LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 22 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Albino Antanaičio (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui, nuteistajam D. Ž., jo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Staniulio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžio. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžiu D. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dvidešimties parų areštu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. Ž. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. Ž. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas D. Ž. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. kovo 9 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti iš D. Ž. valstybės naudai 90 Eur. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis dėl D. Ž. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, jam paskirtos bei subendrintos bausmės ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: D. Ž. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį šešiasdešimties parų areštu.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. Ž. paskirta galutinė bausmė – keturiasdešimties parų areštas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. Ž. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. kovo 9 d. (viena para). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams, paskiriant dviejų mėnesių intensyvią priežiūrą, nustatant, kad viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis turi būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar mokymusi, bei įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta konfiskuoti iš D. Ž. valstybės naudai 90 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. Ž. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad įgijo ir laikė narkotines medžiagas tokiomis aplinkybėmis: jis 2021 m. kovo 8 d. apie 14 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, iš nenustatyto asmens už 90 Eur, gautų toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku iš E. P., bei savo asmeninius 30 Eur įgijo 4 paketėlius su viduje esančiomis narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 11,995 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 18,0 proc., iš jų vieną paketėlį su 2,997 g kanapių paliko sau, o kitus tris paketėlius su 8,998 g kanapių apie 14.20 val. toje pačioje vietoje perdavė automobilyje SEAT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sėdėjusiam E. P. šiam suvartoti.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir D. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuodamas į BK 259 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog D. Ž. narkotines medžiagas pirko sau ir E. P. asmeniškai vartoti, tačiau narkotinių medžiagų perdavimą E. P. nepagrįstai pripažino jų platinimu. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką ir klaidingai kvalifikavo D. Ž. nusikalstamus veiksmus. Skirdamas bausmę teismas nurodė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto atlikimo, taip sudarant galimybę D. Ž. pasitaisyti, dirbti. Teismas nusprendė ir tai, kad nėra pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, nes byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis gavo finansinės naudos dėl savo neteisėtų veiksmų.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Staniulis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, dėl to nepagrįstai perkvalifikavo nuteistojo D. Ž. veiksmus. Esminis kriterijus, atribojantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nustatytą BK 259 ir 260 straipsniuose, yra kaltininko tikslas tokias medžiagas platinti ir jų platinimas. BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis – tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas – suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims. Platinimo tikslo nebuvimas reiškia, kad minėtus veiksmus asmuo atlieka norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius.
Šioje byloje abiejų instancijų teismų nustatytos faktinės aplinkybės nesiskiria, tačiau jų teisinis vertinimas ir kvalifikavimas teismų nuosprendžiuose išsiskyrė. Šiuo atveju visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytoms aplinkybėms, kad D. Ž. veiksmuose buvo nustatytas kitoks platinimas, o teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015).
3.2. Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti kitaip platinamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, tačiau tai esminės reikšmės veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui neturi. Veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnį svarbiausią reikšmę turi nustatytas šių medžiagų perleidimo kitam asmeniui faktas. Šioje byloje nuteistasis D. Ž. dalį narkotinių medžiagų, iš anksto tai žinodamas, įgijo ne sau vartoti, o būtent perduoti E. P. jam pačiam vartoti. Nepaisant aplinkybės, kad E. P. pinigus už narkotines medžiagas D. Ž. perdavė dar iki jų įgijimo, tokie D. Ž. veiksmai atitinka kitokio platinimo sąvoką, nes įgytos medžiagos (8,998 g kanapių) buvo skirtos ne jam pačiam vartoti, o perduoti kitam asmeniui – E. P. D. Ž. ir E. P. nesusitarė kartu įgyti ir bendrai vartoti narkotinių medžiagų, nesusidėjo pinigų bendrai šioms medžiagoms įgyti ir vartoti, nesitarė pasidalyti bendrai įgyto jų kiekio, priešingai, šios narkotinės medžiagos buvo įgytos kiekvienam iš jų atskirai vartoti. Svarbu ir tai, kad jau draudžiamų medžiagų įgijimo metu D. Ž. turėjo tikslą narkotines medžiagas platinti – perduoti E. P. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad be D. Ž. dalyvavimo (tarpininkavimo) E. P. neturėjo galimybės įsigyti narkotinių medžiagų – kanapių, o D. Ž. kaip tik ir buvo tas asmuo, kuris jam įgijo kanapių, taip platino šias medžiagas kitiems asmenims.
3.3. Iš formuojamos teismų praktikos matyti, kad platinimu nelaikytinos situacijos, kai perkant narkotines medžiagas buvo tikslas, t. y. išankstinis susitarimas, nupirktas narkotines medžiagas įgyti ir suvartoti kartu. Nenustačius tokio susitarimo, bet koks nustatytas šių medžiagų perleidimo kitam asmeniui faktas teismų praktikoje laikytinas platinimu. Šiuo atveju iš nustatytų bylos aplinkybių akivaizdu, kad išankstinio susitarimo tarp nuteistojo D. Ž. ir E. P. dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir vartojimo kartu nebuvo, priešingai, susitarimas tarp šių asmenų buvo įgyti narkotinių medžiagų asmeniškai E. P. vartoti ir atskirą kiekį D. Ž. įgijo sau vartoti, apie šį kiekį pagal nustatytas bylos aplinkybes E. P. net nežinojo. Būtent tokia aplinkybė (perdavė automobilyje sėdėjusiam E. P. šiam suvartoti) nurodyta ir apeliacinės instancijos teismo D. Ž. naujai suformuotame kaltinime, kuriuo jo veiksmai kvalifikuoti kaip BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika, tačiau tokia kaltinimo formuluotė ir toks veikos kvalifikavimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai, tokia veika turi būti kvalifikuota kaip BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika.
3.4. Platinimo ar tarpininkavimo įgyjant ir perleidžiant psichotropines ar narkotines medžiagas problema spręsta kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2008, kurioje konstatuota, kad tiek narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas iš kasatoriui žinomų šaltinių, tiek ir jų perdavimas trečiajam asmeniui už iš anksto narkotinėms medžiagoms įgyti paduotą pinigų sumą pagrįstai kvalifikuoti kaip šių medžiagų platinimas (BK 260 straipsnio 1 dalis). Priešingu atveju susidarytų netoleruotinos situacijos, kai asmuo, kuris, iš anksto padavus jam pinigus, įgyja narkotines medžiagas ir jas netrukus perduoda kitam asmeniui (pirkėjui), nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už jų platinimą, nors be šio tarpininko (platintojo) pirkėjas neturėtų galimybės gauti šių medžiagų. Nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje ir nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagal formuojamą teismų praktiką neatitinka D. Ž. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau būtent šis teismas priėmė sprendimą, neatitinkantį formuojamos teismų praktikos.
O pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo visiškai pagrįstai konstatuota, kad D. Ž. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, narkotinių medžiagų perdavimo faktas nustatytas ir D. Ž. kaltė dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo, turint tikslą jas platinti, ir jų perdavimo visiškai įrodyta, ir ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei atitinka suformuotą teismų praktiką. Darytina išvada, kad pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes D. Ž. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat teisingai nustatyta, kad D. Ž. pats vartojo narkotines medžiagas, jų tą pačią dieną įsigijo ir sau vartoti, todėl šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, netinkamai taikė BK 72 straipsnį. Iš bylos duomenų matyti, kad D. Ž. iš E. P. gavo 90 Eur nusikalstamai veikai vykdyti, t. y. narkotinėms medžiagoms – kanapėms įgyti, ir šias narkotines medžiagas E. P. prašymu jis įgijo ir perdavė E. P. Taigi iš nusikalstamos veikos narkotinių medžiagų platinimo (perdavimo E. P.) D. Ž. gavo 90 Eur. Kur D. Ž. po to padėjo šiuos pinigus, t. y. visus ar dalį jų išleido narkotinėms medžiagoms įgyti ar pasiliko sau, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl šių pinigų konfiskavimo iš D. Ž. Net jeigu būtų vertinama, kad D. Ž. iš pinigų, gautų iš šios nusikalstamos veikos, nepraturtėjo (sau negavo), ir šie pinigai nebūtų laikomi nusikalstamos veikos rezultatu, šie pinigai visiškai atitinka nusikalstamos veikos priemonės požymius.
Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemone pripažįstami ir pinigai, kuriuos kaltininkas panaudojo nusikalstamai veikai daryti, pavyzdžiui, įsigijo narkotinių medžiagų ar kitokiu būdu panaudojo nusikalstamai veikai padaryti. Nusikalstamos veikos priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. D. Ž. gautus iš E. P. pinigus – 90 Eur sąmoningai naudojo nusikalstamai veikai daryti ir be šių pinigų nebūtų galėjęs įvykdyti nusikalstamos veikos. Dėl to šie pinigai laikytini nusikaltimo priemone ir pagal BK 72 straipsnį turi būti konfiskuoti.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro T. Staniulio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Dėl esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
5. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ar nutartys nebūtų naikinami ar keičiami. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Šiam teismui baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę iš naujo vertinti bylos įrodymus, taip pat, atlikus įrodymų tyrimą, nuosprendį grįsti naujais įrodymais ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtus nuosprendžius ar nutartis. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę.
6. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 324 straipsnio 6 dalį, yra ne kartą pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ir ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. Apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir tais atvejais, kai reikia pašalinti tokius pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus, kurių neįmanoma pašalinti be įrodymų tyrimo. Tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284-648/2016, 2K-173-648/2017, 2K-141-303/2020, 2K-178-976/2021, 2K-169-976/2022 ir kt.). Ypatingą reikšmę šių taisyklių laikymasis įgauna tada, kai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados esminiais bylos klausimais yra skirtingos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113-303/2015, 2K-324-976/2018, 2K-141-303/2020, 2K-178-976/2021 ir kt.).
7. Nagrinėjamoje byloje D. Ž. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. kovo 8 d. apie 14.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens už 90 Eur įgijo 3 paketėlius su viduje esančiomis narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis ir juos pėsčiomis atnešė (atgabeno) prie automobilio SEAT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovinčio prie pastato Kaune, (duomenys neskelbtini), ten apie 14.20 val. perdavė automobilyje buvusiam E. P.; ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2021 m. kovo 8 d. apie 14.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, sau vartoti iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 30 Eur įgijo 1 paketėlį su viduje esančiomis narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, kurių masė 2,997 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 18,0 proc., šias medžiagas laikė dešinės pusės priekinėje striukės kišenėje, kol 2021 m. kovo 8 d. apie 14.38 val. prie pastato Kaune, (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas rado policijos pareigūnai.
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamasis D. Ž. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo ir kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių neginčijo, todėl, esant pagrindui, teismas išnagrinėjo bylą atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo tikslas – parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas – bei kitos inkriminuotų veikų padarymo aplinkybės buvo įrodyti paties kaltinamojo D. Ž. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų E. P., I. S., policijos pareigūnų parodymais, apžiūros protokolais, specialisto išvadomis.
9. Pirmosios instancijos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, byla pagal nuteistojo D. Ž. ir jo gynėjo advokato N. Strazdo apeliacinį skundą buvo nagrinėjama apeliacine tvarka. Apeliaciniame skunde buvo prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir paskirti D. Ž. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje niekas iš proceso dalyvių atlikti įrodymų tyrimo nepageidavo, todėl įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta išlyga, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems, peržengė paduoto apeliacinio skundo ribas ir nusprendė, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis „negali būti laikytinas teisėtu ir pagrįstu, kadangi jame nustatytos faktinės aplinkybės pagal formuojamą teismų praktiką neatitinka D. Ž. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos“.
11. BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Taigi, kaip matyti iš paminėtos teisės normos turinio, sutrumpintas įrodymų tyrimas siejamas ne tik su kaltinamojo kaltės pripažinimu, bet ir kitomis sąlygomis, kurių esminė yra ir ta, jog nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neturi kelti abejonių, todėl kilus abejonių, tarp jų ir dėl nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio nustatymo, teismas turėtų atlikti įrodymų tyrimą.
12. Kaip jau minėta, byla pirmosios instancijos teisme, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, tačiau, nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas, suabejojęs viena iš nusikalstamai veikai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti esminių aplinkybių – tikslo platinti turėjimu, pats tiesiogiai neištyręs bylos įrodymų, juos įvertino kitaip nei pirmosios instancijos teismas ir padarė priešingas išvadas dėl D. Ž. veiksmų atitikties BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytiems nusikalstamos veikos požymiams. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad D. Ž. su E. P. buvo iš anksto susitarę dėl kanapių įsigijimo kiekvienam iš jų asmeniškai vartoti ir kad narkotines medžiagas D. Ž. įsigijo už savo asmeninius ir iš E. P. gautus pinigus. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad D. Ž. sutarto kiekio įsigytų kanapių perdavimas E. P. pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo pripažintas narkotinių medžiagų platinimu. Dėl to teismas nusprendė, kad tokie D. Ž. veiksmai atitinka tik požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje.
