LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 24 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo Aido Jakimavičiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija, Departamentas) vyriausiojo specialisto 2021 m. spalio 12 d. nutarimu R. B. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 269 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Nutarimas priimtas dėl to, kad 2020 m. spalio 22 d. nustatyta, jog UAB „S“ Užtvankos g. 1A, Vilniuje, vykdydama vandens lygių svyravimų matavimus Rokantiškių tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe, neužtikrina, kad matavimų duomenys realiu laiku būtų viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu, be to, matavimų duomenys nėra viešai prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus, UAB „S“ neteikia ir (ar) nepatikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodų į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, taip UAB „S“ direktorius R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1997 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 109 patvirtintų Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) (toliau – ir Taisyklės) 42.1 punkto ir 421 punkto reikalavimus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 225 Eur bauda.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi R. B. skundas atmestas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarimu tenkintas R. B. atstovo advokato Nerijaus Katiliaus apeliacinis skundas, panaikinti Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis ir administracinio nusižengimo teisena R. B. nutraukta.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. birželio 20 d. nutartimi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo A. Jakimavičiaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2021 m. spalio 12 d. nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šioje byloje teisinių priemonių panaudojimo teisėtumas bei pagrįstumas nekelia abejonių, taigi Taisyklių 42.1 ir 421 punktų pažeidimai nustatyti ir įvertinti pagrįstai ir tinkamai, tačiau šiuo atveju, teismo nuomone, tiek paskiriant ANK 269 straipsnio 1 dalyje nurodytą nuobaudą UAB „S“ vadovui R. B., tiek taikant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje nurodytas ekonomines sankcijas UAB „S“, teisinės pasekmės iš esmės yra taikomos tam pačiam subjektui – juridiniam asmeniui UAB „S“, nes juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus ir kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos. Šis teismas, nustatęs, kad už Taisyklių 42.1 ir 421 punktų nevykdymą ekonominė sankcija jau buvo paskirta 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimu ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimu, nepagrįstai padarė išvadą, kad Departamentas turėjo taikyti sankcijas tik pagal vieną iš šių teisės normų – arba pagal ANK 269 straipsnio 1 dalį, arba pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalį.
5.2. UAB „S“ Departamento 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. J47-242/2021 yra paskirta ekonominė sankcija pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1223- 331/2022 atmetė UAB „S“ skundą ir paliko galioti nurodytą Departamento nutarimą. Tačiau UAB „S“ dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir ši byla nėra išnagrinėta. Dėl to Departamento 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. J47-242/2021, kuriuo UAB „S“ yra paskirta ekonominė sankcija pagal Aplinkos apsaugos įstatymą, dar neįsiteisėjo. Taigi, tikėtina, kad gali susidaryti situacija, kai dėl akivaizdaus pažeidimo padarymo nebus nubaustas nei fizinis, nei juridinis asmuo.
5.3. Net jei UAB „S“ ir būtų nubausta už Taisyklių nuostatų pažeidimą, tai nebūtų kliūtis patraukti įmonės direktorių R. B. administracinėn atsakomybėn už Taisyklių pažeidimą ANK nustatyta tvarka.
5.4. Bendroji taisyklė yra tokia, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad fizinis ir juridinis asmenys yra skirtingi savarankiški subjektai ir paprastai jų atsakomybės tapatinti negalima. Pareiškėjas pateikia teismų praktiką, kuri pagrindžia jo nurodytą teiginį.
5.5. UAB „S“, kaip juridinis asmuo, ir jos akcininkų pasirinktas vadovauti šiam juridiniam asmeniui R. B. nėra tapatūs, t. y., skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo, arba atvirkščiai. Todėl, pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamoje byloje non bis in idem (negalima bausti du kartus už tą patį teisės pažeidimą) principas nepažeistas.
6. R. B., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovas advokatas N. Katilius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo prašymą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Baudimas antrą kartą nebūtinai turi būti pasibaigęs asmens nuteisimu, pagrįstu galutiniu sprendimu. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas draudimas, kad asmuo nebūtų antrą kartą net persekiojamas ar teisiamas baudžiamąja tvarka. Teismų praktikoje konstatuota, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 8 punkte nurodyta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, o pradėtą teiseną nutraukti, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla. Ši ATPK nuostata draudžia traukti asmenį atsakomybėn du kartus už tą patį.
6.2. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tapatus klausimas yra nagrinėjamas keliose skirtingose teisenose, todėl nustatęs, kad kitame teisme yra išnagrinėta byla dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pagrįstai nusprendė, kad administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta. Situacija, kai R. B. skiriama sankcija administracinio nusižengimo byloje, o kitame teisme yra nagrinėjama byla dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neabejotinai kvalifikuotina kaip pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo bylą.
6.3. Nors juridinis asmuo laikytinas savarankišku teisinių santykių subjektu, tačiau pažymėtina, kad juridinio asmens, kaip savarankiško teisinių santykių subjekto, specifiškumą lemia tai, jog jis, turėdamas savarankišką struktūrą, teisnumą ir veiksnumą, t. y. būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis yra per fizinius asmenis (vadovą, įgaliotą atstovą ir pan.). Vadinasi, juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir be šių veiklos apskritai ji būtų neįmanoma.
6.4. Nagrinėjamu atveju bendrovė savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus ir kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pati įstatyme negali padaryti uždraustos veikos. Atitinkamai 2020 m. spalio 22 d. patikrinimo akte Nr. PA65-126 nurodyti pažeidimai būtent ir pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, dėl to laikytina, kad, skiriant bendrovei ekonominę sankciją pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalį bei R. B. baudą pagal ANK 269 straipsnio 1 dalį, teisinės pasekmės iš esmės yra taikomos tam pačiam subjektui – bendrovei.
6.5. Bendrovės tariamai padarytą pažeidimą Departamentas nepagrįstai įvertino kaip administracinį nusižengimą, jį inkriminuodamas R. B. ANK nustatyta tvarka, nors ANK 269 straipsnio 1 dalyje net nėra reglamentuota, kad bauda gali būti skiriama ir juridinio asmens vadovui. Taip buvo pažeisti proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai, kai Departamentas paskyrė baudas ne tik bendrovei, bet ir R. B. pagal dvi skirtingas teisenas – tiek administracinę teiseną, tiek ir administracinio nusižengimo teiseną, nors tiek juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J47-242/2021/J01 surašytame nutarime (administracinėje byloje Nr. eI3-1223-331/2022), tiek šioje byloje pareiškėjui surašytame nutarime buvo nurodytas pažeidimas iš esmės dėl to paties teisės akto įgyvendinimo.
6.6. Apygardos teismas tinkamai taikė ir aiškino non bis in idem principą, pagrįstai nusprendė egzistuojant pagrindą administracinio nusižengimo bylą nutraukti, dėl to skundžiamas Vilniaus apygardos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas ir nėra pagrindo jį naikinti.
6.7. R. B. atstovas advokatas atsiliepime taip pat pateikia argumentus, kurie susiję su ANK 269 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimu. Advokatas argumentuoja, kad R. B. veiksmuose nėra aptariamo administracinio nusižengimo sudėties požymių, ir teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tikrindamas apeliacinės instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, turėtų įvertinti ne tik principo non bis in idem taikymą, bet, jeigu būtų pritarta pareiškėjo argumentams dėl nepagrįsto jo taikymo, ir R. B. kaltės turinį pagal ANK 269 straipsnio 1 dalį.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymas tenkintinas iš dalies. Dėl dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principo
8. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar nepažeidžiamas non bis in idem principas situacijoje, kai už tą patį teisės pažeidimą administracinėn atsakomybėn fizinis asmuo patraukiamas pagal atitinkamą ANK straipsnį administracinių nusižengimų teisenos tvarka, o juridinis asmuo – pagal specialųjį įstatymą administracinio proceso tvarka.
9. ANK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė asmeniui už tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimą. Už tų pačių taisyklių pažeidimą Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnyje nustatyta juridinių asmenų atsakomybė („Juridinių asmenų atsakomybė už tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimą“). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1997 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 109 patvirtintų Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) šioje byloje aktualių 42.1 ir 421 punktų reikalavimus: jei prie tvenkinio ar patvenkto ežero įrengta HE, jos Savininkai privalo užtikrinti, kad: vandens lygiai tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu. Duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus. Šie duomenys pateikiami pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą (punktas 42.1); HE Savininkai pateikia ir (ar) patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje (punktas 421).
10. Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kai Institucijai 2020 m. spalio 22 d. atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad UAB „S“ (HE savininkė, įmonės direktorius R. B.) pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1997 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 109 patvirtintų Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) 42.1 ir 421 punktų reikalavimus, nes, vykdydama vandens lygių svyravimų matavimus Rokantiškių tvenkinyje ir jo žemutiniame bjefe, neužtikrina, kad matavimų duomenys realiu laiku būtų viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu, be to, matavimų duomenys nėra viešai prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus, UAB „S“ neteikia ir (ar) nepatikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodos į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis.
11. Pirmiau nurodyto patikrinimo akto pagrindu buvo surašytas protokolas ir 2021 m. rugsėjo 14 d. priimtas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimas „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“, kuriuo UAB „S“ pripažinta kalta padariusi pažeidimą, nurodytą Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 675 Eur bauda.
12. UAB „S“ direktoriui R. B. jau minėto Institucijos 2020 m. spalio 22 d. patikrinimo akto pagrindu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2021 m. spalio 12 d. nutarimu jis nubaustas pagal ANK 269 straipsnio 1 dalį už Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1997 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 109 patvirtintų Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) 42.1 ir 421 punktų pažeidimus.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi R. B. skundas atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarimu R. B. atstovo advokato N. Katiliaus apeliacinis skundas patenkintas ir Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinti, o administracinio nusižengimo teisena R. B. nutraukta, nustačius dvigubo baudimo draudimo principo (non bis in idem) pažeidimą. Pareiškėjas ginčija šį apygardos teismo sprendimą teigdamas, kad nebuvo pažeistas non bis in idem principas.
14. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką administraciniai nusižengimai pripažįstami baudžiamosios prigimties pažeidimais ir be jokių išimčių patenka į non bis in idem principo veikimo sritį. Kartu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, jog konstitucinis draudimo persekioti ir bausti už tą patį teisės pažeidimą principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimas).
15. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R(91)1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe yra įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą arba išteisintas.
16. ANK 591 straipsnio 8 punkte atitinkamai nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn.
17. Pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis pirmiau nurodytas reikalavimas, draudžiantis bausti asmenį dukart už tą patį teisės pažeidimą (lot. non bis in idem), kaip yra nurodęs Konstitucinis Teismas, savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas non bis in idem, be kita ko, reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas, tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (2017 m. kovo 15 d. nutarimas).
18. Taigi tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas dvigubo asmens nubaudimo draudimas nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės.
19. Šiame kontekste aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje taip pat nuosekliai aiškinama, kad skirtingų teisinės atsakomybės rūšių taikymas asmeniui už padarytą neteisėtą veiką nėra konstitucinio principo non bis in idem pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-858-1083/2010, eA-356-415/2018, A-868-261/2018, eA- 411-492/2022, eA-562-662/2022). Šio teismo praktikoje pabrėžiama, kad konstitucinis non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Taigi, sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos, tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas).
Be to, asmens ir neteisėtos veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai: sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmuo ir neteisėta veika buvo tapatūs, turi būti įvertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-15-39/2005, nutartys administracinėse bylose Nr. A-858-1083/2010, A-822-1016/2011, eA-562-662/2022).
20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, be kita ko, ir tai, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-822-1016/2011, eA- 3453-629/2019, eA-666-525/2020). Situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau, byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar, skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-822-1016/2011, e-21-624/2021, eA-513-492/2021, eA-411-492/2022). Kartu pažymima, kad bausmės, administracinės nuobaudos ar ekonominės sankcijos paskirtis sietina su pažeidėjo nubaudimu bei bendrąja ir specialiąja prevencija.
Tiek nubaudimo elementas, tiek ir specialioji prevencija yra nukreipti į pažeidėjo valią, todėl svarbu nustatyti, ar fizinio ir juridinio asmens valia yra vieninga. Už tą pačią veiką patraukti atsakomybėn fizinis ir juridinis asmuo turi turėti skirtingas ir savarankiškas valias. Kita svarbi teisinė aplinkybė sietina su paskirtos ekonominės sankcijos (baudos) poveikiu traukiamų atsakomybėn fizinio asmens ir juridinio asmens nuosavybei. Siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, turi būti konstatuota, kad turtinių sankcijų taikymo neigiami padariniai nepaveikia ir negali paveikti vieno ir to paties asmens nuosavybės. Priešingu atveju asmuo, pakartotinai patiriantis neigiamo pobūdžio turtinius padarinius, būtų pripažintas baudžiamu antrą kartą. Abi nurodytos sąlygos (skirtingos traukiamų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmens valios egzistavimas, taip pat turtinio pobūdžio sankcijos poveikis skirtingų subjektų nuosavybei) yra būtinos.
