliekančios įmonės turi būti akredituotos kaip A tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020“, neturėdamas išduoto leidimo atlikti technines apžiūras, neteisėtai versliškai ėmėsi ūkinės veiklos, t. y. atliko privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą, taip pat pagamino netikrus dokumentus – sukūrė keturių tipų (duomenys neskelbtini) asociacijos liudijimus, kuriuose nurodė teisės aktus, t. y. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. 582 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-384 „Dėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ 2(1) punktą, uždėjo (duomenys neskelbtini) asociacijos antspaudą ir pasirašė, taip šiuose liudijimuose įtvirtino objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių techninę būklę, nes neturėjo teisės vadovautis minėtais teisės aktais, ir šiuos netikrus dokumentus realizavo, t. y. išdavė įvairiems asmenims: – trisdešimt tris savadarbio automobilio, traktoriaus ir savaeigės mašinos liudijimus su įrašu: „Šis liudijimas patvirtina, kad visi duomenys atitinka nurodytos transporto priemonės techninius reikalavimus ir identifikacinius duomenis jo išdavimo metu“; – trisdešimt šešis savadarbio automobilio, traktoriaus, sunkiojo keturračio motociklo ir savaeigės mašinos techninės patikros liudijimus su įrašu: „Šis liudijimas patvirtina, kad visi duomenys atitinka nurodytos transporto priemonės techninius reikalavimus ir identifikacinius duomenis jo išdavimo metu“; – penkiasdešimt tris savadarbio automobilio, traktoriaus, sunkiojo keturračio motociklo ir savaeigės mašinos techninės patikros liudijimus su įrašais: „Šis liudijimas patvirtina, kad nurodytos transporto priemonės techniniai reikalavimai ir identifikaciniai duomenys yra patenkinami jo išdavimo metu“ ir „Šis dokumentas išduotas kaip patvirtinimas, kad (duomenys neskelbtini) nariui priklausančios transporto priemonės techninė patikra buvo atlikta ir nurodyta transporto priemonė atitinka keliamus šios klasės ir tipo transporto priemonei reikalavimus, kurie nustatyti atskirais teisės aktais, reglamentuojančiais konstrukcinius, techninius bei saugos reikalavimus“; – vieną Lietuvos Respublikos transportavimo pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad „transporto priemonė atitinka 2006 m. spalio 2 d. Nr. 3D-384 Žemės ūkio ministro įsakymo 2(1) punkto reikalavimus“.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukti, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Asociacijos veiklos niekaip negali reglamentuoti administracinė ar baudžiamoji teisė. Teisinio reguliavimo neapibrėžtumo (t. y. teisės akto, reglamentuojančio savadarbių transporto priemonių registravimo tvarką, nebuvimas) traktavimas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens nenaudai neleidžiamas, nes pažeidžia in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) ir nullum crimen sine lege (nėra nusikaltimo be įstatymo) principus. Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – ir AĮ) nuostatas, asociacijos veiklos ribas bei sąlygas apibrėžia jos steigėjai, priimdami įstatus, kurie negali prieštarauti jokiems įstatymams arba kitiems teisės aktams. Pagal AĮ 3 straipsnio 1 dalį, asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), AĮ bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais.
Asociacijos veiklos pagrindas yra įstatai. Jie nustato asociacijos veiklos kryptis, sritis, formas ir būdus. CK 4.262 straipsnyje nustatyta prezumpcija, jog įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Viešajame registre, kurį tvarko VĮ Registrų centras, yra nurodytos (duomenys neskelbtini) įstatuose detaliai numatytos visos veiklos rūšys, kurias teismas pripažino nusikalstamomis pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Vadinasi, teismas pažeidė viešojo registro duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpciją, nenuginčijęs jos įstatymo nustatyta tvarka.
2.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentai paneigia Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1, 2 straipsnių nuostatas. Teisinėje valstybėje negalima situacija, kai notaro patvirtintais ir viešajame registre registruotais įstatais besivadovavęs asociacijos vadovas galėtų būti apkaltintas neteisėta ir net nusikalstama veika, nors vykdė expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įstatuose nurodytą veiklą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taikė įstatymo analogiją santykiams, nereglamentuotiems SEAKĮ, neįvertinę įstatymo analogijai taikyti būtinų sąlygų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-503-469/2016, e3K-3-260-403/2021). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad asociacijos įstatai nesuteikia teisės vykdyti įstatuose nustatytą veiklą, nes tokia veikla nėra nustatyta jokiame įstatyme, suponuoja šios veiklos draudžiamumą, yra aiškiai netinkamas ir nepagrįstas civilinės teisės reguliavimo aiškinimas taikant viešosios teisės principus.
