LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 18 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės, Olego Fedosiuko, Sigitos Jokimaitės, Audronės Kartanienės, Artūro Ridiko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. D. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 16 d. nutarimo, Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 16 d. nutarimu J. D. nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį 1000 Eur bauda už tai, kad 2020 m. balandžio 16 d. 12.17 val. Jonavoje, (duomenys neskelbtini) esančioje laiptinėje, ties butu Nr. 16, būdamas girtas, kai jam buvo nustatytas 2,92 prom. girtumas, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas), metu buvo viešoje vietoje be apsauginės kaukės, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Nutarimo 3.1.10.3 punktą.
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 16 d. nutarimas paliktas nepakeistas, administracinėn atsakomybėn patraukto J. D. skundas atmestas.
3. Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis pakeista: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 16 d. nutarimu J. D. skirta 1000 Eur bauda sumažinta ir jam pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį paskirta 800 Eur bauda. Kita Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties dalis palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto J. D. prašymas ir jo administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Teismai padarė esminius proceso teisės pažeidimus. Administracinio nusižengimo protokole formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu ir šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Remiantis teismų praktika dėl kaltinimo suformulavimo aiškumo pažymima, kad ANK 609 straipsnio 1 dalis nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, taip pat pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius; šios funkcijos yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių nusižengimų protokolus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-97-942/2016).
5.2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato surašytame protokole ir priimtame nutarime yra nurodyta, kad pareiškėjas yra kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.1.10.3 punktą, tačiau tokio punkto šiame nutarime nėra. Jis atsirado vėliau – 2020 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 345 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“. Taigi būtent šios redakcijos nutarimas turėjo būti įrašytas protokole. Tuo atveju, kai kaltinimas paremtas konkretaus teisės akto pažeidimu, kaltinime turi būti įrašyta galiojanti teisės akto redakcija.
5.3. Protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio reikalavimų ir kartu vėlesni sprendimai yra nepagrįsti bei neteisėti. Bylą nagrinėjantis teismas negali pats ištaisyti esminių protokolo bei nutarimo trūkumų, nes juos privalo surašyti ne teismas, o ANK 608 straipsnyje išvardyti subjektai. Apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo, nors skunde pareiškėjas apie tai buvo nurodęs. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę bylos nagrinėjimo metu priimti motyvuotą sprendimą grąžinti bylą institucijai (ANK 635 straipsnis). Kadangi teismas to nepadarė, pareiškėjas yra pripažintas kaltu pažeidęs nesamą teisės normą ir taip buvo pažeista jo teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.
5.4. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įstatymų leidėjas atsakomybę už formalias veikas nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 263/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-237-2014). Veikos pavojingumo nustatymo reikalavimas siejamas su tuo, kad teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Taigi bet kokios veikos pavojingumas turi būti įrodytas.
5.5. Pareiškėjui pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis, būdamas viešoje vietoje be apsauginės kaukės, sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Apie žalą įstatymo saugomai vertybei, kartu ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas, taigi nagrinėjamu atveju administracinės atsakomybės taikymo negali lemti vien tik nedėvėjimas apsauginės kaukės. Atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Šioje byloje turėjo būti nustatyta, ar pareiškėjo padaryti veiksmai buvo pavojingi. Savo skunde apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas nurodė, kad jo veiksmai turi būti prilyginti būtinajam reikalingumui, nes jis buvo įsitikinęs, kad privalo gelbėti pagyvenusį žmogų, be to, įvykio vietoje jam liepė būti ir laukti atvykstančios pagalbos Bendrojo pagalbos centro darbuotojas, kuriam jis paskambino telefonu, nežinodamas, ką daryti susidariusioje situacijoje.
5.6. Teismų praktikoje, nustatant asmens būklę – neblaivumą, apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų, visada atliekamas atitinkamas tyrimas. Tuo atveju, jei asmuo atsisako tyrimą daryti, preziumuojama, kad jis yra neblaivus ir pan. Pareiškėjo atveju taip pat turėjo būti atliekamas tyrimas ir turėjo būti nustatyta, ar jis yra viruso nešiotojas ir gali užkrėsti aplinkinius žmones, t. y. jo pavojingumas turėjo būti ne preziumuojamas, o įrodytas. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas apibrėžia asmenis, kurie gali platinti užkrečiamąsias ligas: ligoniai; asmuo, įtariamas, kad serga; asmuo, turėjęs sąlytį; užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotojas. Nustatyti, ar pareiškėjas buvo vienas iš nurodytų asmenų, turėjo policijos pareigūnai minėto įstatymo 7 straipsnyje („Užkrečiamųjų ligų nustatymas“) nustatyta tvarka.
Tačiau policijos pareigūnai nesiėmė jokių priemonių nustatyti, ar pareiškėjas yra viruso nešiotojas, nors jam buvo nustatomas neblaivumas. Be to, vengiant nustatyti viruso buvimą organizme, nepagrįstai įrodinėjimo našta buvo perkelta kaltinamajam. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui, pagal kurį kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti savo veiklos teisėtumo ar neteisėtumo; įrodyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, yra kaltinančios šalies pareiga. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad buvo apribotos pareiškėjo galimybės įrodyti dėl būtinojo reikalingumo jo padarytų veiksmų nepavojingumą, jis turėjo gintis nuo nepagrįsto kaltinimo, o veikos pavojingumo įrodinėjimas buvo nepagrįstai perkeltas kaltinamajam, taip iš esmės pažeidžiant proceso teisės normas.
5.7. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2021 m. rugpjūčio 12 d. gautu prašymu J. D. prašo atsižvelgti į tai, kad ginčijamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ šiuo metu negalioja, todėl yra pagrindas taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalį. Be to, jis nurodo, kad pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teismai, nagrinėdami bylas, turi kruopščiai išsiaiškinti, kaip, dėl kokių teisės aktų pasikeitimo pakito baudžiamajame įstatyme nurodytų veikų nusikalstamumas, jų baudžiamumas ar veiką padariusio asmens teisinė padėtis, ir, atsižvelgdami į pakeitimus, reikiamais atvejais taikyti BK 7 straipsnio atitinkamos dalies nuostatas. Pareiškėjas teigia, kad tai taikytina ir nagrinėjant šią administracinę bylą, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas administracinius pažeidimus prilygina nusikalstamoms veikoms.
6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Vytautas Trijonis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį. Atsiliepime į prašymą nurodoma: 6.1 2020 m. balandžio 16 d. 12.17 val. J. D., būdamas viešoje vietoje, nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, tokiais veiksmais jis nesilaikė ginčijamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 3.1.10.3 punkto reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. J. D. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos surašytas administracinio nusižengimo protokolas atitinka ANK 609 straipsnio reikalavimus.
Pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo pripažintas kaltu pažeidęs negaliojančią teisės normą, nepagrįsti. 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. 2020 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 345 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas papildytas 3.1.10.3 papunkčiu, įpareigojančiu asmenis viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Šis įpareigojimas galiojo ir J. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2020 m. balandžio 16 d. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų faktinių aplinkybių, aptarto reikalavimo J. D., būdamas daugiabučio namo laiptinėje, t. y. viešoje vietoje, nevykdė.
J. D. teiginiai, kad jokio pavojaus tokiais savo veiksmais jis nekėlė, nepagrįsti. ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam administraciniam nusižengimui kvalifikuoti pakanka nustatyti faktą, kad asmuo nesilaikė reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus COVID-19, ar ne. Prašyme taip pat teigiama, kad aptartą teisės pažeidimą J. D. padarė gelbėdamas savo prižiūrimą senyvą asmenį, manydamas, kad jam atsitiko kas nors blogo, tačiau jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Be to, administracinio nusižengimo padarymo metu J. D. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas sunkus – 2,92 prom. neblaivumo laipsnis), todėl tikėti vien tik jo paaiškinimais ir jų pagrindu spręsti būtinojo reikalingumo klausimą nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. D. prašymas netenkintinas. Dėl ANK 45 straipsnio 4 dalies taikymo
8. ANK 45 straipsnyje nustatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą.
9. Savivaldybių tarybų sprendimų ar savivaldybių administracijų direktorių įsakymų dėl kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis nevykdymo ar vykdymo ne laiku atvejais veika kvalifikuojama pagal ANK 46 straipsnį.
