LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 16 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 26 d. nutarties. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu R. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 18 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 12 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, R. A. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams, paskiriant dviem mėnesiams intensyvią priežiūrą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. A. turi būti namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar mokymusi, bei įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 58 MGL (2900 Eur) dydžio bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 parų arešto ir 58 MGL (2900 Eur) dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta iki 2021 m. liepos 13 d. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, R. A. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams, paskiriant dviem mėnesiams intensyvią priežiūrą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis turi būti namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar mokymusi, bei įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 16 d. 16.50 val. iki 2020 m. lapkričio 18 d. 11.18 val. (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. A. išieškotina valstybės naudai dalis konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 500 Eur. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, paskirta toliau vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 68 straipsnyje, kuria buvo uždrausta trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 26 d. nutartimi atmestas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų, n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. A. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 16 d. apie 16.40 val. Vilniuje, Pelesos gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, o policijos pareigūnams įtarus, kad R. A., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, ir pareikalavus tikrintis neblaivumą, atsisakė jį tikrintis.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Eugenijus Papučka prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendį su pakeitimais – panaikinant nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, R. A. paskirtas arešto bausmės vykdymas atidėtas. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą. Kasaciniame skunde nurodoma:
2.1. Teismai, skirdami bausmę, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio 1 dalis), ir nepagrįstai nuteistajam R. A. atidėjo paskirtos arešto bausmės vykdymą. R. A. 2020 m. lapkričio 23 d. nelaikytinas pirmą kartą nuteistu arešto bausme, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu R. A. nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje keturių mėnesių viešųjų darbų bausme, ši bausmė vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pakeista aštuonių parų arešto bausme, kurią R. A. atliko (2017 m. rugsėjo 7 d. jis paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo). Be to, R. A. buvo asmuo, turintis neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką: prieš tai, kai R. A. 2020 m. lapkričio 16 d. padarė nusikalstamą veiką (BK 2811 straipsnio 1 dalis), jis buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už analogišką nusikaltimą, kurį jis padarė 2020 m. birželio 14 d. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto 1 papunktį, asmuo, nuteistas už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikęs paskirtą bausmę, laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jis nuteistas už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.
2.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019).
2.3. Kadangi R. A., būdamas nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo (BK 140 straipsnio 2 dalis) padarymą, atliko teismo jam skirtą arešto bausmę 2017 m. rugsėjo 7 d., jis turėjo būti vertinamas kaip asmuo, turintis teistumą iki 2020 m. rugsėjo 7 d. Dėl to, kad R. A. 2020 m. birželio 14 d., turėdamas neišnykusį teistumą, padarė naują nusikalstamą veiką, pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, teistumo išnykimo eiga nutrūko ir teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradėtas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Byloje nėra duomenų, jog teismas nuteistojo R. A. prašymu būtų sutrumpinęs teistumo laiką arba panaikinęs teistumą.
2.4. Dėl teismų padarytos teisės taikymo klaidos nuteistasis R. A. nepagrįstai nepasiųstas atlikti jam teismo nuosprendžiu skirtos arešto bausmės.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Prokuroro kasacinis skundas atmestinas. Dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo
4. Kasaciniame skunde prokuroras teigia, kad R. A. pritaikant arešto bausmės atidėjimą buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, remdamasis šiais argumentais: 1) nuteistasis nelaikytinas pirmą kartą nuteistu arešto bausme, nes prieš tai baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas viešųjų darbų bausme, kuri vėliau pakeista aštuonių parų arešto bausme ir kurią R. A. atliko; pastarasis teistumas neišnykęs ar nustatyta tvarka nepanaikintas; 2) R. A. padarė tyčinį nusikaltimą būdamas teistas, o tokios situacijos teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo.
5. Taigi, pirmu atveju iš esmės yra ginčijamas teismų šioje byloje BK 75 straipsnio 1 dalies, o antru atveju – BK 75 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, nuostatų taikymas.
6. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Klausimas dėl BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatų netinkamo taikymo nebuvo keltas prokuroro apeliaciniame skunde ir nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl šioje byloje kasacine tvarka jis nenagrinėtinas.
7. Kitu prokuroro kasaciniame skunde keliamu klausimu – dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo – visų pirma pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos iš šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt.
8. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
9. Taikant šias nuostatas, pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė, arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas.
10. Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro kasacinio skundo teiginiais, kad R. A. arešto bausmės vykdymas negalėjo būti atidėtas, nes skundžiamu nuosprendžiu arešto bausme jis nuteistas ne pirmą kartą. Tokių duomenų byloje nėra.
11. Nagrinėjamu atveju iš bylos matyti, kad R. A. prokuroro skunde minimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas viešųjų darbų, o ne arešto bausme. Tačiau, nuteistajam vengiant atlikti šią bausmę, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė jam buvo pakeista 8 parų arešto bausme pagal nutarties priėmimo metu galiojusias BK 46 straipsnio 7 dalies nuostatas (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 6 d.).
12. Pastarąja teisės norma nustatyta, kad tais atvejais, kai asmuo vengia atlikti paskirtus viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių, ir jeigu asmuo ir toliau vengia atlikti bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.
13. Pažymėtina, kad šiomis BK 46 straipsnio 7 dalies nuostatomis reglamentuojamas ne, kaip jau minėta šios nutarties 7 p., bausmės skyrimas asmenį nuteisiant už jo padarytą nusikalstamą veiką, bet jam paskirtos bausmės – viešųjų darbų – pakeitimas kita bausme – areštu, kaip viena iš nuteistajam, nevykdančiam paskirtos bausmės, taikytinų priemonių. Todėl, sprendžiant dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo, toks viešųjų darbų pakeitimas areštu negali būti tapatinamas su pirmesniu asmens nuteisimu arešto bausme.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. A. skundžiamu nuosprendžiu arešto bausme buvo nuteistas pirmą kartą, todėl prokuroro skundo argumentai šiuo klausimu nepagrįsti ir atmestini. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :
Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą. 2.6. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 straipsnis) Nuosprendžio ir nutarties privalomumas (BPK 346 straipsnis) Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies sutrumpinimas įskaitant į bausmę laikotarpį, kuriuo ji nebuvo vykdoma dėl kompetentingų valstybės institucijų klaidos, iš principo neatitiktų Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų griežtų taisyklių, kuriomis siekiama, kad bausmė būtų vykdoma tokia, kokia buvo paskirta, išskyrus būtiną jos trukmės ir pobūdžio adaptavimą vykdančiojoje valstybėje. Atnaujintoje baudžiamojoje byloje atmestas prašymas į bausmės laiką įskaityti laisvėje išbūtą laiką, įvertinus, be kita ko, tai, kad nors dėl nuosprendžio vykdymo metu įvykusios klaidos bausmė buvo pradėta atlikti vėliau, nei nuteistasis buvo perimtas iš Vokietijos Federacinės Respublikos, tačiau pačios bausmės trukmė nepailgėjo (ji liko tokia pati, kaip nustatyta Vokietijos teismo nuosprendžiu); bausmės vykdymo datos patikslinimas nesukėlė neproporcingo poveikio nuteistojo privačiam gyvenimui; nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas; patiriami neigiami išgyvenimai dėl laiku neatliktos laisvės atėmimo bausmės nepaneigia būtinybės įvykdyti neįvykdytą įsiteisėjusią teismo nutartį ir nesudaro pagrindo į bausmės laiką įskaičiuoti laisvėje praleistą laiką.
Byla Nr. 2A-14-788/2021 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 21 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atnaujintą baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. ir jo gynėjo advokato Ramūno Putino pareiškimus dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio pareiškimą tenkinti iš dalies, paaiškinimų, n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Nagrinėjamoje byloje:
1.1. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi pripažino Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Algojaus) žemės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį ir nutarė vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Algojaus) žemės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu K. P. paskirtą bausmę – 2010 dienų laisvės atėmimą – suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalimi, palikta paskirta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams (2010 dienų). Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuteistojo K. P. perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos dienos. Į bausmės laiką įskaičiuotas visas Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliktos bausmės laikas.
1.2. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis patikslinta: 1) bausmės pradžia skaičiuojama ne nuo nuteistojo K. P. perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos dienos, o nuo jo sulaikymo vykdant Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį, t. y. nuo 2020 m. liepos 31 d.; 2) į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas visas Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliktos bausmės laikas, t. y. dveji metai trys mėnesiai dvidešimt penkios dienos.
1.3. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi nuteistojo K. P. gynėjo advokato A. Andriukaičio skundas dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties atmestas.