Nustačius patrauktų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmenų valios tapatumą arba nustačius, kad dvigubo nubaudimo atvejais neigiami teisiniai sankcijų taikymo padariniai tenka vienam asmeniui, privalu konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, ir tokia situacija turi būti taisoma panaikinant vieną iš paskirtų sankcijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-858-1168/2010, A-822-1016/2011).
21. Non bis in idem principo pažeidimo kontekste sprendžiant juridinio asmens ir fizinio asmens (juridinio asmens direktoriaus) kaip subjektų tapatumo klausimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles sau nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Taigi teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eA-178-520/2022, A-344-502/2022). Tais atvejais, kai institucijos nutarimu nuobauda – ekonominė sankcija – už padarytą teisės pažeidimą pagal specialųjį įstatymą administracinio proceso tvarka yra paskirta ribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, pvz., UAB, VšĮ, o jo atstovas, pvz., direktorius, už tą patį pažeidimą yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal atitinkamą ANK straipsnį, nepripažįstama buvus non bis in idem principo pažeidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eA-141-756/2022, eA-411- 492/2022) pažymint, kad nors juridinis asmuo veiklą vykdo per savo darbuotojus – fizinius asmenis, taikomos atsakomybės rūšys ir tikslai ir už padarytus pažeidimus kylančios pasekmės skiriasi: ekonominė sankcija skiriama juridiniam asmeniui, bauda administracinio nusižengimo byloje – fiziniam asmeniui, tai skirtingi teisinės atsakomybės subjektai, kurie nėra atsakingi už vienas kito prievoles, todėl patiria savarankiškas teisines pasekmes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-411-492/2022), be to, atsakomybė šiems subjektams nustatyta net ir skirtinguose teisės aktuose.
22. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ribotos atsakomybės juridinis asmuo ir fizinis asmuo (tokio juridinio asmens direktorius) non bis in idem kontekste paprastai traktuojami kaip skirtingi asmenys – nors elgesio požiūriu jie gali sutapti, tačiau teisinių padarinių požiūriu turtas yra atskirtas. Non bis in idem principas nedraudžia dėl tų pačių veikų traukti juridinio asmens (pvz., UAB) ir jo direktoriaus, kaip fizinio asmens, atsakomybėn atitinkamai pagal specialiuosius įstatymus ir ANK.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje, priešingai nei nusprendė apygardos teismas, nebuvo vieno iš non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti būtinų požymių – subjektų tapatumo. Pirma, ekonomine sankcija (bauda) administracinio proceso tvarka yra nubaustas juridinis asmuo – UAB „S“, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės, o administracinių nusižengimų teisenos tvarka nubaustas fizinis asmuo – UAB „S“ direktorius R. B. Šie asmenys nėra atsakingi už vienas kito prievoles ir patiria savarankiškas teisines pasekmes. Antra, turtinių sankcijų taikymo neigiami padariniai veikia ir gali paveikti ne vieno ir to paties, bet skirtingų asmenų nuosavybę – už pagal specialųjį įstatymą paskirtą ekonominę sankciją UAB „S“ atsako savo turtu, o už jos direktoriui pagal ANK paskirtą nuobaudą šis atsako savo asmeniniu turtu.
Kartu teisėjų kolegija nepritaria skundžiamame apygardos teismo nutarime padarytai išvadai, kad administraciniame teisme byla dėl UAB „S“ buvo išnagrinėta tuo pačiu pagrindu. Teisinis pagrindas minėtuose procesuose aiškiai skiriasi. Nagrinėjamoje byloje R. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ANK 269 straipsnio 1 dalies pagrindu, o juridiniam asmeniui UAB „S“ ekonominė sankcija buvo paskirta taikant specialų teisės aktą – Aplinkos apsaugos įstatymo 125 straipsnio 1 dalį. Taigi šiuo atveju atsakomybė fiziniam ir juridiniam asmeniui buvo nustatyta skirtinguose teisės aktuose. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir pritardama pareiškėjo argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nebuvo pažeistas non bis in idem principas, o apeliacinės instancijos teismas, nesant pagrindo ir sąlygų, jų tinkamai neatskleidęs, taikė ANK 591 straipsnio 8 punkto nuostatas ir taip iš esmės pažeidė šią teisės normą.
