LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. G. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimu pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį nubausta 845 Eur dydžio bauda už tai, kad 2019 m. birželio 29 d. 12.10 val. atlikto operatyvaus patikrinimo metu (atlikus kontrolinį pirkimą, pirkta skumbrė už 2,07 Eur, pardavėjas T. G., pardavęs prekę, jokio apskaitos dokumento neišdavė), vykdydama prekybą žuvimi pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., įrengtoje patalpoje adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje asmenys už jiems parduodamas prekes sumoka grynaisiais pinigais, nebuvo įsirengusi (nenaudojo) kasos aparato. Tokiu būdu D. G. pažeidė Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1262 pakeitimas įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d.; toliau – ir Aprašas), 4 ir 7 punkto nuostatas, kuriomis įtvirtinta pareiga ūkio subjektams Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nustatyta tvarka naudoti Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąraše nurodytų modelių kasos aparatus, išskyrus nustatytus atvejus, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų, ir naudojami kasos aparatai turi būti įrengti tose vietose, kuriose asmenys už jiems parduodamas prekes arba suteikiamas paslaugas sumoka grynaisiais ir (arba) negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, arba kuriose asmenims už superkamas iš jų prekes sumokama grynaisiais pinigais.
2. Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi Institucijos 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir pareiškėjos D. G. skundas netenkintas.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartimi D. G. apeliacinis skundas netenkintas ir palikta nepakeista Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis. Ištaisyta Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, nustatant, kad D. G. prekybą žuvimi vykdė adresu: (duomenys neskelbtini).
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja prašo panaikinti Institucijos 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimą, Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartis ir priimti naują nutarimą – jos atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti. Pareiškėja prašyme nurodo:
5.1. Teismai netinkamai taikė ANK 160 straipsnio 1 dalį ir VMI viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. VA-40 „Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą“ (2012 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. VA-60 redakcija; toliau – ir Įsakymas), nes rėmėsi klaidinančiais įrodymais, t. y. darydami išvadas apie prekybos taško konstrukcijas rėmėsi kito objekto nuotraukomis.
5.2. Teismai pažeidė nekaltumo prezumpciją, pagal kurią visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ir įrodymų pakankamumo administracinei atsakomybei taikyti taisyklę, nes jos (pareiškėjos) kaltę grindė prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais.
5.3. Apylinkės teismo išvada, kad kiekvienu atveju individualia veikla besiverčiantis gyventojas, manydamas, kad dėl objektyvių priežasčių ar dėl galimos neproporcingos administracinės naštos kasos aparato naudojimas jo prekybos vietoje nėra galimas, turi teisę kreiptis į teritorinį mokesčių administratorių, kurio administravimo teritorijoje yra prekybos vieta, pateikdamas laisvos formos motyvuotą prašymą dėl kasos aparato nenaudojimo konkrečioje prekybos vietoje, nemotyvuota, o apygardos teismo išvada, kad, norint taikyti Įsakymą, būtina nustatyti, kad kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą, neatitinka Įsakymo aiškinimo principo, nes šis teismas nustatė papildomus Įsakyme nenustatytus kasos aparato naudojimo kriterijus. Pareiškėjos įsitikinimu, Įsakyme yra apibrėžti keturi atvejai, kai naudoti kasos aparato nereikalaujama, preziumuojant, kad nurodytais atvejais kasos aparato naudojimas neįmanomas dėl objektyvių priežasčių arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą.
5.4. Pareiškėja vykdė prekybą žuvimi, neturėdama kasos aparato, remdamasi Įsakymo Nr. VA-60 1.1 papunkčiu, nes jos prekybos vietos išorinė siena yra didžia dalimi atidaroma į lauką, tai patvirtina jos prekybos vietos nuotraukos. Apylinkės teismas, konstatuodamas, kad „sienos atvira dalis, kurioje sumontuotos žaliuzės, nesudaro didesnės pastato dalies“, o apygardos teismas, nurodydamas, kad „iš fotonuotraukų aiškiai matyti, kad sienos atvira dalis, kurioje sumontuotos žaliuzės, nesudaro didesnės pastato dalies“, neteisingai komentavo Įsakymo 1.1 papunktį, kuriame nurodyta, kad bent viena siena arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką, o ne visų patalpos sienų didžioji dalis.
