LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. spalio 23 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Pažarskio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. L. V. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį nubausta 1100 Eur dydžio bauda ir jai paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 60 mėnesių ir automobilio ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 21 480 Eur – konfiskavimas už tai, kad ji 2023 m. kovo 28 d. 8.34 val. Kaune, Raudondvario pl., vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi (nustatytas 0,85 promilės neblaivumas), kai jau L. V. buvo bausta pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo dienos.
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi, iš dalies patenkinęs administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. skundą, Institucijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo – pakeitė ir konfiskavo iš L. V. automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 6000 Eur.
3. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi, atmetęs administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. atstovo advokato D. Svirinavičiaus apeliacinį skundą, o Institucijos atstovo apeliacinį skundą tenkinęs, panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį ir paliko galioti Institucijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą nepakeistą.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. atstovo advokato D. Svirinavičiaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį ir Institucijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą: nustatyti, kad L. V. administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – būtų paskirta ne ilgesniam kaip 36 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – 18 mėnesių terminui; palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties dalį dėl 6000 Eur sumos turto konfiskavimo. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. L. V. pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 60 mėnesių laikotarpiui, buvo pažeisti administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai, nustatyti ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 34 straipsnio 3 dalyje, o skiriant automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą – ANK 563, 567 straipsniai, 569 straipsnio 1 ir 5 dalys; taip pat buvo pažeisti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai.
5.2. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, numatomi dviejų rūšių pakartotinumo atvejai – kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė. L. V. už pakartotinį per vienerius metus padarytą nusižengimą – vairavimą esant neblaiviai – yra nurodyta griežtesnė teisinė atsakomybė atskirame ANK straipsnyje, t. y. ANK 427 straipsnyje. Institucija, konstatuodama faktą, kad dėl itin šiurkščių ir pavojingų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tokių kaip vairavimas esant neblaiviam (ANK 424 straipsnio 4 dalis), L. V. negali būti taikomas trumpesnis teisės vairuoti atėmimo terminas su galimybe automobilyje įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, iš esmės tą pačią aplinkybę pritaikė du kartus – ir kaip administracinį teisės nusižengimą kvalifikuojančią aplinkybę, ir kaip jos teisinei padėčiai turinčią įtakos aplinkybę, skirdama už nusižengimą sankcijoje nustatytą baudą ir administracinio poveikio priemonę.
5.3. Institucijos nutarime, apylinkės ir apygardos teismo nutartyse L. V. paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas motyvuojamas atsižvelgiant į L. V. padarytus administracinius nusižengimus už pakankamai ilgą laikotarpį. Tačiau byloje taip ir liko neįvertinti L. V. atstovo advokato argumentai, kad Institucija bylai nepateikė L. V. charakterizuojančios medžiagos, o ši medžiaga buvo pateikta jau po žodinio nagrinėjimo. Be to, nebuvo motyvuojama, kodėl apie administracinius nusižengimus atskaitos taškas imamas nuo 2017 m., nors dalis nuobaudų yra negaliojančios.
5.4. Pažymėtina, jog 2021 m. gegužės mėn. L. V. atidarė parduotuvę, o automobilis buvo skirtas prekėms vežti. Tuo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pats nevairuodavo, o buvo pavedama vairuoti kitiems asmenims. Kai nusižengimai būdavo padaryti kitų asmenų, L. V. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sužinodavo tik po 3–4 mėnesių ir neturėdavo galimybės nustatyti, kas vairavo, be to, jai ir nebuvo tikslo inicijuoti proceso, nes administracinės baudos buvo nedidelės. Taigi, nors formaliai už administracinius nusižengimus buvo nubausta L. V., tačiau ji daugelio praeityje inkriminuotų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų nepadarė ir nedarė.
5.5. Be to, L. V. yra aktyvi verslininkė, augina vaiką, kurį reikia vežioti į mokyklą. Toks ilgas laikas, kai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, yra neteisingas. Jis ne tik žlugdo L. V., bet ir itin neigiamai atsiliepia jos vaiko interesams.
5.6. Institucija nusprendė iš L. V. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, remdamasi VšĮ „Emprekis“ duomenimis. Tačiau VšĮ „Emprekis“ interneto puslapyje yra nurodyta, kad šios įstaigos pateikiami duomenys negali būti teisminio ginčo objektas, nes interneto svetainėje pateikiami duomenys yra konsultacinio pobūdžio. Institucija visiškai nesiaiškino, kokia iš tiesų yra automobilio reali vertė. Policijos duomenų bazėje yra duomenys apie tai, kad L. V. priklausanti transporto priemonė, kai buvo pirkta, turėjo esminių trūkumų ir eisme dalyvauti negalėjo. Tai patvirtina ir techninės apžiūros rezultatų kortelė, joje konstatuota, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Tai, kad transporto priemonė turėjo trūkumų, patvirtina ir šio automobilio pardavimo tretiesiems asmenims kaina. Taigi, Institucija, priėmusi sprendimą išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, šią sumą nustatė be jokio tyrimo.
5.7. Taip pat apygardos teismas, neatlikęs jokio tyrimo, patenkino Institucijos apeliacinį skundą ir paliko galioti jos nutarimą dėl konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, nors iš esmės teismas pripažino, kad Institucijos nutarimu nutarta konfiskuoti suma (21 480 Eur) būtų neproporcinga L. V. padarytam nusižengimui. Apygardos teismo nutartis dėl konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos yra pagrįsta išimtinai tik prielaidomis ir spėliojimais. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad anksčiau minėtos automobilio pirkimo–pardavimo sutartys būtų fiktyvios, taip pat kad sutartyse būtų neteisingai nurodytos automobilio pardavimo kainos. Pažymėtina, kad iki šiol iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, vykdant automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, jau išieškota net 7365 Eur.
5.8. Sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino ir konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad L. V. inkriminuojamo pažeidimo laikotarpiu jos asmeninė, šeiminė padėtis buvo labai sunki – iro jos šeima, jai teko auklėti, išlaikyti mažametį vaiką, buvo daug sunkumų darbe ir, susidėjus visumai tokio pobūdžio aplinkybių, ji palūžo. L. V. ne tik prisipažino kalta dėl padaryto administracinio nusižengimo, bet ir nuoširdžiai gailisi nusižengusi, iš šios bylos padarė teisingas išvadas ir ateityje visiškai laikysis įstatymų reikalavimų, nedarys KET pažeidimų, tuo labiau tokio pobūdžio nusižengimo, kaip nagrinėjamas byloje. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukta L. V. yra sumokėjusi visas baudas, paskirtas už KET pažeidimus, kurių dauguma nebuvo sunkūs.
6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas, Tomas Pileckas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį bei Institucijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
6.1. Pareiškėjas prašyme nenurodo naujų aplinkybių, argumentų, kurie nebūtų buvę įvertinti Institucijos nutarime ar skundus nagrinėjant apylinkės ir apygardos teisme. Apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai bei teisėtai priėmė 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį.
6.2. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad L. V. yra skirta per griežta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, jos terminas yra artimas minimaliam terminui, nustatytam ANK 427 straipsnio 1 dalyje. Institucijos pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai individualizavo administracinio poveikio priemonę, atsižvelgdamas į L. V. asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, ją charakterizuojančius duomenis.
6.3. L. V., žinodama, kad dėl administracinio poveikio priemonės taikymo gali kilti nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota nevairuoti automobilio neblaivi, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas pirmiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Nagrinėjamu atveju turi būti užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. L. V. dėl specialiosios teisės atėmimo taikymo patiriami nepatogumai, susiję su jos darbu ar šeiminiais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir jie negali būti vertinami ignoruojant viešąjį interesą.
6.4. Administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymas teismui ar bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai nėra privalomas. Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą, L. V. pagrįstai netaikė šios administracinio poveikio priemonės, kadangi tik tokiu atveju bus pasiekti nuobaudų skyrimo tikslai. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų. Be to, akivaizdu, kad L. V. anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesio nepataisė, ir poveikio priemonės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuo naujų pažeidimų darymo. L. V. daromi administraciniai nusižengimai yra vis pavojingesni ir šiurkštesni. L. V. penkerių metų laikotarpiu penkiolika kartų buvo bausta administracine atsakomybe dėl KET pažeidimų, iš jų ne kartą dėl itin šiurkščių ir pavojingų.
6.5. Taip pat Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą, pagrįstai paskyrė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš L. V. Ši suma nėra per didelė ir neproporcinga. Atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje įrašyta automobilio pardavimo suma nebūtinai atitinka realią jo vertę. L. V. automobilį įsigijo neeksploatuojamą, turintį įvairių trūkumų ir apgadinimų ir už tokios būklės automobilį sumokėjo 2650 Eur. Šį automobilį, jau neturintį jokių trūkumų, L. V. pardavė trečiajam asmeniui. Taigi, atsižvelgiant į tai, automobilio gamybos metus ir automobilio techninę charakteristiką, manytina, kad automobilio pardavimo trečiajam asmeniui suma sutartyje yra nurodyta mažesnė nei rinkos. Vadinasi, ši suma, kurią prašo L. V. iš jos išieškoti kaip automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, negali būti taikoma, kadangi ji yra nepagrįsta ir neatitinka realios transporto priemonės vertės.
6.6. Konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal duomenis apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą. Institucija tinkamai vadovavosi transporto priemonės vidutine rinkos kaina. Kadangi nebuvo pateikti specialisto vertinimai dėl transporto priemonės vertės, turėtų būti vadovaujamasi byloje esančiais duomenimis apie konfiskuotino turto vertės nustatymą pagal duomenis apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą, t. y. VšĮ „Emprekis“ pažyma. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės vertės dalies konfiskavimas prieštarautų ANK nuostatoms ir būtų nesuderinamas su visuomenės interesais.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. atstovo advokato D. Svirinavičiaus prašymas netenkintinas. Dėl specialiosios teisės atėmimo
8. Pareiškėjas teigia, kad, L. V. paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 60 mėnesių laikotarpiui, buvo pažeistos ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys, 34 straipsnio 3 dalis, taip pat teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai. Pareiškėjo įsitikinimu, L. V. turėjo būti skirtas žymiai trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti.
9. Nagrinėjamoje byloje L. V. nubausta pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, būdama bausta pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi. Už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti vieną iš ANK 427 straipsnio 2 dalyje nurodytų administracinio poveikio priemonių: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
10. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, administracinio poveikio priemonės rūšį iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinio poveikio priemonių rūšių parenka administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) arba teismas. Taigi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija ar teismas turi diskreciją nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 427 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Institucija ar teismas, spręsdami klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo taikymo, turi atsižvelgti į administracinių nuobaudų paskirtį (ANK 22 straipsnis), vadovautis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis), taip pat ANK 34 straipsnio 3 dalimi.
11. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
12. Nagrinėjamoje byloje L. V. ANK 427 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – buvo paskirta Institucijos nutarimu. Šios Institucijos parinktos administracinio poveikio priemonės rūšies tinkamumas, teisingumas, proporcingumas ir pagrįstumas pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo pateiktus skundus buvo patikrinti apylinkės ir apygardos teismų. Abiejų instancijų teismai padarė išvadą, kad administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – L. V. buvo paskirta tinkamai įvertinus jos pažeidimo padarymo pobūdį ir aplinkybes, L. V. kaltės formą ir rūšį, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, L. V. asmenybę apibūdinančius duomenis.
Apylinkės teismas, įvertinęs L. V. pažeidimo pobūdį (padarytas šiurkštus pažeidimas) ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančius duomenis (nedaro reikiamų išvadų, nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kadangi ir anksčiau ne kartą bausta dėl šiurkščių ir pavojingų KET pažeidimų), padarė išvadą, kad paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios terminas yra mažesnis, nei įstatyme nustatytas vidurkis, už padarytą pažeidimą yra proporcinga, nevaržo L. V. labiau, nei tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams pasiekti. Apygardos teismas, pritardamas apylinkės teismo motyvams dėl paskirto specialiosios teisės atėmimo proporcingumo ir papildomai įvertinęs skunde išdėstytas L. V. gyvenimiškas aplinkybes, kurios yra analogiškos pareiškėjo prašyme nurodytoms, konstatavo, kad L. V. paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas yra ne per griežtas, adekvatus padarytam administraciniam nusižengimui.
13. Įvertinus teismų priimtas nutartis teisės taikymo aspektu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apylinkės ir apygardos teismai, spręsdami klausimą dėl L. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, padarė teisės taikymo klaidų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės ir apygardos teismai, palikdami L. V. Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą 60 mėnesių, nepažeidė administracinio poveikio priemonės skyrimą reglamentuojančių ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalių, 34 straipsnio 3 dalies nuostatų, laikėsi protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų. Dėl ANK 29 straipsnio 5 dalies
14. Pareiškėjas taip pat ginčija L. V. paskirtą administracinio poveikio priemonę – konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 21 480 Eur išieškojimą. Pareiškėjas teigia, kad konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma buvo nustatyta netinkamai, pažeidžiant ANK 563, 567 straipsnius, 569 straipsnio 1 ir 5 dalis, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Šie pareiškėjo teiginiai taip pat yra nepagrįsti.
15. ANK 427 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Tai reiškia, kad už šį nusižengimą yra nustatytas imperatyvus įpareigojimas teismui skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
16. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi institucija ar teismas visų pirma privalo įvertinti galimybę konfiskuotiną turtą konfiskuoti natūra, o nesant tam galimybės, – spręsti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.
17. Konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokio vertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie atitinkamos transporto priemonės vidutinę vertę. Turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
18. Institucija, nustačiusi, kad L. V. transporto priemonę, kurią valdė būdama neblaivi, po nusižengimo padarymo pardavė tretiesiems asmenims, tinkamai vadovavosi ANK 29 straipsnio 5 dalimi ir nusprendė iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Institucija automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 21 480 Eur – nustatė pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą. Apylinkės ir apygardos teismai sutiko su Institucija, kad ši, nustatydama konfiskuotino automobilio vertę, teisingai vadovavosi minėta pažyma. Apygardos teismas argumentuotai nurodė, kodėl byloje nustatant konfiskuotino automobilio vertę nėra pagrindo vadovautis transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, be to, teismas atkreipė dėmesį, jog L. V., įsigijusi automobilį, kuris buvo neeksploatuojamas, vėliau jį pardavė be trūkumų.
19. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės ir apygardos teismų išsamiai motyvuotomis išvadomis dėl automobilio vertės nustatymo, remiantis VšĮ „Emprekis“ pažyma apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. Taigi konstatuotina, kad konfiskuotino automobilio vertė buvo nustatyta tinkamai ir teisingai.
20. Tačiau apylinkės ir apygardos teismai priėmė skirtingus sprendimus dėl išieškotinos pinigų sumos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, dydžio. Apylinkės teismas, nurodęs, kad paskirta administracinio poveikio priemonė – visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 21 480 Eur konfiskavimas – būtų neproporcinga padarytam L. V. administraciniam nusižengimui, išieškotiną pinigų sumą sumažino iki 6000 Eur. Apygardos teismas, konstatavęs, kad administracinio poveikio priemonės, nurodytos ANK 29 straipsnyje, tikslai nebus pasiekti, sumažinus L. V. išieškotiną automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, o visos vertės išieškojimas proporcingumo principo nepažeidžia, panaikino apylinkės teismo nutartį ir paliko galioti Institucijos nutarimą.
21. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pasakyta, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – proporcingumo principas – reiškia, kad teisės aktuose nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 31 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. vasario 14 d. nutarimai); konstitucinio proporcingumo principo reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia (be kita ko), suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai).
22. Minėta, kad įstatymo leidėjas yra nustatęs, jog už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, kurį padarė L. V., yra privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Įstatymo leidėjas, nustatydamas tokią poveikio priemonę, vertino tiek tokių nusižengimų paplitimo mastą, tiek galimus sunkius padarinius, tiek kitas aplinkybes, todėl teigti, kad įstatyme įtvirtinta neproporcinga poveikio priemonė, nėra pagrindo. Teismų praktikoje yra pasakyta, kad, nepaneigiant proporcingumo principo svarbos ir galimybės jį taikyti sprendžiant dėl privalomos administracinio poveikio priemonės skyrimo – automobilio konfiskavimo arba, nesant galimybių automobilio konfiskuoti, jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, proporcingumo principo taikymas galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2024). Nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-387/2023).
23. Šioje byloje kaip išimtinės aplinkybės, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turėtų būti išieškota tik dalis konfiskuotino automobilio vertės, akcentuojama L. V. nusižengimo padarymo metu buvusi ir bylos nagrinėjimo metu esama šeiminė, darbinė ir finansinė padėtis, jos elgesys po nusižengimo padarymo (prisipažino, gailisi, padarė teisingas išvadas, sumokėjo baudas, ateityje laikysis įstatymų, nebenusižengs). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra išimtinės aplinkybės švelninti atsakomybę.
24. Pažymėtina, kad apylinkės teismo sprendimas iš L. V. išieškoti tik dalį konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos yra iš esmės nemotyvuotas, jame tik formaliai ir deklaratyviai nurodyta, kad visos automobilio vertės pinigų išieškojimas prieštarauja proporcingumo principui. Tuo tarpu apygardos teismas, argumentuotai įvertinęs L. V. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, pažeidimo pobūdį (transporto priemonę vairavo judrioje gatvėje, kai eismas įprastai yra intensyvus), nustatytą neblaivumo laipsnį (0,85 promilės), jos anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, taip pat atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinę ir šeiminę padėtį, padarė išvadą, kad visos pinigų sumos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, išieškojimas nepažeidžia proporcingumo principo.
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, apygardos teismo išsamius motyvus dėl šių aplinkybių vertinimo, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, palikdamas galioti Institucijos sprendimą dėl visos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, teisės taikymo klaidos nepadarė. Šioje byloje jokių išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų galima mažinti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, nebuvo nustatyta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį nepakeistus.