LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. spalio 31 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Albino Antanaičio (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 10 d. nutarties. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu G. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 7 ir 9 punktais, G. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir nesilankyti S. V. gyvenamojoje vietoje bei nebendrauti su ja, išskyrus klausimus, susijusius su bendro nepilnamečio vaiko auginimu. Iš nuteistojo G. V. nukentėjusiosios S. V. naudai priteista 3470 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 10 d. nutartimi nuteistojo G. V. ir jo gynėjo advokato Česlovo Bakasėno apeliacinis skundas tenkintas iš dalies: pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistojo G. V. nukentėjusiosios S. V. naudai priteista 3470 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir nurodyta, kad iš nuteistojo G. V. nukentėjusiosios S. V. naudai priteisiama 2945 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. V. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. sistemingai baugino S. V., naudodamas psichinę prievartą:
1.1. Nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. sausio 1 d. iš savo mobiliojo ryšio telefono numerio į nukentėjusiosios S. V. mobiliojo ryšio telefono numerį rašė bauginamojo pobūdžio pranešimus ir skambino grasindamas, kad susidoros su S. V. bei jos artimaisiais, kreipdamasis į teisėsaugos institucijas dėl jų nemokamų mokesčių, kad ją ir jos artimuosius pasodins į kalėjimą, susidoros su S. V. už tai, kad ši išvarė jį iš namų, S. V. kreipimasis į policiją turės tik trumpalaikės naudos, o po to jis šiai atkeršys ir ji bus išvaryta iš namų, atims vaikus, be to, ji negalinti naudotis jo pavarde ir turi pašalinti savo darbinę brokerės paskyrą V. vardu, vadindamas S. V. ir jos artimuosius vagimis, pravardžiuodamas S. V. necenzūriniais žodžiais, t. y.:
1.1.1. 2019 m. rugpjūčio 11 d. 21.31 val. G. V. parašė: „Vidma iš panevezia irgi uzimtas, matau, so marijiempolej daug čiotku, jaunatvisku bachuru“; 21.52 val.: „Reziume-esi susireiksminusi senstelejusi luzere, pagal ausrytes komanda isdraskiusi seima, supisusis prota vaikams, praradusi moteriskuma ir pagarba, tokiu tindery tukstanciai, sekmes“; 22.09 val.: „Ir atsimink-galioja skyrybų sutartis, visi kiti „popieriukai“ šiknai nusišluostyti“; 22.41 val.: „Dar ta padla ausryte pačiupinesim“; 22.44 val.: „Ji laimi 1:0, bus 1:1“; 22.54 val.: „O geras, pasirodo vagia mokescius borzomi“; 22.54 val.: „Virspelniai ir nieko nemoka“; 22.56 val.: „Nesolidu čiurkoms, patikslinsim“; 23.09 val.: „Ae civilizuotai bendraju, o tu kaip laukine“;
1.1.2. 2019 m. rugpjūčio 12 d. 00.00 val. parašė: „Baigsis ausrytes happy hours“; 00.04 val.: „Supista kale-ji isdriso man mesti issuki, dabar turės, ko nesapapnavo“; 00.06 val.: „Teisingumas bus atstatytas“; 00.10 val.: „Ieskinys del (duomenys neskelbtini) veiksmu jau ruosiamas“; 00.14 val.: „Matai, mano Moteris yra teisininkė ir mokesciu eksperte, taigi laikykites“; 00.19 val.: „Tau (duomenys neskelbtini) irgi reik susirupink- apipisinejai zibutes metodais LR valstybe“; 00.31 val.: „Atėjo teisingumo valanda-visi aferistai, kurvos ievutes, bus isgryninti, megausrytes pasodintos i panevezia kalejima“; 00.36 val.: „Tu tai padlai perduok linkejimus nuo manes“; 00.48 val.: „As ja metodiškai griausiu, kaip ji musu šeimą“; 00.50 val.: „Ji net nežino, kam metė iššūkį“; 00.52 val.: „PADLA, PANEVEZIO DVESELENA“; 01.04 val.: „Zodziu, dabar bus paklausimaa per teisma“; 01.05 val.: „Ta padla atsakys už savo veiksmus, kad sūnūs yra nuteikti pries mane“; 10.22 val.: „Ta stora kiaule bus pastatyta į vietą“; 10.24 val.: „Ji padare man zalos uz 285 000 eur“; 10.32 val.: „Ta šlikštyne, tavo draugele, sudorosiu, po to lauksiu tavo atsiprasymo uz isvaryma sunu akivaizdoj“; 10.34 val.: „Nes second targer bysi tiu“; 10.35 val.: „Ir albinas bus pračekintas“; 10.43 val.: „Target“; 10.49 val.: „Angliškai supranti, ar vis užsieny sakai labas rytas“; 10.52 val.: „Tau geriausias variantas variantas negras, su ilgu bybiu“; 10.54 val.: „Nereiks brokeriškai kalbėtis“; 11.15 val.: „Paziurejom bazese is vis ciurkos nemoka mokesciu LR valstybei, taigi bus komercijos direktorei baudziamoji atsakomybe“; 11.19 val.: „Kaip aš kasciuskos tiurmoj pasedes“; 11.30 val.: „Tu esi padla, suka, dvesleena sunums supisusis prota“; 11.35 val.: „Albinui bus pasakyta, kad (duomenys neskelbtini) linkusi policija kviest“; 11.43 val.: „Tu net nezinai, kad visus susirasinejimus su auisryte esu esu nukopines, tai paglai bus ka neigti teisme“; 12.16 val.: „Albinas supras, kad žudikas savo vaiku teisingai pasielge“; 12.16 val.: „Aš ji nukilinsiu, su mano vaikais nieks nebus, TAŠKAS“; 12.23 val.: „Išmokysiu elgtis pagarbiai, padla“; 12.30 val.: „Ir tas juodnugarsis senis geras, su kuriuo miegi, ir zibute dar ateis atsiprasyt“; 11.45 val.: „Ir pridurkas arturelis motinos padarytas, laukiu kada tau pasireikš Visi simptomaiai sutampa“; 12.51 val.: „Aš nuspesiu apie albina, kuris bus