Dėl ANK 269 straipsnio 1 dalies taikymo
24. Byloje nenustačiusi subjektų tapatumo, kaip vieno iš būtinų požymių dvigubo baudimo principo taikymo prasme, teisėjų kolegija kartu daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje UAB „S“ direktorius R. B. yra tinkamas ANK 269 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo subjektas. Pažymėtina, kad aptariamoje ANK įtvirtintoje teisės normoje nėra nustatyta išimtinė juridinio asmens direktoriaus ar kito atsakingo asmens administracinė atsakomybė už Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimą. Vadinasi, pagal šią teisės normą atsako ir fiziniai asmenys, ir juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys, kaip fiziniai asmenys, jei jie buvo atsakingi ir turėjo pareigą užtikrinti tam tikrų nurodytų teisės aktų (Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių) reikalavimų laikymąsi.
25. Minėta, kad R. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 269 straipsnio 1 dalį už Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1997 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 109 patvirtintų Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) 42.1 ir 421 punktų reikalavimų nesilaikymą. Už tų pačių taisyklių pažeidimus administraciniame procese buvo nubaustas ir juridinis asmuo UAB „S“. Tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eA-1320-624/2022) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimas byloje Nr. J47-242/2021/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ panaikintas konstatavus, kad juridiniam asmeniui UAB „S“ priimtas nutarimas dėl jame inkriminuotų Taisyklių 42.1 ir 421 punktų pažeidimų yra iš esmės neteisėtas, nes bendrovė vykdė minėtuose Taisyklių punktuose keliamus reikalavimus.
26. Pažymėtina, kad, nenustačius juridiniam asmeniui UAB „S“ inkriminuotų Taisyklių pažeidimo, nelieka teisinio pagrindo spręsti klausimo ir dėl juridinio asmens UAB „S“ direktoriaus R. B. administracinės atsakomybės pagal ANK 269 straipsnio 1 dalį už tapataus pažeidimo padarymą, akcentuojant teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog nagrinėjamoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje R. B. nebuvo inkriminuota ir byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad jis, veikdamas kaip UAB „S“ direktorius, buvo atsakingas ir turėjo pareigą, be 42.1 ir 421 punktų, užtikrinti ir kitų Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių reikalavimų laikymąsi, tačiau to nepadarė. Kartu pabrėžtina, kad pagal ANK gali atsakyti tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (2 straipsnio 4 dalis).
27. Taigi, nustačius, kad R. B. yra tinkamas subjektas ANK 269 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau jo veiksmuose nėra nustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai, taip pat konstatavus, kad šiuo atveju, priešingai nei nurodė Vilniaus apygardos teismas, non bis in idem principas nebuvo pažeistas, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarimas atitinkamai keistinas ir administracinė teisena R. B. nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu jo veikoje nesant ANK 269 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
28. R. B., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovas advokatas N. Katilius atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo prašo teismo priteisti iš pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patirtų bylos nagrinėjimo teisme išlaidų, skirtų advokato darbui apmokėti, atlyginimą.
29. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas R. B. administracinio nusižengimo teiseną nutraukė ANK 591 straipsnio 8 punkto pagrindu, o atnaujintą administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teiseną nutraukia ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.
30. Remiantis pirmiau nurodytomis ANK 666 straipsnio nuostatomis, R. B. įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nurodytos normos taikymui reikšmės neturi aplinkybė, kad atnaujintą administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas pareiškėjo – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą tenkina iš dalies, nes savo esme Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra palankus R. B. – teisena jam nutraukiama ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.
31. R. B. atstovo advokato prašyme nurodoma, kad R. B. advokatui už jo darbą sumokėjo 605 Eur. Teismui buvo pateikta medžiaga, patvirtinanti šių išlaidų pagrįstumą, – PVM sąskaita faktūra, darbo laiko apskaita bei bankinio pavedimo išrašo kopija. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių išlaidų pagrįstumu – advokato atsiliepimas į pareiškėjo prašymą buvo išsamus, motyvuotas ir informatyvus, todėl prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo tenkinamas visiškai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu, 666 straipsniu, n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarimą pakeisti. R. B. administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 269 straipsnio 1 dalį nutraukti ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių. Priteisti iš valstybės R. B. 605 Eur jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.