2.3. Teismai neatribojo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės (BK 202 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 5 dalyje nustatytos veikos). Nebuvo konstatuota, kad D. G. iš savo veikos gavo kokių nors pajamų. Apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, kad 41 636,73 Eur pajamų per inkriminuojamą laikotarpį gavo ne kasatorius, o (duomenys neskelbtini). Tačiau, net ir preziumuojant šį faktą, galima ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų suprastina, kad kasatoriaus neteisėta veikla yra privalomosios techninės apžiūros atlikimas, nors to aiškiai ir tiesiogiai neįvardijama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu apklausta specialistė B. Vasiliauskienė teigė, jog (duomenys neskelbtini) vykdė transporto priemonių, kurios nėra Lietuvos Respublikos transporto savaeigių žemės ūkio mašinų, jų priekabų registro arba Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių ir jo registrų objektas, registraciją, o ne jų techninę apžiūrą, juolab kaip liudytojas apklaustas G. Š. nurodė, kad negalima atlikti transporto priemonės, kuri nėra kelių transporto priemonių registro objektas, privalomosios techninės apžiūros.
2.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų 2 straipsniu, Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių 3, 2(1) punktais, sunkieji keturračiai motociklai nėra Kelių transporto priemonių registro objektas, nėra laikomi motorinėmis transporto priemonėmis. Iš liudytojų D. J., M. L., A. B. parodymų teisme matyti, kad transporto priemonių kategorijų, registruojamų Kelių transporto priemonių registre, sąrašas yra baigtinis. VĮ „Regitra“ neregistruoja sunkiųjų keturračių motociklų. Atlikus techninę apžiūrą, duomenys apie privalomąją techninę apžiūrą yra suvedami į centrinę techninių apžiūrų duomenų bazę, suteikiama techninės apžiūros kortelė, ir jei duomenys neįvesti ir neišduota kortelė, nelaikoma, kad techninė apžiūra yra atlikta, neįregistruotoms transporto priemonėms techninė apžiūra negali būti atliekama.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo procesiniuose sprendimuose nurodo SEAKĮ nuostatas, reglamentuojančias motorinių transporto priemonių dalyvavimą viešajame eisme (SEAKĮ 26 straipsnis, 25 straipsnio 2 dalis), nors sunkusis keturratis motociklas tokiu nelaikytinas. Kasacinės instancijos teismas nutartyje Nr. e2AT-79-303/2016 yra nurodęs, kad, nevertindamas (duomenys neskelbtini) veiklos teisėtumo (tai, ar ji gali registruoti savadarbes transporto priemones, gaminti ir suteikti joms identifikacinius numerio ženklus, išduoti liudijimus, leisti dalyvauti viešajame eisme ir pan., nes tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas), nusprendžia, jog Asociacijos išduoti M. G. transporto priemonei – tariamai savadarbiam traktoriui – identifikaciniai numeriai negali būti vertinami kaip suklastoti valstybinio numerio ženklai.
2.5. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl (duomenys neskelbtini) nariams išduotų transporto priemonių ženklų, išėjo už kaltinamojo akto ribų. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje mini išskirtines teises vykdyti valstybės institucijoms priskirtas funkcijas, tačiau šių institucijų nenurodo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neaišku, kuriai valstybės institucijai pavesta registruoti, rūpintis technine patikra tų transporto priemonių, kurios nėra nė vieno valstybės valdomo registro objektai. Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliaciniame skunde nurodyto argumento apie šias aplinkybes nepasisakė, rėmėsi SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, tačiau ši nuostata taikoma motorinių transporto priemonių dalyvavimui viešajame eisme. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nei Asociacijos įstatai, nei kiti Asociacijos vidiniai dokumentai nesuteikia teisės jai vykdyti valstybės institucijoms priskirtas funkcijas, tačiau nenurodo materialiosios teisės normos, kuria remiasi teigdamas, kad yra tam tikra valstybės institucija, kuriai priskirta funkcija užsiimti valstybės tvarkomų registrų neregistruojamų transporto priemonių ir jų priekabų, nepriklausančių SEAKĮ 27(1) straipsnyje minėtiems registrams, tikrinimu, technine apžiūra, patikra ar ekspertize, išduoti transporto priemonių registraciją ar atliktą techninę apžiūrą patvirtinančius dokumentus, kurie suteiktų teisę transporto priemonių turėtojams dalyvauti viešajame eisme.
2.6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad D. G. išduotuose liudijimuose įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys apie transporto priemonių techninę būklę, nes nei D. G., nei (duomenys neskelbtini) neturėjo teisės išduoti tokių dokumentų ir vadovautis minėtais teisės aktais. Išvada, kad asmuo neturi teisės vadovautis teisės aktais, atrodo teisiškai beprasmė, nes teisės aktą galima tik vykdyti ar nevykdyti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pagamino netikrus dokumentus, tačiau nenurodomas teisės aktas, draudžiantis jai minėtus dokumentus išduoti.
