LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 7 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Artūro Ridiko (pranešėjas), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui, nuteistajam R. G., jo gynėjai advokatei Liucijai Jankoitei, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 219 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant R. G. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžiu R. G. išteisintas pagal BK 219 straipsnio 2 dalį, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. G. nuteistas už tai, kad, būdamas žemės ūkio bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), direktorius, pagal 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio „Mokesčių mokėtojo pareigos“ ir 81 straipsnio „Mokestinės prievolės vykdymas“ reikalavimus turėdamas pareigą nustatytu terminu sumokėti mokesčius, po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (23.31-08) 464-929 priminė jam apie pareigą sumokėti mokesčius per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos, t. y. iki 2016 m. rugsėjo 19 d., turėdamas realią galimybę tai padaryti, nesumokėjo daugiau kaip 500 MGL dydžio – 40 703,06 Eur mokesčių.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. G. pagal BK 219 straipsnio 2 dalį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, taip pat ir specialisto išvadą bei ją surašiusios specialistės paaiškinimus, išteisintojo parodymams nepagrįstai suteikė didesnę reikšmę, dėl to pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir tai esmingai turėjo įtaką teismo išvadai dėl R. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas, padaręs išvadą, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 straipsnį atsiranda ir tada, kai, valstybės įgaliotai institucijai priminus apie pareigą sumokėti mokesčius, asmuo turi galimybę sumokėti tik dalį priminime nurodytos mokesčių sumos, tačiau to nepadaro, konstatavo, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. G. turėjo galimybę sumokėti ne mažiau kaip 40 703,06 Eur mokesčių per VMI priminime nurodytą laikotarpį, todėl jo veikoje yra visi nusikalstamos veikos, nustatytos BK 219 straipsnio 2 dalyje, požymiai.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, nesivadovavo byloje esančia specialisto išvada, todėl padarė esminius BPK pažeidimus ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 219 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo realizuota objektyvioji nusikalstamos veikos sudėties pusė – nebuvo galimybės per vieną mėnesį sumokėti visus priskaičiuotus mokesčius. Teismas nesivadovavo teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367-303/2017), pagal kurią mokesčių mokėtojas pagal BK 219 straipsnį neatsako, jei neturėjo realios galimybės įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą – sumokėti mokesčius. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad priminimas buvo gautas, nedidelė dalis mokesčių buvo sumokėta, tačiau per vieną mėnesį sumokėti visus mokesčių administratoriaus priminime nurodytus mokesčius nebuvo galimybės. Šią aplinkybę patvirtina specialisto išvada ir bylos nagrinėjimo teisme metu duoti specialistės paaiškinimai. Be to, jis neturėjo tyčios nemokėti mokesčių. Priešingai nei teigiama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, jis, kaip atskaitingas asmuo, iš Bendrovės gautas dideles pinigų sumas įformino kaip iš Bendrovės gautas paskolas, taip prisiimdamas asmeninę atsakomybę už Bendrovės naudai išleistas pinigų sumas, tai rodo ne asmeninės naudos siekį, o įsipareigojimą Bendrovei ir jos veiklos tęstinumui. Radus kreditorių, Bendrovė sėkmingai vykdo veiklą, visi priminime nurodyti mokesčiai yra sumokėti.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas per plačiai aiškino BK 219 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį. Šis teismas, aiškindamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl BK 219 straipsnio taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301/2013), netinkamai ją interpretavo ir peržengė kompetencijos ribas, suformuluodamas naujas tiek teismų praktikai, tiek baudžiamajam įstatymui prieštaraujančias BK 219 straipsnio taikymo taisykles. Teismas, skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas, ,,kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 straipsnį atsiranda ir tada, kai, valstybės įgaliotai institucijai priminus apie pareigą sumokėti mokesčius, asmuo turi galimybę sumokėti tik dalį priminime nurodytos mokesčių sumos, tačiau to nepadaro. Tokiu atveju asmuo pagal šį straipsnį atsako už tokią mokesčių nesumokėjimo dalį, kurią turėjo galimybę sumokėti“, de facto (faktiškai) modifikavo BK 219 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį ir suformulavo naują nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 219 straipsnį taisyklę pagal nesumokėtos mokesčių dalies dydį, be kita ko, nustatydamas, kad nesumokėta mokesčių dalies suma lemia veikos kvalifikavimą pagal skirtingas BK 219 straipsnio dalis.
3.4. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo pateiktu BK 219 straipsnio aiškinimu, teigia, kad, aiškinant BK 219 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį lingvistiškai ir sistemiškai, baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik tada, jei nesumokami visi priskaičiuoti ir priminime nurodyti mokesčiai, jei buvo galimybė visus juos sumokėti, o ne jų dalį, t. y. BK 219 straipsnyje nekalbama apie dalinį mokesčių sumokėjimą arba galimybes sumokėti priskaičiuotų mokesčių dalį. Todėl specialistui konstatavus, kad visų mokesčių sumokėti asmuo neturėjo jokios galimybės, t. y. faktiškai buvo nemokus, jam negali kilti baudžiamoji atsakomybė už dalies mokesčių nesumokėjimą. Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra išnagrinėtos nė vienos bylos, kurioje asmuo būtų nuteistas pagal BK 219 straipsnį už dalies VMI priminime nurodytų mokesčių nesumokėjimą, nors tokią teorinę galimybę turėjo.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo R. G. kasacinis skundas atmestinas. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
5. Kasatorius, nesutikdamas su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 219 straipsnio 2 dalį, ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl galimybės sumokėti mokesčius. Tokiais argumentais iš esmės yra neigiamos teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo. Kadangi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų apeliacinės instancijos teismui nustatant faktines bylos aplinkybes bei vertinant įrodymus nenustatė, minėti kasatoriaus argumentai turi būti paliekami nenagrinėti, nes nesudaro BPK 369 straipsnyje nurodytų bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis).
