LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 9 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nuteistajam R. L., jo gynėjui advokatui Edvinui Šatui, išteisintajam N. V., jo gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui, išteisintajam V. D., jo gynėjui advokatui Aidui Mažeikai, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Arūno Stankevičiaus ir nuteistojo R. L. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu: S. A. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 223 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, skiriant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, po to bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant tęsti darbą visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. S. A. išteisinta pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl 69 objektų iššvaistymo), neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. R. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant tęsti darbą visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
R. L. išteisintas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl 69 objektų iššvaistymo), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. N. V. ir V. D. išteisinti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, taikytas konfiskavimas R. L. vardu registruotiems automobiliams „Mercedes Benz 1823“, „Mercedes Benz 2631“, „MAN 27.314“. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta konfiskuoti iš R. L. automobilių „Volvo FH12“, „Mercedes Benz“, „KRAZ 250“ vertę atitinkančias sumas – atitinkamai 7819,74 Eur (27 000 Lt), 20 273,40 Eur (70 000 Lt), 7240,50 Eur (25 000 Lt). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – pakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalis dėl galutinių subendrintų bausmių paskyrimo S. A. ir R. L.: Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, S. A. paskirtos bausmės pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), jos vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant S. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. L. paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), jos vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant R. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuteistojo R. L. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų, n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Nagrinėjamoje byloje:
1.1. S. A. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, o R. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nuteisti už šiuos veiksmus, padarytus bendrininkų grupe: S. A., veikdama su padėjėju R. L., būdama UAB ,,G“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) akcininkė ir nuo 2011 m. spalio 25 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. eidama direktoriaus pareigas, žinodama, kad UAB ,,G“ finansinė padėtis yra sunki ir ji nebus pajėgi tęsti įmonės ūkinės veiklos bei vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, iš anksto žinodama, kad F. D. (F. D.) UAB „G“ bendrovės akcijų neįgis, direktoriumi nebus ir bendrovės turto neperims bei nevaldys, ne anksčiau kaip 2012 m. spalio 22 d. Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė žinomai netikrus dokumentus: 2012 m. spalio 22 d. UAB „G“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; 2012 m. lapkričio 2 d. UAB „G“ vienintelės akcininkės sprendimą; 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „G“ ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo aktą Nr. SA-FD 12-11 su priedu Nr. 1SA-FD 12-11; 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „G“ keturis dokumentų perdavimo aprašus (be numerių).
S. A. taip pat kartu su R. L. pasirašė žinomai netikrus dokumentus: 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės „MAN 33.463“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 75 000 Lt vertės pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės „Mercedes Benz 817“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 70 000 Lt vertės pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės „Mercedes Benz 2631“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 120 000 Lt vertės pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės „Volvo FH12“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 27 000 Lt vertės pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės „Mercedes Benz 1823“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 40 000 Lt vertės pirkimo–pardavimo sutartį, 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės „MAN 27314“ (valst.
Nr. (duomenys neskelbtini)) 65 000 Lt vertės pirkimo–pardavimo sutartį ir 2012 m. spalio 25 d. transporto priemonės „KRAZ 250“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 25 000 Lt vertės pirkimo– pardavimo sutartį. Šiuose dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad F. D. tampa UAB „G“ direktoriumi, S. A. parduoda, o F. D. perka 100 proc. UAB ,,G“ akcijų už 950 100 Lt (275 167 Eur) sumą, kad F. D. perima 2012 m. lapkričio 22 d. perdavimo–priėmimo akte nurodytą turtą, kad R. L. už sutartyse nurodytą kainą perka transporto priemones minėtų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu. Šių netikrų dokumentų pagrindu laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. nurodytas transporto priemones ir 70 000 Lt vertės puspriekabę ,,ES-GE 6S04 BG 805“ išgabenus iš UAB ,,G“ gamybinės bazės, esančios (duomenys neskelbtini), ir šias transporto priemones neteisėtai įregistravus R. L. vardu, buvo iššvaistytas S. A. žinioje esantis didelės vertės UAB „G“ turtas ir UAB „G“ padaryta 142 493,04 Eur (492 000 Lt) turtinė žala.
1.2. S. A. taip pat nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad neišsaugojo UAB ,,G“ buhalterinės apskaitos dokumentų, jie dingo iš UAB ,,G“ biuro, dėl to laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. visiškai negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio.
1.3. S. A., R. L., N. V. ir V. D. išteisinti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo tuo, kad, veikdami kartu, iš UAB ,,G“ gamybinės bazės išgabenus bendros 428 521,77 Eur (1 479 600 Lt) vertės turtą (69 objektus), iššvaistė UAB ,,G“ turtą.
1.4. N. V. ir V. D. išteisinti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį dėl kaltinimo tuo, kad jie, veikdami kartu su S. A. ir R. L., parengę planą, kaip pagamintų netikrų dokumentų pagrindu imituoti UAB ,,G“ akcijų pardavimą bei turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą Austrijos Respublikos piliečiui F. D., pasisavino didelės vertės – 146 113,15 Eur (504 499,50 Lt) UAB ,,G“ turtą, taip iš viso padarė UAB ,,G“ didelę – 96 877,75 Eur (334 499,45 Lt) turtinę žalą.
1.5. N. V. ir V. D. taip pat išteisinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad paslėpė UAB ,,G“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. visiškai negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio.
II. Kasacinių skundų argumentai
2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. Stankevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Lietuvos apeliacinis teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismo posėdyje apeliacinio bylos nagrinėjimo metu prokurorė pateikė prašymą atlikti įrodymų tyrimą, apklausti nuteistąjį R. L. apie jo paties prokurorui siųstą elektroninį laišką, kuriame išteisintuosius N. V. ir V. D. jis susiejo su UAB „G“ turto realizavimu po to, kai akcijos fiktyviai buvo parduotos F. D., taip pat atlikti ekspertizę ir nustatyti, kas (R. L., S. A., N. V. ar V. D.) surašė ir pasirašė puspriekabės ES-GE pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau abu prašymai buvo atmesti. Netenkindamas prokuroro prašymo atlikti įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniu skundu, taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas. Laiške R. L. N. V. ir V. D. sieja su UAB „G“ pasisavintu ir iššvaistytu turtu dar tada, kai UAB „G“ akcijos buvo fiktyviai parduotos F. D. Tai, kad šie asmenys yra atsakingi dėl šios bendrovės turto pasisavinimo ir iššvaistymo, R. L. nurodo ir dar viename 2020 m. liepos 17 d. prokurorui siųstame elektroniniame laiške. Taigi R. L. apklausa apeliacinės instancijos teisme būtų informatyvi ir, tikėtina, pašalinanti prieštaravimus tarp S. A., R. L., N. V. ir V. D. parodymų bei leistų patikrinti kitus byloje esančius įrodymus.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokurorės prašymą skirti rašysenos ekspertizę ir nustatyti, kas surašė ir pasirašė puspriekabės ES-GE pirkimo–pardavimo sutartį, neįvertino šio proceso veiksmo galimo rezultato. Poreikis ištirti puspriekabės ES-GE pirkimo–pardavimo sutartį (4 t., b. l. 74) kilo tada, kai R. L. advokatas apeliaciniu skundu atkreipė dėmesį į šio dokumento pasirašymo aplinkybes ir turinį. Iš puspriekabės ES-GE pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad joje R. L. parašas skiriasi nuo kitų jo parašų nagrinėjamos bylos procesiniuose dokumentuose. Nustačius, kad minėtą dokumentą pasirašė ne R. L., dėl šių aplinkybių pastarasis turėtų būti apklaustas. Be to, ekspertiniu tyrimu buvo siekiama ne tik nustatyti, ar šį dokumentą pasirašė R. L., bet ir nustatyti, ar šį dokumentą pasirašė N. V., V. D., ar S. A. Nustačius, kad dokumentą pasirašė vienas iš jų, ši aplinkybė akivaizdžiai lemtų galutinį sprendimą nagrinėjamoje byloje.
2.3. Be to, teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, neužtikrino nuteistajam R. L. realios gynybos. Teismas, pripažinęs, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vadovaudamasis BPK 51 straipsniu, R. L. paskyrė advokatę J. T. Litvinskienę. Teismo posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl galimybės bylą nagrinėti nedalyvaujant R. L., advokatė prašė bylos nagrinėjimą atidėti, nes nedalyvaujant ginamajam negali visiškai ir tinkamai įgyvendinti jo teisės į gynybą. Tam pritarė ir prokurorė. Tačiau teismas dėl advokatės pareikšto prašymo nepasisakė, priimdamas sprendimą nagrinėti bylą R. L. nedalyvaujant, apsiribojo tik jo neatvykimo priežasčių vertinimu. Posėdžio metu advokatė dar kartą nurodė, kad skundą rašė ne ji ir, kadangi jos ginamasis posėdyje nedalyvauja, ji gali tik pakartoti apeliaciniame skunde kito advokato išdėstytus prašymus. Baigiamųjų kalbų metu advokatė apsiribojo prašymu tenkinti ginamojo R. L. gynėjo paduotą apeliacinį skundą, o prokuroro – atmesti. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo R. L. gynyba apeliacinės instancijos teisme buvo formali, t. y. aptariama situacija nebūtų buvusi kitokia, jeigu advokatė apskritai nebūtų dalyvavusi teismo posėdyje.
3. Kasaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas iš esmės pažeidžiant BPK 22 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio 8 dalies, 51 straipsnio, 322 straipsnio 1 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo iš esmės pažeista R. L. teisė į gynybą, nes neleista gintis per pasirinktą gynėją, o teismo paskirtai gynėjai nebuvo suteikta galimybė įgyvendinti ginamojo teisę į gynybą.
3.2. Apeliacinį skundą R. L. sutikimu pateikė advokatas E. Šatas. R. L. gavo pranešimą apie bylos nagrinėjimą 2020 m. vasario 20 d., pranešime buvo nurodyta, kad jis turi teisę dalyvauti teismo posėdyje. Atsižvelgdamas į turimą teisę (BPK 322 straipsnio 2 dalis), taip pat į tai, kad byloje paduotas ir prokuroro apeliacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, R. L. pageidavo pasinaudoti savo teise dalyvauti apeliaciniame bylos nagrinėjime ir pateikti teismui atskirus prašymus. Tačiau 2020 m. vasario 20 d. paskirtame teismo posėdyje jis negalėjo dalyvauti dėl sveikatos problemų (teismui buvo pateiktas nedarbingumo pažymėjimas, išduotas 2020 m. vasario 20– 27 d. laikotarpiui), todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2020 m. gegužės 12 d., kartu suplanuotas ir kitas teismo posėdis 2020 m. birželio 5 d. Tačiau 2020 m. balandžio 20 d. R. L. su advokatu sudaryta sutartis nutrūko, apie tai advokatas informavo teismą.
R. L. pradėjo ieškoti kito advokato ir rengėsi atvykti į bylos nagrinėjimą 2020 m. gegužės 12 d., tačiau dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu šalyje paskelbto karantino teismo posėdis buvo atidėtas. Dėl šios priežasties, taip pat dėl savo sveikatos būklės R. L. neturėjo galimybės susitikti su advokatu ir pasirinkti norimo gynėjo. 2020 m. birželio pradžioje R. L. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl itin pablogėjusios sveikatos būklės, jis negalėjo vaikščioti, buvo nedarbingas nuo 2020 m. birželio 4 d. iki rugpjūčio 14 d. 2020 m. birželio 2 d. apie nedarbingumą R. L. informavo teismą, o negavęs atsakymo, 2020 m. birželio 5 d. papildomai kreipėsi į teismą. 2020 m. birželio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu R. L. interesams atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta ir teismo nutartimi paskirta gynėja advokatė J. T. Litvinskienė.
R. L. nebuvo žinoma apie jam paskirtą gynėją, o ir pati gynėja patvirtino, kad su R. L. nebuvo susisiekusi, su juo nebendravo, apie bylą ir ginamojo prašymų turinį jokios informacijos nežino, dėl to, negalėdama visiškai įgyvendinti R. L. teisės į gynybą, prašė bylos nagrinėjimą atidėti. Atsižvelgdama į gynėjos argumentus, tam pritarė ir prokurorė, tačiau teismas jų nepaisė, siekdamas formaliai įgyvendinti BPK 322 straipsnio 1 dalies imperatyvą dėl privalomo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, išnagrinėjo bylą iš esmės per vieną teismo posėdį.
3.3. Iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad nei R. L., nei jo gynėja nesiekė vilkinti proceso, kuriame buvo siekiama įrodyti R. L. nekaltumą. R. L. siekė dalyvauti procese, visada iš anksto stengėsi informuoti teismą apie savo dalyvavimo galimybes. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl Lietuvoje paskelbto karantino, o vėliau ir dėl blogos sveikatos būklės, apie kurią teismas buvo informuotas iš anksto, R. L. neturėjo objektyvios galimybės susirasti norimo gynėjo, kuris gintų jo interesus. Apeliaciniame bylos nagrinėjime dalyvavusi teismo paskirta advokatė, kaip ji pati pripažino, negalėjo įgyvendinti savo kaip gynėjos funkcijų, įtvirtintų BPK 17 straipsnyje. Taip buvo iš esmės pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė į gynybą bei teisė gintis per pasirinktą gynėją (BPK 22 straipsnio 2 dalis, 44 straipsnio 8 dalis).
