LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 21 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko, Aurelijaus Gutausko, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Artūro Pažarskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal VĮ Registrų centro prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. V. nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. VĮ Registrų centras (toliau – ir Institucija) surašė O. V. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „E“ (toliau – ir Bendrovė) vadovė (direktorė), per nustatytą laiką nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui (toliau – ir Registro tvarkytojas) Bendrovės 2018, 2019 metų metinių ataskaitų rinkinių, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (2015 m. gruodžio 9 d. redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose, kuriuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena O. V. dėl administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, nutraukta, nenustačius administracinio nusižengimo požymių.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną O. V. dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo motyvuotas tuo, kad ji neturėjo pareigos pateikti UAB „E“ 2018, 2019 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinių VĮ Registrų centrui, t. y. ji nebuvo ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo subjektas.
4. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi VĮ Registrų centro apeliacinis skundas atmestas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Iš VĮ Registrų centro priteista O. V. 1000 Eur kaip atlyginimas už jos patirtas išlaidas advokato ir advokato padėjėjų pagalbai apmokėti.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. birželio 22 d. nutartimi VĮ Registrų centro prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
6. VĮ Registrų centras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį ir priimti naują nutarimą, kuriuo O. V. būtų pripažinta kalta pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį ir jai būtų skirta bauda, ne mažesnė, nei yra nustatyta ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš VĮ Registrų centro. Prašyme nurodoma:
7. Padarydami išvadą, kad O. V. veika neatitinka ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties, apylinkės ir apygardos teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą.
7.1. ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo per 5 dienas privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Apie O. V. kaip vienintelės akcininkės 2017 m. birželio 30 d. sprendimą atleisti UAB „E“ direktorę O. V. iš pareigų Juridinių asmenų registro tvarkytojui per pirmiau nurodytą laiką nebuvo pranešta ir apie tai jam tapo žinoma tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl to Institucija, surašydama O. V. administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo, vadovavosi Juridinių asmenų registro duomenimis. Pažymėtina, kad viešųjų registrų duomenys yra laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Nors pripažintina, kad asmens teisių registracija viešajame registre atlieka ne teisę nustatančią, o jos išviešinimo funkciją, Institucija, surašydama protokolą, negalėjo nesivadovauti pagrindinio valstybės registro – Juridinių asmenų registro – duomenimis. Juridinių asmenų registre įregistruotų juridinių asmenų duomenų teisingumas priklauso nuo Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamų dokumentų ir duomenų teisingumo, o už tai yra atsakingi duomenų teikėjai, bet ne VĮ Registrų centras. Pažymėtina, kad pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį, ABĮ 19 straipsnio 1 dalį bendrovė imperatyviai įpareigojama turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, nes kitaip juridiniai asmenys negalėtų įgyti civilinių teisių bei pareigų ir jų įgyvendinti, t. y. įgyvendinti juridinio asmens teisnumo (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007). Be to, remiantis CK 2.66 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktais, Juridinių asmenų registre turi būti duomenys apie juridinio asmens dalyvių ir jo valdymo organų narius (vardai, pavardės ir kiti duomenys).
CK 2.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reguliavimu įgyvendinami ir Europos Sąjungos teisės aktai, konkrečiai, Pirmoji Tarybos direktyva (68/151/EEB) dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų. Aiškinant CK 2.66 straipsnį kartu su pirmiau nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais, teismų praktikoje yra nurodyta, kad Juridinių asmenų registro duomenys apie juridinio asmens valdymo organus turi būti atskleisti registre, įrašant ar keičiant šiuos duomenis apie bendrovę negali susidaryti situacija, kai šių duomenų registre nėra, tokia situacija nesuderinama su nustatyto teisinio reguliavimo tikslais (nutartis administracinėje byloje Nr. eA- 1345-602/2021). O. V., kaip buvusi Bendrovės vadovė, nepateikė duomenų apie vienintelio akcininko sprendimą atleisti ją iš pareigų ir kaip Bendrovės vienintelė akcininkė nepateikė duomenų apie vienintelio akcininko sprendimą priimti į Bendrovės direktoriaus pareigas kitą asmenį.
