LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 4 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. S. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 137 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. S. galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant R. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį saugoti, prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus ir jais rūpintis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio. Civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistosios R. S. priteista 1135,76 Eur turtinei žalai atlyginti. Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 22 d. nutartis, kuria nuteistosios R. S. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. S. nuteista už tai, kad dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusiąją naujagimę A. S., būtent: žinodama, kad laukiasi, elgėsi nerūpestingai ir buvo visiškai abejinga kūdikio vystymosi procesui – nesilankė pas gydytojus, nesidomėjo vaisiaus raida ir galimais rizikos veiksniais, 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. vakare ir 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. ryte prieš gimdymą vartojo alkoholį, dėl to 37 nėštumo savaitę 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) val. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamente, esančiame Klaipėdoje, Liepojos g. 43, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatyta 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija), pagimdė naujagimę – A. S., pastarosios kraujyje nustatyta mirtina 4,09 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tai sukėlė naujagimei hipoksiją ir centrinės nervų sistemos pažeidimą, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (Sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.6.15 punktas ir Taisyklių komentaro 16 straipsnis). Taip R. S. dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios naujagimės A. S. sveikatą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistosios R. S. gynėjas advokatas E. Staponkus prašo panaikinti 2020 m. kovo 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį bei 2020 m. birželio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį ir baudžiamąją bylą R. S. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Nagrinėjamoje byloje objektyvioji ir subjektyvioji nusikaltimo, už kurį nuteista R. S., pusės buvo ištirtos netinkamai, todėl padarytas neteisingas jos veikos teisinis įvertinimas.
2.2. BK 137 straipsnio dispozicija yra išdėstyta Baudžiamojo kodekso XVIII skyriuje, kuris įvardijamas kaip „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“. Taigi, šiame skyriuje nurodyti nusikaltimai yra nukreipti būtent prieš žmogaus sveikatą, kaip rūšinį nusikaltimo objektą. Iš to išplaukia, kad BK 137 straipsnio objektas yra žmogaus, kaip fizinio asmens, sveikata. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies „Fiziniai asmenys“ 2.3 straipsnyje nurodyta, kad fizinio asmens gimimo momentu pripažįstamas pirmas savarankiškas naujagimio įkvėpimas. 2.2 straipsnyje nurodyta, kad fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir išnyksta jam mirus. Lietuvos Respublikos vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad vaiko gimimas – tai gyvo vaisiaus išstūmimas ar ištraukimas iš moters organizmo. Vaiko gyvybiškumo požymiai – savarankiškas kvėpavimas ir širdies plakimas. Remiantis šiais įstatymais, pagrįstai galima teigti, kad žmogaus vaisius, esantis moters organizme iki jo gimimo, nelaikytinas žmogumi, o gali būti laikomas tik motinos kūno dalimi. Žmogaus statusą, veiksnumą ir teisnumą kaip žmogus, kaip žmogiškasis individas, jis gali įgauti tik po gimimo, todėl ir baudžiamoji atsakomybė dėl tyčinio ar neatsargaus sveikatos sutrikdymo yra galima tik jei toks sužalojimas yra padaromas po kūdikio gimimo, o ne vaisiui esant motinos kūne.
2.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. alkoholį vartojo 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. vakare ir (duomenys neskelbtini) d. ryte. Ji nežinojo ir neįtarė, kad (duomenys neskelbtini) d. jai netikėtai ir neplanuotai gali prasidėti gimdymas. Tuo metu naujagimė A. S. dar buvo negimusi ir buvo tik R. S. kūno dalis, tik žmogaus vaisius jos kūne. Iki gimdymo, t. y. 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) val., toks fizinis žmogus kaip A. S. gyvenime dar realiai neegzistavo, todėl šiuo atveju alkoholio vartojimu buvo galima sutrikdyti tik būsimo naujagimio, t. y. tik būsimo žmogaus, sveikatą. Dėl to negalima konstatuoti, kad nusikaltimas buvo padarytas žmogui, kaip tai nustatyta BK 137 straipsnyje. R. S. veikoje nėra vieno iš nusikaltimo objektyviosios pusės elementų – nusikaltimo objekto, t. y. žmogaus, kaip individo, bei jo sunkaus sveikatos sutrikdymo. O nesant šiame Baudžiamojo kodekso skyriuje nurodyto objekto – žmogaus – negalima sutrikdyti ir jo sveikatos, t. y. baudžiamoji atsakomybė negalima. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje dėl nusikaltimo objekto konkrečiai ir aiškiai nepasisakė, tačiau daug dėmesio skyrė priežastiniam ryšiui tarp padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių. Gynyba sutinka, kad kilę padariniai naujagimei buvo R. S. veikos pasekmė, tačiau po jos veikos žmogiškąjį identifikavimą jos duktė įgijo tik po gimimo, tai yra kai tapo žmogiškuoju individu.
