LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 5 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės L. F., jo gynėjai advokatei Ilonai Ivašauskaitei, vertėjui Ibrahimui Hichamui (Ibrahim Hicham), viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslano Boiko kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo Sirijos Arabų Respublikos pilietis L. F. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį ir baudžiamoji byla jam nutraukta.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 29 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos apeliacinis skundas atmestas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendis patikslintas, iš rezoliucinės dalies pašalinant nuorodą į BK 291 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. F. ir jo gynėjos advokatės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Sirijos Arabų Respublikos pilietis L. F. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį dėl kaltinimo tuo, kad laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą, t. y. 2019 m. birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, būdamas Graikijoje, Atėnų mieste, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 4000 Eur įgijo žinomai netikrą Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. 209536501, išduotą Davido Deniso (David Deniso), gimusio 1987 m. spalio 15 d., vardu, ją laikė prie savęs ir gabeno iki 2019 m. birželio 16 d. 12.35 val., kai, atskridęs iš Atėnų į Vilnių reisu Nr. FR4978, Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pasienio kontrolės punkte dokumentų patikrinimo metu ją pateikė Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnui.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Ruslanas Boiko prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo L. F. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, nurodyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 291 straipsnio 2 dalį, tai lėmė neteisėto ir neteisingo galutinio sprendimo priėmimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti L. F. nuo baudžiamosios atsakomybės grindžiamas BK 291 straipsnio 2 dalimi. Apeliacinės instancijos teismas šiam sprendimui pritarė, tik patikslino jo rezoliucinę dalį, pašalindamas nuorodą į BK 291 straipsnio 2 dalį. BK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pagal BK 291 straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas tik asmuo, kuriam inkriminuotas BK 291 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas. Tokią išvadą pagrindžia teismų praktika (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-90-382/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal kitų BK specialiosios dalies straipsnių, nustatančių galimybę asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nuostatas nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat atleidžiamas tik tas asmuo, kuris padarė toje teisės normoje nurodytą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379/2013).
2.3. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 5 straipsnio 1 dalimi, užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), nuostatos. Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės pagal savo nacionalinę teisę įveda sankcijas už neleistiną išorės sienų kirtimą ne nustatytuose sienos perėjimo punktuose ir ne nustatytomis jų darbo valandomis. To paties teisės akto 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų šiame teisės akte nustatytų atvykimo sąlygų, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Iš šių teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad pagal BK 291 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam trečiosios šalies piliečiui, kuris neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės išorinę sieną. Tuo atveju, jei trečiosios šalies pilietis pereina išorinę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pateikdamas suklastotus dokumentus, suteikiančius teisę kirsti valstybės sieną (pasą, leidimą, vizą ir pan.), jo veika kvalifikuojama kaip BK 291 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnyje (atitinkamoje dalyje) nurodytų nusikalstamų veikų sutaptis (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-339-397/2017).
2.4. Pirmiau nurodyti teisės aktai ir teismų praktika patvirtina teiginį, kad trečiosios šalies užsienio piliečio veika – neteisėtas Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimas, pateikiant suklastotą ar netikrą dokumentą, suteikiantį teisę kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, atitinka kitos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 ar 2 dalyje, požymius. Jei asmuo pereina Lietuvos Respublikos išorinę sieną – veika kvalifikuojama ir pagal BK 291 straipsnio 1 dalį, jei tik vidinę – pagal BK 291 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojama.
2.5. Nagrinėjamu atveju L. F., pasinaudodamas žinomai netikra asmens tapatybės kortele, į Lietuvos Respubliką atvyko iš Graikijos, kuri priklauso Šengeno erdvei. Dėl to L. F. veika kvalifikuojama tik pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ne todėl, kad ši nusikalstama veika apima BK 291 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, o todėl, kad, remiantis nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatomis, šie L. F. veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 291 straipsnio 1 dalį.