2.7. Teismas nepagrįstai išplėtė kaltinimą D. G., nurodydamas, kad neva jo veiklos versliškumą patvirtina aplinkybė, kad jis iš daugiau nei šimto Asociacijai priskirtų narių priėmė įvairias pinigų sumas. 2017 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2016 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) pavedimu ir grynaisiais sumokėta iš viso 41 363,73 Eur, šiuos pinigus gavo ne kasatorius, o Asociacija. Teismai padarė išvadą, kad nei Asociacijos įstatai, nei kiti jos vidaus dokumentai nesuteikia galios Asociacijai vykdyti valstybės institucijoms priskirtas funkcijas. Tačiau Asociacijos įstatų neteisėtumo klausimas nebuvo įtrauktas į kaltinamąjį aktą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad kaltinamasis turėjo ar neturėjo teisės užsiimti sunkiųjų keturračių motociklų ir jų priekabų tikrinimu, patikra ar ekspertize, nes tokių kaltinimų kaltinamajame akte nebuvo, taip teismas išėjo už kaltinimo ribų. Teismas, be to, nenurodė nė vienos administracinio nusižengimo bylos, kurioje kuris nors iš Asociacijos narių būtų apkaltintas turėjęs netikrą registracijos dokumentą, taip pat abiejų instancijų teismai ignoravo kasacinėje nutartyje Nr. e2AT-79-303/2016 suformuotą išaiškinimą, jog Asociacijos išduodami identifikaciniai numeriai negali būti vertinami kaip suklastoti valstybinio numerio ženklai.
2.8. Kaltinimai buvo pateikti D. G., nors pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos veikos buvo vykdomos juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) asociacijos, o D. G. veikla buvo vykdoma pro bono (visuomenės labui). Apkaltinamasis nuosprendis priimtas nenurodant, kaip pasireiškė nusikalstama veika, kokie buvo jos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Jokiame Lietuvos Respublikos įstatyme ar poįstatyminiame teisės akte nėra reglamentuota sunkiųjų keturračių motociklų, savadarbių automobilių ar traktorių arba bet kokių kitų (duomenys neskelbtini) registro objektų registracijos, techninės patikros ar kokia kitokia su registro objektais susijusi veika, taigi baudžiamoji atsakomybė, vadovaujantis nullum crimen sine lege principu, negalima.
2.9. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1997 m. spalio 7 d. įsakymas nustatė fizinių asmenų surinktų traktorių, savaeigių žemės ūkio mašinų ir traktorių priekabų, naudojant serijinės gamybos technikos agregatus, junginius ir detales, konstrukcijos techninius reikalavimus, kurie taikomi fizinių asmenų valstybinei registracijai teikiamų vienkartinių gaminių: traktorių, savaeigių žemės ūkio mašinų ir traktorių priekabų, surinktų naudojant serijinės gamybos technikos agregatus, junginius ir detales. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad D. G. neturėjo teisės vadovautis šiuo teisės aktu. Pagal teisės akto reikalavimus oficialiai iš atsarginių dalių ir agregatų ne tik nebuvo draudžiama, bet ir įsakmiai leidžiama susirinkti, naudoti ir registruoti fizinių asmenų surinktus traktorius, savaeiges žemės ūkio mašinas ir traktorių priekabas, naudojant serijinės gamybos technikos agregatus, junginius ir detales.
Visi šio įsakymo galiojimo metu iš atsarginių dalių ir agregatų surinkti savadarbiai traktoriai buvo, yra ir bus teisėtai pagaminti ir naudojami, nors 1997 m. spalio 7 d. įsakymas panaikintas 2016 m. liepos 1 d. Nuo 2016 m. liepos 1 d. šios transporto priemonės nebėra valstybinio teisinio reguliavimo objektas, todėl nereglamentuotos visuomeninių santykių tvarkos neįmanoma pažeisti vien dėl teisinio reguliavimo nebuvimo. D. G. nėra viešojo administravimo subjektas, jam nėra taikomi viešosios teisės principai ir galioja teisės principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta įstatymo“. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27(1) straipsnyje minimiems registrams pareigos registruoti savadarbius traktorius ir savaeiges mašinas arba sunkiuosius keturračius motociklus, taip pat nėra nustatęs, kokiame registre turi būti registruojami (ir ar iš viso registruojami) dviračiai, arklio traukiami vežimai arba neįgaliųjų vežimėliai, motoriniai dviračiai ar elektriniai paspirtukai, nors pagal įstatymo nuostatas jie taip pat laikytini transporto priemonėmis.
Nėra teisės akto, kuris draustų viešajam juridiniam asmeniui – asociacijai – vykdyti veiklą, kuri neprieštarauja įstatymams ar kitiems teisės aktams ir yra nurodyta steigimo dokumentuose.
2.10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D. G. ir jo vadovaujama asociacija neturėjo išskirtinių teisių vykdyti valstybės institucijoms priskirtų funkcijų, tačiau to niekaip nepagrindė. Teismas nuosprendyje nenurodė įstatymo, kurį neva pažeidė nuteistasis, taip pažeidė ne tik teismo pareigą argumentuoti priimtą nuosprendį, bet ir asmens teisę žinoti, už ką jis nuteistas. SEAKĮ reglamentavimo sritis yra eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisiniai pagrindai, pareigos įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių teises ir pareigas bei kita. Transporto priemonių techninės apžiūros atlikimas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas, todėl įstatyme pateikiami apibrėžimai negali būti taikomi tiesmukai, nevertinant kitų aplinkybių.
2.11. Kasaciniame skunde, remiantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo nuostatomis, teigiama, kad D. G. niekada nebuvo privalomosios techninės apžiūros kontrolierius, neturėjo darbo teisinių santykių su privalomosios techninės apžiūros įmone ir neturėjo prieigos prie CTADB, nes tik įrašai joje bei išduota techninės apžiūros kortelė (ataskaita) su techninės apžiūros kontrolieriaus antspaudu patvirtina techninės apžiūros atlikimą. Nei sunkieji keturračiai motociklai, nei kitos transporto priemonės, kurias savo registre registravo (duomenys neskelbtini), nėra privalomosios techninės apžiūros objektai, todėl jiems neįmanoma atlikti privalomosios techninės apžiūros. (duomenys neskelbtini) registro objektai buvo tik tos transporto priemonės, kurios nėra trijų valstybės valdomų registrų objektai, ir tokių transporto priemonių registracija niekaip nėra reglamentuota įstatymu ar poįstatyminiu aktu. Sunkiųjų keturračių motociklų valstybinė registracija panaikinta 2013 m. vasario 27 d. žemės ūkio ministro įsakymu.
2.12. Kasaciniame skunde cituojama kasacinė nutartis Nr. 2K-130-976/2018 ir teigiama, kad baudžiamoji atsakomybė už vertimąsi teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinta ekonomine veikla pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nėra savitikslė, ji pagrįsta siekiu apsaugoti verslo tvarką, sąžiningos verslininkystės principus ir finansinius valstybės interesus. Tokios veiklos nusikalstamumas siejamas su nelegaliu veiklos pobūdžiu, kai ji ir iš jos gaunamos pajamos slepiamos nuo mokesčių administratoriaus, taip pat su didesniu tokios veiklos pavojingumu (dėl jos versliškumo ar stambaus masto), palyginti su analogišku administraciniu nusižengimu. Nenustačius pačios veiklos vykdymo neteisėtumo, taip pat šios veiklos ir pajamų slėpimo nuo mokesčių administratoriaus fakto, prokuroro argumentai, susiję su neteisėtos veiklos stambiu mastu ir (ar) versliškumu, netenka teisinės reikšmės. Jie turėtų teisinę reikšmę sprendžiant, ar neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu turi būti vertinamas kaip administracinis nusižengimas (ANK 127 straipsnis), ar kaip nusikalstama veika.
2.13. Nenustačius inkriminuojamos veikos neteisėtumo, nėra pagrindo vertinti, ar ji buvo vykdoma versliškai arba stambiu mastu. Versliškumo požymio negalima tapatinti su veiklos ir iš jos gaunamų pajamų pastovumu, nes pastovumo požymis būdingas bet kokiai ekonominei veiklai. Versliškumo požymį galėtų rodyti parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ekonominės veiklos mastą, kiek tai nesutampa su kitu anksčiau aptartu stambaus masto – 500 MGL kriterijumi. Tokį didesnį veiklos mastą galėtų rodyti išvystyta neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-27-689/2018, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014 ir kt.). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus, dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nuosprendis, teismui nepavyko atskleisti bylos esmės.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nuteistojo D. G. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo
4. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Aiškinant šios nusikalstamos veikos sudėties požymius pabrėžtina:
4.1. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą.
Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, 2K-7-82-699/2018, 2K-227-976/2021). Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kito asmens vardu šiam nežinant surašytas sutikimas ir pan. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-788/2022).
4.2. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti.
4.3. Nors baudžiamajai atsakomybei už disponavimą netikrais ir suklastotais dokumentais kilti nebūtina, kad dėl to atsirastų konkretūs neigiami padariniai, teismų praktikoje pabrėžiama, kad gali pasitaikyti tokių atvejų, kai disponavimas dokumentu, kuriame įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai, yra formalaus pobūdžio, nes realiai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Tokiais atvejais gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013 ir kt.) arba yra mažareikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-413-895/2016 ir kt.).
4.4. Spręsdami klausimą dėl tariamuosius ir apsimestinius sandorius patvirtinančių sutarčių pripažinimo suklastotais dokumentais baudžiamosiose bylose, teismai privalo ne tik įsitikinti, kad sutartyje nurodyti duomenys įtvirtina tikrovėje nebūtus faktus, bet ir įvertinti pačios sutarties galimų neigiamų pasekmių reikšmingumą ir pavojingumą, tikrųjų sutarties sudarymo tikslų keliamą grėsmę trečiųjų asmenų teisėms, teisinei tvarkai ir visuomenės interesams. Atsižvelgtina ir į tai, ar vertinamo tariamojo ar apsimestinio sandorio atskleidimas ir jo pažeistų kitų asmenų teisių atkūrimas nepriklauso išskirtinai kitų teisės šakų (administracinių nusižengimų, civilinės, mokesčių, darbo) reguliavimo sričiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-788/2022).