2.4. Pažymėtina, kad ir BK XVII skyriuje „Nusikaltimai žmogaus gyvybei“ nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė nėščiai moteriai, net jeigu ji ir tyčia „atsikrato“ savo vaisiaus, vienokiu ar kitokiu būdu nešiojamam vaisiui atimdama gyvybę. Neteisėto aborto atveju (BK 142 straipsnis) nusikaltimo subjektas yra specifinis – tai kriminalinį abortą atliekantis asmuo, o prašymą pateikusios nėščios moters veiksmai dėl vaisiaus pašalinimo iš jos organizmo nekriminalizuojami.
2.5. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad nusikaltimą R. S. padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. vakare bei (duomenys neskelbtini) d. ryte, išgerdama nemažą kiekį alkoholinių gėrimų, R. S. gimdymo galimybės nenumatė ir negalėjo numatyti, nes pagal skaičiavimus ir savo savijautą tikėjosi gimdyti tik daugiau negu po mėnesio, o per tą laikotarpį dar tikėjosi apsilankyti gydymo įstaigoje pas specialistus, susitvarkyti gyvenimo sąlygas. Iš nuteistosios R. S. parodymų matyti, kad nors ji ir nesilankė pas gydytojus, tačiau gerai žinojo, jog laukiasi, pagal internete pasižiūrimus testus ir savo asmeninius skaičiavimus dėl mėnesinių ciklų nutrūkimo buvo apskaičiavusi, kad kūdikio ji susilauks ne anksčiau kaip 2019 metų (duomenys neskelbtini) mėnesio viduryje. Dėl to ji planavo apsigyventi Telšiuose ir, susitvarkiusi dokumentus, prieš gimdymą apsilankyti pas ginekologą. Dėl nesilankymo pas gydytojus R. S. teismui nurodė objektyvias priežastis (dirbo kaime privačiai pas ūkininkus, neturėjo socialinio draudimo, dėl to negalėjo registruotis pas gydytojus). Iš jos parodymų taip pat matyti, kad pirmąjį vaiką ji pagimdė išnešiojusi ne mažiau nei devynis mėnesius, o šis nėštumas jai nekėlė jokių problemų – sveikatos pablogėjimo ar kitokių neigiamų reiškinių nebuvo. R. S. nedirbo jokių sunkių darbų, kad nepakenktų vaisiui ir savo sveikatai.
2.6. Kaip matyti iš 2019 m. rugpjūčio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto Jono Mindaugo Paliulio pranešimo Nr. SD-2226, R. S. naujagimę pagimdė būdama 37 savaičių nėštumo. Kaip ginekologų specialistų teigiama viename iš paskutinių „Mamos žurnalo“ numerių, vidutinis moters nėštumas trunka dešimt mėnulio mėnesių (mėnulio mėnuo lygus 28 dienoms). Tikslus gimdymo terminas priklauso nuo moters mėnesinių ciklo trukmės ir jis yra individualus kiekvienai moteriai. Dažniausiai mėnesinių ciklas trunka 28 dienas, todėl ir vidutinis nėštumas trunka 280 dienų, arba 40 savaičių. Taigi akivaizdu, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. (trimis savaitėmis anksčiau vidutinio nėštumo termino) suėmę gimdymo skausmai ir pats gimdymas R. S. buvo didelis netikėtumas, staigmena, tuo metu nelauktas ir neplanuotas įvykis.
