LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 29 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. (R. B.) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) vedėjo pavaduotojos D. M. 2020 m. liepos 30 d. nutarimu R. B. nubaustas pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį 370 Eur bauda už tai, kad 2020 m. gegužės 10 d. 12.44 val. (duomenys neskelbtini), po Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinio 2020 m. gegužės 18 d. pranešimo Nr. (19.2.)J1-390, iki nustatyto termino (2020 m. gegužės 31 d.) ir po šio termino nesiėmė priemonių pasirūpinti nuosavybės teise valdomu, galimai avarinės būklės gyvenamosios paskirties pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), kaip to reikalaujama pagal Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taip R. B. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T2-31 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7.10 punktą ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.11 punktą.
2. Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. skundas netenkintas, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinis skundas netenkintas, Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartis palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas R. B. prašo panaikinti apylinkės ir apygardos teismų nutartis, taip pat Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; priteisti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas už teikiamo prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir apeliacinio skundo parengimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Apylinkės ir apygardos teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, dėl to priėmė neteisėtas nutartis.
5.2. Pareiškėjo veiksmuose nėra ANK 366 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties, jo kaltė neįrodyta, neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjas dar 2016 m. kreipėsi į teismą, kad galėtų statinius rekonstruoti, todėl objektyviai negalėjo įvykdyti Palangos miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo tokią statinių rekonstrukciją ir (ar) remontą atlikti per nustatytą 14 dienų terminą.
5.3. R. B., kaip administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, administracinio nusižengimo tyrimo bei nagrinėjimo metu nebuvo užtikrintos ir buvo nepagrįstai ribojamos teisės teikti paaiškinimus, gintis nuo pareikšto kaltinimo, dalyvauti surašant administracinio nusižengimo protokolą, turėti atstovą, žinoti motyvus, dėl kurių jo teikiami prašymai atmetami, tačiau bylą nagrinėję teismai to tinkamai neištyrė, motyvuotai neįvertino ir ANK pažeidimų nepašalino.
5.4. Teismai tik formaliai vertino faktinę situaciją ir skunduose išdėstytus argumentus, neatsižvelgė į tai, kad Institucijos 2020 m. gegužės 18 d. raštu R. B. buvo įpareigotas iki 2020 m. gegužės 31 d., t. y. per 14 dienų, ne šiaip sutvarkyti statinius, kaip nurodo apylinkės teismas, bet juos sutvarkyti konkrečiu būdu – „nedelsiant imtis priemonių, siekiant statinį suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti“. Būtent už šio konkretaus 2020 m. gegužės 18 d. rašte Nr. (19.2.)Jl-390 nurodyto įpareigojimo neįvykdymą pareiškėjui 2020 m. liepos 13 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o 2020 m. liepos 30 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, juose kaip pažeidimo esmę tiesiogiai nurodant 2020 m. gegužės 18 d. raštą Nr. (19.2.)J1-390. Taigi pareiškėjas buvo nubaustas ne apskritai už neveikimą, bet už konkrečių įpareigojimų, įvardytų 2020 m. gegužės 18 d. rašte Nr. (19.2.)Jl-390, neįvykdymą.
Nors statinius sutvarkyti pareiškėjas buvo įpareigotas tam tikru būdu (suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti), apygardos teismas formaliai pritarė apylinkės teismo išvadai, kad buvo įpareigojimas statinius sutvarkyti, ir šią išvadą pagrindžiantiems argumentams, kad šie įpareigojimai nesusiję su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ar kitų statybos teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatomis, ir atmetė R. B. argumentus, kad įpareigojimams įvykdyti jam reikia gauti žemės sklypų savininkų sutikimus, kuriuos galbūt gaus išnagrinėjus civilinę bylą. Tokie teismo motyvai nelogiški, nes įpareigojimo turinys pats savaime yra susijęs su statybos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis ir joks asmuo neturi teisės tokius darbus atlikti svetimame žemės sklype be žemės sklypo savininko sutikimo ar atitinkamo teismo sprendimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.124 straipsnio 1–3 dalys), todėl tokie veiksmai be žemės sklypo savininkų sutikimo ir (ar) teismo sprendimo laikytini neteisėtais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
5.5. Priešingai negu nurodo teismai, byloje esantys sklypų savininkų UAB „K“ bei AB „DS“ pranešimai nepatvirtina, kad jie sutinka dėl statinių remonto ir (ar) rekonstrukcijos, t. y. dėl tų veiksmų, kuriuos R. B. buvo įpareigotas atlikti Institucijos. Žemės sklypų savininkų pranešimuose teigiama, kad jie niekada neprieštaravo dėl estetinio vaizdo tvarkymo darbų, durų ir langų užkalimo darbų. Tačiau R. B. buvo skirta bauda ne už įpareigojimo užkalti langus ir duris nevykdymą (tokio įpareigojimo jis niekada nebuvo gavęs), bet už įpareigojimo iki 2020 m. gegužės 31 d. „nedelsiant imtis priemonių, siekiant statinį suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti“ nevykdymą. Nelogiška, kad durų ir langų užkalimas galėtų atkurti apleisto pastato estetinį vaizdą. Taip apsiribodami formaliu ir prieštaringu aiškinimu, teismai nukrypo nuo teismų praktikos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-52-895/2018 pažymėta, kad asmens kaltę dėl laiku neįvykdytų pareigūno nurodyme nustatytų reikalavimų gali šalinti ir tai, kad asmuo neturi (neturėjo) realių, objektyvių galimybių įvykdyti šiuos reikalavimus. Nors šioje byloje asmens administracinės atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas pagal kitą ANK straipsnį, tačiau pagrindas, kuriuo administracinio nusižengimo procesas buvo nutrauktas, iš esmės atitinka nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes – jei nustatoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi realios galimybės įgyvendinti nurodyme nustatytus reikalavimus, tai reiškia ir kaltės tokio asmens veikoje nebuvimą.
