LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 17 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Alvydo Pikelio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Andrius Adomavičius 2019 m. kovo 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. S. pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. kovo 3 d. apie 16.07 val. Telšių r., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir melagingai pranešė, neva sūnus skambina į jo mobiliojo ryšio telefoną ir grasina bei koneveikia necenzūriniais žodžiais, taip melagingai iškviesdamas policijos ekipažą.
2. Telšių apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarimu V. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 700 Eur dydžio bauda.
3. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir V. S. apeliacinis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo Telšių apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba perduoti nagrinėti iš naujo Telšių apylinkės teismui. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos panašiose bylose, nesilaikė konstitucinių principų ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos, o tai turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui.
5.2. V. S. turi neįgalumo grupę dėl psichikos ligos, yra 30 proc. darbingas (pridėta neįgaliojo pažymėjimo kopija), atlikdamas veiksmus nesupranta, ką daro neteisėtai, dėl to skambindamas į policiją nesuvokė, kad pažeidžia teisės aktų reikalavimus, ir dabar nesupranta, už ką jam skirta administracinė nuobauda.
5.3. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas V. S. nedalyvaujant, protokolą surašęs pareigūnas netinkamai atliko savo pareigas ir neišsiaiškino, ar šiuo atveju nėra ANK 591 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, pagal kurią padaręs priešingą teisei veiklą asmuo yra nepakaltinamas. Šios pareigos neatliko ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo formaliai, jam nedalyvaujant, nepatikrinę, ar teisingai ir teisėtai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ar nėra aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima, taip buvo pažeistos ANK 627 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.
5.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėja žinojo, kad V. S. turi psichikos negalią, nesupranta savo veiksmų ir jokių parodymų policijos pareigūnui nedavė, tačiau teisėja visiškai nekreipė dėmesio į pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus faktus, o vadovavosi to paties pareigūno surinkta medžiaga bei tuo, kad anksčiau V. S. skirtos baudos buvo sumokėtos. Skirtas baudas sumokėdavo V. S. motina, kuri neturėdama pinigų skolindavosi, kad tik sumokėtų baudą.
5.5. Nors pagal ANK 651 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 649 dalies nuostatas teismo sprendimas pasirinkti rašytinio proceso formą savaime nepažeidžia traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, šiuo konkrečiu atveju V. S. teisės buvo pažeistos. Jis neturėjo galimybės išsakyti argumentų dėl jam inkriminuoto pažeidimo ir paskirtos nuobaudos dydžio, nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytam (ANK 571 straipsnis), nes byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o jis nemoka nei skaityti, nei rašyti. Teismo diskrecija pasirinkti rašytinę bylos nagrinėjimo tvarką neturi riboti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių gintis teisme nuo pareikštų kaltinimų, apklausti kaltinimo ir gynybos liudytojus. Tokios atsakomybėn traukiamo asmens teisės yra suformuotos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte, tokią teismo praktiką yra suformavęs tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-68-648/2017), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, kuris šiuo klausimu ne kartą savo sprendimuose yra pasisakęs, kad bet kokioje kaltinimo nagrinėjimo stadijoje kaltinamasis turi būti teismo išklausytas, jam turi būti suteikta galimybė ginčyti kaltinimo argumentus, apklausti ne tik kaltinimo, bet ir gynybos liudytojus.
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pažeidė šiuos imperatyvius teisės aktų reikalavimus, administracinę bylą nagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant, jam nebuvo skirtas nemokamas advokatas (jis neturi lėšų susimokėti už advokato paslaugas), taip pažeidžiant jo procesines teises, – tai turėjo įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui teismuose.
6. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Giedrius Apūkas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma, kad Telšių apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. prašymas tenkintinas. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme
8. Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tirdamas įrodymus ir nustatydamas bylai svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).
9. ANK 627 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius klausimus teismas išnagrinėja ir išsprendžia rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Pagal šį straipsnį, be kita ko, teismas turi išspręsti, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima (2 punktas); ar reikia į teismo posėdį iškviesti specialistą, ekspertą ir liudytojus (4 punktas); nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui (7 punktas). Pagal ANK 591 straipsnio 3 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas. Pagal ANK 10 straipsnio 2 dalį asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, už padarytą administracinį nusižengimą pagal šį kodeksą neatsako. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (ne)pakaltinamumas yra aplinkybė, kuri turi esminę reikšmę siekiant teisingai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą.
10. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos teismų praktiką administraciniai nusižengimai pripažįstami baudžiamaisiais Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio prasme, taigi procese dėl tokių nusižengimų iš esmės galioja pagal šį straipsnį kaltinamajam suteikiamos teisingo proceso garantijos (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Pagal EŽTT praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, iš kurio išplaukia asmens teisė į žodinį bylos nagrinėjimą, taikymo apeliaciniam procesui ypatumai priklauso nuo tokio proceso specifikos; šiuo atveju reikia atsižvelgti į vidaus proceso visumą ir į apeliacinio teismo vaidmenį nacionalinėje teismų sistemoje.
Kai apeliacinės instancijos teismas turi išnagrinėti bylą dėl faktų ir dėl teisės bei atlikti visapusišką asmens kaltumo ar nekaltumo klausimo vertinimą, šis teismas dėl proceso teisingumo sumetimų negali išspręsti šių klausimų be tiesioginio įrodymų vertinimo (tai suponuoja žodinį bylos nagrinėjimą ir tiesioginį įrodymų tyrimą teismo posėdyje – pavyzdžiui, asmenų apklausą ir kt.); vienu iš tokių atvejų paprastai pripažįstamas su kaltinamojo asmenybe ir psichikos būklės vertinimu, pavyzdžiui, pakaltinamumu, susijusių fakto klausimų sprendimas (pvz., 2011 m. liepos 5 d. sprendimas byloje Moreira Ferreira prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19808/08; 2019 m. birželio 18 d. sprendimas byloje Chernega ir kiti prieš Ukrainą, peticijos Nr. 74768/10, ir kt.; 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Hodžić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28932/14).
11. Baudžiamosios justicijos jurisprudencijoje ir administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nepakaltinamumui nustatyti reikalingos specialiosios medicinos ar teismo psichiatrijos žinios, ši aplinkybė negali būti įrodinėjama, pavyzdžiui, tik šio asmens žodiniais paaiškinimais. Esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichikos ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialiųjų žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; paprastai tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo (ANK 593 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (pvz., Šiaulių apygardos teismo nutarimai administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-62-210/2018, AN2-99-744/2018, AN2-120-332/2018; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. N575-1724/2011, N556-1489/2008, N575-73/2008N62-453/2007, Panevėžio apygardos teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-2-185/2017, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-84-282/2016, ATP-55-282/2016, ATP-43-282/2016, ATP-52-167/2016).
12. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Pagal šio straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pagal ANK 651 straipsnio 4 dalį teismui neprivalomą motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka gali pateikti ir proceso dalyviai atitinkamai apeliaciniame skunde ar atsiliepime į jį, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Taigi teisę nuspręsti dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo žodinio proceso tvarka turi teisėjas, nes bendra taisyklė – kad bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytiniame procese. Teismo sprendimas dėl rašytinio proceso formos pasirinkimo savaime nepažeidžia traukiamo administracinėn teisinėn atsakomybėn asmens teisių, jis savo poziciją turi teisę išreikšti raštu pateikdamas atsiliepimą.
13. Šioje byloje V. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir melagingai pranešė, kad jo sūnus (kurio jis iš tiesų neturi) skambino jam į mobiliojo ryšio telefoną, grasino bei vadino necenzūriniais žodžiais, taip jis iškvietė policiją, žinodamas, kad policijos pagalba nereikalinga. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad V. S. prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, tai patvirtinta jo parašu. V. S. administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, administracinis nusižengimas nustatytas pagal administracinio nusižengimo protokolą ir bylos duomenis – tarnybinį pranešimą ir administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per vienerius metus.
Šio teismo priimtu nutarimu, atsižvelgus į V. S. asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusižengimą padarė pakartotinai, būdamas neblaivus) ir į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis buvo nubaustas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį 700 Eur bauda. Apeliaciniame skunde dėl šio nutarimo V. S., be kita ko, nurodė, kad yra nepakaltinamas, dėl psichikos ligos nesupranta savo veiksmų neteisėtumo, be to, visiškai nemoka nei skaityti, nei rašyti, apie skundžiamą nutarimą sužinojo tik jį gavęs. Prie apeliacinio skundo buvo pridėta Žemaitijos psichikos sveikatos centro 2019 m. balandžio 1 d. medicinos pažyma, kurioje nurodyta, kad V. S. yra įrašytas į Psichikos sveikatos centro registrą, dėl psichikos ligos turi neįgalumo grupę. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo taip pat rašytinio proceso tvarka ir V. S. apeliacinį skundą atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas iš esmės į administracinio nusižengimo protokolo turinį, kuriame yra V. S. parašas, sprendė, kad jam apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme buvo pranešta tinkamai, tačiau jis bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant, į pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko. Atmesdamas skundo argumentus dėl V. S. nepakaltinamumo, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad tiesiogiai su V. S. bendravusiam protokolą surašiusiam pareigūnui nekilo abejonių dėl jo galimybės suvokti savo neteisėtų veiksmų pobūdį; V. S. ne kartą baustas dėl melagingų pranešimų, taip pat dėl pasirodymo viešoje vietoje būnant neblaiviam, visas baudas sumokėdavo, dėl baudos, paskirtos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimu, sudarė mokestinę paskolos sutartį; pateiktoje medicinos pažymoje nėra nurodyta, kokia psichikos liga V. S. serga, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. jam skirtas gydymas nuo alkoholizmo neturi reikšmės.