1.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutartimi baudžiamoji byla pagal nuteistojo K. P. ir jo gynėjo advokato R. Putino pareiškimus atnaujinta. II. Pareiškimų dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
2. Analogiško turinio pareiškimais nuteistasis K. P. ir nuteistojo K. P. gynėjas advokatas R. Putinas prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį, į Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Algojaus) žemės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti visą K. P. laisvėje nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki jo sulaikymo praleistą laikotarpį, t. y. vienerius metus aštuonis mėnesius dvi dienas, ir nustatyti, jog laisvės atėmimo bausmės pabaiga K. P. yra 2022 m. sausio 25 d. Pareiškėjai nurodo:
2.1. Teismas, vadovaudamasis BK 63 ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalėjo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi suderintą bausmę subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi, kuria Prienų apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu nuteistajam K. P. paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą, paskirta ir jau atlikta 45 parų arešto bausme ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos dienos bei į bausmės laiką įskaičiuoti visą Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliktos bausmės laiką.
2.2. K. P. 2018 m. lapkričio 15 d. buvo įkalintas Lukiškių tardymo izoliatoriujekalėjime. Praėjus 45 paroms, kai atliko bausmę pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį, t. y. 2018 m. gruodžio 28 d., jis buvo paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Jam buvo paaiškinta, jog nėra teisinio pagrindo jį laikyti bausmės atlikimo vietoje, todėl jis yra paleidžiamas į laisvę. Nors nuteistasis bandė aiškinti, kad jis turi atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal Vokietijos teismo nuosprendį, dėl kurio jis buvo perimtas iš Vokietijos Federacinės Respublikos ir konvojuotas į Lietuvą, tačiau Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija pareiškė, kad jokios teismo nutarties jie neturi, neva asmuo atvežtas atlikti 45 parų arešto bausmės. Taigi K. P., neturėdamas aukštojo išsilavinimo ir specialiųjų teisinių žinių, turėjo pagrįstą įsitikinimą, kad kompetentingi aukšto rango teisėsaugos institucijų pareigūnai nedaro jokios šiurkščios klaidos ir jo paleidimas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo neprieštarauja visiems dėl jo priimtiems teismų sprendimams.
2.3. K. P. visą laikotarpį, t. y. vienerius metus aštuonis mėnesius dvi dienas, pagrįstai tikėjo, kad yra atlikęs visas jam paskirtas bausmes, kol jį sulaikė policijos pareigūnai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir paaiškino, jog jis iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2018 m. gruodžio 28 d. buvo paleistas per klaidą. Pažymėtina, kad nuteistasis visą laisvėje išbūtą laiką niekur nesislapstė, kartu su sugyventine gyveno savo gyvenamojoje vietoje, nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. ir nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. dirbo, vėliau dirbo statybose, buvo išvykęs į užsienį. Nuteistasis darbo metu būdavo savo darbo vietoje, o po darbų grįždavo namo, nesislapstė, tad jokiais veiksmais nesiekė išvengti jam paskirtos bausmės, nes objektyviai tikėjo atlikęs visas valstybės jam skirtas bausmes.
Visą šį laiką jis gyveno aktyvų socialinį gyvenimą, gyvenamosios vietos nekeitė, išskyrus tą laiką, kai buvo laikinai išvykęs į užsienį, tačiau savo buvimo vietos jis neslėpė. Savo gyvenamosios vietos adresu nuteistasis nė karto negavo šaukimo ar pranešimo apie bausmės vykdymą ar paiešką, policijos pareigūnai iki 2020 m. liepos 31 d. nė karto nebuvo atvykę jo ieškoti. Esant tokioms aplinkybėms, jis pagrįstai manė, kad 2018 m. spalio 12 d. nutartis dėl jam nesuprantamų, tačiau teisėtų motyvų nebus vykdoma. Atkreiptinas dėmesys, kad nuoseklioje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog valstybės institucijų klaidos turi būti aiškinamos asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai nėra pažeidžiamas joks kitas privatus interesas. Valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos asmens sąskaita, dėl valstybės institucijų padarytų klaidų asmenys neturi patirti neproporcingų neigiamų pasekmių (2008 m. kovo 13 d. sprendimas byloje G. prieš Kroatiją).