5.6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. birželio 19 d. nutarime yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, inter alia (be kita ko), konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymas, pagal kurį reikalaujama neįmanomų dalykų (t. y. kuris yra nesuderinamas su iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu reikalavimu lex non cogit ad impossibilia), negali sukelti teisinių padarinių jo reguliuojamų teisinių santykių subjektams, nes jie būtų įpareigoti daryti tai, ko apskritai atlikti negalėtų (t. y. būtų nepaisoma reikalavimo impossibilium nulla obligatio est). Šio principo privalu laikytis vertinant pareiškėjui Institucijos 2020 m. gegužės 18 d. raštu pateiktų įpareigojimų statinius sutvarkyti remonto, rekonstrukcijos arba nugriovimo būdu vykdytinumą bei administracinės atsakomybės taikymą už tokių įpareigojimų neįvykdymą. Juolab kad ir ANK 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi reikalavimas statinius suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti objektyviai negali būti įvykdytas per įpareigojime nustatytą terminą, toks įpareigojimas negali sukelti teisinių padarinių.
5.7. Teismams nepakanka nustatyti fakto, kad buvo pažeistos Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatos, taip pat būtina nustatyti, jog pareiškėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Svarbu tai, kad dar iki Institucijai 2020 m. gegužės 18 d. raštu pateikiant įpareigojimą statinius suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti R. B. po statinių įsigijimo 2016 metais inicijavo teisinius procesus, imdamasis visų būtinų priemonių, kad įstatymu nustatyta tvarka galėtų atlikti statinių rekonstrukciją ir (ar) remontą. Statiniai yra kitiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose, todėl, iki teismas nustatys žemės sklypų servitutą statiniams prižiūrėti, statinių savininkas faktiškai negali statiniais naudotis, jų remontuoti ir (ar) rekonstruoti. Esant tokiai situacijai, asmens nubaudimas už įpareigojimo statinius suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti nevykdymą, nepaisant to, kad šių veiksmų asmuo negali atlikti dėl objektyvių priežasčių, dėl nustatyto teisinio reglamentavimo tokiems veiksmams atlikti, dėl leidimų tokiems veiksmams gauti procedūrų ir teisinių procesų bei dėl šių imperatyvių reikalavimų laikymosi, reikštų asmens nubaudimą be kaltės, t. y. nesant R. B. veikoje administracinio nusižengimo sudėties.
5.8. Teismų aiškinimas, kad pareiškėjas turėjo suprasti, jog pakaktų užsandarinti statinius, t. y. turėjo interpretuoti Institucijos 2020 m. gegužės 18 d. rašte pateiktus konkrečius įpareigojimus, akivaizdžiai prieštarauja asmens teisei žinoti, ko iš jo reikalaujama ir kuo jis yra kaltinamas, nes tik tokiu būdu asmuo gali pasirinkti tinkamas gynybos priemones. Valstybės vardu veikianti institucija privalo aiškiai suformuluoti reikalavimus, už kurių nevykdymą asmuo gali būti nubaustas. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime pažymėta, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais; šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija.
5.9. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat tai dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ANK 609 straipsnyje yra nustatyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio nusižengimo padarymo esmę. O pažeidimo esme ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltei nustatyti (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-83-337/2017). Be to, remiantis ANK 609 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių.
5.10. Protokolas surašomas ir tam, kad asmuo galėtų suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Taigi suformuluotas kaltinimas gali lemti ir gynybos strategiją. Jeigu pareiškėjas 2020 m. gegužės 18 d. rašte Nr. (19.2.)Jl-390 būtų įpareigotas užkalti ir užsandarinti statinius, jis tai būtų ir padaręs, tačiau jis buvo įpareigotas atlikti tai, ko teisėtai šiuo metu atlikti negali, – statinius suremontuoti ir (ar) rekonstruoti, todėl už tokių veiksmų neatlikimą jis negali būti baudžiamas. Tuo tarpu skundžiamoje apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad byloje Institucijos atstovai išaiškino, jog pareiškėjui pateiktas reikalavimas „išlaikyti estetinę statinio ir aplinkos išvaizdą“ reiškia užkalti ar kitaip užsandarinti angas, per kurias gali patekti benamiai, visiškai ignoruojant tai, kad toks išaiškinimas atsirado jau bylos nagrinėjimo metu, o pačiame reikalavime (Institucijos 2020 m. gegužės 18 d. rašte Nr. (19.2.)Jl-390) pateiktas visiškai kitokio turinio reikalavimas su baigtiniu sąrašu veiksmų, kuriuos pareiškėjas buvo įpareigotas atlikti per 14 dienų, – statinius suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti.
5.11. Apylinkės teismas visiškai ignoravo bylos įrodymus, neginčijamai patvirtinančius, kad statinių užsandarinimą pareiškėjas atlieka periodiškai kas kelis mėnesius. Tuo tarpu apygardos teismas netgi konstatavo, kad šie duomenys ir tai, kad užkalimo veiksmai neefektyvūs, nes po savaitės situacija būna tokia pati, nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi teismas, viena vertus, teigia, kad įpareigojimą statinį suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti pareiškėjas turėjo interpretuoti ir suprasti kaip įpareigojimą statinį užsandarinti, kita vertus, duomenis apie tokių veiksmų periodinį vykdymą bei užsandarinimo neefektyvumą laikė nesusijusiais su nagrinėjama byla.