14. Iš bylos medžiagos ir nutarimo bei nutarties turinio matyti, kad šiuo atveju nei Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyrius, nei teismai nesiaiškino, ar V. S. gali būti administracinio nusižengimo subjektas. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta pakankamai duomenų, keliančių abejonių dėl V. S. pakaltinamumo. Kartu su apeliaciniu skundu V. S. teismui pateikė medicinos pažymą, kurioje nurodyta, kad jis iš tiesų serga psichikos liga ir dėl to yra neįgalus. Tokio objektyvaus medicininio įrodymo (net jeigu jis savaime nėra pakankamas sprendžiant asmens pakaltinamumo klausimą) ir dėl jo kylančių abejonių asmens sugebėjimu suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti negali paneigti apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytos specialiosiomis žiniomis neparemtos aplinkybės dėl pareigūno, bendravusio su V. S., galimos nuomonės apie jo psichikos būklę ir aplinkybių, susijusių su kitais V. S. padarytais administraciniais nusižengimais ir jų bylų procesu.
Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas privalo tinkamai išspręsti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės ar nepakaltinamumo klausimą konkrečioje jo nagrinėjamoje byloje. Taigi aplinkybės, kad kitose bylose tas pats asmuo nebuvo pripažintas nepakaltinamu, juolab kai pakaltinamumas nebuvo tiesiogiai vertinamas, paprastai savaime nepakanka siekiant pašalinti nagrinėjamoje byloje esančias abejones jo pakaltinamumu, grindžiamas konkrečiais duomenimis. Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmens dažnai atliekami panašaus pobūdžio, bendriausia prasme neracionalūs neteisėti veiksmai (pakartotinis skambinimas į Bendrąjį pagalbos centrą, melagingai pranešant apie įvykius, kurių nebuvo), vertinant tai kartu su visomis kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, gali būti vienas iš veiksnių, sustiprinančių abejones šio asmens pakaltinamumu.
15. Taigi apeliacinės instancijos teismas, gavęs duomenų apie naujas aplinkybes, turinčias esminę reikšmę sprendžiant bylą – nustatant V. S. (ne)pakaltinamumą, turėjo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis) ir imtis visų reikalingų procesinių priemonių V. S. psichikos būklei įvertinti ir (ne)pakaltinamumui nustatyti (kviesti į teismo posėdį V. S., minėtą medicinos pažymą pateikusios įstaigos specialistus, spręsti klausimą dėl psichiatrijos ekspertizės skyrimo ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste tai atrodo svarbu atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė V. S. nedalyvaujant ir neturėdamas galimybės susidaryti tiesioginio įspūdžio dėl jo psichikos būklės. Be to, atsižvelgiant į apeliacinio proceso metu paaiškėjusius duomenis apie V. S. psichikos sveikatą, kyla pagrįstų abejonių, ar jo atsisakymas teisės dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme gali būti traktuojamas kaip tinkamas (ar jis galėjo suprasti šio atsisakymo esmę, jo teisinius padarinius ir pan.).
16. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad EŽTT praktikoje konstatuota, jog psichiškai nesveiko kaltinamojo silpnumas (pažeidžiamumas) sustiprina jo teisių gynimo poreikį, dėl to institucijos turi rodyti reikalaujamą stropumą veiksmingai užtikrindamos kaltinamojo teisę dalyvauti teismo posėdyje ir veikti itin rūpestingai (atsargiai) tuo atveju, kai kėsinasi į šią teisę (ją riboja), taip, kad psichiškai nesveikas asmuo neatsidurtų nepalankioje padėtyje, palyginti su kitais kaltinamaisiais, kurie naudojasi tokia teise (2019 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Hodžić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28932/14). Asmenų, kurių galimybes veiksmingai dalyvauti procese riboja psichikos sutrikimas, bylose yra itin svarbu užtikrinti veiksmingą gynėjo pagalbą.
17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nutartį priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylai išnagrinėti reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su V. S. (ne)pakaltinamumo vertinimu, taip pažeisdamas pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes (ANK 563 ir 567 straipsniai) bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus (ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šie pažeidimai turi būti ištaisyti iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu, n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui.