LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. gegužės 30 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Olego Fedosiuko (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nutarties. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda. Be to, pritaikius BK 68 straipsnį, D. B. uždrausta trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 18 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotas D. B. nuosavybės teise priklausantis motociklas „Aprilia RSV 4RR“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN: (duomenys neskelbtini). Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nutartis, kuria nuteistojo D. B. gynėjo advokato A. Vaičiūno apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. B. nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 16 d. apie 11 val. Vilniuje, viešoje vietoje, reguliuojamoje Savanorių prospekto ir V. Pietario gatvės sankryžoje, vairuodamas sau nuosavybės teise priklausantį motociklą „Aprilia RSV 4RR“, ant kurio nebuvo pritvirtintas šiai transporto priemonei išduotas valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 punkto reikalavimus, nustatančius, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų, važiuojančių policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtomis motorinėmis transporto priemonėmis su įjungtais garsiniais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, reikalavimui sustoti, taip pat, vairuojamu motociklu tęsdamas važiavimą ir vengdamas būti sustabdytas jį persekiojančių policijos pareigūnų, jis savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra:
1.1. pažeisdamas KET 165 punkto reikalavimus, nurodančius, kad, esant draudžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, ir 73.11 punkto reikalavimus, nustatančius, kad raudonas signalas draudžia eismą, jis pravažiavo reguliuojamą Savanorių prospekto ir V. Pietario gatvės sankryžą jo judėjimo krypties atžvilgiu degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui;
1.2. pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, nurodančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, jis, viršydamas nustatytą leistiną 50 km/h greitį, važiavo Panerių gatve link sankryžos su Iešmininkų gatve apie 83 km/h greičiu, be to, apvažiuodamas prieš Panerių ir Iešmininkų gatvių sankryžą stovinčias transporto priemones, kirto priešingų krypčių transporto srautus skiriančią KET 3-iojo priedo I skyriaus („Horizontalusis ženklinimas“) 1.1 punkte nustatytą siaurą ištisinę liniją ir, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, draudžiamoje vietoje prie sankryžos artėjo priešpriešinio eismo puse, taip pat, pažeisdamas KET 165 ir 73.11 punktų reikalavimus, pravažiavo reguliuojamą Panerių ir Iešmininkų gatvių sankryžą jo judėjimo krypties atžvilgiu degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui;
1.3. pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas skirtinguose Tūkstantmečio gatvės kelio ruožuose nustatytus leistinus 80 km/h ir 60 km/h greičius, važiavo Tūkstantmečio gatve atitinkamai apie 197 km/h ir apie 176 km/h greičiais, pavojingai apvažiuodamas skirtingomis jo eismo krypties pusės juostomis važiuojančias transporto priemones;
1.4. pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 70 km/h greitį, važiavo Oslo gatve apie 184 km/h greičiu;
1.5. pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 50 km/h greitį, važiavo Architektų gatve apie 169 km/h greičiu, be to, šios gatvės kelio ruože ties „Riešutų“ maršrutinio transporto stotelėmis, apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, jis kirto priešingų krypčių transporto srautus skiriančią KET 3-iojo priedo I skyriaus („Horizontalusis ženklinimas“) 1.3 punkte nurodytą dvigubą ištisinę liniją ir keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams draudžiamoje vietoje judėdamas priešingos krypties eismo puse pravažiavo jo kelyje esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją;
1.6. pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, ties Architektų gatvės pastatu Nr. 214 esančiame šios gatvės kelio ruože, kuriame nustatytas leistinas 40 km/h greitis ir įrengtas KET 1-ojo priedo I skyriuje („Įspėjamieji kelio ženklai“) nurodytas kelio ženklas Nr. 105 („Vaikai“), įspėjantis, kad kelio ruožas yra prie vaikų įstaigos, kur važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų, jis važiavo leistiną greitį viršijančiu apie 109 km/h greičiu;