5.12. Teismai ignoravo ir argumentus, kad tokiais veiksmais (apleisto statinio užkalimu) apskritai jokios estetinės vertės nesukuriama, nors būtent to ir turėtų būti siekiama, taikant administracinę atsakomybę už Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Teigdami, kad pareiškėjas turėjo suprasti rašte nurodytą įpareigojimą jį interpretuodamas kaip įpareigojimą išlaikyti estetinę pastato ir aplinkos išvaizdą, o ne atlikti statybos darbus, teismai nepateikė jokių motyvų dėl to, kad užkaltas statinys, kurio sienos ir stogas yra iš esmės pažeisti (būtent tokios būklės statiniai buvo jau jų įsigijimo metu), taptų neva atitinkančiu estetinės pastato ir aplinkos išvaizdos reikalavimus. Tokia faktinė situacija rodo, kad estetinė pastato ir aplinkos išvaizda galėtų būti atkurta tik atlikus statinių rekonstrukciją ir (ar) kapitalinį jų remontą, tačiau iki kitos (civilinės) bylos išnagrinėjimo pareiškėjas tokių veiksmų objektyviai negali atlikti, o jų atlikimas reikštų pareiškėjo neteisėtą veikimą. 5.13.Taigi skundžiami teismų sprendimai yra iš esmės prieštaringi ir neaiškūs, grindžiami kaltinimo interpretacijomis, pateiktomis teisminio bylos nagrinėjimo metu, administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta ne už administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyto įpareigojimo neįvykdymą, bet už kitus veiksmus.
Todėl iš teismų motyvų nėra aišku, kuo asmuo buvo kaltinamas ir už kokią veiką nubaustas, kaip apleisto pastato užkalimas susijęs su estetinės pastato ir aplinkos išvaizdos atkūrimu. Tokie teismo sprendimai negali būti laikomi teisingumo vykdymu, kurį įtvirtina Konstitucija. 5.14.Asmens nubaudimas be aiškaus teisinio pagrindo, įpareigojant asmenį interpretuoti valstybės institucijos reikalavimą atlikti konkrečius veiksmus ir aiškiai nepagrindžiant jo kaltės (ją grindžiant interpretacijomis, keičiant įpareigojimų turinį ir esmę teisminio nagrinėjimo metu), viso administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu ignoruojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus ir dėl jų nepasisakant nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime, neatitinka ANK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tikslo užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, pažeidžia iš teisinės valstybės principo kylantį imperatyvą užtikrinti asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, inter alia, tai žinoti iš administracinio nusižengimo protokolo, nes būtent šiame procesiniame dokumente, remiantis ANK 609 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodoma administracinio nusižengimo esmė. 5.15. Sistemiškai įvertinus visą faktinę situaciją, yra svarus pagrindas teigti, kad nepagrįstu ir neteisėtu procesu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje (reikalaujant to, ko teisėtomis priemonėmis R. B. šiuo metu negali atlikti) siekiama ne ANK 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, bet galimai neteisėtų tikslų – persekioti ir (ar) daryti R. B. neteisėtą spaudimą už tai, kad kitoje (civilinėje) byloje, kurios nagrinėjimas nėra pasibaigęs, jis siekia savo teisių ir teisėtų interesų gynybos – teisių naudotis ginčo statiniais pripažinimo.
Šios faktinės aplinkybės byloja ir apie galimai pareiškėjo teisės į teisingą ir nešališką teismą, kaip ši teisė įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje, esminį pažeidimą. Tačiau teismai pareiškėjo nurodytų argumentų dėl šališko administracinio nusižengimo tyrimo iš esmės nenagrinėjo ir nevertino. 5.16. Pirmiau minėtoje civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas R. B. reikalavimas nustatyti servitutą turint tikslą statinius prižiūrėti, remontuoti ir (ar) rekonstruoti, yra sprendžiamas ir žemės sklypų savininkų priešieškinio pareiškimas, kuriuo prašoma statinius nugriauti, Palangos miesto savivaldybei tokį reikalavimą civilinėje byloje palaikant (Palangos miesto savivaldybės administracija minėtoje byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo atsakovų – žemės sklypų savininkų pusėje), egzistuoja akivaizdus procesinis suinteresuotumas, kaip ir šioje administracinio nusižengimo byloje dėl ginčo statinių neva nepriežiūros.
Būtent dėl žemės sklypo savininkų atsisakymo leisti rekonstruoti statinius pareiškėjas iki civilinės bylos išnagrinėjimo negali jokiomis kitomis teisėtomis priemonėmis įgyvendinti savo, kaip statinių savininko, teisių statinius remontuoti ir (ar) rekonstruoti, neturėdamas servituto jis negali statinių nei aptverti, nei vykdyti žemės sklypuose kokių nors kitų darbų, tačiau už tai yra nubaudžiamas administracine tvarka tos pačios Institucijos, kuri kitoje civilinėje byloje oficialiai palaiko žemės sklypų savininkų reikalavimą statinius nugriauti. 5.17. Apylinkės teismas visiškai neanalizavo pareiškėjo argumentų dėl to, kaip ir kokiu būdu buvo gauti žemės sklypo savininkų UAB „K“ ir AB „DS“ pranešimai, kuriuose teigiama, jog jie niekada neprieštaravo dėl estetinio vaizdo tvarkymo darbų, durų ir langų užkalimo darbų. 2020 m. rugpjūčio 11 d. skunde pareiškėjas buvo nurodęs, kad šioje byloje nepateikta jokių duomenų, kada ir kokio turinio paklausimais žemės sklypų savininkai buvo paprašyti pateikti tokius raštus.
