LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. birželio 20 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. gynėjos advokatės Irinos Beleškienės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 219 straipsnio 1 dalį 170 MGL (8500 Eur) dydžio bauda. Taip pat skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria nuteistojo R. M. gynėjo advokato Laimono Judicko apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. M. nuteistas už tai, kad, UAB „Tradeks“ esant mokiai, pateikęs deklaracijas laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų daugiau kaip 400 MGL mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, būtent: jis, nuo 2010 m. balandžio 21 d. būdamas UAB „Tradeks“ (juridinio asmens kodas 220808870, registruota adresu: Žirmūnų g. 115-95, Vilnius) vadovas, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikęs UAB „Tradeks“ gyventojų pajamų mokesčio, deklaruoto nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2022 m. sausio 17 d. už laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn., pelno mokesčio, deklaruoto 2020 m. birželio 10 d. už 2019 m., pridėtinės vertės mokesčio, deklaruoto nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. vasario 24 d. už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. sausio mėn., deklaracijas ir 2022 m. vasario 2 d. gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimą Nr. (23.31-08)464-946 apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo įteikimo dienos, t. y. iki 2022 m. vasario 22 d., sumokėti į valstybės biudžetą 40 910,24 Eur bendrovės mokestinę nepriemoką, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 81 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies nuostatas, UAB „Tradeks“ esant mokiai, šių apskaičiuotų ir deklaruotų daugiau kaip 400 MGL dydžio mokesčių laiku nesumokėjo.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo R. M. gynėja advokatė I. Beleškienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį ir baudžiamąją bylą R. M. nutraukti.
3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, padarydami išvadą, jog R. M. veika atitinka aprašytą BK 219 straipsnio 1 dalyje, bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes toks sprendimas prieštarauja teismų praktikai. Išvadą dėl R. M. veikai taikytino baudžiamojo įstatymo bylą nagrinėję teismai grindė aplinkybe, kad jis pervedė sau UAB „Tradeks“ lėšas ir panaudojo jas atsiskaitymams su kitais, nei Valstybinė mokesčių inspekcija, kreditoriais, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tokia įmonės direktoriaus veika paprastai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį (Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.2.-45-1002/2017, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-485/2018, Marijampolės apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-59- 384/2023). ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo metu nustačius, kad įmonė nuo 2020 m. kovo mėnesio vykdė atsiskaitymus su kitais asmenimis, nors turėjo mokestinę nepriemoką, R. M. kaip UAB „Tradeks“ direktorius turėjo būti nedelsiant traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nelaukiant dvejų metų, kol įmonė banko sąskaitose neturės lėšų ir objektyviai negalės sumokėti mokesčių po mokesčių administratoriaus priminimo bei atsiras pagrindas R. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 219 straipsnio 1 dalį.
Bylą nagrinėję teismai, pripažindami, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas, dėl kurio pažeidžiami Valstybinės mokesčių inspekcijos interesai, atitinka BK 219 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamos veikos sudėtį, baudžiamąjį įstatymą aiškino išplėsdami jo turinį ir dėl to jį pritaikė netinkamai.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti nuteistojo R. M. gynėjos advokatės I. Beleškienės kasacinį skundą.
5. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, R. M. pagal BK 219 straipsnio 1 dalį yra nuteistas ne už tai, kad pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, bet už tai, kad pateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, įmonei esant mokiai, laiku nesumokėjo deklaracijose apskaičiuotų mokesčių po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Dėl to CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas, kaip teisingai konstatavo teismai, šiuo atveju nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad R. M. kaip UAB „Tradeks“ direktorius turėtų atsakyti tik už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.