1.7. pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, tarp Architektų gatvės pastatų Nr. 192A ir Nr. 152 esančiame šios gatvės kelio ruože, kuriame nustatytas leistinas 50 km/h greitis ir įrengtas KET 1-ojo priedo I skyriuje („Įspėjamieji kelio ženklai“) nurodytas kelio ženklas Nr. 105 („Vaikai“), jis važiavo leistiną greitį viršijančiu apie 140 km/h greičiu;
1.8. pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 50 km/h greitį, keliu, jungiančiu Architektų gatvę ir Laisvės prospektą, važiavo apie 97 km/h greičiu;
1.9. pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 60 km/h greitį, važiavo Laisvės prospektu Viršuliškių mikrorajono kryptimi apie 194 km/h greičiu, pavojingai apvažiuodamas skirtingomis jo eismo krypties pusės juostomis važiuojančias transporto priemones;
1.10. pažeisdamas KET 165 ir 73.11 punktų reikalavimus, jis pravažiavo reguliuojamą Laisvės prospekto ir Justiniškių gatvių sankryžą jo judėjimo kryptimi degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui;
1.11. pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, Laisvės prospekto kelio ruože, esančiame tarp prospekto sankryžų su Justiniškių ir Viršuliškių gatvėmis, kuriame nustatytas leistinas 50 km/h greitis ir įrengtas KET 1-ojo priedo I skyriuje („Įspėjamieji kelio ženklai“) nurodytas kelio ženklas Nr. 105 („Vaikai“), jis važiavo leistiną greitį viršijančiu apie 171 km/h greičiu;
1.12. pažeisdamas KET 165 ir 73.11 punktų reikalavimus, jis pravažiavo reguliuojamą Laisvės prospekto sankryžą su nuvažiavimu link Viršuliškių gatvės pastatu Nr. 43C jo judėjimo kryptimi degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui, taip pat, pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 50 km/h greitį, važiavo Laisvės prospektu iki sankryžos su J. Matulaičio aikštės gatve apie 139 km/h greičiu;
1.13. pažeisdamas KET 165 ir 73.11 punktų reikalavimus, jis pravažiavo reguliuojamą Laisvės prospekto ir J. Matulaičio aikštės gatvės sankryžą jo judėjimo kryptimi degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui, taip pat, pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 50 km/h greitį, važiavo Laisvės prospektu sankryžos su Rygos ir Buivydiškių gatvėmis kryptimi apie 135 km/h greičiu;
1.14. pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 50 km/h greitį, važiavo Buivydiškių gatvės kelio ruožu link sankryžos su Dūkštų ir Sudervės kelio gatvėmis, kuriame įrengtas KET 1-ojo priedo I skyriuje („Įspėjamieji kelio ženklai“) nurodytas kelio ženklas Nr. 105 („Vaikai“), apie 175 km/h greičiu;
1.15. pažeisdamas KET 165 ir 73.11 punktų reikalavimus, jis pravažiavo reguliuojamą Buivydiškių, Dūkštų ir Sudervės kelio gatvių sankryžą jo judėjimo kryptimi degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui, taip pat, pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 50 km/h greitį, važiavo Buivydiškių gatvės kelio ruožu sankryžos su Ozo ir Ąžuolyno gatvėmis kryptimi, kuriame įrengtas KET 1-ojo priedo I skyriuje („Įspėjamieji kelio ženklai“) nurodytas kelio ženklas Nr. 105 („Vaikai“), apie 137 km/h greičiu;
1.16. pažeisdamas KET 165 ir 73.11 punktų reikalavimus, jis pravažiavo reguliuojamą Buivydiškių, Ozo ir Ąžuolyno gatvių sankryžą jo judėjimo kryptimi degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui;
1.17. pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 50 km/h greitį, važiavo Ozo gatve sankryžos su Siesikų gatve kryptimi apie 128 km/h greičiu;
1.18. pažeisdamas KET 124 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą motorinių transporto priemonių vairuotojams važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku ir dviračių juosta, jis ties Ozo ir Siesikų gatvių sankryža išvažiavo už kelio važiuojamosios dalies ribų, veja pasiekė asfaltuotą pėsčiųjų ir dviračių taką ir juo, keldamas pavojų pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui, iki Miglos gatvės važiavo apie 122 km/h greičiu;
1.19. pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 50 km/h greitį, važiavo Miglos gatvės kelio ruožu nereguliuojamos sankryžos su Paribio gatve kryptimi, kuriame įrengti KET 1-ojo priedo I skyriuje („Įspėjamieji kelio ženklai“) nurodyti kelio ženklas Nr. 105 („Vaikai“) ir kelio ženklas Nr. 128 („Pėstieji“), įspėjantis apie kelio ruožą, kurio važiuojamąja dalimi (kelkraščiu) skersai arba išilgai kelio vaikšto pėstieji, apie 96 km/h greičiu;
1.20. pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas skirtinguose Paribio gatvės kelio ruožuose nustatytus leistinus 40 km/h ir 50 km/h greičius, važiavo Paribio gatve sankryžos su Ukmergės gatve kryptimi apie 100 km/h greičiu;
1.21. pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 60 km/h greitį, važiavo Ukmergės gatve sankryžos su Geležinio Vilko gatve kryptimi apie 154 km/h greičiu pavojingai apvažiuodamas skirtingomis jo eismo krypties pusės juostomis važiuojančias transporto priemones;
1.22. pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, jis, viršydamas nustatytą leistiną 60 km/h greitį, važiavo Geležinio Vilko gatve A. Goštauto gatvės kryptimi apie 204 km/h greičiu pavojingai apvažiuodamas skirtingomis jo eismo krypties pusės juostomis važiuojančias transporto priemones.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo D. B. gynėjas advokatas A. Vaičiūnas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 20 d. nutartį ir baudžiamąją bylą D. B. nutraukti, priteisti D. B. iš Lietuvos valstybės šiame baudžiamajame procese patirtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimą. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Įvertindami byloje surinktus įrodymus ir darydami išvadą, kad dėl D. B. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, teismai padarė klaidų dėl įrodymų turinio ir iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017). Priešingai nei nurodė bylą nagrinėję teismai, iš liudytojų D. A., J. M., J. B. parodymų, situacijos vaizdo įrašų matyti, kad įvykio metu D. B. važiavo Vilniaus miesto gatvėmis dideliu greičiu, todėl kiti eismo dalyviai net neturėjo galimybės suprasti, kas vyksta. D. B. kertant sankryžas, buvo pristabdoma ir stengiamasi įsitikinti, kad tai yra saugu, o manevruojant tarp kitų transporto priemonių, buvo laikomasi pakankamai didelio atstumo. Tokie D. B. veiksmai sukėlė kitiems eismo dalyviams trumpalaikį budrumo padidėjimą, bet ne išgąstį. Nuteistasis savo veiksmais neprivertė kitų eismo dalyvių staiga keisti savo važiavimo greičio, krypties, dėl to nesutriko ir kitų eismo dalyvių veikla po įvykio, nebuvo kuriam laikui sustabdytas ar apribotas eismas. Dėl to teismų išvada, kad D. B. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.
2.2. Darydami išvadą dėl taikytino baudžiamojo įstatymo, teismai D. B. be teisinio pagrindo pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnį. Spręsdami, kad D. B. veika atitinka įžūlų elgesį, kaip objektyvųjį BK 284 straipsnio sudėties požymį, teismai tai grindė aplinkybe, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Su tokiu argumentavimu nesutiktina, nes kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis privalo būti nustatytas savarankiškai, o ne išplaukti iš kitų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Be to, pagal teismų praktiką įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios ar vandališki veiksmai visada demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tačiau nebūtinai sukelia padarinius, t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198-942/2015, 2K-14-387/2022). Kaip minėta, byloje neįrodyta, kad D. B. veika sukėlė BK 284 straipsnyje nurodytus padarinius, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Spręsdami dėl D. B. kaltės formos, teismai padarė išvadą, kad ji pasireiškė netiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką ir baudžiamosios teisės mokslą BK 284 straipsnyje aprašyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-124- 719/2022 ir kt.; Lietuvos baudžiamoji teisė: specialioji dalis, antroji knyga. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2017, p. 662). Nors skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje nurodyta, kad pagal teismų praktiką BK 284 straipsnyje aprašyta nusikalstama veika gali būti padaroma ir netiesiogine tyčia, tačiau nuosprendyje ir nutartyje nurodytoje teismų praktikoje nėra pateikta platesnių išaiškinimų dėl BK 284 straipsnio taikymo esant kaltininko netiesioginei tyčiai, todėl ji negali būti laikoma precedentu šioje baudžiamojoje byloje.
2.3. Nors motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau jie reikšmingi pabrėžiant kaltės turinį. Pažymėtina, kad D. B. nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, o visus KET pažeidimus padarė siekdamas išvengti nuobaudos už vairavimą neturint teisės vairuoti, nes tai komplikavo jau įpusėjusį teisės vairuoti atgavimo procesą. Taigi D. B. KET pažeidimus padarė vedamas asmeninių motyvų, t. y. turėdamas tikslą išvengti sulaikymo ir iš to kylančių asmeninių praradimų, o ne siekdamas sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kasatorius pabrėžia, kad dėl D. B. veikos sukelto momentinio pobūdžio išgąsčio, aplinkybės, kad kiekvienas nuteistojo padarytas KET pažeidimas, vertinant atskirai, atitinka administracinio nusižengimo požymius, o administracinėje teisėje yra įtvirtintos pakankamos atgrasančios poveikio priemonės tokius teisės pažeidimus padariusiems asmenims, D. B. patraukimas už šiuos administracinius nusižengimus baudžiamojon atsakomybėn prieštarautų baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės principui.
2.4. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį tada, kai asmuo išteisinamas, teismas priima sprendimą dėl asmens patirtų ir pagrįstų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje D. B. dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo turėjo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Jos pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis, todėl jų atlyginimas turi būti priteistas D. B. iš Lietuvos valstybės.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Teismai teisingai nustatė bylos aplinkybes ir tinkamai kvalifikavo D. B. veiką pagal BK 284 straipsnį. Byloje padaryta teisinga išvada, kad viešoji tvarka buvo pažeista D. B. įžūliu elgesiu. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. D. B. įžūlūs ir demonstratyviai agresyvaus pobūdžio veiksmai šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus viduryje darbo dienos, esant intensyviam eismui, neabejotinai sukėlė kitiems eismo dalyviams ar tiesiog liudytojams pasipiktinimą ar išgąstį, išreiškė nepagarbą ir panieką kitiems eismo dalyviams, kurie laikėsi KET reikalavimų, rodė abejingumą kitų eismo dalyvių saugumui. Byloje nustatyti D. B. veiksmai vertintini kaip pavojingi ir įžūlūs, nes nuteistasis tokiais veiksmais akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, darė tai pakankamai ilgą laiko tarpą, didelėje Vilniaus miesto teritorijos dalyje.
3.2. Pagal teismų praktiką BK 284 straipsnyje nurodyta veika padaroma veikiant tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K- 159/2009, 2K-437/2013, 2K-303/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad asmeninio pobūdžio veikos padarymo motyvai nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015 ir kt.). D. B. veiksmų paskatos, jų pobūdis, atliktų veiksmų trukmė bei intensyvumas, pasirinkta įvykio vieta patvirtina, kad nuteistasis neabejotinai suprato, jog dėl tokių jo veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, ir norėjo taip veikti, taigi veikė tyčia. Kasaciniame skunde nepagrįstai sureikšminama tai, kad prieš sankryžas ir pėsčiųjų perėjas nuteistasis pristabdydavo savo transporto priemonę, kad įsitikintų, jog nėra kliūčių važiuoti toliau, ir kad normalus darbas nebuvo sutrikdytas, nes tai nebuvo pagrindinis veiksnys, lėmęs išvadą dėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo.