10. Atsakomybė už šių norminių aktų pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla tuomet, kai tokia veika: 1) sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) jos padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Sukėlimas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiškas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalyką ir negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktą šio straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, paskelbtos nepaprastosios padėties ir kt. situacijai. Pažeidimas kvalifikuojamas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį tik esant nustatytoms abiem pirmiau paminėtoms šios straipsnio dalies dispozicijoje nurodytoms sąlygoms.
11. Pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis laikomos ligos, kurios įstatymu nustatyta tvarka yra įtrauktos į tokių ligų sąrašus. Šiai bylai aktualiu atveju COVID-19 yra įtraukta į 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą.
12. Šio straipsnio prasme pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gali sukelti asmens nesilaikymas teisės aktų, priimtų šių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje. Šis požymis inkriminuotinas, kai asmenys pažeidžia Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) nustatytas jiems pareigas, kai ligoniai ir asmenys, turėję sąlytį ar įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, šių ligų, įrašytų į šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, sukėlėjų nešiotojai atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo (ŽULP- KĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kai tokia veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tačiau šis požymis gali būti inkriminuojamas ir kitais atvejais, pvz., kai plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai asmuo pažeidžia kitas teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas šios ligos plitimui suvaldyti. Tai yra vertinamasis požymis, kurio buvimą ar nebuvimą konkrečioje asmens veikoje nustato teismas ar bylą nagrinėjanti institucija (jos įgaliotas pareigūnas). Sprendžiant dėl šio požymio buvimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą – tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan.
13. Šio nusižengimo subjektai gali būti pakaltinami ir ANK 6 straipsnio sąlygas atitinkantys, t. y. sulaukę šešiolikos metų, asmenys, kuriems tiek ŽULPKĮ, tiek ir kitais ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytais teisės aktais yra nustatytos atitinkamos pareigos ar apribojimai pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės srityje.
14. Pažymėtina, kad jei pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga sukėlė asmuo, jau būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, tokia veika kvalifikuotina pagal BK 277 straipsnio 1 dalį.
15. Realių pasekmių sukėlimo atveju, t. y. jeigu dėl sveikatos apsaugos reikalavimų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės taisyklių pažeidimo išplito susirgimas ar kilo epidemija, veika kvalifikuotina pagal BK 277 straipsnio 2 dalį.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatytos šios aplinkybės. Pažeidėjas J. D. 2020 m. balandžio 16 d. viešoje vietoje, gyvenamojo namo laiptinėje, buvo be nosį ir veidą dengiančios kaukės. Būdamas sunkaus girtumo, t. y. kai jam buvo nustatytas 2,92 prom. girtumas, siekė patekti į sau pažįstamo asmens butą, o kadangi nebuvo įleistas, iškvietė pagalbos tarnybas. Būdamas be apsauginės kaukės, šių tarnybų darbuotojų laukė laiptinėje, o jiems atvykus bendravo su jais taip pat būdamas be kaukės.
17. Byloje nustatyta ir nekyla ginčo dėl to, kad ši veika padaryta esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai ir karantinui visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės.
18. Ši liga tiek pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis plinta pirmiausia perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės, ir ypač uždarose patalpose. Liga pasižymi labai dideliu užkrečiamumu, prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad asmuo gali užsikrėsti šia liga ir nekontroliuojamai ją platinti net pats to nežinodamas.
19. Teisės aktai nustato sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų sąlygas ir tvarką, tačiau ji apima tik tam tikras asmenų grupes, o didėjant ligos išplitimui, be to, esant besimptomiams COVID-19 infekcijos atvejams, ištirti kiekvieną ligos atvejį ir jį kontroliuoti nėra įmanoma. Todėl pagrindinė priemonė ligos plitimui suvaldyti yra mokslu pagrįstų kovos su liga priemonių laikymasis, ir priešingai – laikytina, kad jų nesilaikymas sąlygoja ligos plitimą.
20. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, nosį ir burną dengiančios kaukės pripažįstamos reikšminga priemone, taikytina kartu su kitomis priemonėmis siekiant sumažinti šios ligos plitimą, ypač uždarose patalpose ir tose vietose, kur nėra įmanoma užtikrinti tarp asmenų bent 1,5 m atstumo. Ypač tai buvo aktualu, nesant vakcinavimo nuo COVID-19 galimybės.
21. Nagrinėjamu atveju pažeidėjas buvo be burną ir veidą dengiančios kaukės viešoje vietoje, daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, t. y. uždaroje patalpoje, kurioje paprastai vyksta žmonių judėjimas ir kontaktai nedideliu atstumu, veržėsi patekti į butą pas senyvą asmenį, po to pats iškvietė pagalbos tarnybų darbuotojus ir be veidą ir burną dengiančių priemonių su jais bendravo. Konstatuotina, kad toks jo elgesys vertintinas kaip sukėlęs pavojų tokiai ligai išplisti. Todėl jo veika pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kvalifikuota pagrįstai.
22. Pareiškėjas taip pat kelia klausimą, kad jo veiksmai turi būti prilyginti būtinajam reikalingumui, gelbstint senyvą asmenį. Šį klausimą jis kėlė apeliacinės instancijos teisme ir į jį apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo atsakyta. Nustatytos sunkaus girtumo būklės pažeidėjo buvimo viešoje vietoje aplinkybės nerodo, jog buvo iškilusi būtinojo reikalingumo situacija, kuri pateisintų reikalavimo naudoti veidą ir burną dengiančias apsaugos priemones nevykdymą. Dėl ANK 609 straipsnio reikalavimų pažeidimo
23. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
24. Pareiškėjas teigia, kad J. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio reikalavimų, nes netinkamai nurodytas teisės aktas, kurio pažeidimu jis buvo kaltinamas; pareiškėjas yra pripažintas kaltu pažeidęs nesamą teisės normą, buvo pažeista jo teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.
25. Su šiais pareiškėjo teiginiais nesutiktina. Į šį analogiškai pareiškėjo keltą klausimą motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas, jo motyvai šioje nutartyje nekartojami. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodytas pažeidimo padarymo laikas, vieta, konkreti veika – kad pažeidėjas viešoje vietoje nedėvėjo apsauginės kaukės, konkreti teisės norma – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.1.10.3 punktas, įpareigojantis asmenis viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), ir atitinkamai ANK norma – 45 straipsnio 4 dalis, kurių pažeidimu jis kaltinamas. Vienintelis trūkumas – nėra nuorodos į šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo redakciją, t. y. kad veikos padarymo metu galiojo minėto nutarimo, pakeisto 2020 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 345, redakcija. Tokios nuorodos nebuvimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad protokole suformuluotas kaltinimas neaiškus ir dėl to pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą ar kad pažeidėjas pripažintas kaltu pažeidęs nesamą teisės normą. Dėl ANK 3 straipsnio 2 dalies taikymo
26. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, dėl kurio reikalavimų pažeidimo nubaustas J. D., šiuo metu negalioja, todėl yra pagrindas taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalį.
27. ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte.
28. ANK 3 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (1 dalis); įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (2 dalis).
29. ANK 45 straipsnio 4 dalies, pagal kurią nubaustas J. D., dispozicija yra blanketinė, t. y. atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už jame nurodytų kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų nevykdymą. Minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, atsižvelgus į tuo metu buvusią situaciją, buvo nustatytos priemonės COVID-19 infekcinės ligos plitimui suvaldyti, tarp jų reikalavimas viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, o ne nustatyta administracinė atsakomybė už šiame nutarime nurodytų reikalavimų nesilaikymą. Šios teisės aktais nustatytos kovos su COVID-19 priemonės ir reikalavimai kito atsižvelgiant į ligos plitimo dinamiką, naujas mokslines žinias ir kt. Tam tikru laikotarpiu vienų priemonių buvo atsisakoma, kaip nebebūtinų, buvo įvedamos kitos priemonės, ar situacijai kintant tam tikrais atvejais buvo vėlgi grąžinamos ankstesnės priemonės arba jos dar labiau griežtinamos.
Todėl minėto nutarimo panaikinimas nereiškia atsakomybės už jo galiojimo metu nustatytų reikalavimų pažeidimus panaikinimo ar švelninimo. ANK normų nustatyta atsakomybė už J. D. padarytą administracinį pažeidimą, nustatytą 45 straipsnio 4 dalies, nebuvo nei panaikinta, nei sušvelninta, nei kitaip buvo palengvinta pažeidėjo teisinė padėtis. Todėl taikyti J. D. ANK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 16 d. nutarimą su jo pakeitimais Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartimi.