LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. birželio 1 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. (M. K.) atstovo advokato Gedimino Valantiejaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Nagrinėjamoje byloje:
1.1. Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. gegužės 24 d. nutarimu M. K. pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 141 straipsnio 1 dalyje, paskiriant administracinę nuobaudą – 90 Eur dydžio baudą, ir ANK 213 straipsnio 3 dalyje, paskiriant administracinę nuobaudą – 1200 Eur dydžio baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, M. K. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1200 Eur dydžio bauda. M. K. nubaustas už tai, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. 0.00 val. iki 2020 m. gruodžio 23 d. 23.00 val. jo vadovaujama UAB „Amtechas“ gabeno, t. y. deklaravo eksporto procedūrai, karinės įrangos sąrašui priskirtinas prekes – galios stiprintuvus (50 W 2000–6000 MHz galios stiprintuvo modelį 1212; 125 W 20–520 MHz galios stiprintuvo modelį 1163/BBM2E3KLO; 100 W 500–2500 MHz galios stiprintuvo modelį 1189/BBM35KKO), kurių vertė 161 320 Eur. Taip UAB „Amtechas“ direktorius M. K., būdamas atsakingas už bendrovės veiklos teisėtumą, neužtikrino, kad prekės būtų gabenamos laikantis teisės aktų reikalavimų, ir šiais savo veiksmais pažeidė 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių 1 b straipsnio 1 a dalies nuostatas, Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, 2020 m. vasario 17 d. Tarybos priimto Europos Sąjungos bendrojo karinės įrangos sąrašo (2020/C 85/01) nuostatas, Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ nuostatas.
1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atstovo advokato G. Valantiejaus skundas atmestas ir Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. gegužės 24 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
1.3. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atstovo advokato G. Valantiejaus apeliacinis skundas netenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartis palikta nepakeista.
1.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atstovo advokato G. Valantiejaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. gegužės 24 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
2.1. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo padaryta esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų. M. K. kaltė grindžiama tinkamai neištirtais, prieštaringais ir nepagrįstais įrodymais, neatsižvelgus į teismų praktiką ir ES 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, nuostatas, taip pat tinkamai nenustačius inkriminuotų administracinių nusižengimų požymių.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, buvo šališkas ir pažeidė teisę į teisingą procesą, nes nei administracinėn atsakomybėn patraukto M. K., nei jo atstovo advokato neinformavo apie bylos nagrinėjimo datą ir apie pateiktą Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą.
2.3. Pareiškėjas taip pat prašyme cituoja apeliacinės instancijos teismo skundžiamos nutarties 9–12 punktus ir tvirtina, kad teismas rėmėsi formalia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išvada, dėl to netinkamai aiškino karinės įrangos sąvoką ir ginčo prekes (galios stiprintuvus) nepagrįstai priskyrė prie karinės įrangos, kurią dėl Baltarusijos Respublikai taikomų sankcijų draudžiama eksportuoti. Pareiškėjo nuomone, šios sąvokos (t. y. ar galios stiprintuvai yra priskirtini karinei įrangai) teisingas vertinimas ir aiškinimas yra esminis taikant administracinę atsakomybę pagal ANK 213 straipsnio nuostatas.
2.4. Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo nuostatos reikalauja įrodyti, kad prekė, kvalifikuojama kaip karinė įranga, yra skirta konkrečiai gynybos reikmėms arba su ja susijusioms reikmėms. Šiuo atveju ginčo prekės – stiprintuvai, ji kaip prekė į Bendrąjį karinės įrangos sąrašą neįrašyta ir šiame sąraše neminima, todėl pati savaime (kaip prekė, esanti civilinės apyvartos objektu) be specialiųjų žinių negali būti pripažįstama karine įranga, jos sąsajos su gynybine (karo) paskirtimi gali būti nustatytos tik tiriant šios prekės faktines savybes ir naudojimo galimybes.
2.5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ignoravo aplinkybę, kad, M. K. taikant administracinę atsakomybę pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį, tiek administracinę nuobaudą paskyrusi Vilniaus teritorinė muitinė, tiek Krašto apsaugos ministerija, atlikusi nemotyvuotą galios stiprintuvų vertinimą ir juos priskyrusi karinei įrangai, nenustatė objektyvių požymių (kriterijų), kurie aiškiai patvirtintų, jog ginčo prekės buvo skirtos tik karybai. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad neįrodžius, jog prekės turi karinės įrangos požymių, M. K. administracinė atsakomybė negalėjo būti taikoma.
2.6. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamos nutarties 14 punkte konstatavęs, kad ginčo prekės buvo skirtos elektroninėms atakoms, ryšio mobiliam trukdymui, specifinės didelės galios linijinėms programoms ir kt., pareiškėjo nuomone, suformavo naują kaltinimą ir prisiėmė administracinę nuobaudą skyrusios institucijos funkcijas, dėl to buvo pažeista M. K. teisė gintis nuo jam pareikšto kaltinimo bei teisė į gynybą, nes jam nebuvo žinoma, kokie konkrečiai ginčo prekių požymiai yra netinkami ir pagal kokius teisės aktus jie reglamentuojami kaip karinė įranga.
2.7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K., priėmęs sprendimą teisėtai eksportuoti ginčo prekes į Baltarusijos Respubliką, vadovavosi ES 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009 (redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio mėn.) nuostatomis, kurios apibrėžia aiškius ir konkrečius požymius, technines charakteristikas, veikimo dažnio bei galios parametrus ir kt., pagal kuriuos elektronikos įrangos prekės turi dvejopą paskirtį, t. y. prekės, kurios nebeturi vien civilinės paskirties ir gali būti vertinamos kaip skirtos kariniams tikslams. Be to, nustačius, kad prekės turi dvejopą paskirtį (t. y. skirtos ne tik civilinei apyvartai, bet ir karinėms reikmėms), būtina turėti leidimą (licenciją) jas eksportuoti. Pareiškėjo nuomone, nustačius, kad ginčo prekės neturi dvejopos paskirties ar panašių požymių (savybių), negali būti taikoma ir administracinė atsakomybė pagal ANK 213 straipsnio nuostatas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šio Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009 nuostatomis nesivadovavo ir jas iš esmės ignoravo, dėl to buvo padaryta akivaizdi materialiosios teisės normų taikymo klaida.
2.8. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad nustatant, ar gabenamos prekės per išorinę valstybės sieną laikytinos strateginėmis prekėmis (ginklais ar karine įranga), yra skiriama ekspertizė bei teikiama eksperto išvada. Akcentuojama ir tai, kad net ir esant Krašto apsaugos ministerijos išvadai, jog prekės galimai yra karinė įranga, papildomai turi būti tiriama ir ekspertizės įstaigose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87- 696/2018; kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT- 9-648/2018). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ekspertizė nebuvo paskirta, o ginčo prekės karinei įrangai priskirtos remiantis tik Krašto apsaugos ministerijos išvada (nuomone) ir ją pateikusio liudytojo G. V. paaiškinimais. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje be pateiktos ekspertizės ar specialisto išvados neįmanoma buvo nustatyti ir įvertinti, ar ginčo prekės, kurios buvo tiesiog elektronikos detalės, kurias sujungus į elektros grandinę išgaunamas galios stiprinimo efektas, reikalingas civiliniame gyvenime (t. y. WiFi ryšio tiekimui užtikrinti, taip pat GSM, 3G, 4G, LTE, Wi-MAX ir kitoms ryšio priemonėms funkcionuoti), turėjo požymius, nurodytus nacionaliniame ir Europos Sąjungos bendrajame karinės įrangos sąraše, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 428/2009, ar šios prekės buvo specialiai suprojektuotos tik karinėms reikmėms, kokia jų galia, dažnis, veikimo principas, poveikis aplinkai ir pan.
2.9. Nepagrįsti ir prieštaringi tiek materialiosioms teisės normoms, tiek teismų praktikai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. eA- 2885-968/2021 ir kt.) apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad, kilus ginčui dėl eksportuotų prekių tarifinio klasifikavimo (nors, pagal muitinės informacinę sistemą LITAR, draudimai eksportuoti į Baltarusijos Respubliką buvo priskirti tik prekei, klasifikuojamai kodu 85423390, o ginčo prekės atitiko kodo 85437002 aprašymą), šių prekių tarifinio klasifikavimo klausimas neprivalėjo būti papildomai tiriamas specialiosios muitinės įstaigos – Muitinės laboratorijos. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklėse (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. 1224) bei jų 15 punkte yra aiškiai ir imperatyviai nustatyta, jog, taikant kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.
Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi teisinė situacija, kai jokios oficialios išvados, kaip iš tiesų turėjo būti klasifikuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens eksportuotos prekės, iš viso nėra, nes prekes eksportavusios bendrovės UAB „Amtechas“ patikrinimo ataskaita, kurioje prekėms priskirtas 85423390 kodas, buvo panaikinta Muitinės departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 1A-25, o naujos ar papildomos išvados šiuo klausimu nagrinėjamoje byloje kompetentinga muitinės įstaiga – Muitinės laboratorija nesurašė (neparengė). Pareiškėjo nuomone, jei kilo abejonių dėl ginčo prekių tarifo klasifikavimo kodo – 85423390 ar 85437002, jos privalėjo būti įvertintos Muitinės laboratorijos.
2.10. Priešingai nei skundžiamame sprendime konstatavo apeliacinės instancijos teismas, Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. gegužės 24 d. nutarime nėra inkriminuotas nusižengimo požymis kaip teikimas techninės pagalbos, susijusios su ES bendrajame karinės įrangos sąraše išvardytomis prekėmis, Baltarusijos Respublikos subjektams. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindžiančių duomenų, kad 2020 metais, kai vyko ginčo prekių tiekimas, Baltarusijos Respublikos įmonė „KB Radar“ buvo su karinės įrangos naudojimu arba gamyba susijęs subjektas ar kad atsakomybėn patrauktas asmuo teikė Baltarusijos Respublikos subjektams techninę pagalbą, susijusią su ES bendrajame karinės įrangos sąraše išvardytomis prekėmis. Šių aplinkybių nepatvirtina ir apeliacinės instancijos teismo nurodytas įmonės „KB Radar“ interneto puslapis https://kbradar.by/en/about, kuriame pateikiama 2022 metų informacija. Akivaizdu, kad ši informacija nėra susijusi su ginčo laikotarpiu ir materialinių teisinių santykių atsiradimo metu, be to, ši įmonė 2020 metais net nebuvo įtraukta į sankcionuojamų Baltarusijos Respublikos subjektų sąrašą (2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių, kurio redakcija galiojo iki 2020 m. gruodžio 17 d.). Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomos tik tos nuostatos, kurios galiojo 2020 metais, t. y. kai buvo atliekamas ginčo prekių eksportas.
2.11. Atkreipiamas dėmesys, kad Vilniaus teritorinė muitinė, 2022 m. kovo 28 d. surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir 2022 m. gegužės 24 d. nutarimu pripažinusi M. K. kaltu, administracinio nusižengimo padarymo faktą grindė UAB „Amtechas“ 2021 m. gruodžio 7 d. patikrinimo ataskaita ir jos metu surinktais duomenimis, tačiau ši ataskaita 2022 m. sausio 27 d. buvo panaikinta. O kitų papildomų tyrimo veiksmų prieš skiriant administracinę nuobaudą M. K. nebuvo atlikta, nors ANK 593 straipsnio nuostatos įtvirtina šiuos veiksmus. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad Vilniaus teritorinės muitinės nutarimas yra neteisėtas, nes buvo grindžiamas negaliojančiais duomenimis.
3. Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas, Arūnas Sarulis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo pareiškėjo prašymo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. gegužės 24 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį. Atsiliepime nurodyta:
3.1. Pareiškėjo prašymas nepagrįstas, teismai nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtoms nutartims priimti. Priešingai nei pareiškėjas nurodo prašyme, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismai, įvertinę tiek visas bylai reikšmingas aplinkybes, tiek teisinį reglamentavimą, pagrįstai konstatavo, kad UAB „Amtechas“ eksportuojami galios stiprintuvai priskirtini karinei įrangai.
3.2. Europos Sąjungos bendrojo karinės įrangos sąrašo, priimto 2020 m. vasario 17 d. Tarybos posėdyje (2020/C85/0l), ML 11 a punkte yra nurodyta elektroninė įranga, specialiai sukurta kariniam naudojimui, bei specialiai jai sukurti komponentai. Be to, į šį punktą taip pat patenka ir elektroninė atsakomųjų priemonių bei elektroninė atsakomąsias priemones neutralizuojanti įranga, įskaitant trukdymo, ir trukdymą slopinanti įranga. Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Bendrąjį karinės įrangos sąrašą, kuris turi atitikti Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir nacionalinio saugumo interesais, Bendrasis karinės įrangos sąrašas gali būti papildytas nacionalinėmis karinei įrangai priskiriamų prekių pozicijomis, kurioms būtų taikomi šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimai. Karinės įrangos eksportui, importui, tranzitui ar tarpininkavimui yra privalomos eksporto, importo, tranzito ar tarpininkavimo licencijos. Šias licencijas išduoda Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.