Akivaizdu, kad be atskiro susisiekimo su žemės sklypo savininkais šie nebūtų pateikę raštų, nebent apie vykstantį administracinio nusižengimo tyrimą jie nuolat informuojami, nesant tam jokio teisinio pagrindo. Jei ši aplinkybė dėl neformalaus bendravimo tarp žemės sklypų savininkų ir Palangos miesto savivaldybės administracijos, kitoje (civilinėje) byloje palaikančios žemės sklypų savininkų reikalavimą statinius nugriauti, pasitvirtintų, tai patvirtintų abejones dėl šališko ir nevisapusiško administracinio nusižengimo tyrimo. Apygardos teismas formaliai nurodė, kad žemės sklypų savininkų raštų niekas neginčija, todėl jais apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi. Toks teismo motyvas akivaizdžiai nepagrįstas, nes jokia ANK nuostata nenustato, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalėtų atskirame procese ginčyti kiekvieną byloje pateiktą rašytinį įrodymą (juolab pateiktą privataus juridinio asmens) ir kad, neinicijavus atskiro ginčo proceso dėl tokio įrodymo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai dėl rašytinio įrodymo neobjektyvumo, jį pateikusių asmenų suinteresuotumo galėtų būti vien šiuo pagrindu netiriami. 5.18. Šiame kontekste svarbu tai, kad tik po to, kai pareiškėjas, 2014 metais tapęs statinių savininku, inicijavo civilinę bylą dėl servituto statiniams prižiūrėti nustatymo, Palangos miesto savivaldybės administracija, dalyvaujanti minėtoje civilinėje byloje žemės sklypo savininkų pusėje ir palaikanti reikalavimą statinius nugriauti, pradėjo domėtis statinių nepriežiūra, nors šie buvo apleisti ir neprižiūrimi dar prieš R. B. juos įsigyjant iš ankstesnio savininko, kuris statinius valdė nuo 2004 metų net dešimt metų, tačiau tuo metu jokių aktyvių veiksmų dėl statinių nepriežiūros Institucija nesiėmė. 5.19. Administracinio nusižengimo byloje jau pripažinus advokatės atstovavimo pagrindimą tinkamu bei teikiant jai, kaip atstovei, pranešimus, adresuotus pareiškėjui R. B., po 2020 m. liepos 11 d. rašytinių paaiškinimų ir juose pateiktų prašymų pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, nuomonė dėl atstovavimo pagrindimo pasikeitė – 2020 m. liepos 20 d. advokatei buvo atsiųstas raštas, kuriuo ji buvo informuota, kad nebėra laikoma R. B. atstove, todėl duomenys jai nebebuvo pateikti.
Kodėl pareigūno pozicija dėl atstovavimo pasikeitė būtent po prašymo pateikti sprendimą, jo motyvus bei duomenis, kuriais remiantis buvo atmestas prašymas nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nėra žinoma (jokie motyvai nebuvo pateikti). 5.20. Atsižvelgdamas į tai, kad šaukimas atvykti Vilniuje gyvenančiam R. B. buvo atsiųstas likus vienai darbo dienai, o dėl R. B. atstovės jau anksčiau suplanuotos darbotvarkės ji negalėjo atvykti į 2020 m. liepos 13 d. nagrinėjimą, nes 2020 m. liepos 13 d. privalėjo dalyvauti kitoje byloje paskirtame teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teisme, jis prašė atidėti administracinio nusižengimo protokolo surašymą. Tačiau administracinio nusižengimo protokolo surašymo data nebuvo perkelta, dėl to R. B. teisės dalyvauti surašant administracinio nusižengimo protokolą, teikti paaiškinimus žodžiu bei turėti atstovą ir naudotis teisine advokato pagalba buvo nepagrįstai apribotos jau administracinio nusižengimo protokolo surašymo stadijoje. 5.21. Minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, vertinamos sistemiškai su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, papildomai pagrindžia abejones dėl šališko administracinio nusižengimo bylos proceso, trukdant pareiškėjui naudotis ANK 571 straipsnyje bei 577 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis teisėmis.
Teismai iš esmės to nevertino, apygardos teismas apsiribojo tik teiginiu, kad tai, jog pareiškėjas nutarimą ir apylinkės teismo nutartį apskundė, patvirtina, jog jis turėjo procesinę galimybę pasisakyti bei naudojosi advokato paslaugomis. Tokia pozicija neteisinga, nes taip būtų galima pateisinti bet kokį trukdymą asmeniui gintis, teikti paaiškinimus, naudotis kitomis jam suteikiamomis teisėmis būtent administracinio nusižengimo tyrimo metu. ANK įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės nėra deklaratyvaus pobūdžio, todėl jų pažeidimas turėjo būti tinkamai ir išsamiai įvertintas, tačiau teismai to nepadarė, bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, leidžiančių abejoti tyrimo objektyvumu ir išsamumu, visapusiškai ir išsamiai visų bylos įrodymų kontekste nevertino. 5.22.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 1975 m. vasario 21 d. sprendime byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70, konstatavo, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis procesinėmis garantijomis, pabrėžiant teisinės valstybės ir vengimo savavališkai demonstruoti valdžią principus, kuriais grindžiama didžioji Konvencijos dalis.
Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės, susijusios su neformaliu bendravimu tarp žemės sklypų savininkų bei institucijos, oficialiai palaikančios pastarųjų reikalavimą statinius nugriauti, leidžia manyti, jog pradėta administracine teisena pareiškėjui buvo siekiama daryti poveikį kitoje (civilinėje) byloje, kurioje jis siekia įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti teises į ginčo statinius, juos rekonstruojant ir prižiūrint, bet ne nugriaunant. Svarbu yra tai, kad minėtoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Plungės apylinkės teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytas ankstesnio teismo sprendimas dėl įpareigojimo statinius nugriauti. 5.23. Teismams nepateikus išsamaus pirmiau nurodytų argumentų dėl galimai šališko ir neobjektyvaus administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo vertinimo, pareiškėjas neturi pagrindo manyti, kad teismas išsamiai ištyrė jo bylą ir kad jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį buvo užtikrinta.
