LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 3 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Algimanto Valantino (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. ir jo atstovės teisininkės Vilmos Priluckytės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos (toliau – ir Institucija) 2021 m. balandžio 22 d. nutarimu G. V. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nubaustas 85 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. birželio 10 d. apie 20.00 val. viešoje vietoje, Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini) esančios kavinės „K“ lauko kavinėje, įžeidžiamai kibo prie A. Č., garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 25 d. nutartimi pakeitė Institucijos 2021 m. balandžio 22 d. nutarimą ir nutraukė administracinio nusižengimo, pradėto G. V. pagal ANK 415 straipsnio 3 dalį, teiseną. Teismas konstatavo, kad Institucija negalėjo surašyti G. V. administracinio nusižengimo protokolo jam nedalyvaujant, nes tam nebuvo visų būtinų sąlygų, nurodytų ANK 608 straipsnio 1 dalyje; administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta jokių įrodymų dėl G. V. padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartis panaikinta ir priimtas naujas nutarimas G. V. administracinio nusižengimo byloje. Paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 28-ANR_N-572-2021.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. spalio 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. ir jo atstovės teisininkės V. Priluckytės prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartį. Pareiškėjai prašyme nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas jam pateiktą administracinės bylos medžiagą, padarė esminius proceso teisės pažeidimus, nes rėmėsi ne ANK nustatyta tvarka surinktais ir administracinio nusižengimo byloje nesančiais įrodymais.
5.2. Liudytojų parodymai yra viena iš priemonių, kuria surenkami faktiniai duomenys, kuriais remiantis nustatoma, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, taip pat aplinkybės. ANK nuostatos imperatyviai nurodo, kokia tvarka turi būti fiksuojami liudytojų parodymai, rašytiniai paaiškinimai. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir ANK nuostatas, darytinos išvados, kad įrodymai gali būti tik tie faktiniai duomenys, kurie surinkti įstatymu nustatyta tvarka (569 straipsnio 1 dalis); liudytojo parodymai yra laikomi įrodymais administracinio nusižengimo byloje, tačiau šie faktiniai duomenys turi būti surinkti įstatymo nustatyta tvarka (569 straipsnio 1 dalis); vadovaujantis ANK 581 straipsniu, liudytojas duoti parodymų (šaukiamas) turi atvykti pas pareigūną, kuris tiria administracinį nusižengimą arba tiria administracinio nusižengimo bylą (ANK 581 straipsnio 1 ir 2 dalys); liudytojo statusą turintis asmuo, prieš duodamas parodymus, turi būti įspėtas dėl melagingų parodymų davimo (ANK 581 straipsnio 4 dalis, 224 straipsnio 2 dalis); liudytojo apklausa ir rašytinių parodymų ėmimas turi būti užfiksuoti apklausos protokolu (ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 594 straipsnio 1 dalis), kuris turi būti pasirašytas tiek pareigūno, tiek paties liudytojo (ANK 594 straipsnio 3 dalis).
5.3. Nutarime Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad G. V. kaltė padarius aptariamą administracinį nusižengimą yra neginčytinai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma: 2020 m. birželio 22 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal medžiagą Nr. M-1-01-35294-20, kurio pagrindu buvo surašytas 2021 m. kovo 2 d. administracinio nusižengimo protokolas, tyrimo medžiagoje Nr. M-l-01-35294-20 apklaustų liudytojų A. Č. ir M. B. paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu dėl bendravimo telefonu apie įvykio aplinkybes su D. J. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 22 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal medžiagą Nr. M-1-01-35294- 20, joje apklaustų liudytojų A. Č. ir M. B. parodymus ir tarnybinį pranešimą dėl bendravimo telefonu apie įvykio aplinkybes su D. J. priskyrė prie įstatymų nustatyta tvarka surinktų įrodymų. Įstatymų leidėjas ANK yra labai aiškiai nustatęs įrodymų rinkimo tvarką ir jų pripažinimo tinkamais įrodymais kriterijus, tačiau Vilniaus apygardos teismas nutarime ignoravo šią tvarką ir neteisėtai pripažino šiuos įrodymus tinkamais, taip padarydamas esminį proceso teisės pažeidimą.
5.4. Jokių liudytojų apklausų protokolų, kurie galėtų būti laikomi G. V. kaltę grindžiančiais įrodymais, byloje nėra, tai ir pabrėžė pirmosios instancijos teismas, paskelbdamas savo nutartį. Tarnybinio pranešimo dėl bendravimo su D. J. telefonu, kurį Vilniaus apygardos teismas taip pat priskyrė prie įrodymų, neginčytinai įrodančių G. V. kaltę, visumos, taip pat nėra pridėta prie administracinio nusižengimo bylos. Be to, kaip jau buvo minėta, įrodymai gali būti tik tokie faktiniai duomenys, kurie surinkti įstatymo nustatyta tvarka. Tarnybinis pranešimas, kuriuo fiksuojamas telefoninis pokalbis su asmeniu, neva žinančiu kokias nors byloje nustatytinas aplinkybes, negali būti įrodymas administracinio nusižengimo byloje, įrodinėjant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Tarnybinis pranešimas yra dokumentas, kuriame pareigūnas aprašo aplinkybes, susijusias su įvykiu, t. y. būdamas įvykio vietoje.
Asmens, žinančio kokias nors byloje nustatytinas aplinkybes, apklausa turi vykti atvykus pas pareigūną (ANK 581 straipsnio 1 ir 2 dalys), įspėjus asmenį dėl melagingų parodymų davimo (ANK 581 straipsnio 4 dalis, 224 straipsnio 2 dalis) ir surašant liudytojo apklausos protokolą, kurį turi pasirašyti tiek liudytojas, tiek pareigūnas (ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 594 straipsnio 1 ir 3 dalys), o ne telefonu, surašant tarnybinį pranešimą. Apklausus asmenį telefonu, neįmanoma patikrinti šių aplinkybių: koks asmuo kalbėjo telefonu su pareigūnu (telefonu neįmanoma patikrinti asmenį identifikuojančio dokumento), kokias konkrečiai aplinkybes, susijusias su įvykiu, asmuo nurodė telefonu ir ar pareigūnas jas tiksliai surašė į tarnybinį pranešimą (asmuo negali patikrinti tarnybinio pranešimo turinio ir jo pasirašyti), be to, pareigūnai, apklausiantys asmenis telefonu, negali jų pasirašytinai įspėti apie melagingų parodymų davimą.
Taigi, toks įrodymas, t. y. tarnybinis pranešimas, kuriame neva fiksuota asmens, žinančio apie įvykio aplinkybes, telefoninė apklausa, yra absoliučiai nepriimtinas įrodinėjant asmens, trauktino administracinėn atsakomybėn, kaltę (be to, kaip jau buvo minėta, tokio tarnybinio pranešimo net nėra bylos medžiagoje).
5.5. 2020 m. birželio 22 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos teismas nutarime priskyrė prie įrodymų, neginčytinai pagrindžiančių G. V. kaltę, visumos, nes neva nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra įsiteisėjęs, galiojantis ir aktualus šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui, nors šis dokumentas surašytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas ir medžiagos Nr. M-l-01-35294-20 pagrindu, ši medžiaga G. V. pagal BPK nuostatas nėra prieinama ir jis neturi galimybės ją paneigti, nes nebuvo to proceso dalyvis. Pagal BPK 168 straipsnio 4 dalį, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, susipažinti su visa tyrimo medžiaga turi teisę tik skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo (nagrinėjamu atveju tai buvo A. Č.), o ne pareiškėjas.
Taigi, Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi dokumentu, kuris priimtas medžiagos Nr. M-l-01-35294-20 duomenų pagrindu, o šių duomenų nėra administracinio nusižengimo bylos medžiagoje ir pagal BPK nuostatas G. V. su jais negali susipažinti bei jų paneigti. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo padarymo įrodymo pareiga tenka policijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą dėl padaryto administracinio nusižengimo, būtent pareigūnai privalėjo užtikrinti, kad į administracinio nusižengimo bylos medžiagą būtų pateikti visi reikiami duomenys, kuriais grindžiama G. V. kaltė padarius administracinį nusižengimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl visa įrodymų rizika tenka Institucijai.
5.6. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutarimą, padarė esminį proceso teisės pažeidimą, nes šiurkščiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (ANK 569 straipsnis) ir nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimus, kadangi rėmėsi įrodymais, kurių administracinio nusižengimo byloje tiesiog nėra, neginčytinu asmens kaltės įrodymu laikė duomenis (2020 m. birželio 22 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), kurie pareiškėjui BPK nustatyta tvarka tiesiog neprieinami ir kurių jis neturėjo galimybės paneigti, nes nebuvo to proceso dalyvis. Taip pat teismas pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamo asmens naudai) principą.
5.7. Vilniaus apygardos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai, t. y. esminiai įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai, lėmė ir materialiosios teisės normos pažeidimą, nes buvo klaidingai konstatuota, kad G. V. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 481 straipsnyje, sudėtis, ir G. V. kilo pareiga sumokėti 85 Eur baudą.
6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vladislavas Butkevičius (Vladislav Butkevič) atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnas, pripažinęs G. V. kaltu padarius nusižengimą, nurodytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo surinktą medžiagą ir ištyręs visas aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymius, taip pat atsižvelgdamas į G. V. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuodamas, kad G. V. kaltė dėl nurodyto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, paskirdamas sankcijoje nurodytą minimalią baudą. Vilniaus regiono apylinkės teismas tokį pareigūno sprendimą panaikino, tačiau bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nesutiko su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, panaikino teismo nutartį ir paliko galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato nutarimą.
6.2. Prašyme nesutinkama su apygardos teismo atliktu įrodymų vertinimu. G. V. ir jo atstovės V. Priluckytės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas jam pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, padarė esminius proceso teisės pažeidimus, nes rėmėsi ne ANK nustatyta tvarka surinktais ir administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, o įrodymais, surinktais ir pateiktais 2020 m. birželio 22 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal medžiagą Nr. M-1-01-35294-20.
6.3. ANK 592 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami. Institucijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas kaltės klausimą dėl administracinio nusižengimo, už kurį G. V. nubaustas, padarymo, teisės taikymo klaidų nepadarė.
6.4. Atsiliepime pažymima, kad bylos atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus nagrinėjant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ANK nustatytų bylos atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. ir jo atstovės teisininkės V. Priluckytės prašymas tenkintinas iš dalies. Dėl esminių proceso pažeidimų
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019). Taigi, viena iš teisingo sprendimo priėmimo garantijų administracinio nusižengimo byloje yra tinkamas įrodymų ištyrimas.
9. ANK 630 straipsnyje nustatyta, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. Šio straipsnio 2 dalis nustato išimtis, kada žodinis posėdis nerengiamas, o byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teismo sprendimas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka turi būti motyvuotas.
10. Taigi, įstatymas kaip vieną iš teisingo proceso garantijų įtvirtina žodinį bylos nagrinėjimą, kurio metu teismas yra įpareigotas tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus. O savo išvadas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės teismas pagrindžia išsamiai ir nešališkai byloje ištirtų įrodymų visumos vertinimu. Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) būtent institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020). Aktyvaus teismo vaidmens įgyvendinimą užtikrina ir ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostata, leidžianti bylą nagrinėjančiam teismui atlikti bet kokį Baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose nurodytą proceso veiksmą, taip pat 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti teismui šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustačius, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų įrodymus pateikti teismui.
11. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje priimdamas nutartį administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo G. V. nutraukti, nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl G. V. padaryto administracinio nusižengimo. Nors prie administracinio nusižengimo bylos yra pridėtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad kaip liudytojai buvo apklausti A. Č., M. B., telefonu bendrauta su D. J., tačiau administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje šių asmenų apklausų nėra.
12. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas priešingą sprendimą, nutarime nurodė, kad G. V. kaltė padarius aptariamą administracinį nusižengimą yra neginčytinai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma – 2020 m. birželio 22 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio pagrindu buvo surašytas 2021 m. kovo 2 d. administracinio nusižengimo protokolas, apklaustų liudytojų A. Č. ir M. B. paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu dėl bendravimo apie įvykio aplinkybes su D. J. Kaip pažymėjo teismas, šis nutarimas yra įsiteisėjęs, galiojantis ir aktualus šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui, todėl pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą, neprivalėjo dar kartą kviesti nutarime apklaustų liudytojų ir iš naujo jų apklausti.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šią bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai padarė proceso pažeidimų.
14. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kaip to reikalauja įstatymas. Nagrinėjant bylą dalyvavo administracinėn atsakomybėn patrauktas G. V. ir jo atstovė V. Priluckytė. Kaip minėta, nutartyje teismas konstatavo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių įrodymų, jog G. V. padarė nusižengimą, dėl kurio yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tačiau teismas nepasinaudojo ANK 630 straipsnio 1 dalyje, 632 straipsnio 5 dalyje, 640 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytomis galimybėmis imtis aktyvių veiksmų renkant įrodymus (apklausti byloje reikšmingos informacijos galinčius suteikti asmenis ir kt.) ir taip pažeidė pareigą išsamiai ištirti bylos aplinkybes.
15. Šios klaidos galėjo ir turėjo būti ištaisytos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (ANK 652 straipsnio 1 dalis). ANK 645 straipsnis nustato, kad apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. ANK 651 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Taigi, šiuo atveju, nustatęs, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta neišsamiai, apeliacinės instancijos teismas turėjo, vadovaudamasis ANK nuostatomis, pats atlikti įrodymų tyrimą ir priimti sprendimą remdamasis byloje tiesiogiai ištirtais duomenimis. Tačiau, užuot atlikęs įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą dėl G. V. kaltės pagrindė duomenimis, kurie byloje nebuvo ištirti, t. y. liudytojų, kurie nagrinėjamoje byloje nebuvo apklausti, parodymais.
16. Priešingai nei nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutarime, tai, kad 2020 m. birželio 22 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra įsiteisėjęs ir galiojantis, neatleidžia nei pareigūno, atlikusio administracinio nusižengimo tyrimą, nei teismo nuo pareigos išsamiai ir tiesiogiai ištirti nagrinėjamai bylai reikšmingus duomenis. ANK 592 straipsnio 4 dalyje nustatytas atvejis, kai baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, administracinio nusižengimo byloje pakartotinai nerenkami, – tai yra tas atvejis, kai Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla yra nutraukiamas, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių.
Tokiu atveju nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Tačiau ANK 592 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje administracinio nusižengimo bylos pradėjimą tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras, gavę pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nustato, kad padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių, arba patys nustato padaryto administracinio nusižengimo požymių, nėra nustatyta galimybė iš naujo nerinkti įrodymų.
Pažymėtina ir tai, kad galimybė iš naujo nerinkti įrodymų neatleidžia teismo nuo pareigos juos tiesiogiai ištirti. Taigi, nors nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galėtų būti vertinamas kaip vienas iš administracinio nusižengimo bylai reikšmingų duomenų, tačiau, grindžiant asmens kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo vien tokio nutarimo turiniu, pažeidžiama teismo pareiga išsamiai išnagrinėti bylą, nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, remiantis toje byloje ištirtais ir įvertintais duomenimis, o kartu ir suvaržoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybą.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pažeidė ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisingo proceso principą – teismo išvada, kad G. V. kaltė, padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą, yra įrodyta, pagrįsta duomenimis, kurių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra ir kurie nebuvo ištirti įstatymų nustatyta tvarka, taip pažeidžiant G. V. teisę į gynybą. Toks proceso pažeidimas laikytinas esminiu, o apeliacinės instancijos teismo nutarimo turinys neatitinka ANK 636 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl šis nutarimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
18. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi išnaudoti visas jam įstatymo suteiktas proceso galimybes ištirti ir įvertinti įrodymus bei nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir padaryti tinkamai motyvuotas, nagrinėjamoje byloje ištirtais duomenimis pagrįstas išvadas dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo požymių buvimo ar nebuvimo G. V. veiksmuose. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu, n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Administracinė atsakomybė