Be to, kai O. V. buvo atšaukta iš Bendrovės direktoriaus pareigų, ji kaip Bendrovės direktorė pasirašė UAB „E“ trumpo balanso ataskaitą, kuri VĮ Registrų centrui buvo pateikta 2017 m. gruodžio 31 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad O. V., siekdama pradėti Bendrovės likvidavimo procedūrą, 2021 m. vasario 5 d. pateikė VĮ Registrų centrui vienintelio akcininko sprendimą, kurio pirmuoju punktu nuspręsta likviduoti Bendrovę, o antruoju – atšaukti O. V. iš Bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2021 m. vasario 5 d. Svarbu ir tai, kad pagal teismų praktiką tada, kai įmonės vadovas yra nepaskirtas, įmonės vadovo pareigas vykdo vienintelis bendrovės akcininkas, kuriam, vykdant įstatymo reikalavimus, privaloma vienvaldiškai spręsti įmonės vadovo paskyrimo klausimą (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010), kad bendrovės vienintelis akcininkas, atsistatydindamas iš bendrovės vadovo pareigų, iš esmės prisiima vykdyti visas įmonės vadovo pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1203-798/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-1992-619/2019, 2S-762-864/2019). Byloje nustatyta, kad O. V. yra vienintelė UAB „E“ akcininkė, įrašo apie akcininkų pasikeitimą, naujo vadovo paskyrimą Juridinių asmenų registre nėra, todėl, remiantis teismų praktika, laikytina, kad O. V., nors formaliai ir atsistatydino iš Bendrovės vadovo pareigų, iš esmės prisiėmė šias pareigas vykdyti.
Dėl to darytina išvada, kad ji atsakinga už UAB „E“ 2018, 2019 metų finansinės atskaitomybės pateikimą VĮ Registrų centrui ANK 223 straipsnio 2 dalies prasme.
7.2. ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl nereikalauja padarinių kilimo. Be to, teismų praktikoje laikomasi požiūrio, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis galima būtų nevykdyti pirmiau nurodytos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AN-64-557/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad ūkio subjektai privalo atlikti įstatymuose nurodytus veiksmus, nes kitaip jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų priimti finansiškai naudingus sprendimus, o šiuo atveju konkrečiai būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės susipažinti su Bendrovės metinėmis finansinėmis ataskaitomis.
Pažymėtina, kad Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši, todėl asmuo, ypač buvęs įmonės vadovas, maža to, vienintelis akcininkas, kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, turi įstatymuose nustatytas pareigas ir galimybes teisės aktų nustatyta tvarka pradėti procedūras, kad Juridinių asmenų registre būtų išregistruoti duomenys apie jį, kaip bendrovės vadovą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K- 3-298-701/2016, 3K-7-177-701/2017). Neatlikdama tokių veiksmų, O. V., būdama vienintelė akcininkė, prisiėmė Bendrovės vadovo pareigas ir yra laikytina tinkamu ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo subjektu.
8. Priteisdamas iš VĮ Registrų centro O. V. proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, apygardos teismas iš esmės pažeidė ANK 666 straipsnyje įtvirtintą proceso teisės normą.
8.1. Pirmiau prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodyti argumentai patvirtina, kad administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo O. V. buvo nutraukta be teisinio pagrindo, todėl nebuvo pagrindo priteisti iš VĮ Registrų centro O. V. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
8.2. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad O. V. administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo buvo nutraukta pagrįstai, O. V. patirtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas negalėjo būti priteistas iš VĮ Registrų centro. Priimdamas sprendimą priteisti iš VĮ Registrų centro O. V. patirtų išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, apygardos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Nors po nutarimo priėmimo neliko ginčo dėl to, ar asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo, turi būti atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, tačiau priteisiant šių išlaidų atlyginimą būtina atsižvelgti ne tik į faktą, kad asmuo patyrė išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, bet ir į visą teisinę situaciją.