3.3. Greičio sumažinimas važiuojant per sankryžas ar pėsčiųjų perėjas iš esmės nesumažino nuteistojo veikos pavojingumo. Nors D. B., darydamas KET pažeidimus, nesukėlė eismo įvykio, tai nereiškia, kad jo veiksmai buvo saugūs, neprivertė kitų eismo dalyvių reaguoti į tokius jo veiksmus. Byloje nustatyta, kad ne viena D. B. lenkiama transporto priemonė stabdydama mažino greitį, dalis transporto priemonių traukėsi į šoną. Reikšminga ir tai, kad, siekiant užkirsti kelią D. B. veiksmams, buvo pasitelktos gana gausios policijos pajėgos (du patruliai su motociklais, keturi policijos automobiliai). Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, iš liudytojų J. M., J. B., G. B. parodymų, vaizdo įrašų matyti, kad D. B. veiksmai kėlė aplinkiniams šoką, išgąstį, sumišimą, nusivylimą dėl tvarkos nebuvimo, sutrikdė įprastinį eismą keliais. Aplinkybė, kad apie D. B. veiksmus nebuvo gauta pranešimų Bendrajame pagalbos centre, nereiškia, kad nebuvo asmenų, kurie nukentėjo nuo nuteistojo veiksmų, nes viso persekiojimo metu D. B. iš paskos sekė garsinius signalus įjungę pareigūnai, o tai leido kitiems eismo dalyviams suvokti, kad situacija pareigūnams žinoma ir jų kontroliuojama. Nors D. B. KET pažeidimai, vertinant kiekvieną atskirai, buvo trumpalaikiai, tačiau kaip visuma jie sukėlė tokią situaciją, kad Vilniaus mieste dienos metu kelias minutes buvo trikdomas saugus eismas, žmonių poilsis, keliamas pavojus aplinkai.
3.4. Spręsdami dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, teismai pagrįstai D. B. padarytus KET pažeidimus, atsižvelgdami į jų padarymo vietą, skaičių, intensyvumą ir trukmę, vertino kaip nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad nuteistasis, stengdamasis išvengti sulaikymo, važiuodamas neleistinu greičiu, vieną po kito darė KET pažeidimus, taip keldamas pavojų aplinkiniams apvažiavo didelę Vilniaus miesto dalį, toks važiavimas tęsėsi nemažą laiko tarpą, manevravimas tarp kitų transporto priemonių buvo pavojingas, darbo dienos metu, kai eismas intensyvus ir eisme dalyvauja daug transporto priemonių, sankryžas kirto degant draudžiamajam šviesoforo signalui. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad nuteistojo D. B. veiksmų teisinis vertinimas kaip pavienių administracinių nusižengimų trukdytų atskleisti ir įvertinti jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį, taip jį sumenkinant. Atsižvelgus į didelį nuteistojo tuo pačiu metu intensyviai padarytų šiurkščių, pavojų aplinkiniams keliančių KET pažeidimų skaičių, nuosprendyje ir nutartyje nustatyti D. B. tęstiniai veiksmai pagrįstai įvertinti kaip viena visuma, suteikianti pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę kaip kraštutinę priemonę ir kvalifikuoti nuteistojo veiką pagal BK 284 straipsnį.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo D. B. gynėjo advokato A. Vaičiūno kasacinis skundas atmestinas. Dėl kasacinio bylos nagrinėjimo ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, tačiau šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135- 648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
6. Kasaciniame skunde savaip interpretuojami liudytojų D. A., J. M., J. B. parodymai, vaizdo įrašo turinys, nurodoma, kaip teismai turėjo vertinti šiuos įrodymus, deklaratyviai pareiškiama apie BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus vertinant įrodymus. Tokie argumentai nesudaro pagrindo juos nagrinėti kasacine tvarka, todėl paliktini nenagrinėti. Dėl BK 284 straipsnio taikymo
7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas be teisinio pagrindo pritaikė D. B. veikai BK 284 straipsnį, nes kasatoriaus veika neatitinka objektyviųjų ir subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių, be to, asmens patraukimas už kelis administracinius nusižengimus, sukėlusius išgąstį, prieštarauja baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės principui. Šie argumentai nepagrįsti.
8. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-159-976/2021 ir kt.). BK 284 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K- 159/2009). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas taip pat savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021).
