Byla 2K-252-628/2024

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. lapkričio 26 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui, K. J., kuriam byla nutraukta, gynėjui advokatui Teisučiui Milickiui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo K. J., padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojo Ž. P. atsakomybėn be užstato, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 6 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų, n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. K. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 226 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo, t. y. kad, pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) pareigūnams, savo naudai pats tiesiogiai 2022 m. lapkričio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne anksčiau kaip 2022 m. lapkričio 29 d., apie 15.00 val. kavinėje ,,Villa Alicante“, esančioje Padekaniškių g. 8, Vilniuje, pareikalavo iš L. J. (L. J.) 2000 Eur kyšio, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime pakeistų L. J. procesinį statusą iš specialiojo liudytojo į liudytojo.

2. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, K. J. 2023 m. sausio 13 d. apie 18.25 val. kavinėje ,,Villa Alicante“, galvos linktelėjimu sureaguodamas į L. J. parodytus du pirštus ir pasakymą ,,su trimis nuliais“, savo naudai pats tiesiogiai susitarė priimti iš L. J. 2000 Eur kyšį, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus.

3. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. sausio 19 d. apie 18.45 val. šalia kavinės ,,Villa Alicante“, esančios Padekaniškių g. 8, Vilniuje, K. J. savo naudai pats tiesiogiai iš L. J. priėmė 2000 Eur kyšį, pažadėjęs paveikti FNTT pareigūnus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus.

II. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

4. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis atleisti K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neatitinka šio asmens padaryto apysunkio korupcinio nusikaltimo, kuriuo padaryta žala valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, pavojingumo pobūdžio ir laipsnio bei kitų konkrečių šioje byloje nustatytų veikos padarymo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl BK 40 straipsniui taikyti reikšmingų aplinkybių iš esmės nepasisakyta ir jos nevertintos, apsiribota tik formaliu konstatavimu, kad K. J. teisiamas pirmą kartą, padarė apysunkę nusikalstamą veiką, kuri yra atsitiktinio pobūdžio, o bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų teisės taikymo klaidų ir taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 40 straipsnio ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas; be to, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Visa tai lėmė, jog, nesant įstatyme nustatytų pagrindų bei sąlygų, K. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neatliekant jo padaryto nusikaltimo individualizuoto teisinio vertinimo, atsižvelgiant į BK 40 straipsnio nuostatas.

4.2. Aplinkybė, kad K. J. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai ir kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, negali būti vertinama atsietai nuo jo padaryto nusikaltimo pavojingumo, tęstinio pobūdžio, inkriminuotų nusikalstamų veikų skaičiaus, padarytos žalos, kaltininko vaidmens padarant nusikalstamą veiką bei jo asmenybės ypatumų. K. J. padarytas nusikaltimas yra bendra virš pusantro mėnesio trukusi tęstinė veika, susidedanti iš trijų atskirų ir savarankiškų, skirtingais veiksmais pasireiškusių alternatyvių veikų – reikalavimo duoti kyšį, susitarimo priimti kyšį ir šio kyšio priėmimo, kiekviena iš šių veikų, paimta atskirai, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 226 straipsnio 2 dalį. Nors tai nekeičia K. J. padarytos veikos kvalifikavimo, tačiau yra reikšmingas ir svarbus veiksnys sprendžiant dėl kaltininko padarytos veikos pavojingumo ir taikant jam BK 40 straipsnio nuostatas.

4.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo yra suformuluota taisyklė, kad jeigu kvalifikavimo požiūriu padaryta tęstinė veika vertinama kaip vienas nusikaltimas ir tuo pagrindu laikoma, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tai tokia teisinė išvada neturėtų užgožti šios veikos ypatybių svarbos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas K. J. padarytos tęstinės nusikalstamos veikos ypatumų ir ją sudarančių nusikalstamų veiksmų apimties plačiau neanalizavo ir šios veikos individualizuoto įvertinimo BK 40 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo požiūriu nepateikė. Be to, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 4.3.1 papunktyje padaryta šiurkšti klaida nurodant, kad K. J. padarė tik dvi BK 226 straipsnio 2 dalyje nurodytas alternatyvias veikas: pareikalavo kyšio ir susitarė priimti kyšį.

Ta pati klaida yra padaryta ir skundžiamos nutarties 4.6.2 papunktyje, taip pat kyšio priėmimo veika nėra aprašyta ir skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalyje, kurioje aprašoma pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė (skundžiamos nutarties 1.1.1 ir 1.1.2 punktai). Taigi, iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentų išplaukia, kad teismo požiūriu K. J. padarytas nusikaltimas susideda tik iš dviejų laiko požiūriu viena nuo kitos nutolusių nusikalstamų veikų – kyšio pareikalavimo ir susitarimo šį kyšį priimti.

4.4. Taip buvo padarytas tiek BPK 332 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes nutarties aprašomojoje dalyje nenurodytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės (kiek tai susiję su K. J. veiksmais priimant kyšį), tiek BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes dėl šios dalies prokuroro apeliacinio skundo 3.10, 3.12, 3.15, 3.20 punktuose nurodyti esminiai argumentai, susiję su K. J. kyšio priėmimo veika, BK 40 straipsnio taikymo ir K. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrįstumo aspektu liko neišnagrinėti, nebuvo įvertinta visa K. J. padaryta prekybos poveikiu veika, susidedanti tiek iš kyšio reikalavimo, tiek iš susitarimo priimti kyšį, tiek ir iš kyšio priėmimo.

4.5. K. J. padarytos nusikalstamos veikos tęstinis pobūdis, BK 226 straipsnio 2 dalies sudėtį sudarančių jo padarytų savarankiškų veikų skaičius ir paties K. J. vaidmuo padarant šias nusikalstamas veikas yra esmingai svarbios aplinkybės vertinant kaltininko veiksmus tiek nusikaltimo pavojingumo, tiek galimybės jam taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą aspektu. K. J. neteisėti veiksmai truko apie pusantro mėnesio (nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. sausio 19 d.). Per šį laiką jis padarė ne dvi, kaip klaidingai nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, o tris BK 226 straipsnio 2 dalyje nurodytas veikas – reikalavo kyšio, susitarė kyšį priimti ir galiausiai šį kyšį priėmė. Jau po pirmųjų susitikimų su liudytoju L. J. K. J. turėjo galimybę pasirinkti nutraukti savo nusikalstamus veiksmus ir jų nebetęsti, tačiau to nepadarė ir toliau atliko ištisą seką aktyvių, sąmoningų ir kryptingų veiksmų savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti. Taigi, K. J. veiksmai, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų apimtį ir šiais veiksmais pažeidžiamos įstatymo vertybės svarbą, truko pakankamai ilgą ir BK 40 straipsnio taikymo (negalimumo jo taikyti) požiūriu reikšmingą laiko tarpą.

4.6. Skundžiamoje nutartyje taip pat padaryta klaida konstatuojant, kad K. J. padaryta veika buvo kontroliuojama atliekant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus (nutarties 4.6.2 papunktis). Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas ir nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų bei kitų procesinės prievartos priemonių taikymas sankcionuotas tik po to, kai K. J. jau buvo padaręs vieną iš BK 226 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų – pareikalavo kyšio iš L. J. (ir šis apie tai pranešė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai). Taigi, K. J. tiesioginė tyčia prekiauti poveikiu buvo susiformavusi dar iki apie tai tapus žinoma teisėsaugos institucijoms; jo padaryti veiksmai buvo intensyvūs ir nenutrūko tol, kol jis neįgyvendino viso suplanuoto savo nusikalstamo sumanymo. Šios byloje nustatytos aplinkybės taip pat rodo, kad K. J. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, spontaniška ir neapgalvota. Tokie K. J. veiksmai aiškiai yra pavojingesnio pobūdžio nei viena nusikalstama veika.

4.7. Vertinant šios nusikalstamos veikos pavojingumą, reikšminga aplinkybė yra ir ta, jog būtent K. J. pats inicijavo FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą, kuriame L. J. buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas. T. y. K. J. pats iš anksto tyčia sukūrė situaciją, sudarančią pagrindą iš L. J. reikalauti kyšio už jo siūlomą neteisėtą „pagalbą“. Kita svarbi aplinkybė – tai, kad L. J. su K. J. bendravo kaip su buvusiu FNTT direktoriumi. Taip K. J. sudarė įspūdį, kad turi ryšių ir pažinčių FNTT ir turi galimybių paveikti šios institucijos pareigūnų priimamus procesinius sprendimus. Į šiuos prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus esminius argumentus apeliacinės instancijos teismas iš esmės neatsižvelgė, jų skundžiamoje nutartyje neaptarė.

4.8. Taip pat apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos, įpareigojančios teismus taikant BK 40 straipsnio nuostatas nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bylose apsvarstyti, ar išties tokį nusikaltimą padaręs kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-l96-697/2018). K. J. yra aukštas ir atsakingas pareigas teisėsaugos institucijoje ėjęs asmuo – buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius, vidaus tarnybos generolas. Nusikalstamos veikos padarymo metu K. J. buvo 54 metų amžiaus, kelis aukštuosius išsilavinimus turintis asmuo.

Prieš tai K. J. ilgą laiką buvo skirtingų teisėsaugos institucijų, kuriose ėjo skirtingo lygio vadovaujamas pareigas, valstybės tarnautoju. Tad jis – visiškai susiformavusi ir brandi, didelę gyvenimišką ir profesinę patirtį bei susiformavusių asmeninių vertybių sistemą turinti asmenybė. K. J., kaip buvusio aukščiausios grandies teisėsaugos institucijos vadovo, turimos specialios žinios ir kompetencijos, aukštasis teisinis ir ekonominis išsilavinimai nusikaltimo padarymo metu jam leido aiškiai suvokti savo veiksmų (prekybos poveikiu) neteisėtą ir nusikalstamą pobūdį. Dėl tokių buvusio aukšto rango teisėsaugos pareigūno tęstinio pobūdžio korupcinių nusikalstamų veiksmų kilo didelis atgarsis visuomenėje. Taip pat buvo neišvengiamai pakenkta jo buvusios darbovietės – FNTT – autoritetui ir reputacijai, su tuo teisminio nagrinėjimo metu sutiko ir pats K. J.

4.9. Be to, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, netinkamai nustatė dvi būtinąsias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygas, nurodytas BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte ir 3 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė ir šios teisės taikymo klaidos.

4.10. Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos taikyti laidavimą kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad ši sąlyga imperatyviai nurodo, jog asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Šioje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas be pakankamo pagrindo konstatavo, kad K. J. savo kaltę pripažino jau pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Darydami tokias išvadas, teismai pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes iškraipė byloje esančių įrodymų turinį. Pirmojoje įtariamojo apklausoje, kuri įvyko 2023 m. sausio 19 d., K. J. nurodė, kad dėl jam inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta tik iš dalies. Šios apklausos metu K. J., pripažinęs prekybos poveikiu faktą, nepripažino esminės ir reikšmingos aplinkybės, kad jis iš L. J. tiesiogiai reikalavo 2000 Eur kyšio.

Taip pat nepripažino jokių kitų jam pareikštame įtarime nurodytų inkriminuoto prekybos poveikio nusikaltimo aplinkybių. Antrosios įtariamojo apklausos metu (2023 m. sausio 20 d.) K. J. dėl savo kaltės nurodė, kad pasilieka prie 2023 m. sausio 19 d. apklausos protokole išreikštos savo pozicijos. Trečiosios įtariamojo apklausos metu (2023 m. birželio 27 d.) K. J. parodė, kad šiuo klausimu, ar prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuomonės nereikš. Taigi, tik paskutinės – ketvirtosios įtariamojo apklausos metu (2023 m. birželio 29 d.) K. J. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai; tą pačią dieną jo gynėjas byloje pateikė prašymą atleisti K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

4.11. Tokie duomenys rodo, kad K. J. nebuvo nuoseklus – savo kaltę pripažino tik pateikus prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, savo kaltę pripažino su tam tikromis išlygomis, tik iš dalies, stengdamasis sušvelninti ir pateisinti savo veiksmus (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pinigus iš L. J. paėmė už neoficialias teisines paslaugas, o bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu parodė, kad STT pareigūnai jį provokavo paimti kyšį). Toks K. J. procesinis elgesys neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto itin griežto reikalavimo – visiškai prisipažinti padarius nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias reikšmingas aplinkybes ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.

4.12. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmuo turi ne tik visiškai pripažinti savo kaltę, bet ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Šios laidavimui taikyti būtinos aplinkybės byloje taip pat nėra, o ją konstatavęs apeliacinės instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą. K. J. parodymai, kiek tai susiję su kyšio priėmimu: „labai gailiuosi, kad siūliau neoficialias teisines paslaugas“, „tai reikia suprasti, kad jie iš anksto suprasdami provokavo mane paimti pinigus“, „pripažįstu, kad padariau nusikaltimą, bet prokuroras taip pat turėtų atsižvelgti, kad nebuvau iniciatorius visos šios istorijos“, „noriu paminėti, kad tuo klausimu pasielgiau pilietiškai“, „nesvarbu, kad nuo 2017 metų nedirbu (FNTT), bet tas mano padarytas nusikaltimas pateko į žiniasklaidą. Tai didele dalimi prisidėjo patys prokurorai, kadangi, man esant areštinėje ir dar nesant apklaustam, žiniasklaidoje jau buvo pranešimas apie tai, kad aš sulaikytas, nors tokia informacija turėjo būti nuasmeninta, tačiau nebuvo“, „darydamas šį nusikaltimą maniau, kad nieko blogo nedarau“, nepatvirtina nei kad K. J. visiškai pripažino savo kaltę, nei kad jis iš tiesų gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką ir neigiamai vertina savo elgesį.

4.13. Todėl šioje byloje K. J. netinkamai pritaikytas ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas – be pagrindo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. K. J. formalus ir su tam tikromis išlygomis pareikštas kaltės pripažinimas bei išreikštas gailėjimasis yra daugiau susiję su šioje baudžiamojoje byloje surinktais jo kaltės įrodymais ir noru būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o ne parodo asmens nuoširdų ir tikrąjį požiūrį į padarytą veiką. Ši pirmosios instancijos teismo padaryta teisės taikymo klaida skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje liko neištaisyta.

4.14. Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties įstatyme nustatytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Teismų argumentai dėl Ž. P. galimybės BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių kontekste daryti K. J. teigiamą įtaką yra išimtinai formalūs ir deklaratyvūs ir neatitinka paties laiduotojo teisme duotų paaiškinimų. Ž. P., apklaustas teisme, negalėjo plačiau paaiškinti ir nurodyti, kokiais konkrečiais veiksmais ir kokiu būdu ateityje pasireikštų jo, kaip laiduotojo, teigiama įtaka K. J. Ž. P. teisme pateikti argumentai nėra pakankami pagrįsti, kad asmuo gali daryti akivaizdžią teigiamą įtaką kaltininkui.

K. J. ir Ž. P. siejantis formalios pažinties ryšys, susiformavęs abiejų buvusios tarnybos pagrindu, nėra nei glaudus, nei artimas, kad galėtų turėti realios teigiamos įtakos nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Ž. P. argumentas, kad K. J. gali paveikti savo asmeniniu pavyzdžiu, taip pat nėra įtikinamas ir pakankamas spręsti apie laiduotojo realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, kadangi šis jo asmeninis pavyzdys, be kita ko, ir kaip buvusio STT vadovo, su juo tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek nusikaltimo darymo metu bendravusio K. J. nuo tęstinės korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo neatgrasė. K. J. yra brandi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių sistemą. Savo profesinėje srityje jis ėjo aukštas vadovaujamas pareigas teisėsaugos institucijoje ir pats galėjo daryti įtaką kitų žmonių elgesiui.

Toks asmuo ir be jokio papildomo auklėjamojo poveikio privalo laikytis įstatymų ir nedaryti nusikalstamų veikų.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. Lauciaus kasacinis skundas tenkintinas. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. J. dėl BK 226 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

7. Prokuratūros pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, kad, atleisdami K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK nuostatų pažeidimų – neįvertino visų šiam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių, laidavimą taikė nesant tam visų įstatyme nustatytų sąlygų.

8. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-134- 1073/2018, 2K-67-942/2019, 2K-114-628/2019 ir kt.). Įstatyme nustatyta, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas asmeniui, kuris pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-895/2015, 2K-7- 266-942/2015), nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018 ir kt.). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-274-693/2018, 2K-307-689/2019, 2K-28-628/2023 ir kt.).

9. Taigi, įstatymas ir teismų praktika nubrėžia plačias teismo diskrecijos ribas priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo. Kartu kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P- 82/2010). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal BK 40 straipsnį, laidavimas taikomas asmeniui, kuris nusikalto pirmą kartą, pripažįsta ir kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina ar įsipareigoja atlyginti žalą).

Taigi, iš įstatymo nuostatų išplaukia, kad asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą paskirtis iš esmės yra teigiamai paveikti kaltininką, kad jis ateityje rinktųsi teisėtą elgesį, nepažeistų įstatymų. Šio tikslo įgyvendinimas užtikrinamas asmeniui skiriant laiduotoją, kuriam įstatyme taip pat keliami atitinkami reikalavimai: tai turi būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kiekvienu atveju, kai byloje kyla klausimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi vertinti, ar konkrečiu atveju asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes, yra tikslingas.

10. Kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, be kita ko, ir nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bylose, pažymima, kad taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, 2K- 52-648/2017, 2K-196-697/2018, 2K-212-594/2024, 2K-224-1073/2024).

11. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato išimčių dėl subjektų ar nusikalstamų veikų kategorijų, kuriems gali (negali) būti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos, tačiau, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, taip pat šio instituto paskirtį, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (išaiškinimų) nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bylose, kuriose buvo spręstas klausimas dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, matyti, kad šiose bylose, sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo ir vertinant kaltininko asmenybės savarankiškumą, brandą, gyvenimiškas vertybes, atsižvelgiant į einamas pareigas, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų santykį, yra keliami aukštesni reikalavimai. Tokiose bylose taip pat yra įvertinama ir institucijos, kurioje ėjo pareigas asmuo, reputacijai ir autoritetui padaryta žala. Taigi, nepažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymą principo, t. y. nesudarant dirbtinių kliūčių taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (pvz., asmenims, einantiems tam tikras pareigas, turintiems tam tikrą išsilavinimą ir pan.), kartu šiomis teismų praktikoje formuojamomis nuostatomis siekiama užtikrinti, kad BK 40 straipsnio nuostatos būtų taikomos tikslingai, neiškreipiant šio instituto paskirties.

12. K. J. nuo (duomenys neskelbtini) metų buvo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius; iki tol ėjo kitas pareigas toje pačioje tarnyboje. Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo (toliau – FNTTĮ) 2 straipsnyje nurodyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskirtis yra vykdyti nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų atskleidimą bei tyrimą. Taigi, nusikalstamumo prevencija, užkardymas ir nusikaltimų tyrimas yra tiesioginis šios įstaigos, kuriai K. J. vadovavo, tikslas. Pažymėtina ir tai, kad įstatymai (FNTTĮ, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir kt.) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams kelia aukštus kvalifikacijos reikalavimus ir nustato tarnybinės etikos principus (nepriekaištingos reputacijos, atsakomybės, nepiktnaudžiavimo įgaliojimais ir kt.).

13. Nagrinėjamoje byloje K. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad padarė korupcinio pobūdžio nusikaltimą – pareikalavo, susitarė ir priėmė kyšį, pažadėdamas pasinaudoti savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams ir juos paveikti, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Veikos padarymo metu K. J. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje nebedirbo, tačiau byloje ištirti ir teismų įvertinti įrodymai patvirtina, kad, net ir pasibaigus jo tarnybai FNTT, K. J. bendravo, palaikė ryšius su buvusiais kolegomis. Be to, nusikalstamą veiką K. J. padarė pasinaudodamas savo, kaip buvusio šios įstaigos vadovo, vardu – tiek M. M. (M. M.), tiek L. J. į jį pagalbos kreipėsi kaip į buvusį FNTT vadovą; pažadėdamas pagalbą atliekamame ikiteisminiame tyrime, K. J. leido suprasti, kad tai jis darys pasinaudodamas vis dar turimais ryšiais FNTT.

14. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad, spręsdami dėl galimybės atleisti K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismai neskyrė reikiamo dėmesio šių aplinkybių vertinimui ir jų įtakai laidavimo taikymo tikslingumui – taigi, BK 40 straipsnio nuostatas taikė iš dalies formaliai. Pažymėtina, kad prokuroro apeliaciniame skunde buvo atkreiptas dėmesys į kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuotas nuostatas, sprendžiant dėl laidavimo taikymo, vertinti ne tik įstatyme nurodytas aplinkybes, bet ir kitas laidavimui taikyti ar netaikyti reikšmingas aplinkybes (kaltininko asmenybę, gyvenimišką patirtį, išsilavinimą, einamas pareigas ir kt.), siejant tai su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą paskirtimi ir vertinant taikymo tikslingumą konkrečiam asmeniui.

15. Pasisakydamas dėl šių skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi netinkama kasacinės instancijos teismo praktikos interpretacija, laikydamasis pozicijos, kad toks vertinimas laidavimo taikymo kontekste yra nereikalingas ir niekuo nepagrįstas. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, su tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija nesutiktina. Kartu tai reiškia, kad į atitinkamus prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus nebuvo tinkamai atsakyta, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, o baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, buvo pritaikytos netinkamai – neįvertinus visų šiam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių.

16. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis naikintina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 40 straipsnio) ir padaryto esminio BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo, ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

17. Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas pagal prokuroro apeliacinį skundą turi patikrinti, ar egzistuoja BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atleisti K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat įvertinti kitas šioje kasacinės instancijos teismo nutartyje ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias ne tik su K. J. asmenybe, bet ir su jo buvusiomis pareigomis bei padaryta žala valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, vertinant šias aplinkybes laidavimo taikymo tikslingumo kontekste. Teismui nusprendus, kad nagrinėjamoje byloje įvertintų aplinkybių visuma sudaro pagrindą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas K. J. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti apsvarstyta ir motyvuotai pasisakyta dėl laidavimo skyrimo su užstatu arba be jo, įvertinant padaryto apysunkio korupcinio nusikaltimo, kuriuo padaryta žala valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

18. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad turi būti surašytas tinkamas, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus atitinkantis teismo baigiamasis aktas, todėl taisytinos skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos klaidos nurodant tik dvi (pareikalavo kyšio ir susitarė priimti kyšį), o ne tris (pareikalavo kyšio, susitarė priimti kyšį ir priėmė kyšį) K. J. padarytas alternatyvias veikas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu, n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. spalio 22 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Aleno Piesliako (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendis. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. K. sulaikymo laikas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi ir 5 dalies 5 punktu, iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nustatyta, jog A. K. privalo nedelsiant atlikti devynis mėnesius laisvės atėmimo bausmės, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. K. atlikus laisvės atėmimo bausmės dalį dalyvauti elgesio pataisos programoje. Skundžiamu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. K. padaryta nusikalstama veika iš BK 1992 straipsnio 2 dalies (2021 m. gegužės 27 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota į BK 1992 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir nuteistajam palikta ta pati bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, jam paskirta intensyvi priežiūra, nustatant vienerių metų šešių mėnesių jos terminą, įpareigojant nuteistąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuolat būti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Plungėje, nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su būtinumu išvykti į gydymo įstaigą, tai pagrindžiant medicininiais dokumentais, ir jei tai susiję su darbu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktu, A. K. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi ir 71 straipsniu, nuteistajam A. K. paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šešių mėnesių įmokos sumokėjimo terminą.

Šiais nuosprendžiais taip pat nuteistas S. A. (S. A.), tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. K. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo redakcija) 1 dalies reikalavimus: „Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti, laikyti tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius neturint licencijos verstis tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais ar su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, verstis neapdoroto tabako didmenine prekyba, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus“, 4 dalies reikalavimus: „Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis“; pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. 4-759) 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčius, nustatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis; 3 punkto 3.1 ir 3.1.2 papunkčius, nustatančius, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių skaičius vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš Europos Sąjungos valstybių narių;

2. įgijo, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tai yra 2021 m. rugpjūčio mėn., tikslesnė data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, Plungės mieste iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtintomis banderolėmis nepaženklintas cigaretes: 1) 4450 pakelių cigarečių „Winston“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 14 462,50 Eur; 2) 70 pakelių cigarečių „Heets Yellow Selection“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 212 Eur; 3) 80 pakelių cigarečių „Heets Yellow Purple Wave“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 242,20 Eur; 4) 1040 pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 3671,20 Eur; 5) 487 pakelius cigarečių „Minsk“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 1719,11 Eur; 6) 520 pakelių cigarečių „Fest“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 1835,60 Eur; 7) 537 pakelius cigarečių „Queen Menthol“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 1895,61 Eur; 8) 179 pakelius cigarečių „Queen Superslims“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 631,87 Eur; 9) 20 pakelių cigarečių „L&M“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 65 Eur; ir šias akcizais apmokestinamas cigaretes (7383 pakelius), kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, iš viso yra 24 735,09 Eur, laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Plungėje.

3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas realizuoti cigaretes, A. K. 2021 m. rugpjūčio mėn., tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, dalį (4383 pakelius) akcizais apmokestinamų cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtintomis banderolėmis, nusivežė į savo prekybos vietą, esančią Tilžės turguje, (duomenys neskelbtini), adresu: Klaipėda, Tilžės g. 51, ir laikė iki 2021 m. rugpjūčio 22 d., kai dalį (2859 pakelius) šių cigarečių, t. y. 1030 cigarečių „NZ Gold“ pakelių, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 3635,90 Eur, 1150 pakelių cigarečių „Winston“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 3737,50 Eur, 440 pakelių cigarečių „Minsk“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 1553,20 Eur, 40 pakelių cigarečių „Queen Menthol“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 141,20 Eur, 179 pakelius cigarečių „Queen Superslims“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 631,87 Eur, 20 pakelių cigarečių „L&M“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 65 Eur, realizavo S. A., t. y. iš savo vairuojamo automobilio „BMW 530D“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) perdėjo penkias kartonines dėžes, kuriose buvo 2859 pakeliai akcizais apmokestinamų cigarečių, į S. A. vairuojamą automobilį „Daewoo Lanos“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kitą atsivežtų akcizais apmokestinamų cigarečių dalį (1524 pakelius) laikė prekybos vietoje, esančioje Tilžės g. 51, Klaipėdoje, ((duomenys neskelbtini)) ir savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Plungėje, iki 2021 m. rugpjūčio 22 d., kai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai jas rado ir paėmė – iš viso 4524 akcizais apmokestinamų cigarečių pakelius, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 14 970,42 Eur.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų A. K. ir S. A. veiksmus tinkamai kvalifikavo ir už padarytas nusikalstamas veikas skyrė teisingas bei tinkamai individualizuotas bausmes. Tačiau, pripažindamas A. K. kaltu pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį (2021 m. gegužės 27 d. įstatymo redakcija), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai inkriminavo vėlesnių redakcijų, nei veikų padarymo metu galiojusių, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo bei disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarką nustatančių nuostatų pažeidimą, todėl šią nuosprendžio dalį pakeitė.

5. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į BK pakeitimus, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nuo 2023 m. birželio 1 d. už BK 1992 straipsnio 2 dalyje nurodyto apysunkio nusikaltimo padarymą priklausomai nuo paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės trukmės yra galimas ne tik dalinis, bet ir visiškas bausmės vykdymo atidėjimas. Perkvalifikavusi nuteistojo A. K. veiką į BK 1992 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutarė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam A. K. taikant BK 75 straipsnio 2 dalį ir atidedant paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejų metų terminui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas I. Motužis, nekvestionuojamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti – panaikinti jo dalį, kuria nuteistajam A. K. nustatytas vienerių metų šešių mėnesių intensyvios priežiūros terminas. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje išdėstytas pareigas. BK 75 straipsnio 7 dalis nustato, kad, skirdamas šio kodekso IX skyriuje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

6.2. Taigi, pagal BK 75 straipsnio nuostatas, teismas, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skirdamas intensyvią priežiūrą, nustato nuteistojo buvimo vietą ir laiką (tai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įvardyta kaip dienotvarkė – nuolatinis buvimas gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 iki 6.00 val.), taip pat laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti BK IX skyriuje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas, tačiau ne intensyvios priežiūros terminą, kaip tai nustatyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu.

6.3. Intensyvios priežiūros laikotarpio nustatymas nuosprendžiu yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu, šio įstatymo 28 straipsnio („Intensyvios priežiūros vykdymo terminas“) 1 dalyje įtvirtinta, kad intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius, išskyrus probuojamuosius, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas. Atsižvelgdamas į probuojamojo rizikos lygį ir elgesį probacijos vykdymo metu, probacijos tarnybos direktorius arba jo įgaliotas probuotojas gali pratęsti jo intensyvios priežiūros vykdymą trims mėnesiams, tačiau bendras probuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios neatliktos bausmės laiką. Šios Probacijos įstatymo nuostatos reiškia, kad nuteistojo, kuriam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma tris mėnesius, o sprendimas pratęsti intensyvios priežiūros vykdymą imperatyviai siejamas su probuojamojo rizikos lygio ir elgesio probacijos vykdymo metu vertinimu.

6.4. Be to, intensyvios priežiūros termino nustatymas nuosprendžiu prieštarautų ir Probacijos įstatyme bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytiems principams. Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas probacijos priemonių individualizavimo principas reikalauja, kad probuojamajam taikant priemones turi būti atsižvelgiama į probuojamojo asmenybę, elgesį probacijos vykdymo metu, rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes. BVK 4 straipsnio 1 dalyje išdėstyti bausmių vykdymo principai, tarp jų yra šie principai: 1) bausmių vykdymo individualizavimo principas, kurio esmė ta, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Vykdant bausmę, taip pat turi būti atsižvelgiama į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes; 2) humanizmo – šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; 3) teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo – šio principo esmė ta, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones), BK, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) ir BVK nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.

6.5. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytas sprendimas nustatyti A. K. konkretų intensyvios priežiūros terminą reikštų, kad Probacijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Probacijos įstatyme bei BVK įtvirtinti probacijos vykdymo principai negalėtų būti įgyvendinami, o intensyvi priežiūra, neatsižvelgiant į jokius įstatymu įtvirtintus probacijos vykdymo principus ir teisiškai reikšmingas aplinkybes sprendžiant dėl intensyvios priežiūros vykdymo pratęsimo, truktų visą teismo nustatytą laikotarpį. Tai aiškiai prieštarauja sisteminiam BK 75 straipsnio bei Probacijos įstatymo ir BVK normų aiškinimui. Taigi, nuosprendžiu nustatant intensyvios priežiūros terminą, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalys).

7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas (Sergejus Bekiš) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

7.1. Probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad probuojamųjų, kuriems arešto (šioje byloje laisvės atėmimo) bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Aiškinant BK 75 straipsnio nuostatas akivaizdu, jog teismas turi diskreciją ne tik skirti ar neskirti nuteistajam, kuriam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, intensyvią priežiūrą, bet ir nustatyti jos terminą, neperžengiant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ribų, bei intensyvią priežiūrą gali paskirti visam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Tačiau įstatymas imperatyviai nedraudžia teismui paskirti ir trumpesnio intensyvios priežiūros termino, tai teismas ir taikė šioje byloje, skirdamas intensyvią priežiūrą ne visam dvejų metų nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiui, o trumpesniam – vienerių metų šešių mėnesių terminui.