Pažymėtina, kad Juridinių asmenų registras yra viešas registras, todėl jo duomenys laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. O. V. atsistatydino iš Bendrovės vadovo pareigų, tačiau naujo Bendrovės vadovo kaip vienintelė akcininkė nepaskyrė, todėl ji, faktiškai būdama Bendrovės vadovė, privalėjo imtis procedūrų, kad Juridinių asmenų registro duomenys dėl UAB „E“ būtų teisingi. VĮ Registrų centras neturėjo duomenų apie kitą UAB „E“ vadovą, todėl, remdamasis įstatymais ir Juridinių asmenų registro duomenimis, kuriais nesivadovauti neturėjo teisės, surašė O. V. administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo. Taigi administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta ne dėl VĮ Registrų centro netinkamai atlikto tyrimo ar administracinio nusižengimo protokolo surašymo trūkumų, o dėl O. V. neveikimo.
Svarbu ir tai, kad VĮ Registrų centras neturi teisės, esant tam tikroms įstatyme nurodytoms aplinkybėms, neatlikti tyrimo ir nesurašyti administracinio nusižengimo protokolo dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos. Tai darydamas jis privalo remtis Juridinių asmenų registro duomenimis. Dėl to, jei būtų suformuota tokia teismų praktika kaip apygardos teismo sprendime, VĮ Registrų centras atsidurtų sudėtingoje, prieštaraujančioje įstatymų viršenybės principui teisinėje situacijoje, kai privalėtų nuolat atlyginti proceso išlaidas asmenims, kurie po administracinio nusižengimo protokolo surašymo dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos, siekdami apsiginti, teismui pateiktų vienintelio akcininko sprendimą atšaukti juridinio asmens vadovą, nors šio dokumento tiesiogiai VĮ Registrų centrui nebūtų pateikę.
Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas ne iš administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos, bet iš valstybės (nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021). Taigi proceso išlaidų atlyginimas šioje byloje negalėjo būti priteistas iš VĮ Registrų centro.
9. Asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, O. V. atstovas advokatas Pranas Makauskas atsiliepimu į Institucijos prašymą prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį nepakeistus, priteisti iš VĮ Registrų centro O. V. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 1197,9 Eur – atlyginimą. Atsiliepime nurodoma:
10. Nesutiktina su prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentu, kad apylinkės ir apygardos teismai netinkamai pritaikė ANK 223 straipsnio 2 dalį.
10.1. ANK 569 straipsnio 1 dalis apibrėžia įrodymus administracinio nusižengimo byloje, tarp jų nurodomas ir administracinio nusižengimo protokolas. Administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliami reikalavimai apibrėžti ANK 609 straipsnyje, pagal kurį, be kitų duomenų, administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ANK straipsnis, straipsnio dalis ir kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo ir kt. Aiškinant teismų praktikoje administracinio nusižengimo protokolo reikšmę, laikomasi požiūrio, kad šiuo procesiniu dokumentu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos (Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 32-768/2019). Administracinio nusižengimo protokolas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas, taip pat kitas aplinkybes, nes tai svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija.
Taigi įstatymų leidėjas imperatyviomis teisės aktų nuostatomis užtikrino, kad administracinio nusižengimo bylos ribos būtų apibrėžtos administracinio nusižengimo protokolu ir jo turiniu. Šioje byloje Institucija surašytame administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodė, kad O. V. kaltinama dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo, nes netinkamai vykdė Bendrovės direktoriaus pareigas, o kaltinimas jai, kaip vienintelei Bendrovės akcininkei, nebuvo pateiktas. Dėl to nepagrįsti Institucijos prašymo teiginiai, kad O. V. atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį kyla dėl to, jog ji netinkamai vykdė savo, kaip Bendrovės vienintelės akcininkės, pareigas.
10.2. ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo subjektas pagal teismų praktiką gali būti tik įmonės vadovas (direktorius) (nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018 ir kt.). Apylinkės ir apygardos teismai, ištyrę ir įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad O. V. nebuvo UAB „E“ vadove, nes: 1) Bendrovė 2017 m. balandžio 28 d. nutraukė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir pasirašė jų perdavimo–priėmimo aktą; 2) 2017 m. birželio 28 d. buvo priimtas vienintelio UAB „E“ akcininko sprendimas sustabdyti įmonės veiklą; 3) 2017 m. birželio 30 d. buvo priimtas vienintelio UAB „E“ akcininko sprendimas atleisti O. V. iš Bendrovės direktoriaus pareigų; 4) 2017 m. birželio 30 d. O. V. informavo Valstybinį socialinio draudimo fondą apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpio pabaigą; 5) VĮ Registrų centras nesutiko registruoti 2017 m. birželio 30 d. vienintelio akcininko sprendimo atleisti O. V. iš Bendrovės vadovo pareigų, nes nebuvo pateikti kito paskirto vadovo duomenys; 6) 2017 m. birželio 30 d. buvo įregistruotas vienintelio UAB „E“ akcininko sprendimas Įstaigos tvarkomųjų ir informacinių vidaus dokumentų registre; 7) O. V. darbo sutartyje, sudarytoje 2008 m. balandžio 11 d., nurodytas sutarties pasibaigimo pagrindas ir data; 8) UAB „E“ nuo 2017 m. birželio 30 d. jokios veiklos nebevykdė; 9) UAB „E“ nuo 2017 m. liepos 1 d. nutraukė su buhalterinės apskaitos įmone UAB „G“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį; 10) 2017 m. liepos 4 d. UAB „E“ informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) apie laikiną veiklos sustabdymą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.; 11) VMI UAB „E“ 2017 m. rugsėjo 5 d. pateikė sprendimą išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų ir kt. Įstatymų leidėjas yra imperatyviai apibrėžęs, kas konkrečiai atsako už metinių ataskaitų rengimą ir pateikimą.
Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų ir kitų dokumentų parengimą bei pateikimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją. Byloje priimtuose nutarime ir nutartyje nuodugniai ištirtos faktinės ir teisinės aplinkybės leidžia teigti, kad darbo sutartis su O. V., kaip įmonės vadove, nutraukta 2017 m. birželio 30 d., kai buvo priimtas vienintelio akcininko sprendimas atleisti O. V. iš Bendrovės vadovo pareigų. Asmenims teisinio poveikio priemonės negali būti taikomos formaliai. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai Bendrovėje nebuvo vadovo, kuriam įstatymas būtų nustatęs tam tikras pareigas.
Nepaisant to, įstatymo spraga, iš esmės neužkertanti kelio, atleidus buvusį vadovą, neskirti naujo, neturi ir negali būti vertinama O. V., kaip buvusios UAB „E“ direktorės, nenaudai. Priešinga išvada prieštarautų nekaltumo prezumpcijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir abejonių aiškinimo kaltinimo naudai principui, pagal kurį visi neaiškumai turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad O. V. buvo teisėtai atšaukta iš įmonės vadovo pareigų ir ji neturėjo pareigos pateikti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui UAB „E“ 2018, 2019 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinių. VĮ Registrų centro nurodyta teismų praktika netaikytina šioje byloje, nes skirtingos bylų ratio decidendi (teisinės pozicijos).
11. Nesutiktina ir su Institucijos argumentais dėl esminio ANK 666 straipsnio pažeidimo, susijusio su proceso išlaidų atlyginimo paskirstymu. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime konstatavo, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas nustatė, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą ir iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko), jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, inter alia, reiškia, kad asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, inter alia, kreipdamasis į teismą, turi teisę naudotis veiksminga advokato pagalba.
Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Taigi, konstatuotina, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba.
Taigi, tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas. O. V. dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo patyrė bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat atnaujinus administracinio nusižengimo bylą. Ji šias išlaidas patyrė nepagrįstai, nes VĮ Registrų centras nepagrįstai apskundė apylinkės teismo nutarimą apygardos teismui, o vėliau nepagrįstai pateikė prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo sprendimas dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo iš VĮ Registrų centro yra pagrįstas ir teisėtas, taip pat pagrįstas O. V. prašymas atlyginti proceso išlaidas už advokato pagalbą ir nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
12. Institucijos prašymas tenkintinas iš dalies. Dėl ANK 223 straipsnio 2 dalies taikymo
13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2020 m. lapkričio 26 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus vyriausioji registratorė L. S. surašė šioje byloje administracinio nusižengimo protokolą UAB „E“ direktorei O. V. pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.