Šiame kontekste svarbu ir tai, kad ne tik administracinį nusižengimą nagrinėjusi institucija – Palangos miesto savivaldybės administracija, civilinėje byloje palaikydama žemės sklypų savininkų reikalavimą statinius nugriauti, yra išreiškusi oficialią poziciją dėl ginčo statinių nugriovimo, tokią poziciją buvo išreiškusi ir šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi apylinkės teismo teisėja 2017 m. gruodžio 29 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-39-995/2017, kuriuo R. B. buvo įpareigotas ginčo statinius nugriauti, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 685-826/2018 minėtas sprendimas buvo panaikintas, konstatavus, kad nebuvo atskleista bylos esmė. 5.24. Nagrinėjamu atveju Palangos miesto savivaldybės administracija pareiškėjui turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Tai išplaukia iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos (2006 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo) ir EŽTT praktikos (2020 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą, peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18).
6. Atsiliepimu Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo I. Š. prašo pareiškėjo prašymo netenkinti, apylinkės ir apygardos teismų nutartis ir Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimą palikti nepakeistus, prašomų išlaidų nepriteisti. I. Š. atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, tinkamai motyvuoti.
6.2. Institucija 2020 m. birželio 10 d., patikrinusi pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatė, kad neaptvertoje teritorijoje, esant laisvam priėjimui, buvo ilgą laiką neprižiūrimas ir iš išvaizdos apleistas pastatas. Pastato apžiūros metu užfiksuota, kad asbestinio stogo danga vietomis yra įlūžusi ir matomos angos stoge, dalis statinio langų yra apkalta OSB plokštėmis, kitų langų stiklai yra išdužę, įėjimuose durys nerakinamos arba išimtos, statinių sienų tinkas vietomis sueižėjęs arba nutrupėjęs, sienos apipieštos grafičiais. Iš patikrinimo metu darytų nuotraukų matyti, kad minėtas pastatas neatitinka estetinės statinio ir aplinkos išvaizdos reikalavimų, kaip tai nustatyta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T2-31 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7.10 punkte.
6.3. Dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo į Instituciją pareiškėjas buvo kviečiamas du kartus (2020 m. birželio 12 d. raštu – 2020 m. birželio 16 d. 14.00 val. ir 2020 m. liepos 9 d. raštu – 2020 m. liepos 13 d. 14.00 val.), tačiau nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. liepos 13 d. (per mėnesį laiko) neatvyko, nepateikė prašymo susipažinti su administracinio nusižengimo byla.
6.4. Aiškinantis bylos aplinkybes, kaip liudytojai buvo šaukiami atvykti žemės sklypų savininkai, kurių žemės sklypuose stovi apleistas pareiškėjui priklausantis pastatas. Institucijoje gauti žemės sklypų savininkų aiškinamieji raštai, registruoti Nr. VŠTS2-50 ir VŠTS2-51, kuriuose sklypų savininkai paneigė aplinkybę, kad pareiškėjas neturėjo galimybės prižiūrėti savo pastatą taip, kaip reikalaujama pagal Taisykles, jie nurodė, kad niekada neprieštaravo, jog pastato savininkai atliktų durų ir langų užkalimo darbus ar apleisto pastato estetinio vaizdo tvarkymo darbus tam, kad į avarinės būklės pastatą nepatektų tretieji asmenys, būtų išlaikyta estetinė pastato išvaizda.
6.5. Institucijos pareigūnams 2020 m. liepos 11 d. pakartotinai patikrinus pareiškėjui priklausantį pastatą, buvo nustatyta, kad nebuvo imtasi jokių priemonių pasirūpinti apleisto pastato estetine išvaizda, taip buvo pažeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.11 punkto reikalavimai.
6.6. Apylinkės teismas nurodė, kad Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla ir ši administracinio nusižengimo byla yra susijusios (dėl to paties pastato), tačiau šioje byloje sprendžiamas R. B. administracinės atsakomybės klausimas dėl Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo, t. y. jo kaip pastato savininko pareigos tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamuosius, gamybinius pastatus, kitos paskirties statinius, kad jie atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, būtų išlaikyta estetinė statinio ir jo aplinkos išvaizda, būtų išlaikytos nepažeistos trečiųjų asmenų teisės.
6.7. R. B. atstovė skundą iš esmės grindžia Institucijos rašte išdėstyto raginimo apimtimi (remontuoti, rekonstruoti, nugriauti). Svarbu tai, kad rašte nurodyta 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T2-31 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 11 d.) 7.10 punkto nuostata, nustatanti savininko pareigą tvarkyti ir prižiūrėti jam priklausančius statinius ir aplinką taip, kad būtų išlaikyta estetinė statinio ir jo aplinkos išvaizda, o ne Statybos įstatymo ar kitų statybos teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatos. Rašte taip pat nurodoma, kad pastato savininkas apie priimtus sprendimus turi informuoti Instituciją, tačiau nei raštu, nei telefonu R. B. į ją nesikreipė, jokios informacijos nepateikė.
6.8. R. B. neginčija, kad raštus gavo, tačiau nesikreipė į Instituciją su prašymu išaiškinti jam nustatytą įpareigojimų turinį. Tokio prašymo jis neteikė ir tada, kai buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme pareiškėjo atstovas nurodė, jog pastatas buvo apkaltas plokštėmis, tačiau jas nulupo, todėl, atstovo įsitikinimu, pareiškėjas nėra kaltas, kad institucijos, šiuo atveju policijos pareigūnai, nevykdo savo funkcijų. R. B. Institucijai nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl jo statinio naikinimo, įsibrovimo į jį ir pan. Tai patvirtina, kad R. B., būdamas pastato savininkas, nesiėmė visų veiksmų savo turtui apsaugoti. Pareigą rūpintis priklausančiu turtu turi visų pirma pastato savininkas, o ne teisėsaugos institucijos.
6.9. Reikšminga tai, kad 2019 m. birželio 17 d. pareiškėjui jau buvo taikyta analogiška administracinio poveikio priemonė administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 19101356897, pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį surašytas administracinio nusižengimo protokolas su įrašytu administraciniu nurodymu už to paties pastato nepriežiūrą. 2019 m. birželio 17 d. paskirtą baudą pareiškėjas sumokėjo, taip sutikdamas su pažeidimu, tačiau iš administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. 20116888478 surinktų duomenų akivaizdžiai matyti, kad nuo 2019 metų pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių pasirūpinti savo pastato priežiūra, kaip to reikalaujama pagal Taisykles. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas jau nuo 2019 metų žino, ko reikalauja Institucija (t. y. kad būtų sutvarkytas jam priklausantis turtas).
6.10. Kad pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis turėjo galimybę naudotis tinkamai, patvirtina ir tai, jog Institucijos priimtą nutarimą ir teismų sprendimus apskundė, turėjo procesinę galimybę pasisakyti dėl jam priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, naudojosi profesionalaus advokato paslaugomis, visi procesiniai dokumentai jam buvo įteikti laiku ir tinkamai.
6.11. Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad teismai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir nustatė, jog R. B. bauda paskirta teisėtai ir teisingai, todėl naikinti nutarimą ir teismų sprendimus nėra teisinio pagrindo.
6.12. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 104 straipsnio, 106 straipsnio 2 dalies nuostatas bei remtis apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika, sprendžiant klausimą dėl R. B. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes R. B. procese dalyvavo ne kaip nukentėjusysis, o kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. prašymas tenkintinas. Dėl ANK 366 straipsnio 2 dalies taikymo
8. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo materialiosios normos (ANK 366 straipsnio 2 dalies) taikymo pagrįsti.
9. Patikrinus nagrinėjamos bylos medžiagą, priimtus teismų sprendimus bei LITE- KO sistemos duomenis, turinčius reikšmės šiai bylai teisingai išspręsti, konstatuotina, kad teismų išvados dėl R. B. kaltės padarius ANK 366 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą yra nepagrįstos, nes R. B. veiksmuose nėra aptariamo administracinio nusižengimo sudėties būtinojo požymio – tyčios.
10. ANK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmeniui kyla administracinė atsakomybė už pakartotinį minėtų taisyklių pažeidimą. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, nukreipianti į tvarkymo ir švaros taisykles, nustatytas atitinkamoje savivaldybėje, todėl, asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, administraciniame kaltinime būtina nurodyti konkretų punktą, kurį traukiamas atsakomybėn asmuo pažeidė.
11. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T2-31 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 11 d.) 7.10 punkte nustatyta, kad asmenys privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką – tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamuosius, gamybinius pastatus, kitos paskirties statinius ir jų aplinką, žemės sklypus taip, kad žemės sklypo bei patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetinė statinio ir jo aplinkos išvaizda, būtų išlaikytos nepažeistos trečiųjų asmenų teisės. Naujos redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. birželio 11 d., Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.11 punkte asmenims nustatyta analogiška pareiga tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamuosius, gamybinius pastatus, kitos paskirties statinius, kad jie atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda, būtų išlaikytos nepažeistos trečiųjų asmenų teisės.
12. Iš bylos duomenų matyti, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams 2020 m. gegužės 10 d. patikrinus iš išorės pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)), esantį žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuota, kad pastato stogo asbestinė danga vietomis įlūžusi, stoge matomos angos, dalis langų apkalta OSB plokštėmis, kitų langų stiklai išdužę, įėjimuose durys nerakinamos arba išimtos, statinio sienų tinkas vietomis sueižėjęs arba nutrupėjęs, sienos apipieštos grafičiais.
13. Palangos miesto savivaldybės administracija 2020 m. gegužės 18 d. elektroniniu paštu išsiuntė raštą Nr. (19.2.)J1-390 patikrinto pastato savininkui R. B., informuodama jį, kad jam priklausantys statiniai neatitinka estetinės statinių ir aplinkos išvaizdos reikalavimų, nustatytų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse, ir tai yra pažeidimas, už kurį ANK 366 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė, todėl R. B. raginamas iki 2020 m. gegužės 31 d. sutvarkyti statinius: nedelsdamas imtis priemonių statiniui suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti; apie priimtus sprendimus raštu informuoti Palangos miesto administraciją.
14. Patikrinus minėtą pastatą 2020 m. birželio 9 d. ir nustačius, kad iki Palangos miesto savivaldybės administracijos rašte Nr. (19.2.)J1-390 nurodyto termino (iki 2020 m. gegužės 31 d.) R. B. nesiėmė priemonių pasirūpinti galimai avarinės būklės pastatu, dėl R. B. buvo pradėta administracinė teisena, 2020 m. liepos 13 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir administracinio nusižengimo byloje 2020 m. liepos 30 d. priimtas nutarimas, kuriuo R. B. pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda.
15. Minėtu nutarimu R. B. nubaustas pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį už tai, kad po Palangos miesto savivaldybės administracijos rašytinio 2020 m. gegužės 18 d. pranešimo Nr. (19.2.)J1-390, iki nustatyto termino (2020 m. gegužės 31 d.) ir po šio termino nesiėmė priemonių pasirūpinti nuosavybės teise valdomu galimai avarinės būklės gyvenamosios paskirties pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), kaip to reikalaujama pagal Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisykles. Taip R. B. pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T2-31 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7.10 punktą ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. T2-131 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.11 punktą.