5. Nagrinėjamoje byloje D. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tęstinę veiką, kurios esmę sudaro netikrų dokumentų, t. y. savadarbių ir kitų Lietuvos Respublikoje neregistruotinų transporto priemonių (sunkiųjų keturračių motociklų, savos gamybos visureigių mašinų, savadarbių traktorių, priekabų ir puspriekabių) liudijimų, jų techninės patikros liudijimų, taip pat vieno transportavimo pažymėjimo, pagaminimas ir realizavimas. Šių dokumentų pripažinimo netikrais pagrindas yra tai, kad jie išduoti Asociacijos, kuri neturėjo teisės išleisti į teisinę apyvartą tokius dokumentus, ir kad juose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie techninės patikros atlikimą ir jos metu nustatytą transporto priemonės techninę būklę, t. y. kad „transporto priemonė atitinka <...> techninius bei saugos reikalavimus“. Nors nuteistasis argumentuoja, kad tokių dokumentų pagaminimas ir realizavimas buvo teisėtas, tačiau teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka ir juos atmeta.
6. Kaip šioje byloje pagrįstai teismų konstatuota, tiek pagal šiai bylai aktualiu laikotarpiu galiojusį, tiek pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius (SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalis). SEAKĮ 27(1) straipsnis (2013 m. birželio 13 d. redakcija) nustatė baigtinį transporto priemonių registrų valdytojų ir tvarkytojų sąrašą, tačiau D. G. vadovaujama Asociacija šiame sąraše nenurodyta, taigi pretenduoti į transporto priemonių registrų tvarkytojo statusą negalėjo.
7. Pagal Lietuvos Respublikoje nustatytą teisinį reguliavimą (tiek bylai aktualiu laikotarpiu galiojusį, tiek dabar galiojantį), privalomąsias technines apžiūras ir technines ekspertizes leidžiama atlikti tik įmonėms, akredituotoms kaip A tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 1702 (SEAKĮ 29 straipsnio 4 dalis). Iš to išplaukia, kad ir atitinkamus dokumentus, patvirtinančius privalomosios techninės apžiūros atlikimo rezultatus ir leidžiančius transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme, turi teisę išduoti tik tinkamai akredituotas juridinis asmuo. D. G. vadovaujama Asociacija tokios teisės neturėjo ir neturi. Šiame kontekste atmetama ir nuteistojo pozicija, kad sunkiuosius keturračius motociklus jis registravo remdamasis 2006 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-384 „Dėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ 2(1) straipsniu, kuriame nustatyta, kad sunkieji keturračiai motociklai naujai neįregistruojami, o su įregistruotais atliekami taisyklėse nurodyti registro duomenų tvarkymo veiksmai. Akivaizdu, kad minėta norma (įsigaliojo 2013 m. kovo 2 d.) nesuteikė Asociacijai teisės užsiimti tokių transporto priemonių registro tvarkymu, registracijos ir techninės patikros liudijimų išdavimu.
8. Iš teismų nustatytų faktų matyti, kad D. G. vadovaujamos Asociacijos pagamintų ir suinteresuotiems asmenims išduotų transporto priemonių (priekabų) ir jų techninės patikros liudijimų paskirtis buvo klaidinti šių transporto priemonių savininkus ir viešąjį eismą kontroliuojančius pareigūnus dėl tokių transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme teisėtumo. Tai rodo tiek Asociacijos vardu „Facebook“ paskyroje paskelbtos informacijos turinys, tiek liudytojų (transporto priemonių savininkų) parodymai, tiek išduotų liudijimų apipavidalinimas, imituojantis oficialiai išduodamų liudijimų rekvizitus (nurodant modelį, gamybos metus, registracijos ir VIN numerius, masę, duomenis apie variklį, techninės patikros datą bei galiojimo laiką ir kt.). Suteikiant minėtiems dokumentams oficialumo regimybę, juose buvo padarytos nuorodos į Lietuvos Respublikos teisės aktus: Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. 582 ir žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 3D-384 „Dėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“.
Kartu su dokumentais suinteresuoti asmenys gaudavo valstybinių numerių imitacijas. Daug liudytojų patvirtino, kad D. G. garantavo, kad su minėtais dokumentais galima be apribojimų dalyvauti viešajame eisme, ir kad jie tikėjo, kad Lietuvos Respublikoje oficialiai nustatyta būtent tokia minėtų transporto priemonių (kurių neregistruoja VĮ „Regitra“) registravimo ir techninės patikros tvarka, kad Asociacijoje registruota transporto priemonė gauna legalius dokumentus ir dvejus metus gali dalyvauti viešajame eisme.
9. Nuteistojo pozicija, kad jokie įstatymai nedraudžia tokios Asociacijos privačios veiklos, t. y. registruoti transporto priemones, kurių neregistruoja oficialūs registrų tvarkytojai, patikrinti jų techninius parametrus ir išduoti atitinkamus dokumentus, atmestina kaip teisiškai nepagrįsta. Iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonių (priekabų) ir jų techninės patikros dokumentai buvo išduodami ne tam, kad Asociacijos nariai turėtų savo privatų transporto priemonių registrą arba galėtų važinėti šiomis transporto priemonėmis specialiai skirtoje privačioje teritorijoje, o tam, kad su šiais dokumentais minėtomis transporto priemonėmis galima būtų važinėti viešaisiais keliais. Iš jau minėtų teisės aktų normų nedviprasmiškai išplaukia, kad dokumentus, leidžiančius transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme, turi teisę išduoti tik specialius įgaliojimus turintys juridiniai asmenys. Jeigu teisės aktai neleidžia oficialiai užregistruoti tam tikros savadarbės ar kitos nustatytų techninių parametrų neatitinkančios transporto priemonės, taip pat atlikti jai privalomosios techninės apžiūros, tai reiškia, kad tokia transporto priemonė negali dalyvauti viešajame eisme. Kartu tai reiškia, kad joks specialiai neįgaliotas fizinis ar juridinis asmuo neturi teisės užsiimti tokių leidimų išdavimu.
10. Atmestini ir kasatoriaus teiginiai, kad minėtos veiklos teisėtumas gali būti kildinamas iš notaro patvirtintų ir viešajame registre registruotų Asociacijos įstatų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Asociacijos įstatuose (įregistruota Juridinių asmenų registre 2013 m. lapkričio 22 d.) nurodytą tikslą padėti jos nariams įteisinti ir įregistruoti savadarbius automobilius, savaeiges mašinas, traktorius, motociklus ir jų priekabas ar sudaryti kitas galimybes teisės aktų nustatyta tvarka tokioms transporto priemonėms dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų (4.10 punktas) (8 t., b. l. 129). Tačiau byloje nustatyta faktinė D. G. veikla vertintina ne kaip pagalba įteisinti ir įregistruoti minėtas transporto priemones, o kaip netikrų registracijos ir techninės patikros dokumentų pagaminimas ir išdavimas. Minėti D. G. veiksmai netapo teisėti ir įtraukus į Asociacijos įstatus (įregistruota Juridinių asmenų registre 2016 m. vasario 3 d.) tikslą rūpintis tokių transporto priemonių identifikacinių numerių suteikimu, įteisinimu, apskaita, registro tvarkymu, taip pat teikti tokias paslaugas (4.2, 4.6 punktai) (8 t., b. l. 133). Minėtų formuluočių įtvirtinimas Asociacijos įstatuose nereiškia, kad Asociacija tapo oficialia tokių transporto priemonių registro tvarkytoja ir įgijo teisę išduoti dokumentus, leidžiančius tokioms transporto priemonėms dalyvauti viešajame eisme.
11. Kasatoriaus teiginių apie teisėtai vykdytą veiklą nepagrindžia ir kasaciniame skunde esanti nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-79-303/2016, kurioje pasisakyta, kad Asociacijos išduoti transporto priemonės identifikaciniai numeriai negali būti vertinami kaip suklastoti valstybinio numerio ženklai ir kad aptariama situacija galėtų būti vertinama kaip transporto priemonės vairavimas be valstybinio numerio ženklų. Šioje byloje teisėjų kolegija taip pat pasisakė, kad nevertina, ar gali (duomenys neskelbtini) registruoti savadarbes transporto priemones, gaminti ir suteikti joms identifikacinius numerio ženklus, išduoti liudijimus, leisti dalyvauti viešajame eisme, nes tai nėra šios administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas.
Kita vertus, teisėjų kolegija aiškiai nurodė, kad transporto priemones Lietuvos Respublikoje registruoja, valstybinio registracijos numerio ženklus ir transporto priemonių registraciją patvirtinančius dokumentus išduoda bei jų apskaitą vykdo VĮ „Regitra“, kuri yra ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytoja. Konstatuotina, kad šioje atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje priimtos nutarties turinys nepagrindžia kasatoriaus teiginių apie Asociacijos vardu išduotų dokumentų teisėtumą. Atvirkščiai, minėtoje nutartyje teisėjų kolegija akivaizdžiai nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad (duomenys neskelbtini) transporto priemones registruoja ir išduoda joms originalius transporto priemonės numerius įstatymų nustatyta tvarka.
12. Minėta, kad dokumentas, išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti tokios rūšies dokumentą, laikomas netikru. Todėl teismai, nustatę, kad D. G. vadovaujama Asociacija neturėjo teisės užsiimti transporto priemonių ir jų techninės patikros liudijimų išdavimu, ir pripažinę Asociacijos vardu išduotus šiuos liudijimus netikrais dokumentais, teisės taikymo klaidos nepadarė. Konstatuotina ir tai, kad minėtų liudijimų išleidimas į teisinę apyvartą sudarė realias sąlygas pažeisti fizinių asmenų teises ir sukelti teisiškai reikšmingus neigiamus padarinius teisinei tvarkai (suinteresuoti asmenys buvo suklaidinti, kad jų transporto priemonės gali dalyvauti viešajame eisme, dalis jų minėtomis transporto priemonėmis važinėjo viešaisiais keliais, netikrus dokumentus pateikdavo policijai), todėl negali būti traktuojamas kaip vien tik formalaus pobūdžio teisės pažeidimas.