14. Nusižengimo esmė: UAB „E“ vadovė (direktorė) per nustatytą laiką nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui Bendrovės 2018, 2019 metų metinių ataskaitų rankinių, kaip tai nustatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (2015 m. gruodžio 9 d. redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose, kuriuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
15. Abiejų instancijų teismai, remdamiesi tuo, kad 2017 m. birželio 30 d. buvo priimtas vienintelio akcininko (vienintelė įmonės akcininkė buvo O. V.) sprendimas atleisti O. V. iš Bendrovės direktoriaus pareigų, nusprendė, kad O. V. neturėjo pareigos pateikti 2018 ir 2019 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinius, t. y. ji buvo pripažinta netinkamu subjektu taikyti ANK 223 straipsnio 2 dalį. Tokios teismų išvados yra netinkamos, nes jos padarytos neįvertinus viso teisinio reguliavimo, reikšmingo teisingam situacijos vertinimui.
16. Visų pirma, nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingas Akcinių bendrovių įstatymas. Pagal ABĮ 19 straipsnio 1 dalį bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Tai yra imperatyvi įstatymo norma, nes, nesant nurodytų organų, juridiniai asmenys negalėtų įgyti civilinių teisių, prisiimti civilinių pareigų ir jų įgyvendinti, t. y. įgyvendinti juridinio asmens teisnumo (CK 2.81 straipsnio 1 dalis).
17. ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Atitinkamai ABĮ 37 straipsnio nuostatos nurodo, kad, pasibaigus darbo santykiams su vienu vadovu, įmonė turi imtis priemonių, kad nedelsiant būtų išrinktas naujas vadovas ir apie tai būtų pranešta Registrų centrui.
18. Nagrinėjamoje byloje O. V. buvo vienintelė bendrovės (bendrovė šiuo metu jau likviduota) akcininkė. UAB „E“ direktore O. V. paskirta nuo 2008 m. kovo 26 d. ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos; 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar įtvirtintas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
19. Antra, įstatymų leidėjas yra imperatyviai apibrėžęs, kas konkrečiai atsako už metinių ataskaitų rengimą ir pateikimą. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų ir kitų dokumentų parengimą ir pateikimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją. Pažymėtina, kad minėto įstatymo 3 straipsnis įtvirtina pagrindines šio įstatymo sąvokas: 3 straipsnio 8 punkte nurodoma, kad įmonės finansinių ataskaitų rinkinys – tai finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami finansiniai duomenys apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus; 10 punkte nurodoma, kad įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys – tai finansinių ataskaitų rinkinys, sudaromas apibendrinus finansinių metų duomenis; 14 punkte nustatyta, kad įmonės vadovas – tai juridinio asmens vadovas arba juridinio asmens, kuris neturi vadovo, savininkas, arba mažosios bendrijos atstovas.
20. Trečia, nei ABĮ, nei kiti norminiai aktai, reglamentuojantys įrašų Registrų centre darymo, keitimo pagrindus, nenumato įmonės veiklos stabdymo procedūros kaip registruotinos viešuose registruose. Ši procedūra yra numatyta tik Mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnyje ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakyme Nr. VA-28 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklių patvirtinimo“ kaip priemonė laikinai atleisti įmonę nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų dokumentų pateikimo.
21. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovės 2018 ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai turėjo būti pateikti Registro tvarkytojui atitinkamai iki 2019 m. birželio 1 d. ir 2020 m. birželio 1 d., tačiau jie nebuvo pateikti. Spręsdami klausimą, ar O. V. yra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo subjektas, abiejų instancijų teismai konstatavo, kad nuo 2017 m. birželio 30 d. pasibaigė O. V. ne tik „vidiniai“, bet ir „išoriniai“ santykiai su Bendrove, nes ji iš direktoriaus pareigų buvo atleista Bendrovės vienintelio akcininko, t. y. savo, sprendimu. Naujas vadovas Bendrovėje nebuvo paskirtas. Viena vertus, Bendrovėje yra privalomas valdymo organas (ABĮ 19 straipsnio 1 dalis), kita vertus, praktikoje gali susiklostyti situacija, kai, pasibaigus buvusio vadovo įgaliojimams, nėra paskiriamas naujas, o buvusiam vadovui lieka tik pareiga apie jo įgaliojimų pasibaigimą pačiam pranešti Registro tvarkytojui (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis). Teismai konstatavo, kad tokiu atveju buvęs vadovas neturi pareigos pateikti Registro tvarkytojui duomenis apie naują Bendrovės vadovą, taigi vien aplinkybė, kad iki šiol Registre O. V. nurodyta kaip Bendrovės direktorė, neįrodo, jog ji iš tikrųjų eina Bendrovės direktoriaus pareigas, iš kurių išplaukia šiai bylai aktuali pareiga dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo Registro tvarkytojui.
