LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. birželio 20 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, M. R. paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant pareigas pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau nei septynioms paroms. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. nutartis, kuria nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. R. nuteistas už tai, kad nuo 2020 m. liepos 14 d. sistemingai baugino buvusią sutuoktinę K. R., naudodamas psichinę prievartą, būtent:
1.1. 2020 m. liepos 14 d., naudodamasis savo teise bendrauti su sūnumi ir lydėdamas jį namo, kur gyvena ir buvusi sutuoktinė K. R ., adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), sutikęs ją pradėjo grasinti, kad sulaužys rankas ir nužudys;
1.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. liepos 31 d., atvykęs pasiimti sūnaus, prie buto durų buvusiai sutuoktinei K. R. pasakė, kad eis kūliais į pirmą aukštą, neleido užeiti į butą, stovėjo užstojęs buto duris, darė buvusiai sutuoktinei psichologinį spaudimą;
1.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. sausio 27 d. rėkė pakeltu tonu „pamatysit, kas jums bus“, turėdamas omenyje buvusią sutuoktinę ir jos draugą, darė buvusiai sutuoktinei K. R. psichologinį spaudimą. Taip sistemingai baugino nukentėjusiąją K. R., naudodamas psichinę prievartą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai ignoravo akivaizdžiai neteisėtus prokurorės veiksmus pradedant ikiteisminį tyrimą (dėl 2020 m. liepos 14 d. veikos), tai lėmė nepagrįstą kasatoriaus nuteisimą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino prokurorės veiksmų pradedant ikiteisminį tyrimą, kai, praėjus daugiau nei metams, prokurorė, neturėdama teisinio pagrindo, panaikino ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris rezoliucija buvo patvirtintas tą tyrimą kontroliavusio prokuroro. Apeliacinės instancijos teismas tokius prokurorės veiksmus nepagrįstai prilygino ikiteisminio tyrimo atnaujinimui (skundžiamos nutarties 5 lapas, 18 punktas), nors savo procesiniame sprendime prokurorė nurodė, kad ji nusprendė ne atnaujinti ikiteisminį tyrimą, o panaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
2.2. BPK nustato skirtingą teisinį reguliavimą pradedant ikiteisminį tyrimą (BPK 166–168 straipsniai), jį nutraukiant (BPK 212, 215 straipsniai), atnaujinant dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (BPK 217 straipsnis). Tačiau skundžiamojoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas visus skirtingus teisinius institutus ir jų teisinį reglamentavimą nepagrįstai sutapatino. Be to, apeliacinės instancijos teismas neteisingai rėmėsi kasacinio teismo praktika, nurodydamas, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą savo teisine reikšme netolygus nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes jis priimamas neištyrus įvykio iš esmės. Tokių argumentų nuteistasis viso proceso metu neteikė. Kasatoriaus nuosekli pozicija šioje byloje yra tokia, kad prokurorė, kuriai nebuvo priskirtas ikiteisminis tyrimas, nesant pareiškėjo skundo, praėjus daugiau nei metams nuo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir esant galiojančiam prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl nutarimo teisėtumo, panaikinusi nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminio tyrimo nutraukimas sukelia skirtingas teisines pasekmes, leidžia pagrįstai manyti, kad apeliacinis skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, o teismo sprendimui „pagrįsti“ ir jo apimčiai padidinti buvo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir BPK nuostatos, absoliučiai nesusiję su nagrinėjimo dalyku. Apeliacinės instancijos teismo bendro pobūdžio, eklektiškai perrašytos iš kitų teismų nutarčių, su skundo dalyku nesusijusios išvados, vengimas tinkamai motyvuoti sprendimą pažeidžia sąžiningo proceso principą. Be to, apeliacinės instancijos teismo cituojama praktika (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-255-689/2020) neatitinka vertikalaus precedento taisyklių, suformuluotų konstitucinėje doktrinoje, nes cituojamojoje nutartyje nagrinėjamos kitokios faktinės aplinkybės.
2.3. Šioje byloje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas K. Antanavičius 2020 m. rugpjūčio 13 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2020 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroras V. Gritė, atsakingas už šio pareigūno priimamų procesinių sprendimų kontrolę, patvirtino šio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. 2021 m. spalio 19 d. nutarimu, pažeidžiant BPK imperatyvus, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė O. Šleiterienė, absoliučiai niekaip nesusijusi su minėtu tyrimu, 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą, vadovaudamasi BPK 168 straipsnio nuostatomis, panaikino, nors pareiškimą padavęs asmuo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neskundė.
2.4. Viso teisminio proceso metu pagrindinis keltas klausimas – ar prokuroras, kuris nėra atsakingas už konkretaus ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinių veiksmų ir sprendimų teisėtumo kontrolę, ignoruodamas už tokią kontrolę atsakingo prokuroro oficialų procesinį sprendimą, įtvirtintą rezoliucija, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno priimto sprendimo teisėtumo, gali panaikinti tokį procesinį sprendimą? Ar BPK 168 straipsnyje nustatytas nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą naikinamasis apskundimo terminas gali būti neribotai pratęstas? Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos skundo klausimus, nutartyje pažymėjo, kad BPK 170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina nepagrįstus ar neteisėtus jų nutarimus.
Tačiau šios konkrečios baudžiamosios bylos atveju apeliacinės instancijos teismo taikytas reguliavimas yra neteisingas, nes ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikino ne tam ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų ir sprendimų teisėtumą kontroliuojantis prokuroras (kurio įgaliojimus nustato BPK 170 straipsnis), o kitas prokuroras, absoliučiai nesusijęs su ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų ir sprendimų procesine kontrole. Apeliacinės instancijos teismo minimo BPK 170 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tik aukštesnysis prokuroras gali nustatyti prokurorų padarytus procesinius pažeidimus ir panaikinti neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus, išskyrus nurodymus, kokį procesinį sprendimą priimti. Šiuo konkrečiu atveju prokurorė O. Šleiterienė nėra nei ikiteisminio tyrimo teisėja, nei aukštesnysis prokuroras prokuroro V. Gritės atžvilgiu, ji nėra paskirta atsakinga už ikiteisminio tyrimo pareigūno K. Antanavičiaus procesinių veiksmų ir sprendimų kontrolę, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo panaikinti nutarimą, kurio teisėtumą savo rezoliucija patvirtino kitas prokuroras.
Todėl Vilniaus apygardos teismas šiuo konkrečiu atveju pažeidė BPK 170 straipsnio 3 dalies ir BPK 168 straipsnio nuostatas.
2.5. Be to, Rekomendacijose dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir registravimo tvarkos patvirtinimo nustatytos tvarkos nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, priėmęs nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, per 24 valandas IBPS priemonėmis tokį nutarimą perduoda (nukreipia) prokurorui (Rekomendacijų 102 punktas). Pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą IBPS priemonėmis perduodamas (nukreipiamas) konkrečiam prokurorui, kuris atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūno priimto sprendimo teisėtumo kontrolę. Būtent konkretus (paskirtas), o ne bet kuris, prokuroras BPK 170 straipsnio 3 dalies pagrindu esant pareiškėjo skundui arba ex officio (pagal pareigas) gali panaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Generalinio prokuroro įsakymais patvirtintos Rekomendacijos nėra privalomos teismams, tačiau jos privalomos prokurorams. Todėl vertinant prokurorų veiksmų (ne)teisėtumą turi būti atsižvelgta ir į prokuratūros vidinius teisės aktus, reglamentuojančius prokurorų procesinę veiklą.
2.6. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad prokuroro funkcijos ir įgaliojimai, atliekant ikiteisminį tyrimą, šiuo atveju suteikė teisę prokurorei, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, naikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei pradėti ikiteisminį tyrimą, nepaisant to, kad nutarimas buvo patikrintas tos pačios grandies prokuroro, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kurioje nurodoma, kad jei naikinamas ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti padėti ikiteisminį tyrimą ir tokį sprendimą priima ikiteisminį tyrimą organizuojantis ar jam vadovaujantis prokuroras, tokiam sprendimui nėra būtina nustatinėti naujai paaiškėjusių aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-719/2022). Teismas nevertino aplinkybės, kad prokurorė kaip pagrindą panaikinti nutarimą nurodė kitą atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir tai, kad naujai atliekamam tyrimui trūksta nusikalstamos veikos epizodų, kad būtų galima inkriminuoti veikos sistemiškumą. Procesinis įstatymas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų nutarimus leidžia naikinti tik nustačius priimto procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesinis sprendimas negali būti naikinamas tam, kad ikiteisminio tyrimo subjektas galėtų asmeniui inkriminuoti tam tikrą veiką, nes BPK tokių pagrindų nenustato. Be to, prokurorė apsiribojo tik sprendimu panaikinti nutarimą, tačiau nepriėmė sprendimo ikiteisminį tyrimą pradėti.
2.7. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl BPK 168 straipsnio 5 dalyje nustatyto procesinio termino, nepagrįstai taikė BK 95 straipsnio nuostatas. Į BK 95 straipsnyje nustatytus terminus baudžiamajame procese atsižvelgiama, kai priimamas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (jo galimumo) ir dėl galimumo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (teismui priimant nuosprendį) – BPK 3 straipsnis. Tačiau apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai neturi nieko bendro skundžiant ne galutinius sprendimus (t. y. sprendimus dėl baudžiamojo proceso galimumo), bet tarpinius procesinius sprendimus.
2.8. BPK 168 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė, kad skundas dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti paduotas per 7 dienas. Jei terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, jis gali būti atnaujintas. Tačiau prašymai dėl termino atnaujinimo negali būti paduoti praėjus 6 mėnesiams. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja niekada nesikreipė į ikiteisminio tyrimo subjektus, prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Be to, prokuroras nėra „turintis teisę paduoti skundą asmuo“ BPK 168 straipsnio 5 dalies kontekste. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad skundo padavimo termino praleidimas neatleidžia prokuroro nuo pareigos naikinti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimus. Tačiau tiek abiejų instancijų teismai, tiek prokurorė pripažino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas buvo panaikintas ne dėl to, kad jis buvo neteisėtas.
2.9. Prokurorės nutarimas buvo priimtas praėjus daugiau nei metams. Taigi prokurorė ne tik piktnaudžiavo tarnyba, viršijo įgaliojimus panaikindama jai lygiaverčio prokuroro teisėtą nutarimą, bet ir pažeidė BPK 168 straipsnio 5 dalyje nustatytus imperatyvus – t. y. absoliučiai ignoravo procesiniame įstatyme įtvirtintą naikinamąjį šešių mėnesių terminą. Tai prieštarauja teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, sąžiningo proceso principams, lemia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimus, nes asmuo patiria nuolatinę netikrumo būseną; tai laikytina teisės į gynybą bei sąžiningo proceso pažeidimu. Tačiau bylą nagrinėję teismai šį esminį baudžiamojo proceso pažeidimą toleravo, nepateikė teisinio vertinimo, tai nedera su teisingumo vykdymo tikslais.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį, BPK 2, 164 straipsnius, ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
3.2. BPK 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, priėmęs nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1-391 redakcija), 102 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, vadovaudamasis BPK 168 straipsnio 3 dalimi, per 24 valandas nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašą Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (toliau – IBPS) priemonėmis turi perduoti (nukreipti) prokurorui.
3.3. Šios Rekomendacijų nuostatos nustato tvarką, kuria realizuojama prokuroro procesinė kontrolė. Detaliau prokuroro kontrolės veiksmai išdėstyti generalinio prokuroro 2017 m. balandžio 28 d. įsakyme Nr. 1-131, kurio 1.1 punkte nustatyta, kad prokuratūros padalinyje gavus IBPS pranešimą apie ikiteisminio tyrimo įstaigoje priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, IBPS priemonėmis prokurorui pavedama susipažinti su nutarimu, į IBPS įrašytais duomenimis, įvertinti nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą (patikrinimo faktas įforminamas IBPS: nutarimo teisėtumas pažymimas prokuroro elektronine rezoliucija „Nutarimas teisėtas ir pagrįstas“), o jeigu nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimamas nutarimas panaikinti nutarimą. Būtent elektronine rezoliucija prokuroras V. Gritė įvertino 2020 m. rugpjūčio 13 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno priimto nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Kasatorius visiškai nepagrįstai šiai rezoliucijai suteikia procesinio sprendimo, kurio naikinimą reglamentuoja baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 168 straipsnio 5 dalis), reikšmę. Nagrinėjamoje byloje 2020 m. rugpjūčio 13 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka (BPK 168 straipsnio 5 dalis) neskųstas ir procesiniai sprendimai dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo (prokuroro nutarimas ar teismo nutartis) nepriimti.
3.4. Todėl prokurorė O. Šleiterienė, vadovaudama ikiteisminiam tyrimui dėl M. R. 2021 m. sausio 27 d. įvykdytų veiksmų, įvertinusi ikiteisminio tyrimo bylos Nr. M-1-01-49057-20 medžiagą, kuri neabejotinai tiesiogiai susijusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-0122-2021 byloje nagrinėjamu įvykiu, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą reaguoti į informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista (BPK 2 straipsnis). Šie prokurorės veiksmai baudžiamojo proceso normų nepažeidė. Vidiniai prokuratūros teisės aktai taip pat nesaisto tos pačios grandies prokuroro priimant procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo, kurio teisėtumą elektronine rezoliucija patvirtino kitas tos pačios grandies prokuroras.
3.5. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-0122-2021 metu jam vadovaujanti prokurorė nustatė, kad dėl įtariamojo M. R. 2020 m. rugpjūčio 13 d. buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnį 1 dalį turi būti panaikintas, nes M. R. 2020 m. liepos 14 d. veiksmai – grasinimas nužudyti ar sutrikdyti buvusios žmonos K. R . sveikatą – turi būti tiriami ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-2-0122-2021 kaip sudėtinė galimai M. R. įvykdytos veikos, nurodytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, dalis. Prokurorė naujo ikiteisminio tyrimo nepradėjo ir toks sprendimas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nėra ydingas. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 (2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo redakcija), 104 punkte nustatyta, kad gavus pareiškimą apie nusikalstamą veiką, dėl kurios jau pradėtas ikiteisminis tyrimas, naujas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą nepriimamas, o pareiškimas pridedamas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir apie tai pranešama pareiškėjui.
Pareiškimą apie nusikalstamą veiką galima pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nepriimant atskiro sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai pareiškime nurodyti duomenys apie tas pačias nusikalstamas veikas, dėl kurių jau atliekamas ikiteisminis tyrimas. Taigi, K. R . 2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimas kartu su jį nagrinėjant surinkta medžiaga Nr. M-1-01-49057- 20 buvo pridėtas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-0122-2021 medžiagos ir tyrimas vyko ne dėl pavienės, bet tęstinės nusikalstamos veikos, nurodytos BK 145 straipsnio 2 dalyje. Būtent tokio turinio pranešimas apie įtarimą įtariamajam įteiktas 2021 m. kovo 25 d. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nuosprendžiu M. R. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už vienos tęstinės veikos įvykdymą.
3.6. Taigi, prokurorei panaikinus 2020 m. rugpjūčio 13 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą ir ikiteisminio tyrimo byloje atliekant vienos tęstinės veikos tyrimą, sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nebuvo reikalingas.
3.7. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad prokurorės O. Šleiterienės 2021 m. spalio 19 d. nutarimas priimtas šiurkščiai pažeidus įstatyme nustatytus terminus (BPK 168 straipsnio 5 dalis). Kaip nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, teisinis reguliavimas ir Konstitucinio Teismo plėtojama jurisprudencija įpareigoja prokurorą visais atvejais nustačius galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius imtis visų įstatyme nurodytų priemonių, įskaitant ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtų procesinių sprendimų naikinimą, tam, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir ją galimai padariusį asmenį. Prokuroro teisės, pareigos ir funkcijos baudžiamajame procese negali būti tapatinamos su kitų proceso dalyvių (šiuo atveju pareiškėjų ar asmenų, kurių interesais pateiktas skundas).
3.8. Darytina išvada, kad BPK 168 straipsnyje nustatyti terminai saisto tik asmenis, turinčius teisę paduoti skundą, tačiau ne prokuroro procesinius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prokuroras saistomas tik BK 95 straipsnyje apibrėžto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino, nes suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas yra aplinkybė, daranti baudžiamąjį procesą negalimą. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė nebuvo saistoma BPK 168 straipsnio 5 dalyje nustatytų terminų ir vykdė BPK 2 straipsnyje įtvirtintą pareigą imtis visų įstatyme nurodytų priemonių, įskaitant ir neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimų naikinimą, tam, kad būtų atskleista nusikalstama veika.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo M. R. kasacinis skundas tenkintinas. Dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo teisėtumo ir kitų su tuo susijusių klausimų (BPK 168, 169 straipsniai)
5. Byloje kasatoriaus keliamas klausimas dėl Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, susijusių su M. R. atžvilgiu atliktu ikiteisminiu tyrimu dėl jam inkriminuotos 2020 m. liepos 14 d. nusikalstamos veikos. Kasatorius teigia, kad šioje byloje ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė, neturėdama tam įgaliojimų, panaikino kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje galiojantį nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino akivaizdžiai neteisėtų prokurorės veiksmų, pradedant ikiteisminį tyrimą (dėl 2020 m. liepos 14 d. veikos). Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos klaidos, nepagrįstai tokius prokurorės veiksmus prilygino nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimui, kai prokurorė buvo priėmusi sprendimą ne atnaujinti ikiteisminį tyrimą, o panaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokie padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nulėmė M. R. neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, todėl pripažintini esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais. Teisėjų kolegija sutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.
6. BPK 35 straipsnyje nurodyta, kad prokuroras yra Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai <...>, dalyvaujantys baudžiamajame procese pagal savo kompetenciją. Pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnams patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalis, 169 straipsnis). Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui šio kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 62 straipsnio 1 dalis). Prokuroro proceso veiksmai ir nutarimai skundžiami aukštesniajam prokurorui (BPK 63 straipsnio 1 dalis). Prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ir nepagrįstus jų nutarimus; aukštesnysis prokuroras nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus <...> (BPK 170 straipsnio 3, 4 dalys).
7. BPK 168 straipsnyje, reglamentuojančiame atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą ir jo apskundimo tvarką, nurodyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės; atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą; nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui; taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui. Be kita ko, to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos.