Tokiu būdu kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- P-181/2008). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Dėl BK 219 straipsnio 2 dalies taikymo
6. BK 219 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių.
7. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 219 straipsnį yra būtinos šios sąlygos: 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 3) po įteikimo priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2011, 2K-451-139/2015, 2K-367-303/2017).
8. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik formalus pirmiau minėtų sąlygų buvimas nėra pakankamas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 straipsnį kilti. BK 2 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta glaudžiai su kaltės principu susijusi nuostata, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Vienas iš atvejų, kada negalima iš asmens reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o kartu ir traukti jo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 219 straipsnį, yra mokesčių mokėtojo nemokumas. Todėl kiekvienu atveju, kvalifikuojant veiką pagal BK 219 straipsnį, būtina nustatyti, kad buvo finansinė galimybė sumokėti mokesčius.
9. Tai reiškia, kad jei mokesčių mokėtojas buvo nemokus, atsakomybė pagal BK 219 straipsnį negali kilti, nes nebuvo realios galimybės įvykdyti įstatymo įtvirtintos pareigos – sumokėti mokesčių. Tačiau jei nemokumas buvo sukeltas sąmoningai, taip pat ir siekiant išvengti pareigos sumokėti mokesčius, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 straipsnį mokesčių mokėtojui kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437-303/2015, 2K-367-303/2017).
10. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo R. G. vadovaujama bendrovė turėjo finansinę galimybę sumokėti dalį mokesčių – ne mažiau kaip 40 703,06 Eur nuo priminime nurodytų 64 227,83 Eur po to, kai VMI 2016 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (23.31-08)464-929 priminė apie pareigą sumokėti mokesčius per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos, t. y. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad R. G. 2015 m. gegužės 12 d. nutarimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 219 straipsnio 1 dalį jau buvo atleistas BK 38 straipsnio pagrindu ir abiejose bylose kartojasi 16 516,95 Eur mokestinės prievolės, todėl šia suma nesumokėtų mokesčių suma turėjo būti mažinama (iki 47 710,88 Eur). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad ir minėtiną sumą mažina iki 40 703,06 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad baudžiamoji atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą galima tik ta apimtimi, kiek realiai mokesčius pagal priminimą mokėti turėjęs asmuo turėjo galimybę įvykdyti šią prievolę. Tokią savo išvadą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. kasoje fiksuotas 6433,93 Eur likutis, pačiam R. G., kaip atskaitingam asmeniui, buvo išduoti ir iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. jo įmonės reikmėms nepanaudoti 30 962,97 Eur, taip pat tuo laikotarpiu ŽŪB (duomenys neskelbtini) skolingi asmenys – pats R. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) tiesiogiai atsiskaitė su kitais ŽŪB (duomenys neskelbtini) kreditoriais, tiesiogiai jiems sumokėdami iš viso 3306,16 Eur.
11. Taigi, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi kasacinio skundo argumentus dėl BK 219 straipsnio 2 dalies taikymo, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas mokesčių nesumokėjimo faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, šio teismo išvados pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog nuteistojo vadovaujama bendrovė turėjo finansinę galimybę iki nurodyto termino sumokėti dalį mokesčių (40 703,06 Eur), apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktai visiškai atitinka mokesčių nesumokėjimo nusikaltimo sudėties požymius ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 219 straipsnio 2 dalį.
12. Nepagrįsti nuteistojo R. G. kasacinio skundo argumentai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 straipsnį kyla tik tada, jei nesumokami visi priskaičiuoti ir priminime nurodyti mokesčiai, jei buvo galimybė sumokėti juos visus, o ne jų dalį, t. y. BK 219 straipsnyje nekalbama apie dalinį mokesčių sumokėjimą arba galimybes sumokėti priskaičiuotų mokesčių dalį.
13. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas motyvuotas išvadas, dėl ko R. G. turi atsakyti tik už dalį priminime nurodytų mokesčių nesumokėjimo, tinkamai taikė tiek BK 219 straipsnio 2 dalies, tiek BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas.
14. Iš tikro, BK 219 straipsnyje nekalbama apie dalinį mokesčių nesumokėjimą. Tačiau aiškinant BK 219 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su kitomis BK nuostatomis, be kita ko, su BK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, darytina išvada, kad, esant visoms baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 straipsnį kilti būtinoms sąlygoms, baudžiamąją atsakomybę užtraukia ir tokie veiksmai, kai mokesčių mokėtojas turi galimybę sumokėti ne visus, o tik dalį priskaičiuotų mokesčių. Tokiais atvejais svarbu nustatyti, kokia dalis (dydis) priskaičiuotų mokesčių galėjo būti sumokėta pagal finansines galimybes, kadangi šis dydis gali būti pagrindas diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 219 straipsnio 1, 2 ar 3 dalis. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad R. G., esant finansinei galimybei, nesumokėjo 40 703,06 Eur mokesčių, tai sudaro kur kas didesnį nei 500 MGL dydį, todėl R. G. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 219 straipsnio 2 dalį.
15. Nenustačius nei netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, nei apeliacinio proceso metu padarytų esminių BPK pažeidimų, darytina išvada, kad nėra kasacinių pagrindų tenkinti nuteistojo kasacinį skundą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :
Nuteistojo R. G. kasacinį skundą atmesti.