2.6. Pažymėtina, kad teismo sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 291 straipsnio 2 dalį, remiantis teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018) bei gramatiniu ir loginiu šios teisės normos aiškinimu, turi būti pagrįstas įsitikinimu, kad toks asmuo kaltas padaręs BK 291 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Atleisdamas L. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 291 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog egzistuoja pakankamai duomenų, pagrindžiančių L. F. kaltę padarius BK 291 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, nors ši veika byloje jam nebuvo inkriminuota. Tai reiškia, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek šio sprendimui pritaręs apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
2.7. Svarbu yra tai, kad BK 300 ir 291 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų objektai skiriasi. Neteisėtai disponuojant suklastotu dokumentu pažeidžiama specifinė tvarka, susijusi su teisėtai apyvartoje esančio dokumento naudojimu (dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas), o neteisėtai pereinant valstybės sieną, pažeidžiama įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta valstybės valdymo tvarka valstybės sienos kirtimo režimo srityje. Abiejų instancijų teismų sprendimuose pateiktas skirtingų Baudžiamojo kodekso straipsnių (vienas iš kurių L. F. apskritai nebuvo inkriminuotas) aiškinimas nelogiškas, suponuojantis nuostatą, kad toks asmuo panašioje situacijoje turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, net jei jis padarė ir kitas nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, netikrų pinigų, šaunamųjų ginklų, narkotinių medžiagų gabenimą ir pan., kurių kriminalizavimo tikslingumą nustato ir tarptautiniai teisės aktai).
2.8. Europos Sąjungos Tarybos 2002 m. lapkričio 28 d. direktyva 2002/90/EB, apibrėžianti padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi, bei Europos Sąjungos Tarybos 2002 m. lapkričio 28 d. pagrindų sprendimas dėl bausmių sistemos stiprinimo užkertant kelią neteisėtam įvažiavimui, tranzitui ir apsigyvenimui valstybės narėse (2002/946/TVR) nustato valstybėms narėms pareigą nacionaliniuose įstatymuose nustatyti atsakomybę už nelegalią migraciją. Taigi BK 291 straipsnyje nurodyta veika yra tarptautinio pobūdžio (konvencinis nusikaltimas). Tuo tarpu 1951 m. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) ir 1967 m. Niujorko protokolas dėl pabėgėlių statuso, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuoti 1997 m. sausio 21 d., nustato valstybėms, šios konvencijos dalyvėms, pareigą nacionaliniuose įstatymuose įtvirtinti pabėgėlių apsaugą, inter alia (be kita ko), tik tam tikrais atvejais jų apsaugą nuo baudžiamojo persekiojimo.
Pabėgėlių apsauga (statusas, teisės, pareigos, garantijos ir pan.) reglamentuota 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties. Tačiau šis teisės aktas nėra baudžiamasis įstatymas, suteikiantis teisę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 291 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo kodekso komentare nurodyta, kad jei užsienietis, kirsdamas valstybės sieną, padaro ir kitą nusikalstamą veiką, jis negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis Konvencijos 2 straipsniu. Taigi BK 291 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos skirtingų nusikalstamų veikų sudėtys. BK 291 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad, remiantis šia teisės norma, nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas gali būti tik asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 291 straipsnio 1 dalyje.
Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 291 straipsnio 2 dalimi, už kitų nusikalstamų veikų, tarp jų ir už BK 300 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos, padarymą prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.
2.9. Teismų praktikoje humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, nes kitaip atsirastų nebaudžiamumo prielaidos. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014, 2K-372-697/2017, 2K-231-495/2019). Asmens atleidimas nuo padaryto apysunkio nusikaltimo, netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą, nesant BK straipsnyje, pagal kurį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodytų aplinkybių, teisingumo principo nuostatų neįgyvendina.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. Boiko kasacinis skundas tenkintinas. Dėl BK 291 straipsnio 2 dalies taikymo
4. Kasatoriaus prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė neteisingą sprendimą, nes L. F. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, nors, vadovaujantis BK 291 straipsnio 2 dalimi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatytas asmenims, padariusiems BK 291 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.