Svarbu ir tai, kad kasaciniame skunde nurodytuose teismų baigiamuosiuose aktuose nėra padaryta išvada, jog CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas užtraukia administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę. Be to, šios bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kasaciniame skunde nurodytose bylose nustatytų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. M. kaip atskaitingas asmuo, gavęs įmonės pinigus, juos naudojo daugiausia savo reikmėms, o ne įmonės veiklai, todėl ir susidarė jo skola įmonei, kurią jis vėliau grąžino gavęs įmonės pelno dalį. Šie R. M. veiksmai (tyčia) buvo nukreipti ne į kreditorių eiliškumo pažeidimą, o jais buvo siekiama bet kokia forma (iš pradžių sudarant sutartį su Valstybine mokesčių inspekcija, o vėliau net ją nutraukus) nemokėti mokesčių, nors įmonė realiai galėjo mokesčius sumokėti.
Bylą nagrinėję teismai taip pat pagrįstai konstatavo, kad R. M. nesiekė aktyviais veiksmais grąžinti mokestinės nepriemokos ar jos dalies, bet priešingai – stengėsi, kad būtų nustatytas kuo ilgesnis terminas mokesčiams sumokėti, taip gaunant galimybę ir toliau nemokėti jau ilgą laiką nemokamų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos raginamų sumokėti mokesčių. Svarbu ir tai, kad pagal bylos duomenis galima spręsti, jog R. M., vengdamas pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prašomus dokumentus, reikalingus įmonės finansinei padėčiai įvertinti, galimai siekė nuslėpti tikrąją įmonės finansinę padėtį nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos, taip tikėdamasis sudaryti naują mokestinės paskolos sutartį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo R. M. gynėjos advokatės I. Beleškienės kasacinis skundas atmestinas. Dėl BK 219 straipsnio 1 dalies taikymo
7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, pritaikydami R. M. veikai BK 219 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes kaltinimas R. M. grindžiamas aplinkybe, kad R. M. vadovaujama įmonė vykdė mokėjimus nesilaikydama CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, o tokia veika neatitinka BK 219 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Tokia veika, anot kasatorės, kvalifikuojama pagal ANK 120 straipsnį.
8. Pagal BK 219 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą būdamas mokus laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų daugiau kaip 400 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. BK 219 straipsnio 1 dalyje uždrausta nusikalstama veika siekiama apsaugoti Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų dalies suformavimo interesus. Šios nusikalstamos veikos pavojingumą lemia tai, kad dėl mokesčių nesumokėjimo lėšos nepatenka į valstybės biudžetą ir taip daroma žala visai finansų sistemai. Šiame straipsnyje uždrausta veika laikoma baigta, kai asmuo po to, kai gavo priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius, iki nustatyto termino jos neįvykdė. Pagal BK 219 straipsnį atsako ir juridinio asmens vadovas, kai jis pagal teisės aktus atsakingas už juridinio asmens mokesčių sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad Mokesčių administravimo įstatymas (105–113 straipsniai) suteikia mokesčių administratoriui plačius įgaliojimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, nustatant pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę už mokesčių nesumokėjimą, turi būti atsižvelgiama ir į papildomas aplinkybes, rodančias pakankamą veikos pavojingumą, pvz., į mokestinės nepriemokos išieškojimo galimybės apsunkinimą, mokesčių mokėtojo veiksmų piktybinį pobūdį ir pan.
9. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nurodytais atvejais). ANK 120 straipsnio 1 dalyje uždrausta veika kėsinamasi į kreditorių interesus, o kiek tai susiję su kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, kėsinamasi į finansinę drausmę, pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius, kai asmuo patiria laikinų finansinių sunkumų, t. y. neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, bet nėra asmens nemokumo ar situacijos, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K- 7-278-469/2019, e3K-7-115-469/2020, e3K-3-319-969/2020 ir kt.; nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023).
10. Iš BK 219 straipsnyje ir ANK 120 straipsnyje esančių normų palyginimo matyti, kad šiomis normomis siekiama apsaugoti skirtingas visuomenei reikšmingas vertybes, skiriasi šių įstatymo uždraustų veikų dalykas, objektyvieji požymiai. BK 219 straipsnio 1 dalies atveju yra kėsinamasi į biudžeto pajamų dalies formavimo interesus, o ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo uždrausta veika kėsinamasi į finansinę drausmę, pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius.
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. M., būdamas įmonės UAB „Tradeks“ vadovas, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikęs UAB „Tradeks“ gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas ir 2022 m. vasario 2 d. gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimą apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo įteikimo dienos, t. y. iki 2022 m. vasario 22 d., sumokėti į valstybės biudžetą 40 910,24 Eur bendrovės mokestinę nepriemoką, UAB „Tradeks“ esant mokiai, šių apskaičiuotų ir deklaruotų daugiau kaip 400 MGL dydžio mokesčių laiku nesumokėjo.
12. Byloje nustatyta (šią išvadą pagrindžiantys įrodymai nurodyti apeliacinės instancijos teismo nutarties 14 punkte), kad kaltinimui aktualiu laikotarpiu įmonė turėjo apyvartinių lėšų, tačiau jos buvo naudojamos atsiskaitymams su tiekėjais, darbuotojų darbo užmokesčiui arba kaip avansas atsiskaitytinai atskaitingam asmeniui (R. M.), o ne mokant deklaruotus mokesčius ar padengiant įmonės mokestinę nepriemoką. Šios aplinkybės pagrindžia tiek įmonės mokumą, tiek nuteistojo veiksmų kryptingumą nemokėti mokesčių. Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistasis, iš įmonės gavęs lėšas pagal avansines apyskaitas, naudojo jas ne įmonės veiklai, o savo poreikiams tenkinti (tai patvirtinantys įrodymai įvertinti apeliacinės instancijos teismo nutarties 15 punkte). Veikos kvalifikavimo pagal BK 219 straipsnio 1 dalį kontekste taip pat svarbu pažymėti tai, kad nors nuteistojo veiksmai, kai, susidarius nepriemokai, įmonė kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo, vertintini teigiamai, vis dėlto teismai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. M. bendravimas su VMI buvo epizodinis; po mokestinės paskolos sutarties sudarymo įmonė nesumokėjo nė vienos įmokos pagal mokestinės paskolos sutartį.
13. Darytina išvada, kad bylą išnagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis R. M. aktyviais veiksmais nesiekė padengti mokestinės nepriemokos ar bent jos dalies. Priešingai, jis savo veiksmais stengėsi, kad būtų nustatytas kuo ilgesnis terminas mokesčiams sumokėti, kartu gaunant galimybę ir toliau nemokėti jau ilgą laiką nemokamų ir VMI raginamų sumokėti mokesčių.
14. Kasaciniame skunde argumentuojant, kad byloje nuteistajam turėjo būti taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė, nurodomas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-45-1002/2017, kuriuo asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50-6 straipsnį (šiuo metu jis atitinka ANK 120 straipsnį). Kasatorė pažymi, kad VMI dėl šio kreditoriaus teisių pažeidimo inicijavo ir baudžiamąją bylą, tačiau Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-88-485/2018) kaltinamasis pagal BK 219 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių.
15. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties (23 punktas), teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, į analogiškus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus atsakė ir pažymėjo, kad faktinės aplinkybės šioje, t. y. nuteistojo R. M., baudžiamojoje byloje skiriasi nuo nurodytos pirmiau bylos aplinkybių, nes nuteistojo R. M. veiksmai (tyčia) buvo nukreipti ne į kreditorių eiliškumo pažeidimą, o jais buvo siekiama bet kokia forma (iš pradžių sudarant sutartį su VMI, vėliau net ir ją nutraukus) nemokėti mokesčių, nors tai padaryti įmonė realiai galėjo.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai, R. M. veikai pritaikydami BK 219 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, o nuteistojo gynėjos kasacinis skundas, neperžengiant kasacinio skundo ribų, yra atmestinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo R. M. gynėjos advokatės Irinos Beleškienės kasacinį skundą.