13. Pažymėtina ir tai, kad teisinis reguliavimas, nustatantis, kokie juridiniai asmenys įgalioti vykdyti transporto priemonių registravimą ir leisti joms dalyvauti viešajame eisme, pakankamai aiškus ir suprantamas. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad D. G. galėjo klysti manydamas, jog jo veikla yra teisėta, ir veikti neturėdamas tyčios, būdingos BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytai nusikalstamai veikai. Konstatuotina, kad teismai, pripažinę D. G. kaltu dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir realizavimo, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo
14. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką, tačiau priklausomai nuo to, kokia veiklos rūšimi verčiamasi, šiuo nusikaltimu gali būti kėsinamasi ir į kitus teisinius gėrius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-1073/2020). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste aktualu yra atsakyti į klausimą, ar teismai pagrįstai nustatė, kad nuteistojo veikoje yra neteisėto ūkinės veiklos vykdymo požymių ir kad ši veika yra priešinga būtent verslo tvarkai.
15. Šiame kontekste pabrėžtina, kad valstybė, nustatydama verslo tvarką, įgyvendina savo konstitucinę pareigą reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis). Plačiąja prasme verslo tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas (pvz., CK 2.4, 2.74, 2.77 ir kiti straipsniai, mokesčių įstatymai ir poįstatyminiai aktai, ir t. t.), tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų; nustatomais apribojimais neleistina paneigti tokias esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatas, kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija; pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą; valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti ne atskirų asmenų gerovės, bet būtent bendros tautos gerovės, kuri neturi būti priešpriešinama paties ūkio subjekto, kurio veikla yra reguliuojama, taip pat asmenų, įsteigusių, valdančių tą ūkio subjektą arba kitaip su juo susijusių, gerovei, jų teisėms ir teisėtiems interesams; ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai būtų ribojami daugiau, nei būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, būtų varžoma jų iniciatyva, nesudaroma galimybių jai reikštis (2010 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. sausio 6 d., 2013 m. liepos 7 d., 2015 m. sausio 15 d. nutarimai).
16. Pažymėtina, kad teisinius ekonominės veiklos požymius atskleidžia mokesčių įstatymai. Pvz., Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje individuali veikla apibūdinta kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Šioje normoje nurodytos ir tokios veiklos rūšys: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius; 2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje ekonominė veikla apibūdinta kaip veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno). Prie ekonominės veiklos pagal minėtą įstatymą nepriskiriama darbo veikla, taip pat valstybės ir savivaldybių veikla. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje veikla apibūdinta kaip bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos.
17. Iš minėtų nuostatų išplaukia, kad BK 202 straipsnio 1 dalyje minima ūkinė, komercinė, finansinė ir profesinė veikla suprastina kaip ekonominė veikla, kuria įstatymo įtvirtintomis sąlygomis turi teisę verstis fiziniai ar juridiniai asmenys ir kuriai būdingas siekimas gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, savarankiškumas, tęstinumas, o iš tokios veiklos gaunamos pajamos ir kita ekonominė nauda yra apmokestinimo objektas. Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį tokios veiklos neteisėtumą (kaip būtiną nusikalstamos veikos požymį) lemia tai, kad ji vykdoma neturint licencijos (leidimo), kai ji (jis) reikalinga, ar nesilaikant kitų esminių verslo legalumui keliamų reikalavimų, pvz., neįregistravus juridinio asmens, kai tokia veikla turi teisę verstis tik juridiniai asmenys; nuslėpus individualią veiklą ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus; akivaizdžiai peržengus licencijoje (leidime) apibrėžtas veiklos ribas; licenciją (leidimą) gavus pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2009, 2K-147/2010, 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K- 218-1073/2020 ir kt.). Nusikalstamą veiką, nustatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, nuo analogiškai suformuluoto administracinio nusižengimo (ANK 127 straipsnis) skiria papildomi stambaus masto ir versliškumo požymiai.
18. Nagrinėjamoje byloje D. G. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteistas už versliškai vykdytą veiklą, kuri kaltinime ir teismo nuosprendyje įvardyta kaip ūkinė veikla atliekant privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą, neturint tokiai veiklai leidimo. Ekonominis tokios veiklos pobūdis nustatytas iš to, kad suinteresuoti asmenys, norėdami gauti transporto priemonių registracijos ir techninės patikros liudijimus, turėjo sumokėti narystės Asociacijoje ir liudijimų bei numerių išdavimo mokesčius. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. G. Asociacijos vardu neteisėtai vykdyta veikla nepagrįstai pripažinta ūkine veikla, kuri yra priešinga verslo tvarkai BK 202 straipsnio 1 dalies prasme. Tokia išvada daroma dėl šių argumentų:
18.1. Pirma, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad transporto priemonių techninės apžiūros veikla būtų realiai vykdoma. Nenustatyta, kad D. G. būtų turėjęs kokios nors techninės įrangos tokiai veiklai vykdyti ar specialiai tam tikslui skirtų patalpų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad transporto priemonių techninės patikros liudijimai dažniausiai buvo surašomi pagal suinteresuotų asmenų atsiųstus techninius gamintojo sertifikatus, nuotraukas, pirkimo dokumentus ir pan. Kai kuriais atvejais D. G. apžiūrėdavo transporto priemonę tiesiogiai, tačiau tai buvo daroma tik vizualiai, taigi tokia apžiūra neturi nieko bendro su realiu transporto priemonių techninės būklės ir tinkamumo dalyvauti eisme patikrinimu.
18.2. Antra, kaip buvo minėta pirmiau, suinteresuotiems asmenims, sumokėjusiems reikiamus mokesčius, buvo išduodami netikri transporto priemonių (priekabų) ir jų techninės patikros liudijimai. Jokių kitų D. G. veiksmų, kuriuos būtų įmanoma pripažinti realiai vykdoma ūkine veikla, kaltinamajame akte ir teismų nuosprendžiuose nenurodyta. Už transporto priemonių (priekabų) ir jų techninės patikros liudijimų pagaminimą ir realizavimą D. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Anksčiau minėta, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla gali būti vadinama veikla, kuria įstatymo nustatytomis sąlygomis turi teisę verstis fiziniai ar juridiniai asmenys. Tokios veiklos neteisėtumą ir priešingumą verslo tvarkai BK 202 straipsnio 1 dalies prasme lemia tai, kad ji vykdoma nesilaikant tokios veiklos legalumui keliamų reikalavimų.
Nusikalstamų veikų, iš kurių gaunamos pajamos, darymas (pvz., vagystės, sukčiavimai, prekyba žmonėmis, prekyba narkotikais ar cigaretėmis be nustatyto pavyzdžio banderolių ir pan.) teisiškai neatitinka nei ūkinės, nei kitokios rūšies ekonominės veiklos sąvokos. Be to, tokie veiksmai pirmiausia pažeidžia ne verslo tvarką, o kitus baudžiamųjų įstatymų saugomus teisinius gėrius. Šiame kontekste pažymėtina, kad neteisėtos veiklos sąsajumas su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. verslo tvarka, yra svarbus kriterijus kvalifikuojant tokią veiklą pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218- 1073/2020). Pvz., kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pasisakyta, kad prekyba nusikalstamu būdu gautu turtu negali būti pripažįstama BK 202 straipsnio prasme dar ir vertimusi neteisėta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-358- 303/2015). Tokios veiklos požymių neatitinka ir šioje byloje nustatyti nusikalstami veiksmai gaminant ir realizuojant netikrus dokumentus.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. G. veiksmai įsteigiant Asociaciją ir jai vadovaujant bei jos vardu neregistruotinų transporto priemonių savininkams už pinigus išduodant netikrus tokių transporto priemonių ir jų techninės patikros liudijimus teoriškai galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, kuri nustato baudžiamąją atsakomybę už juridinio asmens, naudojamo neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimą ar vadovavimą jam. Būtent taip teisiškai įvertinta veika galėtų būti pripažinta priešinga BK XXXI skyriaus saugomiems teisiniams gėriams. Kita vertus, tokių kaltinimų D. G. šioje byloje nepareikšta, taigi kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas procesinių bylos nagrinėjimo ribų, neturi teisinio pagrindo spręsti D. G. inkriminuotos veikos perkvalifikavimo klausimą.
20. Konstatuotina, kad teismai, kvalifikavę D. G. veiką pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl to ši bylos dalis nutrauktina. Dėl bylos nagrinėjimo teisme ribų
21. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai, padarę išvadą, jog Asociacijos įstatai ir kiti jos vidaus dokumentai nesuteikia jai teisės vykdyti valstybės institucijoms priskirtas funkcijas, išėjo už kaltinimo ribų, nes šis klausimas nebuvo įtrauktas į kaltinamąjį aktą. Šis teiginys nepagrįstas. Pažymėtina, kad BPK 255 straipsnis, reglamentuojantis bylos nagrinėjimo teisme ribas, nustato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą neįspėjęs apie tai gynybos, esminis baudžiamojo proceso pažeidimas suvaržant teisę į gynybą paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia.
22. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. G. buvo nuteistas tik už tas nusikalstamas veikas, dėl kurių byla buvo perduota teismui. Jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, nesikeitė ir jų kvalifikacija (BK 300 straipsnio 1 dalis, 202 straipsnio 1 dalis), taigi nėra ir pagrindo daryti išvadą dėl pažeistų bylos nagrinėjimo teisme ribų. Teismo išvadų argumentas, kad Asociacijos įstatai ir kiti jos vidaus dokumentai nesuteikia jai teisės atlikti byloje vertinamus veiksmus, tiesiogiai išplaukia iš D. G. pareikšto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 202 straipsnio 1 dalį turinio, todėl nelaikytinas nei naujos faktinės aplinkybės konstatavimu, nei teisės į gynybą suvaržymu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį. Panaikinti teismų nuosprendžių dalį dėl D. G. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti teismų nuosprendžių dalį dėl bausmių, D. G. paskirtų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį, subendrinimo ir palikti galioti D. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą. Kitą teismų nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.