su mano vaikais“; 12.55 val.: „Tai kalei bus pizda, nes visi teismai Vilmos pazisimi“; 13.33 val.: „Karoce suka, atsypisisi ma.nes“; 13.42 val.: „Uz tai kad išvijai is mano pinigais pastatyti nmamu“; 13.43 val.: „Esi padla“; 13.49 val.: „Tu kurvyte, kaip iievute“; 20.17 val.: „Atsimink padla, kazka darysi isiskaso sau duobe, skirmantas sake, kad aysiptasei, ateiso msn bybi ciulpt“; 20.39 val.: „Mentai tavo draugai, padarysim kitu rankom, neturek iliuziju“; 20.53 val.: „Oj tiu, padlyte, pirma pagalvok, ka darai laaaaabai gerai pagalvok“; 21.01 val.: „Turesi trumpalaiki rezultata, aš iš tokiu kur ir po vandeniu tau vendeta surengsiu“; 21.06 val.: „Vagys (duomenys neskelbtini) irgi bus paskaiciuoti“; 21.20 val.: „Zodziu, atsipisi nuo manes ir nieko nebus“; 21.30 val.: „Cia taikos pasiulymas, nes jeigu driginsies, tai aleliuja“; 21.45 val.: „Tu padla, parasyk mentams pareiskima, kaip aš žudziau savo vaikus“; 23.11 val.: „Blia aš tave kada pasigaves apmysiu“; 23.11 val.: „Gyvensi apgulties salygom, jei mane ismesi is buto“; 23.11 val.: „Oij tu sučiara, mentai ateis ir iseis, o nepagarba liks“; 23.12 val.: „Aš tave metodiškai sugriaušiu“; 23.12 val.: „Kaip albino sperma“; 23.22 val.: „Padla, aš turiu kur gyvent, o tu kraustyses i El pas savo vagi broniu“; 23.25 val.: „Bankas bus informuotas alie aferiste (duomenys neskelbtini)“; 23.32 val.: „Ateina isgrynimas, kaip tos padlos ausrytes“; 23.33 val.: „Per daug pasiemei ant saves, (duomenys neskelbtini)“; 23.35 val.: „Aš su tavim pasišpaguosiu, viską atiduosiu, bet tave sterva padesiu vieta“; 23.41 val.: „Ir is kart zinok, bus albinui buitine trauma darbe“; 23.44 val.: „Po to nestoves, nors tu gerai čiulpi“; 23.52 val.: „Atsimink, kad mane ismes is namu tai nieko tokio, kai tave mes bus smagiau“; 23.59 val.: „Titas viska zino, ir tu kurva nepasirupinsi vaikais kuriems atidaviau viską į priek 15 k kuriuos brokeriškai uzstatei... Atsimink čia ne (duomenys neskelbtini)“;
1.1.3. 2019 m. rugpjūčio 13 d. 00.01 val. parašė: „Tas supistas (duomenys neskelbtini) bus uždarytas“; 00.05 val.: „Vis laukiu policijos kada atvažiuos?“; 00.07 val.: „Savininko teises turesi įrodyt“; 00.07 val.: „Savinike, aš chujeju kaip tu savinike, kaip zibute“; 00.08 val.: „Vagis“; 00.16 val.: „Oij tiu, smirdale, nueik i dusa dazniau, albinai labiau kibs“; 00.19 val.: „Atmink, kad pasityšiojimas yra mažiau negu gyvybė“; 00.47 val.: „Paziuresim ka brokeriai (bjaurus zodis) moka valstybei ant kurios vaikšto“; 00.47 val.: „(duomenys neskelbtini) aferiste is (duomenys neskelbtini)“; 00.50 val.: „O tai nachui (duomenys neskelbtini), pasivadinai, neteršk pavardės (duomenys neskelbtini)“; 00.51 val.: „Brokere (duomenys neskelbtini), toki pjara varysiu“; 00.57 val.: „It savo supistam (duomenys neskelbtini) nedrisk operuot mano pavarde“; 00.59 val.: „Aš atimu iš tavęs (duomenys neskelbtini) pavarde, nes jos yra tik dvi Vilija ir Gabriele“; 00.59 val.: „Supratai padla“; 01.06 val.: „Prašau panaikinti (duomenys neskelbtini) paskyrą (duomenys neskelbtini) vardu ir sukurti naują (duomenys neskelbtini) vardu, apie sprendimą bus informuotos LR institucijos“; 01.09 val.: „Kreipsiuos pas piderasa savinika“; 01.10 val.: „Tikrai nenesiosi mano pavardes, stopudovai“; 01.12 val.: „Tu susišimai“; 01.12 val.: „Susišikai“; 01.20 val.: „Oj, soriukas albinas tikriausiai pisa, kita karta pakelk raga“; 01.38 val.: „Oj kaip ožkyte gerbsi mane“; 01.40 val.: „kreipsiesi Jus į mane, zibute neismoke, as ismokysiu“; 01.52 val.: „Turesi malonuma mane isvarius is buto, trumpa, tave sunaikinsiu teisiškai“; 02.00 val.: „Už ka tu padla atsiprasei Skirmanto, atsimink prasysi mano atleidimo“; 02.09 val.: „Verksi“;
1.1.4. 2019 m. rugpjūčio 16 d. 15.50 val. parašė: „Duodu tau 3 (tris) dienas antstolio neteisėtos pretenzijos atsiemimui“;
1.1.5. 2019 m. rugsėjo 24 d. 12.54 val. parašė: „Gražios kiaulės akys“;
1.1.6. 2019 m. rugsėjo 30 d. 19.33 val. parašė: „Rado naivią gražuolę (duomenys neskelbtini)-numetė kelis nelikvidzius sklypus ir nama lentvary“; 9.36 val.: „Už ką valgysi žavuole???“; 19.50 val.: „4 profesija-stotis“; 20.03 val.: „Reiks jau nukelt nuo pjedestalo ant kurio už mano babkes užlipai...“; 20.09 val.: „Ponia Pretenzija, padarei esminę klaidą-užrūstinai mane“; 20.16 val.: „Maždaug po 2 metų iš (duomenys neskelbtini) rancos persikelsi i (duomenys neskelbtini) spa“; 20.20 val.: „Net ir taduko chebryte nepades“; 20.28 val.: „Man keista viena-pragyvenai 20 m su manim ir neisisamoninai kaip buna su msno nedraugais“; 21.19 val.: „Iš vaikų burnos ištraukei mano duotus pinigus ir sukišai į sugriuvusį ūkinį kiaulėm netinkamą, prisiimk atsakomybę“; 21.19 val.: „Aš neįvertinau tavo įžūlumo lygmens-patikėk parinksiu tinkamus instrumentus“; 21.25 val.: „Bet turiu pagirti tave už drąsą-tai arba ryžto arba beprotybės simbolis“; 21.52 val.: „Ir dar, kad būtų aišku-man iki lempos tavo polėkiai, bet kai jau surasi deklaruok, kas bus su mano vaikais, čia prašymas“; 22.27 val.: „Žinai ką, man nesti iššūkį gali tik beprotis, apgailestauju dėl tave ištiksenčių paaekmių“; 22.32 val.: „Ir kad būtų aišku-sistemiškai išvalysiu nuo rusų koloboranto šiulpiko (duomenys neskelbtini) visą giminę“; 22.35 val.: „Tu jokia ne (duomenys neskelbtini), tu (duomenys neskelbtini)... Ir prašau nevartoti mano pavardės eteryje“; 22.47 val.: „Šitą klausima pakelsim iki Straburo taduko kurvom nelieka pavardes“; 23.01 val.: „Nes ten daug tokių graziu kurvyciu, kurios metė savo vyrus, jos patapo kurvom del isgyvenimo...“; 23.04 val.: „Tai va, pisai prota, dabar dirbsi dubeniu“;