Nagrinėjamu atveju teisėsaugos institucijų aplaidumas, lemiantis teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situaciją, yra nepateisinamas. Būtent dėl teisėsaugos institucijų veiklos neefektyvumo K. P. negalėjo laiku atlikti 2018 m. spalio 12 d. nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gyvenimo būdas nuo 2018 m. gruodžio 29 d. paleidimo į laisvę buvo socialiai priimtinas, nuteistasis gyveno faktinėje santuokoje, dirbo ir rūpinosi šeima, planavo susilaukti vaikų. Akivaizdu, kad K. P. turėjo pagrįstų lūkesčių, jog yra atlikęs visas valstybės prievartos mechanizmo jam paskirtas bausmes, dėl to netikėtas sulaikymas 2020 m. liepos 31 d. lėmė neigiamus emocinius išgyvenimus ir dvasines kančias ne tik jam, bet ir šeimos nariams. Taip pat nesuprantamas teismo motyvas, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, turėjo galimybę kreiptis į atsakingas valstybines institucijas, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis tai būtų padaręs.
Negalima perkelti laisvės atėmimo bausmės vykdymą organizuojančios ir prižiūrinčios institucijos pareigūnų funkcijų nuteistajam, esmingai ignoruojant, kad bausmes vykdančių institucijų ir pareigūnų veiklos teisėtumo priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teismai, prokurorai, Lietuvos Respublikos Seimo skiriami kontrolieriai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir kitos valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 4 dalis).
2.4. Į nuteistajam paskirtą bausmę įskaičius visą laisvėje nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki jo sulaikymo 2020 m. liepos 31 d. praleistą laikotarpį, būtų suteikta reali galimybė grįžti anksčiau pas šeimą ir pasirūpinti jos gerove bei nebūti našta mokesčių mokėtojams, taip pat būtų pasiekti bausmės tikslai, atitinkantys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, asmuo negali atsakyti už teisėsaugos institucijų pareigūnų klaidas ir neveikimą. III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
3. Nuteistojo K. P. ir jo gynėjo advokato R. Putino pareiškimai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo tenkintini iš dalies.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnyje nustatyti baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai. Baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Dėl bausmių bendrinimo
5. Kaip vieną iš argumentų atnaujinti bylą pareiškėjai nurodo tai, kad teismas privalėjo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi suderintą bausmę subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi, kuria Prienų apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu nuteistajam K. P. paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 45 parų areštą. Šis argumentas pagrįstas.
6. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad, priimant Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį, nuteistasis K. P. buvo neatlikęs Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi paskirtos 45 parų arešto bausmės. Dėl to Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi pripažinus Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Algojaus) žemės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį ir juo K. P. paskirtą bausmę suderinus su BK 180 straipsnio 3 dalimi bei palikus paskirtą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams, šią bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, reikėjo subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi paskirta 45 parų arešto bausme. To nepadarius buvo nepagrįstai pasunkinta nuteistojo K. P. teisinė padėtis.
Dėl to yra pagrindas atnaujintoje byloje ištaisyti šį BK 64 straipsnio taikymo pažeidimą, nepaisant to, kad šiuo metu Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi paskirta 45 parų arešto bausmė jau yra atlikta. Atsižvelgiant į tai, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis keistina: šia nutartimi suderinta ir paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi paskirta 45 parų arešto bausme, pridedant prie laisvės atėmimo bausmės jos dalį, t. y. 15 dienų. Atsižvelgdama į tai, kad paskirta 45 parų arešto bausmė šiuo metu jau yra atlikta, o BK 64 straipsnyje nėra nustatyta jos įskaitymo galimybė, teisėjų kolegija atitinkamai trisdešimčia dienų trumpina bausmės pabaigos terminą nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d. Dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje priimtu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo
7. Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį į bausmes vykdančios institucijos padarytą klaidą, dėl kurios nuteistasis K. P. 2018 m. gruodžio 28 d. buvo paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, nors tuo metu dar nebuvo atlikęs Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi paskirtos bausmės, ir vėl sulaikytas tik praėjus beveik dvejiems metams – 2020 m. liepos 31 d. Šiuo pagrindu pareiškėjai prašo šį laisvėje išbūtą laiką įskaityti į bausmės laiką. Šis prašymas atmestinas.
8. Iš bylos duomenų matyti, kad K. P. buvo perduotas Lietuvos Respublikai, kad toliau atliktų Vokietijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublika turėjo pareigą vykdyti kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje priimtu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo aspektu svarbiausias Europos Sąjungos teisės aktas, vadovaujantis kuriuo K. P. ir buvo perduotas Lietuvai atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės, yra 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas 2008/909). Minėto Europos Sąjungos teisės akto nuostatos įgyvendintos 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatyme dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo.
9. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad galimybę vienai Europos Sąjungos valstybei narei pripažinti kitos valstybės narės institucijų priimtus sprendimus ir juos vykdyti suteikia valstybių narių santykiai, kuriems būdingas ypatingas tarpusavio pasitikėjimas kitų valstybių narių teisinėmis sistemomis (be kita ko, Pamatinio sprendimo 2008/909 preambulės 5 įtrauka). Toks pasitikėjimas reiškia, be kita ko, ir išduodančiosios valstybės narės pasitikėjimą, kad kitoje valstybėje narėje, kuriai perduodamas nuteistasis, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė bus veiksmingai įvykdyta laikantis pamatinio sprendimo nuostatų. Taigi situacijos, kai perduoto nuteistojo laisvės atėmimo bausmė vykdančiojoje valstybėje visiškai ar iš dalies nebus įvykdyta dėl kitų priežasčių, nei leidžiama pagal galiojantį Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, kelia pavojų valstybių narių tarpusavio ypatingam pasitikėjimui ir galiausiai visos Europos Sąjungos nuosprendžių tarpusavio pripažinimo ir vykdymo sistemos veikimui.
10. Pamatinio sprendimo 2008/909 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta pagal 4 straipsnį ir laikantis 5 straipsnyje nustatytos tvarkos perduotą nuosprendį ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių nuosprendžiui vykdyti, išskyrus atvejus, kai nusprendžia remtis kuriuo nors 9 straipsnyje nurodytu nepripažinimo ir nevykdymo pagrindu. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali nuspręsti bausmę adaptuoti tik tuo atveju, jei bausmės trukmė ar pobūdis nesuderinami su vykdančiosios valstybės teise, o adaptuota bausmė turi kuo labiau atitikti išduodančiosios valstybės skirtą bausmę ir, pagal Pamatinio sprendimo 2008/909 8 straipsnio 4 dalį, neturi apsunkinti išduodančiojoje valstybėje nustatytos bausmės pobūdžio ar trukmės.
11. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje pažymėta, kad Pamatinio sprendimo 2008/909 8 straipsnyje nustatytos griežtos sąlygos, kuriomis vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali nuspręsti išduodančiojoje valstybėje nustatytą bausmę adaptuoti. Šios sąlygos kartu yra ir vienintelės išimtys iš minėtai institucijai tenkančios pagrindinės pareigos pripažinti jai perduotą nuosprendį ir vykdyti bausmę, kurios trukmė ir pobūdis atitinka išduodančiojoje valstybėje priimtu nuosprendžiu paskirtą bausmę (pvz., ESTT didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Ognyanov, C554/14, 36 punktas; 2021 m. balandžio 15 d. sprendimas byloje AV, C221/19, 35 punktas). Vadinasi, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies sutrumpinimas įskaitant į bausmę laikotarpį, kuriuo ji nebuvo vykdoma dėl kompetentingų valstybės institucijų klaidos, iš principo neatitiktų Pamatiniame sprendime nustatytų griežtų taisyklių, kuriomis siekiama, kad bausmė būtų vykdoma tokia, kokia buvo paskirta, išskyrus būtiną jos trukmės ir pobūdžio adaptavimą vykdančiojoje valstybėje.
Tokia perduotų nuteistųjų laisvės atėmimo bausmių vykdymo praktika keltų pavojų, kad kitos Europos Sąjungos narės nepasitikėtų Lietuvos Respublika, o tai savo ruožtu galėtų pakenkti Pamatiniame sprendime 2008/909 įtvirtintos sistemos veikimui, kartu ir nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslui, kurio ja siekiama (Pamatinio sprendimo 3 straipsnio 1 dalis ir kt.).