Pagal savo asmenines savybes, gyvenimo patyrimą, buvusį pirmojo vaiko gimdymą, savo savijautą nėštumo metu, asmeninius skaičiavimus R. S. negalėjo numatyti, kad daugiau negu prieš mėnesį iki planuojamo gimdymo ji staiga pradės gimdyti, kad pavartotas alkoholis gali atsiliepti gimstančiam kūdikiui, kad jis gali būti apnuodytas mirtinu alkoholio kiekiu ir jam specialistai konstatuos sunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl byloje nėra neginčytinai nustatyta, kad R. S. šį nusikaltimą padarė nusikalstamo nerūpestingumo kaltės forma. Jos veikoje nėra nusikaltimo subjektyviosios pusės, todėl ir šia prasme baudžiamoji atsakomybė yra negalima, o R. S. turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes, nuteistosios R. S. veikoje yra visi jai inkriminuojamo nusikaltimo, nurodyto BK 137 straipsnio 1 dalyje, požymiai, jie aiškiai atskleidžia, kad šį nusikaltimą nuteistoji padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, todėl baudžiamasis įstatymas jai pritaikytas tinkamai. Iš teismo medicinos eksperto D. Vitkaus paaiškinimų matyti, kad naujagimės A. S. hipoksijos bei centrinės nervų sistemos pažeidimo priežastis yra sunki alkoholinė intoksikacija. Kitų hipoksijos priežasčių nebuvo nustatyta. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nustatyta galutinė diagnozė – naujagimio patologija dėl motinos vartojamo alkoholio (TLK-10-AM kodas P 04.3), kitų hipoksijos priežasčių nenustatyta. Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktu ir Taisyklių komentaro 16 straipsniu, naujagimės gyvybei pavojinga būsena įvertinta kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
3.2. Naujagimės sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis yra būtent nuteistosios R. S. veiksmai, nes ji, būdama nėščia ir tai žinodama, elgėsi itin neatsakingai ir nerūpestingai savo būsimo naujagimio atžvilgiu, 37 nėštumo savaitę, suvokdama, kad alkoholio vartojimas nėštumo metu yra labai pavojingas būsimo kūdikio sveikatai ir kad taip elgiantis gali atsirasti sunkios pasekmės, buvo visiškai abejinga kūdikio vystymosi procesui – nesilankė pas gydytojus, nesidomėjo vaisiaus raida ir galimais rizikos veiksniais, 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. vakare ir 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. ryte vartojo alkoholį, dėl to pagimdė naujagimę – A. S., pastarosios kraujyje nustatyta mirtina 4,09 promilės etilo alkoholio koncentracija, tai sukėlė naujagimei hipoksiją ir centrinės nervų sistemos pažeidimą.
3.3. Teismai teisingai nustatė, kad tarp R. S. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiajai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai leido padaryti teisingą išvadą, kad nors nuteistoji nenumatė, jog dėl jos veiksmų (nemažo kiekio alkoholio vartojimo 37 nėštumo savaitę) gali kilti BK nustatyti pavojingi padariniai (prasidėti gimdymas ir gimti naujagimė, apsinuodijusi etilo alkoholiu, naujagimei sunkiai sutrikdyta sveikata), tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (pilnametė, pakaltinama, turinti gyvenimiškos patirties, žinanti, kaip turi elgtis nėščioji, t. y. lankytis pas gydytojus ir visai nevartoti alkoholio, nes yra visuotinai žinoma, jog alkoholio vartojimas nėštumo metu kenkia vaisiui) turėjo ir galėjo tokius padarinius numatyti. Šiuo konkrečiu atveju už tai, kad kūdikis gimė apsinuodijęs etilo alkoholiu ir tai sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, yra atsakinga tiktai naujagimio motina, t. y. R. S.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios R. S. gynėjo advokato E. Staponkaus kasacinis skundas atmestinas. Dėl BK 137 straipsnio taikymo
5. Kasatorius teigia, jog žemesnių instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nuteistajai R. S. Anot jo, BK 137 straipsnio objektas yra žmogaus, kaip fizinio asmens, sveikata. Todėl nuteistosios alkoholio vartojimas dar negimus A. S. (nesant žmogaus kaip fizinio objekto) negalėjo sunkiai sutrikdyti jos sveikatos. Be to, teismų nėra neginčytinai nustatyta, kad R. S. šį nusikaltimą padarė nusikalstamo nerūpestingumo kaltės forma.
6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, be kita ko, būtina nustatyti, kad: 1) būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo sužalojimo ar susargdinimo priežastis; 2) žmogaus sužalojimas ar susargdinimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. BK 137 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą kaip natūralią konkretaus žmogaus organizmo būklę, be kita ko, į jo fizinę, dvasinę gerovę (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 1 straipsnio 28 punktas).
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. S. 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. vakare ir 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. ryte prieš gimdymą vartojo alkoholį, dėl to (duomenys neskelbtini) d., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatyta 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija), pagimdė naujagimę, pastarosios kraujyje nustatyta mirtina 4,09 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokia etilo alkoholio koncentracija sukėlė naujagimei hipoksiją ir centrinės nervų sistemos pažeidimą, t. y. buvo sunkiai sutrikdyta naujagimės A. S. sveikata.
8. Vaiko gimimo momento nustatymo įstatyme nurodoma, kad vaiko gimimo momento konstatavimo kriterijai yra viso gyvybingo vaisiaus pasirodymas iš moters organizmo (4 straipsnio 1 dalis). Pagal šį įstatymą vaiko gyvybingumo požymiai yra savarankiškas kvėpavimas ar širdies plakimas (2 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis šiais kriterijais sprendžiama, ar naujagimis gimė gyvas. Byloje nustatyta, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. R. S. pagimdė gyvybingą naujagimę, pastarajai konstatuota patologija dėl motinos vartojamo alkoholio, kitų hipoksijos priežasčių nenustatyta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad R. S. nėštumas baigėsi gyvybingo naujagimio gimimu, taip pat byloje nustatyti žalingi R. S. veiksmai, turėję tiesioginę neigiamą įtaką vaisiui. Pati nuteistoji savo organizme esančiu vaisiumi atsikratyti neplanavo, buvo nusprendusi gimdyti ir auginti vaiką. Taigi konstatavus, kad naujagimis gimė gyvas, tačiau jam nustatytas sunkus (ar bet kokio kito masto) sveikatos sutrikdymas, aktualus yra naujagimio sveikatos, kaip baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, aiškinimas.
8.1. Gimusio gyvybingo naujagimio sveikatą gali lemti įvairūs veiksniai, tarp jų ir moters nėštumo eiga. Sveikatos, kaip naujagimio būklės, formavimasis yra vientisas procesas, kuriam dėl natūralių fiziologinių jo vystymosi ypatumų turi įtakos tiek natūralūs, tiek dirbtiniai veiksniai, motinos gyvenimo ir elgesio įpročiai, kiti rizikos veiksniai. Kaip antai byloje R.R. prieš Lenkiją Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad vaisius ir motina yra neatskiriamai tarpusavyje susiję (2011 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje R.R. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 27617/04). Kitoje byloje Brüggemann ir Scheuten prieš Vokietiją konstatuota, kad nėštumo metu vaisiaus būklė yra moters sveikatos elementas (Europos žmogaus teisių komisijos 1976 m. gegužės 9 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Brüggemann ir Scheuten prieš Vokietiją, peticijos Nr. 6959/75). Akivaizdu, kad dar negimusio vaiko ir motinos ryšys (tiek fizinis, tiek emocinis) yra labai glaudus, ir vieno jų gerovė yra priklausoma nuo kito gerovės.
Moters organizme besivystantis vaisius yra besąlygiškai priklausomas nuo motinos, todėl jo išgyvenimas priklauso ne tik nuo motinos organizmo funkcionavimo, bet ir jos veiksmų (neveikimo). Tokiais atvejais ypač aktuali tampa besilaukiančią moterį supanti aplinka ir jos sveika gyvensena, kuri turi būti nukreipta į harmoningą ir darnų vaisiaus vystymąsi. Taigi, dėl neigiamo poveikio moters organizme esančiam vaisiui, kuris yra besąlygiškai priklausomas nuo savo motinos, gali atsirasti jau gimusio gyvybingo naujagimio sveikatos sutrikimų. Todėl, pavyzdžiui, nustačius pašalinius vaisiaus vystymuisi žalingus arba pavojingus dalykus, stengiamasi juos pašalinti dar iki gimimo, kad šie neturėtų įtakos tolesnei jo raidai.
8.2. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini kasatoriaus teiginiai, kad R. S. veikoje nėra vieno iš objektyviosios pusės požymių – žmogaus, kaip individo, ir jo sunkaus sveikatos sutrikdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl naujagimio sveikatos sutrikdymo, taigi ir BK 137 straipsnio taikymo, į žmogaus vystymąsi būtina žvelgti kaip į vientisą ir nuoseklų procesą, o naujagimio sveikatą būtina vertinti kaip jo palaipsniui susiformavusią būklę. Todėl šiuo atveju vertintina ir žalinga naujagimio sveikatai veika, kuri dėl fiziologinių žmogaus vystymosi ypatumų buvo padaryta vaisiaus vystymosi moters organizme laikotarpiu. Toks požiūris bendriausia prasme leidžia kalbėti ir apie vaiko teisę į sveiką gyvenimo pradžią, sveiką jo tolesnį vystymąsi.
8.3. Vaiko raida, taip pat ir psichikos sveikata, yra sudėtingos ir kompleksinės sąveikos tarp paveldimumo ir aplinkos poveikio rezultatas. Vaiko jutimai, elgesys ir apskritai raida atspindi nervų sistemos raidą. Matyti, kad vaiko pažeidžiamumui, jo elgesiui, psichikos sveikatai įtaką daro kompleksinė įvairių veiksnių įtaka. Lemiami veiksniai – tai genetinė predispozicija, sudėtinga vaisiaus prenatalinė aplinka iki gimimo ir aplinkos po gimimo poveikiai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad įvairūs žalingi poveikiai prenataliniu ir ankstyvuoju postnataliniu laikotarpiu gali turėti ilgalaikių ir negrįžtamų pasekmių vaiko vystymuisi ir raidai, nes centrinė nervų sistema pažeidžiamiausia nuo 3 iki 6 vaiko prenatalinės raidos savaitės. Todėl Pasaulinė sveikatos organizacija dar 2006 metais akcentavo, kad psichikos sveikatai reikšmę turintys veiksniai gali reikštis tiek iki gimimo, tiek po gimimo, jų poveikis sumuojasi.
8.4. Nors naujagimio baudžiamoji teisinė sveikatos apsauga BK 137 straipsnio prasme atsiranda jam gimus, tai neužkerta kelio padarytą sveikatos sutrikdymą vertinti atsižvelgiant į žalingų veiksmų (neveikimo) pobūdį visose jo vystymosi stadijose, be kita ko, vaisiui vystantis moters organizme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su žemesnių instancijų teismų padarytomis išvadomis, kad vienintelė priežastis, dėl kurios naujagimei A. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, – jos motinos R. S. 37 nėštumo savaitę pavartotas stiprusis alkoholinis gėrimas. Byloje nustatyta, kad A. S. hipoksijos ir centrinės nervų sistemos pažeidimo priežastis yra sunki alkoholinė intoksikacija. Naujagimei nustatyta galutinė diagnozė – naujagimio patologija dėl motinos vartojamo alkoholio, kitų hipoksijos priežasčių nenustatyta. Šie sveikatos sutrikdymo liekamieji reiškiniai išryškėjo gimus A. S. Taigi byloje nustatyta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad vartodama stiprųjį alkoholinį gėrimą R. S. kenkė ne tik sau, bet ir vaisiui, būtent tokie veiksmai nulėmė gimsiančio naujagimio sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgdami į tai, teismai pagrįstai konstatavo, kad tarp R. S. padarytos veikos ir kilusių padarinių – nukentėjusiajai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
9. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria kasatoriaus teiginiams, kad nuteistoji R. S. negalėjo numatyti staiga prasidėjusio gimdymo, taip pat kad jos pavartotas alkoholis galės turėti įtakos gimstančiam kūdikiui, jis bus apnuodytas mirtinu alkoholio kiekiu ir tai lems sunkų naujagimio sveikatos sutrikdymą.
10. BK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika gali būti padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnis). Nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53- 628/2020, 2K-287-697/2017, 2K-4-699/2015).