1.1.7. 2019 m. spalio 1 d. 08.28 val. parašė: „Atsimink, kūrva, kad mano sūnus Gustas, jis mano kraujpo ir MANO ir aš tave atribosiu nuo įtakos jam“; 18.39 val.: „Pedikas tadukas jau primyzo i kelnes“; 19.20 val.: „Aš tau padarysiu fejerverka, geriai uz Vilniaus feverija“;
1.1.8. 2019 m. spalio 2 d. 10.24 val. parašė: „Nuopisą klek ragą“; 10.27 val.: „Policija iškviesiu dėl vsiko nepriežiuros“; 10.56 val.: „Klaisimas vienas-kidėl jis man neatsako, nri sms nei mesrnger“; 10.58 val.: „Toks elgesys supnuoja mintį, kad esi nuteikusi vaiką preiš mane“; 10.59 val.: „Suponuoja“; 11.00 val.: „Čia rimti reikalai...“; 11.02 val.: „Ne nama lentvary parduot“; 11.04 val.: „Oi žinok (duomenys neskelbtini) pamokysiu tave pagarbod“; 11.04 val.: „Emigruosi i londe“; 19.21 val.: „Dar mes neatsiskaitei del melagingo pranesimo policijai-buk budri“; 19.41 val.: „Kardomoji priemone melagei- rašytinis pasižadėjiams neisvykti“; 19.56 val.: „10 minučių nekelsi rago, skambinu į policiją“; 19.59 val.: „Vaikas narkomanes aplinkoj“;
1.1.9. 2019 m. spalio 3 d. 22.46 val. parašė: „Tu aplamai suvoki, kad prisidirbai iki ausų-dabar privalėsi atstatyti ukinį į pirminę padėtį“; 22.50 val.: „Bet koks nuomininkas bus informuotas apie statybos trises sktų nepaisymą“; 23.04 val.: „Cia jau ne smurtas artimoje aplinkoj, o tikras nusikaltimas“; 23.21 val.: „Kaip ten sakei, kad man pritaikysi teisė...Taigi teisė visiems galioja“; 23.32 val.: „Tik pabandyk iškviesti policijąį- bus tau baudžiakas“; 23.33 val.: „Už melagingus“; 23.29 val.: „Ten tam kiaulyne apgyvendink debilų (duomenys neskelbtini) šeimyneke si šizofreniku artureliu“; 23.36 val.: „Reziume-esi suseiksminusi (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) pagyvenus sparnai užaugo, menkysta“;
1.1.10. 2019 m. spalio 4 d. 00.03 val. parašė: „Uzlenksiu aš to (duomenys neskelbtini) kontora-eik i stoti“;
1.1.11. 2019 m. spalio 20 d. 23.54 val. parašė: „Kad butu aisku, mano sunus to pacuko nepriima, taigi rekomenuoju keisti savo elgseną ir pistis su normalesniais bičais, nes jeigu jis ir toliau niekins mano sūnų jūsų santykių perspektyva atrodys prastai“;
1.1.12. 2019 m. gruodžio 23 d. 16.15 val. parašė: „Titui pasakiau, kad jo kalėdine dovana pavogei“; 18.16 val.: „(duomenys neskelbtini) uzsisoko, dabar jo problemos“; 18.25 val.: „Verks, kad akinius ir diktofona i šikna susikišo del vaiku ir karjeros“; 18.26 val.: „Tiu istrauksi“; 18.45 val.: „Tai va (duomenys neskelbtini), užsišokot, aš jus teisiškai sutriuškinsiu“; 18.46 val.: „Pakliuvot i mano spastus“; 18.52 val.: „Linkiu Advento laiku daugiau nieko neapvogti, aleliuja!“; 22.52 val.: „Tu, padla, pajusi visa mano jega“; 22.54 val.: „Dziaukis, kad tave paims policija“; 23.15 val.: „(duomenys neskelbtini) giminė VAGYS“; 23.19 val.: „(duomenys neskelbtini) vagis!“; 23.21 val.: „Paskutinį sekmadienį…“; 23.54 val.: „Padla“; 23.54 val.: „Lietuviskai dveselena“; 23.56 val.: „Tu padla ant tiek durna, kad nesupratai...“;
1.1.13. 2019 m. gruodžio 24 d. 00.02 val. parašė: „Aš jis paimsou...“; 00.04 val.: „(duomenys neskelbtini) padala šiulps man, ne tau“; 00.13 val.: „Matau, kad užtikrinta savim... Vagis esi“; 00.14 val.: „(duomenys neskelbtini) vagys“; 00.31 val.: „Užpisiu tave ir tavo artimus, atsiprasau, nieko asmeniško, just biznis“; 00.39 val.: „VAGIS (duomenys neskelbtini)“; 12.20 val.: „Tai buvo paskutinis perspėjimas...“; 12.30 val.: „Perspėjimas“; 12.52 val.: „(duomenys neskelbtini) jau pajungtas-sedesit su (duomenys neskelbtini) kalejime“; 12.53 val.: „Policija cia bejege“; 15.19 val.: „Tau liko 9 val. 41 min.“; 15.42 val.: „Žiurek anstolio filmąkaip viskas buvo sudėliota, dezindekcija kainuos 10k“; 15.51 val.: „Ir gėles pamerk, jos ne tau“; 15.54 val.: „Liko 9 val 7 min.“; 16.07 val.: „Liko 7.53 min“; 16.50 val. parašė: „Liko 6.09 min“;
1.1.14. 2020 m. sausio 1 d. 02.19 val. parašė: „Tu man nerašinėk tokių beprasmių zinučių daugiau-prasideda rimti reikalai...Kai ateisi ant kelių maldaut atkeidimo“; 02.20 val.: „Įsakmus tonas kenkia kiaulės grožiui“; 02.25 val.: „Prognoze tokia apie geguze gausi pirma teistuma, apie birzeli antra, apeliacijai apie 9 men, taigi sėsi vasario men“; 02.25 val.: „Suši suchari“; 02.29 val.: „Ir tada foto bus ne su Giedriaus paltu paairuošusi darbui, o su dryžuota uniforma...“; 02.32 val.: „Aš tavo (duomenys neskelbtini) parašiau-mintis, žodis, veiksmas, tai mano gyvenimo credo“; 00.34 val. parašė: „Jeigu jis nebus debilas kaip tu, suvoks, ką tai reiškia...“; 02.37 val.: „Tu cia gali toliau vaidint ir meluot, bet jau dabar yra terminai...“; 03.01 val.: „Šiandien, padla, yra tavo gulbes giesme“.
1.2. 2019 m. rugpjūčio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme G. V. baugino S. V. grasindamas su ja susidoroti kitų rankomis, sakydamas: „užmušiu, mašina netikėtai atsidurs griovyje, tau bus mišios“; 2019 m. gruodžio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme baugino S. V., grasindamas susidoroti su šia, šios tėvu ir broliu, sakydamas: „užmušiu, ramybėje nepaliksiu, kol nesunaikinsiu“, po to kelis kartus buvo atvažiavęs prie namo, vaikščiojo po langais, šaukė, filmavo, taip pat buvo atvažiavęs prie namo 2019 m. gruodžio 6–9 d., tiksliau nenustatytu laiku, vaikščiojo po langais, daužė į langus, šaukė, filmavo.
1.3. 2019 m. gruodžio 24 d. 00.05 val. G. V. iš savo mobiliojo ryšio telefono skambino į nukentėjusiosios S. V. mobiliojo ryšio telefoną ir baugino ją, necenzūriniais žodžiais grasindamas su ja susidoroti: „Aš tave, kurva, užkasiu“, žemino ją vadindamas „padla“, „nusikaltėle“, „idiote“, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis taip pat skambino S. V. 2020 m. sausio 1, 24, 27, 30 d.
1.4. 2020 m. vasario 5 d. G. V. iš savo mobiliojo ryšio telefono į nukentėjusiosios S. V. mobiliojo ryšio telefoną rašė bauginamojo pobūdžio pranešimus grasindamas, kad pasodins šią į kalėjimą dėl jo daiktų vagystės: 2020 m. vasario 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, parašė: „Eisi gatviu sluot pagal sulaikytu asmenu programa“, „Patikek, bus tau ieškinys, kuris sutriuškins tave amžiam...“, „Nes įvarei save į kampą su j. strategija...“, „Tau bet kokiu atveju belieka viena išeitis-skelbt besalygi...“, „Prisiekiu“, „Tai va (duomenys neskelbtini), cia tik pradzia, perfomansas tesis...“, „Ir kitus“; 2020 m. vasario 5 d. 11.20 val. parašė: „Tu kurva kodėl man neskambini, kur mano pavogta turta dėsi?“
1.5. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. V. 2020 m. vasario 6 d. 4 kartus, 2020 m. vasario 7 d. – 9 kartus skambino S. V. telefonu bei per programą „Viber“.
1.6. 2020 m. rugpjūčio 9 d. 15.41 val. G. V. iš savo mobiliojo ryšio telefono skambino į nukentėjusiosios S. V. mobiliojo ryšio telefoną ir baugino ją necenzūriniais žodžiais grasindamas su ja susidoroti: „Aš tave išpysiu, supranti, ir tavo gyvenimo nebus, nachui. Aš tave taip išžaginsiu, kad tu neteksi nieko, supranti. Neteksi nieko, iš viso. Aš tave dabar nušluosiu, supratai. Bus cunamis, supranti, cunamis, kuris tave nušluos. Tau cunamis ateis iš dviejų pusių.“
1.7. 2020 m. gruodžio 10 d., tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro, esančio Vilniaus r., Nemenčinės m., Bažnyčios g. 21, atvejo vadybos nagrinėjimo posėdžio metu G. V. baugino S. V., pateikdamas sąrašą bylų, kurias grasino jai iškelti, jeigu ši nesutiks su jo siūlomomis sąlygomis.
1.8. Taip pat G. V. S. V. psichologiškai gniuždė kaip moterį, motiną, darbuotoją ir klientę skambindamas ir siųsdamas pranešimus jos artimiems asmenims, šeimos nariams, darbdaviui, advokatei, apie tai pranešdamas S. V. bei sakydamas sūnui T. V., kad dėl motinos elgesio atsisako jo kaip sūnaus; tokiais savo veiksmais G. V. darė poveikį S. V. psichikai ir sukėlė nerimą, baimę bei nesaugumo jausmą, dėl to nukentėjusioji S. V., būdama psichologiškai palūžusi, turėjo palikti savo pajamų šaltinį – darbovietę (duomenys neskelbtini), nutraukti sutartį su advokate E. J., nutraukti santykius su artimais asmenimis.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo G. V. gynėjas advokatas L. Žalnieriūnas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 10 d. nutartį ir bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar BK 145 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams, ir G. V. skirti nusikaltimo bei jo asmenybės pavojingumą atitinkančią, teisingumo principo įgyvendinimą užtikrinančią laisvės apribojimo bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Kasacinės instancijos teismo praktika dėl žmogaus bauginimo, naudojant psichinę prievartą, yra prieštaringa: nors pagal vieną kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-489/2022) galima spręsti, kad žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą, gali reikštis bet kokiais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais, tačiau pagal kitą praktiką baimė, nerimas ar nesaugumo jausmas siejami su sunkių neigiamų padarinių atsiradimo dėl tokių veiksmų galimybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2013, 2K-65-648/2016, 2K- 232-976/2019, 2K-79-689/2021). Bet kokiu atveju būtina skirti žmogaus terorizavimą buitine ir teisine prasme. Sunkių neigiamų padarinių gali atsirasti dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, sugadinti ar sunaikinti turtą, taip pat neteisėto fizinio poveikio, turto sunaikinimo ar sugadinimo, tačiau ne dėl besikartojančių įžeidimų ar grasinimų kaip nors pakenkti, priekabiaujant, atvirai sekant, gąsdinant naktiniais skambučiais, siunčiant amoralaus pobūdžio žinutes – tokius veiksmus kasacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta žmogaus bauginimu, panaudojant psichinę prievartą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-942/2022). Būtent vadovavimasis prieštaringa kasacinės instancijos teismo praktika lėmė tai, kad G. V. nuteistas už veiksmus, kurie negali būti pripažinti S. V. bauginimu.
2.2. Įrodytomis pripažintos aplinkybės nuosprendyje išdėstytos netiksliai, gremėzdiškai, sunku suprasti, kokie konkretūs G. V. veiksmai pripažinti S. V. bauginimu, naudojant psichinę prievartą. Praleisti skambučiai, žinučių skaičius ir laikas niekaip negali būti siejami su žmogaus bauginimu, naudojant psichinę prievartą. Neaišku, kaip reiškėsi S. V. kaip moters, motinos, darbuotojos ir klientės psichologinis gniuždymas, nes kaltinime neatskleista, ką skambindamas ir siųsdamas pranešimus G. V. sakė jos artimiesiems, šeimos nariams, darbdaviui ir advokatei. Pirmosios instancijos teismas pažodžiui perrašė kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas šio trūkumo nepašalino – taip buvo pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas, buvo suvaržytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje ir 44 straipsnio 7 dalyje garantuotos G. V. teisės.
2.3. Iš įrodyta pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad G. V. nuteistas už tai, kad grasino S. V. kreiptis į teisėsaugos institucijas ir teismą dėl jos ir jos artimųjų nemokamų mokesčių, G. V. daiktų vagystės ir pan., tačiau tai teisėti veiksmai, o S. V. įžeidinėjimas necenzūriniais, žeminančiais žodžiais, draudimas jai turėti pasiliktą savo santuokinę pavardę taip pat nesudaro BK 145 straipsnyje nustatytos veikos požymio ir turi būti pašalinti iš pareikšto kaltinimo.
2.4. Pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko veiksmai buvo teisingai suprasti, jog tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79- 689/2021). Kriterijai, kuriais vadovaudamiesi teismai turi aiškinti bauginimo realumą, kasacinės instancijos teismo praktikoje aiškinami nevienodai: vienose nutartyse nurodoma, kad bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90-689/2018, 2K-346-942/2018, 2K-269-303/2020, 2K-205- 942/2022), tačiau kitose teigiama, kad, sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, grasinimo aplinkybes, kilusio konflikto kontekstą ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 423-303/2016, 2K-259-693/2018, 2K-106-719/2019, 2K-139-511/2020). Grasinimo motyvų reikšmė prieštaringai aiškinama ir toje pačioje nutartyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-511/2020). G. V. nuteistas už veiksmus, kurie neatitinka realumo reikalavimo.
Teismai pernelyg sureikšmino S. V. subjektyvią reakciją į G. V. elgesį ir visiškai nevertino jo priežasčių ir motyvų. Nors byloje nustatyti G. V. veiksmai galėjo sukelti S. V. neigiamų emocijų, tačiau jie buvo tik jo atsakas į S. V. inicijuotą konfliktą dėl turto padalijimo ir vaiko auginimo. Nukentėjusiojo subjektyvus situacijos vertinimas nėra besąlyginė prielaida baudžiamajai atsakomybei kilti, grasinimo realumą tokiais atvejais turi patvirtinti kiti objektyvūs duomenys: reikia vertinti, ar yra pagrindas manyti, kad grėsmingi ketinimai gali būti realiai įgyvendinti ir jų reikia bijoti, ar tai yra tik momentiniai susijaudinimo ir sumažėjusios kontrolės konflikto metu padariniai. Konfliktinėje situacijoje asmenys gali neadekvačiai vertinti situaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2013, 2K-219/2014, 2K-14-222/2016, 2K-423-303/2016, 2K-203-489/2018, 2K-259-693/2018). Teismai nenustatė jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad G. V. išsakyti ketinimai galėjo būti realiai įgyvendinti ir jų išties reikėjo bijoti.
2.5. G. V. veiksmai, be to, neatitinka sistemiškumo kriterijaus, yra epizodiški, juos skiria ilgas mėnesio, kelių mėnesių, net pusės metų laiko tarpas ir nesieja bendras sumanymas, nes G. V. tyčia kiekvieną kartą formavosi iš naujo.
2.6. Taip pat teismai nevertino G. V. veiksmų pavojingumo, nenustatė pavojaus S. V. gyvybei ir sveikatai, todėl G. V. veiksmai nepadarė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei. S. V. galimai pažeistos teisės gali būti veiksmingai atkurtos civilinės teisės priemonėmis.
2.7. G. V. veiksmai galėtų atitikti ne žmogaus terorizavimo, o neteisėto žmogaus persekiojimo požymius. Tačiau neteisėtas žmogaus persekiojimas kriminalizuotas tik 2021 m. spalio 14 d. įstatymu, taigi po G. V. inkriminuotos veikos padarymo, todėl ji negali būti perkvalifikuota pagal BK 1481 straipsnio 1 dalį (BK 3 straipsnio 3 dalis).
2.8. BK 145 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcija neatitinka nurodytų konstitucinių reikalavimų, nes ja yra suvaržyta teismo teisė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, pagal sankcijos ribas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę asmeniui, padariusiam apysunkį nusikaltimą ir sukėlusiam tik pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcija, kurioje nustatyta vienintelė laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė, yra griežtesnė už BK 132 straipsnio 1 dalies, 133, 134, 136 straipsnių, 137 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio 1 dalies, 139 ir 140 straipsnių sankcijas, kuriose kriminalizuotomis veikomis padaroma reali žala, o ne tik sukeliamas tokios žalos pavojus žmogaus sveikatai ir net gyvybei. G. V. paskirta aiškiai per griežta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė dėl to, kad teismai pagal BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijos ribas neturėjo kitokio pasirinkimo.
3. Atsiliepimu į nuteistojo G. V. gynėjo advokato L. Žalnieriūno kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:
3.1. Priešingai nei tvirtinama kasaciniame skunde, BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja sunkių neigiamų padarinių žmogaus gyvybei ar sveikatai – sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą; iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad dėl nuteistojo G. V. veiksmų nukentėjusioji S. V. tokio pobūdžio išgyvenimų patyrė.
3.2. G. V. veika aprašoma itin plačiai, tačiau šiuo atveju tai lemia nusikalstamos veikos specifika. Siekiant konstatuoti BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį, būtina išsamiai atskleisti asmens veiksmus, nes tik detali jų analizė leidžia spręsti apie veikos sistemingumą, o išsakytų frazių (nagrinėjamu atveju SMS žinučių) turinys leidžia vertinti kaltininko tyčios kryptingumą. Kaltinime išdėstytas daugumos nukentėjusiajai siųstų žinučių turinys patvirtina, kad jos yra įžeidžiančios, amoralaus pobūdžio, vartojami necenzūriniai žodžiai, išsakomi ketinimai susidoroti ir pan. Tokie G. V. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip psichinės prievartos panaudojimas.
3.3. Nors kasaciniame skunde nurodomi BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies pažeidimai, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. V. proceso metu nenurodė, kad pareikštas įtarimas ar kaltinimas jam būtų nesuprantamas, taigi tokie kasacinio skundo teiginiai laikytini deklaratyviais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis taip pat atitinka ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
3.4. Nors kasatorius teigia, kad iš įrodytomis pripažintų aplinkybių turi būti pašalintos aplinkybės, susijusios su tuo, kad G. V. neva grasino S. V. kreiptis į teisėsaugos institucijas ir teismą dėl jos ir jos artimųjų nemokamų mokesčių, jo daiktų vagystės ir pan., nes tokie veiksmai yra teisėti, tačiau pažymėtina, kad nors pats informavimas apie tai, kad bus teikiami skundai dėl nukentėjusiosios ir jai artimų asmenų galimai daromų teisės pažeidimų, nėra baudžiamąją atsakomybę užtraukiantis veiksmas, tačiau G. V. nukentėjusiajai siųstos tokio pobūdžio žinutės, atsižvelgiant į jų skaičių, siuntimo laiką, turinį, bendrame kontekste pagrįstai įvertintos kaip sudėtinė tęstinės veikos – sistemingo žmogaus bauginimo naudojant psichinę prievartą – dalis.
3.5. Teismų įrodytam žmogaus bauginimui pagal BK 145 straipsnio 2 dalį konstatuoti būtini sistemingumo, realumo ir pavojingumo požymiai. Nuteistasis pripažintas kaltu už veiksmus, kurie tęsėsi pakankamai ilgą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo periodiškai pasikartojantys išpuoliai prieš nukentėjusiąją buvo siejami bendro sumanymo bauginti buvusią sutuoktinę, kelti jai įtampą, taip keršijant dėl besitęsiančių nesutarimų santuokos nutraukimo metu dalijant bendrą turtą bei sprendžiant ginčus dėl bendravimo su vaikais. Ilgalaikiai, sistemingi, bauginamojo pobūdžio G. V. veiksmai prieš nukentėjusiąją naudojant psichinę prievartą pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu. G. V. veikė tiesiogine tyčia, suprato, kad psichiškai veikia nukentėjusiąją, kelia jai baimę, siekė šią būseną palaikyti ir norėjo taip elgtis.
3.6. Sąmoningas nuteistojo G. V. siekis buvusiai sutuoktinei sukurti nuolatinės baimės ir nerimo atmosferą, sunkiai pakenčiamas gyvenimo sąlygas bylą nagrinėjusių teismų buvo pagrįstai pripažintas BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika, todėl nėra pagrindo vertinti BK 145 straipsnio 2 dalies ir 1481 straipsnio 1 dalies normų konkurencijos; veikos kvalifikavimui teisinės reikšmės taip pat neturi nusikalstamos veikos priežastys ir motyvai.
3.7. Taip pat kasatorius nepagrįstai teigia, kad BK 145 straipsnio 2 dalies sankcija riboja teismo galimybes paskirti teisingą bausmę, ir sieja tai su konstitucinių normų pažeidimu. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas leidžia teismui nepažeidžiant Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies parinkti tiek veikos, tiek asmens pavojingumą atitinkančią bausmę. Skirdamas bausmę nuteistajam G. V., teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, todėl pagal sankcijos ribas paskirta laisvės atėmimo bausmė negali būti vertinama kaip netinkama ar aiškiai per griežta.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo G. V. gynėjo advokato L. Žalnieriūno kasacinis skundas atmestinas. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017).
6. Iš nuteistojo G. V. gynėjo advokato L. Žalnieriūno kasacinio skundo turinio matyti, kad jame yra apibendrintų teiginių, skirtų teismų atliktam atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimui bei jų pagrindu padarytoms išvadoms ginčyti, pateikiamas savas teismų nustatytų aplinkybių vertinimas, tačiau tokie teiginiai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl nuteistojo G. V. veiksmų galimos atitikties tik BK 1481 straipsnyje nurodytai nusikalstamai veikai, dėl šios normos taikymo negalimumo, nes veika buvo kriminalizuota vėliau nei nuteistajam inkriminuoti veiksmai, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje netiksliai, gremėzdiškai aprašytų nusikalstamos veikos aplinkybių, t. y. klausimai, kurie nebuvo nagrinėti apeliacine tvarka, todėl teisėjų kolegija kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
7. Šiuo aspektu pažymėtina, kad BPK 367 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kasacijos ribojimai turi būti aiškinami ir taikomi atsižvelgiant į kitas šio kodekso nuostatas. Pagal BPK 376 straipsnį, apibrėžiantį teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Sugriežtinti bausmę teismas gali tuo atveju, kai dėl to paduotas skundas, tačiau jis neturi teisės sugriežtinti bausmę paskirdamas laisvės atėmimą iki gyvos galvos (BPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Šiame straipsnyje nėra varžomi kasacinės instancijos teismo įgaliojimai sušvelninti paskirtą bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.
BPK 367 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kasacijos ribojimai neturi būti aiškinami formaliai ir laikomi savaime kliudančiais kasacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam kasacinę bylą tais teisės klausimais, kurie buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kartu išspręsti ir tuos teisės klausimus, kurie nebuvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas turi įgaliojimus išspręsti tokius papildomus klausimus, kai taip galėtų būti palengvinta nuteistojo teisinė padėtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-58-697/2019). Dėl to teisėjų kolegija vertins ir kasacinio skundo argumentus, susijusius su BK 1481 straipsnio taikymu. Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą
8. Nuteistojo G. V. gynėjas advokatas L. Žalnieriūnas kasaciniu skundu prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar BK 145 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams. Savo prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė, o tai užkerta kelią teismui tinkamai individualizuoti kaltininkui bausmę. Be to, tai, kad BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė yra griežtesnė už nusikaltimų, kuriais padaroma reali žala (BK 132 straipsnio 1 dalis, 133, 134, 136 straipsniai, 137 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnio 1 dalis, 139 ir 140 straipsniai), sudėčių sankcijoje nustatytas bausmes, prieštarauja bausmių proporcingumo principui.
9. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad toks kreipimasis yra privalomas, kai bylą nagrinėjančiam teismui (bet ne kuriam nors iš proceso dalyvių ar dalyviams) kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai (BPK 381 straipsnio 3 dalis); ir atvirkščiai – teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 51-507/2017, 2K-278-788/2018). Prašymai išaiškinti, kaip turi būti taikomos įstatymo (ar kito teisės akto) nuostatos, yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2010 m. liepos 2 d., 2010 m. lapkričio 16 d., 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimai).
10. Baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ar konkrečios bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą yra netikslinga skirti šios normos sankcijoje nustatytos rūšies ar dydžio bausmės, teismas turi diskreciją pasinaudoti esamomis teisinėmis priemonėmis, t. y. BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 62 straipsnio nuostatomis, kurių pagrindu kaltininkui gali būti paskirta švelnesnė bausmė. Tai taip pat reiškia, kad tokiu atveju BK tiek bendrojoje, tiek specialiojoje dalyje yra pakankamas kiekis bausmės skyrimo procese teisingumą užtikrinančių priemonių.
11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo G. V. gynėjo kasaciniame skunde išdėstytus prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą argumentus, konstatuoja, kad jie nesuteikia pagrindo abejoti, jog bausmė, nustatyta už BK 145 straipsnio 2 dalyje reglamentuotą nusikalstamą veiką, galėtų prieštarauti Konstitucijai, o kasatoriui kilę teisinio reguliavimo neaiškumai negali būti pašalinti taikant ir aiškinant teisę, inter alia (be kita ko), teismams nagrinėjant konkrečias baudžiamąsias bylas. Dėl nuteistojo G. V. veikos kvalifikavimo
12. Kasaciniu skundu nuteistojo G. V. gynėjas advokatas L. Žalnieriūnas ginčija G. V. padarytos veikos kvalifikavimą dviem pagrindiniais aspektais: 1) G. V. veika neatitinka pavojingumo, realumo, sistemingumo kriterijų tam, kad būtų kvalifikuojama pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kaip sistemingas žmogaus bauginimas, panaudojant psichinę prievartą; 2) G. V. veiksmai galimai atitinka BK 1481 straipsnio 1 dalyje nustatyto neteisėto žmogaus persekiojimo baudžiamojo nusižengimo sudėtį, tačiau veika negali būti perkvalifikuojama, nes neteisėto žmogaus persekiojimo sudėtimi BK papildytas tik 2021 m. spalio 14 d. įstatymu (įsigaliojo nuo 2021 m. spalio 23 d.), o pagal BK 3 straipsnio 3 dalį toks įstatymas negalioja atgaline tvarka.
13. Siekiant nustatyti, ar G. V. veika buvo kvalifikuojama teisingai, turi būti palyginamos BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 1481 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sudėtys. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Pagal BK 1481 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią, neturėdamas teisėto pagrindo, sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai. Iš paminėtų normų turinio matyti, kad BK 1481 straipsnyje nenustatyta atsakomybė už tokius veiksmus, kurie paminėti BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijoje (grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas; terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką).
14. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 1481 straipsnis buvo papildytas 2021 m. spalio 14 d. įstatymu Nr. XIV-576. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad atsakomybė už persekiojimą, kaip veiką, pasižyminčią aktyviu įkyriu kontaktu su persekiojamu asmeniu, kai persekiojamas asmuo yra išreiškęs valią neturėti kontakto su persekiotoju, nėra nustatyta (taigi, pasak įstatymo leidėjo, BK 145 straipsnio 2 dalis tokios veikos neapėmė ir ji nebuvo kriminalizuota). Tai, kad BK 1481 straipsnyje nurodyta veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, leidžia teigti, jog dispozicijoje įvardyti veiksmai įstatymo leidėjo yra laikomi mažiau pavojingais ir atsakomybė pagal šią teisės normą galima tik tada, kai kaltininko savo turiniu panašūs veiksmai neatitinka BK 145 straipsnio 2 dalies sudėties požymių. Pažymėtina ir tai, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. pačios veikos padarymas lemia jos baigtumo momentą, o BK 1481 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra materialioji, t. y. tam, kad veika būtų laikoma baigta, turi būti nustatyti ir nusikalstamos veikos padariniai – jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai.
15. Be to, BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra BK specialiosios dalies XIX skyriuje „Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei“, o BK 1481 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstamos veikos sudėtis – BK specialiosios dalies XX skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus laisvei“. Taigi BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 1481 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų tiesioginiai objektai skiriasi.
16. Nuteistajam inkriminuota BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta veika objektyviai pasireiškia žmogaus terorizavimu arba sistemingu bauginimu, naudojant psichinę prievartą. Šioje byloje aktualus sistemingo bauginimo, naudojant psichinę prievartą, požymis, tad tik jis ir atskleidžiamas. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus.
Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014). Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį taip pat būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrą laiko tarpą, kurių nesieja bendras sumanymas.
Nusikaltimo, nurodyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Taip pat kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Šių nuostatų taikymas, atskleidžiant BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius, leidžia išvengti tarp asmenų kilusių bet kokių konfliktų kriminalizavimo. Todėl neatitiktų baudžiamojo įstatymo paskirties praktika, jei šios kategorijos bylose nebūtų analizuojamas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar išsakyti grasinimai yra realūs, taip pat neįvertinus kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2013, 2K-423-303/2016).
17. Kasaciniame skunde išreiškiama pozicija dėl kasacinės instancijos teismo praktikos nevienodumo, prieštaringumo, vertinant veikos padarymo tikslus ir motyvus BK 145 straipsnio 2 dalies aspektu, tačiau neatkreipiamas dėmesys, kad atskirose nutartyse pažymint, jog veikos motyvai ir tikslai neturi reikšmės veikos vertinimui, turima mintyje tiesioginė motyvų ir tikslų reikšmė veikos kvalifikavimui, t. y. tai, kad jie nėra būtini subjektyvieji BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau nepaneigiama jų netiesioginė reikšmė veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K- 327-326/2016, 2K-121-677/2015, 2K-269-303/2020 ir kt.). Nei motyvas, nei tikslas nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje (taip pat ir 1481 straipsnio 1 dalyje), būtinas subjektyvusis požymis, tačiau svarbūs nustatant kaltininko tyčios kryptingumą, grasinimo (BK 145 straipsnio 2 dalies aspektu) realumą (nustatant grasinimo realumą, atsižvelgtina į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. Reikia vertinti aplinkybių, parodančių grasinimo realumo buvimą ar nebuvimą, visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222-2016)).