3.3. Lietuvos Respublikoje strateginių prekių kontrolės atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad spręsti klausimą dėl prekės priskyrimo Bendrajam karinės įrangos sąrašui yra pavesta Krašto apsaugos ministerijai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, Strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir Sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 20.1 papunktį, Krašto apsaugos ministerija vertina prekių priskyrimą Bendrajam karinės įrangos sąrašui. Taigi, būtent ši institucija yra kompetentinga spręsti prekės pobūdį ir jos (ne)priskyrimą Bendrajam karinės įrangos sąrašui.
3.4. Vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 1B- 407 ,,Dėl Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 51 punktu, jei atliekamo patikrinimo metu tikrintojas nustato neaiškumų, prieštaravimų, dėl kurių išaiškinimo būtina gauti papildomos informacijos, pirmiausia taiko šiuos informacijos gavimo būdus: kreipiasi į tikrinamą asmenį paaiškinti ar ištaisyti susidariusią situaciją, į kitą muitinės įstaigą ar kompetentingą instituciją ir pan. Remdamasi minėtu teisės aktu, Vilniaus teritorinė muitinė 2021 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (11.10/12)-2V-12224 ,,Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Muitinės procedūrų skyrių, šiuo raštu prašė įvertinti surinktą informaciją dėl UAB ,,Amtechas“ eksportuotų galios stiprintuvų ir, esant būtinybei, kreiptis į atitinkamas institucijas, kad būtų tinkamai nustatyta (įvertinta), kuriam prekių sąrašui priklauso minėtos prekės.
Muitinės departamentas, išnagrinėjęs medžiagą, 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu kreipėsi į Krašto apsaugos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas dėl UAB ,,Amtechas“ eksportuotų galios stiprintuvų vertinimo. Krašto apsaugos ministerija, atsakydama į pateiktą paklausimą, nurodė, kad gamintojos ,,Empower RF Systems“ gaminami plačiajuosčiai galios stiprintuvai (1197, l163-BBM2E- 3KLO, 1131-BBM5K8CGM, 1203-BBM3K5ANQ, 1189-BBM35KKO) priskirtini Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML 11 a punktui.
3.5. Nors stiprintuvai, kaip konkreti prekė, į Bendrąjį karinės įrangos sąrašą ir nėra įrašyti, tačiau sąraše yra pateikta bendro pobūdžio elektroninė įranga, kuri karinei įrangai priskiriama remiantis konkrečiais požymiais, kuriuos pagal techninius parametrus ir charakteristikas nustato kompetenciją turintys asmenys. Taigi, prekių vertinimas buvo atliktas kompetentingos valstybės institucijos, t. y. Krašto apsaugos ministerijos, kuriai valstybė ir priskyrė atlikti nurodyto pobūdžio funkcijas. Nesutikti su šios institucijos išvada, kuriai priskirtos funkcijos atlikti karinio pobūdžio įrangos vertinimą, nėra jokio pagrindo.
3.6. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 581 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje kaip liudytojas gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors reikšmingos aplinkybės, kurios visapusiškai ir objektyviai turi būti ištirtos (ANK 567 straipsnis).
3.7. Nagrinėjamoje byloje, siekiant įgyvendinti ANK nuostatas dėl įrodymų, tam, kad byla būtų išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai, kaip liudytojas, turintis reikiamų specialiųjų žinių ir įgūdžių, apklaustas Krašto apsaugos ministerijos atstovas G. V., kuris dalyvavo vertinant galios stiprintuvų priskyrimą karinei įrangai. Iš liudytojo parodymų turinio matyti, kad galios stiprintuvų vertinimui užteko nurodytų konkrečių galios stiprintuvų pavadinimų, o visa reikalinga informacija buvo rasta gamintojos ,,Empower RF Systems“ elektroninėje svetainėje, kurioje pateikta tiek visa informacija apie įmonės gaminamus plačiajuosčius stiprintuvus, tiek išsamios jų charakteristikos. Be to, G. V. paaiškino, kad priskiriant galios stiprintuvus karinei įrangai buvo vadovautasi konkrečiais parametrais ir veikimo savybėmis, kurie atitinka karinius standartus (maitinimas, kompaktiškumas, išėjimo varža ir kt.). Taigi, viešai prieinamame gamintojos ,,Empower RF Systems“ tinklalapyje yra pateiktos detalios stiprintuvų charakteristikos (parametrai), kuriomis remiantis ir buvo pateiktas įvertinimas, t. y. kad eksportuojami galios stiprintuvai priskirtini karinei įrangai.
