LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. spalio 12 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, Institucija) l. e. Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vedėjo pareigas Lauros Vitosienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą UAB „R“ (toliau – ir Bendrovė) administracinio nusižengimo bylą. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 15 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-789 UAB „R“ iki 2022 m. balandžio 26 d. pateikti visus turimus dokumentus, susijusius su kiekviename žemės sklype, esančiame Palangoje, (duomenys neskelbtini), vykdomais (vykdytais) statybos darbais (paskutinio techninio darbo projekto laidą, statybos darbų žurnalą, informaciją apie statybos dalyvius, nurodant darbų vadovą, techninės priežiūros vadovą, projekto vykdymo priežiūros vadovą (jei toks yra), rangovą (jei toks yra), statybos dalyvių paskyrimo ir jų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, civilinės atsakomybės draudimą, kiekvieno žemės sklypo detaliąsias geodezines nuotraukas su statiniais, kuriose būtų nurodyti statomų, pastatytų pastatų matmenys ir atstumai iki sklypo ribų (jei toks yra), dokumentus, susijusius su atliekų tvarkymu statybvietėje, ir kt., taip pat pateikti paaiškinimą raštu dėl atliekamų statybos darbų kiekviename žemės sklype, nurodant kiekvieno objekto statybos darbų pradžią, koks statinys yra statomas ir pagal kokį projektą vykdomi statybos darbai.
2. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus patarėja 2022 m. gegužės 31 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. APS-67(16.11) juridiniam asmeniui UAB „R“ už tai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Tokiais veiksmais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 61 straipsnis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, buvo siūloma administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui per 15 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo įteikimo dienos į nurodytą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą savo noru sumokėti 289,50 Eur baudą. Bauda sumokėta 2022 m. birželio 2 d.
3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus patarėja 2022 m. birželio 16 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. APS-71(16.11), o 2022 m. liepos 13 d. Inspekcija nutarimu Nr. NSA-33 paskyrė UAB „R“ 4344 Eur dydžio baudą dėl to, kad UAB „R“ pakartotinai, nepraėjus vieneriems metams nuo 2022 m. gegužės 31 d. administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu Nr. APS-67 įvykdymo dienos, padarė administracinį nusižengimą, nurodytą Statybos įstatymo 61 straipsnyje, t. y., laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. birželio 16 d. Inspekcijai pateikus vykdyti 2022 m. balandžio 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-789, UAB „R“ šio nurodymo neįvykdė.
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB ,,R“ atstovo advokato padėjėjo Vitalio Venckaus skundą patenkino, panaikino Inspekcijos 2022 m. liepos 13 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną UAB ,,R“ nutraukė. Teismas konstatavo, kad tiek 2022 m. gegužės 31 d. administracinio nusižengimo protokolu, tiek 2022 m. liepos 13 d. administracinio nusižengimo nutarimu UAB „R“ kaltinimai buvo pateikti dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų – dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 15 d. privalomojo nurodymo nevykdymo, t. y. 2022 m. birželio 16 d. administracinio nusižengimo protokolas ir 2022 m. liepos 13 d. nutarimas priimti pažeidžiant draudimą bausti antrą kartą.
5. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos laikinai einančios Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vedėjo pareigas L. Vitosienės apeliacinis skundas netenkintas, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos nutartimi 2023 m. vasario 14 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos l. e. Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vedėjo pareigas L. Vitosienės prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį bei Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimą ir palikti galioti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje be pakeitimų. Pareiškėja prašyme nurodo:
7.1. Teismai dėl trunkamojo administracinio nusižengimo netinkamai aiškino ir taikė non bis in idem (dvigubo nubaudimo draudimo) principą (Statybos įstatymo 61 straipsnis, ANK 41 straipsnis), dėl to padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti.
7.2. Principas non bis in idem negali būti aiškinamas taip plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinis nubaudimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio. Keli elgesio epizodai laiko atžvilgiu nėra vienodi (nesudaro vientisos veikos), o yra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai, ypač kai priešingos teisei veikos padaromos nesilaikant teisės aktuose nustatytos pareigos. Institucijoms nutraukus trunkamąją priešingą teisei veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują priešingą teisei veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas priešingas teisei elgesys. Priešingas požiūris lemtų išvadą, kad asmuo, kartą patrauktas atsakomybėn už atitinkamos pareigos nevykdymą, būtų besąlygiškai atleidžiamas nuo tolesnio jos vykdymo. Tokia išvada prieštarautų ANK 41 straipsniui, nustatančiam, jog administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo.
7.3. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-46-895/2016, 2AT-19-648/2022), Statybos įstatymo 61 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas yra trunkamasis, t. y. tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-46-895/2016, 2AT-19-648/2022). UAB „R“ tiek laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., tiek laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. birželio 16 d. neįvykdė privalomojo nurodymo; protokoluose Nr. APS-67 ir Nr. APS-71 (bei jo pagrindu priimtame Inspekcijos nutarime) buvo aiškiai nurodyti skirtingi laikotarpiai, kuriais UAB „R“ padarė trunkamuosius administracinius nusižengimus. Šias nurodytas faktines aplinkybes (skirtingus laikotarpius) savo procesiniuose sprendimuose patvirtino abu teismai, o UAB „R“ jų neginčijo.
7.4. Pagal byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo 2022 m. gegužės 26 d. Surašant 2022 m. gegužės 31 d. protokolą Nr. APS-67, Statybos įstatymo 61 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas buvo nutrauktas ir UAB „R“ buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. Tai, kad UAB „R“ protokolą Nr. APS-67 su administraciniu nurodymu įvykdė, savaime nesuponuoja privalomojo nurodymo įvykdymo (ANK 41 straipsnis) – tai neatleido jos nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo. Todėl, UAB „R“ ir toliau nevykdant privalomojo nurodymo, įvyko tyčios atsinaujinimas – UAB „R“ nauju laikotarpiu (nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. birželio 16 d.) darė naują priešingą teisei veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas priešingas teisei elgesys.
7.5. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija turėjo teisę ir pareigą patraukti UAB „R“ administracinėn atsakomybėn už privalomojo nurodymo nevykdymą (už naują laikotarpį), nes kitu atveju UAB „R“, įvykdžiusi protokolą Nr. APS-67 su administraciniu nurodymu, būtų besąlygiškai atleidžiama nuo tolesnio privalomojo nurodymo vykdymo ir dėl to nesulauktų jokių teisinių pasekmių. Tokia situacija būtų nepagrįstai palanki UAB „R“, t. y. ji galėtų toliau nevykdyti teisėtų nurodymų ir sudaryti kliūtis vykdyti statybos valstybinę priežiūrą, o toks epizodiškas baudos skyrimas už tam tikrą vieną laikotarpį visiškai nepasiektų savo tikslų. Tokia situacija ne tik prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, bet ir pažeistų protingumo bei teisingumo principus, taip pat prieštarautų toliau nurodomai teismų praktikai.
7.6. Tokias Inspekcijos daromas teisines išvadas patvirtina ir teismų praktika. Tiek teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008). EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnis negali būti aiškinamas tiek plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinis nuteisimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio (EŽTT 2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03, § 31; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, § 92–93). Be to, EŽTT praktikoje pažymima, kad analogiško nusikalstamo elgesio klausimas ypač aktualus dėl nusikalstamų veikų, kurios padaromos nesilaikant įstatymo nurodytos pareigos (EŽTT 2005 m. sausio 27 d. sprendimas byloje Smolickis prieš Latviją, peticijos Nr. 73453/01; Europos žmogaus teisių komisijos 1996 m. kovo 7 d. sprendimas byloje Raninen prieš Suomiją, peticijos Nr. 20972/92). Šiuo atveju EŽTT praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad, teisėsaugos institucijoms nutraukus trunkamąją nusikalstamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują nusikalstamą veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys.
Siekiant išvengti principo non bis in idem pažeidimo tokiose bylose, esminę reikšmę turi tinkamas konkrečios trunkamosios nusikalstamos veikos laikotarpio nustatymas, nes du kartus už tą patį laikotarpį asmuo negali būti baudžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009).
7.7. Teismų argumentai dėl prievolės UAB „R“ siųsti pakartotinius privalomuosius nurodymus ir nustatyti naują privalomojo nurodymo įvykdymo terminą yra teisiškai nepagrįsti (neturintys teisinio pagrindo, nepagrįsti jokia teisės norma), be to, prieštarauja trunkamojo pažeidimo esmei bei ANK normoms ir jas iškreipia. Tai, kad UAB „R“ įvykdė protokolą Nr. APS-67 su administraciniu nurodymu, savaime nesuponuoja privalomojo nurodymo įvykdymo ir neatleidžia UAB „R“ nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo. Po administracinės atsakomybės taikymo UAB „R“ žinojimas (suvokimas), kad ji vis dar nėra įvykdžiusi privalomojo nurodymo ir kad privalo jį įvykdyti, nepasikeitė, todėl nėra jokio pagrindo UAB „R“ siųsti priminimus, pakartotinius privalomuosius nurodymus ar panašaus pobūdžio dokumentus dėl privalomojo nurodymo įvykdymo.