9. Įvertinę byloje surinktus įrodymus, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad D. B., darydamas KET pažeidimus, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą motyvavo tuo, kad kiti eismo dalyviai dėl D. B. veiksmų vairuojant motociklą pajuto išgąstį, buvo šokiruoti, o eismo įvykis nekilo tik dėl to, kad policijos pareigūnai, persekiodami D. B., buvo įjungę garsinį signalą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad D. B. veika padaryta dalyvaujant viešajame eisme, valdant didesnio pavojaus šaltinį, darbo dienos metu įvairiose miesto vietose, veiksmai truko devynias minutes ar net šiek tiek ilgiau, į D. B. elgesį reagavo kiti eismo dalyviai, vietose, kuriose važiavo D. B., daugiau ar mažiau buvo sutrikdytas eismas, nes kitų transporto priemonių valdytojai turėjo reaguoti į staigiai kelyje dėl D. B. veiksmų pasikeitusią situaciją, jo veiksmais keliamą pavojų, pajuto išgąstį, nesaugumo jausmą. Iš to darytina išvada, kad teismai išvadą apie D. B. veika sukeltus padarinius padarė ne formaliai, o vertindami bylos aplinkybes, teikiančias pagrindą daryti išvadą, jog visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta.
10. Kasaciniame skunde dėstomi argumentai, kad bandymas pasprukti nuo policijos ir važinėjimas miesto keliais, kelio ženklų ir draudžiamųjų šviesoforo signalų nepaisymas, kai važiavimo greitis kartais pasiekdavo beveik 200 km/val. ribą, nesutrikdė viešosios tvarkos, pasižymi deklaratyvumu. Konstatuotina, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teismai padarė pagrįstą išvadą, jog D. B. savo įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kartu bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors kiekvienas D. B. padarytas KET pažeidimas atitinka tam tikro administracinio nusižengimo požymius, tačiau jų visuma (užfiksuoti 22 tokie pažeidimai) pasiekė nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir atitiko BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 2 dalį, asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Dėl to, teismai, kvalifikuodami D. B. veiksmus pagal BK 284 straipsnį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
11. Įvertinę byloje surinktus įrodymus, bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad D. B. veikė netiesiogine tyčia, motyvuodami tuo, kad D. B. veiką padarė siekdamas išvengti teisinės atsakomybės už tai, kad vairavo motociklą neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad teismų išvada, jog D. B. viešąją tvarką pažeidė netiesiogine tyčia, neatitinka įprasto šio nusikaltimo sudėties aiškinimo teismų praktikoje. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad ši nusikalstama veika gali būti padaryta ir esant vadinamai neapibrėžtai tyčiai, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numato, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš bylos aplinkybių matyti, kad D. B., būdamas suaugęs ir pakaltinamas žmogus, važiuodamas per raudoną šviesoforo signalą, žymiai viršydamas greitį, pavojingai manevruodamas tarp kitų transporto priemonių, taip priversdamas kitus eismo dalyvius reaguoti į jo elgesį kelyje, numatė, kad jo veika sukels neigiamus padarinius viešajai tvarkai, sąmoningai apsisprendė taip elgtis viešojoje vietoje. Taigi, nors siekimas pažeisti viešąją tvarką nebuvo pagrindinis jo veikos motyvas, bet ši aplinkybė nepaneigia galimybės konstatuoti tiesioginę tyčią jo veikoje ir konstatuoti būtinus subjektyviuosius viešosios tvarkos pažeidimo požymius.
12. Kartu pažymėtina, kad tiesioginės neapibrėžtos ir netiesioginės tyčios turinys yra labai panašus ir klausimas, kuri tyčios formulė tiksliau apibūdina viešosios tvarkos pažeidimo subjektyvųjį elementą, yra diskutuotinas. Tai, kad teismai šiuo atveju D. B. nusikalstamos veikos subjektyvųjį elementą įvardijo kaip netiesioginę tyčią, t. y. ne taip, kaip įprasta teismų praktikoje, neleidžia daryti išvados, kad baudžiamasis įstatymas D. B. pritaikytas netinkamai ar pažeista jo teisė žinoti kaltinimo turinį. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo D. B. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno kasacinį skundą. BAUDŽIAMOJO proceso TEISĖ