3.8. Pagal ANK 587 straipsnio 1 dalį, ekspertą skiria ir specialistą šaukia administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūnas tuo atveju, kai reikalingos specialiosios žinios arba kai reikia paaiškinti prie protokolo pateiktą ekspertizės aktą ar specialisto išvadą. Taigi, specialistas arba ekspertas yra asmuo, kuris turi reikiamų specialiųjų žinių ir įgūdžių pateikti tam tikrai informaciją. Krašto apsaugos ministerijai priskirta funkcija vertinti prekių priskyrimą Bendrajam karinės įrangos sąrašui. Akivaizdu, kad šioje ministerijoje, kuriai Vyriausybė yra suteikusi įgaliojimus vertinti prekių priskyrimą Bendrajam karinės įrangos sąrašui, dirba specialistai (ekspertai), turintys reikiamų specialiųjų žinių ir įgūdžių atlikti pavestas funkcijas ir pateikti išvadą arba paaiškinimus savo kompetencijos klausimais, todėl klaidinga teigti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta specialisto ar eksperto išvada. Dėl to, kad Krašto apsaugos ministerijoje tarnaujantys asmenys, kurie vertino prekes, nagrinėjamoje byloje nebuvo įvardyti kaip specialistai ar ekspertai, jų pateikti vertinimai ir paaiškinimai akivaizdžiai nelaikomi neteisėtais ar nepagrįstais.
3.9. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų 2016 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1224, 15 punktu, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Remiantis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1B-443 (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1B-333 redakcija) 35 punktu, jeigu prekės klasifikavimui reikalingi laboratoriniai tyrimai arba specialios cheminės žinios, tuomet prekė perduodama ištirti Muitinės laboratorijai. Atkreiptinas dėmesys, kad Muitinės laboratorijos viršenybė taikoma tuomet, kai reikalingi laboratoriniai tyrimai ir specialios cheminės žinios, o prekių tarifinį klasifikavimą atlieka teritorinės muitinės atsakingas padalinys, t. y. Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius.
3.10. Vilniaus miesto apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į Muitinės laboratoriją dėl galios stiprintuvų priskyrimo konkrečiam prekės kodui. Muitinės laboratorija pateikė atsakymą, kad technikos prekių (taip pat ir plačiajuosčių galios stiprintuvų) tarifinis klasifikavimas nėra Muitinės laboratorijos kompetencija, be to, neturi ir šios srities specialistų. Pažymėtina, kad Muitinės laboratorija atlieka laboratorinius tyrimus, kuriems reikalingos specialios cheminės žinios, ir teritorinėms muitinėms teikia tik rekomenduojamą prekės kodą, o už tarifinį klasifikavimą yra atsakingi teritorinių muitinių specialistai, dirbantys Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriuose, kurie ir suklasifikuoja prekes. Atkreiptinas dėmesys, kad M. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn ne dėl neteisingo tarifinio prekių kodo pateikimo eksporto deklaracijoje, o dėl to, kad eksportavo prekes, priskiriamas karinei įrangai, kurių eksportas į Baltarusijos Respubliką yra draudžiamas.
3.11. Priešingai nei pareiškėjas nurodo prašyme, administracinio nusižengimo padarymo faktas ir M. K. kaltė buvo grindžiami Krašto apsaugos ministerijos išvada, liudytojo G. V. parodymais, taip pat duomenimis apie galios stiprintuvų techninius parametrus bei funkcijas ir kt., o ne panaikinta UAB „Amtechas“ 2021 m. gruodžio 7 d. patikrinimo ataskaita.
3.12. Nepagrįsti ir atmestini pareiškėjo prašymo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi išplėtė kaltinimą, nes tiek Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. kovo 28 d. surašytame protokole, tiek 2022 m. gegužės 24 d. nutarime nurodoma, jog M. K. pažeidė 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių 1 b straipsnio 1 a dalies nuostatas, Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, 2020 m. vasario 17 d. Tarybos priimto Europos Sąjungos bendrojo karinės įrangos sąrašo (2020/C 85/01) nuostatas, 1995 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ nuostatas.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams 1 b straipsnio 1 a dalies punkte nustatyta, jog draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti bet kokiam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudoti Baltarusijoje skirtą techninę pagalbą, susijusią su Europos Sąjungos bendrajame karinės įrangos sąraše išvardytomis prekėmis bei technologijomis arba su į tą sąrašą įtrauktų prekių tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu.
3.13. Nors pareiškėjas prašyme nurodo, kad kompetentingos institucijos iki 2020 m. gruodžio mėn. leido eksportuoti ginčo prekes į Baltarusijos Respubliką, tačiau pažymėtina, jog, siekdama muitinio tikrinimo tikslų, muitinė gali ir po prekių išleidimo tikrinti muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, įvežimo bendrojoje deklaracijoje, išvežimo bendrojoje deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje arba pranešime apie reeksportą pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, ar egzistuoja ir ar yra autentiški, tikslūs ir galiojantys bet kurie ją papildantys dokumentai, taip pat tikrinti deklaranto apskaitos ir kitus registrus, susijusius su operacijomis, atliktomis su atitinkamomis prekėmis, arba su ankstesnėmis ar paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis (2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 48 straipsnis). Muitinė taip pat turi teisę tikrinti tokias prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius, jeigu tai dar įmanoma padaryti. Tai, kad prekės buvo išleistos pasirinktai procedūrai, nesudaro pagrindo tikėtis, jog pateiktos deklaracijos nebus tikrinamos ateityje ir, jose nustačius neatitikimų ar tam tikrų pažeidimų, asmuo nebus traukiamas administracinėn atsakomybėn.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atstovo advokato G. Valantiejaus prašymas netenkintinas. Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų
5. Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjus atnaujintą bylą, institucijos ir teismų procesiniai sprendimai gali būti naikinami ar keičiami esant ne bet kokiam, o tik esminiam materialiosios ar proceso teisės pažeidimui, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Nesutikimas su teismų išvadomis, nesant teisiškai pagrįstų argumentų konstatuoti esminį materialiosios ar proceso teisės pažeidimą, taip pat deklaratyvi byloje priimtų procesinių sprendimų kritika nėra atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas.
6. Kai kurie pareiškime nurodyti teiginiai dėl M. K. procesinių teisių (teisių į gynybą, į teisingą procesą, į nešališką teismą) pažeidimų, taip pat kad administracinių nusižengimų padarymo faktus teismai grindė vien tik negaliojančia Vilniaus teritorinės muitinės UAB „Amtechas“ patikrinimo ataskaita, kad prekių gavėja įmonė „KB Radar“ bylai aktualiu laikotarpiu buvo už Baltarusijai taikomų sankcijų ribų, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl paliktini nenagrinėti. Teisėjų kolegija nagrinėja atnaujintą bylą teisės taikymo aspektu, tikrindama, ar teismai, vertindami bylos duomenis ir patvirtindami administracinės atsakomybės taikymo M. K. pagrįstumą, nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Dėl įrodymų vertinimo ir ANK 141 straipsnio ir 213 straipsnio 3 dalies taikymo
7. Esminis pareiškime keliamas klausimas dėl ANK 141 straipsnio 1 dalies ir 213 straipsnio 3 dalies taikymo M. K. yra tai, ar jo į Baltarusijos Respubliką gabenami galios stiprintuvai (50 W 2000–6000 MHz galios stiprintuvo modelis 1212; 125 W 20–520 MHz galios stiprintuvo modelis 1163/BBM2E3KLO; 100 W 500–2500 MHz galios stiprintuvo modelis 1189/BBM35KKO) pagrįstai pripažinti karine įranga, kuriai taikomos eksporto į šią valstybę ribojamosios priemonės. Pareiškėjas argumentuoja, kad minėtų stiprintuvų priskyrimas karinei įrangai tinkamai neįrodytas ir prieštarauja 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentui (EB) Nr. 428/2009, nustatančiam Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą. Šie argumentai nepagrįsti.
8. Minėtų stiprintuvų priskyrimas karinei įrangai, kuriai taikomos eksporto į Baltarusijos Respubliką ribojamosios priemonės, logiškai argumentuotas pirmosios instancijos teismo nutartyje, išdėstant šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus ir teisės aktus. Į priešingus pareiškėjo argumentus išsamiai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje (9–14 punktai).
9. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į šiuos esminius bylos duomenis, suteikusius teismams pagrindą patvirtinti išvadą dėl minėtų galios stiprintuvų priskyrimo karinei įrangai, kuri gali būti eksportuojama tik turint licenciją ir kurios eksportas į Baltarusijos Respubliką yra uždraustas:
9.1. 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai teikti bet kokiam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudoti Baltarusijoje skirtą techninę pagalbą, susijusią su Europos Sąjungos bendrajame karinės įrangos sąraše išvardytomis prekėmis bei technologijomis arba su į tą sąrašą įtrauktų prekių tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu. Į Bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktų prekių eksportas į Baltarusijos Respubliką taip pat uždraustas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“.
9.2. Europos Sąjungos bendrojo karinės įrangos sąrašo, priimto 2020 m. vasario 17 d. Tarybos posėdyje (2020/C85/01), ML 11 a punkte yra nurodyta elektroninė atsakomųjų priemonių ir elektroninė atsakomąsias priemones neutralizuojanti įranga, įskaitant trukdymo ir trukdymą slopinančią įrangą (t. y. įranga, sukurta pašaliniams ar klaidingiems signalams į radarą ar radijo ryšio imtuvus įvesti ar kitokiu būdu trukdyti priešo elektroniniams imtuvams priimti informaciją, mažinti jų funkcionalumą ir veiksmingumą, atitinkamai veikti ir jo atsakomųjų veiksmų įrangą).
9.3. Pagal 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, 1 straipsnį kiekviena valstybė narė įvertina kiekvieną jai pateiktą gaminių, įtrauktų į Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą, eksporto licencijos paraišką. Bendrosios pozicijos 2 straipsnyje nurodyti įvairūs kriterijai, pagal kuriuos valstybės narės atsisako išduoti karinių technologijų arba įrangos eksporto licenciją. Tarp tokių kriterijų nurodytas ir aiškus pavojus, kad numatomos eksportuoti karinės technologijos arba įranga gali būti panaudotos vidaus represijoms, rimtiems tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams, agresijos ir terorizmo tikslais, bus pakartotinai eksportuotos į nepageidautinas paskirties vietas ir kt. Pagal Bendrosios pozicijos 5 straipsnį, eksporto licencijos išduodamos tik remiantis patikimomis ankstesnėmis žiniomis apie galutinį naudojimą galutinės paskirties šalyje. Pagal Bendrosios pozicijos 6 straipsnį, minėti kriterijai gali būti taikomi ir dvejopo naudojimo prekėms ir technologijoms, nurodytoms Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priede, kai yra svarus pagrindas manyti, kad tokių prekių ir technologijų galutinis naudotojas bus ginkluotosios pajėgos arba vidaus saugumo pajėgos ar panašūs šalies gavėjos subjektai.
9.4. Pagal Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį, karinės įrangos ir dvejopo naudojimo prekių eksportui yra privaloma licencija. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą, licencija neišduodama, jeigu jos išdavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, sankcijoms, įgyvendinamoms pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą, kriterijams, nurodytiems 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP, nustatančioje bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, tarptautinių neplatinimo susitarimų nuostatoms, Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir valstybės saugumo interesams.
9.5. Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Bendrąjį karinės įrangos sąrašą. Šis sąrašas turi atitikti Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą. Pagal Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį spręsti klausimą dėl prekės priskirtinumo Bendrajam karinės įrangos sąrašui yra pavesta Krašto apsaugos ministerijai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, Strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir Sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 20.1 punktą, prekių priskyrimą Bendrajam karinės įrangos sąrašui taip pat vertina Krašto apsaugos ministerija.
9.6. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, Krašto apsaugos ministerija, atsakydama į Muitinės departamento pateiktą paklausimą dėl UAB ,,Amtechas“ eksportuotų galios stiprintuvų vertinimo, 2021 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 12-01-1606 nurodė, kurie gamintojos ,,Empower RF Systems“ gaminami plačiajuosčiai galios stiprintuvai priskirtini Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML 11 a punktui (1 t., b. l. 85). Ši informacija buvo patikrinta teisme detaliai apklausus Krašto apsaugos ministerijos darbuotoją G. V. – jis išsamiai paaiškino, pagal kokius techninius parametrus ir teisinius kriterijus Krašto apsaugos ministerija padarė tokią išvadą. Be kita ko, G. V. paaiškino, kad minėtus stiprintuvus būtų galima pritaikyti civilinei apyvartai, tačiau pagal jų parametrus ir paskirtį toks naudojimas būtų akivaizdžiai per brangus ir nelogiškas.
