LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. lapkričio 29 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. ir jo atstovo advokato Laimono Judicko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. J. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) patarėjo 2022 m. spalio 11 d. nutarimu pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalis nubaustas 820 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas trejiems metams, taip pat graižtvinio šautuvo „A Zoli AZ 1900“, „.30-06 Springfield“ kal., Nr. (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu „Hakko Hunter 3-12x56“ ir odiniu rudu diržu, 4 vnt. „.30- 06 Springfield“ kal. šovinių „Federal“, 3 vnt. „.30-06 Springfield“ kal. šovinių tūtelių „Federal“, peilio „Bahco“, automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas – už tai, kad jis neteisėtai sumedžiojo gyvūną, šį gabeno automobiliu iš sumedžiojimo vietos iki dorojimo vietos, nes nustatyta tvarka sumedžiotas gyvūnas nebuvo įrašytas į medžioklės lapą, taip A. J. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, (toliau – Medžioklės taisyklės) 22, 23, 24.13, 58.2.3, 74.1 punktų reikalavimus.
Būtent 2022 m. rugsėjo 13 d. apie 19 val. Ignalinos r., medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete, A. J. medžiojo sėlinant pagal 2022 m. rugsėjo 7 d. išduotą medžioklės lapą Nr. 235 (medžioklės vadovas V. J.) ir šalia (duomenys neskelbtini), ražienoje, sėlindamas jam priklausančiu medžiokliniu šautuvu „A Zoli AZ 1900“, .30-06 Springfield kal., Nr. (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu „Hakko Hunter 3-12x56“ sumedžiojo suaugusį stirnos patiną (K-2, D-1). Po to A. J. kartu su medžioklės vadovu V. J. sumedžiotą stirnos patiną nusitempė iki automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu kartu gyvūną pasikrovė bei atsivežė į ūkinės paskirties patalpas, (duomenys neskelbtini). Ten, ne tam skirtoje gyvūnų dorojimo patalpoje, A. J. ir V. J. pradėjo sumedžiotą gyvūną neteisėtai doroti, sumedžioto suaugusio stirnos patino prieš dorojimą neįrašė į medžioklės lapą.
2. Utenos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimu A. J. skundas tenkintas iš dalies: panaikinta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patarėjo 2022 m. spalio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje dalis dėl A. J. pripažinimo kaltu padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytą veiką (neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas), ir ši administracinės teisenos dalis nutraukta; panaikinta nutarimo dalis, kuria automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotas, ir nutarimui įsiteisėjus ši transporto priemonė grąžintina savininkui A. J.; pakeista nutarimo dalis dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, ir A. J. paskirto teisės medžioti atėmimo trejiems metams terminas sutrumpintas iki dvejų metų. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
3. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartimi panaikinta Utenos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimo dalis, kuria pakeista Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patarėjo 2022 m. spalio 11 d. nutarimo dalis dėl A. J. pripažinimo kaltu padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytą veiką – už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą – ir ši administracinio nusižengimo teisenos dalis nutraukta bei panaikinta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patarėjo 2022 m. spalio 11 d. nutarimo dalis, kuria konfiskuotas automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl šios dalies paliktas galioti ne teismo tvarka priimtas nutarimas. Kita Utenos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimo dalis palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. ir jo atstovo advokato L. Judicko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimą be pakeitimų, taip pat priteisti A. J. iš Institucijos jo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Apygardos teismo išvada, jog apylinkės teismas peržengė A. J. skundo nagrinėjimo ribas, yra nepagrįsta, kadangi tokia išvada prieštarauja ANK 641 straipsnio nuostatos aiškinimui ir taikymui. Apygardos teismas susiaurino bylos nagrinėjimo ribas, iš esmės nevertino visų bylos aplinkybių, kurias įvertino apylinkės teismas. Bylą nagrinėjęs apygardos teismas pažeidė ANK 567 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes išvadą dėl A. J. kaltės grindė vien Institucijos nutarime padarytomis išvadomis.