8. Sisteminė išdėstytų baudžiamojo proceso įstatymų analizė leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno, atliekančio ikiteisminį tyrimą, nutarimus turi teisę panaikinti tik prokuroras, kuris organizuoja ir vadovauja konkrečiam ikiteisminiam tyrimui. Atitinkamai šio prokuroro veiksmai bei jo priimti nutarimai gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui. Ta pati tvarka galioja ir tais atvejais, kai atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, t. y., ikiteisminio tyrimo pareigūnui nutarimu atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BPK 168 straipsnio nuostatas, sprendimas dėl tokio nutarimo gali būti priimamas tik to prokuroro, kuriam pagal kompetenciją yra priskirta kontroliuoti ir tikrinti konkretaus ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą. Tokia įstatymo leidėjo nustatyta procesinių sprendimų apskundimo tvarka užtikrinama galimybė prokurorui pagal kompetenciją tinkamai atlikti savo, kaip kontroliuojančio subjekto, funkcijas, taip pat įgyvendinti BPK 2 straipsnyje nustatytą pareigą, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų nurodytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Kiekvienu atveju prokurorui, organizuojančiam ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujančiam, kyla pareiga panaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno ar atitinkamai žemesniojo prokuroro nutarimą, nustačius, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tai reiškia, kad ne bet kuris prokuroras, o tik atsakingas už konkretaus ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinių veiksmų kontrolę, turi teisę panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir perduoti papildyti ikiteisminio tyrimo pareigūnui medžiagą, nustatęs, kad toks nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Toks aiškinimas atitinka ir teisinio apibrėžtumo principą, reikalaujantį, kad viešosios teisės subjektai (ir prokurorai) veiktų pagal jiems įstatymais suteiktų įgaliojimų ribas (lot. intra vires). Priešingu atveju būtų iškreiptas prokuroro, kaip ikiteisminį tyrimą organizuojančio ir jam vadovaujančio subjekto, vaidmuo, suteikiant iš esmės neribotus įgaliojimus bet kuriam prokurorui veikti (priimti sprendimus, naikinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar kito prokuroro sprendimus) bet kuriame baudžiamajame procese, tokį veikimą pateisinant BPK 2 straipsnyje įtvirtinta bendrąja prokurorų pareiga atskleisti nusikalstamas veikas.
9. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. K. R. kreipėsi į policijos įstaigą su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą M. R. dėl 2020 m. liepos 14 d. įvykio, kuriame nurodė, kad M. R. jai grasino, jog sulaužys rankas ir nužudys (1 t., b. l. 83–84). 2020 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK tyrėjo K. Antanavičiaus nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (Nr. M-1-01-49057-20) pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto aplinkybės (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių) (1 t., b. l. 100–103). Šis ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas kaip teisėtas ir pagrįstas patvirtintas 2020 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro V. Gritės, atsakingo už tyrėjo K. Antanavičiaus priimamų procesinių sprendimų kontrolę, rezoliucija (1 t., b. l. 105). Pareiškėja K. R. šio nutarimo neskundė (BPK 168 straipsnio 5 dalis).
10. 2021 m. sausio 27 d. pagal K. R. pareiškimą (dėl M. R. 2021 m. sausio 18 d. veiksmų jos atžvilgiu) Vilniaus m. apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje nagrinėjamoje byloje (ikiteisminį tyrimą organizuojanti ir jam vadovaujanti prokurorė O. Šleiterienė) (1 t., b. l. 36–41). Atliekant ikiteisminį tyrimą, 2021 m. kovo 25 d. M. R. buvo pateikti įtarimai pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, be kita ko, ir dėl 2020 m. liepos 14 d., esant dėl šio įvykio įsiteisėjusiam 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimui atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 122–123).
11. 2021 m. spalio 19 d. prokurorė O. Šleiterienė pavedė ikiteisminio tyrimo pareigūnui paskelbti apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą šioje baudžiamojoje byloje ir proceso dalyvius supažindinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (2 t., b. l. 132). Tą pačią dieną šiam ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė O. Šleiterienė nutarimu panaikino 2020 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK tyrėjo K. Antanavičiaus priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (Nr. M-1-01-49057-20), už kurio priimamų sprendimų kontrolę, kaip minėta, buvo atsakingas ir šį nutarimą patvirtinęs to paties skyriaus prokuroras V. Gritė (1 t., b. l. 109–110). 2021 m. spalio 19 d. prokurorės nutarime nurodytas teisinis pagrindas – BPK 168 straipsnis (atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą), o motyvai, dėl kurių būtina naikinti šį ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą, priimtą kitoje medžiagoje (Nr. M-1-01-49057-20), – naujai paaiškėjusi aplinkybė „2020 m. liepos 14 d. įvykis tiriamas kaip sudėtinė galimai M. R. padarytos nusikalstamos veikos (BK 145 straipsnio 2 dalis) dalis“. 2021 m. lapkričio 29 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuriame M. R. pateikti kaltinimai pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, be kita ko, ir dėl 2020 m. liepos 14 d. įvykio. Byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti teismui.
12. Bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, M. R. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris paliktas galioti apeliacinės instancijos teismo skundžiama 2022 m. spalio 27 d. nutartimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viso teisminio bylos nagrinėjimo metu gynyba kėlė klausimą dėl neteisėtų prokurorės O. Šleiterienės veiksmų, atliekant ikiteisminį tyrimą M. R. atžvilgiu pagal K. R. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2022 m. birželio 28 d. nuosprendyje jokių motyvų dėl šių procesinių pažeidimų neišdėstė (nuosprendžio 33 lapas). O apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą, padarė išvadą, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė O. Šleiterienė baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė, motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorė pagrįstai panaikino nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačiusi naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu įvertintos aplinkybės gali sudaryti ne pavienės, bet tęstinės nusikalstamos veikos, nurodytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymius.
13. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad šioje byloje buvo padaryti kasaciniame skunde nurodyti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kadangi jie nulėmė neteisėto bei nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą nuteistajam M. R.
14. Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia procesinė situacija, kai vienam ikiteisminiam tyrimui (Nr. 1-02-00122-2-221-5) vadovaujanti prokurorė O. Šleiterienė panaikino kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje (Nr. M-1-01-49057-20) priimtą ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą, kai jo teisėtumas bei pagrįstumas buvo patikrintas ir patvirtintas ex officio (pagal pareigas) kito tos pačios grandies prokuroro V. Gritės. Šis nutarimas buvo įsiteisėjęs, BPK 168 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka neskųstas. Nagrinėjamų procesinių sprendimų priėmimo metu prokurorė O. Šleiterienė nebuvo aukštesnioji prokurorė prokurorui V. Gritei. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2021 m. spalio 19 d. šiai prokurorei teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteikti įgaliojimai peržiūrėti, keisti ar naikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno dar 2020 m. rugpjūčio 13 d. priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, patvirtintą kito tos pačios grandies prokuroro rezoliucija, ar priimti procesinius sprendimus kito prokuroro kontrolei priskirtame ikiteisminiame tyrime. Kartu svarbu pažymėti ir tai, kad prokurorė šio nutarimo teisiniu pagrindu ne tik nurodė BPK 168 straipsnį, reglamentuojantį bendras atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą taisykles, bet kartu kaip faktiniu pagrindu rėmėsi „naujai paaiškėjusia aplinkybe“, „2020 m. liepos 14 d. M. R. veiksmai, atlikti K. R. atžvilgiu, turi būti tiriami kaip sudėtinė dalis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje“.
15. Pirmosios instancijos teismas šių procesinių pažeidimų iš viso neanalizavo ir nevertino, jokių motyvų dėl jų neišdėstė bei pripažino kaltu ir nuteisė M. R. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. O apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio (14–18 punktai) matyti, kad teismas, atmesdamas nuteistojo M. R. apeliacinio skundo argumentus dėl neteisėto prokurorės nutarimo ir kartu jo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo, rėmėsi ir aiškino nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo institutą (BPK 217 straipsnis) bei kartu padarė išvadą, kad prokurorė teisėtai ir pagrįstai atnaujino ikiteisminį tyrimą, nustačiusi naujai paaiškėjusią aplinkybę. Absoliučiai nekreipdamas dėmesio į tai, kad byloje buvo priimtas 2021 m. spalio 19 d. nutarimas ne atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą, bet panaikinti kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip visiškai nepagrįstai pateisindamas prokurorės procesinius veiksmus.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodyta skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, toks prokurorės nutarimas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. BPK nustato skirtingą teisinį reguliavimą pradedant ikiteisminį tyrimą (BPK 166–168 straipsniai), jį nutraukiant (BPK 212, 215 straipsniai), atnaujinant dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (BPK 217 straipsnis). Tačiau šiuo atveju minėti baudžiamojo proceso institutai buvo supainioti ir taikyti be pagrindo. Pirma, kaip jau minėta, prokurorė O. Šleiterienė neturėjo jokių įgaliojimų peržiūrėti, keisti ar naikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno dar 2020 m. rugpjūčio 13 d. priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio teisėtumas bei pagrįstumas buvo patikrinti įstatymo nustatyta tvarka kito tos pačios grandies prokuroro V. Gritės.
Antra, toks nutarimas turinčio tam įgaliojimus prokuroro gali būti panaikintas tik nustačius, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, o ne dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Be kita ko, toks procesinis sprendimas negali būti naikinamas tik tam, kad ikiteisminio tyrimo subjektas, atliekantis kitą ikiteisminį tyrimą, galėtų asmeniui inkriminuoti tam tikrą nusikalstamą veiką (kaip šiuo atveju, BK 145 straipsnio 2 dalį, kurioje vienas iš privalomų požymių yra veikos sistemingumas). Kartu svarbu pažymėti, kad įstatyme yra nurodyta procesinė galimybė prokurorui pagal savo kompetenciją atnaujinti tik nutrauktą ikiteisminį tyrimą, kaip nurodyta BPK 217 straipsnyje, ir tais atvejais, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BPK 168 straipsnio taisykles, gali būti sprendžiamas tik tokio procesinio sprendimo panaikinimo klausimas. Beje, nagrinėjamų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką prokuroras, BPK 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gavęs ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nuorašą, ex officio turi pareigą tokį nutarimą, esant pagrindui, panaikinti ir nesulaukęs BPK 168 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pateikto skundo, jei nustato, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-976/2022).