5.5. Prekyba žuvimi buvo vykdoma patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), o administracinėje byloje yra pridėtos nuotraukos prekybos vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje žuvimi prekiauja O. L. Teismai nesiaiškino, dėl kokių priežasčių jos byloje yra pridėtos ne jos prekybos vietos nuotraukos, ir jomis rėmėsi, darydami išvadas apie jos prekybos vietos konstrukcijas. Apygardos teismo vertinimas, kad apylinkės teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje, nurodydamas adresą: (duomenys neskelbtini), padarė rašymo apsirikimo klaidą, neteisingas, nes apylinkės teismas nutarties aprašomojoje dalyje nurodė duomenis, nurodytus Institucijos protokole ir nutarime, t. y. D. G. prekybos vietos adresą ir byloje pateiktos kitos prekybos vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), nuotraukas. Šiame kontekste pažymima, kad apylinkės teisme pareiškėjai buvo rodomos byloje esančios prekybos vietos nuotraukos ir ji nurodė, kad tai ne jos prekybos vietos nuotraukos, tačiau teismai į šiuos jos argumentus nekreipė dėmesio, neanalizavo byloje esančių nuotraukų atsiradimo aplinkybių, nelygino jų su jos pateiktomis nuotraukomis.
5.6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, padarė esminius ANK 563 straipsnio, 566 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio ir 569 straipsnio pažeidimus ir dėl to klaidingai pritaikė materialiąją teisės normą.
6. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė, atliekanti Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo funkcijas, Nijolė Šliogerienė atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo Institucijos 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimą, Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartis palikti nepakeistus. Pareigūnė atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. D. G. prašymas grindžiamas tais pačiais motyvais ir argumentais, kuriais buvo grindžiamas apeliacinis skundas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai atmetė D. G. skundą.
6.2. Aprašo 23.25 papunktyje nurodyta norma, kad kasos aparato naudoti neprivaloma, jei jo naudoti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba jei jo naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą – VMI patvirtintame pavyzdiniame kasos aparatų nenaudojimo atvejų sąraše nurodytais atvejais, arba konkrečiais atvejais apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priėmus individualų sprendimą, yra blanketinė, nukreipianti į Įsakymą, kuriame patvirtinti atvejai, kada gyventojai, vykdantys prekybos veiklą, neprivalo naudoti kasos aparato. Aiškinant Įsakymo nuostatas dėl kasos aparato nenaudojimo, pirmiausia turėtų būti vertinamos objektyvios priežastys ir neproporcinga administracinė našta. Ginčijamu atveju objektyvios priežastys galėtų būti: elektros instaliacijos nebuvimas; šildymo sistemos nebuvimas; sienos, stogas sudaryti iš nepatvarių konstrukcijų (plastiko ir pan.), dėl ko galimas atmosferos reiškinių poveikis ir pan., o administracinė našta teisine prasme yra laiko sąnaudos ir finansinės išlaidos.
6.3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog D. G. neįmanoma naudoti kasos aparato dėl objektyvių priežasčių, o byloje pateikti duomenys apie pareiškėjos vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas nepatvirtina, kad kasos aparato naudojimas jai nesukeltų akivaizdžiai neproporcingos administracinės naštos, ir padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjai Įsakymo 1.1 papunkčio nuostatos netaikytinos. Šiame kontekste nurodoma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1518/2013, kurioje pirmiausia buvo vertinamos objektyvios priežastys ir neproporcinga administracinė našta.