Be to, UAB „R“ nustačius naują privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, susidarytų situacija, kad įmonė po administracinės atsakomybės taikymo kažkuriuo laikotarpiu (nuo nuobaudos įvykdymo iki naujo nustatyto termino pabaigos) nebeturi (nebeturėjo) pareigos vykdyti privalomojo nurodymo. Tai savaime paneigtų trunkamojo nusižengimo trunkamąjį pobūdį ir prieštarautų ANK 41 straipsnyje suformuluotam bendram principui. Be to, vadovaujantis žemesnės instancijos teismų sprendimų aiškinimu, susidarytų nelogiška ir neteisinga situacija, kadangi pažeidėjui, ilgą laiką nevykdančiam įpareigojimų, būtų dirbtinai sudaromos sąlygos toliau jų nevykdyti, suteikiant vis naujus prievolės vykdymo laikotarpius. Teismai visiškai nepagrindė, kokiomis teisės normomis remiantis daromos tokios išvados.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos l. e. Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vedėjo pareigas L. Vitosienės prašymas atmestinas. Dėl trunkamojo administracinio nusižengimo ir non bis in idem principo laikymosi
9. Byloje keliamas klausimas, ar teismai, spręsdami dėl atsakomybės už trunkamąjį administracinį nusižengimą, tinkamai aiškino ir taikė non bis in idem (dvigubo nubaudimo draudimo) principą ir byloje susiklosčiusią procesinę situaciją tinkamai pripažino dvigubu baudimu.
10. Byloje nėra ginčo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 15 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-789, kuriuo įpareigojo UAB „R“ iki 2022 m. balandžio 26 d. pateikti dokumentus, susijusius su sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Palangoje, vykdomais (vykdytais) statybos darbais. UAB „R“ privalomojo nurodymo neįvykdė, todėl 2022 m. gegužės 31 d. jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo UAB „R“ administraciniu nurodymu buvo siūloma per 15 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą savo noru sumokėti 289,50 Eur baudą. 2022 m. birželio 2 d. UAB „R“ įvykdė administracinį nurodymą, t. y. sumokėjo baudą. 2022 m. birželio 16 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos UAB „R“ surašė kitą administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad UAB ,,R“ nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. birželio 16 d. neįvykdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikto vykdyti 2022 m. balandžio 15 d. privalomojo nurodymo.
Taigi, UAB „R“ per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, nurodytą Statybos įstatymo 61 straipsnyje. Šio protokolo pagrindu buvo priimtas 2022 m. liepos 13 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nutarimas, kuriuo UAB „R“ nubausta pagal Statybos įstatymo 61 straipsnį.
11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai aiškino įstatymą ir pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju juridinis asmuo pirmą kartą buvo pagrįstai nubaustas už Institucijos privalomojo nurodymo neįvykdymą iki nustatytos datos. Antrasis nubaudimas pagrįstai pripažintas neatitinkančiu teisės principo, draudžiančio antrą kartą bausti už tą patį pažeidimą, reikalavimų.
12. Dvigubo baudimo draudimo principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir kituose teisės aktuose, reiškia draudimą tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką persekioti ar bausti antrą kartą. ANK 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką; 5651 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos, tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-511/2023).
13. Trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą, ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia (nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-46-895/2016, 2AT-19-648/2022, 2AT-80-594/2022). Abiejų instancijų teismai pagrįstai pripažino byloje aptariamą pažeidimą – statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą – trunkamuoju.
14. ANK 41 straipsnis tiesiogiai nurodo, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo. Taigi, byloje taip pat nėra ginčo, kad aptariamo trunkamojo pažeidimo, t. y. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo iki nustatyto termino pateikti atitinkamus dokumentus nevykdymo, atveju juridinio asmens nubaudimas už tokį pažeidimą neatleidžia jo nuo pareigos pateikti tokius dokumentus įvykdymo. Priešingai, už tokią pačią veiką, padarytą juridinio asmens, bausto bauda už tokius pažeidimus, nurodyta žymiai didesnė sankcija (Statybos įstatymo 61 straipsnis).
15. Byloje nustatyta, kad UAB „R“ nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. neįvykdė Institucijos privalomojo nurodymo iki jame nustatyto termino (2022 m. balandžio 26 d.), ir jai už tai buvo taikyta administracinė atsakomybė (UAB ,,R“ įvykdė administracinį nurodymą ir sumokėjo baudą). UAB ,,R“ nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. birželio 16 d. neįvykdė to paties privalomojo nurodymo ir už tai 2022 m. liepos 13 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nutarimu buvo nubausta kaip padariusi pakartotinį administracinį nusižengimą.