22. Teisėjų kolegija su šiomis išvadomis nesutinka.
23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės veikla, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo sustabdyta. 2017 m. birželio 28 d. UAB „E“ vienintelės akcininkės O. V. sprendimu įmonės veikla sustabdyta nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. Toks sprendimas, t. y. įmonės veiklos sustabdymas, nėra laikomas įmonės veiklos pabaiga, įmonės veiklą galima bet kada atnaujinti, kitaip nei įmonę likvidavus ar jai bankrutavus. Taigi bendrovė niekur nedingo ir jos vienintelei akcininkei liko pareigos, kurios įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos visoms veikiančioms (nelikviduotoms, nebankrutavusioms) įmonėms, tarp jų išliko ir pareiga įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka teikti finansines ataskaitas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Konstatuotina, kad, būdama vienintelė įmonės akcininkė ir jos vadovė jau nuo 2008 metų (iki sprendimo atleisti save iš vadovo pareigų), O. V. suprato ir suvokė, kokias pareigas ji turi sau priklausančioje įmonėje. Tokia situacija, kai vienintelis įmonės akcininkas ir jos vadovas atleidžia save iš pareigų ir tai traktuoja (vertina) kaip visišką savo atsakomybės dar nelikviduotai, o tik veiklą sustabdžiusiai įmonei pasibaigimą, yra teisiškai ydinga.
24. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-298-701/2016, 3K-7-177- 701/2017). Vadovui keliami rūpestingumo, atidumo ir apdairumo reikalavimai taikytini ne tik priimant verslo sprendimus, bet ir sprendžiant vadovo atšaukimo, atleidimo bei atsistatydinimo klausimus.
25. Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis).
26. Kaip jau minėta, ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
27. Padarydami išvadą, jog O. V. veika neatitinka ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties, apylinkės ir apygardos teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą ir aktualų nagrinėjamu atveju įstatyminį reguliavimą bei susiklosčiusią situaciją byloje, daro išvadą, kad 2020 m. lapkričio 26 d. administracinio nusižengimo protokolas O. V., faktiškai kaip įmonės vadovei, nes įmonė dar nebuvo likviduota, tik buvo sustabdyta jos veikla, buvo surašytas pagrįstai.
29. Pažymėtina ir tai, kad apie tai, jog UAB „E“ direktorė ir vienintelė akcininkė O. V. savo sprendimu atleido save iš įmonės direktoriaus pareigų, institucijai, surašiusiai šioje byloje administracinio nusižengimo protokolą, – VĮ Registrų centrui žinoma nebuvo. Kaip nustatyta byloje, O. V., kaip įmonės direktorės, darbo sutarties nutraukimas buvo registruotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje, o apie įmonės sustabdymą ji pranešė Valstybinei mokesčių inspekcijai.
30. Kaip jau minėta pirmiau, ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Registro tvarkytojui. Byloje nustatyta, kad apie bendrovės vadovo atšaukimą iš pareigų, apie jo darbo sutarties pasibaigimą Juridinių asmenų registrui nebuvo pranešta. Atkreiptinas dėmesys, kad, sužinojusi šią informaciją iš VĮ Registrų centro 2017 m. birželio 30 d. (taip nurodo savo rašytiniuose paaiškinimuose O. V.), ji tik 2021 m. sausio 18 d. raštu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama pakeisti duomenis Juridinių asmenų registre, nurodant, kad ji nebėra UAB „E“ vadovė. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad O. V., siekdama pradėti Bendrovės likvidavimo procedūrą, 2021 m. vasario 5 d. pateikė VĮ Registrų centrui vienintelio akcininko sprendimą, kurio pirmuoju punktu nuspręsta likviduoti Bendrovę, o antruoju – atšaukti O. V. iš Bendrovės direktoriaus pareigų nuo 2021 m. vasario 5 d.