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitokios išvados nagrinėjamoje byloje neleidžia daryti ir nuteistojo pagrindinių žmogaus teisių apsaugos reikalavimai, kurių privalu laikytis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo kontekste (Pamatinio sprendimo 2008/909 preambulės 13 įtrauka, 3 straipsnio 4 dalis). Susiklosčiusi situacija neleidžia daryti išvados, kad buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnis, draudžiantis retrospektyviai griežtinti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Dėl Lietuvos Respublikoje vykdytinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios patikslinimo, kai dėl vykdymo metu įvykusios klaidos bausmė buvo realiai pradėta atlikti vėliau, nei nuteistasis buvo perimtas iš Vokietijos Federacinės Respublikos, pačios bausmės trukmė nepailgėjo, ji liko tokia pati, kaip nustatyta Vokietijos teismo nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi.
Prašyme atnaujinti baudžiamąjį procesą, taip pat bylos medžiagoje nėra duomenų, kad minėtas bausmės vykdymo datos patikslinimas būtų sukėlęs neproporcingą poveikį K. P. privačiam gyvenimui. Vertindama skundžiamo sprendimo poveikį K. P. pagrindinėms teisėms, teisėjų kolegija svarbią reikšmę teikia aplinkybei, kad perdavimo Lietuvos Respublikai proceso metu jis buvo tinkamai informuotas apie Vokietijos ir Lietuvos institucijų sprendimus ir neginčija, jog jam buvo žinoma apie savo pareigą Lietuvoje atlikti likusią Vokietijos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta Lietuvos Respublikos institucijų padaryta klaida negalėjo suformuoti K. P. pagrįstų lūkesčių, jog nebereikės atlikti likusios Vokietijos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, dėl kurios atlikimo jis ir buvo perduotas Lietuvos Respublikai.
13. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste valstybės pareiga vykdyti užsienio valstybėje apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę kyla ir iš valstybės pozityviosios pareigos ginti nukentėjusiojo teises. Antai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl procesinės valstybės pareigos vykdyti veiksmingą baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę ar fizinį arba psichinį neliečiamumą, nurodoma, kad apkaltinamojo nuosprendžio, priimto tokio pobūdžio bylose, vykdymas be nepagrįsto delsimo yra neatskiriama valstybės procesinės pareigos pagal atitinkamai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 (teisė į gyvybę), 3 (žiauraus elgesio draudimas) ar (ir) 8 (teisė į privataus gyvenimo gerbimą, įskaitant asmens fizinio ir psichinio neliečiamumo gerbimą) straipsnį dalis (pvz., 2021 m. balandžio 13 d. sprendimas byloje E.G. prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 37882/13, 41 punktas; 2018 m. spalio 16 d. sprendimas byloje Akelienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 54917/13, 85 punktas; 2020 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Makuchyan ir Minasyan prieš Azerbaidžaną ir Vengriją, peticijos Nr. 17247/13, 50 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nuostata aktuali ir nagrinėjamoje byloje, kurioje laisvės atėmimo bausmė nuteistajam buvo paskirta už plėšimą, kurio metu, be kita ko, brutaliai pasikėsinta į asmens fizinį ir psichinį neliečiamumą (pardavėjui grasinta ginklu).
14. Konstatuotina, kad pareiškėjų argumentai dėl nuteistojo ir jo šeimos narių patiriamų neigiamų išgyvenimų dėl laiku neatliktos laisvės atėmimo bausmės nepaneigia būtinybės įvykdyti neįvykdytą įsiteisėjusią teismo nutartį (BPK 346 straipsnio 1 dalis) ir nesudaro pagrindo į bausmės laiką įskaičiuoti laisvėje praleistą laiką. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimas Nr. 357-175 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. P. Lygtinio paleidimo termino pradžia skaičiuojama nuo faktinio nuteistojo K. P. paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 18 d. Tą pačią dieną nuteistasis K. P. iš Alytaus pataisos namų išleistas lygtinai.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nuteistojo K. P. ir jo gynėjo prašymas į bausmės laiką įskaityti laisvėje išbūtą laiką atmestinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 5 punktu, n u t a r i a :
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį, patikslintą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi suderintą ir paskirtą penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi paskirta 45 parų arešto bausme (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) ir K. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams penkiolikai dienų ir atitinkamai trisdešimčia dienų sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį pabaigos terminą iki 2023 m. rugsėjo 6 d. Kitą Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties, patikslintos Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi, dalį palikti nepakeistą.