16. Institucijos pozicija grindžiama tuo, kad trunkamojo nusižengimo atveju nubaudimas neatleidžia asmens nuo pareigos įvykdymo, todėl taikant administracinę atsakomybę pakartotinai svarbu užtikrinti, kad asmuo nebūtų baudžiamas kelis kartus už tuo pačiu laikotarpiu nevykdomą pareigą. Institucija neturi pareigos surašyti naujo (naujų) privalomojo nurodymo, kuriuo asmuo būtų įpareigojamas įvykdyti pareigą (pateikti dokumentus), jei jis po nubaudimo toliau nevykdo privalomojo nurodymo. Taigi, administracinė atsakomybė juridiniam asmeniui, pasak Institucijos, buvo pritaikyta pagrįstai ir teisėtai, nes administracinių nusižengimų protokoluose Nr. APS-67 ir Nr. APS-71 (bei jo pagrindu priimtame Inspekcijos nutarime) buvo aiškiai nurodyti skirtingi laikotarpiai, kuriais UAB „R“ padarė trunkamuosius administracinius nusižengimus.
17. Teismai padarė išvadą, kad Bendrovė abiem atvejais buvo nubausta už to paties privalomojo nurodymo neįvykdymą. Kaip minėta, teismai pripažino, kad privalomojo nurodymo pateikti dokumentus nevykdymas yra trunkamojo pobūdžio pažeidimas, tačiau konstatavo, kad Institucijos 2022 m. gegužės 31 d. protokolas Nr. APS-67(16.11) su administraciniu nurodymu ir 2022 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. NSA-33 priimti remiantis tuo pačiu pagrindu, tai yra abiem atvejais nurodyta, kad juridinis asmuo nevykdo 2022 m. balandžio 15 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-789, kurio įvykdymo terminas buvo 2022 m. balandžio 26 d.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pirmiau nurodytą teismų praktiką trunkamojo pobūdžio nusižengimų bylose, nusprendžia, kad teismai tinkamai aiškino sąlygas, kurios sudaro galimybę bausti asmenį už tęsiamą po nubaudimo trunkamąjį pažeidimą (pareigos nevykdymą).
19. Nagrinėjamu atveju, Institucijai nepateikus naujo privalomojo nurodymo, kuriame būtų išdėstytos dokumentų pateikimo apimtys ir terminai, administracinės atsakomybės pagrindas, nurodytas administracinio nusižengimo protokoluose, nurodytas tas pats – 2022 m. balandžio 15 d. privalomojo nurodymo nevykdymas. Todėl, nors Bendrovei inkriminuota veika padaryta skirtingais laikotarpiais, tačiau pateikti kaltinimai, kaip pagrįstai nustatė abiejų instancijų teismai, yra iš esmės tapatūs. Teismai, nustatę kaltinimų tapatumą ir laikydamiesi principo, draudžiančio du kartus bausti už tą pačią veiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Inspekcijos 2022 m. liepos 13 d. nutarimą naikinti ir administracinio nusižengimo teiseną UAB ,,R“ nutraukti.
20. Kartu teisėjų kolegija pabrėžia, kad trunkamojo nusižengimo atveju inkriminuotina neteisėta veika – pareigos nevykdymas, jei ji tęsiama nepaisant atsakomybės taikymo, paprastai yra tapati; kita vertus – pats nusižengimo pobūdis suponuoja, kad nusižengimo darymas visada trunka tam tikrą laiko tarpą, kol jis nenutraukiamas. Todėl, sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo tokiais atvejais, negalima iš esmės automatiškai, tik nustatant naują trunkamojo nusižengimo laikotarpį, taikyti administracinę atsakomybę, nevykdžius naujai inicijuoto administracinio proceso ir jo metu nenustačius nusižengimo sudėtį atitinkančios neteisėtos veikos. Toks administracinės atsakomybės taikymo sąlygų aiškinimas trunkamojo nusižengimo atveju atitinka principą, pagal kurį administracinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos jas taikančių subjektų negali būti aiškinamos plečiamai, t. y. kad išplėstų administracinės atsakomybės ribas ar kaip nors kitaip apsunkintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį.
Kita vertus, nustatant atsakomybės pagrindą ir jos taikymo sąlygas, turi būti užtikrinta, kad vien dėl trunkamojo nusižengimo pobūdžio asmenys, vieną kartą jau patraukti atsakomybėn už pareigos nevykdymą, tačiau toliau jos nevykdantys, negalėtų išvengti atsakomybės už tolesnį trunkamojo nusižengimo darymą. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, jog, siekdamos tinkamai tęsti priežiūros veiksmus, įgaliotos institucijos (pareigūnai) gali siųsti pakartotinius privalomuosius nurodymus ir nustatyti naujus jų vykdymo terminus, ir, nustačiusios nusižengimo požymius, nepažeisdamos draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus principo, patraukti administracinėn atsakomybėn už atitinkamos pareigos nevykdymą.
21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nepadarė, todėl naikinti skundžiamus teismų sprendimus pareiškėjos prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimą nepakeistą.