6.4. Pareiškėjai adresuotas VMI išaiškinimas negali būti traktuojamas kaip pagrindas taikyti Įsakymo 1.1 papunktyje nurodytą išimtį, kadangi jis yra bendro pobūdžio, o ne skirtas konkrečiai prekybos vietai. Be to, pareiškėja į VMI raštu dėl kasos aparato naudojimo išaiškinimo kreipėsi po pažeidimo nustatymo.
6.5. Priešingai nei teigiama pareiškėjos prašyme, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vertino pareiškėjos pateiktą prekybos vietos fotonuotrauką. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai pasisakė dėl D. G. veiklos vykdymo vietos adreso, pripažindamas, kad apylinkės teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, ir ją ištaisė, pažymėdamas, kad šios klaidos ištaisymas nepakeis nutarties esmės.
6.6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismai, priimdami sprendimus dėl D. G., materialiosios ir proceso teisės normų nepažeidė, todėl teismų priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. prašymas netenkintinas. Dėl prašymo nagrinėjimo ribų
8. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-1073/2019, 2AT-12-628/2019 ir kt.).
9. Dalis administracinėn atsakomybėn patrauktos D. G. prašymo yra skirta byloje surinktų įrodymų (fotonuotraukų, rašytinių įrodymų) turinio vertinimui, nesutikimui su Institucijos, apylinkės ir apygardos teismų skundžiamuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis dėl D. G. kaltės. Šie pareiškėjos prašymo argumentai nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dalykas, nes nesusiję su teisės taikymu, todėl jie nenagrinėti. Institucijos, apylinkės ir apygardos teismų skundžiami sprendimai vertinami tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektu, t. y. ar buvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutartims priimti. Dėl ANK 160 straipsnio 1 dalies taikymo
10. Pareiškėja ginčija ANK 160 straipsnio 1 dalies taikymą, teigdama, kad ji neprivalėjo naudoti kasos aparato, nes jos prekybos vietos išorinė siena yra didžia dalimi atidaroma į lauką, todėl jai tiesiogiai (be VMI sprendimo) taikytinos Įsakymo Nr. VA-60 1.1 papunkčio nuostatos. Toks pareiškėjos teiginys nepagrįstas.
11. ANK 160 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už prekybą ar paslaugas be kasos aparatų, kai kasos aparatus privaloma naudoti. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstyti atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai, todėl pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą. Šio pažeidimo objektas yra Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarka, o tvarka paprastai imperatyviai nurodo ja besivadovaujantiems subjektams atlikti kažkokius veiksmus arba, atvirkščiai, nuo jų susilaikyti. Priešingi veiksmai yra vertinami kaip tvarkos, kartu ir administracinis nusižengimas.
12. Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1056 redakcija) patvirtintame Apraše. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad ūkio subjektai privalo VMI nustatyta tvarka naudoti Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąraše, patvirtintame VMI viršininko, nurodytų modelių kasos aparatus, išskyrus Aprašo IV skyriuje nurodytus atvejus, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų.
13. Nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai aktualus Aprašo IV skyriaus 23.25 papunktyje nustatytas kasos aparatų nenaudojimo atvejis nurodant, kad kasos aparatų nereikalaujama naudoti, kai kasos aparato naudoti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą – VMI patvirtintame pavyzdiniame kasos aparatų nenaudojimo atvejų sąraše nurodytais atvejais arba konkrečiais atvejais apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priėmus individualų sprendimą. Šiame papunktyje nurodyto individualaus sprendimo nenaudoti kasos aparatų priėmimo tvarką nustato VMI. Šis papunktis detalizuotas VMI viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. VA-40 ,,Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato naudoti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą, ir apskaitos dokumento išrašymo“ (nagrinėjamai bylai aktuali šio Įsakymo redakcija nuo 2014 m. balandžio 29 d.).
14. Iš tiesų minėto Įsakymo Nr. VA-40 1 punkte, taip pat kaip ir Įsakymo Nr. VA-60 1.1 papunktyje, kuriuo pareiškėja grindžia kasos aparato nenaudojimą, nustatyta, kad naudoti kasos aparato nereikalaujama, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą naštą individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių siena (-os) arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką. Tačiau, priešingai nei teigia pareiškėja, vien aplinkybė, kad individualia veikla besiverčiantis gyventojas prekiauja pastate, kurio siena (-os) arba ją (jas) atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką, nesuteikia ūkio subjektui teisės nenaudoti kasos aparato.
15. Aprašo IV skyriaus 23.25 papunktyje nurodytos aplinkybės, t. y. objektyvios priežastys, dėl kurių kasos aparato naudojimas negalimas arba jo naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą naštą, turi būti konstatuotos VMI priimtu individualiu sprendimu. Tokią išvadą suponuoja pirmiau aptarto Aprašo 23.25 papunkčio ir jį detalizuojančio Įsakymo, Aprašo 26 punkto (kuriame nurodoma, kad Aprašo 23.25 papunktyje nustatytais atvejais VMI, atsižvelgdama į ūkinių operacijų mastą ir pobūdį, nustato Aprašo 24 punkte nurodytų dokumentų pateikimo Aprašo 7 punkte nurodytiems asmenims tvarką) bei VMI viršininko 2012 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. VA-42 (kuriuo patvirtinta sprendimo dėl kasos aparato (ne)naudojimo atvejų FR1115 forma ir nustatyta, kad individualia veikla besiverčiantis gyventojas arba juridinis asmuo gali kreiptis pateikdamas prašymą į atitinkamą apskrities VMI (kurios administravimo teritorijoje yra prekybos vieta) dėl kasos aparato nenaudojimo konkrečioje prekybos vietoje, jei jo naudojimas yra negalimas dėl objektyvių priežasčių arba jo naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingas administracinės naštos pasekmes; sprendimus dėl kasos aparato (ne)naudojimo atvejų pasirašo juos priėmusios apskrities VMI viršininkas ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas) sisteminis aiškinimas.
16. Byloje nustatyta, kad pareiškėja į VMI, kurios administravimo teritorijoje yra prekybos vieta, dėl kasos aparato nenaudojimo jos prekybos vietoje nesikreipė, todėl tiek Institucija, tiek teismai pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja, vykdydama prekybą žuvimi pagal verslo liudijimą patalpoje, kurioje asmenys už jiems parduodamas prekes sumoka grynaisiais pinigais, privalėjo naudoti kasos aparatą, o jo nenaudodama pažeidė Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 4 ir 7 punktus.
17. Priešingai nei teigia pareiškėja, skundžiamų teismų sprendimų turinys patvirtina, kad teismai visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas veikos padarymo aplinkybes (pareiškėjos prekybos vietą ir prekybos vietos sąlygas, gautų pajamų ir patirtų išlaidų duomenis, pareiškėjos patirtį versle), tinkamai įvertino visus faktinius bylos duomenis (įrodymus) ir bylai reikšmingas išvadas padarė remdamiesi byloje surinktų, teisme ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs bylos duomenų vertinimą, atsakydamas į apeliacinį skundą, išdėstė išsamius teisinius argumentus dėl D. G. padaryto administracinio nusižengimo teisinio vertinimo ir, nustatęs apylinkės teismo padarytą rašymo apsirikimo klaidą, ją ištaisė. Pareiškėjos nesutikimas su teismų išvadomis ir atskirų įrodymų vertinimu savaime nereiškia, kad teismai pažeidė ANK 563 straipsnio, 566 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio ir 569 straipsnio reikalavimus. Prašymo argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos ir įrodymų pakankamumo administracinei atsakomybei taikyti taisyklės pažeidimų deklaratyvūs, todėl atmestini.
18. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Institucija ir teismai, taikydami D. G. ANK 160 straipsnio 1 dalį, nepadarė esminio materialiosios teisės pažeidimo. Todėl naikinti skundžiamus sprendimus ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą D. G. prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
Palikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimą, Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistus.