LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 23 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo Jono Čebelio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. administracinio nusižengimo byloje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarimu V. Š. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta 1000 Eur bauda su transporto priemonės „Peugeot Boxer“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimu.
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) prašymas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarimu paskirtą transporto priemonės – automobilio „Peugeot Boxer“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą į konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ir iš V. Š. išieškoti 1010 Eur atmestas.
3. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis palikta nepakeista, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirasis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Čebelio prašymas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teisiniai argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį ir priimti naują nutartį: paskirtą transporto priemonės – automobilio „Peugeot Boxer“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą pakeisti į konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ir iš V. Š. išieškoti 1010 Eur. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią administracinio nusižengimo bylą, padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus – netinkamai taikė ANK 22 straipsnio, 27 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 29 straipsnio 5 dalies nuostatas.
5.2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra institucija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka apskaito valstybės nuosavybėn perduotiną konfiskuotą turtą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 692 straipsnį teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, 1 punktą, konfiskuotas turtas yra priverstinai ir neatlygintinai už padarytus teisės pažeidimus valstybės nuosavybėn paimtas daiktas (jo dalis) ar kitas turtas, kuris buvo teisės pažeidimą padariusio asmens nuosavybė arba turi būti konfiskuotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, nors ir nėra teisės pažeidimą padariusio asmens nuosavybė. Taigi, kai konfiskuojamas turtas, jis pereina valstybės nuosavybei, todėl iš jo pardavimo gautos lėšos turi būti įskaitomos į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą.
5.3. ANK 29 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jei konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
5.4. VMI gavo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarimą, kuriuo iš V. Š. konfiskuotas automobilis „Peugeot Boxer“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. sausio 27 d. pranešimą dėl transporto priemonės konfiskavimo, kuriame nurodyta, kad automobilio pateikti negalima, nes jo buvimo vieta nežinoma. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad konfiskuotos transporto priemonės negalima paimti, ji priklauso tretiesiems asmenims, todėl, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo iš V. Š.
5.5. Teismas, atmesdamas VMI prašymą dėl turto konfiskavimo pakeitimo į jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, nurodė, kad ANK 29 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo, kaip administracinio poveikio priemonės, skyrimą kartu su nuobauda ir gali būti taikomas nutarimo priėmimo metu, tačiau jis negali būti taikomas sprendimo vykdymo procese. Nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonė jau yra paskirta, nutarimas įsiteisėjęs ir pateiktas vykdyti. Minėtas ANK straipsnis taip pat neaptaria teismo procesinio sprendimo vykdymo stadijoje galimų atvejų dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – pakeitimo.
5.6. Nuo 2020 m. sausio 1 d. priėmus ANK 29 ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2665 buvo ištaisyta teisės spraga, dėl kurios ANK iki tol nebuvo nustatyta galimybės išieškoti konfiskuotino turto vertę pinigais. Konfiskuotino turto vertės išieškojimas yra galimas ne visais atvejais, tam yra nustatytos atitinkamos alternatyvios sąlygos ANK 29 straipsnio 5 dalyje (pvz., kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims; konfiskuotino turto negalima paimti dėl kitų priežasčių). ANK 29 straipsnio 5 dalyje nėra išimčių, kad administracinio poveikio priemonės – konfiskavimo – pakeitimas negali būti sprendžiamas transporto priemonės konfiskavimo vykdymo metu. Galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertę sietina tik su nurodytų sąlygų (sąlygos) buvimu.
5.7. Administracinės nuobaudos paskirčiai (ANK 22 straipsnio 2 dalis) įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės, iš jų – ir turto konfiskavimas (ANK 27 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Transporto priemonės vertės išieškojimas iš V. Š. atitinka tiek administracinio poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek turto konfiskavimo proporcingumo principą. Teismams priėmus ginčijamus sprendimus, susidaro situacija, kai dėl pritaikytos administracinio poveikio priemonės administracinį nusižengimą padaręs asmuo nepatiria jokių neigiamų padarinių, turto konfiskavimas netenka prasmės, o tai, be kita ko, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Čebelio prašymas atmestinas. Dėl ANK 29 straipsnio taikymo
7. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią administracinio nusižengimo bylą, padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus – netinkamai taikė ANK 22 straipsnio, 27 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 29 straipsnio 5 dalies nuostatas.
8. ANK 22 straipsnyje yra pateikta administracinės nuobaudos sąvoka ir išdėstyti jos paskirties tikslai, todėl šios normos konkrečiai nesusijusios su nagrinėjamu atnaujintoje byloje paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – pakeitimu į konfiskuojamo turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Dėl ANK 27 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažymėtina, kad šio straipsnio pirma dalis turi tik penkis punktus, o ne septynis, kaip nurodo pareiškėjas. Iš prašymo galima suprasti, kad turėta omenyje šio straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nurodyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su nuobauda gali būti skiriama viena iš poveikio priemonių – turto konfiskavimas. Ši įstatymo nuostata ne tik apibrėžia poveikio priemonės paskirtį – padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus, tačiau pažymi ir proceso stadiją – skyrimą kartu su nuobauda, todėl nepritartina prašyme pareiškėjo dėstomai pozicijai.
9. ANK 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Pareiškėjas šį ANK 29 straipsnio, nustatančio turto, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veiklos rezultatas, konfiskavimą, normos fragmentą pateikia kaip ginčijamo klausimo sprendimo būdą, tam tikrais atvejais nedraudžiantį pakeisti turto konfiskavimo išieškotina pinigų suma. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi ANK 29 straipsnio 1 dalyje, kaip ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pakartojama, kad turto konfiskavimas, kartu ir atvejai, kai išieškoma konfiskuojamo turto vertę atitinkanti pinigų suma, yra skiriamas kartu su administracine nuobauda, t. y. teismui priimant teismo baigiamąjį aktą.
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2195- 358/2019, V. Š. paskirta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės „Peugeot Boxer“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas.
11. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismo nutarimas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 1 d., todėl jis turi būti vykdomas. Šio sprendimo vykdymo stadijoje, kai buvo pateiktas reikalavimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. Š. dėl turto perdavimo, jis informavo, kad transporto priemonės neturi, ją grąžino savininkei UAB „A“. Transporto priemonės savininkei UAB „A“ dėl konfiskuotos transporto priemonės perdavimo suderinimo pranešimai nebuvo įteikti. Iki 2020 m. liepos 24 d. (prašymo surašymo diena) konfiskuota transporto priemonė VMI neperduota. Tai reiškia, kad V. Š. paskirta administracinė nuobauda kartu su administracinio poveikio priemone yra perduota vykdyti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas teisme yra pasibaigęs ir klausimai, susiję su paskirtos nuobaudos bei poveikio priemonės vykdymu, yra reguliuojami ANK XL skyriaus normomis, nustatančiomis nutarimų, nutarčių administracinių nusižengimų bylose ir administracinių nurodymų vykdymą.
12. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė teisingas išvadas ir pagrįstai nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog V. Š. administracinį nusižengimą padarė pasinaudojęs ne sau nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta pakankamai aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti turto konfiskavimą ne pažeidėjui priklausančio turto atžvilgiu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta duomenų apie tai, kad automobilis yra paslėptas, ar nustatyta kitų priežasčių, kodėl jo nebūtų galima konfiskuoti, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, neturėjo pagrindo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos. Teismai teisingai nurodė, kad turto konfiskavimo vykdymas turi būti atliekamas remiantis ANK 687 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad ANK 687 straipsnyje nenurodyta alternatyvų pakeisti konfiskuotino turto, kuris buvo nusikaltimo padarymo įrankis, priemonė, dalykas ar uždraustos veiklos rezultatas, vertę atitinkančia pinigų suma. Vadovavimasis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, kaip prašoma pareiškėjo prašyme, prieštarautų įstatymo reikalavimams, nes tai būtų įsiteisėjusio teismo sprendimo revizavimas, pakeičiant paskirtą administracinio poveikio priemonę. ANK XL skyriuje yra nustatyti atvejai, kai paskirta nuobauda gali būti pakeičiama kita nuobaudos rūšimi ar nustatomi kitokie paskirtos nuobaudos vykdymo terminai (ANK 675 straipsnis). ANK 687 straipsnyje tokių atvejų nenurodyta.
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 10 punkte, 4.67 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisė įgyjama konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą). Kadangi turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (ANK 29 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad konfiskuotas turtas nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento tampa valstybės nuosavybe. Valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuotą turtą atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis), kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CPK 691, 692 straipsniai).
Toks teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad šiuo atveju prašymą pateikusi institucija ir yra konfiskuoto daikto savininkė ir įgijo visas su juo susijusias teises, o UAB „A“ neteko daiktinių teisių į šį turtą. Taigi, nustačius aplinkybes, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip konfiskuoto daikto savininkė, prarado turtą dėl nesąžiningų asmenų veiksmų, ji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo iš kaltų asmenų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) ANK 603 straipsnyje nustatyto reikalavimo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims, nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 431 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
Palikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį nepakeistas.