LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei, asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, A. P. gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui, neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 10 d. nutarties. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi nepakaltinamu pripažintam A. P. už dviejų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 10 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis pakeista. A. P. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų, n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. P. priverčiamoji medicinos priemonė taikyta už tai, kad jis, būdamas nepakaltinamas, padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, nustatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje:
1.1. 2019 m. vasario 24 d. apie 10.45 val., kojomis ir rankomis daužydamas į J. Š. buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir šaukdamas „susprogdinsiu namą, nužudysiu visus“, taip įbaugindamas namuose esančius nepilnametį D. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, ir J. Š., grasino su jais susidoroti. Tęsdamas įstatymo uždraustą veiką, 2019 m. vasario 24 d. apie 18.31 val., paskambinęs iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į V. Š. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsakydamas grasinančio pobūdžio žodžius „pirmiausiai pasmaugsiu J. ir jos sūnų, o po to tave, tau akis išdeginsiu, rūgštimi apipilsiu, perpjausiu gerklę ir pasmaugsiu“, grasino sunkiai sutrikdyti V. Š., J. Š., nepilnamečio D. Š. sveikatą ir tai sudarė nukentėjusiesiems pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
1.2. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2019 m. kovo 10 d. iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į V. Š. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė 41 grasinamo pobūdžio SMS pranešimą, jais grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios V. Š. sveikatą, tai sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, A. P. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad, įvertinus tiek jo asmenybę, tiek jam diagnozuoto psichikos sutrikimo požymius ir pobūdį, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, šiuo metu A. P. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą nėra pakankamo pagrindo, nes priverčiamųjų medicinos priemonių tikslus galima pasiekti taikant jam ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Šiulys prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 10 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 10 d. nutartis naikintina dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių motyvų, leidžiančių abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-449/2019 išvadų, pagal kurias A. P. rekomenduojama taikyti stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių prieštaravimams tarp A. P. apeliacinės instancijos teisme duotų paaiškinimų ir ekspertizės akto išvadų pašalinti, nepakvietė į teismo posėdį šią išvadą pateikusios ekspertės ir neišklausė jos nuomonės dėl A. P. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nepatikrino, ar patikimi A. P. paaiškinimai apie tinkamą vaistų vartojimą. Teikdamas pirmenybę asmens, kuris pagal teismo psichiatrų išvadą yra pripažintas nepakaltinamu, paaiškinimams bei pernelyg kritiškai vertindamas ekspertizės akto išvadas, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo reikalavimų ir nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo A. P. taikyti ekspertų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro T. Šiulio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Dėl įrodymų vertinimo keičiant priverčiamosios medicinos priemonės rūšį
5. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo sprendimą pakeisti A. P. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą lėmė išvada, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslai gali būti pasiekti taikant jam švelnesnę šių priemonių rūšį. Taip sprendžiant buvo atsižvelgta į A. P. asmenybę, jam diagnozuoto psichikos sutrikimo požymius ir pobūdį, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, bylos medžiaga ir įvertinusi skundžiamą procesinį sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, lėmęs tokią išvadą, neatitinka išsamumo reikalavimo, o pateikti argumentai nėra pakankami šiai išvadai pagrįsti.
6. Pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Remiantis BPK 400 straipsnio 2 dalimi, sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, teisiamajame posėdyje turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Remiantis BPK 405 straipsnio 4 dalimi, sprendžiant dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas. Sisteminis šių BPK normų aiškinimas leidžia teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal paduotą apeliacinį skundą spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimą, be kitų byloje esančių duomenų, privalo ištirti ir įvertinti eksperto ar atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos atstovo pateiktą informaciją ir nuomonę.
7. 2019 m. liepos 25 d. – rugsėjo 6 d. teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-449/2019 nustatyta, kad įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ir ekspertizės atlikimo metu A. P. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0). Dėl šio psichikos sutrikimo A. P. negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. P. buvo rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį gydymą specializuotoje gydymo įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Šias ekspertizės akto išvadas pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino viena iš jas pateikusių eksperčių L. A., ji pažymėjo, kad dėl jam konstatuoto progresuojančio psichikos sutrikimo A. P. yra pavojingas, o iš medicininių dokumentų ir paties A. P. teiginių matyti, kad gydydamasis ambulatoriškai jis buvo linkęs pažeidinėti vaistų vartojimo režimą ir kritiškai savo sveikatos būklės nevertina.
8. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas iš esmės kitokią išvadą dėl A. P. psichikos būklės ir pavojingumo, rėmėsi tik jo paties teismo posėdyje duotais parodymais, kad jo sveikatos būklė yra pagerėjusi, jis suvokia gydymosi reikalingumą, reguliariai vartoja vaistus ir lankosi pas gydytojus, o ekspertės nurodyti gydymo režimo pažeidimai buvo užfiksuoti tik todėl, kad kilo nesutarimų su gydytoja dėl jam paskirtų vaistų, šie nesutarimai buvo išspręsti gydytojai paskyrus jo pageidaujamus vaistus. Tačiau jokių procesinių veiksmų medicinos žiniomis pagrįstai informacijai apie A. P. esamą psichikos būklę, elgesį ir gydymosi eigą gauti ir ištirti apeliacinės instancijos teismas nesiėmė. Negavus ir neįvertinus tokių duomenų, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. P. nėra toks pavojingas sau ir aplinkiniams, kad jam būtų taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, palieka abejonių dėl tokios išvados pagrįstumo. Tai pripažintina įrodymų vertinimo išsamumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nesilaikymu ir išvadų motyvavimo (BPK 332 straipsnio 3, 7 dalys) trūkumu. Šie pažeidimai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pripažintini esminiais BPK pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant pašalinti visas abejones dėl galimybės pakeisti A. P. priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, būtina įvertinti atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos atstovo ar eksperto išvadą surašiusio asmens informaciją ir nuomonę apie A. P. sveikatos būklę, gydymo režimo laikymąsi ir keliamą pavojų sau ir aplinkai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu, n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.