7.2. Skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nei BK, nei Probacijos įstatymo, nei BVK normų nepažeidė, o savo sprendimą dėl BK 75 straipsnio 5 dalies pagrindu paskirtos intensyvios priežiūros pakankamai aiškiai argumentavo. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje akcentavo, kad nuteistasis A. K. praeityje ne kartą teistas, paskutinius kartus – už analogiško nusikaltimo padarymą, šioje baudžiamojoje byloje padarytas apysunkis nusikaltimas, jį nuteistasis padarė praėjus vos metams po paskutinio teismo nuosprendžio, turėdamas neišnykusį teistumą, be to, už disponavimą banderolėmis nepažymėtais cigarečių pakeliais nuteistasis baustas ir administracine tvarka. Teismas įvertino minėtas aplinkybes spręsdamas klausimą ne tik dėl skirtinos nuteistajam bausmės rūšies, bet ir dėl intensyvios priežiūros jam paskyrimo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo A. K. gynėjo advokato I. Motužio kasacinis skundas tenkintinas. Dėl kasatoriaus argumentų dėl intensyvios priežiūros termino nustatymo nuosprendžiu

9. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas.

10. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje dalyje nustatytas pareigas.

11. Pagal BK 75 straipsnio 7 dalį skirdamas BK IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

12. BK 75 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Probacijos įstatymas.

13. Iš šių BK nuostatų išplaukia, kad, paskyręs asmeniui laisvės atėmimo bausmę ir nusprendęs atidėti jos vykdymą, teismas turi paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigą. Paskirdamas intensyvią priežiūrą, teismas turi nustatyti nuteistojo buvimo vietą ir laiką, tačiau baudžiamasis įstatymas nenurodo, kad teismas turi nustatyti intensyvios priežiūros vykdymo trukmę. Toks aiškinimas kyla ir iš BK 75 straipsnio 7 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą teismas turi nustatyti laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti baudžiamojo poveikio priemones ar pareigas, tačiau šioje dalyje nėra nurodyta, kad teismas turi nustatyti intensyvios priežiūros įvykdymo laiką.

14. Probacijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius, išskyrus probuojamuosius, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas. Atsižvelgdamas į probuojamojo rizikos lygį ir elgesį probacijos vykdymo metu, probacijos tarnybos direktorius arba jo įgaliotas probuotojas gali pratęsti jo intensyvios priežiūros vykdymą trims mėnesiams, tačiau bendras probuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios neatliktos bausmės laiką.

15. Nors pagal BK 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą Baudžiamasis kodeksas nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už BK nurodytas veikas, tačiau jų vykdymo tvarką įstatymų leidėjas gali nustatyti ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas pasirinko intensyvios priežiūros termino nustatymo tvarką nustatyti Probacijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir pavesti šį terminą pratęsinėti probacijos tarnybos direktoriui arba jo įgaliotam probuotojui, o termino pratęsimą susiejo su probuojamojo rizikos lygiu ir elgesiu probacijos vykdymo metu – tai vertina Lietuvos probacijos tarnyba. Teismui nustačius intensyvios priežiūros terminą, nepagrįstai apribojama Probacijos įstatyme nurodyta probacijos tarnybos direktoriaus arba jo įgalioto probuotojo kompetencija ir paneigiama įstatymų leidėjo valia intensyvios priežiūros terminą susieti su probuojamojo rizikos lygiu ir elgesiu probacijos vykdymo metu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nustatydama nuteistiesiems intensyvios priežiūros terminą, netinkamai taikė BK 75 straipsnio 1 ir 7 dalis. Apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio dalis, kuria nustatytas vienerių metų šešių mėnesių A. K. paskirtos intensyvios priežiūros terminas, naikintina.

16. Be A. K., šioje byloje pripažintas kaltu bei nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį ir S. A., kuriam apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė paskirtos intensyvios priežiūros vykdymo terminą. Nors S. A. nėra padavęs kasacinio skundo, tačiau, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija, nustačiusi, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir tai turi įtakos kasacinio skundo nepadavusio asmens teisinei padėčiai, pakeičia apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį ir dėl S. A. paskirtos intensyvios priežiūros termino. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis A. K. nustatytas vienerių metų šešių mėnesių intensyvios priežiūros terminas, o S. A. nustatytas vienerių metų intensyvios priežiūros terminas.