5.2. Apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė Medžioklės taisyklių 22 punkto nuostatą. Apygardos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino Medžioklės taisyklių 22 punkto sąlygų dėl medžioklės lapo pildymo, skirtumų tarp gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, o kurių medžioklė nėra limituojama, sąvokų „medžioklės ploto vienetas“ ir „sumedžiojimo vieta“ skirtumų. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog aptariamos medžioklės metu buvo sumedžioti du stirnos patinai. Vieną sumedžiojo A. J., o kitą – V. J. V. J. sumedžiotas stirnos patinas nebuvo pradėtas doroti, todėl buvo laikoma, jog jis sumedžiotas ir gabentas teisėtai ir Institucijos Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai leido duomenis apie sumedžiotą gyvūną įrašyti į naują medžioklės lapą. Byloje nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad A. J. neteisėtai gabeno stirnos patiną, dėl to padaryta nepagrįsta išvada, jog A. J. veiksmuose buvo ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymis – neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas. Taip pat nebuvo teisinio pagrindo taikyti automobilio konfiskavimą.
5.3. Byloje nėra duomenų, jog A. J. būtų siekęs nuslėpti stirnos patino sumedžiojimo faktą. Iš A. J. ir V. J. parodymų nustatyta, kad duomenis apie sumedžiotus žvėris (du suaugusius stirnino patinus) buvo ketinama įrašyti į medžioklės lapą, nors tai ir nebuvo padaryta per neapdairumą. Vadovaujantis ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija. Apygardos teismas išvadą dėl A. J. (ne)žinojimo padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį (neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas) grindė prielaidomis. Dėl to apygardos teismas, priimdamas išvadą dėl A. J. kaltės, pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą. Apeliacinio teismo išvada, jog buvo bandoma nuslėpti apie gyvūnų sumedžiojimą, nepagrįsta. Inspekcijos pareigūnai be jokių apribojimų pateko į patalpas, kuriose buvo A. J. ir V. J., po to pastarieji pareigūnams paaiškino visas aplinkybes ir vykdė pareigūnų duotus nurodymus. Medžioklė vyko atvirai, nebuvo slapstomasi ar bandoma nuslėpti medžioklės ar gyvūnų sumedžiojimo fakto, nemėginta slopinti šūvio garso, medžioklė vyko šviesiu paros laiku, bet kas galėjo pastebėti ryškiai, oranžinės spalvos kepurę dėvintį asmenį.
5.4. Apygardos teismas nevertino, jog pareiga užpildyti medžioklės lapą tenka medžioklės vadovui (Medžioklės taisyklių 23 punktas). Nagrinėjamu atveju V. J., o ne A. J. kilo pareiga užpildyti medžioklės lapą. A. J. vienas sumedžiojo stirnos patiną ir apie tai informavo medžioklės vadovą V. J. Medžioklės taisyklėse medžiotojui nėra nustatyta pareiga įsitikinti, kad medžioklės vadovas įvykdė jam tiesiogiai nustatytą pareigą užpildyti medžioklės lapą. Dėl to nepagrįsta išvada, jog administraciniai nusižengimai padaryti bendrininkaujant (t. y. susitarusių asmenų) (ANK 36 straipsnio 1 punktas). Apygardos teismui nepagrįstai nusprendus, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį (neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas) ir kad administracinį nusižengimą padarė du susitarę asmenys, dėl to neteisėtai ir nepagrįstai atsisakyta taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, sprendžiant prašymą dėl automobilio nekonfiskavimo. A. J. veiksmuose nebuvo ANK 290 straipsnio 8 dalies subjektyviosios pusės požymio – tyčios.
5.5. Apygardos teismas pažeidė materialiosios teisės normas spręsdamas klausimą dėl administracinio nusižengimo poveikio priemonės – turto konfiskavimo netaikymo (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Apygardos teismas, nepagrįstai nusprendęs, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį (neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas) ir kad administracinį nusižengimą padarė du susitarę asmenys, dėl to nepagrįstai atsisakė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, spręsdamas prašymą dėl automobilio nekonfiskavimo. A. J. nurodė, kad jis atlygino Institucijos apskaičiuotą žalą už sumedžiotą stirnos patiną, sumokėjo jam paskirtą baudą. A. J. automobilį naudoja darbinėje veikloje – juo vyksta pas pacientus kaimiškose vietovėse. A. J. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, o tuo labiau nėra anksčiau baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus. A. J. charakterizuojamas vien teigiamai. Dėl to susiklosčiusi situacija vertintina kaip pavienis atvejis, nerodantis A. J. polinkio nusikalsti ir nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Be to, Institucija nutarime nepagrįstai teigia, jog automobilis specialiai pritaikytas sumedžiotiems gyvūnams gabenti (brakonieriauti). Palikus galioti automobilio konfiskavimą, tokia administracinio poveikio priemonė, jau įvertinus paskirtą baudą, taikytą ginklo, šovinių ir peilio konfiskavimą, teisės medžioti atėmimą dvejiems metams, būtų aiškiai neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui.
6. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Aidas Jakimavičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo atmesti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Nesutinkama su pareiškėjo argumentais, jog Panevėžio apygardos teismas priimtoje nutartyje netinkamai aiškino ir taikė ANK 290 straipsnio 8 dalies nuostatas. Medžiotojas privalo vykdyti Medžioklės taisyklių 58.2.3 papunktyje įtvirtintus reikalavimus ir, prieš gabendamas sumedžiotą kanopinį žvėrį, įsitikinti, ar jis sumedžiotas teisėtai. Stirnos patinų medžioklė nėra ribojama, tačiau minėti sumedžioti gyvūnai privalo būti įrašyti į medžioklės lapą. Medžioklės taisyklių 22 punktas yra taikomas visiems be išimties medžiojamiesiems gyvūnams. Sumedžiojus limituotus gyvūnus, šiame punkte nurodoma papildoma patikslinta aplinkybė dėl įrašymo į medžioklės lapą. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja Medžioklės taisyklių nuostatas.
6.2. Nepagrįstai teigiama, kad nenustatyta, jog automobilis buvo naudotas sumedžiojant stirnos patiną. Automobilis „Mercedes-Benz“ yra didesnio pravažumo, be to, yra parengtas medžioklei – automobilio salone yra įmontuota gervė, kad būtų galima į automobilio saloną pasikrauti sunkų krovinį, automobilio priekinėje dalyje sumontuota dar viena gervė, kad būtų galima išsitraukti užklimpusią transporto priemonę arba iš sunkiai prieinamos vietos ištraukti sumedžiotą didesnį kanopinį gyvūną. Transporto priemonė buvo naudota medžioklei, ja buvo vykstama į plotus, važinėjama po medžioklės plotus ir gabenamas sumedžiotas gyvūnas.
6.3. Nepagrįstai nurodoma, kad A. J. nesiekė nuslėpti stirnos patino sumedžiojimo fakto. Gyvūnas buvo dorojamas ūkiniame pastate, uždaroje privačioje teritorijoje, o ne tam skirtoje vietoje, t. y. medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėje ar medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpoje, patvirtintoje 2019 m. gegužės 23 d. išduodant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Ignalinos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymą apie aikštelės ir (ar) apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės atitiktį teisės aktų reikalavimams Nr. MAPR-620, kur yra nurodyta teisėta gyvūnų dorojimo aikštelė (duomenys neskelbtini). Atstumas nuo neteisėtos dorojimo vietos iki patvirtintos dorojimo aikštelės yra apie 4,64 km. Byloje nustatyta, kad pareigūnų stebimas automobilis įsuko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, aptvertą tvora.
Asmenys užsidarė vartus ir iš automobilio išėmė sumedžiotą gyvūną, jį įsinešė į ūkines patalpas ir užsidarė. Pareigūnai į teritoriją pateko tik perlipę tvorą, ūkiniame pastate aptiko užsidariusius asmenis, kurie, naudodami metalinį skersinį, kelis skriemulius ir virvę, pasikabinę prie patalpos lubų, dorojo suaugusį stirnos patiną su šautine žaizda. Asmenys buvo pasislėpę ir pareigūnams buvo sunkumų patekti į teritoriją, tačiau pavyko. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. medžiojo kartu su medžioklės vadovu V. J., todėl abu kartu pakrovė ir gabeno sumedžiotą gyvūną, abu kartu atsivežė į ne tam skirtą vietą gyvūną doroti, užsidarė privačios, aptvertos tvora teritorijos vartus, pasikabino ūkiniame pastate ir gyvūną dorojo, nors vadovas turėjo su savimi medžioklės lapą ir jo nepildė, tai įrodo, kad veiksmai buvo suderinti, atlikti bendrininkaujant.
6.4. A. J. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto pažeidimą, t. y. ne tik už neteisėtą žvėries sumedžiojimą, bet ir už neteisėtai sumedžioto žvėries gabenimą ir neteisėtą dorojimą. Nagrinėjamu atveju neįrašius į medžioklės lapą sumedžioto suaugusio stirnos patino ir jį pradėjus doroti, vadovaujantis Medžioklės taisyklių 22 punktu, gyvūnas laikomas sumedžiotu neteisėtai, t. y. visi prieš tai buvę medžioklės veiksmai tampa neteisėti, tiek sumedžiojimas, tiek gabenimas.
6.5. Pareiškėjo argumentai dėl ANK 652 straipsnio ir teisingo proceso principo pažeidimų yra nepagrįsti. Pareiškėjas A. J. pateiktame kasaciniame skunde ANK 652 straipsnio nuostatas interpretuoja netinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje pateikė tik Institucija. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Taip pat pažymėtina, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog jam nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytam žodžiu, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime žodžiu, tačiau vėliau, pateikęs pirmosios instancijos teismui skundą, pareiškėjas pats prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
6.6. Iš Institucijos apeliacinio skundo turinio aišku, kokio galutinio sprendimo byloje siekė Institucija, būtent kad 2022 m. spalio 11 d. Institucijos nutarimo dalis dėl ANK 290 straipsnio 8 dalies – dėl neteisėto gyvūno sumedžiojimo ir gabenimo – būtų palikta nepakeista. Taigi apeliacinės instancijos teismo sprendimas nebuvo administracinėn atsakomybėn patrauktam A. J. netikėtas ir esmingai pažeidžiantis jo teisę į gynybą. Taip pat Institucijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. J. už ANK 290 straipsnio 8 dalyje padarytą pažeidimą buvo taikytas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, atmestinas ir pareiškėjo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir nubaudęs A. J., iš esmės pažeidė ANK 652 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes pablogino jo padėtį daugiau, nei to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
6.7. Taip pat nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos pažeidžiant ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byloje yra pakankamai duomenų – administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas administracinio nusižengimo byloje, Departamento pareigūno A. Vaičiūno tarnybinis pranešimas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. paaiškinimas, fotonuotraukos bei kita byloje esanti medžiaga, – patvirtinančių, jog A. J. padarė ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodytą pažeidimą. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė byloje įvertintų įrodymų visuma ir motyvavo tai savo nutartyje.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. ir jo atstovo advokato L. Judicko prašymas tenkintinas iš dalies. Dėl ANK 290 straipsnio 8 dalies taikymo
8. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Taigi, šioje normoje nustatyta administracinė atsakomybė už tris alternatyvias įstatymo uždraustas veikas: 1) už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba 2) už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, arba 3) už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą. ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl normos dispozicija netiesiogiai nukreipia į kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę Lietuvos Respublikoje, – pirmiausia į Medžioklės taisykles. Bylai aktualios Medžioklės taisyklių redakcijos, galiojusios nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. iki 2023 m. vasario 15 d., 58.2.3 punkte nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Šis Medžioklės taisyklių pažeidimas laikomas šiurkščiu (Medžioklės taisyklių 74.1 punktas).
9. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. ir jo atstovas ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl alternatyvaus administracinio nusižengimo objektyviojo požymio – neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimo. Atsižvelgiant į byloje keliamą ANK 290 straipsnio 8 dalies dėl neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimo taikymo pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad šiuo atveju aktualus sumedžioto gyvūno neteisėtumo nustatymo momentas.
10. Medžioklės taisyklių 22 punkte nustatyta, kad prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotus gyvūnus doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Medžiojant tykant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje prieš išvežant juos iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai.
11. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete A. J. sumedžiojo suaugusį stirnos patiną ir jį nuo sumedžiojimo vietos iki ne tam skirtos doroti patalpos (ūkinės paskirties patalpos) gabeno jam priklausančio automobilio „Mercedes-Benz“ bagažinėje. Pagal sumedžiojimo vietos koordinates bei medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto ribas teismų konstatuota, kad A. J. sumedžioto stirnos patino iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jį sumedžiojo, neišvežė. Nustatyta, kad ūkinės paskirties patalpose, į kurias sumedžiotas gyvūnas buvo atvežtas, A. J. pradėjo sumedžiotą gyvūną doroti prieš tai neįrašęs duomenų apie sumedžiotą suaugusį stirnos patiną į medžioklės lapą.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą Medžioklės taisyklių 22 punkto reguliavimą, atkreipia dėmesį, kad, pagal šių taisyklių punkto nuostatas, medžioklės neteisėtumą, padarant žalos gamtai, lemia ne pats gyvūno sumedžiojimo faktas, bet nustatyta tvarka į medžioklės lapą duomenų apie sumedžiotus gyvūnus neįrašymas. Minimo 22 punkto nuostatos įtvirtina skirtingą duomenų apie sumedžiotą gyvūną įrašymo į medžioklės lapą tvarką: 1) apie gyvūnus, kurių medžioklė yra limituojama, duomenys į medžioklės lapą įrašomi prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant doroti, 2) kitu atveju duomenys apie sumedžiotus gyvūnus į medžioklės lapą įrašomi prieš išvežant juos iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, 3) arba prieš pradedant doroti. Šioje byloje aktualu ir tai, kad sumedžiotas stirnos patinas nėra gyvūnas, kurio medžioklė būtų limituojama (Medžioklės taisyklių 28 punktas). Taigi sumedžiotą stirnos patiną galima laikyti sumedžiotu neteisėtai arba šį išvežus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame šis sumedžiotas, arba pradėjus jį doroti, abiem atvejais prieš tai neįrašius duomenų apie sumedžiotą gyvūną medžioklės lape.
13. Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, matyti, kad A. J., sumedžiojęs stirnos patiną, šį gabeno į ūkinį pastatą, neišveždamas iš medžioklės plotų vieneto, ir pradėjo gyvūno dorojimą, tinkamai neužpildžius medžioklės lapo. Taigi, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste stirnos patinas laikomas sumedžiotu neteisėtai nuo jo dorojimo momento. A. J. nebuvo inkriminuotas gyvūno, kurį sumedžioti šis neturėjo teisės, sumedžiojimas (ANK 290 straipsnio 8 dalis), t. y. medžioklė vyko Medžioklės taisyklėse nustatytais leistinais terminais, leistinu būdu, turint medžioklės lapą ir pan. Taigi nagrinėjamoje situacijoje gabenimo metu sumedžiotas gyvūnas vis dar buvo laikomas sumedžiotu teisėtai Medžioklės taisyklių 22 punkto prasme. Pažymėtina, kad Medžioklės taisyklių 22 punkto nuostatos gyvūno sumedžiojimo neteisėtumą sieja su padarinių atsiradimu, t. y. žalos gamtai padarymu, kai, neįrašius duomenų į atitinkamą medžioklės dokumentą, yra iš esmės iškreipiami duomenys apie gyvūnijos išteklių naudojimą. Todėl žalos gamtai padarymo momentas (šiuo atveju gyvūno dorojimas nustatyta tvarka, neįrašius jo į medžioklės lapą) savaime nelemia ankstesnių veiksmų neteisėtumo, kai egzistuoja visos sąlygos laikytis sumedžiotų gyvūnų apskaitos reikalavimų ir juos įgyvendinti.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad veika – neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas – sumedžiojus gyvūną, kurio medžioklė nėra limituojama, gali būti inkriminuota tais atvejais, jei: 1) medžiotojas, neturintis teisės sumedžioti tokį gyvūną, jį neteisėtai sumedžioja, po to gyvūną gabena iš sumedžiojimo vietos; 2) medžiotojas, turintis teisę sumedžioti gyvūną, jį teisėtai sumedžioja, tačiau sumedžiotą gyvūną išveža iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jis sumedžiotas, prieš tai neįrašius duomenų apie gyvūną medžioklės lape. Sumedžiojus gyvūną, kurio medžioklė yra limituojama, neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas gali būti inkriminuotas tada, kai sumedžiotas gyvūnas pradedamas gabenti iš sumedžiojimo vietos, prieš tai apie jį neįrašius medžioklės lape.
15. Iš skundžiamos Panevėžio apygardos teismo nutarties motyvų turinio matyti, kad teismas, spręsdamas inkriminuoto neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimo pagrįstumo klausimą, medžioklės neteisėtumo, padarant žalos gamtai, pradžios momentą susiejo su faktiniu sumedžioto stirnos patino išgabenimu iš sumedžiojimo vietos, t. y. rėmėsi duomenų į medžioklės lapą įrašymo tvarka, nustatyta gyvūnams, kurių medžioklė yra limituojama. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, netinkamai pritaikęs Medžioklės taisyklių 22 punkto nuostatas, nepagrįstai konstatavo A. J. veikoje esant ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo dėl neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimo požymius. Tai tinkamai padarė Utenos apylinkės teismas.
16. Pažymėtina ir tai, jog, priešingai nei nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, apylinkės teismas neperžengė skundo ribų, nors A. J. neginčijo savo kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo bei jų kvalifikavimo. Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas privalo patikrinti, ar veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, net jei skunde nekeliamas administracinio nusižengimo kvalifikavimo klausimas.
17. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį dėl neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimo patrauktas nepagrįstai, o Panevėžio apygardos teismas netinkamai taikė ANK 290 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl transporto priemonės konfiskavimo (ANK 29 straipsnio 2 dalis)
18. Utenos apylinkės teismas, padaręs išvadą, kad A. J. veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties požymio, nustatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, t. y. neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimo, pripažino, jog A. J. priklausantis automobilis „Mercedes-Benz“ nėra nei įrankis, nei priemonė ir jo konfiskavimas pagal ANK 29 straipsnio 2 dalies nuostatas yra negalimas. Šios išvados nėra pagrįstos.
19. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Pagal ANK 290 straipsnio 18 dalį, už šio straipsnio 8 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Taigi, byloje nenustačius veikos – neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimo – požymių, kyla klausimas, ar šiuo atveju privalomas transporto priemonės konfiskavimas.
20. Šioje situacijoje, sprendžiant automobilio kaip administracinio nusižengimo priemonės pripažinimo klausimą, svarbu vertinti medžioklę kaip procesą. Medžioklės taisyklių 21 punkte apie medžioklės tvarką pasakyta, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius; medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, taip patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje; pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką; prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota.
Teismų praktikoje yra pasakyta, kad iš Medžioklės taisyklių nuostatų akivaizdu, jog medžioklė – tai procesas, kuris apima ne tik konkretaus gyvūno sumedžiojimą (pvz., nušovimą), bet ir tolesnius veiksmus su sumedžiotu gyvūnu. Taigi, sumedžioto kanopinio gyvūno gabenimas ar dorojimas yra neatsiejama medžioklės dalis, todėl teisės aktuose (Medžioklės taisyklėse) nustatytų reikalavimų įgyvendinimas yra privalomas medžioklės teisėtumo garantas. Priešingu atveju sumedžioto kanopinio gyvūno gabenimas ar dorojimas, jei tai nustatyta tvarka neįrašoma į medžioklės lapą, sudaro prielaidas sumedžioto gyvūno apskritai neįrašyti į medžioklės lapą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-387/2023).
21. Kaip ir nurodyta prieš tai šioje nutartyje, gyvūno sumedžiojimo neteisėtumo konstatavimas dėl to, kad prieš dorojimą nebuvo tinkamai užpildytas medžioklės lapas, savaime nenulemia gyvūno nušovimo bei gabenimo neteisėtumo. Tačiau tiek ginklais, tiek kita medžioklės įranga, automobiliu yra sudaromos materialios neteisėtų veiksmų, t. y. dorojimo, prielaidos ir palengvinamas tokių veiksmų padarymas. Nagrinėjamu atveju, be medžioklės proceso etapų, kaip gyvūno sumedžiojimas ir gabenimas, nebūtų įmanomi ir dorojimo veiksmai. Todėl, vertinant medžioklę kaip vientisą procesą, asmens veikoje nustačius veikos – neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimo – požymius, administracinio nusižengimo įrankiais ir priemonėmis pripažintini daiktai, kurie buvo naudoti visame medžioklės procese iki uždraustos veikos padarymo.
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sumedžiotas stirninas iš sumedžiojimo vietos į dorojimo vietą buvo atgabentas visureigiu „Mercedes-Benz“. Akivaizdu, kad, panaudojant automobilį, sumedžiotas gyvūnas buvo nuvežtas doroti ne į tam skirtą vietą, o į privačią teritoriją, taip apsunkinant medžioklės teisėtumo kontrolę bei sudarant prielaidas pradėti gyvūno dorojimą prieš tai tinkamai neužpildžius medžioklės lapo. Todėl automobilis laikytinas administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymo priemone ir turi būti konfiskuojamas (ANK 290 straipsnio 18 dalis).
23. Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.
24. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT- 7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
25. Nagrinėjamoje byloje Utenos apylinkės teismas A. J. taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažino jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo – terminą iki dvejų metų. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. J. dirba UAB Ignalinos sveikatos centre šeimos gydytoju, charakterizuojamas tik teigiamai, anksčiau už jokius teisės pažeidimus nebaustas, kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, savanoriškai atlygino nusižengimu gamtai padarytą žalą ir sumokėjo paskirtą baudą, atsižvelgta ir į tai, kad ne jis buvo medžioklės vadovas ir jis neatsakingas už teisingą medžioklės lapo užpildymą.
26. Savo ruožtu teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir svarstant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo. Be jau pirmiau išvardytų teismo nustatytų aplinkybių ir motyvų, pagrindžiančių ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę, atsižvelgtina ir į tai, jog ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas – neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas – pasireiškė medžioklės lapo pildymo tvarkos pažeidimu, tai rodo mažesnį veikos pavojingumą. Pažymėtina ir dviprasmiška Institucijos – Utenos valdybos Utenos gyvosios gamtos inspekcijos – pareigūnų pozicija. Įvykio vietoje nustatę, kad abu sumedžioti gyvūnai dar neįrašyti į medžioklės lapą, pareigūnai nusprendė leisti duomenis apie sumedžiotą, bet nepradėtą doroti gyvūną įrašyti naujame medžioklės lape, o dėl pradėto doroti gyvūno pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Įvertinusi visumą šių aplinkybių, teisėjų kolegija nusprendžia administracinio poveikio priemonės (transporto priemonės konfiskavimo) neskirti. Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
27. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą taip pat prašoma iš Institucijos priteisti A. J. patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Atitinkamai Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
28. Remiantis tuo, kad A. J. administracinė teisena ANK 5651 straipsnio 1 punkto pagrindu nėra nutraukta, asmuo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį bei 290 straipsnio 8 dalį (dėl neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimo), prašymas atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti yra netenkintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu, n u t a r i a :
Pakeisti Utenos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį: Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Utenos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimo dalis dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį dėl neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimo A. J. nutraukimo ir transporto priemonės „MercedesBenz“ nekonfiskavimo. Pakeisti Utenos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarimo dalį dėl transporto priemonės „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskavimo, nurodant, kad administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas – neskirtina vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Kitas nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.