11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus realią situaciją, kaltininko asmenines savybes (pavyzdžiui, gyvenimišką patirtį) ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27- 746/2015, 2K-53-628/2020).
12. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. S., žinodama, kad laukiasi, nuo pat nėštumo pradžios tinkamai nesirūpino vaisiaus vystymosi procesu, neužsiregistravo ir nesilankė pas gydytojus, nesidomėjo vaisiaus vystymosi raida, rizikos veiksniais, taip pat 37 nėštumo savaitę vartojo stiprųjį alkoholinį gėrimą (degtinę). Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistoji, būdama pilnametė, pakaltinama, turinti gyvenimiškos patirties, besilaukianti antrojo vaiko, žinojo, kaip turi elgtis nėščioji. Tai patvirtina ir pačios R. S. parodymai. Ji teigė žinojusi, kad turi lankytis pas gydytoją (pirmojo nėštumo metu tai ir darė), jai turėjo būti atliekamos tam tikros procedūros, taip pat žinojo, kad nėštumo metu turi visai nevartoti alkoholio, nes tai kenkia kūdikiui. Atitinkamai R. S. 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. stiprųjį alkoholinį gėrimą vartojo suvokdama objektyviai galimą alkoholio žalą vaisiui. Taigi, turėdama patirties apie nėštumo ir gimdymo procesą, R. S. turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jos nevienkartinio (2019 m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) d.) neigiamo elgesio vartojant stiprųjį alkoholinį gėrimą gali kilti pavojingi padariniai – žalingą poveikį gali patirti gimęs naujagimis, be to, esant 37 nėštumo savaitei, gali sutrikti normali nėštumo eiga. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai šioje byloje pagrįstai konstatavo, jog R. S. veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).
13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistosios kaltės konstatavimui ir jos padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 137 straipsnio 1 dalį neturi įtakos tai, ar gimdymas prasidėjo iš karto po alkoholio vartojimo, ar jis būtų prasidėjęs vėliau. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką kaip sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo (BK 137 straipsnis) vertintina, ar būtent dėl R. S. veiksmų, t. y. alkoholio vartojimo, naujagimiui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistosios kaltės nešalina ir tai, kad ji pagal savo atliktus skaičiavimus nustatė vėlesnę gimdymo datą (2019 metų (duomenys neskelbtini) mėnesio viduryje). Teisėjų kolegija pažymi, kad šie skaičiavimai buvo atlikti ne savo srities specialistų, o pačios R. S., taigi buvo pagrįsti subjektyviu jos manymu. Visos šios aplinkybės nepaneigia nuteistosios atliktų veiksmų žalingumo vaisiui, taip pat tokių veiksmų galimo neigiamo poveikio pačiai nėštumo eigai. Atsižvelgiant į minėtą riziką, kuri yra siejama su stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimu nėštumo metu, taip pat į byloje nustatytas R. S. apibūdinančias aplinkybes, nepagrįstais laikytini kasatoriaus argumentai, kad 37 nėštumo savaitę R. S. negalėjo ir neturėjo numatyti pavartoto alkoholio neigiamo poveikio nėštumui ir gimstančiam kūdikiui.
14. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuteistosios veikoje tinkamai nustatė visus BK 137 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos požymius ir pagrįstai pripažino R. S. kalta pagal šį BK straipsnį, todėl baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo
15. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties pirmoje pastraipoje (3 t., b. l. 24) nurodyta, kad R. S. vartojo alkoholį 2020 m. (duomenys neskelbtini) d. vakare. Tuo tarpu iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies matyti, kad teismai nustatė, jog R. S. alkoholį vartojo 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. vakare. Dėl to teisėjų kolegija pirmiau nurodytą apeliacinės instancijos teismo aprašomosios dalies netikslumą pripažįsta rašymo apsirikimu, kuris turi būti ištaisytas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3081 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :
Nuteistosios R. S. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus kasacinį skundą atmesti. Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 22 d. nutarties aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą: pirmojoje pastraipoje vietoj „2020-(duomenys neskelbtini) vakare“ (3 t., b. l. 24) nurodant „2019-(duomenys neskelbtini)vakare“.