31. O. V. nurodomos aplinkybės, kad ji po 2017 m. birželio 30 d. sprendimo dėl jos atleidimo iš direktoriaus pareigų priėmimo nedelsdama susisiekė su VĮ Registrų centru, siekdama išsiaiškinti, ar ji turi informuoti VĮ Registrų centrą apie įmonės valdymo pasikeitimus, ar turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau jai buvo atsakyta, jog dokumentus reikia pateikti tik tuo atveju, jei keičiamas juridinio asmens vadovas (jokios kitos procedūros VĮ Registrų centras nenurodė), nešalina jos, kaip atsakingo asmens (vienintelės UAB „E“ akcininkės), atsakomybės.
32. Taigi byloje nustatyta, kad O. V., būdama UAB „E“ vienintelė akcininkė, šios įmonės savininkė, taigi faktiškai būdama įmonės vadovė (dar kartą pabrėžiant tai, kad duomenys apie įmonės valdymo pasikeitimus, t. y. kad O. V. atleido save iš įmonės direktoriaus pareigų, VĮ Registrų centrui įstatymo nustatyta tvarka perduoti nebuvo), per nustatytą laiką nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui Bendrovės 2018, 2019 metų metinių ataskaitų rinkinių, kaip tai nustatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (2015 m. gruodžio 9 d. redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose, kuriuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
33. O. V. atstovo advokato P. Makausko atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai dėl administracinio nusižengimo protokolui keliamų reikalavimų vertintini kaip deklaratyvūs. Sutiktina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo jam teikiamo kaltinimo. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš surašyto protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Iš bylos medžiagos (administracinio nusižengimo protokolo turinio, asmens, kuriam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, t. y. O. V., rašytinių paaiškinimų, papildomų rašytinių paaiškinimų, atsiliepimuose išdėstytų argumentų) galima daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. O. V., buvo suformuluotas aiškiai ir suprantamai. Akivaizdu, kad jai ir jos atstovui advokatui pateiktos kaltinimo ribos ir turinys buvo aiškiai žinomi, suprantami, o teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo nebuvo apribota.
34. ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šį nusižengimą skirtina bauda nuo 200 iki 3000 Eur.
35. Kaip įtvirtinta ANK 34 straipsnio 6 dalyje, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
36. Sutiktina su prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pateiktais argumentais, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus; registrų duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnis 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis), taigi bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais.
Šioje byloje susiklosčiusi situacija (vienintelio įmonės akcininko veiksmai, kai jis atleidžia save iš įmonės vadovo pareigų), teisėjų kolegijos nuomone, reikšminga taikant ANK 223 straipsnį praktikoje ateityje, tačiau, svarstant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad nusižengimo padarymą sąlygojo sudėtingas įstatyminis reguliavimas, 2021 m. vasario 5 d. vienintelio akcininko sprendimu UAB „E“ veikla nutraukta, Bendrovė likviduota, kokia nors žala dėl padaryto nusižengimo tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, O. V. veiksmai nesukėlė jokių pavojingų padarinių, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalis ir nusižengimą padariusiai O. V. administracinė nuobauda neskiriama.
37. Konstatavus, kad administracinio nusižengimo protokolas O. V. byloje surašytas pagrįstai, ir pripažinus O. V. kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, O. V. atstovo advokato P. Makausko prašymas priteisti O. V. naudai 1197,90 Eur dydžio patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą iš institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, netenkinamas. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 5 punktu, n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena dėl O. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, nutraukta, nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 30 d. nutartį, kuria institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – VĮ Registrų centro apeliacinis skundas atmestas ir paliktas nepakeistas 2021 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas. Pripažinti O. V. kalta dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį administracinės nuobaudos neskirti. O. V. atstovo advokato P. Makausko prašymo priteisti O. V. naudai 1197,90 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimt septynių Eur 90 ct) dydžio patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą iš institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, netenkinti.