5. Baudžiamajame įstatyme – BK 291 straipsnio 2 dalyje – nustatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 291 straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. BK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės esant sąlygai – tikslui pasinaudoti prieglobsčio teise taikomas užsieniečiui tais atvejais, kai jis padaro BK 291 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje taikoma 1951 m. vasario 28 d. Ženevoje priimta Konvencija dėl pabėgėlių statuso (toliau – Ženevos konvencija), jos 31 straipsnyje įtvirtinta nuostata neskirti nuobaudų už neteisėtą įvažiavimą ar neteisėtą buvimą susitariančiosios valstybės teritorijoje pabėgėliams, kurie, atvykę iš teritorijos, kur jų gyvybei ar laisvei grėsė pavojus, įvažiuoja į šių šalių teritoriją arba yra joje be leidimo, jeigu jie patys nedelsdami prisistato valdžios institucijoms ir išsamiai paaiškina savo neteisėtą įvažiavimą ar buvimą. Taigi šia konvencija nustatyta apsauga pabėgėliams, atvykstantiems ir (ar) esantiems valstybių teritorijose, pažeidžiant nustatytą tvarką, neturint leidimo ir pan.
6. Nagrinėjamoje byloje aktualus klausimas – ar Sirijos Arabų Respublikos piliečio L. F. padaryta nusikalstama veika yra tokia veika, dėl kurios pagal BK 291 straipsnio 2 dalį jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
7. Pažymėtina, kad šioje byloje L. F. nebuvo kaltinamas ir teisiamas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, o kaltintas ir teismų pripažinta, kad padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, t. y. Graikijoje, Atėnų mieste, įgijęs žinomai netikrą Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortelę, išduotą Davido Deniso vardu, ją laikė ir gabeno iki 2019 m. birželio 16 d., kai atskridęs iš Atėnų Vilniaus oro uosto pasienio užkardos kontrolės punkte šią asmens tapatybės kortelę panaudojo pateikdamas ją pasienio pareigūnui, atliekančiam dokumentų patikrinimą. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės L. F., padariusį BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, nurodė besivadovaujantis Ženevos konvencijos 31 straipsnio 1 dalimi ir BK 291 straipsnio 2 dalimi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą, jį atmetė, tačiau patikslino nuosprendį (rezoliucinę dalį), pašalindamas nuorodą į BK 291 straipsnio 2 dalį, laikydamas ją pertekline. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad tai, jog L. F. neinkriminuotas neteisėtas valstybės sienos perėjimas (BK 291 straipsnio 1 dalis), nešalina jo teisės pasinaudoti tarptautinio teisės akto – Konvencijos teikiama apsauga, ir vadovavosi nuostata, jog pasinaudojimas suklastotais dokumentais apima ir neteisėtą atvykimą į valstybės teritoriją.
8. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos – neteisėtas valstybės sienos perėjimas (BK 291 straipsnio 1 dalis) ir disponavimas žinomai netikra asmens tapatybės kortele bei jos panaudojimas (BK 300 straipsnio 2 dalis) savo esme ir sudėtimis yra skirtingos, netapačios veikos. Antra, BK 291 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės taikomas asmenims, padariusiems BK 291 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino valstybės sienos kirtimo požymius, nesivadovavo minėtų BK straipsnių dispozicijose pateiktais nusikalstamų veikų apibūdinimais ir BK 291 straipsnio 2 dalies nuostata.
9. BK 291 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika – neteisėtu Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimu – pažeidžiama įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta valstybės valdymo tvarka valstybės sienos režimo srityje. Valstybės sienos apsaugai taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad asmenys laikytųsi valstybės sienos teisinio režimo, pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių, užtikrinti kitus svarbius asmenų, visuomenės ir valstybės interesus pasienio kontrolės punktuose ir vietose, kur galioja pasienio teisinis režimas. Atsakomybė pagal BK 291 straipsnio 1 dalį nustatyta tik tais atvejais, kai pažeidžiamos saugomos valstybės sienos, t. y. tos, kurią laisvai pereiti draudžiama. Taigi asmuo, neteisėtai kertantis (pereinantis) valstybės sieną, pažeidžia patekimo į valstybę (ar išvykimo iš jos) tvarką, kai laisvai kirsti sieną yra draudžiama.
BK 291 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl sprendžiant dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo būtina atsižvelgti į teisės aktus, nustatančius valstybės sienos režimą. Antai Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo tvarką. Pagal šio įstatymo 10 straipsnį neteisėtu atvykimu į Lietuvos Respubliką laikomi, be kita ko, tokie atvejai, kai atvykstantis asmuo pateikia kito asmens arba suklastotą kelionės dokumentą, kai neturi galiojančio dokumento, suteikiančio teisę atvykti į Lietuvos Respubliką.
10. Pažymėtina, kad aptariamas nusikaltimas yra tarptautinio pobūdžio (konvencinis), todėl, sprendžiant veikos kvalifikavimo ir (ar) baudžiamosios atsakomybės klausimą, BK taikymas bei aiškinimas paprastai susiję ir su tarptautiniais teisės aktais. Nagrinėjamos bylos kontekste teisiškai vertinant L. F. padarytą nusikalstamą veiką, reikšmingi yra ir Europos Sąjungos teisės aktai, nustatantys asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) bei apibrėžiantys Europos Sąjungos valstybių narių vidaus ir išorės sienas, jų kontrolę, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas ir kita. Europos Sąjungos Taryba 2002 m. lapkričio 28 d. priėmė pamatinį sprendimą ir direktyvą, šiuose dokumentuose pažymėdama, kad vienas iš Europos Sąjungos tikslų yra laipsniškas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimas, o tai, inter alia, reiškia, kad turi būti kovojama su nelegalia imigracija, valstybės narėms imantis bendrų veiksmų policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse.
Europos Sąjungos Tarybos pamatiniame sprendime įtvirtintos bendrosios nuostatos dėl asmenims taikomos atsakomybės už pažeidimus, susijusius su nelegalia imigracija, neteisėtu sienos kirtimu, taip pat akcentuojamas tikslas suderinti pažeidimo apibrėžimą ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejus nepažeidžiant pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams teikiamos apsaugos pagal tarptautinę teisę, ypač laikantis įsipareigojimų pagal 1951 m. Ženevos konvenciją. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento bendrosiose nuostatose nurodyta, kad nebus asmenų kontrolės jiems kertant Sąjungos valstybių narių vidaus sienas, jame nustatomos taisyklės, reglamentuojančios asmenų kontrolę jiems kertant Sąjungos valstybių narių išorės sienas (1 straipsnis). Taigi pagal šį Reglamentą apsauga taikoma Europos Sąjungos valstybių išorės sienoms, nustatytos taisyklės taikomos trečiųjų šalių piliečiams, kertantiems išorės sienas.
Be kita ko, Reglamento 4 straipsnyje („Pagrindinės teisės“) nustatyta, kad jį taikydamos valstybės narės veikia visapusiškai laikydamosi atitinkamos Sąjungos teisės, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, atitinkamos tarptautinės teisės, įskaitant 1951 m. lapkričio 28 d. Ženevoje priimtą Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, su galimybe gauti tarptautinę apsaugą susijusių įsipareigojimų, visų pirma negrąžinimo principo, ir pagrindinių teisių. Laikantis bendrųjų Sąjungos teisės principų, pagal šį reglamentą sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.
11. Minėta, kad atsakomybė pagal BK 291 straipsnio 1 dalį nustatyta tik tais atvejais, kai pažeidžiamas saugomos valstybės sienos teisinis režimas, t. y. tos, kurią laisvai pereiti draudžiama. Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos narės, valstybės sienos režimo teisinis reguliavimas įtvirtintas ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktais, bet ir pirmiau nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais. Tai reiškia, kad BK 291 straipsnio 1 dalis neapima vidinių Europos Sąjungos valstybės narių sienų kirtimo.
12. Nagrinėjamu atveju taikant BK 291 straipsnio 2 dalį, taip pat Ženevos konvencijos 31 straipsnį nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės apie tai, kad L. F., pateikdamas suklastotą netikrą Čekijos Respublikos asmens tapatybės kortelę, kirto ne išorinę, o vidinę Lietuvos Respublikos valstybės sieną (iš Graikijos į Lietuvą). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas L. F. padarytą nusikalstamą veiką kaip neteisėtą valstybės sienos kirtimą (BK 291 straipsnio 1 dalies prasme), į šias aplinkybes neatsižvelgė, nesivadovavo teisiniu reglamentavimu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktais valstybės sienų režimo srityje, ir tai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą, todėl jis naikintinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu, n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.