3.4. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde buvo prašoma apklausti nuteistąjį R. L. dėl aplinkybių, susijusių su transporto priemonių įsigijimu, perleidimu ir kt.; apklausti kaip liudytojus asmenis, skolinusius R. L. pinigus transporto priemonėms įsigyti; paskirti ekspertizę, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės perdavimo–priėmimo aktuose ir bendrovės kasos pajamų orderiuose kaip transporto priemones perduodantis ir pinigus priimantis asmuo pasirašė tas pats asmuo. Taigi tam, kad būtų tinkamai išspręsti apeliaciniame skunde nurodyti prašymai ir byla būtų patikrinta tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, buvo būtina nuteistajam ar jo gynėjui suteikti objektyvią galimybę pateikti prašymus, detalizuojančius apeliaciniame skunde pateiktus prašymus, ir imtis veiksmų, kad raštu pateikti prašymai būtų tinkamai išnagrinėti. Tačiau to nebuvo padaryta.
3.5. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nesprendė ir nepasisakė dėl esminių klausimų, kurie buvo keliami apeliaciniame skunde, t. y. dėl aplinkybių, kuriomis buvo įsigyti automobiliai (asmenys, skolinę R. L. pinigus, ir t. t.), dėl ekspertizės paskyrimo ir kt. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tuo atveju, kai apeliacinė institucija yra kompetentinga spręsti bylą iš esmės, t. y. spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, tokio proceso metu asmeniui turi būti suteikiamas toks pats teisės į teisingą teismą apsaugos lygis, kaip ir pirmojosios instancijos teisme (2000 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. 30546/96 byloje Loffler prieš Austriją, 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. 53203/99 byloje Vanyan prieš Rusiją), bylos šalims turi būti sudaryta galimybė apklausti liudytoją ar nukentėjusįjį, pati bylos šalis turi nuspręsti, ar nori užduoti klausimus ar pateikti argumentus prieš kitos bylos šalies pateiktus (papildomus) parodymus (2002 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. 24430/94 byloje Lanz prieš Austriją). Tinkamai neišnagrinėjęs nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neobjektyvų nuosprendį.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo R. L. kasacinis skundas tenkintinas, prokuroro A. Stankevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Dėl teisės į gynybą užtikrinimo
5. Pagal Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, BPK 10 straipsnio 1 dalį kiekvienam įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą. Teisė turėti gynėją yra įtvirtinta ir BPK 21, 22 straipsniuose. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, gintis pats arba per pasirinktą gynėją (BPK 44 straipsnio 7 ir 8 dalys). Gynėjo kvietimo, paskyrimo ir atsisakymo nuo jo tvarka nustatyta BPK 50–52 straipsniuose. Atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba, nurodyti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Šis sąrašas nėra baigtinis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę pripažinti, kad gynėjui dalyvauti būtina ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo (kaltinamojo) teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami (BPK 51 straipsnio 2 dalis).
6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime nurodė, kad Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo R. L. kasacinio skundo argumentus dėl pažeistos teisės į gynybą, pripažįsta juos pagrįstais. Iš bylos medžiagos matyti, kad artėjant 2020 m. gegužės 12 d. paskirtam apeliacinės instancijos teismo posėdžiui, grįžus nuteistajam R. L. neįteiktam teismo šaukimui (23 t., b. l. 54, 55), teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi paskyrė nuteistajam R. L. gynėją advokatę J. T. Litvinskienę (23 t., b. l. 57a). 2020 m. gegužės 6 d. proceso dalyviai buvo informuoti, kad 2020 m. gegužės 12 d. posėdis neįvyks, o 2020 m. gegužės 29 d. proceso dalyviai buvo informuoti, kad teismo posėdis paskirtas 2020 m. birželio 5 d. (23 t., b. l. 58–66). 2020 m. birželio 5 d. posėdyje buvo apsvarstytas klausimas dėl galimybės pradėti nagrinėti bylą į posėdį neatvykus nuteistajam R. L. Posėdžio pirmininkas informavo kitus proceso dalyvius, kad buvo gautas R. L. laiškas su pridėta „Sodros“ pažyma, kurioje nurodoma, kad jam dėl ligos išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Paklausus proceso dalyvių dėl galimybės nagrinėti bylą nedalyvaujant nuteistajam R. L., teismo paskirta gynėja advokatė J. T. Litvinskienė prašė bylos nagrinėjimą atidėti, nes, į posėdį neatvykus jos ginamajam, ji negalės visiškai ir tinkamai realizuoti jo teisės į gynybą. Tokią savo išvadą advokatė motyvavo tuo, kad negynė nuteistojo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis su ja jokių kontaktų neturėjęs, dėl nuteistojo apeliacinį skundą padavė kitas gynėjas, tame skunde prašoma atlikti konkrečių įrodymų tyrimą ir apklausti jos ginamąjį, todėl, ginamajam nedalyvaujant, ji negalės apsispręsti dėl įrodymų tyrimo apimties. Išgirdusi tokį advokatės paaiškinimą, posėdyje dalyvavusi prokurorė pareiškė, kad bylos nagrinėti negalima, ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti.
Tačiau teisėjų kolegija vis dėlto atsisakė tenkinti paskirtos gynėjos ir prokurorės prašymus atidėti posėdį (23 t., b. l. 73–74). Vėliau, pasisakydama posėdžio metu, gynėja pareiškė, kad situacijoje, kai apeliacinį skundą parašė ne ji, nuteistajam nedalyvaujant, ji gali tik prašyti teismo atlikti procesinius veiksmus, kurie išdėstyti apeliaciniame skunde, o savo baigiamojoje kalboje gynėja, nesigilindama į bylos aplinkybes, tik prašė tenkinti kito gynėjo paduotą apeliacinį skundą ir atmesti prokurorės apeliacinį skundą (23 t., b. l. 74–75, 77–78).
8. Pažymėtina, kad BPK 45 straipsnyje nustatyta teismo pareiga užtikrinti proceso dalyviams galimybę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Teismas, pripažindamas, kad proceso dalyvis baudžiamojoje byloje turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagal BPK 51 straipsnį, privalo užtikrinti, kad ši pagalba būtų realiai įgyvendinta. Kai teismo paskirtas gynėjas informuoja teismą, kad jis nėra pasiruošęs realiai ginti kaltinamojo, ir nurodo tokios situacijos priežastis, teismas privalo imtis priemonių šioms priežastims pašalinti. Nagrinėjamoje byloje teismas iš esmės leido dalyvauti posėdyje gynėjai, kuri nurodė aiškias priežastis, kodėl negali tinkamai atlikti savo procesinės pareigos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į didelę bylos apimtį ir sudėtingumą, į trumpą laiką, per kurį paskirta gynėja galėjo susipažinti su bylos medžiaga ir pasiruošti tinkamai atstovauti ginamojo interesams, taip pat pačios gynėjos išsakytą poziciją byloje, pripažįsta apeliacinės instancijos teismo sprendimą netenkinti gynėjos ir prokurorės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržyta nuteistojo R. L. BPK 10 straipsnyje, 44 straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtinta teisė į gynybą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to nuteistojo R. L. gynėjo paduotas apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas iš naujo užtikrinant nuteistajam realią galimybę įgyvendinti įstatymo garantuojamą teisę į gynybą. Dėl įrodymų tyrimo
9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro kasacinį skundą, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė kurias nors baudžiamojo proceso normas atsisakydamas atlikti įrodymų tyrimą ir netenkindamas byloje dalyvaujančios prokurorės prašymo skirti rašysenos ekspertizę bei nustatyti, kas surašė ir pasirašė puspriekabės ES-GE pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat apklausti nuteistąjį R. L. apie aplinkybes, nurodytas jo paties prokurorui siųstame elektroniniame laiške, ir kt. Klausimai, kokie proceso dalyvių prašymai dėl įrodymų tyrimo pagrįsti, o kurie nepagrįsti, nes negali lemti bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos dalis. Kita vertus, iš naujo nagrinėjant R. L. gynėjo paduotą apeliacinį skundą, neišvengiamai teks išspręsti klausimus, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė UAB „G“ priklausančių transporto priemonių faktines aplinkybes ir šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų ratą, ar pagrįstai iš R. L. konfiskuotos automobilių „Volvo FH12“, „Mercedes Benz“, „KRAZ 250“ vertę atitinkančios sumos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad naujai nagrinėti apeliacine tvarka perduotina visa baudžiamoji byla, o ne tik jos dalis dėl nuteistojo R. L. nuteisimo.
10. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nustatant šios bylos nagrinėjimo ribas ir užtikrinant BPK 386 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto principo non reformatio in peius (draudžiama keisti kaltinimą į blogąją pusę) laikymąsi, būtina atsižvelgti į tai, kad kasacine tvarka nebuvo skundžiami klausimai dėl iššvaistyto UAB „G“ turto apimties ir vertės, taip pat S. A. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu, n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 16 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.