16. Tokį administracinį kaltinimą R. B. pripažino bei surinkta bylos medžiaga savo nutartyse patvirtino apylinkės ir apygardos teismai.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
18. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad valstybės vykdomas persekiojimas yra galimas tik už veikas, kurios aiškiai apibrėžtos įstatyme, nes to reikalauja nullum crimen sine lege (nėra nusikaltimo be įstatymo) principas. Todėl kaltinant asmenį tyčiniu įstatymu uždraustos veikos padarymu būtina įrodyti, kad asmuo suvokė savo vykdomos veikos neteisėtumą ir tikslingai siekė veikti uždraustu būdu.
19. Vertinant nusikalstamos veikos (administracinio nusižengimo) sudėties požymių turinį, nepakanka vien baudžiamojo (administracinio teisės pažeidimo) įstatymo specialiosios dalies straipsnio dispozicijos. Pažymima, kad ne visi sudėties požymiai atskleidžiami specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, o ir atskleistų požymių turinį dažnai turi vertinti ar išaiškinti kompetentinga institucija. Tai taikytina ir šioje byloje susidariusiai situacijai. Atitinkamai teisės pažeidimo požymiams keliamas, be kita ko, ir reikalavimas, kad požymis būtų nustatytas įstatymo ar išplauktų iš įstatymo aiškinimo, kaip akcentuoja ir nullum crimen sine lege principo atšaka – nullum crimen sine lege certa (nusikalstama veika ir dėl jos padarymo kylantys padariniai privalo būti maksimaliai aiškiai ir tiksliai aprašyti įstatyme).
Bendriausiu požiūriu pastarasis principas reiškia, kad teisės pažeidimo požymiai įstatyme turi būti tiksliai ir aiškiai apibrėžti. Šis principas perteikiamas ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto, kuris yra ratifikuotas Lietuvos Respublikos Seimo, 22 straipsnio 2 dalyje: „Nusikaltimo sąvoka aiškinama labai tiksliai, nesivadovaujant jokia analogija. Iškilus neaiškumui, sąvoka aiškinama tiriamojo, kaltinamojo ar nuteistojo naudai.“ Taigi pagrindiniai nullum crimen sine lege certa principo elementai yra teisės pažeidimo sudėties požymių tikslumas ir aiškumas (apibrėžtumas, vienareikšmiškumas). Aiškumo ir tikslumo elementų svarba tiek visoje baudžiamojoje teisėje, administracinėje teisėje, tiek tiriant nusikalstamos veikos, administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius yra labai didelė.
Pirma, be tikslumo ir aiškumo teisė praranda nuspėjamumą. Antra, tik išleidusi aiškią ir tikslią normą, suprantamą visuomenei, valdžia gali tikėtis iš visuomenės reikalaujamo elgesio ir t. t. Kaip minėta, atskleidžiant požymių turinį, priklausomai nuo nusikalstamos veikos (administracinio teisės pažeidimo) sudėties ypatumų, didelę reikšmę turi ir kompetentingų institucijų pateikti požymių turinio aiškinimai, nagrinėjamu atveju apie veikos teisėtumą ir jos teisėtą vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-1073/2020).
20. Bylos medžiaga bei ją analizuojantys teismų sprendimai rodo aptartų aiškumo elementų trūkumą. Kaip minėta, 2013 m. sausio 31 d. redakcijos Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7.10 punkte ir 2020 m. birželio 11 d. redakcijos Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.11 punkte asmenims nustatyta pareiga tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamuosius, gamybinius pastatus, kitos paskirties statinius, kad jie atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetinė statinio ir jo aplinkos išvaizda, būtų išlaikytos nepažeistos trečiųjų asmenų teisės. Tuo tarpu reikalavime buvo suformuluotas raginimas nedelsiant imtis priemonių statiniui suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti (Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 18 d. raštas Nr. (19.2.)J1- 390). Savo nutartyje apygardos teismas nurodė, kad pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovų paaiškinimus reikalavimas išlaikyti estetinę statinio ir aplinkos išvaizdą reiškia užkalti ar kitaip užsandarinti angas, per kurias gali patekti benamiai.
Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek teismai, tiek Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovai netinkamai aiškino rašte suformuluotą raginimą (reikalavimą) bei, be kita ko, pernelyg siaurai aiškino Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatas. Tiek pagal 2013 m. sausio 31 d. redakcijos Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7.10 punkto, tiek pagal 2020 m. birželio 11 d. redakcijos Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 8.11 punkto nuostatas saugomos ne tik pašalinių asmenų, bet ir sklypų savininkų bei kitų asmenų teisės, beje, dėl kurių vyksta ginčas civilinio proceso tvarka.
21. Iš „Liteko“ informacinės sistemos duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-383-549/2020 pagal ieškovų R. B. ir O. A. ieškinį atsakovams A. Č., UAB „K“, UAB „A“ ir AB „DS“ dėl servitutų nustatymo bei kompensacijų priteisimo ir atsakovų A. Č., UAB „K“, UAB „A“ ir AB „DS“ priešieškinį ieškovams R. B. ir O. A., kuriuo alternatyviais reikalavimais prašoma pripažinti sandorius, kuriais įgytas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), (dėl kurio nepriežiūros surašytas administracinio nusižengimo protokolas) ir kiti statiniai, niekiniais ir negaliojančiais bei pripažinti atsakovams šiuos statinius bendrąja daline nuosavybe arba, netenkinus pirmojo reikalavimo, įpareigoti ieškovus minėtus statinius nugriauti.