17. Sutiktina ir su kasacinio skundo argumentu, jog ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje, be kita ko, buvo pažeistas ir BPK 169 straipsnis, kai prokurorė, panaikinusi nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nepriėmė procesinio sprendimo ikiteisminį tyrimą pradėti pagal K. R. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimą. O teismai šios procesinės klaidos neįvertino ir neištaisė. Pagal BPK 166 straipsnį, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba ikiteisminio tyrimo subjektams patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius; kiekvienu tokiu atveju prokuroras turi pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 169 straipsnis). BPK 166 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo pradžią bei jos registravimo tvarką nustato lokalus teisės aktas – Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 (2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo redakcija), kurių 104 punkte nustatyta, kad gavus pareiškimą apie nusikalstamą veiką, dėl kurios jau pradėtas ikiteisminis tyrimas, naujas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą nepriimamas, o pareiškimas pridedamas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir apie tai pranešama pareiškėjui. Pareiškimą apie nusikalstamą veiką galima pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nepriimant atskiro sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai pareiškime nurodyti duomenys apie tas pačias nusikalstamas veikas, dėl kurių jau atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Vadinasi, prokuroras neprivalo priimti naujo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai jau dėl pradėtos tos pačios veikos yra gaunamas naujas pareiškimas, kuris toliau kartu tiriamas tame pačiame ikiteisminiame tyrime. O šiuo atveju, kaip byloje nustatyta, ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-0122-2021 buvo pradėtas 2021 m. sausio 27 d. pagal K. R. pareiškimą dėl M. R. jos atžvilgiu įvykdytų neteisėtų veiksmų. Pareiškimo pateikimo metu galiojo 2020 m. rugpjūčio 13 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ankstesnį (2020 m. rugpjūčio 4 d.) tos pačios pareiškėjos K. R. pareiškimą dėl 2020 m. liepos 14 d. įvykio, susijusio su M. R. veiksmais. Šis nutarimas buvo panaikintas tik 2021 m. spalio 19 d., baigiant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-0122-2021, po kurio realiai jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl 2020 m. liepos 14 d. įvykio aplinkybių nebuvo atliekami, tik surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui.
Vadinasi, 2021 m. kovo 25 d. M. R. pateiktas įtarimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. liepos 14 d. įvykio) ir kiti su tuo susiję ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami neteisėtai, ne tik esant priimant įsiteisėjusiam sprendimui atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ir nepriėmus sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BPK 169 straipsnio taisykles. Todėl nėra pagrindo sutikti su prokuroro atsiliepime į kasacinį skundą nurodytu argumentu, kad šioje byloje ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal K. R.2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimą atitinka nustatytą tokio pobūdžio procesinių sprendimų priėmimo tvarką.
18. Teisėjų kolegija pripažįsta visiškai pagrįstu ir kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės veiksmų teisėtumo, be pagrindo rėmėsi ir BK 95 straipsniu, reglamentuojančiu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį. Tuo tarpu byloje kilęs ginčas dėl ikiteisminio tyrimo subjekto (prokuroro) veiksmų teisėtumo pradedant ikiteisminį tyrimą (BPK 166–168 straipsniai).
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro bendrą išvadą, kad prokurorės 2021 m. spalio 19 d. nutarimas, kuriuo panaikintas 2020 m. rugpjūčio 13 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (Nr. M-1-01-49057-20), priimtas pažeidžiant BPK 168 straipsnį. M. R. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas pagal K. R. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimą dėl 2020 m. liepos 14 d. įvykio yra neteisėtas (BPK 169 straipsnis). Dėl padarytų baudžiamojo proceso pažeidimų M. R. neteisėtai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl šie pažeidimai pripažįstami esminiais (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Dėl BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo
20. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.
21. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kelti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-269-303/2020). Be kita ko, teismų praktikoje pažymima, kad BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniais, o ne atsitiktiniai veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Negali būti vertinami kaip sistemingi per tam tikrą laiko tarpą padaryti keli veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-942/2022).
22. Pažymėtina ir tai, kad sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 299/2013, 2K-278-489/2022), tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, 2K-269-303/2020 ir kt.).
23. Be kita ko, nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. Nors už apysunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas paprastai nustato kelių rūšių bausmes, už šį nusikaltimą nustatyta tik viena laisvės atėmimo bausmė. Taigi įstatymų leidėjas žmogaus terorizavimą ar sistemingą bauginimą laiko pakankamai pavojingu nusikaltimu, keliančiu realų pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013). Todėl, pripažįstant tam tikrą elgesį psichine prievarta, o jos daugkartinį panaudojimą – sistemingu bauginimu, vertintinas tokių veiksmų pavojingumas ir grasinimų realumas. Toks aiškinimas, be kita ko, gali būti kildinamas iš konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotų reikalavimų, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai); siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę.
Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Šių nuostatų taikymas, atskleidžiant BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius, leidžia išvengti tarp asmenų kilusių bet kokių konfliktų kriminalizavimo. Todėl neatitiktų baudžiamojo įstatymo paskirties praktika, jei šios kategorijos bylose nebūtų analizuojamas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar išsakyti grasinimai yra realūs, taip pat neįvertinus kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2013, 2K-423-303/2016).
24. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. R. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad sistemingai baugino buvusią sutuoktinę K. R., naudodamas psichinę prievartą, jam inkriminuotais veiksmais, atliktais 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. liepos 31 d., 2021 m. sausio 27 d. Tačiau, šioje byloje teisėjų kolegijai nutartimi nutraukiant bylą dėl M. R. inkriminuotų veiksmų, susijusių su 2020 m. liepos 14 d. įvykiu, spręstina, ar tinkamai buvo taikyta BK 145 straipsnio 2 dalis, vertinant 2020 m. liepos 31 d., 2021 m. sausio 27 d. veiksmus.
25. Pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes, M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad sistemingai baugino savo buvusią sutuoktinę K. R., naudodamas prieš ją psichinę prievartą tokiais veiksmais – 2020 m. liepos 31 d., atvykęs pasiimti sūnaus, prie buto durų buvusiai sutuoktinei K. R. pasakė, jog ši eis kūliais į pirmą aukštą, neleido užeiti į butą, stovėjo užstojęs buto duris ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. sausio 27 d. rėkė ant jos pakeltu tonu, sakydamas „pamatysit, kas jums bus“, turėdamas omenyje buvusią sutuoktinę ir jos draugą.
26. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje gana plačiai analizavo nurodytu laikotarpiu tarp buvusių sutuoktinių M. R. ir K. R . susidariusią itin konfliktinę situaciją, nuolat besitęsiančius jų ginčus dėl bendravimo su vaiku. Kartu nustatė, kad 2020 m. liepos 31 d., kai jis atvažiavo pasiimti sūnaus ir vaikas nusileido daugiabučio namo laiptais žemyn, ruošdamasis vykti kartu su tėvu, jis (M. R.) dėl neaiškios priežasties liko stovėti prie buvusios sutuoktinės, vaiko motinos K. R. buto durų, jas užstodamas ir neleisdamas jai įeiti į vidų, pasakė, jog ši eis kūliais į pirmą aukštą, o pasitraukė tik tada, kai K. R. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Teismas tokius M. R. veiksmus įvertino kaip jai daromą psichologinį spaudimą, kuris kelia jai baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą. Vertindamas nuteistajam 2021 m. sausio 27 d. inkriminuotus veiksmus visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog K. R. bauginamojo pobūdžio M. R. veiksmai pasireiškė pakeltu tonu jai pasakytais žodžiais „pamatysit, kas jums bus“, kuriuos ji suprato kaip realų grasinimą panaudoti prieš ją ir jos tuometinį draugą fizinį smurtą; taip jis sąmoningai vertė ją nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą, baugino, kad dėl tolesnių jo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės.
Be to, teismas įvertino, kad tokie M. R. atlikti grasinamojo ir bauginamojo pobūdžio veiksmai, naudojant psichinę prievartą, nebuvo atsitiktiniai ar pavieniai, todėl atitinka sistemingo bauginimo požymį, nurodytą BK 145 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas tokioms apylinkės teismo išvadoms pritarė ir konstatavo, jog baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.
27. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad M. R. du kartus iš tiesų išsakė nukentėjusiajai neetiško pobūdžio teiginius teismų nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2020 m. liepos 31 d. ir 2021 m. sausio 27 d. Tačiau veikos sistemingumui, kaip šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiui, pagrįsti turi būti nustatyti bent trys atvejai, kuriuos galima pripažinti bauginimu panaudojant psichinę prievartą; tokie atvejai turi būti laiko atžvilgiu per daug nenutolę vienas nuo kito ir jungiami bendros tyčios. Šiuo atveju du atskiri moralės požiūriu nepriimtino elgesio atvejai, tarpusavyje nesusiję ir nutolę šešių mėnesių atstumu, kai pakeltu tonu, nemandagiai buvo pasakyti kaltinime nurodyti žodžiai, esant ilgalaikiam ir nuolatiniam buvusių sutuoktinių konfliktui dėl bendravimo su vaiku laiko, teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik neatitinka sistemingumo požymio, bet kartu negali būti vertinami kaip realus grasinimas nukentėjusiajai, t. y. neatitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo objektyviųjų požymių.
28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo M. R. apeliacinis skundas ir paliktas galioti apkaltinamasis nuosprendis, naikintini dėl padarytų esminių BPK 168 ir 169 straipsnių pažeidimų bei netinkamo BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo ir byla M. R. nutrauktina (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 2, 3 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu, n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. nutartį ir bylą M. R. nutraukti.