18. Palyginus BK 145 straipsnio 2 dalies ir BK 1481 straipsnio 1 dalies nusikalstamų veikų sudėtis, matyti, kad kvalifikavimo problemų gali kelti kaltininko veiksmai, kai asmens bauginimas išreiškiamas ne grasinimu nužudyti ar sutrikdyti asmens sveikatą, ne grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, o kitais įvairaus pobūdžio veiksmais: įžeidinėjimais, gąsdinančiais telefono skambučiais, triukšmo kėlimu, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Pabrėžtina, kad tiek bauginimo, tiek asmens persekiojimo formų baigtinio sąrašo baudžiamasis įstatymas nenustato ir negali nustatyti. Bet kuriuo atveju, siekiant nustatyti, ar asmens veika atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą sistemingą asmens bauginimą, naudojant psichinę prievartą, ar BK 1481 straipsnio 1 dalyje nustatytą asmens persekiojimą, turi būti vertinama, į ką tokia veika kėsinamasi: ar keliama grėsmė asmens gyvybei ir sveikatai, ar laisvei, vertinamas veiksmų intensyvumas, turinys, galimi motyvai ir tikslas, tai, kaip atliktus veiksmus suprato pats nukentėjusysis, kokie ryšiai siejo praeityje ar sieja šiuos asmenis.
19. Nagrinėjamoje byloje kaltinimas G. V. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėstomas aprašant visų trumpųjų žinučių, skambučių, kitokio poveikio S. V. turinį, iš kurio matyti ir poveikio jai intensyvumas. Analizuojant kiekvienos atskiros žinutės nukentėjusiajai turinį, kaip teisingai pažymi kasatorius, yra ir tokių žinučių, kurios, skaitomos atskirai, yra neutralios, negalinčios sukelti baimės ar nerimo jausmo. Analogiškas argumentas buvo dėstomas ir nuteistojo G. V. bei jo gynėjo advokato Č. Bakasėno apeliaciniame skunde, į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas atsakė savo nutarties 23 punkte. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad G. V. atlikti veiksmai prieš nukentėjusiąją turi būti vertinami kaip visuma, t. y. atsižvelgiant į jų intensyvumą, kiekį, žinučių, skambučių laiką.
20. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, G. V. inkriminuojamu laikotarpiu išsiuntė S. V. 181 trumpąją žinutę tiek dienos, tiek nakties metu, taip pat ir akivaizdžiai grasinamojo pobūdžio susidoroti išraiška: „...jeigu driginsies, tai aleliuja“, „...aš tave kada pasigavęs apmyšiu“, „gyvensi apgulties sąlygom“, „aš tave metodiškai sugraušiu“, „aš tau padarysiu fejerverką“, taip pat išreiškė grasinimus nužudyti ar padaryti gyvybei ar sveikatai pavojingą veiką sakydamas: „užmušiu, mašina netikėtai atsidurs griovyje, tau bus mišios“, „aš tave užkasiu“, kreipėsi į ją žeminančiais, įžeidžiais žodžiais, taip pat grasino seksualinio pobūdžio smurtu. Esant akivaizdžiai išreikštam sistemingam grasinimui dėl S. V. gyvybės, sveikatos galimo sutrikdymo, kitokio pobūdžio bauginimas, apie kurį kasatorius nurodo kasaciniame skunde, yra tik papildomas, paryškinantis sistemingo asmens bauginimo realumą. Esant akivaizdžiam sistemingam bauginimui, siekiant sukelti S. V. baimę ir nerimą dėl jos gyvybės ir sveikatos, nėra pagrindo spręsti dėl G. V. inkriminuotų veiksmų atitikties BK 1481 straipsnio 1 dalyje nurodytiems objektyviesiems požymiams, nes pirmiau minėti sistemingi bauginimo veiksmai nėra BK 1481 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai, o nuolatiniai įžeidžiantys, grasinamojo pobūdžio skambučiai, žinutės yra veiksmai, kuriais G. V. kėsinosi ne į S. V. laisvę, atsižvelgiant į visus G. V. veiksmus, o kėlė pavojų jos sveikatai ir gyvybei.
21. Nustačius, kad G. V. išreiškė nevienkartinius grasinimus, taip pat pažymėtina, kad, priešingai nei tai nurodoma kasaciniame skunde, išsakyti žodžiai negali būti pripažįstami kaip buitinio, tarpasmeninio konflikto dalis, – bylos duomenimis nustatyta, kad S. V. po G. V. veikos prieš ją bijojo būti namuose, jautėsi nesaugiai, nukentėjusioji suprato G. V. jai išsakytas frazes kaip realų pavojų savo gyvybei ir sveikatai. G. V. inkriminuota veika akivaizdžiai atitinka tą pavojingumo laipsnį, kuris būtinas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kilti. G. V. veiksmai nebuvo atsitiktiniai ar pavieniai, trumpųjų žinučių turinys patvirtina, kad jos įžeidžiančios, amoralaus pobūdžio, daug jų necenzūrinės leksikos, išsakomi įžeidžiantys, bauginantys ketinimai, taip pat įžeidžiai kontaktuojama ne tik su nukentėjusiąja tiesiogiai, bet ir su jos artimos socialinės aplinkos žmonėmis, siekiant jai pakenkti. G. V. suprato, kad sistemingai baugina nukentėjusiąją panaudodamas psichinę prievartą ir nori taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
22. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų padarytos išvados dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties nuteistojo G. V. veiksmuose buvimo abejonių nekelia, nuteistojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, todėl teismai pagrįstai nesprendė ir nepasisakė dėl nuteistojo veiksmų atitikties BK 1481 straipsnyje nurodytai veikai bei galimumo šią normą taikyti BK 3 straipsnio pagrindu. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
23. Kasaciniame skunde taip pat prašoma paskirti G. V. laisvės apribojimo bausmę, tačiau nepateikiamas nė vienas švelnesnės, nei įstatyme nurodyta, bausmės skyrimo pagrindas ir atitinkami argumentai. Prašymas skirti laisvės apribojimo bausmę nuteistajam motyvuojamas tik poreikiu kreiptis į Konstitucinį Teismą, o toks gynėjo prašymas, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, kaip jau minėta, yra nepagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti ar sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019).
24. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamų teismų sprendimų turinys nesuteikia pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių reikėtų šiuos sprendimus naikinti ar keisti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :
Nuteistojo G. V. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinį skundą atmesti.