13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priešingas išvadas dėl bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių padarė neatsižvelgdamas į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kartu pats neatlikęs įrodymų tyrimo ir nepašalinęs prieštaravimų, reikšmingų minėtai veiką kvalifikuojančiai aplinkybei patvirtinti ar paneigti, tik fragmentiškai aptaręs bei įvertinęs D. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų parodymus, taip pat iš esmės deklaratyviai nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į analogiškose bylose suformuotą teismų praktiką. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, motyvai, kodėl teismas D. Ž. (kaip tarpininko įgyjant narkotines medžiagas E. P., kuris pats neturėjo galimybės narkotinių medžiagų įsigyti) veiksmus vertina kaip narkotinių medžiagų įgijimą tik sau asmeniškai vartoti, nenurodyti, iš esmės nevertintos ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojos I. S. nurodytos aplinkybės apie E. P. prašymo įgyti narkotines medžiagas laiką ir aplinkybes, tai, kad, pasak liudytojos, dėl kanapių įsigijimo E. P. į D. Ž. anksčiau buvo kreipęsis iki 10 kartų. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį. Šis padarytas pažeidimas yra esminis, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą baigiamąjį aktą byloje.
14. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, aptariant neteisėto narkotinių medžiagų platinimo požymio aiškinimą teismų praktikoje, remiamasi kasacine nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-489/2018. Tačiau ši nutartis nėra precedentas nagrinėjamai bylai, nes kasacinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2K- 95-489/2018 faktinės ir teisinės aplinkybės skiriasi, čia nustatyta, kad asmuo davė kitam asmeniui parūkyti dalį pirmojo asmens įsigytų kanapių, kurios buvo susuktos į cigaretę, ir toks veiksmas teismų pripažintas narkotinės medžiagos kitokiu platinimu, t. y. neteisėtu, neatlygintinu narkotinės medžiagos perdavimu kitam asmeniui, kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
15. Pažymėtina ir tai, kad konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis.
Šiame straipsnyje įtvirtinti du kaltinimo keitimo teisme atvejai: 1) pagal prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą; 2) teismo iniciatyva. Bet kuriuo atveju teismui tenka pareiga apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, 2K-7-304- 976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-278-788/2018, 2K-236-648/2020 ir kt.).
16. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nustatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių – ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Kita vertus, apie tai, kad kaltinamasis gali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, įtvirtinantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, teisiamajame posėdyje jam turi būti iš anksto pranešta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-199-696/2017, 2K-56-696/2018, 2K-31-895/2020, 2K-165-648/2020, 2K-236-648/2020 ir kt.).
17. Kaip jau minėta, ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. Ž. ir jo gynėjo advokato N. Strazdo apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde buvo keliamas tik švelnesnės bausmės skyrimo D. Ž. klausimas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nei apeliantai, nei prokurorė nustatyti kitokių faktinių aplinkybių, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, neprašė ir nuteistojo D. Ž. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį neginčijo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, nustatė ne tik kitokias aplinkybes, susijusias su BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką kvalifikuojančiu požymiu, bet ir naują aplinkybę, kuri kaltinime apskritai nebuvo nurodyta (kad narkotines medžiagas D. Ž. įgijo už 90 Eur, gautų toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku iš E. P. (nors pats D. Ž. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 90 Eur narkotinėms medžiagoms įgyti iš E. P. gavo kiek anksčiau)).
18. BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies esminių procesinių pažeidimų sukeltos teisinės pasekmės – neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu pagrįsto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimas – taisytinos, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo ištaisyti šioje nutartyje aptartus pažeidimus, išsamiai ir nešališkai ištirti bei įvertinti byloje surinktų įrodymų visetą ir tik po to priimti atitinkamus procesinius sprendimus, be kita ko, laikydamasis draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
19. Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra pagrindas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, prokuroro kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali nustatyti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu, n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 11 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.