9.7. Minėti galios stiprintuvai buvo skirti Baltarusijos Respublikos įmonei „KB Radar“, kuri skelbiasi esanti Baltarusijoje pirmaujanti karo pramonės organizacija, vykdanti bendrą valstybės politiką gynybos plėtros ir karinio bendradarbiavimo srityje. Prekės įsigytos iš įmonės „Empower RF Systems“, kurios interneto svetainėje skelbiama, kad, be kita ko, įmonė gamina karinės paskirties galios stiprintuvus.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, remdamiesi šių bylos duomenų visuma, visiškai pagrįstai konstatavo, kad M. K., būdamas įmonės eksportuotojos direktorius, sąmoningai pažeidė Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą draudimą eksportuoti karinei įrangai priskirtinas prekes į Baltarusijos Respubliką, be to, tokiai veiklai neturėjo reikiamos licencijos.
11. Šiame kontekste atmestinas ir pareiškėjo argumentas, kad teismai, priskirdami minėtas prekes karinei įrangai, neatsižvelgė į tai, kad tokios prekės vertintinos ne pagal Bendrąjį karinės įrangos sąrašą, o pagal kitą ES teisės aktą, t. y. 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą. Konstatuotina, kad pareiškėjas neteisingai vertina šių skirtingų teisės aktų santykį. 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009 nustato bendrąsias dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės ES nuostatas. Tuo tarpu Europos Sąjungos bendrasis karinės įrangos sąrašas, priimtas 2020 m. vasario 17 d. Tarybos posėdyje (2020/C85/01), nustato kriterijus, pagal kuriuos ginklai, šaudmenys, sprogstamieji užtaisai, sprogdikliai, cheminės ir įvairios kitos medžiagos, mechanizmai, prietaisai, transporto priemonės, įvairios įrangos (pvz., ugnies kontrolės, elektroninė, vaizdo atkūrimo, atsakomųjų priemonių, programinė), technologijos ir kt. priskiriami būtent karinei įrangai.
Pažymėtina, kad šiame sąraše pateikta nemažai ir tokios įrangos (ir jos komponentų) rūšių, kurios gali būti tinkamos naudoti ir civiliniais tikslais, tačiau tai nepanaikina jų atitikties karinės įrangos sąvokai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eksportui į Baltarusiją skirti galios stiprintuvai visiškai atitiko Bendrojo karinės įrangos sąrašo ML 11 a punktą. Tokią išvadą teismai padarė ištyrę ir įvertinę šią išvadą patvirtinančius įrodymus, įsitikinę dėl būtent karinės šių prekių paskirties.
12. Aptartų bylos duomenų visumos vertinimas taip pat leidžia paneigti pareiškėjo teiginius, kad galios stiprintuvų karinei paskirčiai patvirtinti reikėjo dar gauti specialisto ar ekspertizės išvadą. Šiame kontekste pažymėtina, kad, nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas turi ribas, specialieji objektų tyrimai skirtini esant būtinumui, o teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Patvirtinus teismų išvadą, kad galios stiprintuvai buvo pagrįstai priskirti karinei įrangai, netenka prasmės ir pareiškėjo argumentas, kad prekių tarifinio klasifikavimo klausimas turėjo būti papildomai tiriamas specialiosios muitinės įstaigos – Muitinės laboratorijos. Pažymėtina, kad M. K. administracine tvarka nubaustas ne dėl neteisingo tarifinio prekių kodo nurodymo eksporto deklaracijoje, o dėl pažeisto draudimo eksportuoti tokias prekes į Baltarusijos Respubliką ir licencijos eksportuoti tokias prekes neturėjimo.
13. ANK 141 straipsnyje nustatyta atsakomybė už strateginių prekių eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo licencijavimo arba kontrolės taisyklių pažeidimą. ANK 213 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už prekių, kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Byloje nustatyta, kad M. K. vadovaujama UAB „Amtechas“ deklaravo eksporto į Baltarusijos Respubliką procedūrai karinės įrangos sąrašui priskirtinas prekes. Tokiam eksportui reikalinga licencija, kurios M. K. vadovaujama įmonė neturėjo, o į Baltarusiją tokios įrangos eksportas uždraustas. Taigi minėtos ANK specialiosios dalies normos M. K. pritaikytos tinkamai.
14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nepadaryta esminių proceso ir materialiosios teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui, todėl byloje priimti procesiniai sprendimai paliktini galioti be pakeitimų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
Palikti Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. gegužės 24 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį nepakeistus.