22. Apygardos teismas sutiko su R. B. apeliacinio skundo argumentais, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (19.2.) J1-390 jis buvo raginamas iki 2020 m. gegužės 31 d. sutvarkyti nuosavybės teise priklausantį statinį – nedelsiant imtis priemonių, siekiant statinį suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti, tačiau pritarė apylinkės teismo konstatavimui, kad šie įpareigojimai nesusiję su Statybos įstatymo ar kitų statybos teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatomis, argumentuodamas tuo, jog šiame rašte nurodoma 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T2-31 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (iki 2020 m. birželio 11 d. galiojusi redakcija) 7.10 punkto nuostata.
23. Kaip minėta, teisėjų kolegija nesutinka su tokiu teismų argumentavimu. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 18 d. rašto Nr. (19.2.) J1-390 turinys patvirtina, kad R. B. buvo įpareigotas nedelsiant (iki 2020 m. gegužės 31 d.) imtis priemonių statiniams suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti, o 2020 m. birželio 9 d. atlikus pakartotinį patikrinimą ir nustačius, kad po minėtame rašte nurodyto termino situacija nepasikeitė, už šių įpareigojimų nevykdymą 2020 m. liepos 13 d. R. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o 2020 m. liepos 30 d. – nutarimas, kuriuo už ANK 366 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, t. y. už Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, kai po gauto savivaldybės rašytinio pranešimo Nr. (19.2.)J1- 390 iki jame nustatyto termino (2020 m. gegužės 31 d.) ir po termino nebuvo imtasi priemonių pasirūpinti nuosavybės teise valdomu galimai avarinės būklės gyvenamosios paskirties pastatu, R. B. buvo nubaustas administracine tvarka.
Tokie suformuluoti reikalavimai savo turiniu prieštarauja tiek Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatoms, už kurių pažeidimą R. B. buvo nubaustas, tiek ir įstatymo reikalavimų įgyvendinimo realumo principams, elementariems protingumo kriterijams – Palangos miesto savivaldybės administracijos reikalavimas per 14 dienų terminą įvykdyti pastato rekonstrukcijos, griovimo ar remonto darbus realiai negalėjo būti įvykdytas, nes pagal Statybos įstatymą tokiems darbams atlikti reikalingi statybos priežiūrą vykdančių institucijų leidimai. Jau vien ši aplinkybė patvirtina kaltės R. B. veiksmuose nebuvimą.
24. Be to, R. B. kaltės turiniui atskleisti yra reikšmingos ir kitos aplinkybės. R. B. viso bylos proceso metu teigė, kad, įsigijęs statinius (2014 m. spalio 9 d.), kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl specialiųjų projektavimo sąlygų pastatų rekonstrukcijai ir 2016 m. kovo 14 d. atsakyme jam buvo išaiškinta, kad jis, kaip pastatų savininkas, gali rekonstruoti statinius, tik reikalingas sklypų savininkų, ant kurių žemės stovi jam priklausantys statiniai, sutikimas. Sklypų savininkams nesutikus ne ginčo tvarka nustatyti statinių naudojimosi servitutą, R. B. kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo, būtino, kad statiniai galėtų būti rekonstruojami; civiliniai ginčai šiuo klausimu iki šiol neišspręsti. Taigi ir dėl šių priežasčių R. B. negalėjo įvykdyti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 18 d. rašte Nr. (19.2.)J1-390 nurodytų reikalavimų.
25. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad R. B. veiksmuose nėra ANK 366 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties būtinojo požymio – kaltės. Teismai, palikdami galioti Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimą, kuriuo R. B. nubaustas pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį, priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės ir apygardos teismų nutartys, Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimas naikintini ir administracinio nusižengimo teisena R. B. nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu. Priimant tokį sprendimą, kiti R. B. prašyme nurodyti argumentai dėl netinkamo materialiosios teisės normos taikymo ir proceso teisės normų pažeidimų nebėra aktualūs, todėl paliekami nenagrinėti. Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
26. Pareiškėjas R. B. prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas advokatės R. Menčikovskytės teisinėms paslaugoms apmokėti, jas sudaro 800 Eur už prašymo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui surašymą, taip pat 600 Eur už apeliacinio skundo apygardos teismui parengimą; šias išlaidas priteisti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos.
27. Prie prašymo pateiktas 2021 m. vasario 23 d. pinigų priėmimo kvitas (serija LAT, Nr. 1053015) ir byloje esantis 2020 m. lapkričio 2 d. pinigų mokėjimo kvitas (serija LAT, Nr. 1053011) patvirtina, kad pareiškėjas R. B. sumokėjo advokatei R. Menčikovskytei atitinkamai 800 Eur ir 600 Eur už suteiktas teisines paslaugas – prašymo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir apeliacinio skundo apygardos teismui surašymą.
28. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Nors BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, nėra nustatyta, kaip asmeniui apmokamos turėtos išlaidos advokato paslaugoms, kai šis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra išteisinamas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021), remiantis Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“, kuriuo pripažinta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ir kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat nustatyta, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) yra Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, o įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, sprendžiant konkrečioje byloje pareiškėjo patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą pagal ANK 666 straipsnį, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi.
29. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija tenkina R. B. prašymą ir naikina apylinkės bei apygardos teismų nutartis, Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. B. nutraukia ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, R. B. prašymas priteisti 1400 Eur bylinėjimosi išlaidas tenkintinas. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos proceso išlaidos priteistinos iš valstybės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu, 666 straipsniu, n u t a r i a :
Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2020 m. liepos 30 d. nutarimą, Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį dėl R. B. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnio 2 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną R. B. nutraukti. Priteisti R. B. iš valstybės 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus Eur) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.